Monthly Archives: October 2003

Police suspected of illegal surveillance of Lipponen phones

Bendrovės “Lietuvos telekomas” antrinė įmonė “Voicecom”, 2001 metų gegužės pradžioje pradėjusi teikti tarptautinių pokalbių paslaugas, pagrįstas IP protokolu, pradėjo siūlyti naują paslaugą “Šeimos erdvė”, kuria besinaudojantys vartotojai, skambindami pasirinktam fiksuoto telefono ryšio abonentui, už pokalbio minutę mokės 1,18 lito.

Paslaugos “Šeimos erdvė”, kurios vienkartinis paslaugos įjungimo mokestis yra 9,99 lito, vartotojai tris mėnesius šiuo tarifu galės skambinti fiksuoto ryšio abonentui, esančiam Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, JAV, Suomijoje, Belgijoje, Kanadoje, Šveicarijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje, pranešė ryšių su visuomene agentūra “Acta Publica”.

2001 metų kovą užregistruotą bendrovę “Voicecom” įsteigė bendrovės “Lietuvos telekomas” ir “Nexcom Telecommunications LLC” (JAV). Pagrindinės “Voicecom” veiklos kryptys – interneto telefonijos ir kitos interneto protokolu (IP) pagrįstos papildomos paslaugos.

Lietuvoje kol kas nėra tiksliai reglamentuotos interneto protokolu grindžiamos paslaugos. Daugumoje pasaulio šalių pripažįstama, kad internetinė telefonija nėra balso telefonijos paslauga, kaip tai traktuoja “Lietuvos telekomas”. Europos Komisija taip pat yra nutarusi, kad internetinė telefonija yra viena iš duomenų perdavimo paslaugų.

Tarptautinė duomenų korporacija prognozuoja, kad pasaulinė telefonijos internetu rinka, kurios vertė 1999 metais buvo 500 mln. JAV dolerių (2 mlrd. litų), 2005 metais padidės iki 25 mlrd. JAV dolerių (100 mlrd. litų).

BNS
2002 vasario mėn. 11 d.

Telia-Sonera told to fix e-mail problems

Finnish Communications Regulatory Authority has told telecommunications provider Telia-Sonera to make its e-mail traffic work according to the communications market law before 14 November.

The company has had major disturbances to the e-mail services over the last couple of weeks and the authority has taken the view  that Telia-Sonera has not done enough to solve the problem.

Telia-Sonera has also been criticised for a lack of information to its customers, reported the Finnish online newsletter Internytt.

www.allbusiness.com

TeliaSonera Moves Email Servers to Evade Swedish Spying Laws

CEO cuts cost to post profit as TeliaSonera struggles in domestic markets

Nordic telecoms powerhouse TeliaSonera reaped the benefits of some drastic cost-cutting measures to post a third quarter profit. The telco’s CEO Anders Igel has shed jobs and cut equipment spending since joining the company in July of last year, whilst expanding into the Russian and Baltic regions in search of new revenue streams. Under his regime TeliaSonera posted net income of SEK1.74 billion in the three months to the end of September, compared to a loss of SEK12.27 billion in the corresponding period of 2002. Those year-ago losses were affected by a SEK12.1 billion restructuring cost for the telco’s International Carrier division, which operates a fibre-optic network in Europe and the US. However, Igel has significantly cut staff numbers at the business and trimmed spending on network equipment to avoid any repeat on the company’s balance books. Additionally cost reductions from last year’s merger of Sweden’s Telia and Finland’s Sonera are coming faster than expected, with profit for the quarter equal to 39.4% of turnover, a vast improvement on the 34.3% ratio twelve months before. But Igel’s rationalisation measures cannot mask the fact that TeliaSonera is losing business to competitiors in its traditional Nordic markets. The telco’s share of Sweden’s telephony market has fallen 16% in five years, to around 64%, and it lost 30,000 Finnish mobile customers in the quarter as number portability came into effect.

TeleGeography

CEO cuts cost to post profit as TeliaSonera struggles in domestic markets

Nordic telecoms powerhouse TeliaSonera reaped the benefits of some drastic cost-cutting measures to post a third quarter profit. The telco’s CEO Anders Igel has shed jobs and cut equipment spending since joining the company in July of last year, whilst expanding into the Russian and Baltic regions in search of new revenue streams. Under his regime TeliaSonera posted net income of SEK1.74 billion in the three months to the end of September, compared to a loss of SEK12.27 billion in the corresponding period of 2002. Those year-ago losses were affected by a SEK12.1 billion restructuring cost for the telco’s International Carrier division, which operates a fibre-optic network in Europe and the US. However, Igel has significantly cut staff numbers at the business and trimmed spending on network equipment to avoid any repeat on the company’s balance books. Additionally cost reductions from last year’s merger of Sweden’s Telia and Finland’s Sonera are coming faster than expected, with profit for the quarter equal to 39.4% of turnover, a vast improvement on the 34.3% ratio twelve months before. But Igel’s rationalisation measures cannot mask the fact that TeliaSonera is losing business to competitiors in its traditional Nordic markets. The telco’s share of Sweden’s telephony market has fallen 16% in five years, to around 64%, and it lost 30,000 Finnish mobile customers in the quarter as number portability came into effect.

www.telegeography.com

Telefonų pokalbių klausosi nematoma ausis

Prokurorams kelia didelį susirūpinimą nežabota slaptųjų tarnybų savivalė. Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius neseniai kreipėsi į prezidentą Rolandą Paksą, Seimo pirmininką Artūrą Paulauską ir premjerą Algirdą Brazauską, kad specialiosios tarnybos, turinčios teisę slapta klausytis telefoninių pokalbių, nevykdo įstatymuose numatytų reikalavimų.

Todėl yra įtarimų, kad telefoniniai pokalbiai gali būti klausomi be jokių sankcijų.

Įtaria neteisėtą pasiklausymą

“Pažymėtina, kad į Generalinę prokuratūrą neretai kreipiasi įmonės ir piliečiai, turintys pagrįstų įtarimų, kad klausomasi jų telefoninių pokalbių mobiliaisiais telefonais UAB “Bitės GSM” tinkle. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad telefoninių pokalbių klausymasis nebuvo sankcionuotas, tačiau objektyvių duomenų apie neteisėtą pasiklausymą nenustatyta”, – teigiama generalinio prokuroro rašte Vyriausybei.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis kol kas nenorėjo detaliau aiškinti galimo neteisėto pasiklausymo faktų, paaiškinęs, kad į šį prokuratūros raštą dar nėra gauta atsakymų. Prokuroro teigimu, visi mobiliojo ryšio operatoriai (“Bitė GSM”, “Omnitel” ir Tele2″) su panašiais raštais yra kreipęsi į Generalinę prokuratūrą dėl to, kad spec. tarnybos nevykdo įstatymų.

“Mobiliojo ryšio operatorių klientai rašo operatoriams, jog įtaria, kad jų pokalbių klausomasi. Klientai aiškina, kad jų pokalbiai netikėtai nutrūksta arba yra labai prastas girdimumas. Mobiliojo ryšio bendrovės visus tokius skundus persiunčia Generalinei prokuratūrai, kad mes atliktumėme patikrinimą”, – “Respublikai” sakė G.Jasaitis.

Generalinio prokuroro pavaduotojo teigimu, kol kas tokių faktų dėl neteisėto pasiklausymo nėra nustatyta, todėl nėra iškelta ir baudžiamųjų bylų.

Privalo informuoti operatorių

Slaptą telefoninių pokalbių pasiklausymo tvarką nustato Operatyvinės veiklos ir Telekomunikacijų įstatymai. Operatyvinės veiklos įstatyme išvardinta, kurios tarnybos gali slapta klausytis telefoninių pokalbių. Šią teisę turi Specialiųjų tyrimų tarnyba, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Krašto apsaugos ministerijos II (Operatyvinių tarnybų) departamentas, Vadovybės apsaugos departamentas ir dar kelios institucijos.

Sankciją slaptam telefoninių pokalbių pasiklausymui gali išduoti apygardų teismų pirmininkai arba šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, gavę apygardų prokuratūrų vadovų motyvuotus teikimus.

Slaptą telefoninių pokalbių pasiklausymą turi atlikti mobiliojo arba fiksuoto ryšio bendrovės, kurioms specialią techniką privalo nupirkti valstybinės institucijos. Tiesa, anksčiau pagal Telekomunikacijų įstatymą tokią aparatūrą bendrovės turėjo įsigyti savo lėšomis, tačiau praėjusiais metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Oficialiai niekas nieko nesiklauso

Pagal įstatymus, ryšių operatorius spec. tarnybas turi informuoti apie pradėtą ir baigtą slaptą pokalbių pasiklausymą. Tačiau tokių pranešimų tiek “Lietuvos telekomas”, tiek mobiliojo ryšio bendrovės iš spec. tarnybų negauna.

Generalinio prokuroro rašte nurodoma, kad šiais metais “Lietuvos telekomas” negavo nė vieno pranešimo iš Vidaus reikalų ministerijai priklausančių operatyvinių tarnybų, kad būtų klausomasi laidinio ryšio telefonų Vilniaus mieste.

“Valstybės saugumo departamentas informavo Generalinę prokuratūrą, kad šiais metais negavo tokių pranešimų iš minėtų operatyvinių tarnybų, ir šį faktą aiškina tuo, jog minėtos operatyvinės tarnybos tokios kontrolės Vilniaus mieste nevykdė. Tačiau išsiaiškinta, kad tokia kontrolė buvo ir yra vykdoma”, – teigiama generalinio prokuroro rašte premjerui.

“Galbūt pareigūnai įstatymą supranta dvejopai. Operatyvinės veiklos įstatyme neparašyta, kada operatoriui turi būti pranešta apie slaptą pasiklausymą: prieš jį pradedant, jį pradėjus ar baigus, – šiuos keistumus aiškino generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis. – Tačiau naujajame įstatyme, įsigaliojusiame nuo gegužės 1-osios, nurodyta, kad apie tokius pasiklausymus spec. tarnybos operatoriui turės pranešti nedelsdamos”.

Slapta veikla gali būti nesankcionuota

Apie spec. tarnybų turimą pasiklausymo techniką pareigūnai šneka nenoriai. Tačiau, norint slapta klausytis telefoninių pokalbių, tai galima padaryti ir be operatorių žinios. Slaptosios tarnybos turi įsigijusios brangią ir šiuolaikišką techniką, kuria galima klausytis mobiliojo ryšio telefonų pokalbių. Kad tokia aparatūra egzistuoja, pripažįstama ir generalinio prokuroro rašte.

Kreipėsi į žmogaus teisių gynėjus

“Bitės GSM” atstovai, paprašyti pakomentuoti galimą neteisėtą pasiklausymą, pasiūlė kreiptis į Žmogaus teisių centrą, kuris atliko įstatymų teisinę analizę.

Šio centro vadovė Toma Birmontienė “Respublikai” teigė, kad praėjusių metų pabaigoje kreipėsi visos trys mobiliojo ryšio bendrovės, įtardamos, kad jų klientų pokalbiai specialiųjų tarnybų gali būti neteisėtai klausomi. Iki tol mobiliojo ryšio bendrovės rašė raštus tiek Valstybės saugumo departamentui, tiek Generalinei prokuratūrai, tačiau iš šių institucijų jokio atsakymo negavo.

“Pastaraisiais metais technologijos nužengė labai toli, tačiau tų technologijų kontrolė liko nuo sovietinių laikų”, – “Respublikai” teigė T.Birmontienė. Jos teigimu, vienas generalinis prokuroras negali užtikrinti operatyvinės veiklos, taip pat ir pasiklausymų, teisėtumo. Seimas turėjo sudaryti parlamentinę komisiją, tačiau tokia institucija iki šiol nesudaryta, o ankstesnės kadencijos Seimo komisija visiškai nieko nedirbo.

Saugumas gerbia įstatymus

Valstybės saugumo departamento atstovo spaudai Vytauto Makausko komentaras dėl galimo neteisėto pasiklausymo buvo labai trumpas. “Departamentas paraidžiui vykdo Operatyvinės veiklos įstatymą”, – teigė V.Makauskas.

VSD pareigūnas nurodė, kad kalbėti apie telefoninių pokalbių mechanizmą jis plačiau negali, nes taip pažeistų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą.

Audris Kutrevičius, “Respublika”
2003 gegužės mėn. 5 d.

Dėl LR Konkurencijos 2002 02 21 nutarymo Nr. 2/b vykdimo (PAKARTOTINIAI) – 2003-10-24 Nr. 10/24-01

p. Kjellis Ove BlomuiAB “Lietuvos telekomas”generaliniam direktroriui

Kopija:
p. R. StanikūnuiLR Konkurencijos tarybos pirmininkui
p. T. BarakauskuiRyšių reguliavimo tarnybos direktoriui

2003-10-24 Nr. 10/24-01 į 2003-10-21 Nr. 01-1—1227

Dėl LR Konkurencijos 2002 02 21 nutarymo Nr. 2/b vykdimo (PAKARTOTINIAI)

Gerb. p. Blomai

Apgailestaujame, kad AB „Lietuvos telekomas“, piknaudžiadamas dominuojantimi padetimi, vel ignoravo musu laiške 2003-09-22 Nr. 09/22-02 išduoto klausimo esme.

UAB „DBS Ltd., Pte.“ pakartuotiniai prašo pateikti dokumenta, liudijanti kad vykdant Respublikos Konkurencijos tarybos 2002 m. vasario 21 d. nutarimą Nr.2/b, AB „Lietuvos telekomas“, kaip neteisetu veiksmu atlikejas,  atšauke gen. direktoriaus T. Paarma 2000 10 30 d. įsakymą Nr. 465 t.y. įjunge įsakyme nurodytus telefono numerius bei įpareigojo klijento aptarnavimo departamentą nutraukti UAB „DBS Ltd., Pte.“ veiklos blokada.

UAB „DBS Ltd., Pte.“ mano, kad AB „Lietuvos telekomas“ nesažinigai užlaiko musu laiškus iki menesio ir po to pateikia beprasmiškus raštus, ignoruojančius musu užklausas. Tokiu budu AB „Lietuvos telekomas“ formaliai laikosi nustatyto atsakymo pateikimo termina, tačiau visiškai ignuoroja musu laišku turini bei esme. Visa atsakomybe už tokiu veiksmu pasekmes tenka AB „Lietuvos telekomas“.

Insufficient information on broadband cost / TeliaSonera

Vodafone has been banned in connection with the promotion of broadband failing to inform the need for a separate modem and that it will cost for this.
The company’s marketing targeted at consumers in the Örebro region and had the title “exciting Internet Days in Örebro. In an accompanying voucher invited consumers to the Internet Days in the Vodafone shop where they allegedly able to “acquire a self-cream to the Internet Entrance”. Vodafone would bid on the connection fee.

The offer gives, according to KO, the impression that everything needed to surf faster on the Internet is Telia broadband. So it is not. In order to increase the speed of surfing requires a special modem. It ought to have Vodafone as KO informed about, as well as the cost of this. There are details of such special significance as the consumer needs to evaluate the offer.

www.konsumentverket.se

Interneto plėtros kliūtis – turinio trūkumas

Norėdama paskatinti šalies gyventojus daugiau naudotis internetu, AB „Lietuvos telekomas“ informacinės visuomenės technologijų parodoje „Infobalt 2003“ pristatys naują DSL interneto paslaugų svetainę.
AB „Lietuvos telekomas“ rinkodaros ir pardavimo direktoriaus pavaduotojas Nerijus Ivanauskas sakė, kad svetainė atveria vartotojams DSL technologija pagrįsto labai spartaus interneto ryšio galimybes.
„Norėdami sužinoti, ko trūksta Lietuvos interneto vartotojams, atlikome interneto vartų „Takas“  lankytojų nuomonės tyrimą. Dauguma respondentų norėtų internete rasti daugiau žaidimų, TV transliacijų, filmų, muzikos, naujų pokalbių kambarių ir  panašių pramogų. Norėdami paskatinti Lietuvoje kurti tokį interneto turinį „Infobalt” parodoje ir demonstruosime šias galimybes“, – sakė N. Ivanauskas.
DSL interneto paslaugų svetainėje bus pristatomos trys pagrindinės naujienos – interneto televizija „Takas TV“, interneto radijas „Takas FM“ ir  unikali Lietuvoje trimatė pokalbių svetainė „3D takas“.
„3D tako” pokalbių svetainėje internautai galės susikurti savo aplinką, virtualius namus, gamtą bei save patį ir bendrauti su visu pasauliu. Pasak N. Ivanausko, Lietuvoje dar nė vienas interneto paslaugų teikėjas nėra pristatęs tokios virtualių pokalbių svetainės.
„Takas TV“ – tai internetinė televizija, kurios programa yra sudaroma remiantis įprastos TV tinkleliu (t. y. tam tikru laiku rodomi filmai, pramoginės laidos, reklama). Ši televizija veiks „Infobalt“ parodos metu – nuo spalio 22 iki 25 dienos.
„Takas FM“ – nepriklausomas daugiakanalis interneto radijas, per kurį skambės įvairių muzikos žanrų kūriniai.
 
„Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje mažai interneto vartotojų, yra interneto galimybių nežinojimas. Statistika rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos namų ūkių, nesinaudojančių internetu namie, nurodo, kad internetas jiems nereikalingas. Taigi norime įvairiems visuomenės sluoksniams pademonstruoti interneto naudą“, – sakė N. Ivanauskas.
Palyginti su ES šalimis, Lietuvoje namie internetu naudojamasi dešimt kartų mažiau. 2003 m. pirmąjį ketvirtį internetu naudojosi 6,2 procento Lietuvos namų ūkių. Lietuva atsilieka ir nuo Estijos, kur internetu naudojasi per 20 proc. namų ūkių.
Be to, norėdama internetą padaryti kuo prieinamesnį, AB „Lietuvos telekomas“ visą spalį klientams siūlo nemokamai įsirengti DSL interneto paslaugas. Paslauga nemokamai įrengiama klientams, užsisakantiems vieną kurį „DSL tako“ ar „Tako iD“ planą bent pusei metų. Paprastai paslaugos įrengimas, atsižvelgiant į pasirinktą planą,  kainuoja nuo 99 Lt iki 1 300 Lt.
Violeta Ulevičienė,
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~5) 236 76 79

UAB „Tele 2“ pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus

AB „Lietuvos telekomas“ pareiškia, kad mobiliojo ryšio įmonės UAB „Tele 2“ per žiniasklaidos priemones pradėta reklaminė kampanija yra nekorektiška ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. Bendrovė gins savo teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka.
AB „Lietuvos telekomas“ Juridinio skyriaus direktorės Eglės Gudelytės-Harvey teigimu,.UAB „Tele2“ reklama turi nesąžiningos konkurencijos bei klaidinančios reklamos požymių. Ji prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, kai, pateikiant neteisingą ir nepagrįstą informaciją apie AB „Lietuvos telekomas“ teisinę padėtį bei paslaugų kainas, yra kenkiama AB „Lietuvos telekomas“ galimybėms konkuruoti. Be to, tokios įžūlios ir šališkos informacijos skleidimas gali būti traktuojamas kaip netiesioginis spaudimas Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) priimti „Tele 2“ palankų sprendimą, kadangi būtent šiuo metu RRT nagrinėja „Tele 2“ skundą dėl tariamai nepagrįstų  „Lietuvos telekomas“ tinklų sujungimo kainų ir dėl termino sujungti tinklus. AB „Lietuvos telekomas“ įsitikinimu,  reklama taip pat klaidina reklamos vartotojus.
„UAB „Tele 2 “ reklaminę kampaniją vertiname kaip neadekvačią reakciją į pastaruoju metu „Lietuvos telekomo“ pateiktus patrauklius pasiūlymus telekomunikacijų paslaugų vartotojams. Mus stebina  įmonės UAB „Tele 2“ bandymas konkuruoti tokiomis desperatiškomis priemonėmis,“ – sakė Eglė Gudelytė-Harvey, AB „Lietuvos telekomas“ Juridinio skyriaus direktorė.
AB „Lietuvos telekomas“ atmeta UAB „Tele 2“ kaltinimus dėl per tris mėnesius nuo derybų pradžios nesujungtų telekomunikacijų tinklų su įmone „Tele 2“. Derybos reikalauja abiejų šalių geranoriškumo, kompetencijos ir indėlio į procesą vienam tikslui pasiekti, tačiau AB „Lietuvos telekomas“ mano, kad tinklai nebuvo sujungti dėl  „Tele 2“ kaltės ir kompetencijos stokos. UAB „Tele 2“ per minėtą laikotarpį net keletą kartų keitė savo nuomonę dėl techninių sprendimų, negalėjo atsakyti į būtinus  techninius klausimus.
Violeta Ulevičienė,
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~5) 236 76 79

TeliaSonera CEO on goals to 2010

TeliaSonera is to move away from bureaucracy and concentrate on simple solutions, according to CEO Anders Igel, who has presented the company’s goals until 2010. Employees will be given freedom to act within given limits. Igel says TeliaSonera has been too focused on always winning “gold medals” but has taken too long to develop the best services. The company must now shift focus to be satisfied with “bronze medals” and speed up its time-to-market. TeliaSonera has no plans to produce content but only to distribute content produced by other people. It will package telecommunication offerings but will not compete using arguments that it offers the lowest prices. Igel prefers the idea that its services offer value for money.

TeliaSonera must increase its share of the markets it operates on by 2005, according to Igel. He prefers to compare the company with service companies, such as restaurants and hotels, rather than other telephony operators.

Dagens Nyheter