Monthly Archives: June 2008

Dropped French bid hits TeliaSonera shares

France Telecom said on Monday it was abandoning its offer to buy Nordic telecoms operator TeliaSonera, citing a failure to agree on financial conditions.

Telia shares fell more than 12 percent to 43.70 kronor ($7.29) on the news when trading opening Monday morning on the Stockholm exchange.

“Despite favourable interest in the proposal, open dialogue with the board of TeliaSonera failed to come to an agreement on financial parameters” it said in a French-language statement.

It added that the attempt to acquire TeliaSonera was “not indispensible” in the context of its broader corporate strategy.

Earlier this month, France Telecom made a preliminary offer of €33 billion ($53 billion) for TeliaSonera in a bid to create the world’s fourth-biggest mobile operator.

But the Nordic operator immediately rejected it as “significantly” undervaluing the company.

Citing people familiar with the talks, the Wall Street Journal reported on Monday that France Telecom had raised the price of the stock component of its offer, but it was still under 60 Swedish kronor per share.

France Telecom’s earlier offer comprised 52 percent cash and 48 percent in shares, with the cash component pitched at 63 kronor ($10.4) per share and the share component at 56.2 kronor.

France Telecom had set an informal deadline of Monday for reaching a deal, the US-based business newspaper reported.

iPhone 3G in Scandinavia: Swed Data Rates? Norway!

Two of the Scandinavian nations have just released their iPhone 3G plans. First up is TeliaSonera, with iMini plans starting with 18 month contracts at 299 SEK for 100 min./SMS/MB, with 8GB handsets for 2495 SEK and 16GB for 3295 SEK. iMidi is 250/250/250, and topping out with iMaxi at 859 SEK for 1000/1000/1000 and handsets for 1395 SEK or 2195 SEK.

There’s an iMidi plan as well, and 2-year contracts gets a handset discount. Still, that a US$145 a month obligation for 1GB of data… Ouch.

But it’s not as bad as Netcom in Norway! iTalk Small is 399 NOR for 100/100/100, with 1390 NOR or 2290 NOR for the handset, and iTalk Large is 1099 NOR for 1000/1000/1000 with 1 NOR or 890 NOR for the handset. That’s $221 a month for 1GB!

And I thought Canadians were getting hosed. What happened to mythical Midgard data pipes, where costs are negligible and speeds are the stuff of legend? Is the evil Loki… er… Nokia behind it? iPhone 3G Thor, taste them thine hammer!

Sonera’s at it again

Sonera, the poor man’s AT&T, the old Finnish national telcom that got “famous” in the dawn of the century by buying thin German air for $7.5 Billions (and later writing it off as worthless), is on fire again. The company that’s nowadays merged with its Swedish counterpart Telia, announced a while ago that they will be the ones bringing the 3G iPhone to the Northern Europe. I guess some warning bells should have been in place considering the company is pretty much the only one that still doesn’t offer a reasonable unlimited data plan for its GSM customers. However, initially the excitement over iPhone finally (officially) reaching this corner of the world took over and I even considered becoming a Sonera client.

Today, the ugly truth was revealed when the iPhone 3G plans were announced. Not a single plan has unlimited data. Not even the €90/month Large plan (which has 1GB/month of data). The small and medium plans come with measly 100 and 250 MB a month. Considering that watching a few YouTube movies consumes pretty much the whole monthly quota, the plans seem nothing but laughable.

[UPDATE] Here’s the whole pricing table:

Plan Small Medium Large
Price 31,69 €/month + 159 €/8 GB or 245 €/16 GB iPhone 51,49 €/month + 79 €/8 GB or 165 €/16 GB iPhone 89,99 €/month + 1 €/8 GB or 85 €/16 GB iPhone
(min/month) 100 250 1000
SMS messages/month 100 250 1000
Data (MB/month) 100 250 1000
Home Run hotspot usage yes yes yes
Additional calls
Starting a call 0,049 € 0,049 € 0,049 €
Cost/min 0,079 € 0,079 € 0,079 €
Additional text msg 0,079 € 0,079 € 0,079 €
Data/MB 1,49 € 1,49 € 1,49 €

Now, the plans might have been ok 5 years ago, but they totally overlook the platform what iPhone has become in the countries it’s been on sale so far. An iPhone is not just a phone anymore, it’s a whole new computing platform, which pretty needs an unlimited data plan.

One huge selling point for the new phone will no doubt be Mobile Me. The chance to automatically and wirelessly sync your life between your computers and your phone sounds almost too good to be true. With €1.49/MB for the over quota data transfer, the syncing doesn’t exactly sound like a realistic option anymore.

Fortunately everything is not lost for us. You can buy the phone from Sonera even without the ridiculous plans. The 8GB and 16GB models cost €429 and €519 respectively if you don’t take any real plan with them. You do have to sign up for a custom plan for 24 months, though, but the cheapest comes at €1.99/month and thus only adds €48 to the total cost of ownership. That might just about cut it for me, but for the masses? Not so much. I hope I’ll be wrong, but to me it seems that Sonera is once again going to kill something that would’ve had potential to be something disruptive.

Oh well, I hear they’re going to sell cheap unlocked iPhones in Italy…

Susisiekimo ministerijos sekretorius V.Šaluskas per naktį tapo milijonieriumi

Susisiekimo ministerijos sekretoriui Valdemarui Šalauskui buvę darbdaviai sumokėjo milijoną litų kaip kompensaciją už prarastą postą ir tylėjimą.

“Valstiečių laikraštis” rašo, kad tikėtina, jog 1 mln. litų kompensaciją V.Šalauskas gavo už tai, kad neatskleistų “Lietuvos telekomo” (dabar “Teo LT”) privatizavimo detalių.

Dabartinis susisiekimo ministerijos sekretorius V.Šalauskas 1992-2000 metais vadovavo antrinei “Lietuvos telekomo” bendrovei “Lintel”.

“Valstiečių laikraščiui” žinomas dokumentas, remiantis kuriuo V.Šalauskas gavo ne tik išeitinę kompensaciją: naujieji savininkai jam išmokėjo papildomą 1 mln. litų dydžio išmoką.

“Ši išmoka apima visus mokesčius (įskaitant fizinių asmenų pajamų mokestį) ir rinkliavas, privalomus mokėti pagal galiojančius įstatymus”, – rašoma susitarimo memorandume.

Susitarime rašoma, kad “V.Šalauskas pareiškia ir patvirtina, kad jis neturi ir ateityje nereikš akcinei bendrovei “Lietuvos telekomas” ir jos antrinėms įmonėms, jų valdymo organams ar atskiriems pareigūnams jokių piniginių ir kitokių reikalavimų, pretenzijų, skundų ar ieškinių, kurių pagrindu gali tapti bet kokia informacija ar veikla, kuri yra ar buvo žinoma V.Šalauskui iki šio susitarimo pasirašymo”.

“Lietuvos telekomo” privatizavimo reikaluose nedalyvavau”, – sakė V.Šalauskas.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) V.Šalauskas 2007 metais deklaravo turįs “Teo LT” akcijų.

Milijonierius per vieną naktį


Tikėtina, kad vieno milijono litų kompensaciją dabartinis Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas gavo už tai, kad neatskleistų daug kam įtarimų kėlusio „Lietuvos telekomo“ privatizavimo detalių.


Susisiekimo ministerijos sekretoriui Valdemarui Šalauskui buvę darbdaviai sumokėjo milijoną litų kaip kompensaciją už prarastą postą ir tylėjimą.

Nacionalinio investuotojo – LEO LT – steigėjai rudenį apsispręs, ar skelbti viešai bendrovės vadovų atlyginimus. „Valstiečių laikraštis“ mano, kad skaidrumo stoka valstybei gali atsirūgti dešimčių milijonų litų nuostoliais. Per vieną naktį milijonieriumi tapo dabartinis Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas. Tikėtina, kad milijono litų kompensaciją jis gavo už tai, kad neatskleistų „Lietuvos telekomo“ privatizavimo detalių.


Skyrė papildomą kompensaciją

1998 metų liepą valstybė privatizavo „Lietuvos telekomą“. Tuomet Švedijos įmonės „Telia“ ir Suomijos bendrovės „Sonera“ konsorciumas „Amber Teleholding A/S“ įsigijo 60 proc. bendrovės akcijų. Privatizavus „Lietuvos telekomą“, šiandien žinomą kaip TEO LT, tapo nereikalingi ir antrinių bendrovių vadovai.

Dabartinis susisiekimo ministerijos sekretorius V.Šalauskas 1992-2000 metais vadovavo antrinei „Lietuvos telekomo“ bendrovei „Lintel“.

„Valstiečių laikraščiui“ žinomas dokumentas, remiantis kuriuo V.Šalauskas gavo ne tik išeitinę kompensaciją: naujieji savininkai jam išmokėjo papildomą milijono litų dydžio išmoką. „Ši išmoka apima visus mokesčius (įskaitant fizinių asmenų pajamų mokestį) ir rinkliavas, privalomus mokėti pagal galiojančius įstatymus“, – rašoma susitarimo memorandume.
Valstybės turto fondui šiuo metu dar priklauso apie 11 milijonų litų vertės TEO LT akcijų, todėl valstybė šioje įmonėje vis dar turi interesų. Akcijomis valstybė kompensuoja Lietuvos piliečiams už prarastą nekilnojamąjį turtą, kurio neįmanoma grąžinti natūra.


Įsigijo TEO LT akcijų
2001 metų susitarime su UAB „Lintel“ atstovavusiu Jan-Erik Elsérius, vienas iš penkiolikos punktų skelbia: „V.Šalauskas pareiškia ir patvirtina, kad jis neturi ir ateityje nereikš akcinei bendrovei „Lietuvos telekomas“ ir jos dukterinėms įmonėms, jų valdymo organams ar atskiriems pareigūnams jokių piniginių ir kitokių reikalavimų, pretenzijų, skundų ar ieškinių, kurių pagrindu gali tapti bet kokia informacija ar veikla, kuri yra ar buvo žinoma V.Šalauskui iki šio susitarimo pasirašymo“.

Kitaip tariant, V.Šalauskui gali būti žinoma ypač konfidenciali informacija apie „Lietuvos telekomo“ privatizavimą ir iš karto po to buvusius įvykius, apie kuriuos „Valstiečių laikraščiui“ jis nebuvo linkęs atvirauti. „Lietuvos telekomo“ privatizavimo reikaluose nedalyvavau“, – „Valstiečių laikraščiui“ teisinosi V.Šalauskas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) V.Šalauskas praėjusiais metais deklaravo turįs TEO LT akcijų.


Audito komiteto narys šokiruotas

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoją Donatą Jankauską šokiravo žinia apie tai, kad antrinei „Lietuvos telekomo“ kompanijai „Lintel“ vadovavęs V.Šalauskas gavo milžiniško dydžio papildomą išmoką, neskaitant išeitinės kompensacijos.

„Neteko matyti to susitarimo, bet jeigu jis išties egzistuoja, tai atsakingos institucijos turėtų neatidėliodamos ištirti, ar sąžiningai ir skaidriai buvo deklaruoti privatūs interesai“, – įsitikinęs D.Jankauskas.

Jis neįsivaizduoja, kad žmogus, tokiu sutarimu susijęs su privačiu ūkio subjektu, galėtų atstovauti valstybei ir jos vardu dalyvauti priimant sprendimus.


Koregavo darbo sutartį

Susitarimo su UAB „Lintel“ viename punktų į akis krinta informacija, kad tarp V.Šalausko ir UAB „Lintel“ dar 1997 metų gegužės 29 dieną, tai yra prieš „Lietuvos telekomo“ privatizavimą, buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje numatytos kažkokios kompensacijos, premijos ir kitos išmokos, nors V.Šalauskas „Lintel“ direktoriumi dirbo nuo 1992-ųjų.
Susitarime V.Šalauskas taip pat įsipareigojo, kad nesiims jokių veiksmų prieš „Lintel“ motininės kompanijos AB „Lietuvos telekomas“, kuriai suteikta išimtinė teisė būti vienintele fiksuotojo telefono ryšio operatore ir paslaugų teikėja, darbuotojus ir akcininkus.

„Man galbūt ta suma (milijonas litų) gali atrodyti per maža, o jums atrodo, kad gal per didelė“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Šalauskas.

Pasirašę šią taikos sutartį, V.Ša­lauskas ir UAB „Lintel“ nutraukė bylinėjimąsi teismuose. „Ginčas kilo dėl neįvykdytų darbdavio įsipareigojimų man palikti darbą, dėl kitų dalykų, kurių visų neprisimenu“, – kalbėjo V.Šalauskas.

AB Lietuvos pašto valdyba patvirtino 12 pasiūlytų parduoti objektų sąrašą. V.Šalauskas sakė neprisimenąs, ar į jį įtrauktas Kauno centrinio pašto pastatas.

Susitarimai neprieštarauja įstatymams

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė tikino, kad tarnyba netikrina, ar valstybės įstaigų vadovai teisėtai gauna išeitines kompensacijas. „Atliekame tik veiklos, o ne teisėtumo auditą“, – sakė R.Budbergytė.

Tačiau valstybės kontrolierė pabrėžė, kad būta panašių atvejų, kai Vilniaus savivaldybės bendrovėse būdavo išmokamos didelės išeitinės kompensacijos. „Esu tik girdėjusi apie panašius atvejus, bet tiesiogiai su jais nėra tekę susidurti“, – sakė R.Budbergytė.
Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, atleidžiamiems iš darbo darbuotojams yra apribotas išeitinės kompensacijos dydis. „Bet gali būti, jog papildoma kompensacija buvo išmokėta šalių susitarimu. Tai neprieštarauja įstatymams“, – sakė valstybės kontrolierė.

V.Šalauskas deklaravo VTEK gautas pajamas.
R.Budbergytė priminė, kad šiemet audito programoje numatyta atlikti sisteminį auditą valstybės įmonių valdymo klausimais. „Valstiečių laikraščio“ atskleistu susitarimu, jos nuomone, turėtų susidomėti Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri išsiaiškintų, ar nebuvo padaryta pažeidimų.


Siekė parduoti patraukliausius objektus

V.Šalauskas Susisiekimo ministerijos sekretoriaus poste – nuo 2002 metų balandžio. Kol kas neaišku, už kokius nuopelnus būtent jo kompetencijai buvo priskirti pašto reikalai. Jis eina AB Lietuvos pašto valdybos pirmininko pareigas.

Kai 2006 metais Lietuvos paštas buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę, visuomenėje pasklido kalbos, kad strateginė įmonė rengiama privatizacijai. Juolab kad dairytis investuotojo Susisiekimo ministeriją paragino ir Vyriausybė.
„Jis (V.Šalauskas) ne kartą lankėsi Kauno apskrities centriniame pašte, kalbėdamas, kad pastatą reikia parduoti, kad jis nereikalingas paštui“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo vienas darbuotojų.

Kauno centrinis paštas įsikūręs ypač patrauklioje vietoje – Laisvės alėjoje, T.Ivanausko zoologijos muziejaus pašonėje. Analogiškai Susisiekimo ministerijos sekretorius elgesi ir vaikštinėdamas po Vilniaus centrinį paštą.


Pasipriešino kolektyvas

Tik pasipriešinus kolektyvui neleista vertingiausių pastatų atiduoti į privatizavimo karuselę. Kol kas galima kelti tik versiją, kad V.Šalausko iniciatyva buvo susijusi su Lietuvos pašto privatizavimu. Netekus dešimtimis milijonų vertinamų objektų, įmonės vertė gerokai sumenktų. „Situacija pasikeitė ir privatizuoti Lietuvos pašto kol kas nesirengiama“, – „Valstiečių laikraštį“ patikino V.Šalauskas. Tačiau jis neneigė, kad rūpinosi Kauno centrinio pašto pastato galimu privatizavimu.
„Bet koks nekilnojamasis turtas, priklausantis Lietuvos paštui, yra turtas, todėl juo ir rūpinamės“, – sakė V.Šalauskas.


Kauno pašto likimas neaiškus

Valstybės kontrolė Lietuvos pašto vadovybei priekaištavo, kad nekilnojamąjį turtą įmonė naudoja neefektyviai. Kai kuriuos pastatus siūlyta parduoti. V.Šalauskas akcentavo, kad AB Lietuvos pašto valdybos nariams buvo rekomenduota nuvažiuoti į objektus ir pasidomėti situacija. „Mes taip ir padarėm“, – vizitus į Kauną motyvavo V.Šalauskas.

Tačiau Valstybės kontrolė savo rekomendacijose akcentavo nekilnojamąjį turtą, kurio Lietuvos paštas nenaudoja. Tačiau Kauno centrinio pašto pastatas naudojamas konkrečiai pašto reikmėms, yra strategiškai patogioje vietoje. „Nežinau, koks bus Kauno centrinio pašto likimas, nes savo pasiūlymus šiuo klausimu turi pateikti Lietuvos pašto generalinis direktorius ir jo komanda“, – sakė V.Šalauskas.

AB Lietuvos pašto valdyba patvirtino 12 pasiūlytų parduoti objektų sąrašą. V.Šalauskas sakė neprisimenąs, ar į jį įtrauktas Kauno centrinio pašto pastatas.
„Apie tai sužinosite tada, kai įmonė apie objektų pardavimą paskelbs spaudoje“, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos sekretorius V.Šalauskas.


Parlamentaras ragina sukrusti prokurorus

Pasak Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojo D.Jankausko, komitetui ilgą laiką aiškinantis valstybės kontroliuojamo Lietuvos pašto nuostolingos veiklos priežastis, nebuvo paprasta nustatyti, kaip pelningiausia rinkos dalis buvo užleista privatiems konkurentams.

„Antra, jei susitarimo su „Lintel“ sąlygos nebuvo tinkamai deklaruotos, tai jau turėtų būti ne tik VTEK, bet ir teisėsaugos institucijų tyrimo objektas, siekiant nustatyti, ar nebuvo daroma žala valstybei, darant įtaką privačių ir valstybinių įmonių veiklai. Manau, teisėsaugai įgaliojimų ir galių tam pakaktų. Svarbu tik, kad pareigūnams nebūtų trukdoma“, – teigia D.Jankauskas.
Be to, pasak jo, įstatymai numato Generalinei prokuratūrai prievolę ginti viešąjį interesą, todėl susitarimą tarp „Lintel“ ir V.Šalausko turėtų išnarplioti ir prokurorai.

V.Šalauskui Susisiekimo ministerijoje yra pavaldus Informacinių technologijų ir ryšių departamentas, taip pat – Elektroninių ryšių skyrius.

Valstybės tarnautojas yra deklaravęs, kad jo žmona dirba informacinių technologijų bendrovės „Ringo Group“ direktore. Ji valdo šios įmonės akcijas.

Paklaustas, ar UAB „Ringo Group“ per pastaruosius metus kaip rangovė ar subrangovė vykdė Susisiekimo ministerijos, taip pat jos įsteigtos viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“, AB Lietuvos pašto ir kitų valstybės institucijų projektus, V.Šalauskas neturėjo, ką pasakyti.

„Su ta įmone aš neturiu jokių ryšių, – sakė V.Šalauskas. – Aš manau, kad ta įmonė nedalyvauja valstybinių įstaigų projektuose“.

„Valstiečių laikraštis“ primena, jog Lietuvos paštas dalyvauja Vidaus reikalų ministerijos inicijuotame projekte „Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra“.

Simno (Alytaus r.) ir Veisiejų (Lazdijų r.) paštuose teikiamos nemokamos interneto paslaugos. Ryšių įrangą belaidžio interneto paslaugai teikti 30-yje paštų sumontavo UAB „Lintel“ valdanti TEO LT.


Nekokybiška GALA TV

Vakar TEO komandai nusiunčiau tokį laiškelį
Gerb. TEO komanda,
turiu keleta nusiskundimų:

1. Vakar žiūrint europos futbolo čempionatą per LTV pradėjo girdėtis pašalinis garsas – cypimas. Perjungus kitą kanalą garso nebeliko. Taigi gavau futbolą žiūrėti su vietine antena. Šiandien apie 9.30val. toks pat garsas – cypimas pasigirdo per BTV ir dar keletą lietuviškų televivijų, po kiek laiko grįžus į BTV kanalą garsas – cypimas pranyko. Klausimas – ar užtikrinsite kokybišką garsą šiandien per LTV kanalą, kai bus rodomos futbolo varžybos, ar tai tęsis amžinai?

2. Perjungus kitą kanalą dažnai pasirodo užrašas – aprašymo nėra ir taip tęsiasi perjungiant kitus kanalus. Tik įjungus internetą per TV ir sugrįžus atgal prie galos TV aprašymas atsiranda – ir tai ne iš pirmo karto. Klausimas – ar užtikrinsite kad aprašymas nedingtu, ar tai tęsis amžinai?

3. Kodėl aprašymas ir programų gidas neatitinka tikrovės, per kanalą rodo visai kitą programą nei nurodyta aprašyme, kodėl niekas nekoreguoja programų gido? Klausimas – ar užtikrinsite kokybišką ir realų rodomos programos aprašymą, ar tai tęsis amžinai?

4. Perjungus kitą kanalą kartais ekranas yra juodas ir tik girdisi garsas, o vaizdo nėra. Norint pamatyti vaizdą reikia perjungti kitą kanalą ir grįžti atgal. Klausimas – ar užtikrinsite kokybišką vaizdą perjungiant kanalus, ar tai tęsis amžinai?

5. Žiūrint nesvarbu kokį kanalą ar programą, kartais pradeda strigti vaizdas – t.y. sustoja ir po kelių sekundžių vėl pradeda rodyti. Klausimas – ar užtikrinsite kokybišką vaizdą, kad jis nestriginėtų žiūrint programą, ar tai tęsis amžinai?

6. Žiūrint nesvarbu kokį kanalą ar programą, kartais pradeda lietis vaizdas – t.y. susilieja vaizdas maždaug per puse ekrano. Klausimas – ar užtikrinsite kokybišką vaizdą, kad jis nesilietų žiūrint programą, ar tai tęsis amžinai?

7. Kai kuriuose kanaluose galima pasirinkti kalbą. Nustačius pvz. rusų kalbą, perjungus kanalą ir grįžus atgal vėl reikia išnaujo nustatinėti kalbą. Klausimas – ar galima kad nustatyta kalba neprapultu perjungiant kanalo, ar tai tęsis amžinai?

8. TEO įdiegimo ir pajungimo meistrai minėjo, kad su TV priedėlio distanciniu galima valdyti ir patį televizorių. Aš jų prašiau kad jie suaktyvuotu TV priedėlio distancinį su mano TV, bet jie atsisakė, nes vėlavo pas kitą klientą. Klausimas – ar galima suaktyvuoti TV priedėlio distancinį su mano TV ir kaip tai atlikti?

9. Ar nėra gėda tokiai kompanijai kaip TEO LT atskaičiuoti delspinigius 0,36lt. kai ji papildomai atsiskaičiavo nuo mano sąskaitos74,73lt. ir gavosi permoka – 31,74lt. kompanija naudojosi visą mėnesį mano pinigais savo apivartinėm lėšom. Klausimas – ar kompanija man mokės delspinigius už tai, kad naudojosi mano pinigais?

Šiandien dar atsakymo neturiu.
Įdomu, kiek jo reikės laukti?
TEO taisyklėse parašyta:
Šalių atsakomybė
TEO savo telekomunikacijų tinkle atsako už paslaugų kokybę
Klausimas – tai kur man dar kreiptis, kad TEO tikrai atsakytu už kokybę.

Telenor bid for TeliaSonera unlikely – Insider dealings preclude deal

Telenor released two statutory company statements today showing that two of the company’s managers have bought shares in the company. A rival offer for Finnish-Swedish operator TeliaSonera is thus not going to happen, reported Norwegian website

Both financial director Trond Westlie and staff manager Bjørn M. Kopperud exercised options and received shares. Westlie bought 10,000 shares at a price of 105.50 Norwegian Kronor per share, whereas Kopperud bought 940 shares and wound up paying 0.25 Kronor more for each share. Westlie now owns 2.3 million Kronor worth of Telenor shares.

E24 quoted Westlie who said he believes he is not in an insider position and that he has to use a part of his annual bonus to buy shares in the company. In other words, the trades mean that a bid for TeliaSonera is not going to happen, as Westlie and Kopperud would have otherwise manoeuvred themselves into the murky waters of insider trading, as they would’ve bought shares knowing a big deal is in the works, even though Westlie declined to comment if there would now be an offer.

The news will make La Grande Operator France Telecom happy, which recently made an offer for TeliaSonera, as a possible bidding war with Telenor is now out of the question. TeliaSonera hasn’t warmed up to France Telecom’s offer, instead saying the bid was laughable.

The half-mother TeliaSonera selling itself too cheaply?

TeliaSonera, the half-mother of Latvia’s Lattelecom and indirect 60 % holder of mobile operator Latvian Mobile Telephone has been berated by Sweden’s National Audit Office for being unprepared to sell itself for the best price. See this report in the English-language portal TheLocal. This is especially embarrassing as TeliaSonera is still being courted by France Telecom after rejecting an initial take-over offer. Next in the wings could be Norway’s Telenor, also said to be interested in a pan-Nordic merger.
In Latvia, meanwhile, Jack Shit is happening (other than some marketing activity by all the mobile operators pushing mobile internet, the Amigo pre-paid service, a subsidiary of LMT, offering post-paid services). Nothing new on the Lattelecom privatization/nationalization, and nothing should be expected over the summer as new valuations are done.

Criticism of Sweden over Telia stake sale

Sweden came under renewed pressure to walk away from France Telecom’s $41.3bn informal takeover offer for TeliaSonera after the government’s main watchdog said the administration was not properly prepared to negotiate the highest price for its stake.

The National Audit Office issued a critical report that accused the government of failing to use “best practices” when it sold an 8 per cent stake in TeliaSonera last year and warned similar weaknesses threatened the coming sale of its 37 per cent stake.

Göran Hyltander, a director at the National Audit Office, said the government needed to improve its preparation, planning and execution ahead of the coming sale. “The risk is that they do not achieve the best possible result,” he said.

The public criticism of the Swedish government by the nation’s audit office will raise the pressure on the administration to stand by its existing demand for a higher offer from France Telecom or walk away from the deal.

France Telecom has offered the $41.3bn in cash and shares for TeliaSonera, but the offer has been rejected by the government and the company for being too low. The French company has refused to increase its offer.

The Swedish government is proceeding cautiously as it cannot afford to make any mistakes during the sale of its stake due to the possible political consequences.

The TeliaSonera privatisation carries particular sensitivities because in 2000, the then Swedish government sold a batch of shares in an initial public offering at SKr85 each.

About 1m Swedes of a population of 9m bought shares, which crashed after the technology bubble burst and the government was criticised for cashing in at the expense of the public. The current government must be seen to be doing everything possible to ensure it gets the best price in the coming sale.

Mats Odell, Sweden’s minister for financial markets, has made clear the government is prepared to walk away if the price is too low and yesterday rejected the criticism from the state audit bureau.

“The theory [that] there is a best practice handbook is not realistic,” he told the Financial Times. “We, with our advisers, have adopted processes we believe ensure the best result.” The government’s adviser on the sale is Morgan Stanley.

The audit report comes as tensions grow between the French and Swedish sides. The Swedish government has refused to meet the French company unless it increases its bid, but France Telecom has insisted the government meet to discuss its original offer.

France Telecom made a small concession on Monday after agreeing to extend a self-imposed 15-day deadline for its offer that would have expired on Friday. No new deadline has been set.

The National Audit Office, Riksrevisionen, is an independent but state-financed body with a broad remit that includes making sure the Swedish state prepares and consults properly before selling stakes in state-owned companies.

Swedish auditors rap state on Telia stake sale

Sweden’s government could have got a better price for the 8 percent stake it sold in telecoms firm TeliaSonera last year, Sweden’s National Audit Office said on Tuesday.

The shares were sold via Deutsche Bank and UBS at 50 crowns apiece, a slight discount to TeliaSonera’s share price at the time. Telia shares were trading at 56.25 crowns by 0934 GMT on Tuesday, down 0.4 percent on the day.

The criticism of the government’s handling of the sale comes just two weeks after France Telecom put forward an indicative offer for TeliaSonera, which the government — which still owns over 37 percent of TeliaSonera — and the company’s board rejected as too low.

France Telecom’s cash and shares bid for TeliaSonera is currently worth around 55.40 crowns per share.

The audit office, which has no power over the government, said that the 18 billion crowns ($3 billion) the state got for the 8 percent stake last May was a “reasonable price, given the government’s ambitions.”

But it criticised the government for not being more active in its dealings with the banks who carried out the sale.

“Better handling of the banks making the sale would probably have raised the government’s costs, but at the same time could have raised the receipts significantly,” the audit office said.

“The National Audit Office challenges the government to learn its lessons before the coming sales,” it said.

In a report last year, the office also criticised the government for a lack of planning in its privatisation campaign, the biggest in the country’s history.

Sweden has already sold Absolut vodka maker Vin & Sprit to France’s Pernod Ricard for $8.9 billion and plans to reduce its holdings in Nordea, real estate firm Vasakronan and mortgage lender SBAB.

It aims to raise 200 billion Swedish crowns in the period up to the next election, due in 2010.