Monthly Archives: November 2004

Telekomas turi 42.600 DSL vartotojų

Lapkričio pabaigoje AB “Lietuvos telekomas” turėjo 42 600 “DSL tako” paslaugų vartotojų arba beveik trigubai daugiau nei prieš metus (16 509).

“Lietuvos telekomo” turimais duomenimis, verslo segmente bendrovė yra lyderė, užimanti apie 57 proc. interneto rinkos.

“Lietuvos telekomas” paskelbė didinantis interneto planų interneto spartą. Penkių “DSL takas” planų (“A1 plius”, A2, A3, A4 bei A5) greitaveika bus didinama nuo 60 iki 100 procentų.

Interneto greitis “Lietuvos telekomo” klientams pradedamas didinti gruodžio 1 d. Visiems ankščiau išvardintų planų vartotojams greitaveika bus padidinta dar šiais metais. Planų kaina dėl didėsiančios interneto spartos nesikeis.

Dauguma šių planų vartotojų yra verslo įmonės.

Šių metų lapkričio pradžioje AB “Lietuvos telekomas” taip pat padidino tarptautinio interneto kanalo pralaidumą iki 1557 Mb/s (tai didesnis pralaidos išėjimas į tarptautinį interneto tinklą, nei visų kitų komercinių teikėjų kartu paėmus). Didesnė pralaida leido užtikrinti ypač didelį tarptautinio interneto patikimumą ir greitą informacijos šaltinio pasiekimą.

ebiz.lt

„Lietuvos telekomas“ didina „DSL takas“ mokėjimo planų interneto spartą

Artėjančių švenčių proga AB „Lietuvos telekomas“ savo klientams dovanai didina interneto planų interneto spartą. Net penkių „DSL takas“ planų („A1 plius“, A2, A3, A4 bei A5) greitaveika bus didinama nuo 60 iki 100 procentų.
Interneto greitis „Lietuvos telekomo“ klientams pradedamas didinti gruodžio 1 d. Visiems ankščiau išvardintų planų vartotojams greitaveika bus padidinta dar šiais metais. Planų kaina dėl didėsiančios interneto spartos nesikeis.
„Lietuvos telekomas“ dovanoja esamiems klientams didesnį interneto greitį. Dauguma šių planų vartotojų yra verslo įmonės, tad tikimės, kad padidinta interneto planų greitaveika suteiks galimybę dar veiksmingiau išnaudoti interneto ryšio galimybes savo versle“, – tikino „Lietuvos telekomo“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta.
Lapkričio pabaigoje AB „Lietuvos telekomas“ turėjo 42 600 „DSL tako“ paslaugų vartotojų arba beveik trigubai daugiau nei prieš metus (16 509).
„Lietuvos telekomo“ turimais duomenimis, verslo segmente bendrovė yra lyderė, užimanti apie 57 proc. interneto rinkos. „Esame užsibrėžę būti naudingiausi partneriai savo klientams. Interneto planų greitaveikos didinimas – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kokių ateityje galima tikėtis ir daugiau,“ – tvirtino Rinkodaros departamento direktorius Gintaras Grybėnas,.
Šių metų lapkričio pradžioje AB „Lietuvos telekomas“ taip pat padidino tarptautinio interneto kanalo pralaidumą iki 1557 Mb/s (tai didesnis pralaidos išėjimas į tarptautinį interneto tinklą, nei visų kitų komercinių teikėjų kartu paėmus). Didesnė pralaida leido užtikrinti ypač didelį tarptautinio interneto patikimumą ir greitą informacijos šaltinio pasiekimą.
AB „Lietuvos telekomas“ – seniausiai telekomunikacijų srityje dirbanti Lietuvos bendrovė, didžiausia interneto, viešojo fiksuotojo telefono ryšio, tinklų, skirtųjų linijų bei tinklų sujungimo paslaugų teikėja šalyje. Bendrovė netiesiogiai priklauso vienai didžiausių Skandinavijos telekomunikacijų korporacijų „TeliaSonera“, kuri per savo antrinę įmonę „Amber Teleholding A/S“ valdo 60 proc. įmonės akcijų.
Rosvaldas Gorbačiovas,
atstovas spaudai,
(8 ~ 5) 236 75 37,
(8 ~ 687) 3 33 44

IIšblėsę skandalai pakurstė aistras

Pokalbis su VSD vadovu – ir apie nutrauktas bylas, ir apie šnipus

Birutė Vyšniauskaitė
„Lietuvos ryto“ korespondentė

Šią savaitę tarp Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo epartamento (VSD) vadovų perbėgo juoda katė.

Nusistebėję, jog prokurorai nutraukė kelias skandalingas bylas, VSD vadovai iškart sulaukė griežto atkirčio.

Generalinė prokuratūra pareiškė, kad tokios pastabos yra netaktiškos.

Priminę, jog saugumui nederėtų imtis įstatymo aiškintojo vaidmens, prokurorai pasiūlė VSD teisingai suprasti savo vietą teisinėje šalies sistemoje.

Šitoks pareiškimas nustebino VSD vadovą Arvydą Pocių, kuris interviu „Lietuvos rytui“ patvirtino savo nuostatą: rezonansines bylas būtina ištirti iki galo ir perduoti jas teismui.

– Kaip vertinate Generalinės prokuratūros vadovų priekaištus VSD, priminusiam prokurorams nutrauktas skandalingas bylas? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Pociaus.

– Keistai skamba tokie vertinimai, nes VSD nekritikavo Generalinės prokuratūros. Dėl buvusio VSD darbuotojo Alberto Sereikos atleidimo iš darbo pagrįstumo man nekyla jokių abejonių.

„Lietuvos telekomo“ byla – visai kas kita. Suprantamas bendrovės tikslas ginti savo turtą nuo įvairiausių pasikėsinimų. Bet reikėtų garantuoti telekomunikacijų ir elektroninio ryšio paslaptis.

Mano žiniomis, pasitvirtino tai, kad telekomas disponavo pertekline aparatūra, kuri reikalinga užtikrinti ne tik bendrovės interesus. Be to, tam tikroje aparatūroje buvo rasta ir per daug informacijos.

Tvirtinama, kad ta informacija nebuvo panaudota blogiems tikslams. Jeigu tai tiesa, galima tik pasidžiaugti. Tačiau šis faktas kol kas tarsi pakibęs ore.

– Ar tiesa, kad ant kompiuterio laikmenų, rastų telekome, buvo užrašytos pavardės – Algirdas Brazauskas, Egidijus Kūris, Antanas Valionis, Albinas Januška?

– Nenorėčiau vardyti konkrečių žmonių. Iš tiesų kai kurių asmenų pavardžių ten būta. Tarkim, telekomo turima aparatūra skirta šiai bendrovei žalą darantiems asmenims atskleisti. Bet kodėl juoduosiuose sąrašuose atsirado tam tikros pavardės?

Nenorėčiau dabar mesti niekam kaltinimų. Suprantu, jog kartais reikia tiesiog patikrinti, kaip veikia aparatūra.

– Tarkim, telekomo darbuotojai iš tiesų norėjo tik patikrinti aparatūrą. Bet kodėl tam reikalui jie pasirinko šalies vadovų ir žinomų politikų pavardes?

– Mano įsitikinimu, nereikalingą informaciją telekomas turėtų sunaikinti.

Kiek žinau, dalis specialiosios bendrovės aparatūros buvo tikrinama Policijos departamente, bet jau grąžinta savininkams. <…>

Atviras laiškas Arvydui Pociui, Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui

Atsakymas atviro laiško autoriui p. A. Šikšta

Competition – Latvia – Unfair Advertising: As Stupid as Riding a Cow?

The Latvian Advertising Law provides that:

    advertising must be lawful, truthful and objective, and must be created in accordance with ethical advertising practices. It must not diminish public confidence in advertising and must comply with the principles of fair competition.

Accordingly, the Competition Council is empowered to evaluate the form and content of advertising produced by market players from the competition perspective. It can thus rule that an advertisement constitutes an act of unfair competition and impose penalties on the offending company.

As a result of the liberalization of the telecommunications market, which began on January 1 2003, several dozen new players have entered this sector, intensifying competition considerably. Accordingly, competitors have attempted to come up with new and varied ways of consolidating their positions and winning a greater share of the market.

In August 2004 Lattelekom, the fixed telecommunications operator which previously enjoyed monopoly rights in this market, launched an advertising campaign with an intriguing advertising slogan: “… and what’s even more stupid…” The next instalment in the campaign adopted the slogan: “Simply stupid…”, comparing Lattelekom’s fixed-service tariffs with those of Latvia’s second-largest mobile service provider, Tele2. Advertisements disseminated through the press, radio and television elaborated: “How stupid to ride a cow if you have a horse; to eat with a spade if you have a spoon; to talk on the mobile if you have a phone at home. Phone from home – more advantageous and safer! Lattelekom!”

Tele2 applied to the Competition Council stating that a comparison, as attempted in the advertisement, of the tariffs for fixed and mobile communications services provided by Lattlekeom and Tele2 respectively was not possible in practice, and that the text used in the advertisement was derogatory not only to mobile users, but also to the mobile network in general. It argued that this damaged its corporate image and could affect the loyalty of consumers to mobile communications services, potentially causing losses to the company. For example, the images used in the advertisement included a picture of a man riding a cow holding a sunflower in his hand. Tele2 pointed out that in Latvian, the word ‘tele‘, included in its corporate name, means ‘heifer’, and it has registered a representation of a sunflower as a trademark with the International Intellectual Property Organization and uses this for advertising its company and services. The overall impression created by the advertisement was thus clearly derogatory to Tele2.

Lattelekom disagreed with Tele2’s contention that the wording “How stupid…to talk on the mobile if you have a phone at home” literally indicated that all mobile users who called from a mobile and did not use Lattelekom’s service at home were stupid and narrow-minded. Lattelekom stated that the advertising contained nothing which suggested that the phrase was addressed at mobile phone users, inviting those who might also be land-line users to act reasonably and rationally in choosing the most beneficial mode of communication. Lattelekom explained to the Competition Council that the word ‘stupid’ referred to irrational or unreasonable choices made by customers in particular cases – that is, where they could talk on a land line instead.

After evaluating the circumstances of the case, the Competition Council determined that Lattelekom had indeed compared its tariffs for fixed-line services with Tele2’s tariffs for mobile services as though the services were in competition, and as though the definition of ‘comparative advertising’ set out in the Advertising Law could be applied.

Pursuant to the Advertising Law, ‘comparative advertising’ is:

any advertising in which a comparison is used which directly or indirectly refers to a competitor or goods or services offered by a competitor. Accordingly, a comparison with the goods or services of a competitor in advertising must be identifiable, directly or indirectly, and perceivable as such by the consumer.

This interpretation of comparative advertising follows from the EU Comparative Advertising Directive (97/55/EC), which provides that ‘comparative advertising’ is any advertising which directly or indirectly identifies goods or services offered by competitors or a competitor.

In accordance with the Advertising Law, comparative advertising is permitted if it compares goods or services that are intended for the same needs or purposes. The Competition Council concluded that this condition was not met in the case at hand, because fixed and mobile telecommunications services are not intended for the same needs or purposes. Further, the Competition Council stated that the manner in which Lattelekom chose to make its comparison did not comply with fair advertising practices, because the advertisement did not impartially present the features of Lattelekom’s fixed-line services, but instead denigrated mobile services. Consumers could easily interpret the statements as indicating that calling from Tele2 is stupid, because the advertisement used a comparison with Tele2’s tariffs. Moreover, the use of Tele2 services was compared with such actions as “shav[ing] legs with a scythe”, “comb[ing] hair with a rake”, “rid[ing] a cow” and “eat[ing] with a spade” – as a result, consumers could perceive all services provided by Tele2 as foolish, frivolous or otherwise detrimental.

In a decision dated October 13 2004, the Competition Council thus acknowledged that the Lattelekom advertisement discredited Tele2 and the services it provides, and prohibited Lattelekom from any further dissemination of the advertisement. The council also ordered Lattelekom to retract the advertisement in a clear and comprehensible manner in those mass media through which the advertisement was disseminated (press, television and radio).

For further information on this topic please contact Kãrlis Reihmanis at Loze & Partners by telephone (+371 783 0000) or by fax (+371 783 0001) or by email (kr@loze.lv).

Police telecoms data abuse scandal spreads to Helsinki Police -Paper

The suspicions of illegal information retrieval practices of Finnish police branches have expanded to the Helsinki Police Department – the largest police unit in Finland.

According to information obtained by the Helsingin Sanomat nationwide daily, twelve Helsinki police inspectors or chiefs have been questioned, suspected of malfeasance and instigation to commit telecommunications prying.

The incidents in question date to late 2000 and early 2001, Thursday’s issue of the paper reports.

Among those questioned is then Helsinki Criminal Police chief Erkki Hämäläinen, who like the rest has denied having known anything of the matter.

In the latest incidence, the National Bureau of Investigation (KRP) found out that telecommunications log data of a certain man resident in Helsinki had been extracted from Sonera – now TeliaSonera – without a due court order.

Soon after this, police arrested the man, suspected of murder.

KRP concluded that it was apparent that the telecoms logs were obtained specifically for the purposes of the murder investigation. Subsequently another man was convicted.

Helsinki Police Department is the third large branch of the police organisation under suspicion of having taken part in illicit telecommunications prying.

Finnish Security Police (Supo) command is in the dock facing charges of malfeasance and a senior National Bureau of Investigation officer is being charged with telecommunications prying or attempting to cover up such practices.

virtual.finland.fi

Paslaptinga „Lietuvos telekomo“ įranga dar kelia abejonių politikams

Tai aprimstančio, tai vėl įsiplieskiančio skandalo dėl bendrovės „Lietuvos telekomas“ aplinkybes teks aiškintis ir naujos kadencijos Seimui.

Prieš kelis mėnesius paaiškėjo, kad ši įmonė savo įranga gali fiksuoti net vyriausybinio ryšio abonentų skambučius, bankines operacijas.

Neseniai prisiekusiems parlamentarams dar turės spręsti, kokiais teisės aktais derėtų apriboti panašios įrangos panaudojimą.

Tai „Lietuvos rytui“ sakė vakar antrai kadencijai išrinktas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas socialliberalas Alvydas Sadeckas.

* * *

– Kokių priemonių dėl „Lietuvos telekomo“ turimos aparatūros buvo imtasi po to, kai Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą?

– Į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą lapkričio pradžioje kreipėsi Valstybės saugumo (VSD) bei Policijos departamentų vadovybė, prašydama apsvarstyti galimybes parengti teisės aktus, kuriais būtų ribojamos telekomunikacijos srityje naudojamos įrangos techninės bei programinės galimybės.

Taip pat buvo svarstomos galimybės ateityje numatyti specialiosios įrangos ir jos fiksuojamų duomenų panaudojimo kontrolę.

Šiame komiteto posėdyje dalyvavo Ryšių reguliavimo tarnybos ir Duomenų apsaugos inspekcijos vadovai.

Susirūpinti šiais reikalais paskatino Generalinės prokuratūros darbuotojai, nustatę, kad įmonė „Lietuvos telekomas“ savo įranga kai kuriuos duomenis surinko neleistinai ir neteisėtai. Nepaneigta, kad ta įranga turėjo ir papildomų funkcijų.

Prokurorai įpareigojo bendrovę tokiu būdu surinktus duomenis sunaikinti. Tai ir buvo padaryta.

Kita vertus, teisėsaugininkai nė nebandė įrodyti, kad „Lietuvos telekome“ sukaupti duomenys buvo panaudoti piktiems tikslams.

Toks darbas būtų labai ilgas ir reikalautų išsamaus operatyvinio tyrimo, o galbūt kai kurių procesinių veiksmų.

– Kaip būtų galima įteisinti telekomunikacijų srityje naudojamą specialią įrangą?

– Manau, kad po kelių savaičių turėsime apsispręsti, kokiais įstatymais arba jų pataisomis reikėtų įteisinti tokią įrangą ir ar nereikėtų ją įvardyti kaip dvigubos paskirties, apribojant kai kurias galimybes.

Tai turėtų spręsti VSD. Bet aš tikėjausi, kad į šią problemą daugiau dėmesio atkreips Ryšių reguliavimo tarnyba. Gaila, tačiau ji šį klausimą kažkodėl ignoravo.

– Generalinė prokuratūra iš viso netyrė, ar nebuvo piktnaudžiauta „Lietuvos telekomo“ turima įranga bei jos sukaupta informacija. Ar vieną dieną nepaaiškės, jog ta informacija kažkas manipuliuoja, ir vėl nekils skandalas?

– Tokia galimybė neatmestina. Vargu ar „Lietuvos telekomas“ galėtų laiduoti už visus savo darbuotojus. Belieka tikėtis, kad neteisėtai surinkti duomenys buvo kruopščiai sunaikinti, todėl ateityje nebus panaudoti blogiems tikslams bei politinėms intrigoms, o turima šios bendrovės įranga – nenaudojama kitiems reikalams

„Lietuvos telekomui“ vertėjo iš karto sunaikinti neteisėtai surinktą informaciją. Tada nebūtų kilęs skandalas bei kurstomos aistros.

– Kaip vertinate „Lietuvos telekomo“ vadovo Arūno Šikštos žodžius, esą skandalą dėl įrangos sukėlė kažkokie korumpuoti bendrovės konkurentai, o su tuo esate susijęs jūs ir VSD vadovas Arvydas Pocius?

– Man keistoka ir nesuprantama A.Šikštos, tokios solidžios užsienio kapitalo bendrovės vadovo, pozicija. Šitokie niekuo nepagrįsti komentarai – išpuolis ir prieš VSD, ir prieš mane.

A.Šikšta „Lietuvos telekomo“ konkurentų kažkodėl neįvardijo.

Bet aš jų nė nepažįstu. Manau, kad bendrovės konkurentams netarnauja ir saugumas.

Reikėjo atsakyti tiktai į vieną klausimą: ar „Lietuvos telekomas“ turėjo specialią įrangą ir ar leistinai ja naudojosi? Tai ir padarė Generalinė prokuratūra.

Bet nukreipti dėmesį nuo savų bėdų į kitas problemas, nepagrįstai ieškoti kaltųjų ten, kur jų nėra – ne itin geras vadybos pavyzdys.

– Ar neturite duomenų, kad ir kai kurios kitos ryšio paslaugas teikiančios įmonės naudojasi specialios paskirties įranga?

Galbūt jos taip pat gali kaupti slaptą informaciją?

– Tokių duomenų nebuvo gauta, tačiau mes paprašėme, kad Ryšių reguliavimo tarnyba tuo pasidomėtų.

Šios tarnybos vadovas Tomas Barakauskas patikino, jog niekas kitas tokios įrangos, kuri yra „Lietuvos telekome“, neturi.

– Per šį skandalą paaiškėjo – nuo klausymosi neapsaugotas ir vyriausybinis ryšys?

– Iki šiol dar neatsakyta, kodėl vis dėlto „Lietuvos telekome“ buvo kaupiama informacija apie vyriausybinio ryšio abonentų mobiliųjų telefonų skambučius.

– Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius nurodė kontržvalgybininkams pasidomėti, kodėl buvo domimasi telefonais, susijusiais su krašto apsaugos sistema. Kaip tai vertinate?

– Matyt, jis tam turi tam tikro pagrindo.

Neabejoju, kad tiems, kurie sugeba analizuoti faktus ir informaciją, domisi mūsų valstybėje vykstančiais procesais, duomenys, sukaupti „Lietuvos telekome“, galėjo būti labai įdomūs.

Apskritai žvalgybiniai duomenys dažniausiai ir surenkami analizės būdu. Aš nežinau, ar Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu atkreipė dėmesį į panašius dalykus.

Lietuvos rytas, 2004 M. LAPKRIČIO 24 D

„Lietuvos telekomo“ abonentų dalis interneto rinkoje mažėja

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, didžiausias pajamas iš interneto prieigos paslaugų teikimo gaunančio „Lietuvos telekomo“ rinkos dalis pagal abonentų skaičių mažėja.

Šių metų trečiąjį ketvirtį pagal abonentus telekomo dalis sumažėjo iki 20,3 proc. interneto rinkos, antrąjį ketvirtį bendrovė turėjo 26,5 proc. rinkos.

„Privačiame sektoriuje konkurencija labai išaugo, todėl „Lietuvos telekomo“ rinkos dalis ir sumažėjo“, – sakė bendrovės Rinkodaros departamento direktorius Gintaras Grybėnas.

Praėjusių metų pabaigoje, RRT antrojo 2003 metų ketvirčio ataskaitos duomenimis, telekomo rinkos dalis pagal interneto prieigos paslaugų abonentus sudarė 37,6 procento.

Per šių metų trečiąjį ketvirtį kiek sumažėjo didžiųjų mobiliojo ryšio operatorių – „Omnitel“ (nuo 25,6 iki 19,5 proc.) ir „Bitės GSM“ (nuo 26,5 iki 22,6 proc.) rinkos dalys.

Didžiųjų teikėjų rinkos dalys pagal abonentus sumažėjo ir dėl savo rinkos dalį – 18,8 proc. – atsiriekusios „Tele2“. Bendrovės rinkos dalis antrąjį ketvirtį nebuvo nurodyta, „Tele2“ tik liepos mėnesį pradėjo teikti paketinio duomenų perdavimo (GPRS) paslaugas.

G. Grybėnas teigė, kad, skaičiuojant interneto vartotojus, dažnai įtraukiami GPRS naudojantys vartotojai. „Tik maža jų dalis naudoja GPRS paslaugą interneto ryšiui“, – sakė „Lietuvos telekomo“ Rinkodaros departamento direktorius.

Bendras interneto vartotojų skaičius rugsėjo pabaigoje buvo 362,29 tūkst., prieigą prie interneto turėjo apie 21 proc. namų ūkių. Palyginti su antruoju ketvirčiu, vartotojų skaičius per ketvirtį išaugo 32,28 procento. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 161,35 tūkst. interneto abonentų.

„Konkurencija nuolat didėja. Interneto paslaugų kaina už 1 kb/s (kilobitą per sekundę) nuolat mažėja. Didžiausias augimas bus privačiame sektoriuje“, – prognozavo G. Grybėnas.

ELTA

BVI Court Grants Request for Clean Security Given IPOC Money Laundering Concerns

A British Virgin Islands appeals court has issued a ruling in the case of IPOC International Growth Fund Ltd. vs. LV Finance Group Ltd. and others that acknowledges concerns regarding alleged money laundering on the part of IPOC.

Relying on the BVI’s Proceeds of Criminal Conducts Act of 1997 and related case law, Justice of Appeal Michael Gordon of the Court of Appeal of the Eastern Caribbean Supreme Court acknowledged concerns about the “provenance of” the $40 million security deposit paid into court by IPOC. In a ruling dated 22 November following hearings earlier this month, Justice of Appeal Gordon ordered the court’s registrar to “segregate” a portion of the funds paid to the court by IPOC against any future claims by persons with claims over that fund.

The written ruling was a response to concerns raised by defendants in the case, including members of the Alfa Group, that the $40 million security deposit paid by IPOC could be the proceeds of money laundering. Defendants didn’t want to incur the risk of accepting any funds that themselves could become the subject of future litigation because their origin was unclear. Justice of Appeal Gordon noted that Vidya Sharma, former president and director of IPOC, gave evidence that IPOC was “part of a sophisticated money-laundering scheme that has been taking illegitimately obtained money out of Russia and cleaning that money for reinvestment into Russia.” Furthermore, Justice of Appeal Gordon cited Alfa’s concerns that “IPOC has demonstrated a marked reluctance to disclose details of who its beneficial owners are.”

Justice of Appeal Gordon acknowledged that in making the decision, the court took into consideration that “the evidence indicated that these alleged acts of criminality had been on-going for nearly a decade.” Affidavits and “17 or 18 large ring binders struggled to contain” evidence entered for the court’s consideration, he noted.

By segregating part of the $40 million security deposit, Justice of Appeal Gordon ruled that the segregated funds “shall be proof against any restraining order” or similar action that could result in the future with regard to the provenance of IPOC’s funds. Consequently, defendants “shall not be deemed to be” recipients of illegal funds and will be deemed to have complied with the BVI’s Proceeds of Criminal Conduct Act and the Financial Investigation Agency Act, he said.

Recent public statements by IPOC regarding these proceedings are both misleading and wrong. Alfa will continue to protect its interests in court and invites anyone interested in this case to get transcripts of the BVI hearings and judge matters for themselves.

The BVI ruling is the latest development in an international legal battle playing out in Zurich, Geneva, Stockholm and Moscow. Initiated by IPOC, the battle concerns the 25.1% stake acquired by Alfa in Megafon, Russia’s third largest mobile phone company, last year.
For further information: Please see www.megafoncase.org or call Brandon Mitchener on +32 474 245 077, Philippe Maze-Sencier on +32-479-920-537 or Siobhan Aalders on +44 797 3266 457.

About Alfa Telecom: Alfa Telecom is a major Russian telecommunications company, with strategic investments in VimpelCom, Golden Telecom, Kyivstar and MegaFon. Alfa Telecom is a member of the Alfa Group of companies. It was established in early 2004 as the exclusive vehicle for Alfa Group’s investments in the telecommunications sector.

Alfa Group, founded in 1989, is one of Russia’s largest and most respected privately-owned business groups, with interests primarily in oil production, financial services, retail trade and telecommunications. Most of the Group’s business activity is focused in Russia and the CIS.

Alfa Telecom

Telia´s Russian Growth Threatened

The World Bank has stopped a loan to TeliaSonera´s Russian company Megafon.

Things are getting more complicated for Megafon, where TeliaSonera is the largest owner. The World Bank has put a planned loan of $100m on ice until the ownership of the company is clear. The complicated turn of events about ownership now threatens to jeopardise the financing of further expansion for Megafon.  The base of the problem is a conflict between Alfa Group and the IPOC fund, based in Bermuda, over who is the lawful owner of the 25% in Megafon that Alfa bought for about $300m last year.  IPOC already have six percent in Megafon. IPOC has recently also revealed that IPOC controls a company who owns 31 percent of the stocks in Megafon.

A spokesperson at the World Bank tells Affärsvärlden that the process with due diligence still is going on and that the loan has not been stopped in any way. It is clear that the World Bank will have certain demands and that the current situation can pose problems.

The legal battle between Alfa and IPOC is being fought in several places at the same time: Switzerland, the Bahamas and the BVI. In documents handed to the courts, there are also accusations of connections between the Russian Telecoms minister and IPOC.

megafoncase.org

Telekomo veiklą tirs karinė kontržvalgyba

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) II operatyvinių tarnybų departamentui laikinai ministro pareigas einantis Linas Linkevičius nurodė, jei yra galimybė ir būtinybė, pratęsti tyrimą dėl neteisėtai “Lietuvos telekome” kauptų duomenų apie abonentus, tarp jų ir aukštus valstybės pareigūnus, rašoma “Respublikoje”.

“Lietuvos telekome” buvo fiksuojami krašto apsaugos sistemos pareigūnų skambučiai. L.Linkevičius sakė negalįs apie tai kalbėti konkrečiau, jis tik patvirtino, jog buvo kaupiami duomenys apie visos KAM vadovybės skambučius, rašoma “Respublikoje”.

www.delfi.lt