Monthly Archives: March 2006

Русские натравили шведов на TeliaSonera?

Шведские политики требуют от властей своей страны и Евросоюза расследовать взаимоотношения телекоммуникационного оператора TeliaSonera с группой “питерских связистов”. В самой TeliaSonera недвусмысленно дают понять, что за попыткой дискредитировать компанию стоит российская “Альфа-групп”.

Представитель правой партии Krinsdemokraterne Мария Ларссон выступила в шведском парламенте с подробным докладом о деятельности компании TeliaSonera (основными акционерами которой являются правительства Швеции и Финляндии) в России. Также г-жа Ларссон потребовала от министра торговли и туризма Швеции Томаса Остроса объяснений относительно сотрудничества TeliaSonera с «питерской группой» связистов во главе с Джеффри Гальмондом, в отношении которой прокуратура Германии проводит масштабное расследование. Российский бизнес скандинавского оператора не дает покоя и шведским консерваторам: как пишет датская газета Borsen, Хенрик вон Сюдоу из партии Moderaterne поручил депутату Европарламента от этой партии Кристоферу Фьелннеру направить запрос относительно дезинформации Европейской комиссии со стороны TeliaSonera.

TeliaSonera, образованная в 2002 году в результате слияния шведской Telia и финской Sonera, имеет давнюю историю взаимоотношений с «питерской группой». Выиграв в 1993 году тендер на право развертывания GSM-сети в Санкт-Петербурге, Sonera позвала к себе в партнеры Telia и русских, создав компанию North-West GSM, ставшую впоследствии ядром для общефедерального сотового оператора «Мегафон». А в 2000 году Telia решила «углубить» свое партнерство с «питерскими» и приобрела 30% акций зарегистрированной в Люксембурге компании First National Holdings (FNH), которой принадлежит контрольный пакет акций петербургского холдинга «Телекоминвест». Однако сегодня именно эта сделка и вызвала множество вопросов у шведских парламентариев.

Дело в том, что, согласно установленным правилам, Telia должна была получить разрешение на данную сделку от европейских властей. В документах, поданных Telia в Европейскую комиссию, говорится, что Telia приобретет допэмиссию акций FNH в размере 30% и еще небольшой пакет ценных бумаг этой же компании у немецкого юриста Михаэля Боемке. При этом в документах указано, что основной акционер FNH — немецкий Commerzbank.

Однако данная информация, как выяснилось в ходе вышеупомянутого расследования прокуратуры Германии, не до конца соответствовала действительности. Несмотря на то, что Commerzbank действительно в течение нескольких лет называл себя владельцем FNH, на самом деле он был всего лишь номинальным держателем акций этой структуры. Реальным собственником выступал созданный г-ном Гальмондом Fiduciare Commerce Trust в Лихтенштейне, потенциальным выгодоприобретателем которого являлся нынешний министр информационных технологий и связи Леонид Рейман.

В самой TeliaSonera недвусмысленно дают понять, что за попыткой дискредитировать компанию стоит российская «Альфа-групп». «Похоже, что эта кампания направлена против нашего участия в капитале „Мегафона“, поскольку одни и те же вопросы одновременно затрагиваются в СМИ разных стран, — заявил вице-президент TeliaSonera по внешним связям Михаэль Конгстад. — Мы подозреваем, кто может стоять за проведением этой кампании, но у нас нет доказательств».

Напомним, TeliaSonera открыто поддержала «питерских» в их противостоянии с «Альфой» за акции «Мегафона», и кроме того, «Альфа» и TeliaSonera борются друг с другом за блокпакет акций главного в Турции сотового оператора Turkcell. К тому же, как отмечает шведская газета Dagens Industri, в Швеции «Альфа-групп» работает с PR-агентством Kreab, созданным бывшим премьер-министром этой страны Карлом Билдтом. Ранее г-н Билдт был лидером партии Moderaterne, которая и является одним из инициаторов расследования в отношении TeliaSonera.

www.cnews.ru

„Lietuvos telekomui” gresia RRT įpareigojimai

Fiksuotojo ryšio rinkoje dominuojančiam “Lietuvos telekomui” gresia dar vienasRyšių reguliavimo tarnybos (RRT) įpareigojimas. RTT pranešė ketinanti „Lietuvostelekomui“ nustatyti prieigos suteikimo kitiems rinkos dalyviamsnediskriminavimo, skaidrumo, apskaitos atskyrimo bei kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus.

Tokius įpareigojimus „Lietuvos telekomui“ ketinama nustatyti po atlikto preliminaraus tyrimo, kurio metu buvo apklausti 37 elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir operatoriai.

RRT nustatė, kad „Lietuvos telekomas“ turi didelę įtaką skambučių inicijavimo rinkoje – viešajame fiksuoto telefono ryšio tinkle. RRT tyrimo rezultatus pateikė Europos Bendrijų Komisijai ir kitų ES valstybiųnacionalinėms reguliavimo institucijoms.

EU commission probes TeliaSonera’s Telecominvest buy

An E.U. commission on antimonopoly policy has started probing the purchase of a 26% stake in Russia’s telecommunications holding Telecominvest by Swedish-Finnish telecom operator TeliaSonera, Vedomosti business daily reported Friday, citing Denmark’s Borsen and Finland’s Helsingin Sanomat newspapers.

Telia, which merged with Sonera in 2002, bought 32% of shares in Luxembourg’s First National Holding (FNH), which controlled 51% of Telecominvest, in February 2000. Several months later, Telia exchanged its stake in FNH for 26% in Telecominvest, Vedomosti said, adding that at the time of the exchange FNH owned 75% of the Russian holding.

Germany’s Commerzbank was the only owner of FNH at that time. But in 2004 it became publicly known that Commerzbank was only a nominal holder, while the real shareholder was Danish lawyer Jeffrey Galmond, the daily said.

The E.U. commission now suspects that Telia did not disclose the real seller of Telecominvest’s stake on purpose, the daily said, adding that TeliaSonera may face a fine of 1% of its annual revenue. TeliaSonera’s revenue in 2005 stood at U.S. $11.2 billion.

“We thought we were negotiating the deal with Commerzbank. We had no grounds to think the bank was acting in the interest of third parties,” Michael Kongstad, TeliaSonera’s vice president, said.

However, Galmond told Vedomosti that in January 2000 he met with Bo Magnusson, Telia’s vice president at that time, and the latter offered to invest $80 million in Telecominvest. But in all the documents the seller of Telecominvest’s stake was Commerzbank, Galmond added.

Currently, TeliaSonera’s Russian assets include a 26% stake in Telecominvest and a 35.6% stake in Russia?s third largest mobile operator MegaFon. Telecominvest controls 31.3% in MegaFon.

www.cellular-news.com

European Commission to investigate TeliaSonera deals in Russia – Commission to examine if officials misled

The European Commission is to investigate whether or not the telecommunications service provider TeliaSonera has give false information to the EU over a deal with First National Holding six years ago.
Telia used the company to acquire partial ownership of the Russian mobile operator Megafon.
The ownership of FNH is part of a complicated arrangement in Megafon. It allowed TeliaSonera to get voting and ownership rights in Telecominvest, which owns shares of Megafon.
TeliaSonera currently holds 26 percent of the shares of Telecominvest.

Telia acquired FNH in a directed share issue with the help of Germany’s Commerzbank. The price of the deal was 80 million US dollars.
Later the bank said that it had operated on behalf of Danish lawyer Jeffrey Galmond, who was the real owner of FNH.
Now Telia is claimed to have known already as the deal was being made that FNH’s real owners had been Jeffrey Galmond, although in a statement given at the time to officials, Commerzbank had been designated as the owner.
The matter is made more complicated by the fact that serious questions have been raised over the position of Jeffrey Galmond. Mr. Galmond himself says that he owns both Telecominvest and another company, IPOC, which has an eight percent holding in Megafon.

The European Commission became interested in the matter at the initiative of Swedish conservative MEP Christofer Fjellner.
“The Commission will contact the lawyers of the parties in question in order to examine the situation. If false or deceptive information emerges, the original application will be rejected, and the parties will have to submit a new application. The Commission can also impose fines, which can be up to one percent of turnover”, said the European Commissioner for Competition, Neelie Kroes in an answer to Fjellner.
According to TeliaSonera, the FNH deal was made in good faith.
“When we did business with Commerzbank, which is a well-known German bank, it presented itself as the owner, and we had no reason to doubt the matter”, said Michael Kongstad, information officer of TeliaSonera to Helsingin Sanomat.
He also said that the answer given by Commissioner Kroes is a standard response to an MEP’s question. “So far, nothing else has happened. The Commission has not been in contact with us yet.”
The interest of the Commission was the main news item in the Saturday edition of the Swedish business newspaper Dagens Industri, and was featured prominently in Sweden’s main dailies on Sunday.

Helsingin Sanomat

Grėsmė telekomui

Iš bet kurios pasaulio vietos, sumokėjus abonentinį mokestį, siūloma nemokamai skambinti „Lietuvos telekomo“ klientams, rašo dienraštis L.T.

„Lietuvos telekomas“ įtaria ryšio teikėjus „SparVoIP“ sukčiaujant. „Įtariame, kad „SparVoIP“ naudojasi viena iš daugelio nelegalių landų. Su jais neturime sutarties, apie jokius nemokamus pokalbius negali būti nė kalbos“, – sakė telekomo atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.

Tinklalapyje „SparVoip“ (http://www.sparvoip.de) siūloma už abonentinį 11,5 euro (40 litų) mokestį šešis mėnesius nemokamai skambinti į Lietuvos bei dar 34 šalių fiksuotojo ryšio telefonus.

Tiesa, „SparVoIP“ nenurodo, kiek laiko pokalbiai į Lietuvą išliks nemokami.

Už tą patį mokestį Lietuvos laidinių telefonų abonentams galima gauti antrą numerį vienoje iš devynių Europos šalių.

Šis numeris bus kaip įprastas tos šalies laidinis numeris, vadinasi, į Lietuvą tos šalies gyventojai galės skambinti lyg į kitą miestą ir mokėti tik už tarpmiestinį skambutį.

Dienraštis L.T. išbandė šią paslaugą.

Kaip rašoma dienraštyje, pradėti nemokamai kalbėtis buvo gana paprasta, užteko iš tinklalapio atsisiųsti programą ir ją paleidus užsiregistruoti. Tai užtruko mažiau nei 5 minutes. Išsyk užsiregistravę ir dar nieko nesumokėję, žurnalistai galėjo į „Lietuvos telekomo“ tinklą paskambinti penkis kartus, skambučiai nutrūkdavo po minutės.

Telefono ryšio kokybė buvo gana gera – pašnekovo balsas girdėjosi ryškiai, su nedideliais traškesiais, lyg kalbant mobiliuoju telefonu.

Nusprendėme papildyti sąskaitą ir išbandyti „neribojamus“ pokalbius. Sumokėti Lietuvos komercinio banko išduota kortele „Visa“ buvo paprasta, tai truko mažiau nei minutę, paskui išsyk galėjome skambinti be apribojimų.

Telefono ryšys nutrūko tik po valandos pokalbio.

Nemokamai paskambinti pavyko ir draugams Londone bei Niujorke.

Kad gautume numerį Didžiojoje Britanijoje, pasinaudojome interneto forumuose buvusiais patarimais ir registruodamiesi „SparVoIP“ nurodėme, jog gyvename toje šalyje. Jei būtume norėję numerio vienoje iš kitų aštuonių galimų šalių (pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje), būtume nurodę vieną jų.

Paspaudėme nuorodą „Kauf Einwahlnummer“ (įsigyti numerį), po kelių sekundžių jau turėjome skaičiais +44113… prasidedantį telefono numerį (tai yra Anglijos miesto Lydso kodas).

Paskambinus šiuo numeriu, buvo „prisiskambinta“ į mūsų kompiuterį.

Bet kai langelyje „Call Forwarding“ (skambučio peradresavimas) įrašėme L.T. biuro telefoną, skambinant angliškuoju numeriu jau skambėjo mūsų telefonas.

Vadinasi, pokalbis internetu vyko nė vienai jo pusei nesinaudojant kompiuteriu.

Ryšys, atrodo, apsimoka emigrantams, kurie ilgai kalba su Lietuvoje likusiais giminėmis – kalbėtis labai pigu, giminėms nereikės įsigyti kompiuterio, įsivesti interneto.

Antra vertus, nors internete nemažai teigiamų atsiliepimų dėl „SparVoIP“ teikiamų paslaugų, nėra garantijų, kad skambučiai į Lietuvą bus nemokami visus 6 mėnesius.

Be to, paslauga gali būti nutraukta įsikišus „Lietuvos telekomui“.

www.lrytas.lt

“Lietuvos telekomo” darbuotojų mokymui – 5 mln. litų

Fiksuotojo ryšio rinkoje dominuojantis “Lietuvos telekomas darbuotojų mokymui parengė 5 mln. litų vertės projektą. 2,2 mln. litų tam skirs Europos Sąjunga.

“Maksimalios mokymams reikiamos sumos neprašėme, nes ir įmonės biudžete yra darbuotojų mokymams numatytų lėšų. Iki 2008 metų pavasario surengsime 270 renginių, kuriuose dalyvaus daugiau nei pusė (apie 1100) įmonės darbuotojų. Jie bus mokomi verslo valdymo, projektų vadybos, lavins pardavimo įgūdžius”, – teigė telekomo” personalo direktorius Edis Kasperavičius.

Pasak jos, įmonės biudžete kasmet numatoma lėšų dirbančiųjų gebėjimams stiprinti. Nuolat kelti darbuotojų kvalifikaciją verčia ne tik tikslas būti pranašesniems už konkurentus, bet ir tai, kad įmonėje veikia modernios technologijos, rašo “Lietuvos žinios”.

“Lietuvos telekomas” pernai uždirbo 84,073 mln. litų audituoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei 2004 metais (33,642 mln. litų), jo pajamos padidėjo 1,5 proc. iki 733,495 mln. litų.

Skandinavijos telekomunikacijų bendrovė “TeliaSonera” valdo 60 proc. “Lietuvos telekomo” akcijų. 6,75 proc. “Lietuvos telekomo” įstatinio kapitalo praėjusių metų pabaigoje valdė Skandinavijos investicijų fondas “East Capital Asset Management”.

BNS

„Lietuvos telekomui“ už klaidinančią reklamą – 16,5 tūkst. litų bauda

Konkurencijos taryba ketvirtadienį fiksuoto telefono ryšio ir interneto rinkos lyderiui „Lietuvos telekomui“ už Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimą skyrė 16,5 tūkst. litų baudą. Konkurencijos taryba pripažino, jog „Lietuvos telekomo“ akcijos reklamose, skelbtose leidiniuose „Namų linija“, skrajutėse „Atvirkščias pasiūlymas“ ir bendrovės interneto puslapyje, naudoti teiginiai buvo neišsamūs.

„Lietuvos telekomas“ pernai rudenį buvo surengęs akciją „Ruduo 2005“, kurios metu siūlė įsigyti kompiuterį už 1 litą ir įsirengti interneto paslaugą „Takas iDO“ už 2 772 litus.

Telekomunikacijų bendrovė siūlė interneto linijos paslaugą įsirengti už ją mokant dalimis – po 77 litus per mėnesį trejus metus bei reklamavo, kad tokiu būdu vartotojas galės pasinaudoti pajamų mokesčių lengvata ir susigrąžinti 33 proc. sumokėtos sumos.

Anot Konkurencijos tarybos, teiginiai galėjo suklaidinti reklamos vartotojus dėl interneto prieigos įrengimo galutinės kainos ir paveikti jų ekonominį elgesį – sprendimus ar veiksmus, susijusius su interneto prieigos įrengimu.

Vartotojai iš tikrųjų pajamų mokesčio lengvata pasinaudoti negalės, nes dalis jo įmokų bus sumokėtos 2007 ir 2008 metais. Dėl to gyventojas, įsirengęs interneto prieigą pagal išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią jis įmokas mokės ir po 2006 metų gruodžio 31-osios, deklaruodamas pajamas už 2007-uosius ar vėlesnius metus, negalės atimti įmokų iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų.

Pagal galiojančią tvarką, gyventojas, per trejus metus įsigijęs vienąasmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) įsirengęs interneto prieigą ir įsigijęs šiai prieigai reikalingą įrangą, numatytas sumas gali susigrąžinti iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų tik tuo atveju, jei šias sumas bus sumokėjęs iki 2006 metų pabaigos.

„Lietuvos telekomas“ pernai pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus uždirbo 84,073 mln. litų audituoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei 2004 metais, kai buvo gauta 33,642 mln. litų pelno.

Lyginamuoju laikotarpiu „Lietuvos telekomo“ įmonių grupės audituotos pajamos išaugo 1,5 proc. – nuo 722,978 mln. iki 733,495 mln. litų.

Skandinavijos telekomunikacijų bendrovė “TeliaSonera” valdo 60 proc.”Lietuvos telekomo” akcijų. “Lietuvos telekomo” akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame sąraše bei Londono vertybinių popierių biržoje.

Jūsų tarpininkas

AB “Lietuvos telekomas” už klaidinančią reklamą skirta bauda

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi atlikto tyrimo išvadas ir išklausiusi AB „Lietuvos telekomas“ atstovų argumentus, priėmė nutarimą dėl teiginių, naudotų AB “Lietuvos telekomas“ vykdytos akcijos „Ruduo 2005“ reklamose, skelbtose leidiniuose „Namų linija“, skrajutėse „Atvirkščias pasiūlymas“ ir bendrovės interneto puslapyje. Naudotus reklaminius teiginius, kurie išdėstyti priimtame nutarime, Konkurencijos taryba pripažino klaidinančia reklama, kadangi šie reklaminiai teiginiai, būdami neišsamūs, galėjo suklaidinti reklamos vartotojus dėl interneto prieigos įrengimo galutinės kainos ir paveikti jų ekonominį elgesį – sprendimus ar veiksmus, susijusius su interneto prieigos įrengimu. Už Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimą Konkurencijos taryba AB „Lietuvos telekomas“ skyrė 16 500 Lt baudą.

Atlikus Konkurencijos tarybos iniciatyva pradėtą tyrimą, buvo konstatuota, kad reklamose skelbti teiginiai, kuriais vartotojai buvo skatinami pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata ir įsigyti kompiuterį už 1 Lt įsirengiant interneto paslaugą „Takas iDO“, yra klaidinantys. Klaidinančius reklamos teiginius AB „Lietuvos telekomas“ naudojo leidinyje „Namų linija“, platintame 2005 m. rugpjūčio mėn., bei vykdant akciją „Ruduo 2005“ nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki rugsėjo 30 d. Atsižvelgęs į šios akcijos metu pateiktus pasiūlymus, vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, jog minimu laikotarpiu įsigijęs kompiuterį už 1 Lt ir įsirengęs AB „Lietuvos telekomas“ teikiamą paslaugą „Takas iDO“, kurios įrengimo kaina 2772 Lt, bei pasirinkęs mokėti už interneto įrengimą dalimis – po 77 litus per mėnesį trejus metus, jis susigrąžins 33 proc. nuo sumokėtų įmokų. Vartotojas, deklaravęs pajamas ir pasinaudojęs pajamų mokesčio lengvata, galėjo tikėtis nuo sumokėtos sumos susigrąžinti 33 proc., t. y. už internetą per mėnesį mokėti tik 51,59 Lt. Tačiau iš tikrųjų šia lengvata pasinaudoti vartotojas negalės, nes dalis jo įmokų bus sumokėtos 2007 m. ir 2008 m. Pagal galiojančią nustatytą tvarką Lietuvos Respublikos gyventojas, per trejus metus įsigijęs vieną asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) įsirengęs interneto prieigą ir įsigijęs šiai prieigai reikalingą įrangą, numatytas sumas galės atimti iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų tik tuo atveju, jei šias sumas bus sumokėjęs laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Dėl to gyventojas, įsirengęs interneto prieigą pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį, pagal kurią jis įmokas mokės ir po 2006 m. gruodžio 31 d., deklaruodamas pajamas už 2007 ar vėlesnius metus, negalės atimti įmokų iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai

“Lietuvos telekomas” nutraukia naujausią interneto paslaugų reklamą

TeliaSonera cuts bonuses of Finnish managers after unsatisfactory year

The President and CEO of the Finnish-Swedish telecoms operator TeliaSonera, Anders Igel, has decided to cut the bonuses of the managers of the company’s Finnish arm by 60 percent. The reduction applies to the incentive bonus payments made to some 600 persons. 

      In the light of the unsatisfactory 2005 result of EUR 34 million for TeliaSonera’s Finnish subsidiary, which saw erosion of more than 300 million euros in profit relative to the previous period, the CEO has reached the conclusion that the payment of the incentive bonuses cannot be justified. Moreover, the outcome for the last quarter of 2005 was already negative.
      The TeliaSonera employee remuneration system comprises both 12-month financial targets and individual achievement goals. In any case, bonuses based on the financial result would not have been paid to Finns this year, but Igel decided to cut back on other emoluments as well.
     
According to the rules of TeliaSonera, the CEO has the right to cut the bonuses if the financial targets are not achieved. In 2003 Igel resolved that no incentive bonuses whatsoever would be paid out within the Swedish branch of the company.
      While understanding the cutting of bonuses, President of TeliaSonera Finland Juho Lipsanen does not wish to comment on the results of Sonera for the first months of the current year. However, he notes that the company is undergoing a development programme in order to improve its results.

Helsingin Sanomat

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose „Lietuvos telekomas“ įtariamas galimu Reklamos įstatymo pažeidimu

Konkurencijos taryba ketvirtadienį svarstys, ar fiksuoto telefono ryšio ir interneto rinkos lyderis „Lietuvos telekomas“ nepažeidė Reklamos įstatymo reikalavimų. „Lietuvos telekomas“ pernai rudenį buvo surengęs akciją „Ruduo 2005“, kurios metu siūlė įsigyti kompiuterį už 1 litą ir įsirengti interneto paslaugą „Takas iDO“ už 2 772 litus.

Telekomunikacijų bendrovė siūlė interneto linijos paslaugą įsirengti už ją mokant dalimis – po 77 litus per mėnesį ir trejus metus bei reklamavo, kad tokiu būdu vartotojas galės pasinaudoti mokesčių lengvata ir susigrąžinti 33 proc. sumokėtos sumos.

„Vartotojas tikėjosi, kad galės sumokėti mažiau, nes galės pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. Tačiau įmokas jam teks mokėti ir 2007-2008 metais, kuomet susigrąžinti dalį įmokų jis jau negalės. Preliminarios Konkurencijos tarybos išvados – tai galėjo būti klaidinanti reklama ir pažeistos vartotojų teisės“, – sakė Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė.

Konkurencijos taryba, išklausiusi suinteresuotų šalių argumentus, galutinį sprendimą dėl galimo Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo, priims ketvirtadienį.

„Lietuvos telekomas“ pernai pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus uždirbo 84,073 mln. litų audituoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei 2004 metais, kai buvo gauta 33,642 mln. litų pelno.

Lyginamuoju laikotarpiu „Lietuvos telekomo“ įmonių grupės audituotos pajamos išaugo 1,5 proc. – nuo 722,978 mln. iki 733,495 mln. litų.

Skandinavijos telekomunikacijų bendrovė “TeliaSonera” valdo 60 proc. “Lietuvos telekomo” akcijų. “Lietuvos telekomo” akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialiajame sąraše bei Londono vertybinių popierių biržoje.

Jūsų tarpininkas