Monthly Archives: July 2004

Latvia cannot resume arbitration with TeliaSonera


Dienas Bizness has received a copy of Consent Order of the official decision on arbitration tribunal, from TeliaSonera (TS), on TS – Latvia case.

The case was brought up in 2000 by TS, in regard to Latvia’s decision to shorten Lattelekom’s monopoly from 2013 to 2003.

The document says: “This Arbitration is hereby irrevocably concluded”.

The tribunal decision was signed by its chairman, German lawyer Hilmar Raeschke-Kessler, and sent to parties on March 15.

Latvia and TS signed settlement agreement on March 3 this year.
Right after it was signed, politicians and different media commentators sharply criticized the decision, calling the settlement disadvantageous for Latvia, and expressing hope that it would be possible to continue the arbitration dispute.

Some days after signing the settlement agreement TS paid LVL 1 million to Latvia, as a good-will gesture, to partly cover Latvia’s litigation expenses.

In the arbitration dispute TS was claiming LVL 80 million compensation from Latvia for shortening the monopoly of Lattelekom and some violations of the so called framework contract. Latvia in its counterclaim was willing to levy LVL 550 million for delayed modernization of rural telecommunications networks.

bbn

“Lietuvos telekomo” veiklos riziką vertina buvęs bankininkas

Jau trečias mėnuo vienoje didžiausių šalies telekomunikacijų bendrovių “Lietuvos telekomas” veikia Rizikų valdymo skyrius, kuriam vadovauja Giedrius Vegys – buvęs valstybinio Lietuvos vystymo banko, jį privatizavus pavadinto “Sampo” banku, prezidentas ir valdybos pirmininkas.

Antradienį telefoninėje konferencijoje, skirtoje bendrovės pusmečio rezultatams, “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Arūnas Šikšta informavo apie struktūrinius įmonės pertvarkymus bei naują skyrių ir pastebėjo: “Būsiu ne vienintelis bankininkas, perėjęs dirbti į telekomunikacijų sektorių”.

Dabartinis “Lietuvos telekomo” vadovas pernai rudenį atsistatydino iš “Hansabanko” valdybos pirmininko pareigų ir nuo šių metų pradžios užsiima telekomunikacijų verslu.

G. Vegys teigė, kad rizikos vertinimas verslo viduje Lietuvoje yra nauja sritis. Joje veikti skatina JAV pavyzdys. Po žinomų kompanijų bankroto toje šalyje buvo priimtas specialus įstatymas, pagal kurį biržoje listinguojamų bendrovių vadovai asmeniškai atsako už kompanijų veiklos rizikos vertinimą ir šios informacijos atskleidimą akcininkams.

“Kaip rodo netolima kitų šalių istorija, finansinės kompanijų ataskaitos ne visada atspindi realią jų padėtį, todėl ir susirūpinta verslo rizikų vertinimu. Šiandien tai būtina moderniai bendrovei”, – teigė G. Vegys.

Pasak jo, “Lietuvos telekomo” veiklos riziką vertina penki žmonės.

“Lietuvos telekomas” turi labai daug darbuotojų, kurie, teikdami paslaugas klientams, dalyvauja įvairiuose procesuose. Tuos procesus analizuojame ir sudarome vadinamąją rizikos matricą. Ji parodys akcininkams, koks bendrovės veiklos rizikos laipsnis siekiant vienokios a kitokios finansinės grąžos. Pagal ekonomikos teoriją, veiklos rizika ir pelningumas tiesiogiai susiję”, – aiškino G. Vegys.

Skandinavijos telekomunikacijų bendrovės “TeliaSonera” valdomas “Lietuvos telekomas” pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 13,187 mln. litų grynojo pelno – beveik 11 kartų daugiau nei tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu. Bendrovės pajamos palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 10,6 proc. iki 364,703 mln. litų.

“Lietuvos telekomo” vadovas A. Šikšta antradienį surengtoje telefoninėje konferencijoje sakė, kad, atsižvelgiant į didelę konkurenciją telekomunikacijų rinkoje, įmonės rezultatai yra geri. Antrojo ketvirčio pabaigoje “Lietuvos telekomo” įmonių grupėje dirbo 3,2 tūkst. žmonių.

“Lietuvos telekomo” bendrovėje G. Vegys pradėjo dirbti gegužės mėnesį, palikęs “Lietuvos draudimo kreditų draudimo” rizikos vertinimo skyriaus viršininko pareigas.

Lietuvos vystymo bankui 2000-ųjų pabaigoje buvo parduotas Suomijos finansinei grupei “Sampo”. Naujieji savininkai Lietuvoje įsigyta bankui suteikė “Sampo” vardą. Jo valdybos pirmininku G. Vegys buvo iki 2001-ųjų gegužės.

ELTA

Telekomo pajamas tirpdo klientų viliotinis

Nuolat aštrėjant konkurencijai priverstas piginti paslaugas “Lietuvos telekomas” pristabdė klientų mažėjimą, tačiau tai dešimtadaliu apkarpė kompanijos pajamas.

“Vartotojai vis daugiau naudojasi fiksuotojo ryšio paslaugomis. Tai džiugina”, – sakė “Lietuvos telekomo” Finansų tarnybos vadovas Janas Erikas Elseriusas. Tačiau bendrovės atstovas apgailestavo, kad tai nepadengė bendrovės išlaidų naujai kainodarai, kurios ji buvo priversta imtis dėl, jo nuomone, “keistos konkurencijos” vietos telekomunikacijų rinkoje.

Siekdamas išlaikyti mobiliojo ryšio operatorių viliojamus savo klientus telekomas šiemet pagerino populiariausių mokėjimo planų sąlygas.

Palyginti su 2003 metų pirmojo pusmečio pajamomis (408 mln. litų), šių metų telekomo pirmojo pusmečio pajamos sumažėjo 10,6 proc. (iki 365 mln. litų). Tačiau apkarpiusi sąnaudas bendrovė šių metų pusmetį uždirbo 13,2 mln. litų grynojo pelno – 11,2 karto daugiau nei tuo pačiu 2003-ųjų laikotarpiu.

Lietuvos žinios

Raštas AB “Lietuvos telekomas” dėl prijungimo prie interneto – 2004 m. liepos 22 d. Nr. 07/22-1 į 2004-07-16 Nr. 01-2-641

AB “Lietuvos Telekomas”  RAŠTAS

Gen. Direktoriui 2004 m. liepos 22 d.
p. Steffan Albertsson Nr. 07/22-1 į 2004-07-16 Nr. 01-2-641

Kopija – Ryšių reguliavimo tarnybai Vilnius
Dėl prijungimo prie interneto

Gavus Jūsų atsakymą konstatuojame:

1. AB “Lietuvos telekomas” nepateikė nei vieno dokumento įrodančio, jog gen. direktoriaus 2000 07 31 įsakymu Nr.323 „patvirtinti įjungimo į internetą skirtąja linija tarifai interneto paslaugų teikėjams bei tarifai kitiems abonentams skiriasi, dėl to, kad tarifai nustatomi iš esmės skirtingoms paslaugoms”. Darytina išvada, kad AB “Lietuvos telekomas” pateikė Ryšių Reguliavimo tarnybai bei Lietuvos Apeliaciniam teismui sąmoningai klaidinančią informaciją.

2. AB “Lietuvos telekomas” nepateikė nei vieno įrodymo, kad “bendrovės įjungimo į internetą skirtąja linija tarifai interneto paslaugų teikėjams buvo ir yra viešai skelbiama ir viešai prieinama”. Šiuo teiginio neatitikimą tikrovei taip pat liudija  Bendrovės 2000, 2001, 2002, 2003 bei 2004 m. tinklapio (www.telecom.lt) turinio analizė, bei UAB “Lietuvos telekomas verslo sprendimai” atsisakymo laiškai (2000 12 11 Nr. 1/1000 bei 2000 12 29 Nr. 1/1078).

Atsakydami į Jūsų klausimą apie mūsų bendrovės tikslą tiriant šiuos AB “Lietuvos telekomas” pažeidimus norėtume visų pirma informuoti, kad pagal mūsų verslo etiką bei filosofiją “profesionalūs verslininkai” negali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir neteisėtais būdais sužlugdyti kitų mažesnių rinkos dalyvių verslą t.y. įrašinėti telefono pokalbių, papirkinėti jį kontroliuojančius valstybės tarnautojus, sąmoningai klaidinti valstybės institucijas, pasisavinti pajamas iš svetimų asmenų turto neteisėtos eksploatacijos. Mūsų šalyje tokie veiksmai dažniausiai charakterizuoja organizuoto nusikalstamumo struktūras. Apgailestaujame, kad mūsų nuomonės dėl “verslininkų profesionalumo” taip fundamentaliai skiriasi.

Dėl šios priežasties Jūsų teiginį  “dėl 2000 m. spalio 10 d. tarp profesionalių verslininkų sudarytos Sutarties” laikome tokiu pat  cinišku, kaip ir “filtrų montavimas” pavadinote “linijos kokybės gerinimu” o 1998-2004 technobanditinius veiksmus žlugdant mano verslą Jūs ir Jūsų kolegos iš bendroves Swedtel pavadino “kultūros diegimu” (“cultural transformations”).

Pabaigai norėčiau pareikšti, jog mano vadovaujamos bendrovės UAB “Verslo tinklas” ir UAB “DBS Ltd., Pte.” išnaudos visas teisėtas priemones ir pasieks ne tik pilnos žalos atlyginimą, bet ir AB “TeliaSonera” valdininkų viešą atsiprašymą.

Perdėtai įrašinėjami pokalbiai telefonu

Lietuvoje veikiančio Žmogaus teisių stebėjimo instituto vertinimu, teisėsaugos pareigūnai, kovodami prieš pareigūnų papirkimus bei kitus nusikaltimus, perdėtai naudoja asmenų telefoninių pokalbių ir kitos telekomunikacijų bei pašto tinklais perduodamos informacijos pasiklausymą, įrašinėjimą bei jos panaudojimą bylose.

„Teisinių valstybių baudžiamajame procese į šių priemonių panaudojimą žiūrima itin rezervuotai, nes dabartinės techninės priemonės leidžia nesunkiai, be kontaktuojančių subjektų žinios, įsibrauti į telekomunikacijų aparatus, keisti ar naujai kurti perduodamos informacijos turinį“, — pirmadienį spaudos konferencijoje teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.

Institute žurnalistams pademonstruotos kai kurios jau žinomos techninės galimybės naudojant buitinį kompiuterį keisti ar naujai kurti perduodamos informacijos turinį. Iš vienos valstybinės institucijos viešos laikmenos buvo paimtas dokumentas, pakeisti duomenys apie jo autorių, kūrimo bei redagavimo laiką ir taip patobulintas dokumentas elektroniniu paštu nusiųstas reikiamu adresu. Laiško gavėjas galėjo susidaryti apgaulingą įspūdį, kad jam žinomas siuntėjas atsiuntė originalą, o ne falsifikuotą dokumentą.

Konferencijos dalyviai apgailestavo, kad Lietuvoje normaliai neveikia elektroninio parašo įstatymas, kuris turi užtikrinti saugų keitimąsi elektroniniais dokumentais.

Taip pat pademonstruotos galimybės siuntinėti fiktyvias SMS žinutes. Internete galima rasti programų, kurios gavėjui nurodys apgaulingą siuntėjo numerį — jis gali būti bet koks ir tam tikrais atvejais gali sukelti nesusipratimų tarp pažįstamų žmonių ar, pasak advokato Gyčio Kaminsko, ir šeimyninių dramų.

Spaudos konferencijos pabaigoje žurnalistai girdėjo H. Mickevičiaus trumpą pokalbį mobiliuoju telefonu su informacinių technologijų specialistų — tas pokalbis buvo įrašytas skaitmeniniu būdu ir vėliau kompiuteryje falsifikuotas sukeitus vietomis žodžius.

Kai kurios balso įrašų ekspertizės pagal balso aidą bei toną leidžia nustatyti, ar įrašai montuoti. Tačiau kartais falsifikavimo nustatyti neįmanoma, ypač jeigu sukaupta didelė įrašų biblioteka arba įrašoma iš mobiliojo telefono, esant dideliems trukdžiams.

ELTA

„Lietuvos telekomas“ pristato itin pigų DSL interneto planą

Užsibrėžęs padidinti interneto vartojimo lygį namų ūkiuose, „Lietuvos telekomas“ privatiems vartotojams pristato skaitmeninės abonento linijos (DSL) interneto planą tik už 49 Lt per mėnesį.
Išsamiai apie interneto planą „Takas iD3“ skaitykite čia.
Į 49 Lt/mėn. sumą įskaičiuotas abonentinis mokestis už fiksuoto ryšio liniją, tad esami „Lietuvos telekomo” klientai už šį planą mokės tik 26 Lt/mėn.
Plano „Takas iD3“ vartotojams naršyti internetą patogiausiu metu, t.y. kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 8 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis, visiškai neribojama – nebus apskaitomas nei praleistas internete laikas, nei parsisiųstų duomenų kiekis. „Takas iD3“ užtikrina iki 256 kbit/s priėmimo ir iki 128 kbit/s siuntimo spartą.
Bendrovės Rinkodaros departamento vadovo Gintaro Grybėno teigimu, šis „Lietuvos telekomo“ pasiūlymas privatiems klientams leidžia pigiausiai rinkoje naudotis  internetu. „Tyrimai rodo, kad vartotojams, turintiems prie interneto neprijungtą kompiuterį, yra itin svarbi maža interneto paslaugos kaina, tačiau ne mažiau svarbu internetu naudotis be apribojimų. Tikimės, kad naujas mūsų pasiūlymas paskatins dar daugiau gyventojų prisijungti prie interneto ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonuose“, – tvirtino „Lietuvos telekomo“ Rinkodaros departamento vadovas G. Grybėnas. Pasak jo, neribotai naudotis internetu privatiems vartotojams pasiūlyta aktualiausiu – ne piko – metu.
Be DSL plano pasiūlymo, „Lietuvos telekomas“ nuo praėjusio rudens taiko ir išskirtinę komutuojama linija teikiamo interneto paslaugos „Atviras takas“ kainą – 3 ct/min. ne piko metu. Aktyvesniems komutuojamojo ryšio vartotojams siūlomas „Interneto“ planas – vartotojas gali naršyti internete net 30 val. tik už 10 Lt/mėn. Norint naudotis „Tako iD3“ paslauga, reikia turėti paprastą fiksuotojo ryšio telefono liniją, ADSL modemą ir dažnių skirstytuvą, kuriuos galima įsigyti iš „Lietuvos telekomo“ ir mokant dalimis.
„Tako iD3“ paslaugos vartotojai internetu gali naudotis ir darbo dienomis piko metu (8 val. – 17 val.) 1 MB parsisiųstų duomenų jiems kainuos tik 0,12 Lt. Įjungti paslaugą „Takas iD3“ kainuoja 200 Lt, šios sumos dalį bus galima susigrąžinti, pasinaudojus gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Įmonės „TNS Gallup“ 2004 m. sausio ir vasario duomenimis, internetu namie naudojosi apie 10 proc. Lietuvos namų ūkių, neprijungtų prie interneto kompiuterių turi apie 230 tūkst. namų ūkių. Statistikos departamento 2003 m. III ketv. duomenimis, 28 proc. gyventojų internetu nesinaudojo dėl brangaus ryšio.
Rosvaldas Gorbačiovas,
atstovas spaudai,
(8~5) 236 75 37
(8~687) 3 33 44

“Lietuvos telekomo” Ryšių su visuomene ir komunikavimo skyriaus vadovu tapo V. Kaminskas

Fiksuotojo ryšio dominuojančios bendrovės “Lietuvos telekomas” Ryšių su visuomene ir komunikavimo skyriaus direktoriaus pareigas pradėjo eiti Valdas Kaminskas, pranešė “Lietuvos telekomas”.

Naujasis skyriaus vadovas yra dirbęs žurnalistu įvairiose žiniasklaidos priemonėse, pastaruoju metu dirbo banko “Hansabankas” ryšių su visuomene padalinyje.

V. Kaminskas pakeitė “Lietuvos telekomą” palikusį Gintarą Furmanavičių, kuris po balandžio pradžioje įvykusio įmonės struktūros pertvarkymo vadovavo Ryšių su visuomene ir komunikavimo skyriui, o iki tol – Ryšių su visuomene departamentui.

Nuo šių metų pradžios “Lietuvos telekomui” vadovauja Arūnas Šikšta, buvęs “Hansabanko” valdybos pirmininkas. Jis pasikvietė dirbti atstovu spaudai Rosvaldą Gorbačiovą, su kuriuo kartu dirbo banke “Hansa-LTB” (dabar – “Hansabankas”).

ELTA

PTS rules on interconnection charges

Swedish regulator Post and Telestyrelsen (PTS) has ruled that TeliaSonera, Tele2 and Vodafone Group limit cost-based interconnection charges to a maximum of SRK0.76 (EUR0.09) per minute, to stop them from overcharging each other.

TeleGeography