Monthly Archives: August 2005

Latvian PM blows cold on TeliaSonera’s telco hopes

Latvia may not sell its stakes in domestic mobile firm LMT and fixed-line operator Lattelekom, a government spokesman said on Friday, in a rebuff to Nordic group TeliaSonera, which wants to control both.

TeliaSonera owns 49 percent of both telecom units and has said it is keen to expand its holdings. The government has 51 percent of Lattelekom. In LMT, it has 28 percent and controls another 23 percent held by Lattelekom.

Prime Minister Algars Kalvitis “thinks the shares of both companies will not be sold,” his spokesman Arno Pjatkins told Reuters on Friday. The prime minister made the comments to local television late on Thursday.

Pjatkins added the prime minister’s opinion was one of several options from the working group evaluating what the government will do with its telecom holdings. He added that a final decision would be made in the near future.

“The Latvian government position seems to be just how to stop TeliaSonera,” Hansabank analyst Mihkel Torim said.

TeliaSonera is keen to expand outside its home markets where competition is fierce and growth opportunities limited, but has met with strong resistance.

Last year, it tried to take full control of Estonia’s Eesti Telekom, but the government would not sell. It has also long eyed an expanded stake in Turkish mobile operator Turkcell, but has not been able to finalise a deal.

At the end of July, TeliaSonera asked for talks with the Latvian government, offering to buy it out of both LTM and Lattelekom.

TeliaSonera valued the state’s controlling holdings in the two phone companies at 442 million euros ($536.8 million).

Latvia’s transport minister, Ainars Slesers, said the state should sell, but that TeliaSonera was offering too little.

The country’s competition authority had earlier stated its opposition to a deal with TeliaSonera, which would give it control of about 90 percent of Latvia’s fixed-line market and about 70 percent of mobile communications.

The Competition Council subsequently issued a statement on its Web site that such a development would be “undesirable”.

Reuters

TeliaSonera Fights Alfa in Courts

Nordic phone company TeliaSonera began an arbitration proceeding against its Turkish partner Cukurova Group in an international court, alleging violation of the shareholders’ agreement in their joint venture, Turkcell.

This is the second proceeding TeliaSonera has initiated against Cukurova in arbitration courts, the Nordic company said Friday. TeliaSonera has also asked a Turkish court to stop Cukurova from selling 13 percent of Turkcell to Alfa.

Cukurova, which needs money to pay the $5 billion of debt its units accumulated in the last decade, reached a $3.3 billion loan agreement with Alfa after reneging on an earlier accord with TeliaSonera. The Nordic company, which owns 37 percent of Turkcell, was going to pay Cukurova $3.1 billion for a stake that would have given it full control of Turkcell.

In June, TeliaSonera asked a Swiss court to arbitrate in the dispute over the collapsed sale accord. The new request is arguing that the Alfa-Cukurova transaction violates the Turkcell shareholder agreement, TeliaSonera said.

Both Cukurova and TeliaSonera have first right of refusal for any Turkcell shares the other decides to sell. To get around that clause, Cukurova has announced that it won’t sell any Turkcell shares directly. Instead, the Turkish group has set up a new unit to which it’s transferring a 13 percent Turkcell stake and selling Alfa 49 percent of that new unit.

The Moscow Times

Telia Sonera must offer fixed telephony to homes

In the future, Telia Sonera will also be under an obligation to supply, on request, fixed telephony to permanent homes and businesses at an affordable price. PTS has made a decision on this.

In the future, Telia Sonera will also be under an obligation to supply, on request, fixed telephony to permanent homes and businesses at an affordable price. PTS has made a decision on this.

Everybody in Sweden should be able to make calls and be reached by an ordinary telephone, as fixed telephony is considered a fundamental communications service. This is governed by the Electronic Communications Act.

PTS is empowered to appoint a telecom operator that, if required, must provide fixed telephony to permanent homes and businesses at an affordable price. If telephony were to be offered on completely commercial terms, there is the risk that certain customers could not subscribe to this service as the cost of providing fixed telephony in sparsely populated areas differs significantly from providing the same service in an urban area.

Telia Sonera has previously been under the same obligation in accordance with the Telecommunications Act. A new decision was required by PTS when the Telecommunications Act was replaced by the Electronic Communications Act.

For further information: Joanna Ledunger, Head of Market Affairs Department, telephone: (+46) 8-678 57 57.

PTS is working to ensure that everyone in Sweden has access to efficient, fairly priced and secure communications services.

www.pts.se

Rytą Vilniuje sutriko „Lietuvos telekomo“ DSL ryšys

Ketvirtadienį apie 8.45 valandą ryto daliai „Lietuvos telekomo“ klientų Vilniuje kilo problemų prisijungti prie interneto DSL ryšiu.

„Lietuvos telekomo“ atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas teigė, kad ryšys sutriko dėl vienoje iš bendrovės DSL stočių, aptarnaujančių apie 20 tūkst. klientų, įvykusio savaiminio įrangos persikrovimo.

„Dėl to daliai Vilniaus miesto ir rajono klientų prisijungti prie interneto nepavyko. Nepatogumai klientams truko apie 15 minučių. Dėl kokių priežasčių sutriko stoties darbas, dar aiškinamės su įrangos tiekėjais“, – Eltai sakė R. Gorbačiovas.

Informaciją trumpuoju telefonu 117 teikiantys „Lietuvos telekomo“ specialistai teigė, kad tai yra „masinė problema“.

2004 metų pabaigoje „Lietuvos telekomas“ turėjo 47,465 tūkst. DSL technologija pagrįstų interneto paslaugų vartotojų bei 35 tūkst. prisijungimo prie interneto komutuojamąja linija vartotojų.

2004 metais „Lietuvos telekomo“ pajamos iš interneto bei duomenų perdavimo paslaugų išaugo 8,8 proc. – iki 130,4 mln. litų.

„TeliaSonera“ grupė valdo 60 proc. „Lietuvos telekomo“ akcijų.
Elta

3 reports TeliaSonera over flat fixed line tariff

Hutchison Whampoa’s Swedish subsidiary Hi3G Access has reported TeliaSonera to the country’s competition watchdog after the latter launched a controversial flat-rate fixed line tariff with no per minute call charge. In what could develop into a landmark case, 3 is challenging the existing EU regulatory framework, which currently regulates the fixed and mobile sectors independently. But 3’s case proves that there is growing sense that the fixed and mobile markets are increasingly acting as one. If the cellco wins its case, it could have wider ramifications for the industry, making part of the EU legal landscape out of date. While mobile network operators are increasing their substitution strategies in an attempt to stabilise APRU levels, former fixed line monopolies are responding by introducing unlimited fixed voice plans to try to stop customers from ‘cutting the cord’ and going over to wireless alternatives.

TeleGeography

DĖL UAB „OMNITEL“ REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
NUTARIMAS
DĖL UAB „OMNITEL“ REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS
2010 m. birželio 17 d. Nr. 2S-16
Vilnius
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) viešame bylos nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl UAB „Omnitel“ (juridinio asmens kodas 110305282) reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas dėl UAB „Omnitel“ reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2010-02-18 nutarimu Nr. 1S-15 (87-88 b. l.), esant pagrindui įtarti, kad UAB „Omnitel“ reklama, kurioje teigiama „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ ir „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ gali būti klaidinanti reklama, kuri pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Tyrimo metu dėl informacijos apie nagrinėjamas reklamas pateikimo buvo susirašinėjama su UAB „Omnitel“, analizuojama UAB „Omnitel“ pateikta bei internete skelbiama informacija, susijusi su nagrinėjamomis reklamomis.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Omnitel“, reklamuodama savo teikiamas mobiliojo ryšio paslaugas, per televiziją ir radiją skleidė reklamą, kurioje buvo teigiama „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“. Per televiziją skleistoje reklamoje taip pat buvo rodomas grafinis vaizdas „0 ct“, o reklamos pabaigoje trumpai (apie 1 sekundę) buvo rodomas nedidelis (sąlyginai mažu šriftu) užrašas, kad informacijos apie visas sąlygas ir taikomus mokesčius vartotojas gali gauti interneto tinklalapyje www.omnitel.lt. Ši reklama (toliau – pirmoji reklama) buvo skleista:
1) 2010-01-16 – 2010-02-04 per televizijos programas „Lietuvos ryto TV“ ir „BTV“; 2010-01-16 – 2010-02-05 per televizijos programas „LNK“, „TV 1“, „PBK“, „LTV“;
2) 2010-01-20 – 2010-01-31 per radijo programas „M-1“, „M-1 plius“, „Žinių radijas“, „Russkoje radijo“, „Lietus“.
Tyrimo metu nustatyta, kad, nors šioje UAB „Omnitel“ skelbtoje reklamoje buvo nurodoma, kad paslaugos kainuoja 0 centų „Omnitel“ tinkle, vis dėlto, tam, kad galėtų pasinaudoti šiuo pasiūlymu, vartotojai turėjo pasirinkti vieną iš mokėjimo planų ir mokėti atitinkamus su šiais planais susijusius mokesčius už UAB „Omnitel“ teikiamas paslaugas. Pasirinkęs mokėjimo planą:
1) „Omnitel laisvalaikis“ – vartotojas turėjo įsipareigoti kiekvieną mėnesį mokėti 15 Lt/mėn. (pratęsus sutartį – 12 Lt/mėn.) abonentinį mokestį;
2) „Taupiems 3“ – vartotojas turėjo įsipareigoti kiekvieną mėnesį mokėti 14 Lt/mėn. abonentinį mokestį, sumokėti vienkartinį sutarties administravimo mokestį – 29,74 Lt, o už kiekvieną įvykusį skambutį taikomas 0,14 Lt skambučio mokestis;
3)   „Omnitel neribotas“ – vartotojas turėjo įsipareigoti kiekvieną mėnesį mokėti 35 Lt/mėn. (pratęsus sutartį – 29 Lt/mėn.) abonentinį mokestį.
Be to, pasirinkus bet kurį iš šių mokėjimo planų, vartotojui visais atvejais taikomas priklausomai nuo pasirinkto mokėjimo plano 0,29 Lt arba 0,19 Lt mokestis už trumpųjų (SMS) bei vaizdo (MMS) žinučių siuntimą į visus tinklus, įskaitant ir „Omnitel“ tinklą.
Nuo 2010-02-05 UAB „Omnitel“ per radiją bei televiziją skleidė iš dalies pakeistą reklamą, lyginant su pirmąja reklama. Šioje reklamoje (toliau – antroji reklama) teigiama „Nulis centų per minutę? – Iš tikrųjų!!! – Aukščiausios kokybės Omnitel tinkle“. Tyrimo metu nustatyta, kad nors ši reklama savo turiniu labai panaši į pirmąją reklamą, tačiau antrojoje reklamoje teiginys „Nulis centų“ buvo pakeistas teiginiu „Nulis centų per minutę“, bei atitinkamai grafinis vaizdas „0 ct“ buvo pakeistas grafiniu vaizdu „0 ct/min“. Be to, reklamos pabaigoje pateikiamas aiškus, apie 4 sekundes trunkantis užrašas, kad taikomi abonentiniai mokesčiai, ir kad apie visas sąlygas galima sužinoti tinklalapyje www.omnitel.lt. Dėl šių priežasčių tyrimo metu nenustatyta, kad ši antroji reklama galėtų būti laikoma klaidinančia reklama.
Tyrimas dėl UAB „Omnitel“ reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams buvo baigtas ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei jų pagrindu padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyriaus 2010-04-28 pranešime apie atliktą tyrimą Nr. 5S-17 (114-119 b. l.). Pranešime padaryta išvada, kad UAB „Omnitel“ nuo 2010-01-16 iki 2010-02-05 per televiziją ir radiją skleista reklama (pirmoji reklama) „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ ta apimtimi, kuria teigiama „Nulis centų? <…> Omnitel tinkle“, gali būti pripažinta klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad šia reklama vartotojui buvo pateikiamas pasiūlymas už „Omnitel“ tinkle suteiktas paslaugas mokėti 0 centų. Tačiau, kad galėtų pasinaudoti šiuo pasiūlymu, vartotojas turėjo pasirinkti mokėjimo planą ir pagal šį planą mokėti atitinkamus mokesčius už UAB „Omnitel“ teikiamas paslaugas, įskaitant ir paslaugas „Omnitel“ tinkle. Tyrimo metu nustatyta, kad tokia reklama turi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) 7 straipsnio 18 punkte numatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.
Pranešimas apie atliktą tyrimą buvo išsiųstas UAB „Omnitel“ 2010-05-13 raštu Nr. (5.1-26)6V-224 (120 b. l.). UAB „Omnitel“ 2010-05-31 raštu (123-126 b. l.) pateikė savo nuomonę bei paaiškinimus, kad nesutinka su pranešime padarytomis išvadomis dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo. UAB „Omnitel“ nuomone, pranešime apie atliktą tyrimą pateikiamų išvadų nagrinėjimas savaime pažeidžia UAB „Omnitel“ teisę į teisminę gynybą bei procesinio ekonomiškumo principą, nes UAB „Omnitel“ yra apskundusi teismui Konkurencijos tarybos 2010-02-18 nutarimą Nr. 1S-15, kuriuo buvo pradėtas tyrimas.  Be to, UAB „Omnitel“ teigimu, reklama „Nulis centų? <…> Omnitel tinkle“ netenkina Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkto sudėties, todėl neturi klaidinančios komercinės veiklos požymių. Išvadai pagrįsti UAB „Omnitel“ nurodė, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte, o taip pat ir 2005-05-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB (toliau – Direktyva 2005/29/EB) (OL 2005 L 149, p. 22), kurią įgyvendina Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, I priedo 20 punkte nėra nurodoma, kad nesąžiningos komercinės veiklos atvejai gali būti preziumuojami tada, kai reklamuojami kompleksiniai pasiūlymai – dalis produktų (prekių) yra nemokama, o kita dali – mokama. Tuo tarpu skleistoje reklamoje, UAB „Omnitel“ nuomone, yra pateikiamas kompleksinis pasiūlymas, t. y. vartotojams siūloma galimybė nemokamai kalbėtis „Omnitel“ tinkle ir tuo pačiu su nemokamais pokalbiais buvo siūlomi nauji „Omnitel“ mokėjimo planai. Pažymėjo, kad vartotojai, įsigiję vieną iš bendrovės siūlomų mokėjimo planų, kartu su galimybe nemokamai kalbėtis „Omnitel“ tinkle įgyja ir galimybę gauti kitas (mokamas) paslaugas (SMS siuntimas, pokalbiai kituose tinkluose ir kt.). Teigė, kad apie kitas į konkretaus plano sudėtį įeinančias paslaugas vartotojai yra informuojami reklamoje pateikiant nuorodas į informacijos šaltinius. Be to, UAB „Omnitel“ nurodė, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo išvadą, kad reklamoje naudotos nuorodos dėl išsamesnės informacijos apie reklaminį pasiūlymą į www.omnitel.lt šriftas yra pernelyg mažas ir transliuotas pernelyg trumpą laiką.
2010-06-03 įvyko viešas Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdis, kuriame dalyvavo, pateikė savo paaiškinimus ir buvo išklausytas UAB „Omnitel“ atstovas. Viešo posėdžio metu bendrovės atstovas teigė, kad reklamos metu pasakoma „žmonės kalba“, todėl teiginių „0 centų“ ir „žmonės kalba“ vartojimas reklamoje suponuoja, kad kalbama būtent apie nemokamus pokalbius, o ne apie tai, kad nereikės mokėti abonentinio mokesčio. Nurodė, kad mobiliojo ryšio paslaugų sektoriuje yra nusistovėjusi praktika, jog specifinės nuolaidos ar lengvatinės sąlygos yra taikomos konkrečioms, atitinkamą planą sudarančioms paslaugoms, dėl to reklaminiuose pasiūlymuose paprastai yra nurodoma ta paslauga, kuriai taikoma nuolaida, o apie kitas, į konkretaus plano sudėtį įeinančias prekes ar paslaugas, vartotojai yra informuojami reklamoje darant nuorodas į informacinius šaltinius. Teigė, kad Konkurencijos taryba formuoja netinkamą nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo praktiką, nes užkerta kelią kompleksiniuose produktuose įvardinti atskirą elementą nemokamu, taip pat galimybę reklamuoti naują produktą nemokamai.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.
Atsižvelgus į tai, siekiant nustatyti, ar UAB „Omnitel“ per televiziją ir radiją skleista informacija „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį; bei antra, ar reklama turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.
Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
UAB „Omnitel“ teikia mobiliojo ryšio paslaugas. Per televiziją bei radiją teiginiais „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ skleista bendrovės informacija apie pasiūlymą vartotojams naudotis UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio paslaugomis yra tiesiogiai susijusi su jos vykdoma veikla ir skatina naudotis jos teikiamomis paslaugomis, todėl laikytina reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Šios aplinkybės neneigė ir UAB „Omnitel“.
Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. UAB „Omnitel“ 2010-02-08 rašte (5-14 b. l.) Konkurencijos tarybai dėl informacijos pateikimo bei 2010-05-31 raštu pateiktoje nuomonėje bei paaiškinimuose dėl tyrimo išvadų pripažino, kad reklamos davėja yra UAB „Omnitel“.
Dėl reklamos „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ klaidingumo vertinimo
Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį reklama visomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad komercinė veikla, kuria pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikoma ir reklama, visais atvejais yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip produkto apibūdinimas kaip „papildomai už tą pačią kainą“, „nemokamas“ ar panašiai, jeigu vartotojai turi mokėti, išskyrus būtinas išlaidas, susijusias su produkto įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu už jo pristatymą.
UAB „Omnitel“ skleistos reklamos „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ teiginys „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“ nurodo, kad paslaugos „Omnitel“ tinkle kainuoja 0 centų. Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad vartotojai, norėdami pasinaudoti šiuo pasiūlymu ir gauti paslaugas „Omnitel“ tinkle už 0 centų, turėjo užsisakyti vieną iš 3 UAB „Omnitel“ mokėjimo planų. Priklausomai nuo pasirinkto mokėjimo plano, vartotojai UAB „Omnitel“ turėjo įsipareigoti mokėti 12-29 Lt/mėn. abonentinį mokestį, 29,74 Lt sutarties administravimo mokestį, už kiekvieną įvykusį skambutį 0,14 Lt skambučio mokestį, o trumposios ar vaizdo žinutės siuntimas į visus tinklus kainuotų 0,19-0,29 Lt. Taigi, tam, kad vartotojai galėtų pasinaudoti reklamoje pateikiamu pasiūlymu gauti paslaugas „Omnitel“ tinkle už 0 centų, jie bet kuriuo atveju turėtų patirti papildomas išlaidas, susijusias su mokėjimo plano užsisakymu ir naudojimusi juo (turi mokėti abonentinį mokestį, skambučio mokestį, mokestį už vaizdo ir trumpąsias žinutes ar vienkartinį sutarties administravimo mokestį). Tai reiškia, vartotojai, norėdami pasinaudoti reklamoje nurodytomis nemokamomis paslaugomis „Omnitel“ tinkle, turi užsisakyti mokamas UAB „Omnitel“ paslaugas. Šis akivaizdus prieštaravimas tarp UAB „Omnitel“ skleistos reklamos teiginio „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“ ir faktinių pasinaudojimo šiuo reklamuojamu pasiūlymu sąlygų rodo, kad už reklamoje apibūdintas kaip iš esmės nemokamas paslaugas „Omnitel“ tinkle vartotojai vis dėlto turi mokėti ir tokiu būdu patirti papildomų išlaidų. Todėl UAB „Omnitel“ reklamos, kurioje teigiama „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“, skleidimas turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte nurodytos komercinės veiklos, kuri visais atvejais laikoma klaidinančia, požymių.
Pastebėtina, kad išlaidos, kurias turi patirti vartotojai, norėdami pasinaudoti UAB „Omnitel“ reklamos teiginyje „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“ nurodomu pasiūlymu, negali būti laikomos būtinomis išlaidomis, kaip jos apibūdintos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad būtinomis išlaidomis laikomos išlaidos, susijusios su produkto įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu už jo pristatymą. Tuo tarpu išlaidos, kurias turėtų patirti vartotojai, siekdami pasinaudoti UAB „Omnitel“ reklamos teiginyje „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“ pateiktu pasiūlymu naudotis paslaugomis už 0 centų, nėra susijusios su šių, pagal reklamos teiginį – nemokamų, paslaugų įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu už jų pristatymą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į jau aptartas pasinaudojimo reklamuotu pasiūlymu sąlygas, susijusias su mokėjimo plano pasirinkimu ir su juo susijusių mokesčių mokėjimu (abonentinis mokestis, skambučio mokestis, mokestis už vaizdo ir trumpąsias žinutes, vienkartinis sutarties administravimo mokestis). Vartotojai, net siekdami naudotis tik reklamoje nurodytomis kaip nemokamos paslaugomis „Omnitel“ tinkle, bet kuriuo atveju turėtų visą naudojimosi šiomis paslaugomis laiką mokėti mažiausiai bent jau abonentinį mokestį, o kitais atvejais, priklausomai nuo pasirinkto mokėjimo plano sąlygų, ir kitus mokesčius (pavyzdžiui, sutarties administravimo mokestį, skambučio mokestį, mokestį už trumpųjų ir vaizdo žinučių siuntimą). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad vartotojai neturi jokių galimybių pasinaudoti UAB „Omnitel“ reklamos teiginyje „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“ pateiktu pasiūlymu, jei nesumoka mokesčių pagal UAB „Omnitel“ nustatytas mokėjimo planų sąlygas, ypač kai šios sąlygos nėra nurodytos reklamoje. Tokių mokesčių mokėjimas negali būti laikomas būtinomis išlaidomis Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkto prasme, nes jų, įskaitant ir jų dydį, nustatymas priklauso nuo UAB „Omnitel“ sprendimo, kokiomis sąlygomis bus leista vartotojams pasinaudoti reklamoje pateiktu pasiūlymu „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šią išvadą patvirtina ir Direktyvos 2005/29/EB nuostatos. Kaip matyti iš šios direktyvos I priedo 20 punkto, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkto nuostata aiškintina taip, kad komercinė veikla bet kuriomis aplinkybėmis bus laikoma klaidinančia, jei vartotojui teks mokėti už kažką kitą, išskyrus tokias išlaidas, kurios atsiranda dėl atsakymo į komercinę veiklą ir dėl produkto paėmimo ar mokėjimo už jo pristatymą. Analogiškai šios nuostatos aiškinamos ir  Europos Komisijos 2009-12-03 Gairėse dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB) įgyvendinimo/taikymo (SEC(2009) 1666), kuriose pažymima, kad komercinės veiklos subjektams yra draudžiama apibūdinti prekę ar paslaugą, kaip „dovana“, „nemokamai“ „be mokesčių“ ar panašiai, jei vartotojo yra prašoma sumokėti tam tikrą kainą. Šis draudimas susijęs su tuo, kad vartotojas tikisi, jog tuo atveju, jei nurodoma „nemokamai“, tai reiškia, kad vartotojas gaus kažką už nieką: ne už pinigus ar atlygį, duodamą mainais. Pastebėtina, kad priešingas aiškinimas lemtų, jog komercinės veiklos subjektas galėtų sukurti apgaulingą įspūdį apie save, savo prekes ar paslaugas reklamos būdu pateikdamas kaip patrauklesnes savo konkurentų atžvilgiu, nes vartotojams žadėtų kažką, kas yra „nemokama“, nors faktiškai vartotojai vis dėlto patirtų tam tikras išlaidas, siekdami tokias prekes ar paslaugas gauti. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkto nuostata dėl būtinų išlaidų negali būti aiškinama plečiamai, todėl ir vartotojų, pasinaudojusių UAB „Omnitel“ reklamos pasiūlymu „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“, patiriamos išlaidos, tokios kaip abonentinis mokestis, skambučio mokestis ir kiti mokesčiai, nustatyti mokėjimo planų sąlygose, negali būti pripažįstamos būtinomis.
Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad UAB „Omnitel“ skleista reklama „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ ta apimtimi, kuria teigiama „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“, turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte nurodytos komercinės veiklos, kuri visais atvejais laikoma klaidinančia, požymių, todėl ši reklama, vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, laikytina klaidinančia reklama.
Šios išvados, kaip paaiškinta toliau šiame nutarime, nepaneigia tiek UAB „Omnitel“ 2010-05-31 raštu pateiktoje nuomonėje bei paaiškinimuose dėl tyrimo išvadų nurodyti, tiek UAB „Omnitel“ atstovo 2010-06-03 Konkurencijos tarybos viešame bylos nagrinėjimo posėdyje pateikti paaiškinimai ir argumentai, susiję su UAB „Omnitel“ skleistos reklamos „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ teiginio „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“ klaidingumo vertinimu.
UAB „Omnitel“ teigimu, šioje reklamoje vartotojams buvo pateikiamas pasiūlymas tik kalbėtis nemokamai „Omnitel“ tinkle, o ne naudotis visomis paslaugomis „Omnitel“ tinkle nemokamai. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje reklamoje pasakoma frazė „žmonės kalba“, todėl teiginių „0 centų“ ir „žmonės kalba“ vartojimas, UAB „Omnitel“ nuomone, suponuoja mintį, kad reklamoje kalbama tik apie nemokamus pokalbius. Atsižvelgus į šios reklamos turinį, šios prielaidos nėra pagrįstos, nes nagrinėjamoje reklamoje nėra nė vienos užuominos, jog vartotojai galės tik kalbėti nemokamai, kaip, pavyzdžiui, aiškiai nurodyta antrojoje, nuo 2010-02-05 skleistoje UAB „Omnitel“ reklamoje, kurioje naudojamas teiginys „Nulis centų per minutę“ ir nurodomas grafinis vaizdas „0 ct/min“. Be to, kaip teigia pati bendrovė, tiek UAB „Omnitel“, tiek kiti mobilaus ryšio operatoriai parduoda įvairius mokėjimo planus, paprastai apimančius tiek pokalbius, tiek trumpųjų žinučių siuntimą bei kitas paslaugas (125 b. l.). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog vidutiniam vartotojui yra žinoma, kad bendrovė teikia įvairias mobiliojo ryšio paslaugas, o ne tik pokalbius, ir todėl iš pirmosios reklamos turinio negali būti savaime aišku, kad bendrovė siūlo nemokamus tik pokalbius, o ne ir kitas paslaugas „Omnitel“ tinkle. Tuo tarpu reklamos frazė „žmonės kalba“ vertintina kaip šūkis, tapatinamas su pačia bendrove ir naudojamas įvairių jos paslaugų reklamose ne tik siūlant pokalbius. Tai patvirtina, pavyzdžiui, ir ta aplinkybė, kad, kaip matyti iš viešos Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro prekių ženklų duomenų bazės informacijos, kurią galima rasti interneto tinklalapyje www.vpb.lt, UAB „Omnitel“ priklauso 2009-01-19 įregistruotas prekės ženklas (prekės ženklo registracijos Nr. 58904), kurio grafiniame vaizde yra naudojamas užrašas „žmonės kalba“. Šis prekės ženklas skirtas žymėti telekomunikacijų paslaugoms.
UAB „Omnitel“ taip pat teigia, kad buvo reklamuojamas kompleksinis pasiūlymas, kurio dalis yra nemokama, o kita dalis – mokama. UAB „Omnitel“ nuomone, kadangi tokie kompleksiniai pasiūlymai nėra įtraukti į Direktyvos 2005/29/EB I priedo, pateikiančio komercinės veiklos, kuri bet kokiomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, sąrašą, todėl ir nagrinėjami UAB „Omnitel“ vartotojams teikiami kompleksiniai pasiūlymai negali būti preziumuojami kaip klaidinanti komercinė veikla. Pagrįsdama šią nuomone UAB „Omnitel“ rėmėsi Teisingumo Teismo 2009-04-23 sprendime sujungtose bylose Nr. C-261/07 ir C-299/07 pozicija, kad visais atvejais laikomos nesąžininga komercinės veiklos sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai. Atsakant į šį UAB „Omnitel“ argumentą, visų pirma pastebėtina, jog minėto Teisingumo Teismo 2009-04-23 sprendime nagrinėtos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamo UAB „Omnitel“ reklamos atvejo aplinkybėmis. Šiame sprendime buvo sprendžiamas klausimas, ar tinkamai į nacionalinę teisę buvo perkeltos Direktyvos 2005/29/EB nuostatos, nes nacionalinis teisės aktas buvo griežtesnis nei minėta direktyva ir draudė vadinamuosius susietus pasiūlymus. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau pateiktų motyvų, nagrinėjama UAB „Omnitel“ reklama „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“, kurioje teigiama „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“, vertintina kaip klaidinanti komercinė veikla, todėl, kad joje pateikiamas siūlymas naudotis paslaugomis „Omnitel“ tinkle nemokamai, nors vartotojai vis dėlto, kad gautų šias paslaugas, turi sumokėti UAB „Omnitel“, o ne todėl, kad apskritai yra draudžiama reklamos būdu siūlyti nemokamas paslaugas. Priešingai, kaip matyti iš UAB „Omnitel“ nuo 2010-02-05 skleidžiamos antrosios reklamos, kurioje aiškiai įvardintas nemokamas pasiūlymo elementas, reklamoje nurodant „Nulis centų per minutę <…> Omnitel tinkle“, aiškiai įvardinus nemokamą paslaugos dalį ir naudojimosi ja papildomas sąlygas, jei tokių yra, nėra pagrindo savaime tokios reklamos vertinti kaip galimos klaidinančios reklamos, kuri atitinka klaidinančios komercinės veiklos požymius. Viešo bylos nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Omnitel“ atstovas nurodė, kad mobiliojo ryšio paslaugų sektoriuje yra nusistovėjusi praktika, jog specifinės nuolaidos ar lengvatinės sąlygos yra taikomos konkrečioms, atitinkamą mokėjimo planą sudarančioms paslaugoms, dėl to reklaminiuose pasiūlymuose paprastai yra nurodoma ta paslauga, kuriai taikoma nuolaida. Tačiau pastebėtina, kad tokia praktika nepaneigia reklamos davėjų pareigos reklaminiuose pasiūlymuose aiškiai įvardinti reklamuojamas nemokamas paslaugas bei su naudojimusi jomis susijusias mokamas paslaugas, jei mokamos paslaugos yra viena iš sąlygų naudojantis nemokamomis paslaugomis. Priešingu atveju nemokamų paslaugų reklama gali būti vertinama kaip klaidinanti reklama, kuri atitinka komercinės veiklos, visais atvejais laikomos klaidinančia, požymius, kaip tai yra nustatyta UAB „Omnitel“ reklamos „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ teiginio „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“ atveju.
Kita vertus, šioje vietoje pabrėžtina ir tai, kad atsižvelgus į šios reklamos turinį, kurio pagrindinis objektas išimtinai siejamas tik su nemokamų paslaugų „Omnitel“ tinkle siūlymu, daryti savaiminę prielaidą, jog tokiu būdu yra reklamuojamos dar ir UAB „Omnitel“ teikiamos mokamos paslaugos, ką, UAB „Omnitel“ teigimu, turėjo suprasti ir vartotojai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į Reklamos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad, kai reklamoje pateikiamas komercinis pasiūlymas, tai joje esmine laikoma Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta informacija. Ši informacija inter alia apima informaciją apie galutinę produkto kainą arba jos apskaičiavimo būdą, galimas papildomas vartotojo išlaidas, pristatymo ar pašto išlaidas arba informaciją apie tai, kad gali tekti patirti tokių papildomų išlaidų. Taigi, jei, kaip teigia UAB „Omnitel“, nagrinėjamoje reklamoje buvo siūloma vartotojams naudotis ir mokamomis paslaugomis, šios paslaugos turėjo būti aiškiai įvardintos, bei nurodyta su šių paslaugų kaina ir kitomis vartotojų išlaidomis susijusi informacija. Tuo tarpu, kaip matyti iš nagrinėjamos UAB „Omnitel“ reklamos, jokios aiškios informacijos apie vartotojų išlaidas, susijusias su mokamomis UAB „Omnitel“ paslaugomis, reklamoje nėra pateikta. Tai akivaizdžiai parodo, kad UAB „Omnitel“  argumentas, jog vartotojai turėjo suprasti, kad reklamoje yra pateikiamas kompleksinis pasiūlymas, kuris apima ir mokamas paslaugas, yra nepagrįstas.
UAB „Omnitel“ nurodo, kad per televiziją skleistos nagrinėjamos reklamos „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ pabaigoje buvo parodomas užrašas, jog apie sąlygas ir taikomus mokesčius galima gauti informacijos interneto tinklapyje www.omnitel.lt. Tuo tarpu tyrimo išvados, kad šis užrašas buvo rodomas per mažu šriftu ir per trumpą laiką, UAB „Omnitel“ nuomone, yra neįrodytos, nes pagrįstos tik subjektyviu vertinimu. Šis UAB „Omnitel“ argumentas atmestinas ir nepaneigia nagrinėjamos reklamos teiginio „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“ klaidingumo. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-806/2010 yra pabrėžęs, kad „Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą dėl klaidinančios reklamos, vadovaudamasi objektyviais duomenimis, yra kompetentinga spręsti, ar reklama yra klaidinanti ir įvertinti ją vidutinio vartotojo požiūriu“. Todėl darytina išvada, kad Konkurencijos taryba gali pati nustatyti klaidinančios reklamos pobūdį bei įvertinti reklamą vidutinio vartotojo požiūriu. Pabrėžtina, kad reklamos klaidingumas turi būti vertinamas konkrečios nagrinėjamos reklamos kontekste, be to, vidutinio vartotojo testas nenumato specialių priemonių bei empirinių tyrimų panaudojimo šiam testui pagrįsti, todėl Konkurencijos taryba gali, atsižvelgusi į nagrinėjamos UAB „Omnitel“ reklamos pobūdį ir joje pateiktą informaciją, įvertinti ją galimybės suklaidinti vidutinį vartotoją požiūriu.
Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad užrašas apie papildomas sąlygas reklamoje nurodomas sąlyginai mažu šriftu, jį lyginant su grafiniu užrašu „0 ct“, ir rodomas sąlyginai trumpą laiko tarpą, t. y. apie 1 sekundę, lyginant su bendra reklamos trukme, kuri yra apie 15 sekundžių. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad specialiomis priemonėmis įrodinėti fakto, kad apytiksliai 1 sekundė yra labai trumpas laiko tarpas perskaityti minėtą užrašą, bei tai, kad šio užrašo šriftas buvo žymiai mažesnis ir menkai įskaitomas, nėra jokio pagrindo. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad toks informacijos apie papildomas sąlygas, kurios yra būtinos siekiant pasinaudoti reklamoje pateikiamu pasiūlymu „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“, pateikimas yra nepakankamas, kad būtų išvengta vartotojų suklaidinimo. Tai ypač pasakytina atsižvelgus į tai, kad, kaip jau paaiškinta aukščiau, informacija apie paslaugos vartotojo patiriamas išlaidas, o būtent su tuo yra susijusios papildomos naudojimosi pasiūlymu „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“ sąlygos, laikytina esmine informacija tokio pobūdžio reklamose.
UAB „Omnitel“ taip pat nurodė, kad informacija apie UAB „Omnitel“ teikiamas paslaugas yra teikiama paslaugų pardavimo vietose bei nemokamu bendruoju UAB „Omnitel“ informacijos telefonu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės taip pat nepašalina nagrinėjamos UAB „Omnitel“ reklamos klaidingumo. Vien tai, jog vartotojas turi papildomai domėtis reklamoje paskleista informacija rodo, kad vartotojo ekonominis elgesys yra paveiktas. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ekonominis elgesys apibrėžiamas kaip vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, todėl, jei reklama skatina vartotoją domėtis reklamoje esančios reklamos teisingumu, pavyzdžiui, ar nėra papildomų sąlygų ar apribojimų, tokie vartotojo veiksmai rodo, kad jo ekonominis elgesys buvo paveiktas. Tai patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-11-09 sprendime administracinėje byloje Nr. I-7833-5/2007 nurodęs, jog „Neabejotina, kad tiek realiai suklaidinta vartotoja, tiek galimai suklaidinti asmenys, savo ekonominį elgesį konstravo pagal reklamos turinį, t. y. konkrečiais veiksmais siekė arba galėjo siekti (ieškojo platinimo vietų, vyko į šias vietas ir pan.) žadėtos nuolaidos“. Pabrėžtina, kad poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui nustatymas nereikalauja įrodyti fakto, jog vartotojas įsigijo UAB „Omnitel“ paslaugą paveiktas reklamos. Užtenka nustatyti poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę. Tai patvirtina ir minėtose Europos Komisijos 2009-12-03 Gairės dėl nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB) įgyvendinimo/taikymo (SEC(2009) 1666), kuriose nurodyta, kad „vartotojui nėra būtina pirkti (pvz., pateikti užsakymą), tam, kad priimtų sprendimą dėl sandorio Direktyvos prasme. Pirmiausia, pagal Direktyvą, sprendimas nepirkti taip pat gali būti vertinamas kaip sprendimas dėl sandorio. Antra, <…> vartotojas gali priimti ir kitus sprendimus, t. y. ne tik pirkti ar nepirkti, bet ir tokius, kurie vis tiek gali būti laikomi sprendimais dėl sandorio (pvz., keliavimas į pardavėjo patalpas)“ (Gairių 23 psl.). Taigi, „sprendimas dėl sandorio“ Direktyvos 2005/29/EB prasme aiškintinas kaip vartotojo ekonominis elgesys (Gairių 24 psl.). Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju reklamos poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui vertinti nėra būtina, nes, kaip jau paaiškinta aukščiau, UAB „Omnitel“ reklama atitinka klaidinančios komercinės veiklos požymius. Tuo tarpu atsižvelgus į Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, tokia klaidinanti reklama visais atvejais daro poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „Omnitel“ nurodyti argumentai bei paaiškinimai yra nepagrįsti ir nepaneigia išvados, kad UAB „Omnitel“ per televiziją ir radiją  2010-01-16 – 2010-02-05 laikotarpiu skleista reklama „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ ta apimtimi, kuria teigiama „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“, yra klaidinanti reklama, kuri pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.
Papildomai paminėtina ir tai, kad, atsižvelgus į visus aukščiau nurodytus motyvus, yra akivaizdu, jog Konkurencijos tarybos išvada dėl nagrinėjamos UAB „Omnitel“ reklamos klaidingumo yra pagrįsta ir teisėta. Todėl, priimdama šį nutarimą, Konkurencijos taryba niekaip nepažeidžia UAB „Omnitel“ teisių ir teisėtų interesų. Tai, kad UAB „Omnitel“ yra apskundusi Konkurencijos tarybos 2010-02-18 nutarimą Nr. 1S-15, kuriuo buvo pradėtas tyrimas, nepaneigia šio nutarimo priėmimo teisėtumo, nes teismas netenkino UAB „Omnitel“ prašymo sustabdyti Konkurencijos tarybos atliekamą tyrimą. Taigi, tai iš esmės reiškia, kad dėl to, jog Konkurencijos taryba priims šį galutinį nutarimą, UAB „Omnitel“ teisėti interesai nebus pažeisti. Kita vertus, UAB „Omnitel“, pasinaudodama Konkurencijos įstatymo 38 straipsnyje numatyta teise, gali Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskųsti ir šį nutarimą. Pabrėžtina, kad papildomos bylos teisme iškėlimas taip pat nerodo, kad dėl to gali būti pažeistos UAB „Omnitel“ teisės. Šią išvadą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pavyzdžiui, 2005-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-394-05, kurioje buvo konstatuota, kad „Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas Konkurencijos tarybos bus nubaustas, jis turės teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atitinkamą Konkurencijos tarybos nutarimą panaikinti. Papildomas bylinėjimasis šiuo atveju negali būti laikomas aplinkybe, kuri labai apsunkintų buvusios iki pažeidimo padėties atkūrimą“. Kita vertus, UAB „Omnitel“ nepateikė jokių aiškių argumentų, kokiu būdu, priėmus šį nutarimą, galėtų būti pažeista jos teisė į teisminę gynybą.
Dėl UAB „Omnitel“ taikytinų sankcijų
Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. UAB „Omnitel“, būdama reklamos „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“, kuri ta apimtimi, kuria teigiama „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“, pripažinta klaidinančia reklama, davėja, nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl jos kaltės, todėl konstatuotina, kad UAB „Omnitel“ yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.
Vadovaudamasi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatomis, Konkurencijos taryba už klaidinančios reklamos naudojimą gali skirti baudą, kurios dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.
Skiriant UAB „Omnitel“ baudą, atsižvelgtina į tai, kad skleista reklama laikytina savaime klaidinančia reklama, nes atitiko komercinės veiklos, kuri visais atvejais laikoma klaidinančia, požymius. Ši reklama buvo skleista 2010-01-16 – 2010-02-05 (iš viso 17 dienų) labai plačiu mastu, t. y. iš viso per 6 televizijos kanalus, iš kurių 4 yra nacionaliniai kanalai („BTV“, „Lietuvos ryto TV“, „LNK“ ir „LTV“) bei iš viso per 4 radijo kanalus, iš kurių 2 yra nacionaliniai kanalai („M-1“ ir „Žinių radijas“).
UAB „Omnitel“ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau nustatyta UAB „Omnitel“ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Reklamos įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje – įstatymo pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Reklamos įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo. Konkurencijos taryba 2009-10-29 nutarimu Nr. 2S-23 „Dėl telefonų kainų, taikomų pasirašius su UAB „Omnitel“ paslaugos teikimo sutartį, reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ pripažino klaidinančia UAB „Omnitel“ skleistą reklamą bei skyrė 30 000 Lt baudą. Konkurencijos taryba 2010-05-06 nutarimu Nr. 2S-12 „Dėl „Omnitel Extra“ paslaugos reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ pripažino UAB „Omnitel“ skleistą reklamą klaidinančia ir skyrė 45 000 Lt baudą. Taigi, per metus šiame nutarime konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas skleidžiant klaidinančią reklamą yra jau trečias UAB „Omnitel“ padarytas šio įstatymo pažeidimas.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, bei į Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad tais atvejais, kai šio įstatymo pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, gali būti skiriama bauda iki 120 000 Lt, UAB „Omnitel“ už reklamos „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“, kuri ta apimtimi, kuria teigiama „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“, yra klaidinanti reklama ir pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, naudojimą skiriama 45 000 Lt bauda.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7, 8 ir 11 dalimis,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti UAB „Omnitel“ (juridinio asmens kodas 110305282) nuo 2010-01-16 iki 2010-02-05 per televiziją ir radiją skleistą reklamą „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Kokybiškiausiame Omnitel tinkle“ bei „Nulis centų? – Iš tikrųjų!!! Stipriausiame Omnitel tinkle“ ta apimtimi, kuria teigiama „Nulis centų <…> Omnitel tinkle“, klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.
2. Įpareigoti UAB „Omnitel“ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, jei jis vis dar yra tęsiamas.
3. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Omnitel“ 45 000 Lt baudą.
4. Įpareigoti UAB „Omnitel“ per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.
Pirmininkas Jonas Rasimas

www.konkuren.lt

TeliaSonera posts grim second quarter results – 3,000 jobs to go in Sweden

The announcement by Telia-Sonera that it would cut 3,000 jobs in Sweden sent shock waves through the telecommunications company, and through the Swedish trade union movement.

The announcement was made in Stockholm on Wednesday – the same day that second quarter results indicated a loss of EUR 5.1 million.

The announced personnel cuts were not wholly unexpected; TeliaSonera has already indicated that it would implement a cost-cutting plan by the end of 2007, aimed at saving EUR 430-530 million in annual costs in its Swedish operations.

Already in the spring TeliaSonera offered 1,000 of its employees the option of early retirement, and that offer has been accepted by more than 600. They are included in the 3,000 jobs figure.

The job cuts focus on Sweden, even though the Finnish operations are the greater loss-leader. Finland’s TeliaSonera has had to deal with cutthroat price competition on the mobile phone market, and it is likely to face some trimming as well.

TeliaSonera Finland has about 6,400 employees. For instance Saunalahti, which is marketing its services quite aggressively, only has about 270 people on the payroll. This considerably lighter cost structure of the new competitors has given the “traditional” operators TeliaSonera and Elisa a run for their money.

As competition intensifies, personnel cuts seem almost unavoidable if competitiveness is to be maintained.

Although it is not as intense as in Finland, TeliaSonera is facing price competition in Sweden as well.

Although the result announced on Wednesday was below market expectations, the company did have some good news – mainly from outside the home-market area.

TeliaSonera President and CEO Anders Igel said that the company had developed positively on the Norwegian, Danish Baltic, Eurasian, Turkish, and Russian markets.

The turnover of EUR 4.5 billion was slightly better than expected, which was attributed to the sharp increase in customers.

Igel had nothing new to say about TeliaSonera’s problems with the Turkish service provider Turkcell. However, he insisted that TeliaSonera remains committed to the Turkish market.

Earlier in the year the Turkish Cukurova Group had refused to sell a 27% holding in Turkcell to TeliaSonera, even though a preliminary contract on the matter had been signed. The deal would have made TeliaSonera the largest shareholder in Turkcell. The cancellation of the contract has led to court action.

Helsingin Sanomat

“TeliaSonera” rezultatams pakenkė didelė konkurencija

Didžiausia Šiaurės Europos telekomunikacijų kompanija “TeliaSonera” pranešė apie mažesnį nei tikėtasi antrojo ketvirčio pelną. Bendrovei pakenkė sustiprėjusi konkurencija jos pagrindinėse Suomijos ir Švedijos rinkose.

Bendrovės teigimu, kainos Suomijos mobiliojo ryšio rinkoje smuko 22 proc., pirmąjį ketvirtį jos sumažėjo 20 proc. Dėl to veikla šioje šalyje bus restruktūrizuota. Kompanija jau planuoja Švedijoje atleisti 3 tūkst. darbuotojų.

“TeliaSonera” pelnas, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), siekė 7,20 mlrd. Švedijos kronų (939 mln. JAV dolerių). Pernai tuo pačiu metu bendrovės pelnas sudarė 7,33 mlrd. kronų.

Agentūros Reuters apklausti analitikai vidutiniškai prognozavo 7,35 mlrd. kronų pelną, nors prognozės svyravo nuo 6,84 mlrd. iki 7,64 mlrd. kronų. “TeliaSonera” pardavimai antrąjį ketvirtį sudarė 21,75 mlrd. kronų, o analitikai prognozavo 21,44 mlrd. kronų apyvartą.

Grupė pranešė apie sėkmingą veiklą kitose rinkose, tokiose kaip Norvegija, Danija, Baltijos šalys, ir apie gerus susijusių kompanijų Turkijoje ir Rusijoje rezultatus.

“Švedijoje ir Suomijoje, kaip ir prognozuota, praėjusį ketvirtį veikla sulėtėjo”, – teigė bendrovės generalinis direktorius Andersas Igelas (Anders Igel).

“TeliaSonera” pranešė, kad restruktūrizacija, kuria siekiama sutaupyti nuo 5 iki 6 mlrd. kronų, Švedijoje gerokai pasistūmėjo į priekį.

“Suomijos restruktūrizacijos programa jau 2006 metais sumažins metines sąnaudas 1 mlrd. kronų, tačiau situacija rinkoje skatina imtis papildomų veiksmų”, – teigė A. Igelas.

Antrojo ketvirčio bendrovės EBITDA pelningumas sumažėjo nuo 35,9 proc. pernai iki 33,1 proc. šiemet, tačiau kompanija tikisi per likusią metų dalį išlaikyti EBITDA pelningumą.

ELTA

Juho Lipsanen to lead Finnish operations of TeliaSonera

Surprise appointment of former Alma Media boss

Juho Lipsanen, 44, has been named President of TeliaSonera Finland, effective from October. Lipsanen, who was removed from his previous position as President of Alma Media in the spring, will also join the company’s Executive Management.

The announcement was made on the same day that the Nordic telecommunications company announced a negative result for the second quarter of this year.

Lipsanen faces a number of challenges in his new post, as Finland was a very difficult area for the company in the April – June period. Especially hard hit has been mobile telephony operations, which are under heavy price pressure caused by intense competition.

“If TeliaSonera had been the most profitable company in the country and won the best workplace prize, I probably would not have been interested”, said Lipsanen at a press conference in Helsinki on Wednesday. Lipsanen begins his work in October.

Meanwhile, TeliaSonera President and CEO Anders Igel said at a press conference in Stockholm that the company had applications from several strong candidates for the post both from inside the company and outside.

“We finally decided on Lipsanen, because we felt that someone coming from the outside would have significant possibilities to improve our business activities and to put us back on the map”, Igel said, when asked why provisional President Esa Korvenmaa was not named to the post.

Finnish managers have not had an easy time at TeliaSonera, which was formed through the merger of the Swedish telecommunications company Telia and the Finnish Sonera.
In March 2004 Tapio Hintikka, the Chairman of the Board of TeliaSonera, was sent packing, and last summer, Deputy CEO Harri Koponen had to leave, as he did not get along with Igel. Anni Vepsäläinen, the former President of TeliaSonera Finland, left voluntarily in April.

Helsingin Sanomat

TeliaSonera posts fall in earnings, cuts 3,000 jobs in Sweden

Swedish-Finnish telecommunications operator TeliaSonera said that second-quarter net earnings fell 30 percent to 2.42 billion kronor (259 million euros, 316 million dollars) from the same period last year and announced plans to eliminate 3,000 jobs in Sweden.

The company, the largest operator in the Nordic region, said Wednesday that the job cuts were part of a three-year restructuring programme aimed at reducing costs by 4.0 to 5.0 billion kronor annually in Sweden.

TeliaSonera’s operating income for the second quarter, excluding exceptional items, was down 13.3 percent at 4.38 billion kronor.

Market expectations had been for an operating profit of 4.66 billion kronor.

Sales rose to 21.75 billion kronor from 20.42 billion, while EBITDA, or earnings before interest, taxation, depreciation and amortization and excluding non-recurring items, fell to 7.2 billion kronor from 7.32 billion.

The group said that while there had been good development in most operations, price pressure and migration from fixed to mobile and Internet in Sweden and Finland pressured EBITDA margins.

“The strong volume growth in mobile communications is expected to continue but price pressure will limit sales growth in the home markets,” the company said.

“In Sweden, decline in sales of traditional fixed services will partly be compensated by sales of other services during the three-year transition (restructuring) period. After this period, market growth is expected to return to higher levels,” it added.

“Within mobile communications (in Finland) net sales and the margin declined due to the strong price erosion on both the consumer and wholesale markets. The average price level was 22 percent lower than in the comparative quarter,” TeliaSonera said.

It predicted that already initiated measures would reduce annual costs by one billion kronor in Finland, with full effect in 2006.

But it acknowledged that “with the prevailing market conditions, the efficiency measures taken to date are not sufficient. To further adapt to the market situation, major changes will be made.”

AF