Monthly Archives: April 2004

PTS stops 3G licence sale on competition grounds

Sweden’s telecoms industry regulator, the Post and Telecoms Authority (PTS), has halted the sale of Orange Sverige’s 3G licence to Svenska UMTS-nat, a 50/50 joint venture between TeliaSonera and Tele2, over fears it may hurt competition in the local cellular market. Svenska UMTS-nat agreed to buy the licence at the start of the year, following which Orange applied to the PTS for permission to reassign the licence. Svenska UMTS-nat, an original 3G licence winner, said it would use the new spectrum to expand its network coverage in a number of metropolitan areas. However, the PTS has now said that as TeliaSonera and Tele2 control more than 80% of revenues in the country’s mobile market, giving the two additional spectrum via the licence could hurt competition. The regulator now plans to consult on its ruling and will make a final decision within the next month.

TeleGeography

Nauji veidai telekomunikacijų rinkoje

Mesti pirštinę “Lietuvos telekomui” nuo šiol gali ir šviesolaidžiais kabeliais apsiginklavę geležinkelininkai bei energetikai Vakar “Lietuvos geležinkelių” (LG) vadovai iškilmingai pristatė dar vieną galimybių revoliuciją – beveik 23 mln. litų kainavusį bendrovės telekomunikacijų modernizavimo projektą. Už minėtą ES skirtą sumą geležinkelininkai tarp Vilniaus ir Klaipėdos (oficialiai vadinamajame IX B geležinkelių transporto koridoriuje) paklojo 277 kilometrus šviesolaidinio kabelio, įrengė 1196 vietinio kompiuterinio tinklo prieigas ir t.t. Kitaip tariant, pasirengė atsiriekti gabalėlį pyrago, kuriuo lig šiol mėgavosi “Lietuvos telekomas”.

Maždaug porą metų tai jau daranti “Lietuvos energija” turi per 17 proc. rinkos.

Duoklė saugumui

“Potencialių techninių galimybių tapti rimtais telekomunikacijų rinkos žaidėjais mes turime daugiau nei ambicijų iš to daryti “didelį biznį” – čia gerokai daugiau yra pasiekusi “Lietuvos energija”. Mes esame transportininkai, todėl vargu ar imsimės žygių, siekdami pritraukti vartotojų ir bandydami nokautuoti telekomą. Tiesa, operatoriaus licenciją esame įsigiję ir suderinę veiksmus su tikrais šio sektoriaus profesionalais – bendrovėmis “Omnitel”, “Bite” ar “Lietuvos telekomu”, įsigiję dar šiek tiek įrangos bei išsprendę kai kuriuos juridinius klausimus, galėtume tikėtis tam tikrų pajamų. Tačiau galutinių sprendimų, ar tai bus daroma, priimta dar nėra. Reikėtų pabrėžti, kad “Lietuvos geležinkelių” telekomunikacijų tinklas buvo kuriamas ir modernizuojamas visai dėl kitų priežasčių. Kalbant apie tradicinį ryšį, ko gero, reikėtų pasakyti tik tiek, kad mes tikimės gerokai sumažinti išlaidas vidinei komunikacijai”, – aiškino “Lietuvos geležinkelių” Infrastruktūros valdybos Automatikos, ryšių ir elektros tiekimo skyriaus vyriausiasis vadybininkas Kęstutis Andriūnas.

Pasakodamas apie pirmąjį už ES ISPA fondo pinigus įgyvendintą projektą LG specialistas teigė, kad geležinkelyje telekomunikacijos yra tokios pat svarbios kaip ir plieno bėgiai bei riedmenys.

“Svarbiausia telekomunikacijų panaudojimo misija – traukinių eismo valdymas, šviesoforų įjungimas, pervažų signalizacija, technologinis ryšys tarp stočių dispečerių ir lokomotyvų mašinistų. Šis ryšys iš esmės lemia eismo saugumą, todėl visose šalyse nuo pat geležinkelio atsiradimo buvo naudojami nepriklausomi informacijos perdavimo kanalai. Lietuvoje lig šiol buvo naudojama prieš 20 – 30 metų sumontuota analoginio ryšio įranga, priklausanti ikikompiuterinei epochai. Dėl šios priežasties nuolat kildavo problemų netgi su telefono ir fakso ryšiu, sistemą aptarnauti buvo gana sudėtinga ir brangu. Naujoji įranga yra nepalyginamai patikimesnė, kompaktiškesnė, jai reikės mažiau darbuotojų”, – vardijo K.Andriūnas.

Klausiamas, ar kitose šalyse geležinkelininkai yra metę iššūkį fiksuoto ryšio operatoriams, LG atstovas patikino, kad jų kolegos Olandijoje kurį laiką ne tik sėkmingai veikė didmeninėje duomenų perdavimo rinkoje, bet ir tapo vienais rinkos lyderių dirbdami su galutiniais ryšio paslaugų vartotojais.

“Olandijos geležinkelininkai su “British Telecom” įkūrė bendrą įmonę, ją labai sėkmingai vystė ir, berods 2000-aisiais, už keletą milijardų dolerių pardavė, išgrynindami savo veiklą. Mums tai būtų gana sudėtinga, nes atkarpą iki galutinio vartotojo turėtume įveikti naudodamiesi kabelinės televizijos operatorių ar to paties “Lietuvos telekomo” paslaugomis. Tačiau greičiausiai jei ir aktyvinsime veiklą telekomunikacijų sektoriuje, tai bus tam tikri tranzitiniai sujungimai tarp didžiųjų miestų Vilnius – Klaipėda, Vilnius – Šiauliai ar pan. Čia galėtume parduoti didelio talpumo kanalus tam pačiam “Omnitel” ar “Bitei”, tačiau agresyvių planų kol kas neturime”, – tikino K.Andriūnas.

Europos prioritetas

Geležinkelio telekomunikacijų modernizavimo konkurso nugalėtojais 2002-aisiais buvo pripažinta Latvijos bendrovė “Belam Riga” bei įrangos tiekėja – Airijos bendrovė “Nortel Networks”. Pagal konkurso ir tuo pačiu ES teisės reikalavimus, konkurse dalyvaujančios bendrovės turėjo būti įgyvendinusios bent du analogiškus projektus. “Belam Riga” pergalę lėmė tai, kad ši bendrovė jau buvo realizavusi tris kartus didesnį nei Lietuvoje projektą Latvijos geležinkeliuose, kur nutiesė 500 km optinio kabelio. Panašų projektą, tik kiek mažesnį kaip Latvijoje, “Belam Riga” įvykdė ir Baltarusijos geležinkeliuose.

Airijos “Nortel Networks” telekomunikacijų įranga yra naudojama praktiškai visų Europos šalių geležinkeliuose dėl optimalaus kainų, paslaugų spektro ir kokybės santykio. “Lietuvos geležinkelių” telekomunikacijų tinklų modernizavimo projekto eigą prižiūrėjo ir vertino specialiai tam pasamdyta Danijos inžinerinė kompanija “COWI Consulting Engineers and Planers AS”.

Įgyvendinant projektą, Vilniaus – Kaišiadorių geležinkelių atkarpoje pakabinta, o Radviliškio – Klaipėdos paklota po žeme 277 km šviesolaidinio kabelio. Beveik 30 metų senumo analoginė ryšių įranga 34 geležinkelių statiniuose pakeista skaitmenine, įrengta 1196 vnt. vietinio kompiuterinio tinklo prieigų. Tai leido maždaug 500 kartų padidinti informacijos perdavimo greitį, suteikė galimybę iš vieno centro valdyti telekomunikacijas, traukinių eismą, elektros tiekimo sistemas. Kokybiškesnis ir patikimesnis tapo telefono, fakso, kompiuterių ryšys.

Beje, nors paprastai iš ES fondų finansuojant infrastruktūrinius projektus skiriama 75 proc. jų įgyvendinimui reikalingų lėšų, šį kartą iš ISPA atseikėjo visą 100 proc. sumą (22,994 mln. Lt), reikalingą geležinkelio telekomunikacijų revoliucijai. Taip pasielgta atsižvelgus į Lietuvos geležinkelių reikšmę visam centrinės Europos regionui, LG modernizavimo būtinybę bei įvertinant jau anksčiau geležinkelininkų atliktus darbus šioje srityje: praėjusiais metais LG iš viso investavo 382,6 mln. Lt, iš kurių didžioji dalis buvo skirta geležinkelių infrastruktūrai. Šiais metais bendrovė investicijoms į informacines technologijas ir riedmenis ketina skirti daugiau nei 385 mln. Lt.

Telekomas įžvelgia diskriminaciją

Diplomatiškasis “Lietuvos telekomo” vadovas Arūnas Šikšta žinią apie milijonines investicijas į geležinkelių telekomunikacijų sistemą bei galimą konkurenciją mandagiai sutiko, tačiau jo veide atsispindėjo kiek kitokios nuotaikos.

“Didesnė pasiūla vartotojams visada yra gerai, tačiau norėtųsi atkreipti dėmesį į keletą subtilių dalykų. Tiek “Lietuvos geležinkeliai”, tiek “Lietuvos energija”, turintys savo telekomunikacijų infrastruktūrą ir galintys teikti duomenų perdavimo paslaugas, valdo apie 20 proc. šios rinkos, tačiau nepatenka į jokius reguliavimo rėmus. Kol Ryšių reguliavimo tarnyba jų nepripažįsta turinčiais didelę įtaką rinkoje, šios bendrovės iš esmės neturi jokių prievolių ir atsakomybės. Tik teises vystyti šią veiklą. Be to, daugeliu atvejų jie “žaidžia” naudodamiesi valstybės bei ES pinigais ir užtarimu. Tuo tarpu profesionalių telekomunikacijų rinkos dalyvių, investavusių į analogišką infrastruktūrą šimtus milijonų nuosavų ar skolintų lėšų, veikla yra apraizgyta daugybės reguliavimų bei suvaržymų. Konkurencija tokiomis sąlygomis nėra visiškai teisinga ir skaidri”, – konstatavo A.Šikšta.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Guoda Steponavičienė atkreipė dėmesį, jog dabartinė situacija yra sąlyginai gera, nes dar prieš porą metų po valstybės vėliava buvo ketinama konsoliduoti visus telekomunikacijų rinkos žaidėjus ir sukurti alternatyvų “frontą” “Lietuvos telekomui”.

“Nors minėtos bendrovės su savais telekomunikacijų tinklais įgijo tam tikrų nekonkurencinių privalumų, ačiū Dievui, tos idėjos nebuvo realizuotos, o rinka iškraipyta. Kita vertus, reikia pripažinti, kad ši sritis stipriai politizuota – mūsų valdžia, sėkmingai atsikračiusi pasenusio telekomo, dar sugebėjo išlošti ir kratydamasi atsakomybės dėl neišvengiamai privalėjusių didėti pokalbių tarifų. Šunys buvo sukarti ant investuotojo, nors jei ne jis, po keleto metų greičiausiai apskritai nebūtume turėję fiksuoto ryšio”, – spėjo LLRI ekspertė.

Koziriai telekomo rankose

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Telekomunikacijų departamento direktoriaus pavaduotojas Feliksas Dobrovolskis, komentuodamas duomenų perdavimo rinkos raidą prisipažino nežinąs nei geležinkelininkų, nei energetikų planų.

“Jie turi iš tiesų gerą infrastruktūrą ir visas galimybes užtikrinti tarpmiestinį ryšį. Kol kas aktyviai veiklos jie nevysto, todėl mūsų keliami reikalavimai iš tiesų tėra minimalūs – registruotis ir kas ketvirtį teikti ataskaitas. Kol jie nėra didelę įtaką turintys rinkos dalyviai, mes kištumėmės tik gavę informacijos apie vartotojų teisių pažeidimus”, – aiškino F.Dobrovolskis.

RRT pareigūnas patikino neįžvelgiąs didelio pavojaus “Lietuvos telekomui” dėl šiltnamio sąlygomis dirbančių geležinkelininkų ir energetikų, nes kol kas nė vienas operatorius neatsisakė šios bendrovės paslaugų.

“Kalbama tik apie tam tikrą duomenų tranzitą. Tuo tarpu gerai išvystytą skirtųjų linijų ryšio tinklą nuo vieno galutinio vartotojo iki kito turi vienintelis “Lietuvos telekomas”. Naujiems rinkos žaidėjams pasiekti tokio tinklo išvystymo praktiškai neįmanoma. Tad be “Lietuvos telekomo” niekas neišsivers”, – tikino F.Dobrovolskis.

Beje, RRT tinklapyje pateikiamoje ataskaitoje apie padėtį skirtųjų linijų rinkoje nurodoma, kad “Lietuvos telekomas” turi tik šiek tiek daugiau nei 30 proc. rinkos. “Omnitel” priklauso 21 proc., “Lietuvos energijai” – 17 proc., o “Lietuvos geležinkeliams” – net 27 proc. Pastarasis skaičius, kai kurių specialistų manymu, yra smarkiai prasilenkiantis su realybe.

Impulsas progresui

“Lietuvos energijos” Informacinių technologijų ir telekomunikacijų centro (ITTC) direktorius Marius Grinevičius, dėstydamas bendrovės politiką teigė, kad šioje srityje dirbama nuo 1965-ųjų, o intensyviai modernizuoti infrastruktūrą pradėjo 1996-aisiais.

“Telekomas turi daug visokių “pyragų”, todėl jį nuskriausti būtų sunku. Kita vertus, kalbant apie interneto paslaugų tiekimą, galime pasigirti, jog būtent mes turėjome įtakos kainų šioje srityje sumažėjimui, – tvirtino M.Grinevičius. – Tai sugebėjome padaryti tik todėl, kad iki mūsų atsiradimo (tiksliau – monopolio pabaigos 2003-iaisiais) tarptautinės telekomunikacijos buvo valdomos tik “Lietuvos telekomo”, o interneto kainos buvo nenormaliai išpūstos. Kadangi visų šalių energetikai savo technologinėms reikmėms turi išvystę itin kokybišką optinių susijungimų tinklą, atsiradus progai galimybes pradėjome išnaudoti plačiau. Mes turime sutartis su visais mobiliojo ryšio operatoriais, trečius metus teikiame duomenų perdavimo paslaugas”.

Klausiamas, ar energetikai negalėjo išsiversti nekurdami nuosavos ryšių sistemos, o naudotis telekomo paslaugomis, ITTC vadovas teigė, jog prieš dešimtmetį tai buvo neįmanoma.

“Mums buvo būtinas geras technologiniš procesų valdymas, kurio “Lietuvos telekomas” negalėjo užtikrinti. Poreikis modernizuoti energetikos sistemą vertė ieškoti išeičių, todėl teko investuoti patiems. Beje, panašūs procesai vyko daugelyje šalių, kur vietiniai telekomai turi į mus panašius konkurentus. Tiesa, ta konkurencija yra sąlyginė, nes energetikams svarbiausia yra ryšio sistemos patikimumas. Rūpintis klientais bei reklamuotis mes nemokame, todėl į mažmeninę telekomunikacijų rinką tikrai neisime – liksime technologais”, – patikino M.Grinevičius.

Renaldas GABARTAS,
“Kauno diena”


Telekomas kratosi taksofonų verslo

Kai kurių specialistų nuomone, telekomas turėtų neverkšlenti dėl esą nuostolingo taksofonų verslo, o imtis kitaip jį tvarkyti.

ADSL – price squeezing

ADSL – price squeezing

38. The Competition Authority is investigating a practice which affects the market for access to broadband. After four operators had complained about the pricing used by TeliaSonera concerning ADSL services (Asymmetric Digital Subscriber Line; a technical system which makes broadband connections possible via the ordinary telephone network), the Authority decided on its own initiative at the end of December 2001 to further examine the question.

39. The Authority is investigating whether TeliaSonera has operated what is called price squeezing with respect to competitors over ADSL services. Price squeezing can simply be described as occurring when the margin between the price TeliaSonera charges for the wholesale service of other operators and the price TeliaSonera charges its own final customers is so small that other operators cannot operate at normal profitability, but in practice run the risk of being excluded from the market. Price squeezing can be a form of contravention which is in conflict with the prohibition in the Competition Act against abuse of a dominant position. The investigation continues.

ANNUAL REPORT ON COMPETITION POLICY DEVELOPMENTS IN SWEDEN – 2003

www.oecd.org

EC Margin Squeeze Cases

Kaip AB “Lietuvos telekomas” (TeliaSonera AB) diskriminuoja konkurentus Internet rinkoje – 2000 07 31 d.

Abuse of a dominant position – ADSL – price squeezing

The Competition Authority is investigating a practice which affects the market for access to broadband. After four operators had complained about the pricing used by TeliaSonera concerning ADSL services (Asymmetric Digital Subscriber Line; a technical system which makes broadband connections possible via the ordinary telephone network), the Authority decided on its own initiative at the end of December 2001 to further examine the question.

The Authority is investigating whether TeliaSonera has operated what is called price squeezing with respect to competitors over ADSL services. Price squeezing can simply be described as occurring when the margin between the price TeliaSonera charges for the wholesale service of other operators and the price charges its own final customers is so small that other operators cannot operate at normal profitability, but in practice run the risk of being excluded from the market. Price squeezing can be a form of contravention which is in conflict with the prohibition in the Competition Act against abuse of a dominant position. The investigation continues.

ANNUAL REPORT ON COMPETITION POLICY IN SWEDEN 2003

TELIASONERA’S BID TO BUY STAKE IN EESTI TELEKOM HAS BEEN REJECTED

A bid by the Scandinavian telecommunication conglomerate, TeliaSonera, to buy the state’s stake in Eesti Telekom has been rejected, with government officials saying they wanted significantly more cash for the strategic asset, the Baltic Times reported on Thursday, April 22nd.

TeliaSonera, which already owns 48.8% of the company, approached the government with an offer to buy the state’s 27.2% holding for 268 million euros, or 111.3 kroons (7.1 euros) in cash for each A-share and 11,130 kroons in cash for the B-share in Eesti Telekom. In addition, TeliaSonera proposed to pay out 8 kroons per share before accepting the takeover offer, offering a premium of 12.3% over Eesti Telekom’s weighted-average share price during the last 12 months.

The government said the offer was “below expectations.”

NewsBase

Lietuvos interneto vartotojams nepakanka mažėjančių kainų

“Interneto vartotojų, naudojančių internetą kartą per mėnesį, skaičius auga lėtai. Maždaug pusė žmonių, kurie internetu namuose nesinaudoja, teigia, kad jis jiems nereikalingas,” – nerimauja didžiausio Lietuvos interneto ryšio teikėjo AB “Lietuvos telekomas” rinkodaros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojas Nerijus Ivanauskas.

Anastasija Zemdliauskaitė, Baltic IT&T Review

Jis tiria naudojimosi ar nesinaudojimo internetu prielaidas ir yra įsitikinęs, kad šioje srityje susiduriama su daugeliu problemų, ir vien įrangos kainų mažinimas situacijos nepakeis.

Lietuvoje kompiuteriais apsirūpinę penktadalis – 19,9 proc. – namų ūkių; vis dėlto prie interneto prisijungę vos 7,7 proc. Palyginus, tai didelis skaičius: prieš metus internetu namuose naudojosi beveik dvigubai mažiau žmonių, kuriuos praėjusių metų pabaigoje įsivesti interneto ryšį paskatino rinkos lyderio “Lietuvos telekomo” kainų mažinimo politika.

Dial-up, arba komutuojama linija, teikiamą ryšį, apmokestinamą už naudojimosi minutes, bendrovė atpigino 77 proc., pigiausią plačiajuosčio interneto – DSL – paslaugą “Takas ID” siūlo 50 proc. pigiau.

“Kainų mažinimas įtakoja tik tuos vartotojus, kurie jau naudojasi internetu. Tad problema – ne vien tik kaina. Internete trūksta turinio, žmonėms trūksta žinių apie tai, kokiomis paslaugomis galima pasinaudoti,” – įsitikinęs N. Ivanauskas. Tai, kad mažiau nei pusė kompiuterių savininkų yra prisijungę prie interneto, rodo, kad net kompiuterio kaina nėra esminis veiksnys, nulemiantis naudojimąsi internetu.

Vadovas mano, kad šiuo metu svarbiausia – skatinti naudotis internetu, parodyti veikiančias paslaugas ir galimybes. Tai – nelengva užduotis, iš dalies pretenduojanti į žmonių įpročių keitimą. Žmogus, įpratęs, kad rodomi filmai surašyti skaitomame žurnale ar laikraštyje, o traukinių tvarkaraščio reikia teirautis geležinkelių stočių kasose, internete to dažnai net neieško.

Naudojasi tik studentai ir moksleiviai

2002–2003 m. tarptautinės IT bendrovės “Oracle” pardavimams Baltijos šalyse vadovavęs N. Ivanauskas mano, kad didžiausia spraga – valstybės institucijų paslaugų srityje. Ją užpildžius, interneto dėka supaprastinus biurokratiją žmonėms atsirastų daugiau priežasčių naudotis internetu, be to, paskatintų dirbančių žmonių naudojimosi šiuo ryšiu skaičių. Šiuo metu didžiausią dalį – 78 proc. – Lietuvos interneto vartotojų sudaro studentai ir moksleiviai.

Pasak vadovo, dažnai žmonės, įsivedę internetą namuose, palieka tą kampelį, kuriame pastatytas kompiuteris, išskirtinai sūnui ar dukrai, o patys net nesidomi, ką vaikas ten randa. Kita problema – įmonių segmente.

“Įmonių vadovai dažnai riboja naudojimąsi internetu ir yra įsitikinę, kad tai trukdo darbui,” – šią priežastį N. Ivanauskas apibūdina kaip pagrindinę, stabdančią interneto vartotojų, kurie yra dirbantys žmonės, skaičių. Kompiuterių skvarba Lietuvos įmonėse – apie 80 proc.; dauguma jų, pasak N. Ivanausko, turi įsivedusios ir internetą.

“Pagrindinis interneto naudojimo stimulas įmonėse – elektroninis paštas, tačiau daugelis bendrovių nesinaudoja internetu informacijos paieškai, išskyrus tas, kurios dirba tiesiogiai su informacija susijusiose srityse,” – sako rinkodaros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojas.

Auga ir “dial-up”, ir DSL naudojimas

Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungos šalyse, vyrauja naudojimasis dial-up, arba komutuojamąja linija, teikiamu internetu. Tiesa, šių būdų santykis kiek kitoks: ES valstybėse dial-up naudojasi maždaug keturis kartus daugiau vartotojų, nei DSL; Lietuvoje šis santykis yra maždaug 2:1.

“Šis santykis išliks ir ateityje: nauji vartotojai renkasi paprastesnį įsidiegti dial-up, vėliau migruoja ir pereina prie DSL būdo,” – sako N. Ivanauskas. “Dial-up”, kaip mobiliajame ryšyje – išankstinio apmokėjimo kortelės (pre-paid), yra mažiau įsipareigojimų reikalaujantis būdas: norint juo naudotis, nereikia pasirašinėti sutarčių, pakanka pigesnio modemo ir vieno skambučio telefonu jį užsisakant. DSL vartotojams reikia išsirinkti planą, apskaičiuoti, kokios spartos internetu norės naudotis, kiek laiko planuoja naršyti internete.

Interneto vartotojų, pasak N. Ivanausko, daugės panašiai – tiek pasirenkančių dial-up, tiek DSL būdą. “Mūsų skaičiavimais, ateinančių metų rudenį internetu namuose naudosis apie 12 – 13 proc. gyventojų,” – tolygų augimą prognozuoja vadovas, ekonominės analitikos specialistas.

Kaimui interneto nereikia

Lietuvos kompiuterių savininkai ir interneto vartotojai aiškiai pasiskirstę geografiškai: didžiausiose miestuose kompiuterius turi trečdalis (33,4 proc.) namų ūkių, kituose miestuose – 18,9 proc., kaime – 6,8 proc. Ne ką mažesnis atotrūkis ir interneto srityje. Didžiuosiuose miestuose jį įsivedę apie pusė kompiuterių savininkų, kituose miestuose – mažiau nei trečdalis (5,9 proc.). Kaime tik kas aštunta namuose kompiuterį turinti šeima yra įsivedusi internetą.

Tam priežasčių gali būti daug. Pirmiausia – tai, ką sako patys interneto neįsivedantys gyventojai: “Mums jo nereikia”. Tai kalba ir apie lietuviško turinio, ir apie informacijos trūkumą. Tenka paminėti ir patį įpratimo naudotis internetu sudėtingumą: vartotojai tik per kelis naudojimosi juo metus ima išnaudoti daugiau galimybių – bendrauti, siųstis informaciją, atlikti bankines operacijas, dalyvauti diskusijose ar apklausose, draugų bendruomenėse ir kt.

Kol kas didžioji dauguma – 73 proc. – vartotojų tinkle skaito laikraščius ir žurnalus; bankines operacijas atlieka penktadalis internautų ir net savo elektroninio pašto adresą turi tik apie pusė besinaudojančiųjų internetu.

Interneto vartotojų skaičius priklauso ir nuo savęs paties – kuo daugiau aplinkinių naudojasi internetu, tuo daugiau priežasčių jį įsivesti. Todėl jis populiaresnis didžiuosiuose miestuose, kuriuose daugiau dirbančių, studijuojančių ir besimokančių, įprantančių naudotis internetu darbe ar mokymo įstaigose ir išnaudojančių daugiau jo galimybių. Argumentacija paprastai nėra tokia veiksminga, kaip platėjantis internetu besinaudojančių pažįstamų ratas.

Siekia skatinti vartojimą ir konkurentų naudai

Lietuva pagal interneto naudojimą ir prieigos ryšio kainas užima tarpinę poziciją tarp Estijos ir Latvijos: interneto vartotojų skaičius Estijoje siekia 45 proc., Latvijoje – 23 proc., Lietuvoje – apie 24 proc. Kainos prasme lietuviškasis internetas paskutinį praėjusių metų pusmetį priartėjo prie estiškojo; Latvijoje interneto kaina (2002 m. duomenimis) maždaug 40 proc. viršija ES vidurkį.

Lietuvoje yra apie 50 interneto ryšio teikėjų. “Lietuvos telekomas” užima 43 proc. šios rinkos; 22 proc. užima didžiausias mobiliojo ryšio operatorius, taip pat, kaip ir telekomas, Švedijos ir Suomijos bendrovei “TeliaSonera” priklausantis “Omnitel”. 6 proc. rinkos pyrago lieka kitam, danų bendrovei “TDC Mobile” priklausančiam mobiliojo ryšio teikėjui – “Bitė GSM”; likusią dalį dalinasi kiti teikėjai.

N. Ivanauskas tikina, kad “Lietuvos telekomą” tokia situacija tenkina. “Mes jokiu būdu nenorime monopolizuoti rinkos. Dabar turime kitą užduotį – didinti interneto vartojimą šalyje nepriklausomai nuo to, kokio teikėjo ryšį jis rinksis,” – tikslus interneto rinkoje apibrėžia vadovas. Šis tikslas, nors savanaudiškas tik iš dalies, kol kas yra sunkiai pasiekiamas: interneto rinkos vartams reikia daug kartų skirtingai kartoti “Sezamai, atsiverk”, kol jie atsidarys.

ebiz.lt

Russia minister denies financial link with MegaFon

Russia’s top telecoms official denied on Tuesday that he had any financial interest in mobile phone firm MegaFon and said regulatory complaints against MegaFon rival Vimpelcom (nyse: VIP – news – people) were tax-related.

“I never had any financial interests in MegaFon or its subsidiaries,” Russia’s Deputy Transport and Communications Minister Leonid Reiman said at an investment conference in response to speculation over his motives in pursuing Vimpelcom.

He also denied having a financial interest in Telekominvest, a powerful St Petersburg holding company part-owned by TeliaSonera <TLSN.ST>, which owns a large stake in MegaFon.

Analysts have drawn a link between Vimpelcom’s recent rash of regulatory problems and its shareholder Alfa’s attempt to take a stake in MegaFon, Russia’s third-largest cellular operator.

Market sources say Alfa wants to merge the two operators to create Russia’s largest mobile phone company.

The fracas has cast a pall over Russia’s mobile telecom sector which, unlike fixed-line services, is relatively unburdened by regulation and is growing at an explosive pace.

But investors, enthusiastic about huge demand for mobile phones in Russia, have shrugged it off and continued to buy into the industry.

Vimpelcom, Russia’s second-largest mobile firm, won a court case last month against Gossvyaznadzor, overturning the latter’s accusation that Vimpelcom was operating illegally in Moscow.

The complaint centred around an agency agreement between Telenor-backed <TEL.OL> Vimpelcom and its licence holding subsidiary KB Impuls. Regulators said the agreement did not directly allow Vimpelcom to sell services on behalf of KB Impuls.

“The issue was simple,” Reiman told reporters. “One company provides services and the other gets the money. That raises the question of who pays taxes. That was what caused Gossvyaznadzor’s complaint.”

Vimpelcom has announced it will merge KB Impuls with the parent company. Reiman, who served as telecoms minister, cautiously welcomed the merger.

“This option can be used to solve the problem, although there could be other options,” Reiman said. “I don’t want to tell the company what to do. They must find a solution they believe to be simple and expedient for themselves.”

Reuters News Service

TeliaSonera offer for Eesti Telekom rejected by government

Scandinavian mobile operator TeliaSonera’s €500m bid for Estonian telco Eesti Telekom has been rejected by the country’s finance minister, Taavi Veskimagi.

Mr Veskimagi said that the company’s offer needs to be increased at a premium on the market price, according to Netherlands-based telecoms news site Telecom.paper. The government of Estonia has a 27.23 per cent holding in Eesti Telekom.

However, the operator, who currently has a 49 per cent stake in the telco, wants to increase its holding to 85 per cent of Eesti Telekom shares. TeliaSonera has responded to the finance minister’s demand by saying that the bid was calculated using a twelve-month average of the company’s weight price and takes into account a planned dividend.

Kenneth Karlberg, the company’s head in Norway, Denmark and the Baltics, said the company will not increase its offer.

DMeurope.com