Monthly Archives: October 2006

TeliaSonera, KPN Profits May Rise on Wireless Growth, Job Cuts

TeliaSonera AB, the Nordic region’s largest phone company, and Royal KPN NV of the Netherlands may say third-quarter earnings rose because of job reductions and growth at wireless divisions overseas.

Stockholm-based TeliaSonera may say third-quarter net income gained 18 percent to 4.46 billion Swedish kronor ($616 million) on sales of 23 billion kronor, the median estimates of 18 analysts in an SME Direkt survey. KPN, based in The Hague, may report net income rose 15 percent to 378 million euros ($482 million), a survey of 11 analysts shows.

The former state monopolies expanded abroad because of competition and slower growth in their home markets. TeliaSonera now operates in countries from Turkey to Azerbaijan, while KPN’s E-Plus unit, Germany’s third-largest mobile operator, probably bolstered third-quarter profit at the Dutch company. The companies have shed thousands of jobs to spur earnings growth.

“Both TeliaSonera and KPN have adapted to increased competition and lower market shares” at home, said Bruno Lippens, who helps manage $12 billion at Robeco Group in Rotterdam, including shares of TeliaSonera, KPN and Sweden’s Tele2 AB. “Those changes have forced them to change strategies, look for new growth opportunities.”

TeliaSonera last year shed 3,000 jobs in Sweden. KPN, which employs about 29,000 people, last year announced plans to reduce its workforce by 1,500 to 1,750 a year through 2007.

Stock Performance

TeliaSonera is scheduled to report earnings on Oct. 31, followed by a press meeting and analyst conference call with Chief Executive Officer Anders Igel. KPN reports on the same day before the start of trading. Tele2, Sweden’s second-biggest phone company, releases earnings on Nov. 1.

Shares of TeliaSonera and KPN are among the 10 best performers in the Bloomberg Europe Telecommunication Services Index of 24 members in the past three months, with TeliaSonera up 25 percent in the period and KPN up 23 percent. The index has gained 11 percent in the period.

Of the 32 analysts covering KPN in the last six months, 15 rate the Dutch company “buy” and four advise selling the stock, according to data compiled by Bloomberg. TeliaSonera has 10 “buy” recommendations and nine sells among 32 analyst ratings.

Telenor ASA, Norway’s largest phone company, last week said profit surged 72 percent as more clients signed up in the Ukraine and Bangladesh. Elisa Oyj, the second-biggest phone company in Finland, said Oct. 20 that third-quarter profit more than doubled on cost savings from an acquisition and faster Internet services.

Russian Ambitions

“Numbers from Telenor and Elisa were encouraging so I expect Telia to also show decent domestic numbers,” said Lippens at Robeco. “Growth from Russia and the Baltics may provide a nice extra.”

TeliaSonera is expanding in faster-growing markets such as Russia. The company, formed in 2002 when Sweden’s Telia AB bought Finland’s Sonera Oyj, said in July it will book a third-quarter gain of about 600 million kronor from selling a stake in MTN Uganda.

TeliaSonera faces competition in its home markets of Sweden and Finland, where revenue probably fell in the third quarter, the SME poll showed.

The company’s biggest investors are still the Swedish and the Finnish governments. The Dutch government cut its ties with KPN in September when it sold its remaining 8 percent stake in the company to raise cash and repay debt.

E-Plus Growth

KPN will likely report a third-quarter profit gain as earnings at its mobile unit rose, aided by spending reductions and sales of wireless services with lower discounts on handsets. Sales probably rose 2.4 percent to 3 billion euros.

Chief Executive Officer Ad Scheepbouwer, 62, has invested in television and Web calls and the German mobile unit E-Plus to make up for lower sales from traditional phone services.

“E-Plus has turned into the main growth driver and value creator within” the Dutch company, Luis Prota, an analyst at Morgan Stanley, wrote in an Oct. 23 note to investors. He rates KPN shares “equal-weight.”

Sales at the mobile unit probably rose 14 percent to 1.65 billion euros, surpassing the fixed-line division, which is expected to report a 4.8 percent decline in sales to 1.61 billion euros, based on nine analyst estimates.

Tele2 probably lost 3.93 billion kronor after a profit of 927 million kronor a year earlier, according to an SME survey. The company on Oct. 3 said it would book a loss of 1 billion kronor from the sale of its French fixed-line telephone and broadband unit to Vivendi SA’s SFR.

Stockholm-based Tele2 will also write down 3 billion kronor to 3.5 billion kronor of goodwill in the third quarter.

Sales probably rose 10 percent to 13.6 billion kronor, the survey found. Tele2 operates in Portugal, Russia, Austria and Latvia. Last year, it closed units in Finland, the U.K. and Ireland.

Moody’s Investors Service rates KPN Baa2, two steps above non-investment grade and one step below Standard & Poor’s rating of KPN. TeliaSonera is rated A2 at Moody’s and A- at Standard & Poor’s, which are higher ratings than those of KPN.

To contact the reporter on this story: Benedikt Kammel in Stockholm at bkammel@bloomberg.net ; Joost Akkermans in Amsterdam at jakkermans@bloomberg.net .

www.bloomberg.net

NTT laimėjo ginčą su TEO LT dėl skambučių iš taksofonų siuntimo

TEO LT privalės sudaryti sąlygas savo taksofonų tinklu besinaudojantiems vartotojams paskambinti į UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (NTT) tinklą. Tai padaryti bendrovę TEO LT įpareigojo analogiško turinio Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), patenkinusi NTT prašymą dėl skambučių iš taksofonų siuntimo.
NTT į RRT kreipėsi šių metų sausio mėnesį, po daugiau nei pusmetį trukusio bevaisio susirašinėjimo su tuometiniu „Lietuvos telekomu“. NTT bandymai tiesiogiai susitarti su telekomu buvo bevaisiai – telekomo vadovai aiškino, neva dėl ribotų techninių galimybių neįmanoma persiųsti skambučių iš taksofonų į NTT tinklą. Be to, „Lietuvos telekomo“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta tvirtino, kad tokio NTT pageidavimo įgyvendinimas pareikalautų iš telekomo neproporcingai didelių investicijų.
Tuomet šį ginčą NTT prašymu ėmėsi tirti RRT sudaryta komisija. Išnagrinėjusi ginčą, komisija nustatė, kad TEO LT privalo užtikrinti galimybę siųsti taksofonu nacionalinius telefono skambučius. Be to, komisija pripažino, jog siųsdama skambučius iš taksofonų į savo tinklą ir nesiųsdama jų į NTT tinklą, TEO LT diskriminuoja savo konkurentą.
Remiantis šiomis išvadomis, RRT sudaryta komisija įpareigojo TEO LT sudaryti galimybę skambinti iš taksofonų į NTT tinklą ir atlyginti NTT išlaidas, susijusias su šio ginčo nagrinėjimu.
NTT direktoriaus Vido Pukėno teigimu, RRT priimtas sprendimas nebuvo didelė staigmena – juk ir nespecialistui visiškai aišku, kad TEO LT privalo persiųsti skambučius iš šiai bendrovei priklausančio taksofonų tinklo į nacionalinių operatorių tinklus. Pasak jo, tiesiog apmaudu, kad dėl tokių akivaizdžių problemų tenka ginčytis daugiau nei metus – NTT susirašinėjimai šiuo klausimu su buvusiu „Lietuvos telekomu“ tęsiasi nuo praėjusių metų balandžio.
„Gerbdamas rimčiausią NTT konkurentą telekomunikacijų rinkoje, visgi manau, jog pavadinimo pakeitimas bendrovės taikomos verslo etikos nepakeitė – buvęs monopolininkas iki šiol nori rinkoje žaisti remdamasis ne teisės aktais, o savo paties sukurtomis taisyklėmis. Itin apmaudu dėl NTT klientų – jau sulaukėme nemažai skundų dėl to, kad jiems neįmanoma prisiskambinti iš taksofonų“, – teigė V.Pukėnas.
NTT vadovas teigė tikįs, kad po RRT priimto sprendimo TEO LT pasielgs garbingai ir kuo greičiau sudarys sąlygas taksofonu besinaudojantiems savo klientams skambinti į NTT tinklą.

www.ntt.lt

TEO įžūlumui nėra ribų

Manau retas kas mėgstate reklamą. Asmeniškai aš jos nepakenčiu. Kai man reikia informacijos ją susirandu pats. Bukai, iš visų kampų kaišiojama reklama, mane dirgina.

Telekomas – TEO reklamos informatyvumu nepasižymi. Jo reklama kaip kičiniai saldainių popierėliai. Tad nenuostabu, kad TEO reklaminė kompanija nėra rezultatyvi. Matyt dėl to TEO pradėjo skambinėti telefonu.

Įsivaizduokite situaciją – šeštadienio rytas, norite nors vieną sykį per savaitę pakankankamai išsimiegoti. Ne, 8 val. skamba telefonas. Pakėlus ragelį skamba įrašas siūlantis pasikeisti interneto planą. Kam man tas planas, jei aš aplamai ketinu atsisakyti TEO paslaugų? Ir tokios reklaminės atakas kartojasi bent 4 dienas per savaitę ir pačiu netinkamiausiu metu. Neskambintų automatas, tai pasakyčiau keletą “šiltų” žodžių. O automatą nėra kaip pasiųsti. Gal kas patarsit kur galima TEO apskųsti?

www.skundai.lt

Kaip TEO pajunginėja IPTV, arba Telekomo “šaunuoliai”

Eilinį kartą teko patirti Telekomo darbuotojų “kvalifikaciją” savo kailiu.

Tėvai nutarė Palangoje įsivesti Telekomo IPTV. Užsisakė, pralaukė 2 mėn.

Pagaliau atvyko Telekomo “šaunuoliai”. Tėvas turėjo įsivedęs Telekomo teikiamą DSL paslaugą, buvau pajungęs jam internetą per wireless DSL routerį, kad būtų ryšys pastoviai ir su laidais kapstytis netektų.

Telekomo “šaunuoliai” atėjo, atjungė wireless routeri, suinstaliavo į tėvo kompą standartinę dsl pakuotės programinę irangą – nei pasiklausė, ar galima taip daryti, nei ką.

O juk viso labo reikėjo IPTV kabelį į wireless routerį pajungti ir routeryje, jei reikėtų – portus atidaryti. Kur tau…

Tėvas kompiuterijoje nieko nenutuokia, skambina žmogus, klausia, kodėl bevielio tinklo nėra… o jo nėra, nes Telekomo “šaunuoliai” patyliukais atjungė.

Jokios darbo kultūros, jokios kvalifikacijos. Kaip buvo Lietuvos telekomas, taip ir liko. Joks rebrandingas nepadės.

Jei kas planuojate įsivesti Telekomo IPTV – bent prižiūrėkite, ką “meistrai” su Jūsų įranga veikia :) Jei patys nesuprantate kompiuterijos, pasikvieskite suprantantį draugą – vėliau bus mažiau rūpesčių, kuopiant “šaunuolių” paliktą mėšlą.

Pagarbiai,
wildtangerine eta gmail taskas com

www.skundai.lt

“Teo LT” nubausta 3 mln. litų bauda

 

Konkurencijos taryba už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi interneto teikimo DSL technologija rinkoje bendrovei “Teo LT” ketvirtadienį skyrė 3,011 mln. litų baudą

Tyrimas pernai gegužę pradėtas atsižvelgiant į šešių šalies telekomunikacijų bendrovių skundą, bendrovei grėsė iki 10 proc. metinių pajamų bauda, pranešė Konkurencijos taryba.

Bendrovė sutinka, kad jos veiksmai galėjo sukelti abejonių tarybai ir nutarimo skųsti neketina, tačiau nurodo, kad eiliniai vartotojai žalos dėl to nepatyrė.

Vartotojai laimėjo?

“Mes manome, kad kai kurie mūsų veiksmai DSL rinkoje iš tiesų galėjo sukelti tam tikrų abejonių, todėl ketiname prisiimti įsipareigojimus ir pakeisti didmenines kainas”, – sakė “Teo LT” Korporatyvinių ir teisės reikalų skyriaus direktorė Eglė Gudelytė-Harvey.

Tačiau, anot jos, bendrovė nemano, kad dėl to buvo padaryta žala vartotojams, priešingai – jie dėl to laimėjo, nes mokėjo mažesnes kainas.

Pasak Konkurencijos tarybos pranešimo, “Teo LT” mažmeninėje rinkoje galutiniams vartotojams kai kurias DSL interneto paslaugas teikė mažesne nei paslaugų teikimo išlaidos kaina. Tai įvertinta piktnaudžiavimu savo padėtimi naudojant kainų spaudimą.

Nustatyta, kad “Teo LT” veiksmai apribojo kitų bendrovių galimybes konkuruoti galutiniams vartotojams teikiant DSL interneto paslaugas mažmeninėje rinkoje.

Sau mažino, kitiems – ne

Į Konkurencijos tarybą kreipėsi bendrovės “MicroLink Lietuva”, “Baltnetos komunikacijos”, “Tele2”, “Penki kontinentai”, “Elneta” ir “Infostruktūra”, kurios perka didmenines DSL interneto paslaugas iš “Teo LT”. Anot Eglės Gudelytės-Harvey, nė viena šių bendrovių sutarties su “Teo LT” nėra nutraukusi.

Jos skundėsi, jog “Teo LT” ne vieną kartą atpigino savo mažmeninei rinkai skirtus DSL paslaugos mokėjimo planus iš esmės nekeisdama didmeninių šios paslaugos kainų.

Skiriant baudą atsižvelgta į tai, kad “Teo LT” pripažino padariusi pažeidimą, ketina prisiimti konkrečius įsipareigojimus, ištaisyti padėtį ir didmeninėje DSL paslaugų rinkoje. Tai turės įtakos ir mažmeninei rinkai.

Baudžiama trečią kartą

Tiriant šį pažeidimą, Konkurencijos taryba nagrinėjo 2002 metų – 2005-ųjų pirmojo ketvirčio duomenis.

“Teo LT”, kuri anksčiau vadinosi “Lietuvos telekomas”, už Konkurencijos įstatymo pažeidimus buvo bausta ir 2000-aisiais (150 tūkst. litų bauda) bei 2002 metais (daugiau nei 2 mln. litų).

DSL technologija užtikrina spartų telefoninio ryšio kabeliais tiekiamą internetą, kuriuo naudojasi tiek gyventojai, tiek ir šalies verslo sektorius.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, liepos pradžioje šalyje buvo 1,4 mln. interneto prieigos abonentų, iš kurių prisijungimui prie interneto DSL technologiją naudojo 133 tūkst. abonentų.

“Teo LT” pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 64,472 mln. litų grynojo pelno – 73,2 proc. daugiau nei tuo pačiu 2005-ųjų laikotarpiu, kai įmonės grynasis pelnas buvo 37,222 mln. litų.

Bendrovės pajamos lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 0,3 proc., nuo 360,949 mln. iki 362,159 mln. litų.

60 proc. “Teo LT” akcijų valdo Skandinavijos telekomunikacijų bendrovė “TeliaSonera”, kuriai taip pat priklauso 100 proc. mobiliojo ryšio operatoriaus “Omnitel” akcijų.

“Teo LT” akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

www.kaunodiena.lt

TEO LT už Konkurencijos įstatymo pažeidimą – 3 mln. litų bauda

Konkurencijos taryba nusprendė, kad komunikacijų bendrovė TEO LT pažeidė konkurencijos įstatymo straipsnį, draudžiantį piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ir skyrė bendrovei 3 milijonų 11 tūkstančių litų baudą.TEO LT taip pat įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymui prieštaraujančius veiksmus ir per nustatytą laikotarpį pakeisti ADSL prieigos paslaugos teikimo sąlygas taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų nustatomos nesąžiningos kainos ar kitos šios paslaugos pirkimo sąlygos.

Konkurencijos taryba praneša, kad TEO LT neginčijo tyrimo metu nustatytų faktų ir pripažino padariusi pažeidimą. Bendrovė ketina prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kurie turėtų ištaisyti padėtį tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje DSL paslaugų rinkoje.

Tyrimo, kuris apėmė 2002 m. – 2004 m. ir 2005 m. I ketvirtį, išvadose Konkurencijos taryba konstatavo, kad „Lietuvos telekomo“ (dabar TEO LT) veiksmai atitinkamose rinkose nagrinėtu laikotarpiu vertintini kaip nesąžiningų kainų taikymas, apibrėžiamas terminu „kainų spaudimas“.

Vienu iš pagrindinių tyrimo objektų buvo ADSL (skaitmeninės abonento linijos, kurių pralaidumas iš tinklo į abonento pusę yra didesnis, negu atvirkščia kryptimi) interneto paslaugos galutiniams vartotojams. Šios paslaugos buvo teikiamos didmeninės „Lietuvos telekomo“ ADSL interneto prieigos pagrindu.

Palyginus rinkoje veikiančių ūkio subjektų teikiamų paslaugų kainas, buvo nustatyta, kad „Lietuvos telekomas“ mažmeninėje rinkoje savo galutiniams vartotojams kai kurias ADSL interneto paslaugas teikia tokia kaina, kuri, jei tokia paslauga būtų teikiama remiantis didmeninėje rinkoje kitiems ūkio subjektams siūlomomis kainomis, būtų mažesnė nei paslaugų teikimo kaštai.

Konkurencijos taryba tai įvertino kaip piktnaudžiavimą padėtimi naudojant kainų spaudimą, o „Lietuvos telekomo“ veiksmus – kaip piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi atitinkamoje didmeninėje ADSL interneto prieigos rinkoje. Šie veiksmai apribojo kitų bendrovių galimybes konkuruoti kainomis teikiant paslaugas mažmeninėje rinkoje galutiniams vartotojams.

Tyrimas dėl „Lietuvos telekomo“ veiksmų buvo pradėtas 2005 m. gavus „MicroLink Lietuva“, „Baltnetos komunikacijos“, „Tele 2“, „Penki kontinentai“, „Elneta“, VĮ „Infostruktūra“ prašymą. Su kai kuriomis šių bendrovių 2002 m. „Lietuvos telekomas“ pasirašė didmenines DSL (skaitmeninių abonento linijų) paslaugų teikimo sutartis. Pareiškime Konkurencijos tarybos buvo prašoma ištirti kai kuriuos „Lietuvos telekomo“ veiksmus DSL paslaugų rinkoje: nesąžiningų kainų primetimą konkuruojančioms bendrovėms bei nevienodų sąlygų taikymą ūkio subjektams panašaus pobūdžio sutartyse.

Už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi „Lietuvos telekomas“ pastaraisiais metais baudžiama jau trečią kartą. 2000 m. Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovei buvo skyrusi 150 tūkst. Lt baudą. 2002 m. Konkurencijos tarybos nutarimu „Lietuvos telekomas“ buvo įpareigota nutraukti veiksmus, pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Už nustatytą pažeidimą buvo skirta daugiau nei 2 mln. Lt bauda.

www.lrytas.lt

Kodėl Konkurencijos taryba Internet telefonijos tyrimo metu apie įrangą ACB/ITSS nieko nesužinojo?

„Teo LT” skirta 3 mln. Lt bauda už Konkurencijos įstatymo pažeidimą

Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad „Teo LT” bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, reikalavimus, teigiama Konkurencijos tarybos pranešime spaudai. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovei skirta 3 mln. 11 tūkst. Lt bauda.

Šiuo nutarimu „Teo LT” įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymui prieštaraujančius veiksmus ir per nustatytą laikotarpį pakeisti ADSL prieigos paslaugos teikimo sąlygas taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų nustatomos nesąžiningos kainos ar kitos šios paslaugos pirkimo sąlygos.
Remdamasi tyrimo išvadomis, bendrovė ketina prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kurie turėtų ištaisyti padėtį tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje DSL paslaugų rinkoje.

Tyrimo, kuris apėmė 2002 m. – 2004 m. ir 2005 m. I ketvirtį, išvadose Konkurencijos taryba konstatavo, kad AB „Lietuvos telekomas“ (dabar “Teo LT”) veiksmai nagrinėtu laikotarpiu vertintini kaip nesąžiningų kainų taikymas, apibrėžiamas terminu „kainų spaudimas“.

Palyginus rinkoje veikiančių ūkio subjektų teikiamų paslaugų kainas, buvo nustatyta, kad „Lietuvos telekomas“ mažmeninėje rinkoje savo galutiniams vartotojams (namų ūkiams ir verslo klientams) kai kurias ADSL interneto paslaugas teikia tokia kaina, kuri, jei tokia paslauga būtų teikiama remiantis didmeninėje rinkoje kitiems ūkio subjektams siūlomomis kainomis, būtų mažesnė nei paslaugų teikimo kaštai.

Tokius veiksmus Konkurencijos taryba įvertino kaip piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje. Šie veiksmai apribojo kitų bendrovių galimybes konkuruoti kainomis teikiant paslaugas mažmeninėje rinkoje galutiniams vartotojams.

Tyrimas dėl „Lietuvos telekomo“ veiksmų buvo pradėtas 2005 m. gavus UAB „MicroLink Lietuva“, UAB „Baltnetos komunikacijos“, UAB „Tele 2“, UAB „Penki kontinentai“, UAB „Elneta“, VĮ „Infostruktūra“ prašymą.

Su kai kuriomis šių bendrovių 2002 m. „Lietuvos telekomas“ pasirašė didmenines skaitmeninių abonento linijų paslaugų teikimo sutartis. Pareiškime Konkurencijos tarybos buvo prašoma ištirti kai kuriuos AB „Lietuvos telekomas“ veiksmus DSL paslaugų rinkoje: nesąžiningų kainų primetimą konkuruojančioms bendrovėms bei nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą ūkio subjektams panašaus pobūdžio sutartyse.

Už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi „Lietuvos telekomas“ pastaraisiais metais baudžiama jau trečią kartą.

2000 m. bendrovei buvo skirta 150 tūkst. litų bauda, o dar po dvejų metų Konkurencijos tarybos nutarimu „Lietuvos telekomas“ buvo įpareigota nutraukti veiksmus, pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Už nustatytą pažeidimą buvo skirta daugiau nei 2 mln. Lt bauda.

Peržiūrės kainodarą

„Teo Lt“ Korporatyvinių ir teisės reikalų skyriaus direktorė Eglė Gudelytė-Harvey DELFI sakė, kad rinkai didelio poveikio įmonės veiksmai neturėjo, tačiau po Konkurencijos tarybos sprendimo ketinama peržiūrėti didmeninių plačiajuosčio interneto ryšio paslaugų kainodarą.

„Suprasdami, kad tokie veiksmai, kuriuos įvardija Konkurencijos taryba, galėjo sukelti abejonių rinkai, siekdami užkirsti kelią ateityje panašioms abejonėms, ketiname pakeisti tiekiamų didmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų sąlygas (kainos bus sumažintos – DELFI)“, – sakė E. Gudelytė-Harvey.

Specialistė mano, kad minimi „Teo Lt“ veiksmai didelio poveikio rinkai neturėjo, nes vartotojų skaičius augo ir jie gavo naudos dėl mažmeninių kainų mažėjimo.

Dar vienu argumentu įvardijama ir tai, kad, pagal Europos Sąjungos atliktą tyrimą, plačiajuosčio interneto ryšio kainos Lietuvoje yra pačios mažiausios Europoje.

„Teo Lt“ šių metų pirmojo ketvirčio pajamos sudarė 180 mln. litų. Praėjusiais metais įmonių grupė uždirbo 84 mln. litų grynojo pelno, o jos pajamos sudarė 733 mln. litų.

Maksimali bauda už tokį prasižengimą gali būti iki dešimtadalio įmonės metinių pajamų.

www.delfi.lt

Kaip AB “Lietuvos telekomas” (TeliaSonera AB) diskriminuoja konkurentus Internet rinkoje – 2000 07 31 d. įsakymas N 323

Swedish Competition Authority sues TeliaSonera for abuse of dominant position

Swedish Competition Authority challenges TeliaSonera’s pricing for ADSL broadband services

Latvijos telekomas nubaustas stambia bauda

Švedijos konkurencijos tarybos ieškinys “TeliaSonera” AB

TEO LT už Konkurencijos įstatymo pažeidimą skirta bauda

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi atlikto tyrimo išvadas ir išklausiusi akcinės bendrovės TEO LT atstovų argumentus, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, reikalavimus. Šiuo nutarimu TEO LT, AB įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymui prieštaraujančius veiksmus ir per nustatytą laikotarpį pakeisti ADSL prieigos paslaugos teikimo sąlygas taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų nustatomos nesąžiningos kainos ar kitos šios paslaugos pirkimo sąlygos. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovei skirta 3 mln. 11 tūkst. Lt bauda.

Skirdama sankciją už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą, Konkurencijos taryba atsižvelgė į keletą aplinkybių. TEO LT, AB iš esmės neginčijo Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytų faktų ir posėdžio metu pripažino padariusi pažeidimą. Remdamasi tyrimo išvadomis, bendrovė ketina prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kurie turėtų ištaisyti padėtį tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje DSL paslaugų rinkoje.

Tyrimo, kuris apėmė 2002 m. – 2004 m. ir 2005 m. I ketvirtį, išvadose Konkurencijos taryba konstatavo, kad AB “Lietuvos telekomas” (dabar TEO LT, AB) veiksmai atitinkamose rinkose nagrinėtu laikotarpiu vertintini kaip nesąžiningų kainų taikymas, apibrėžiamas terminu “kainų spaudimas”. Vienu iš pagrindinių tyrimo objektų buvo ADSL (skaitmeninės abonento linijos, kurių pralaidumas iš tinklo į abonento pusę yra didesnis, negu atvirkščia kryptimi) interneto paslaugos galutiniams vartotojams. Šios paslaugos buvo teikiamos didmeninės AB “Lietuvos telekomas” ADSL interneto prieigos pagrindu. Palyginus rinkoje veikiančių ūkio subjektų teikiamų paslaugų kainas, buvo nustatyta, kad AB “Lietuvos telekomas” mažmeninėje rinkoje savo galutiniams vartotojams (namų ūkiams ir verslo klientams) kai kurias ADSL interneto paslaugas teikia tokia kaina, kuri, jei tokia paslauga būtų teikiama remiantis didmeninėje rinkoje kitiems ūkio subjektams siūlomomis kainomis, būtų mažesnė nei paslaugų teikimo kaštai. Tai vertintina kaip piktnaudžiavimas savo padėtimi naudojant kainų spaudimą. Tokius AB “Lietuvos telekomas” veiksmus Konkurencijos taryba įvertino kaip piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi atitinkamoje didmeninėje ADSL interneto prieigos rinkoje. Šie veiksmai apribojo kitų bendrovių galimybes konkuruoti kainomis teikiant paslaugas mažmeninėje rinkoje galutiniams vartotojams.

Tyrimas dėl AB “Lietuvos telekomas” veiksmų buvo pradėtas 2005 m. gavus UAB “MicroLink Lietuva”, UAB “Baltnetos komunikacijos”, UAB “Tele 2″, UAB “Penki kontinentai”, UAB “Elneta”, VĮ “Infostruktūra” prašymą. Su kai kuriomis šių bendrovių 2002 m. AB “Lietuvos telekomas” pasirašė didmenines DSL (skaitmeninių abonento linijų) paslaugų teikimo sutartis. Pareiškime Konkurencijos tarybos buvo prašoma ištirti kai kuriuos AB “Lietuvos telekomas” veiksmus DSL paslaugų rinkoje: nesąžiningų kainų primetimą konkuruojančioms bendrovėms bei nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą ūkio subjektams panašaus pobūdžio sutartyse.

Už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi AB “Lietuvos telekomas” pastaraisiais metais baudžiama jau trečią kartą. 2000 m. Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatų pažeidimą bendrovei buvo skyrusi 150 tūkst. Lt baudą. 2002 m. Konkurencijos tarybos nutarimu AB “Lietuvos telekomas” buvo įpareigota nutraukti veiksmus, pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Už nustatytą pažeidimą buvo skirta daugiau nei 2 mln. Lt bauda.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai

Palmira Kvietkauskienė (tel. 279 11 74)
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Tel.: 279 11 74
kviet@konkuren.lt

“Lietuvos telekomas” kaltinamas diskriminacija DSL rinkoje

Lietuvos IPT nepatenkinti telekomu

Šešios interneto paslaugų teikėjos skundžia “Lietuvos telekomą”

AB „Lietuvos telekomas“ pasirašė sutartis dėl didmeninių DSL paslaugų teikimo

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimus dėl AB “Lietuvos telekomas” veiksmų

AB “Lietuvos telekomas” už klaidinančią reklamą skirta bauda

“Lietuvos telekomui” – 2 mln. litų bauda

„Lietuvos telekomas“ filtrus montavo neteisėtai

Konkurencijos taryba “Lietuvos telekomui” skyrė 150 tūkst. litų baudą