Monthly Archives: September 2007

TeliaSonera Launches New Company

Sweden’s TeliaSonera AB said Monday that it would establish a new infrastructure company in a move aimed at dodging legislation that could dramatically reduce its control of the country’s broadband Internet network.

TeliaSonera owns Sweden’s only nationwide copper network and has been under pressure to treat competitors – wanting access to the basic broadband Internet infrastructure – as equal to its own retail operations.

The new company, it said, will “clarify equal treatment of operators and increase the possibilities for control.”

In June, Sweden’s telecom regulator Post & Telestyrelsen, or PTS, put forward a proposal that could force Teliasonera to separate the fixed-line network business from its retail operations.

The proposal came in response to a request from the Swedish government and was based on worries that Sweden is slipping behind other countries in expanding penetration of broadband Internet services.

PTS wants to encourage more competition on the Swedish broadband Internet market by making it harder for TeliaSonera’s wholesale and retail operations to cooperate at the expense of competitors.

In an opinion article in Swedish business daily Dagens Industri, Anders Bruse, head of TeliaSonera’s Broadband Services unit, said the proposal “is more intrusive than any other similar legislation.”

“Among other things, PTS wants to control the appointment of board members and chief executive,” he said.

Stefan Pettersson, an analyst at Kaupthing Bank in Stockholm, said TeliaSonera’s proposal is positive and should be well received since legislation would increase uncertainty in TeliaSonera’s economic outlook.

“Their move … is a way to take control of their own destiny,” he told Dow Jones Newswires.

The new company, expected to be launched in the fourth quarter, will cover copper and fiber networks, and sell TeliaSonera’s products on equal terms to the company’s wholesale customers and the company’s own operations.

The new company will still be owned by TeliaSonera but influence over its management and financial structure will be curtailed.

www.forbes.com

Paklydusios „Teo“ sąskaitos sukėlė chaosą

Sąžiningiems „Teo“ klientams kone paniką sukėlė šį mėnesį gerokai vėluojančios sąskaitos už bendrovės suteiktas paslaugas. Sumaištis kilo ir su jomis nieko bendro neturinčiame Panevėžio apskrities centriniame pašte, užverstame ne pagal tuos adresus išnešiotais „Teo“ laiškais.

Tikrieji ažiotažo kaltininkai, tik nuo šio mėnesio „Teo“ klientams Panevėžyje sąskaitas pristatinėjanti kurjerių bendrovė, teisinasi patyrusi menką nesusipratimą, nors laiku neaptarnavo kelių tūkstančių abonentų.

Ant Panevėžio apskrities centrinio pašto direktoriaus Juozo Pranukevičiaus stalo – krūvos panevėžiečių į paštą sugrąžintų „Teo“ sąskaitų.

„Visą šią savaitę gyventojai, radę ne jiems adresuotus „Teo“ laiškus, mums neša. Gal jų ir negrąžintų, bet „Teo“ informacijos telefonu žmonėms pranešama, kad visos sąskaitos perduotos paštui. Iš tiesų mes su tuo nieko bendra neturime – „Teo“ sąskaitas nešiojame tik rajono gyventojams ir juridiniams asmenims“, – gūžčiojo pečiais J.Pranukevičius.

Sumaišė net gatves

Vadovas teigė nė pats nesuvokiantis, už ką paštas pastarosiomis dienomis gauna pylos nuo panevėžiečių „Teo“ klientų.

„Kliūna mums ir nuo tų, kurie negauna sąskaitų, ir nuo tų, kurie gauna ne jiems adresuotas. Pasakiau visiems pašto skyriams, kad daugiau iš gyventojų nepriimtų grąžinamų „Teo“ laiškų“, – apie absurdišką situaciją kalbėjo direktorius.

Jis pats teigė dar nesulaukęs iš „Teo“ sąskaitos už rugpjūčio mėnesį suteiktas paslaugas, nors įprastai tokiu laiku jau būna sumokėjęs mokesčius.

Įdomiausia, kad „Teo“ laiškai, ant kurių uždėtas Vilniuje įsikūrusios bendrovės „Greitasis kurjeris“ antspaudas, į paštą grąžinami ne tik iš kito namo nei yra adresuoti, bet netgi iš kitų gatvių: siųstasis Amerikos g. gyventojui buvo įmestas į pašto dėžutę Bijūnų g. ir panašiai.

Kilus ažiotažui J.Pranukevičius net porą kartų skambino į „Teo“.

„Antradienį po pietų paprašė, kad laiškus perduočiau bendrovės atstovui Panevėžyje. Ir jokio atsiprašymo nesulaukiau“, – pasakojo viršininkas.

Sutriko logistika

„Teo“ atstovas spaudai Antanas Bubnelis aiškino, neva telefonu atsiliepusi bendrovės konsultantė, neteisingai apkaltinusi paštą, galėjo suklysti iš inercijos.

„Paštas tikrai niekuo dėtas. Anksčiau jis „Teo“ laiškus nešiodavo, todėl konsultantė galėjo ir suklysti. Tik nuo šio mėnesio logistikos paslaugas mums teikia kita bendrovė, gal todėl ir įvyko tokie nesklandumai dėl sąskaitų. Pirmą kartą taip atsitiko“, – tvirtino A.Bubnelis. Pasak jo, idealu būtų, jei gavusieji ne jiems adresuotas sąskaitas kreiptųsi į „Teo“ atstovybę Panevėžio regione.

Jos direktorius Rimantas Misevičius pripažino, kad ažiotažas kilo dėl bendrovės „Greitasis kurjeris“ neatlikto darbo. Anot jo, pas bendrovės darbuotoją rasta 4000 neišnešiotų „Teo“ laiškų. Per praėjusią naktį adresatus pasiekė 2800.

„Teo“ dėl to nekalta. Mes patys logistika neužsiimame. Dar rugsėjo 12-ąją laiškai buvo atiduoti juos išnešioti turėjusioms kompanijoms“, – aiškino R.Misevičius. Jo teigimu, sąskaitų laiku negavusiems klientams nėra ko nerimauti – delspinigiai nebus skaičiuojami, juo labiau „Teo“ be kelių perspėjimų nesusimokėjusiems nenutraukia paslaugų.

R.Misevičius pripažino, jog iki šiol yra buvę tik pavieniai atvejai, kai klientai laiku negaudavo sąskaitų.

„Bet su tokiu masiniu reiškiniu dar neteko susidurti“, – patikino Panevėžio regiono direktorius.

„Teo“ bendrovei logistikos paslaugas teikiančio „Greitojo kurjerio“ vadovė Lauryna Gedvilaitė apie kilusį skandalą kalbėjo šykščiai – aiškino, neva sutartis su „Teo“ yra konfidenciali ir jos detalių negalinti atskleisti. Anot jos, „Greitasis kurjeris“ Panevėžyje išnešioja 18 tūkst. laiškų, todėl adresatų nepasiekusios kelios dešimtys tėra menkas procentas.

„Visame pasaulyje pasitaiko atvejų, kad ne ten pristatomi laiškai“, – teisinosi ažiotažą Panevėžyje sukėlusios bendrovės vadovė.

www.delfi.lt

TEO LT apgaudinėja klientus

Viskas prasidėjo prieš trejus metus. Vieną mielą dieną beskaitydamas atsitiktinai į rankas patekusias reklamas – užkibau. Reklama skelbė: pasirašyk interneto teikimo sutartį ir gauk kompiuterį už 1 litą.

Na, aš, kaip „apsišvietes kompiuterių amžiaus“ žmogus, susigundžiau, pasirašiau sutartį ir jau po kelių dienų džiaugiausi išsvajotuoju žaisliuku bei interneto erdvių teikiamais malonumais.

Viskas buvo gerai ir kokybiška iki … šių metų.

Vieną dieną (gal vėl gražią ir saulėtą) reklamoje perskaitau, kad TEO LT pradeda teikti internetą šviesolaidinių tinklu ir koks jis greitas bei patogus.

Susimąstau. Gal ir gerai būtų – draugai filmus parsisiunčia ne per dvi dienas, o per valandą ar greičiau, ir „Skype“ bendrauti maloniau, garsas nelūžinėtų. Turim eiti koja kojon su techniniu progresu.

O čia dar ir laišką gaunu iš gerbiamos TEO LT konsultantės: Jūsų name planuojame įvesti šviesolaidinį tinklą ir tikimės, kad Jūs, gerbiamas mūsų klientas, pasinaudosite naujomis galimybėmis ir t.t.

Sakau: reikia!!!

Čia ir prasidėjo, čia ir užsisuko…

Paskambinu TEO LT privačių klientų aptarnavimo telefonu ir pareiškiu norą pasikeisti planą ir vietoj turėto lėto DSL interneto gauti tą technikos stebuklą – internetą šviesolaidiniu tinklu su greitaveika 10 Mbps.

Maloni operatorė viską užregistruoja ir pasako, kad viskas gerai ir kad man telieka apsilankyti bendrovės biure, Vilniaus gatvėje, kur pasirašysiu plano keitimo sutartį.

Pietų metu lekiu pasirašyti tos sutarties.

Prasibraunu į miesto centrą, šiaip taip surandu, kur pasistatyti automobilį, susimoku už stovėjimą ir pergalingai įžengiu į TEO LT klientų aptarnavimo padalinį.

Čia pirmą kartą mane pribloškia pareiškimu, kad man visai nereikėjo čia važiuoti, nes užtenka to, kad aš paslaugą užsisakiau telefonu.

Ach, kad aš būčiau žinojęs, kad čia tik mažas nesusipratimas.

Na, kad jau atvažiavau, tai pasirašau: nuo rugpjūčio 22 d. TEO LT tieks man internetą pagal planą OPTIMALUS PLIUS.

Aš visas pakylėtas iš laimės grįžtu namo ir laukiu, kas gi čia bus.

Toliau įvykiu suvestinė:

rugpjūčio 16 d.

Dingo interneto ryšys. Skambinu į TEO. Pasako, kad šiuo metu vyksta plano keitimo darbai ir man teks apsišarvuoti kantrybe, nes interneto ryšys atsiras tik rugpjūčio 22 d.

rugpjūčio 22 d.

Interneto ryšio nėra. Manau, kad nesuspėjo visko laiku padaryti.

rugpjūčio 23 d.

Interneto ryšio nėra. Skambinu į TEO. Tikrina. Interneto ryšys atsiranda.

rugpjūčio 24 d.

Interneto ryšio nėra. SKambinu į TEO. Tikrina. Interneto ryšys atsiranda. Po pusvalandžio interneto ryšys dingsta.

rugpjūčio 25 d. – rugsėjo 2 d.

Atostogauju kaime. Žmona skambina, sako interneto ryšys tai atsiranda, tai dingsta kas pora minučių.

rugsėjo 3 d.

Interneto ryšio nėra. Apsilanko TEO meistras. Interneto ryšys atsiranda.

rugsėjo 4 d. – rugsejo 9 d.

Interneto ryšio nėra. Skambinu TEO. Užregistruoja gedimą. Sako palaukite, sprendžiam.

rugsėjo 10 d.

Interneto ryšio nėra. Apsilanko TEO meistras. Atranda priežastį. Pasako: išspresim, paskambinsim. Siūlo įsigyti modemą, už kurį reikia sumokėti. Atleiskite, kodėl aš turėčiau įsigyti modemą ir dar už jį mokėti, kai būtent dėl to, kad nereiktų mokėti už modemą pasirašiau 24 mėnesių interneto tiekimo sutartį.

rugsėjo 11 d. – rugsėjo 13 d.

Interneto ryšio nėra. Skambinu TEO. Registruoja pretenzijas ir gedimus. Pasiūlo palaukti. Rugsėjo 13 d. paskambina iš TEO pasiūlo modemą nemokamai.

rugsėjo 14 d.

Vėl per pietus lekiu į TEO. Vėl braunuos į senamiestį. Vėl ieškau, kur pastatyti automobilį ir vėl mokų už jo stovėjimą. TEO klientų aptarnavimo padalinyje pamatau nešiojamą kompiuterį ir, žinot, vėl kaip tas „durnius su durelėm“ susigundau, pasirašau 36 mėn. šviesolaidinio interneto tiekimo sutartį OPTIMALUS PLIUS ir laukiu savo nešiojamo kompiuterio.

rugsėjo 20 d.

Interneto ryšio nėra. Valio, gavau nešiojamą kompiuterį ir bevielio ryšio modemą. Valio, dabar tai jau bus. Vakaras. Išsipakuoju kompiuterį, modemą. Jungiu modemą. Į kompiuterį įdedu TEO paruoštą kompaktinį diską, kuris, beje, turi man padėti prijungti modemą. Krapštausi dvi valandas. Išgeriu du butelius alaus.

Kompiuteris modemo neranda. Skambinu TEO. Atsiliepusiam vaikinukui paaiškinu problemą. Šis nė kiek nesutrikęs pareiškia, kad viską žymiai paprasčiau padaryti be anksčiau minėto diskelio. Pasirodo, reikėjo pakeisti Internet Explorer nustatymus. Galima gi šią informacija įrašyit į kompaktinį diską. Valio, interneto ryšys veikia.

rugsėjo 21 d.

Tikrinu interneto ryšio gretaveiką – apie 2000 kbs.

rugsėjo 22 d.

Interneto ryšys yra. Užeina draugas, kuris dirba su kompiuteriniais tinklais. Apžiūri ir pareiškia savo svarią nuomonę. Pasirodo, šviesolaidiniu tinklu čia net nekvepia. Pasirodo, paliktas tas pats DSL interneto tinklas ir numatoma didžiausia greitaveika 4 Mbps. Skambinu į TEO. Čia konsultantė pasako, kad pasirodo, taip ir yra. Pasirodo, mano name jokio šviesolaidžio nėra ir pasirodo, numatyta man tiekiamo interneto greitaveika tik apie 2 Mbps. Registruoja gedimą, pažada padidint greitaveiką.

rugsėjo 23 d.

Greitaveika sumažėjo iki 200 kbps. Skambinu TEO. Pasirodo, sekmadienį technikai dirba trumpiau ir padėti nebegali. Registruoja pretenziją.

rugsėjo 24 d.

Skambina iš TEO. Pasigyrė, kad „atsuko visus kranelius“ ir mano interneto greitaveika turi būti kaip sutartyje. Tikrinu. Interneto ryšio nėra. Skambinu TEO. Po pusvalandžio interneto ryšys atsiranda – greitaveika šokinėja nuo 100 kbps iki 2 mbps.

rugsėjo 25 d.

Skambina iš TEO, teiraujasi, ar patiko. Pasakau, kad ne ir reikalauju, kad galų gale man būtų įvestas šviesolaidinio ryšio internetas ir galų gale užtikrinta sutartyje numatytą greitaveiką.

Kulminacija

TEO LT atstovas man pareiškia, kad:

1. Šviesolaidinio ryšio aš turėt negaliu, nes šio ryšio kabelis dar neatvestas iki namo, kuriame gyvenu;

Kai pasirašinėjau sutartį kabelis buvo – na, matyt, broliai lietuviai pavogė.

Kai TEO LT portale ZEBRA.LT suvedu savo gyvenamosios vietos duomenis man džiaugsmingai pranešama: „Sveikiname, jau dabar turite išskirtinę galimybę įsigyti šviesolaidinį internetą iki kompiuterio“; Na gal jie tuos brolius lietuvius užlaužė ir šie laidą padės į vietą.

2. Pasirodo TEO LT dar tik diegia šviesolaidinį tinklą ir atvestas į namą, kuriame aš gyvenu, jis gali būti tik maždaug metų bėgyje. Įdomu, o šviesolaidinio interneto mokestį mokėti kažkodėl reikia dabar ir dar visus metus reikės.

3. Pasirodo, pasirašydamas sutartį aš pats sutikau, kad man bus tiekiamas mažesnės greitaveikos internetas, jei TEO LT neturės galymybės tiekti interneto ryšio šviesolaidiniu tinklu.

Žmonės, įdėmiai skaitykite sutartis. Įdomu, kaip galima pasirašyti sutartį iš anksto žinant, kad ji negaliojanti, kadangi galimybės užtikrinti, kad ji bus vykdoma, nėra.

4. Ka tik gavau SMS žinutę: TEO AB LT praneša, kad jūsų registruoto gedimo šalinimo darbai yra baigti. Skubu, tikrinu. 4 Mbps. Sutartyje parašyta 10 Mbps – 35 proc. tai apie 6,5 Mbps. Be to, kabelis, kuris užtikrintų nepertraukiamą ir normalų darbą, neatvestas.

Reziume

Jei pasirašėte šviesolaidinio interneto tiekimo sutartį (planai PREMIUM PLIUS, OPTIMALUS PLIUS, BAZINIS PLIUS) su TEO LT, pasitikrinkite, ką gaunate. Gal kai visi pareikš pretenzijas nebebus tokių nesusipratimų.

O man nervai nelaiko.

Beliko tik kreiptis į atitinkamas institucijas.

www.lrytas.lt

TeliaSonera Splits

TeliaSonera’s preemptive move to head off the regulators from forcing through an unbundling of its wholesale and retail business looks as if it might prove as shrewd as BT’s was.

The model BT pioneered, in the creation a wholly-owned retail subsidiary providing network access on equal terms to its parent and competitors, isn’t necessarily the right one for other countries.

Companies such as Deutsche Telekom and Telecom Italia, with closely integrated fixed-lined and broadband businesses and looking to cover high associated maintenance and investment costs, have been loath to go the BT route.

On the other hand, TeliaSonera is trying try to fix the limitations – from a competition perspective – of its business rather than having to come up with a remedy at the behest of the regulators that might be less than optimal from their investors’ perspective.

The Swedish company was half way there already. TeliaSonera opened its copper network to other operators back in 2000, before it had to.

The new infrastructure subsidiary it’s created is meant to assure equal treatment to all users.

It also puts the regulators on the back foot. TeliaSonera is presenting them with the alternatives of accepting the new company, or waiting for another two to three years of legal wrangling that would likely take place if the regulator wants to guarantee equal infrastructure access to all competitors as they would wish.

On the financial front, TeliaSonera should absorb any loss in revenue fairly easily, not least because compared with its main rivals in Europe, its borrowings are low and it boasts among the best returns on assets – 8.4% in 2006 compared with 4.0% for the sector as a whole.

TeliaSonera does have important issues to address, such as maintaining the momentum of the growth at its international operations, improving cash-flow generation that lags some of its peers, and tightening up working capital management.

But in doing its best to avoid legal tussles with regulators, TeliaSonera, like BT before it, is showing perhaps how it can pay to be proactive on the regulatory front.

www.thebusiness.co.uk

TeliaSonera Caves in to “Functional Separation”, Creates New Infrastructure Company

Nordic telecoms group TeliaSonera is creating a new independent subsidiary, caving in to pressure from the regulator to implement functional separation.
Global Insight Perspective  

Significance

TeliaSonera joins BT as the first two European Union (EU) telcos to create a wholly independent unit responsible for their infrastructure networks.

Implications

TeliaSonera’s announcement today has weakened the argument by Europe’s incumbent telcos against the functional separation of their operations.

Outlook

With the apparent weakening of the opposition to functional separation, the EU’s long-stated desire to impose functional separation on all EU incumbent telcos has moved a step closer to realisation.

The Nordic leading telecoms group, TeliaSonera, has announced the creation of a new Swedish infrastructure company, finally caving in to pressure from Sweden’s telecoms regulator, the Post & Telestyrelsen (PTS), to implement “functional separation”. In a statement today, TeliaSonera said it is establishing a new fully owned telecom infrastructure subsidiary in Sweden, which will cover copper and fibre networks, and sell its products on equal terms to TeliaSonera’s wholesale customers and the company’s own operations. The new company, which will commence operations before the end of the year, will be TeliaSonera’s response to the PTS’ demands for the company to implement functional separation. Supporting that view, the company said it is establishing the new infrastructure company in order to ensure that the market’s requirement for transparency and full control is met. “This means that all operators and our own operations are treated equally…we also believe that with a separate company, we will be able to run our infrastructure operations more efficiently”.

TeliaSonera’s new strategy follows persistent demands by the regulator for the incumbent to create an independent unit to handle infrastructure tasks in Sweden. Earlier talks between TeliaSonera and the PTS collapsed in March 2007 over disagreements on the regulator’s reasons for promoting functional separation. However, the new government in Sweden revisited the issue, putting pressure on TeliaSonera and the PTS to reach an agreement on functional separation.

Outlook and Implications

First BT, and now TeliaSonera: The creation of a new subsidiary makes TeliaSonera the second European telco to create a functionally separated unit, following in the footsteps of BT. The British incumbent had created its Openreach unit in September 2005, following intense pressure from the U.K. regulator, Ofcom. Since then, BT Openreach has spearheaded the company’s infrastructure business, allaying fears of rival U.K. telcos over bias in executing infrastructural tasks, and creating a readily exportable template for functional separation across the continent. So far, other European regulators have been pushing for a similar shake-up of their own incumbent telcos, albeit not only with regard to encouraging competition. The regulators in Italy and the Netherlands have been the most vociferous in their call for a BT-Openreach approach for Telecom Italia and KPN, respectively, although Sweden has stolen the initiative with TeliaSonera’s announcement today.

A New EU Template: Although PTS will be pleased with today’s announcement, the news is even more wholesome for the European Union (EU)’s information society commissioner, Viviane Reding. Backed by the example of a functionally separated BT and TeliaSonera, Reding is bound to intensify her call for functional separation to be imposed on all European incumbent telcos, akin to the now-accepted local loop unbundling (LLU) initiative. So far, incumbent telcos across the continent have fended off her calls, a position helped by the reluctance of some national regulators to embrace the EU regulatory position enthusiastically. But Reding has fought back, shifting the EU’s call from functional separation—and similar individual regulatory positions—to the creation of a pan-European “super regulator”, empowered to enforce telecoms rules across the continent. While the EU’s desire to force through the super regulator idea still faces a big hurdle when the new EU rules are unveiled later in the year, the example of BT and TeliaSonera has weakened the position of incumbent telcos opposed to functional separation, and the EU will inevitably win the debate.

www.communicationsdirectnews.com

Telia Sonera Gives in on Network Access

TeliaSonera, the company created out of the former monopoly telephone companies of Sweden and Finland, has agreed to partially spin-off its Swedish copper and fiber networks, before the authorities put through legislation forcing the move.

The company operates the networks used for telephone and digital communications in Sweden. But not only does it lease out access to independent operators, as Telia it is also Sweden’s largest telephone operator and one of the country’s major broadcast ADSL providers. Competitors have constantly complained that they are charged too much, so that Telia can undercut them with its rival services.

The Swedish National Post and Telecom Agency, which administers telecommunications, has agreed with Telia’s competitors, and has been preparing legislation to force a spin-off.

The new proposal apparently does not go quite as far. TeliaSonera says it is forming a completely-owned subsidiary to operate the copper and fiber networks. In theory the new company will be neutral in its dealings with service providers, but apparently Telia Sonera will continue to profit from the infrastructure network.

radiowood.com

Teliasonera launches new company to avoid legislation

Swedish telecommunications operator TeliaSonera AB Monday said it will launch a new infrastructure company in a move aimed at satisfying political demands for more equal treatment of competitors wanting access to its basic broadband Internet infrastructure.

TeliaSonera said the new company will cover copper and fiber networks as well as multiplexing, and sell its products on equal terms to TeliaSonera’s wholesale customers and the company’s own operations.

TeliaSonera’s move come in response to Sweden’s telecom regulator Post & Telestyrelsen, or PTS, which in June put forward a law proposal that could require the company to separate its fixed-line network business from its other operations.

PTS wants to encourage more competition on the Swedish broadband Internet market by making it harder for TeliaSonera’s wholesale and retail operations to cooperate at the expense of competitors.

A new law proposal is seen ready for implementation on Jan. 1, 2008 but TeliaSonera now hopes its initiative will stop plans for the new law.

The company said problems in the broadband market are not of the kind that require such far-reaching legislative action.

“The (PTS) proposal regulates in detail the operations of a listed company in a manner which is unacceptable to us”, said Anders Bruse, head of the broadband services business area at TeliaSonera.

“With our market-based plan, we are able to solve the problems of the broadband market on voluntary basis and much faster than by legislative means.”

PTS’ proposal is similar to the current British model, which took about 18 months to implement.

BT Group PLC voluntarily formed Openreach – a network unit owned by BT but operationally separated – to provide all telecom operators access to its network on the same terms.
PTS’s June proposal came in response to a request from the Swedish government, and is based on worries that Sweden is slipping behind other countries in expanding penetration of broadband Internet services.

TeliaSonera said the new infrastructure company is expected to launch in the fourth quarter of 2007.

www.marketwatch.com

Aukštaitijoje sutriko ryšys 2 tūkst. „Teo“ klientų

Ketvirtadienio rytą dėl nutraukto optinio ryšio kabelio sutriko fiksuotojo ryšio telefono paslaugų teikimas „Teo LT“ klientams Utenoje, Zarasuose, Anykščiuose ir Švenčionyse.

Be fiksuotojo ryšio maždaug 2 tūkst. gyventojų apie 10.30 val. paliko ūkininkas, kuris vykdė darbus neturėdamas reikiamų leidimų, pranešė „Teo LT“.

Šiuo metu vyksta paslaugos atkūrimo darbai, juos tikimasi baigti artimiausiu metu.

www.balsas.lt

Suabejota teisėjo TEO LT pastato byloje nešališkumu

Suabejota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo šališkumu, sprendžiant, ar leisti atnaujinti TEO LT pastato statybas. Bendrovei atstovavo advokatų kontora, kurioje dirba teisėjo sūnus. Dėl to galutine ir neskundžiama paskelbta nutartis gali būti nagrinėjama iš naujo.

Dar dirbdamas Vilniaus apygardos teisme teisėjas Stasys Gudynas pagarsėjo principingumu, žurnalistams uždraudęs filmuoti teisme.

Teisėjo, dabar dirbančio Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, elgesiu suabejota šiam nenusišalinus nuo TEO LT pastato statybų bylos.

Aiškėja, kad sprendžiant, ar leisti TEO LT statyti šalia sostinės savivaldybės naująjį administracinį pastatą, bendrovei atstovavo advokatų kontora, kurioje dirba teisėjo sūnus.

Ar teisėjas nepažeidė nešališkumo principo vertins teismo vadovybė. Teisėjui taip pat gali būti iškelta drausmės byla.

„Dėl teisėjo nešališkumo turi nekilti jokių abejonių, todėl LVAT pirmininkas mano, kad būtina svarstyti, ar nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą dėl TEO pastato statybų Vilniuje“, – teigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovė Živilė Jokimaitė-Dolgich.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius teigia, kad teisėjas turėtų nusišalinti atsiradus bet kokioms abejonėms dėl jo nešališkumo.

Ar atnaujinti bylą, kurioje jau paskelbta galutinė ir neskundžiama nutartis, spręs nauja teisėjų kolegija.

Teisėjo elgesiu suabejojo vienas sostinės verslininkas, kurio iniciatyva statybos buvo sustabdytos, o teisėsauga dėl galimo dokumentų klastojimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Aiškinamasi, kaip, atsakingoms institucijoms leidus statyti 12 aukštų pastatą, sostinės tarybą pasiekė jau 15 aukštų pastato planas.

Dėl daugiau nei metus nevykstančių statybų TEO LT iš verslininko siekia prisiteisti patirtus nuostolius – daugiau nei 12 mln. Lt. Antstoliai areštavo vyro turtą.

Prieš porą savaičių statybos sustabdytos jau prokurorų prašymu, gavus statybų priežiūros inspekcijos išvadas apie galimus rimtus pažeidimus išduodant leidimus.

Nors TEO LT prokurorų nutartį apskundė, tačiau tvirtina statybų nepradėsianti neišsprendus visų ginčų.

www.bernardinai.lt

O kas per byla – “Jūsų įmonė prieš telekomą”?

Blackstone Buys Into Lattelecom

Blackstone, along with banks Unicredit, Nordea Bank, Parex Bank and DnB Nor, are spending LVL290m (US$575m) for a 51% stake in Lattelecom, which is being privatised through a management buyout.

The US private equity group itself is investing LVL90m (US$178m), while Lattelecom’s management will invest LVL10m and hold 49% of the company.

The Latvian government, with 51% of Lattelecom, and Nodic telco TeliaSonera, which owns 49%, are exiting the business.

The deal comes after the Latvian government refused last year to permit TeliaSonera to have simultaneous control of Lattelecom and Latvian mobile operator, LMT, because of competition concerns.

TeliaSonera will take full control of LMT now that it has agreed to sell its entire stake in Lattelecom.

“The Blackstone Group has significant experience and considerable resources which guarantee our ability to continue investments into the broadband development in Latvia,” Lattelecom board chairman Nils Melngailis told a press conference on Wednesday.

“We are pleased that such a strong player as The Blackstone Group has supported our development strategy and will be our partner in implementing it,” he added.

www.pehub.com