Monthly Archives: October 2007

TeliaSonera: Creating Shareholder Value in the East

What message does that send to the arch-nemesis of Scandinavian telcos? To me it means: “Offer us a good price and Russia, Turkey, Kazakhstan, Azerbaijan, Georgia and Moldova is yours”

The analysts seem to have missed the point completely with questions about how long TeliaSonera will wait until they exit if they don’t have operational control. Altimo will basically look at price that the Eastern properties are valued by analysts, add a premium to create “value” for shareholders and decide whether or not to make an offer.

The real question for TeliaSonera would have been: “Why the change of mind?”

The standard off the cuff answer would have been the “We are continually looking at opportunities to create shareholder value”. Anders Igel could have given Arun Sarin a ring for lessons in positive spin in the sale of mobile properties. I think the lack of enthusiasm in the conference call for the statement signifies this isn’t really the answer.

However, the Anders Igel guard momentarily slipped during the conference call when he mentioned the Russian market was reaching a plateau and Turkey was about to enter a phase of increased competition. In other words, Teliasonera don’t see much growth going forward. However, if TeliaSonera manage to acquire increasing control and equity ownership in phases, the impetus for earnings is potentially huge and in a single blow would solve all the problems with stagnation in Scandinavia.

I feel the real answer may be that Anders Igel is under severe political pressure. The new Swedish government has expressed a desire of selling its 45.3% stake in Teliasonera. Realistically the government will want to maximise the price achieved for the stake and that means making sure the assets are valued by the market at a “correct price” before the placing of their holding. If the Teliasonera don’t want to play ball, the government could threaten a doomsday scenario for the management of merging assets with Altimo and then disposing of the smaller stake. Altimo have continually suggested that they are looking for a Western partner.

The Teliasonera board may have chosen the least worst scenario and decided to dispose of Eastern assets.

There could be a twist in the tale: Altimo could get together with whoever actually owns Megafon and decide that they didn’t get where they are today by paying anywhere near market rates for assets. A years worth of depressed earnings at Turkcell and Megafon will destroy the market value for the assets and therefore they can ultimately collude to acquire the assets at bargain basement prices.

Teliasonera looks tired of fighting for its Eastern assets, I suspect that Altimo doesn’t think the time is right yet to move in for the kill.

TeliaSonera senior unsecured debt ratings cut to A3/Prime-2

Moody’s Investors Service said it lowered TeliaSonera AB’s senior unsecured debt ratings to ‘A3/Prime-2′ from ‘A2/Prime-1′ after the company reported its third quarter results for 2007.

The Swedish telecom company’s third-quarter EBITDA excluding non-recurring items fell slightly to 8.714 bln skr compared with 8.756 bln last year, dragged down by higher spending, aimed at future growth.

The rating agency said the downgrade reflected the outlook for ongoing negative pressure on the group profitability and free cash flow, as well as the expectation that the group, in future, will operate with a higher financial risk profile due to its revised capital structure objectives and dividend policy. However, the ‘A3′ senior unsecured debt rating of TeliaSonera’s subsidiary, TeliaSonera Finland Oyj was left unchanged. The ratings outlook on both TeliaSonera and TeliaSonera FO is stable.

Moody’s Investors Service lowered to A3/Prime-2 from A2/Prime-1 the senior unsecured debt ratings ofTeliaSonera AB (TeliaSonera, or the Group)

This rating action followed publication of TeliaSonera’s third quarter results for 2007, and reflected the outlook for on going negative pressure on group profitability and free cash flow, as well as the expectation that the Group will in future operate with a higher financial risk profile than is consistent with an A2 rating as a result of its revised capital structure objectives and dividend policy.

The A3 senior unsecured debt rating of TeliaSonera’s subsidiary, TeliaSonera Finland Oyj (TeliaSoneraFO), remains unchanged reflecting Moody’s view that its stand-alone creditworthiness is not sufficiently impacted by the negative pressures affecting the wider Group and is now effectively aligned with that ofits parent. The outlook on the ratings of both TeliaSonera andTeliaSonera FO is now stable.

Both TeliaSonera and TeliaSonera FO are considered Government Related Issuers (GRIs) under Moody’s methodology, whose ratings reflect the combination of four inputs: the Baseline Credit Assessment (BCA), the local currency ratings of their shareholder governments, Sweden and Finland, and Moody’s opinions of dependence and support. Moody’s said that both its evaluation of ‘low’ dependence and ‘low’ support for both issuers, and the local currency ratings of their shareholder governments, remain unchanged.

The downgrade of TeliaSoneraAB’s ratings to A3/Prime-2 therefore reflects the lowering of its Baseline Credit Assessment (BCA) to 7 from 6, which takes account of ongoing negative pressure on Group profitability as well as its steadily increasing financial leverage. In the first nine months of 2007 the Group’s ebitda margin declined to 33.3% from 36.1% in the equivalent period for 2006 reflecting principally the lower margin in both Mobility Services (from 33.4% to 31.5%) and Broadband Services (from 34% to 31.2%).

While acknowledging the improved performance in certain areas, including Sweden and Finland mobile, the BCA of 7 factors in that the short and medium-term outlook is for Group operating profitability overall to continue to be constrained by competitive and regulatory pressures, its investments in IPTV and the cost of its ongoing efficiency programmes.

Moody’s said that the downgrade of TeliaSonera’s BCA from 6 to 7 also takes account of the Group’s newly articulated capital structure and dividend policy under which it will target a solid investment grade credit rating (A3 to Baa1), and that the Board intends to propose that excess capital be returned to shareholders. The BCA of 7 therefore factors in that the steady rise in the Group’s leverage seen in recent periods following the SEK 40 billion returned to shareholders through extraordinary dividends, is set to be a permanent feature of the Group’s capital structure going forward.

Moody’s notes that the combination of higher borrowing and reduced cash generation in 2007 will result in a weakening of the Group’s formerly very strong debt protection metrics, with retained cash flow (RCF)/Debt expected to decline from 62% in 2006 to under 40% in 2007, and free cash flow(FCF)/debt from 30% in 2006 to under 10% in 2007.

At the same time the BCA of 7 also assumes that absent significant investments in future growth the Group’s financial policy will have the effect of maintaining leverage at levels consistent with the upper end of its targeted rating range, especially given the risk in Moody’s view of reduced free cashflow in 2007 and 2008 from pressured profitability and increased capital expenditure. In that connection Moody’s assumes that leverage will be managed such as to maintain RCF/Debt at around 30%, and to enable FCF/Debt to recover towards 10% from 2008 onwards.

Moody’s notes that on current expectations the extraordinary dividend for 2007 will be approximately SEK 10 billion, reduced from the SEK 20 billion distributed in respect of 2006. Moody’s said that TeliaSonera FO’s BCA of 7 remains unchanged, and continues to reflect: (1) its standalone creditworthiness, underpinned by leading positions in mobile, fixed voice and broadband in Finland, and limited borrowings; and (2) the support factored in from its parent TeliaSonera AB, rated A3, and based upon TeliaSonera FO’s integrated position within the Group. Moody’s considers the level of parental support to be unaffected by the newly articulated financial policy and pressured profitability of the Group overall. On the basis of its BCA of 7, now aligned at the level of TeliaSonera itself, and unchanged assumptions of support and dependence, TeliaSonera FO’s A3 rating remains unchanged, Moody’s added.

Finally Moody’s said that the stable outlook on the A3 ratings of both TeliaSonera and TeliaSonera FO reflect its view that their respective BCAs are adequately positioned at 7, and that under the GRI methodology and given its current views of ‘low’ support and ‘low’ dependence, bothA3 ratings would remain unchanged in the event of a potential weakening of their respective BCAs from 7 to 8. Moody’s cautioned however that negative pressure could develop on TeliaSonera AB’s BCA if further erosion of the Group’s financial flexibility were to be reflected in weaker debt protection ratios than currently expected (including RCF/Debt declining to less than 30%, and FCF/Debt failing to recover towards 10%), whether as a result of operational underperformance, a large debt-financed acquisition, or higher shareholder distributions than so far signaled.

TeliaSonera AB, headquartered in Stockholm, Sweden, is the leading telecommunications company in the Nordic and Baltic regions generating net sales of SEK 91 billion in the year to December 2006. Headquartered in Helsinki,Finland, TeliaSonera Finland Oyj is one of the leading telecommunications companies in Finland, and generated net sales of Euro2.7 billion in the year to December 2006.

LondonDavid G. StaplesManaging DirectorCorporate Finance GroupMoody’s Investors Service Ltd.
JOURNALISTS: 44 20 7772 5456
SUBSCRIBERS: 44 20 7772 5454



2009 m. spalio 29 d. Nr. 2S-23
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno,
Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;
sekretoriaujant Zitai Balsienei;
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Aurimui Jankauskui, Elenai Navickaitei, Elonui Šatui;
dalyvaujant UAB „Omnitel“ atstovui Ryčiui Čėsnai;
viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl telefonų kainų, taikomų pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2009 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.1S-30 „Dėl telefonų kainų, taikomų pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ suklaidintų vartotojų pateiktos informacijos pagrindu.
Vartotojai nurodė, kad UAB „Omnitel“ skelbtoje reklamoje pateikiama neišsami informacija apie telefonų kainą, kadangi pasirašius paslaugų teikimo sutartį bei nusipirkus telefoną, vartotojui kiekvieną naudojimosi paslauga mėnesį papildomai reikia mokėti įrangos mokestį. Vartotojų nuomone, tokia reklama yra klaidinanti ir pažeidžianti Reklamos įstatymo nuostatas.
Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė televizijoje, spaudoje, lankstinukuose, lauko stenduose, UAB „Omnitel“ ir partnerių salonuose, internete skleidė reklamą, kurioje buvo nurodomos tikslios mobiliųjų telefonų kainos, tačiau nebuvo pateikiama informacija apie tai, kad, įsigijus telefoną už reklamoje nurodytą kainą, papildomai bus taikomas įrangos mokestis.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Omnitel“ skleista reklama, kurioje nurodomos tikslios mobiliųjų telefonų kainos, buvo platinama:
1. Spaudoje – „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“ 2008 m. vasario 16 – birželio 8 d., 2008 m. rugsėjo 16 d. – lapkričio 30 d., 2009 m. sausio 27 d. – kovo 8 d.
2. Televizijoje – LTV, TV3, LNK, BTV 2008 m. gegužės 24 d. – birželio 8 d., 2008 m. rugsėjo 16 d. – spalio 8 d., 2008 m. lapkričio 10 d. – 23 d., 2009 m. sausio 27 d. – kovo 8 d., 2009 m. balandžio 8 d. – 11 d.
3. Lauko stenduose 2008 m. spalio 19 d. – 31 d.
4. Interneto tinklalapyje 2008 m. lapkričio 10 d. – 2008 m. lapkričio 23 d., 2009 m. vasario 12 d., 19 d. bei 2009 m. rugsėjo 8 d. Nustatyta, kad interneto tinklalapyje apsilanko 150000 unikalių vartotojų per vieną mėnesį, apie 6-15 tūkstančių unikalių lankytojų per dieną.
Nustatyta, kad paslaugos „Šeima“ reklama, kurioje buvo siūloma įsigyti mobiliojo ryšio telefonų aparatus „Nokia“, „SonyEricsson“, „Samsung“, „LG“ už reklamoje nurodytą tikslią kainą, tačiau nebuvo pateikiama informacija apie tai, kad, įsigijus telefoną už reklamoje nurodytą kainą, papildomai bus taikomas įrangos mokestis, skirtingais laikotarpiais buvo skelbiama nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. televizijoje, spaudoje, lankstinukuose, lauko stenduose, UAB „Omnitel“ ir partnerių salonuose.
Nustatyta, kad UAB „Omnitel“ yra nagrinėjamos reklamos davėja.
Tyrimo išvados, kuriose UAB „Omnitel“ skelbtą reklamą siūloma pripažinti klaidinančia reklama, buvo išsiųstos bendrovei. UAB „Omnitel“ pastabų ar pasiūlymų dėl tyrimo išvadų Konkurencijos tarybai nepateikė.
Viešo posėdžio metu UAB „Omnitel“ atstovas nurodė, kad UAB „Omnitel“ pripažįsta, kad vertindamas vien tik reklamą potencialus klientas galėjo būti suklaidintas, tačiau reklamoje buvo nurodoma, kad papildomos informacijos reikia ieškoti „Omnitel“ tinklalapyje arba paskambinus nurodytais telefonų numeriais. Nurodė, kad reklamos tikslas buvo reklamuoti ne telefono aparatą, o paslaugą.
Nurodė, kad papildomas mokestis, nurodant tikslią telefonų kainą, buvo taikomas ne visais atvejais. Tam tikrais atvejais telefono kaina įeidavo į minimalų mokestį.
Nurodė, kad šiuo metu paslaugos „Šeima“ reklama pakeista – telefono kaina įeina į minimalų mokestį arba yra labai aiškiai nurodoma, pavyzdžiui, asmeninio plano vartotojams, kokią papildomą sumą vartotojas turi sumokėti.
Nurodė, kad tik viena iš „Šeimos“ pasiūlymo dalių iš tikrųjų galėjo būti netinkamai suprasta vartotojų, todėl bendrovė šią klaidą ištaisė, o dabartiniuose pasiūlymuose yra nurodyta, ar minimalus mokestis apima įrenginio kainą. Mano, kad šiuos bendrovės veiksmus galima būtų laikyti lengvinančia aplinkybe, kadangi geranoriškai įvykdė reikalavimus, užkirto kelią galimoms žalingoms pasekmėms, jei būtų tęsiamas pasiūlymas. Bendrovės atstovas pripažino pažeidęs Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus tik dėl paslaugos „Šeima“ reklamos ir su šia paslauga susijusio papildomo įrangos mokesčio. Nurodė, kad interneto tinklalapyje jau nuo balandžio 1 d. reklama yra pakeista.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekonominis elgesys suprantamas kaip reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla.
Atsižvelgus į tai, siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, antra, ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, ir, trečia – ar klaidinanti reklama gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį.
Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
UAB „Omnitel“ teikia mobiliojo ryšio paslaugas. Bendrovės spaudoje, televizijoje, lauko stenduose ir interneto tinklalapyje skelbta informacija apie telefonų kainas, kurios yra taikomos pasirašius sutartį su bendrove, yra tiesiogiai susijusi su jos vykdoma veikla ir skatina naudotis jos teikiamomis paslaugomis, todėl laikytina reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais, šiuo atveju – išsamumo kriterijumi.
Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.
UAB „Omnitel“ reklama, kurioje nurodoma tiksli telefonų kaina, taikoma pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, skatina vartotojus sudaryti su bendrove mobiliojo ryšio paslaugos teikimo sutartį bei įsigyti mobiliojo ryšio telefoną už reklamoje nurodytą kainą. Tačiau, norėdamas gauti reklamuojamą mobilųjį telefoną už reklamoje nurodytą kainą ir atvykęs į UAB „Omnitel“ klientų aptarnavimo salonus ar pasiskambinęs nurodytu telefonu, vartotojas gauna informaciją, kad, norėdamas sudaryti su UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio paslaugos teikimo sutartį bei įsigyti telefoną už reklamoje nurodytą kainą, vartotojas papildomai turės mokėti mėnesinį įrangos mokestį. Šios papildomos sąlygos nėra nurodytos skelbtoje reklamoje, todėl vartotojas, susipažinęs su minėta reklama, pagrįstai gali tikėtis, kad galės pasinaudoti bendrovės pasiūlymu be jokių papildomų sąlygų.
Susipažinęs su reklama, kurioje nurodoma tiksli telefonų aparatų kaina, reklamos vartotojas pagrįstai gali tikėtis įsigyti telefono aparatą už reklamoje nurodytą kainą, nepatirdamas papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad prekės ar paslaugos kaina yra viena svarbiausių prekę apibūdinančių savybių (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I11-1099/2001). Reklamos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte taip pat nurodoma, jog, kai sprendžiama, ar reklama klaidinanti, be kita ko, ypač reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie prekių (paslaugų) įsigijimo sąlygas, o būtent – kainą ar jos apskaičiavimo būdą. Taigi, informacija apie paslaugos ar prekės kainą nagrinėjamu atveju turėtų būti laikoma esmine ir lemiančia vartotojų apsisprendimą bei ekonominį elgesį.
Nors, kaip nurodė UAB „Omnitel“, vartotojas apie papildomas sąlygas yra informuojamas internete, atvykęs į saloną ar telefonu (pokalbis mokamas), tačiau vien ta aplinkybė, kad vartotojas turi papildomai domėtis paskleista informacija, rodo, kad vartotojo ekonominis elgesys yra paveiktas.
Šioje vietoje paminėtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7833-5/2007, kurioje teismas nurodė, kad „Neabejotina, kad tiek realiai suklaidinta vartotoja, tiek galimai suklaidinti asmenys, savo ekonominį elgesį konstravo pagal reklamos turinį, t.y. konkrečiais veiksmais siekė arba galėjo siekti (ieškojo platinimo vietų, vyko į šias vietas ir pan.) žadėtos nuolaidos.“
Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ekonominis elgesys apibrėžiamas kaip vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, todėl, jei reklama skatina vartotoją domėtis reklamoje esančios reklamos teisingumu, – t.y., ar joje nėra papildomų sąlygų ar apribojimų (nagrinėjamu atveju – taikomas papildomas įrangos mokestis), tokie vartotojo veiksmai rodo, kad jo ekonominis elgesys buvo paveiktas.
Kadangi Reklamos įstatymu buvo įgyvendinta 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyva Nr. 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su klaidinančia reklama, derinimo, nagrinėjamu klausimu naudinga atsižvelgti į kitų Europos Sąjungos šalių praktiką nagrinėjamu klausimu. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos valstybinė institucija Ofcom (Office of Communications), veikianti kaip reguliatorius ir konkurencijos institucija telekomunikacijų sektoriuje, pateikia tokį klaidinančios reklamos aiškinimą: „Reklama gali būti klaidinanti, net jei ji tiesiogiai nelemia finansinių išlaidų ar suklaidinimo priimant sprendimą dėl pirkimo. Nepriklausoma televizijos komisija ITC (Ofcom 2003 m. perėmė ITC funkcijas) gali taip pat laikyti reklamą klaidinančia, jei, pavyzdžiui, dėl jos reklamos vartotojai gaišta laiką teiraudamiesi tik tam, kad išsiaiškintų, kad pasiūlymas nebegalioja ar kad yra kitų svarbių trūkumų. Tai gali apimti ir vartotojų skatinimą apsilankyti parduotuvėse, ar ilgus telefoninius pokalbius (įskaitant ir nemokamus)“.1
Taigi, iš nurodyto akivaizdu, kad ta aplinkybė, jog vartotojas papildomą informaciją gali sužinoti internete, telefonu ar atvykęs į saloną, nepanaikina vartotojo suklaidinimo galimybės.
UAB „Omnitel“ 2009 m. vasario 12 d. rašte Nr. 2300-284 Konkurencijos tarybai pažymėjo, kad reklamoje yra nurodoma, jog telefonų kaina yra nuo 1 Lt, t.y. nurodoma netiksli telefono kaina. Tačiau bendrovės pateikti dokumentai minėtų faktų nepatvirtino. Priešingai, bendrovės kartu su raštu pateiktoje reklamoje matyti, kad interneto tinklalapyje nurodoma tiksli mobiliųjų telefonų kaina – 1 Lt.
Bendrovė 2009 m. birželio 12 d. rašte Nr. 2300-1395 nurodė, kad įrangos mokestis mokamas ne visais atvejais, o mokesčio dydis priklauso nuo kliento pasirinktos akcijos sąlygų, tačiau šios aplinkybės nepanaikina fakto, kad kitais atvejais įrangos mokestis buvo taikomas, nors reklamoje apie tokį mokestį nebuvo informuojama.
Pažymėtina, kad ir pati bendrovė 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 2300-2379 pripažino, kad informacija apie mėnesinį įrangos mokestį internete buvo pateikiama ne visais atvejais, be to, nustatyta, jog kitomis priemonėmis skleistoje nagrinėjamoje reklamoje informacijos apie mėnesinį įrangos mokestį taip pat nebuvo pateikiama.
Tikėtina, kad žinodamas visą informaciją – t.y., jog norint sudaryti su UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio paslaugos teikimo sutartį bei įsigyti telefoną už reklamoje nurodytą kainą, papildomai bus taikomas mėnesinis įrangos mokestis, reklamos vartotojas pasirinktų kitą mobiliojo ryšio bendrovę ar kitą mobiliojo ryšio telefono aparatą.
Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad UAB „Omnitel“, skelbdama neišsamią informaciją apie bendrovės teikiamas paslaugas, pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Reklama, kurioje nurodoma telefonų kaina, taikoma pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, gali suklaidinti reklamos vartotoją bei paveikti jo ekonominį elgesį – t.y. sprendimus ar veiksmus, susijusius su sutarties dėl mobiliojo ryšio paslaugos teikimo sudarymu bei mobiliojo ryšio telefono įsigijimu.
Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. UAB „Omnitel“ 2009 m. liepos 27 d. rašte Nr. 2300-1885 pripažino organizavusi reklamą, kurioje nurodomos tikslios mobiliųjų telefonų kainos. Be to, reklama buvo platinama ir interneto tinklalapyje, kuris priklauso UAB „Omnitel“. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad reklamos, kurioje nurodoma telefonų kaina, taikoma pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, davėja yra UAB „Omnitel“.
Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. UAB „Omnitel“ nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl jos kaltės, todėl konstatuotina, kad ši bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.
Nors viešo posėdžio metu UAB „Omnitel“ atstovas nurodė, kad reklamos tikslas buvo reklamuoti ne telefono aparatą, o paslaugą, tačiau vien tai, kad bendrovė, reklamuodama paslaugas, kartu reklamuoja ir kartu su paslauga teikiamus telefonus aparatus, rodo, kad ši aplinkybė yra svarbi reklamos vartotojui. Su prie paslaugos gaunamu telefono aparatu yra siejamas gaunamos paslaugos patrauklumas ir gaunama vartotojo nauda. Taigi, akivaizdu, kad reklamuojamos paslaugos ir reklamuojamos telefonų kainos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1– 930/2005 nurodė, kad „vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę (jos pakuotė, prekės ženklas, bendro pobūdžio informacija apie prekės savybes, prekės kaina), neanalizuojant kiekvienos detalės. Šis principas taikytinas ir prekės reklamai.“
Iš aukščiau nurodyto darytina išvada: bendrovės argumentas, kad buvo reklamuojama paslauga, o ne telefono aparatai, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Nors, bendrovės teigimu, klaidinančios reklamos skleidimas buvo nutrauktas, tačiau bendrovė nenurodė, nuo kada tai buvo padaryta, bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, bendrovė nurodė, kad interneto tinklalapyje reklama jau buvo pakeista 2009 m. balandžio 1 d., tačiau taip pat tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nesant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, Konkurencijos taryba remiasi tyrimo byloje esančiais įrodymais, iš kurių matyti, kad bendrovės interneto tinklalapyje klaidinanti reklama dar buvo skelbiama 2009 m. rugsėjo 8 d. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad bendrovė geranoriškai nutraukė klaidinančios reklamos skleidimą ir, atitinkamai, šios aplinkybės laikyti atsakomybę lengvinančia.
Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalis numato, kad už Reklamos įstatymo pažeidimą skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba vadovavosi tuo, kad UAB „Omnitel“ reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti ir suklaidino reklamos vartotojus bei galėjo paveikti ir paveikė jų ekonominį elgesį. Be to, buvo atsižvelgta į labai ilgą pažeidimo trukmę – reklama skirtingais laikotarpiais buvo platinama nuo 2008 m. vasario 16 d. iki 2009 m. rugsėjo 8 d., labai didelį reklamos skleidimo mastą – reklama skleista spaudoje, televizijoje, lauko stenduose, interneto tinklalapyje, lankstinukuose bei UAB „Omnitel“ ir partnerių salonuose.
Be to, nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – į tai, kad bendrovė iš dalies pripažino pažeidimą.
Nustatant baudos dydį, taip pat buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – į tai, kad bendrovė kliudė vykdyti tyrimą laiku neteikdama Konkurencijos tarybos reikalaujamos informacijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Konkurencijos taryba 2009 m. kovo 20 d. UAB „Omnitel“ paprašė iki 2009 m. kovo 31 d. pateikti informacijos ir dokumentų, reikalingų tyrimui, tačiau bendrovė prašytos informacijos nepateikė. 2009 m. balandžio 15 d. Konkurencijos taryba pakartotinai išsiuntė raštą bendrovei dėl informacijos pateikimo, prašydama iki 2009 m. balandžio 27 d. pateikti prašomą informaciją, tačiau bendrovė pateikė atsakymą tik 2009 m. gegužės 13 d. Kadangi pastarajame rašte bendrovė nepateikė visos Konkurencijos tarybos prašomos informacijos, 2009 m. gegužės 18 d. UAB „Omnitel“ buvo pakartotinai paprašyta iki 2009 m. gegužės 29 d. pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus tyrimui. Bendrovė iki nurodytos datos visos informacijos nepateikė ir 2009 m. birželio 11 d. raštu paprašė pratęsti terminą informacijai pateikti iki 2009 m. birželio 19 d. Kadangi iki nurodytos dienos bendrovė informacijos nepateikė, 2009 m. rugpjūčio 19 d. Konkurencijos taryba pakartotinai paprašė UAB „Omnitel“ iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus tyrimui, tačiau bendrovė prašytos informacijos nepateikė. 2009 m. rugsėjo 3 d. Konkurencijos taryba pakartotinai paprašė iki 2009 m. rugsėjo 11 d. pateikti informaciją, kurią bendrovė pateikė tik 2009 m. rugsėjo 14 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7, 8, 10 ir 11 dalimis,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti UAB „Omnitel“ spaudoje, televizijoje, lauko stenduose, lankstinukuose, interneto svetainėje bei UAB „Omnitel“ ir partnerių salonuose skleistą reklamą, kurioje nurodoma tiksli telefonų kaina, taikoma pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, klaidinančia reklama.
2. Įpareigoti UAB „Omnitel“ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, jeigu šie veiksmai dar tęsiami.
3. Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Omnitel“ 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų) piniginę baudą.
4. Įpareigoti UAB „Omnitel“ per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas

1 Section_5 .asp.html
Nutarimo rezoliucinė dalis paskelbta: Informaciniai pranešimai Nr. 87(1) -1022, 2009-11-04

Lattelecom, kā pakalpojumu sniedzējam, ES neticu !

Lattelecom ir mans galvenais sakaru ( telefons, internets, mājas komplekts) sniedzējs jau daudzus gadus, pareizāk, no viņa dibināšanas dienas. Ir bijuši dažādi periodi, cīņa par ātrumu interneta tīklā, sakaru zudumi nu un citi sīkumi.
Vai tiešām lattelecom ir pilnīgs vienaldzības birokrātisks monstrs, kam pilnīgi uzpļaut jautājumam par klientiem, vai viņi saņem pakalpojumu vai NĒ ? Tātad 22.oktobrī man pārtrūka telefona sakari un interneta savienojums.

Paskaidrošu kāpēc tāds. Kā redzi, man ir internetlapas, uz dažādiem serveriem, bet pieeja pie viņām no datora kam internetu un telefonu nodrošina lattelecom. Esmu projektu vadītājs, kam klienti zvana uz fiksēto tālruni , tā man ērtāk.
Tika zvanīts( ar mobilo) uz lattelecom, kur pieteikts bojājums, operators atsaucās uz lieliem bojājumiem lattelecom līnijā. Pēc četram stundām sakari parādījās. Nodomāju , nu nekas kam negadās. Pēc divām dienām 24.oktobrī braucu pie klienta uz Rīgu, kur norunājām jaunā projekta uzmetumus un ievirzes. Vari iedomāties manu pārsteigumu atgriežoties no Rīgas. Ieslēdzot datoru, lai saņemtu papildu materiālus, konstatēt, INTERNETA UN TELEFONA SAKARU NAV, steidzīgi zvanu( ar mobilo) lattelecom tehniskajam dienestam, vairākkārtīgi, līdz man atbildēja operatore un uzklausot visas manas nedienas paziņoja ,( starp citu, būtu vismaz atvainojušies par sakaru zudumu), TEHNIĶI STRĀDĀ LĪDZ 17. ,KĀ ARĪ NESTRĀDĀ SESTDIENĀS, SVĒTDIENĀS UN SVĒTKU DIENĀS UN GAIDIET PIRMDIENU . Tātad nedēļā man nebija sakaru 70 stundas, jo no Rīgas atbraucu piektdien. Lattelecom atpūšas. Lūdzu netraucēt! Vēl jau nezinu , kas būs 27.oktobrī. Zvanot 177, neko nepanācu, tad sāku zvanīt114,protams, problēmu stāstu no gala. 15. iezvanās tel. Un tehniķis paziņo, kaut kur kaut ko rakuši un sanākusi nesaprašanās, kāda neviens nepaskaidroja.

Man ir jautājums lattelecom:

1. Ja man būtu pasūtīta ‘Jūsu’ interneta televīzija, tad brīvdienās, svētku dienās, vai atnākot no darba, ja lattelecom līnijā būs kārtējās problēmas , MAN NEBŪS, NE TELEVĪZIJA, NE INTERNETS, NE TELEFONS ?
2. Vai lattelecom vismaz nevajadzētu atvainoties un kompensēt morālo un tīri ekonomisko zaudējumu.
3. Vai tāda rīcība ir jāsaprot, ka lattelecom ir nedrošs un nav ieteicams ar lattelecom saistīt jebkādus pakalpojumus.
4. Vai jāsaprot, ka lattelecom ir vienaldzīgs viņa pakalpojumu sniegtais drošums.
5. Vai, lattelecom, ir pilnīgi vienalga par sakaru esamību vai neesamību, viņa līdz šim uzticīgajiem pakalpojuma ņēmējiem.(nevar nodrošināt patstāvīgus sakarus)
Uzskatu, ka man ir pienākums brīdināt visus lattelecom klientus un naivos potenciālos klientus, kas nezina par lattelecom politiku attiecībā pret pakalpojuma sniegšanas kvalitāti.
Daudzi man teiks ir taču alternatīvas, kabeļtelevīzija, mobilie sakari, citi interneta nodrošinātāji, JĀ, bet kāpēc ir jāklusē, paņemt pakalpojumu no cita var ātri, bet jāsāk vienreiz šķirot graudus no pelavām. Nu nevar būt lielākajam elektronisko sakaru sniedzējam tāda nievājoša attieksme pret klientiem, starp citu, klients maksā naudu par pakalpojumu, ko nesaņem. Kā būs ar to ?

Gaidu no Lattelecom atbildi.

TeliaSonera’s Short-Sightedness

TeliaSonera beat expectations with its third-quarter results, but the company’s capital expenditure trends make it doubtful that it can achieve its objectives.

The company is migrating to a business mix that gives greater weight to integrated enterprise services (IES) and mobility services, and focusses on Eurasia’s faster-growing markets. So far so good. But TeliaSonera is investing less in most of those areas.

IES still gets less investment than anything else. The capex margin – capex to sales – was just 2.3% in the third quarter, down from 4.9% a quarter earlier. It has moved between 2% and 4% for the past year.

Eurasia does have a higher capex margin, but it varies a lot. The marginwas 32% in the past quarter, down from 37% the quarter before and from 40% in the third quarter of 2006.

The inattention to investment may explain the flat Ebitda margin to capex margin multiple in Eurasia. Both broadband and mobility services do better.

Eurasia’s Ebitda margin, at 52.7% in the latest quarter, should be much higher given the high capex margin at 31.9% for the same period.

Eurasia is delivering better operating efficiency opportunities, but the investment being made there has still to show its fruits.

The signs of improvement aren’t very encouraging.

TeliaSonera still needs to gain control over the contested associated companies Turkcell in Turkey and MegaFon in Russia. The management is absorbed by other European issues as well. In Finland, marketing expenses will have to rise to reverse losses in market share even as price pressure mounts.

The low profile in Spain risks losing ground won in the initial success.

Most worrying, the company will pay an extraordinary dividend of SEK10 billion this year on top of the ordinary dividend that is at least 40% of net income after minorities.

The full-year dividend yield could be as much as 7%, among the highest in the sector.

But short term remedies won’t compensate investors for the lackluster long-term track record.

Free cash flow has certainly been on the rise in the last three quarters, but it has mostly just recovered the level it was at one year ago.

It’s difficult to see how TeliaSonera can pursue investment plans, Eurasian acquisitions in particular, solve its pending European issues, and generously dispense of its cash all at once.

(Angelo Franchini, a Special Writer on Dow Jones Newswires’ Skeptic team, has previously worked in research and development in the biotechnology and software sectors. He can be reached at +44 20 7842 9458 or by e-mail:

TALK BACK: We invite readers to send us comments on this or other financial news topics. Please email us at Readers should include their full names, work or home addresses and telephone numbers for verification purposes. We reserve the right to edit and publish your comments along with your name; we reserve the right not to publish reader comments.

TeliaSonera outlook cut to negative on financial policy revisions

Fitch Ratings said it cut the outlook on Sweden-based TeliaSonera AB’s long-term issuer default rating to negative from stable after the company said it has revised its financial policies, which included a 10 bln skr special dividend.

Fitch affirmed TeliaSonera’s long-term IDR and senior unsecured rating at ‘A-‘.The ratings agency said an immediate announcement of a special dividend and a change in distribution and capital structure policy by the telecom operator is a potentially more aggressive approach to investments and acquisitions. It said this increases the likelihood of a downgrade.

Fitch said it has consistently stated that the rating on the company was supported to a great extent by its low leverage and conservative financial policy.

Finnish Competition Authority would fine three telecoms operators

The Finnish Competition Authority (FCA) said in a statement Wednesday it was proposing to the Market Court that it impose infringement fines on telecommunications operators Aina/Hämeen Puhelin, Kymen Puhelin and TeliaSonera for abusing a dominant market position in 1997-2002.

“In 1997-2002, the companies unlawfully favoured their own service operators as regards the leases they charged from the local loops; Kymen Puhelin in 1997-2002, Aina in 2000-2002 and TeliaSonera in 2001-2002,” the regulator said in the statement.

“The activities complicated the entry of competitors into the broadband, corporate service and fixed voice telephony market.”

The proposed fines range from 40,000 to 75,000 euros.

TEO užkniso juodai!

Nemanau, kad šis mano skundas dar ką nors nustebins. Tiesiog, norėčiau perspėti visus, ketinančius naudotis ZEBRA paslaugomis, kokie pavojai jūsų tyko. Tad galite naudotis ZEBRA paslaugomis, jei:

1. Turite daug, daug, daug (TIKRAI DAUG) kantrybės ir nervų. Tikrai pravers, kai internetas atsijungs “šimtastūkstantąjį” kartą.

2. Gyvenate giliame ir gūdžiame kaime, kai interneto poreikis tikrai didelis ir tiesiog kitko pasirinkti neįmanoma.

3. Kantrybė pravers ir tada, kai stengsitės susiekti su TEO paslaugų skundų išklausytojais. Išklauso gan maloniai, bet ką tai keičia?

Tai trys pagrindinės priežastys, kodėl verta rinktis nuostabųjį ZEBRA!

Bet turbūt ne vienam iškilo klausimas, kodėl gi ZEBRA pasirinkau aš? O gi todėl, kad prieš pusantrų metų mano jaukiame miestelyje internetas buvo pasiekiamas tik TEO dėka.

Dabar bėga paskutiniai mūsų bendradarbiavimo mėnesiai :) Neįsivaizduojate, kaip džiaugiuosi :) Ačiū tau TEO už “puikią” kokybę! Tai tikrai buvo paskutinis mūsų susitikimas 😉

TeliaSonera given 90 days to provide bitstream access

Swedish telecoms regulator the PTS has ordered TeliaSonera to make wholesale bitstream broadband internet access services commercially available to rival telecoms operators within 90 days.

If it fails to do so, the watchdog says the former monopoly will be fined SEK36 million (USD5.6 million).