Monthly Archives: September 2004

Finnish regulatory authority and EU disagree on TeliaSonera market position

The European Commission has rejected plans by the Finnish Communications Regulatory Authority (FICORA) to curb the overwhelming market position of telecommunications service provider TeliaSonera in the mobile telephone market.
The Commission did not see the position of TeliaSonera to be so dominant that it can be oblivious to decisions made by its competitors.
FICORA says that competition among GSM mobile telephone operators does not work as it should.
Because of its massive size, the TeliaSonera network serves more than 90% of the customers of service operators which do not have a network of their own.
The largest service operators, Saunalahti and ACN, are both in the TeliaSonera camp. Elisa and Finnet have been left with just a few morsels.

To spur competition in the field, the Communications Regulatory Authority would like to take TeliaSonera under closer scrutiny, fearing that its powerful position in the market might allow it to treat its clients unfairly.
TeliaSonera is not yet suspected of any actual wrongdoing, but FICORA’s Johanna Juusela, who is responsible for economic supervision of the market, says that the measures would be aimed at preventing unfair practices.
However, on Friday the European Commission told the Communications Regulatory Authority that it feels that competition works sufficiently well in Finland.
The decision was a preliminary one, and formal confirmation is expected early next week. However, it is not likely to change.
The case is seen as something of a precedent in the EU. For instance, Swedish officials are considering similar action concerning TeliaSonera.

Riitta Tiuraniemi, head of network operations at Finnet, believes that the EU wants to promote the cause of large operators to make them more globally competitive.
“From some perspectives it is a sound goal, but from the point of view of small national operators it is bad.”

Helsingin Sanomat

Competition council upholds Tele2’s claim against Lattelekom ads

Latvian competition council has ruled that the print ads of Lattelekom are violating the advertising law.

In the ads, Lattelekom compared its fixed telecommunications tariffs to Tele2’s mobile call tariffs.

The council has ruled that, by law, two different services cannot be compared in one ad.

The council that reviewed the ad on the request of Tele2 has ordered Lattelekom to cancel distribution of its ads in the press.

bbn

“Lietuvos telekomas” gali turėti naudos iš sukčių

“Respublika” rašo, kad bendrovė “Lietuvos telekomas” gali turėti naudos iš verslininkus apgaudinėjančių sukčių, rašo “Respublika”. Nuo nesąžiningų asmenų nukentėjęs verslininkas Vidmantas Martikonis teigė manąs, kad telekomas yra suinteresuotas telefoninių sukčių aferomis.

Bendrovės “Krašto projektai” vadovas V. Martikonis dienraščiui tvirtino, jog telefoniniais prekybininkais prisistatę asmenys prieš dvejus metus išsinuomojo iš jam priklausančiuos bendrovės patalpas ir per dvidešimt dienų įmonei “priskambino” 240 tūkst. litų. Neapmokėję šių sąskaitų tariami nuomininkai dingo.

Netrukus “Lietuvos telekomas” iš Krašto projektų” pradėjo reikalauti apmokėti sąskaitą. Po nesėkmingų derybų dėl skolos apmokėjimo buvo pasiūlyta bylinėtis teisme.

ELTA
2004 rugsėjo mėn. 27 d.

 

“Lietuvos telekomas” siejamas su G. Petriku ir EBSW

Nusikaltimų gijos driekėsi telekomo link: “Lietuvos žinios” gavo įrodymų, kad garsiajam EBSW koncerno prezidentui Gintarui Petrikui, šiuo metu esančiam Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugininkų rankose, pavaldi tarnyba kaupė politikus ir verslininkus kompromituojančią informaciją.

Aiškėja, kad šiam skandalingam verslininkui dirbo ne tik gerai mokama seklių bei analitikų komanda, bet ir “Lietuvos telekomo” darbuotojai.

Naująjį su “Lietuvos telekomu” siejamą sekimo skandalą narpliojančios Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka “Lietuvos žinias” tikino anksčiau ne kartą jautęs, kad yra sekamas, o jo pokalbių klausomasi.

Prokuroras mano, kad jį sekė su Kauno “daktarais” ir EBSW koncerno prezidentu susiję asmenys.

Tačiau Kliunka tvirtina nemanąs, kad šiuo metu telekomas galėtų ką nors neteisėtai sekti. “Kai ši įmonė talkino “daktarams” ir Petrikui, ji dar nebuvo privatizuota”, – aiškino jis.

ELTA

“Lietuvos telekomas” klausosi ir savo darbuotojų

Dainoras LUKAS

Ryšininkai teigia žinantys, kad bendravimas su klientais yra kontroliuojamas

Į nemalonią situaciją patekęs “Lietuvos telekomas” savo skelbimuose klientus ragina kalbėti dar daugiau nesibaiminant, kad jų pokalbiai pasiklausomi ar įrašinėjami. Tuo tarpu “Kauno dienai” šios bendrovės buvę ir esami darbuotojai teigė, kad ir jų pokalbių buvo klausomasi.

Žinojo, kad gali sekti

“Tai nebuvo jokia paslaptis. Ir aš, ir kiti mano bendradarbiai žinojo, kad mūsų pokalbių gali būti klausomasi”, – teigė buvusi šios bendrovės darbuotoja.

Anot jos, kartą viršininkas tiesiai pasakė, kad pokalbiai gali būti bet kada paklausomi ir įrašomi. “Mums pasakė, kad kontroliuos, kaip kalbamės su klientais. Norėta sužinoti, kaip bendraujame, ar esame mandagūs, padedame išspręsti problemas. Tačiau jeigu galima klausytis klientus aptarnaujančių darbuotojų pokalbių, vadinasi, galima klausytis ir visų kitų darbuotojų”, – teigė pašnekovė.

“Šiuo metu Lietuvos teisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą dėl “Lietuvos telekomo” turimos įrangos naudojimo, todėl norėtume susilaikyti nuo bet kokių komentarų šia tema”, – tokį atsakymą “Kauno dienai” atsiuntė bendrovės Ryšių su visuomene ir komunikavimo skyriaus direktorius Valdas Kaminskas.

Bendrovė įtarimus neigia

Dėl AB “Lietuvos telekomas” turimos įrangos naudojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Bendrovė praėjusią savaitę išdėstė savo poziciją šiuo klausimu.

“Lietuvos telekomas” atvirai bendradarbiauja su teisėsauga norėdamas, kad nepagrįsti gandai būtų pakeisti faktais. Bendrovės vadovybė tikisi, kad tyrimas bus baigtas kuo greičiau, nes delsimas daro neigiamą įtaką bendrovės įvaizdžiui. Nors tyrimas vyksta antra savaitė, tačiau nei “Lietuvos telekomui”, nei jos darbuotojams iki šiol nėra pateikti jokie kaltinimai”, – teigiama pranešime.

Bendrovės vadovybė neturi jokių duomenų apie neteisėtą įrangos naudojimą. Įmonės generalinio direktoriaus Arūno Šikštos teigimu, “Lietuvos telekomas” niekada nenaudojo ir nenaudos turimos įrangos neteisėtiems veiksmams.

Anot pranešimo, žiniasklaidoje minimą ir Valstybės saugumo departamento paimtą įrangą pasaulyje naudoja daugelis telekomunikacijų operatorių, ji reikalinga norint užtikrinti telekomunikacijų tinklų bei bendrovės klientų saugumą. Ši standartinė įranga yra įsigyta visiškai legaliai.

Padėjo telekomo darbuotoja

Prieš keletą metų Kaune nuskambėjo kitas sekimo skandalas, kuris buvo susijęs su koncernu EBSW ir “Lietuvos telekomu”. Paaiškėjo, jog EBSW vadovo Gintaro Petriko nurodymu buvo klausomasi koncerno darbuotojų telefono pokalbių. Už neteisėtą veiklą tuomet buvo teisiamas buvęs KGB darbuotojas Eduardas Guralija, kuris rūpinosi koncerno saugumu.

Buvusiame konspiraciniame SSRS saugumo bute EBSW įrengė pokalbių telefonu pasiklausymo sistemą. Tam padėjo “Lietuvos telekomo” darbuotoja I.V. Už nelegalų pasiklausymo įrengimų sumontavimą EBSW darbuotojai buvo nuteisti, tačiau tuo metu buvo numatyta ne itin griežta atsakomybė už nelegalių pasiklausymų organizavimą. Vėliau E.Guralija buvo nuteistas kalėti 6 metus už svetimo turto iššvaistymą stambiu mastu.

Skandalas Suomijoje tebetiriamas

Suomijoje skandalas dėl pokalbių klausymosi buvo kilęs 2001-2002 metais. Iki šiol tebevyksta tyrimas dėl pokalbių sekimo bendrovėje “Sonera”, kurios vadovai apkaltinti pokalbių mobiliaisiais telefonais slaptumo pažeidimu.

Skandalas prasidėjo nuo to, kai Suomijos dienraštis “Helsingin Sanomat” ėmė spausdinti rašinius apie “Sonera”, kurios akcijų (57,8 proc.) tuomet turėjo valstybė, vadovybės veiksmus, kritikavo darbo santykius šioje bendrovėje, atskleidė vidinius konfliktus.

2002 metais tas pats dienraštis pateikė informaciją apie tai, kokiais metodais “Sonera” mėgino išsiaiškinti žurnalistų informatorius. Bendrovės saugumo skyrius vadovams pateikė darbuotojų telefonų skambučių išklotines su nuorodomis, kas, kam ir kada skambino. Šioje šalyje teisėsaugos institucijos tokią informaciją gali gauti tik teismui leidus. Netrukus buvo sulaikytas buvęs “Sonera” vadovas Kajus Erikas Relanderis, kuris įtariamas prisidėjęs prie nusikalstamos veiklos. Vėliau buvo suimti dar penki vadovai.

Tikrino ir elektroninį paštą

Tyrimas iki šiol nebaigtas. Jo metu paaiškėjo, kad buvo sekami ir elektroninio pašto laiškai. Pareigūnai sako, kad buvo registruojami kontaktai, tačiau ne jų turinys. Saugumo skyrius taip pat naudojosi galimybe nustatyti savo darbuotojų buvimo vietą panaudojant ryšį tarp bazinės stoties ir mobiliojo telefono. (Lietuvoje panašią paslaugą telekomunikacijų bendrovė “Bitė” siūlo visiems klientams už papildomą mokestį. Abonentas gali žinoti kito abonento buvimo vietą tik tuo atveju, jei pastarasis sutinka – red. past.)

Teigiama, kad buvo sekami maždaug 100 darbuotojų pokalbiai. Tačiau tai pažeidė ne tik jų, bet ir dar maždaug 7000 žmonių, su kuriais kontaktuota, teisę į privatumą. Įtariama, kad buvo fiksuojami pokalbiai ir su tuometiniu šalies premjeru Pavo Liponenu.

Dabartinės “TeliaSonera” (2002 metų pabaigoje Švedijos telekomunikacijų paslaugų bendrovė “Telia” įsigijo “Sonera” akcijas) bendrovės vadovai teigia, kad tyrimas su bendrove nesusijęs – domimasi tik buvusiais jų darbuotojais.

“Sonera” bendrovėje prieš atvykdamas į Lietuvą dirbo buvęs “Lietuvos telekomo” vadovas Tapio Parma. AB “Lietuvos telekomas” netiesiogiai priklauso vienai didžiausių Skandinavijos telekomunikacijų korporacijų “TeliaSonera”, kuri per savo antrinę įmonę “Amber Teleholding A/S” valdo 60 proc. įmonės akcijų.

Kauno diena,  2004 m. rugsėjo 24 d.

Sonera defendants deny deliberate violation of telecommunications privacy

 

Tele2 accuses Telekomas of misleading ads

The Lithuanian Competition Council will look into a complaint by mobile phone operator Tele2 against advertising by Lietuvos Telekomas.

Tele2 says LT’s commercials claiming that its call rates to 15 European countries are just LTL 0.26 per minute may be misleading.

According to the complaint, the advertisement broadcast through various television channels makes no mention of additional conditions for the low rates, such as the requirement for customers to order the payment plan Pasaulis (World) and pay a monthly subscription fee for each selected group of countries.

Meanwhile, LT claims that the commercial does not violate the law on advertising.

bbn

Telekomas neigia, jog klausosi darbuotojų pokalbių

nemalonią situaciją patekęs AB “Lietuvos telekomas” ragina savo klientus kalbėti ir daugiau nesibaiminti, kad jų pokalbiai pasiklausomi ar įrašinėjami. Tuo tarpu dienraščio “Kauno diena” kalbinti buvę ir esami bendrovės darbuotojai teigė, kad ir jų pokalbių buvo klausomasi.

“Lietuvos telekomo” atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas Lietuvos radijui teigė tokius pranešimus laikąs spekuliacijomis ir sako, jog iki šiol nė vienas bendrovei mestas kaltinimas nepasitvirtino. Jo teigimu, įmonėje yra 3000 darbuotojų, ir visų jų pokalbių klausytis fiziškai būtų neįmanoma.

Pasak dienraščio, viena buvusi bendrovės darbuotoja teigė, jog jai buvo pasakyta, kad kontroliuos, kaip jie kalbasi su klientais. “Norėta sužinoti, kaip bendraujame, ar esame mandagūs, padedame išspręsti problemas. Tačiau jeigu galima klausytis klientus aptarnaujančių darbuotojų pokalbių, vadinasi, galima klausytis ir visų kitų darbuotojų”, – teigė pašnekovė.

“Šiuo metu Lietuvos teisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą dėl “Lietuvos telekomo” turimos įrangos naudojimo, todėl norėtume susilaikyti nuo bet kokių komentarų šia tema”, – tokį atsakymą “Kauno dienai” atsiuntė bendrovės Ryšių su visuomene ir komunikavimo skyriaus direktorius Valdas Kaminskas.

www.delfi.lt
2004 rugsėjo mėn. 24 d.

Phonecalls through Lattelekom’s network to become cheaper

Public Utilities Regulatory Commission (Regulator) conceptually supports sharp decrease of Lattelekom’s interconnection tariffs.

The Regulator announced yesterday that the tariff for one minute of interconnection should be decreased to LVL 0.008 instead of the former LVL 0.01656 for local calls and LVL 0.0388 for domestic long distance calls.

The head of the Latvian Telecommunications association, Janis Lelis and several so called alternative telecommunications operators, who have entered the market after its liberalization in 2003, had demanded reduction of interconnection fees.

The agreement provides a legal basis for connecting telecommunications networks of two operators and mutually providing telecommunications services in order to allow clients of one operator access to the network of the other operator.

bbn

Tele2 submits complaint over Lietuvos Telekomas’s ads

Mobile operator Tele2 and its fixed-line telephony subsidiary Tele2 Fiksuotas Rysys has lodged a claim against advertisements by Lietuvos Telekomas.

According to the complaint submitted to the Competition Council, Lietuvos Telekomas distributed defamatory advertisements by e-mail along with monthly bills to its Internet customers a couple of weeks ago. The ads had described Tele2 and its dealers were as “frauds” and “swindlers” and claimed that Tele2’s call rates were not lower than Lietuvos Telekomas’s, said Tele2 commerce director Pranas Kuisys.

bbn

Lattelekom likely to lose State Audit appeal

The Latvian State Auditor looks poised to reject an appeal by Lattelekom of an apparently critical audit performed earlier this year. Some parts of the audit were leaked to a Latvian daily newspaper, Neatkariga Rita Avize, which made claims that former Lattelekom managing director Leena Suhonen and other managers had wasted funds and acted in favor of one owner, TeliaSonera, rather than the interests of the company. Lattelekom is owned 49 % by TeliaSonera and 51 % by the Latvian state.

Lattelekom has been audited by international auditors who gave the company a clean audit.

Lattelekom did not comment on these claims, nor did it disclose the content of the state audit, but appealed it earlier in the summer. The appeal was apparently based mainly on objections to the “jurisdiction” of the State Auditor, since Lattelekom says it is a commercial enterprise and not a ministry, agency or other entity spending public budget funds.

The State Auditor, sitting in an internal appeals proceeding, is expected to rule against Lattelekom in a ruling to be announced on Thursday, September 23. The Auditor will argue that Lattelekom comes under its mandate and that the company can be audited according to the principles applicable to government entity audits.

According to information availabe to this blogger, Lattelekom did not challenge any of the assertions in the audit report itself, assuming, instead, that they should be dismissed as invalid because the State Auditor had no mandate to make them.

The conflict illustrates one reason why Lattelekom might be better off as a 100 % private corporation, or at least with substantially less state ownership, so that it will not be audited by apparently conflicting methods and standards.

latviantelecoms.blogspot.com

Iconic One Theme | Powered by Wordpress