Monthly Archives: August 2003

isuomenę reikia pratinti prie informacijos technologijų

Gintautas Žintelis, AB “Lietuvos telekomas” valdybos pirmininkas, sako, kad Lietuvoje interneto vartojimą stabdo ne tik brangiai kainuojanti kompiuterinė įranga ir brangios interneto paslaugos:Tyrimai rodo, kad dauguma šalies gyventojų, net ir turinčių namie kompiuterius, nesinaudoja internetu. Todėl, kad jiems jo nereikia – gyventojai neranda internete naudingų ir įdomių dalykų, reikiamų interneto paslaugų. Taigi kaina nėra vienintelis veiksnys.

Verslo žinios

„Lietuvos telekomas“ pradeda radikalius pokyčius

Nuo rugsėjo 1 d. Bendrovė mažina iki 70 proc. fiksuoto ryšio paslaugų ir iki 77 proc. interneto paslaugos „Atviras takas“ (angl. „dial-up“) kainas ne piko metu.
Vietiniai pokalbiai ne piko metu atpigs 63 proc. iki 3 ct/min. Tarpmiestiniai pokalbiai ne piko metu atpigs 70 proc. iki 9 ct/ min.
Tuo pačiu Bendrovė mažina savo kainos dalį, skambinant iš fiksuoto ryšio tinklo į visus šalies mobiliojo ryšio tinklus, todėl iki 41 proc. mažėja pokalbio kaina galutiniam vartotojui ne piko laiku.
Nuo rugsėjo 1 d. iki metų galo telefono linijos įrengimas ir paslaugos „ISDN Duetas“ įrengimo kaina bus 1 litas.
Įvertinusi vartotojų poreikius, AB „Lietuvos telekomas“ paprastina pokalbių kainų skirstymo sistemą pagal paros laiką: nuo rugsėjo 1 d. ne piko metas, skambinant fiksuoto ryšio tinkle, nustatomas nuo 20 val. iki 7 valandos bei visą dieną savaitgalių ir švenčių dienomis. Skambinant į mobiliojo ryšio tinklus ne piko metas nustatomas nuo 20 val. iki 8 val. visomis dienomis.
Bendrovės generalinis direktorius Šelis Uvė Bliumas (Kjell Ove Blom) teigia, kad Bendrovė sėkmingai dirbo per parengiamąjį etapą, per kurį pateikti pasiūlymai paskatino klientus daugiau naudotis „Lietuvos telekomo“ paslaugomis, taigi jau nuo rugsėjo ji pradeda radikalius pokyčius.
„Tyrimai rodo, kad mūsų pranašumas – gera paslaugų kokybė, tačiau vartotojai norėtų, kad Bendrovė pasiūlytų paslaugų už mažesnę kainą. Taigi išanalizavę savo galimybes, priėmėme sprendimą siekti, kad mūsų paslaugos taptų labiau prieinamos skirtingų poreikių ir finansinių galimybių visuomenės grupėms“, – sakė AB „Lietuvos telekomas“ vykdantysis direktorius ir generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Degutis.
R. Degučio teigimu, įvedusi naują kainodarą, Bendrovė tikisi ženkliai padidinti fiksuoto ryšio telefono paslaugų klientų skaičių bei interneto vartojimo namie  lygį.
„Pradėjus taikyti naujas kainas, mūsų teikiamas interneto ryšys ne piko metu bus pigiausias iš ES šalių kandidačių. Tikimės, kad nauja kainodara padės per metus padidinti interneto vartojimo namie lygį dvigubai – nuo 6,2 iki 12,4 procentų“, – sakė Bendrovės rinkodaros ir pardavimo direktoriaus pavaduotojas Nerijus Ivanauskas.
Pasak Romualdo Degučio, nuo rugsėjo 1 d. mažinamos kainos yra tik pirmieji Bendrovės žingsniai.  „Dar šiemet planuojame pateikti naujų patrauklių pasiūlymų mūsų paslaugų vartotojams“, – sakė Romualdas Degutis. 
Violeta Ulevičienė,
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~5) 236 76 79

UAB DBS Ltd. PRETENZIJA AB “Lietuvos telekomas” (TeliaSonera AB)

p. Kjelliui Ove Blomui
AB “ Lietuvos telekomas“
Generaliniam direktoriui
2003 08 25 Nr. 08/25-01
Vilnius

PRETENZIJA

UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ į naują verslą Lietuvoje – Interneto paslaugų teikimo centro sukūrimui 1997 m. investavo apie 1 mln. Lt. [38]. Gavus LR Ryšių ir Informatikos ministerijos Licencija (NR. 179/97) [43], sėkmingai pradėjo teikti Interneto paslaugas EUnet Lietuva (1997 m. sausio 16 d. frančize sutartis su EUnet International, BV – Olandija) prekiniu ženklu.

Turėdama puikų tarptautinių tinklų sujungimą su didžiausiu Europoje Internet teikėju – EUnet International, UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ siekė sujungti savo tinklą su Lietuvos Interneto paslaugų tiekėjais, nes be tarptinklinio sujungimo  ryšio kanalo EUnet Lietuva vartotojai Lietuvos Interneto resursus galėjo pasiekti ilgu keliu – t. y. Telia tinklais Švedijoje ir EUnet International tinklais Olandijoje.

Tačiau nuo 1997 m. AB “Lietuvos telekomas“ savo neteisėtais veiksmais žlugdo mūsų įmonės veiklą:

– 1998-1999 mm. trukdė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ įeiti bei įsitvirtinti Interneto paslaugų teikimo rinkoje atsisakydami sujungti tinklu su EUnet Lietuva;
– 1998-1999 mm. piktnaudžiavo prisijungimo prie Internet komutuojamu (Dial-Up) kanalu paslaugos rinkoje;
– nuo 1997 m. neteisėtai naudojasi  UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ priklausančiu tinklu;
– 2000 m. įmontavo dažnių juostą ribojančius filtrus;
– nuo 2000 m. neteisėtai sustabdė balso telefonijos paslaugų teikimą bei išjungė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ telefono linijas;
– nuo 2000 m. neteisėtai blokavo „UAB DBS Ltd., Pte“ veiklą.
I.   AB “Lietuvos telekomas“ nesąžiningi veiksmai sujungiant tinklu su EUnet Lietuva

1998 m. vasario 17 d. UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ bei AB “Lietuvos telekomas“ įgaliotas atstovas p. Ake Faellmann susitarė dėl abejų kompanijų tinklų sujungimo [32, UAB “Liettelia“ EUnet Lietuva pranešimas spaudai]. Šalys susitarė:

1) AB “Lietuvos telekomas“ per skirtąją liniją sujungia EUnet Lietuva (Jogailos g. 8-16) bei AB “Lietuvos telekomas “ tinklus (Juozapavičiaus g. 6/2);

2) UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ apmoka visas kanalo nuomos išlaidas pagal AB “Lietuvos telekomas“ pateiktas sąskaitas;

3) Jeigu ateityje AB “Lietuvos telekomas“ pertvarkys savo tinklą, AB “Lietuvos telekomas“ įsipareigoja perjungti EUnet Lietuva į naują AB “Lietuvos telekomas“ tinklą,.

Tinklai buvo sujungti tik po 9 mėnesių po susitarimo – 1998 m. spalio 01 d. abejų kompanijų atstovai pranešimais spaudai [33] patvirtino, kad tinklų sujungimo kanalas yra nutiestas.

1999 m. pradžioje paaiškėjo, kad AB “Lietuvos telekomas“ jau pertvarko savo tinklą ir iš esmės sustabdė duomenų perdavimą per tinklų sujungimo kanalą. Tai įvyko be perspėjimo ir nežiūrint į tai, kad UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ laikosi savo įsipareigojimų visapusiškai, t.y. iki pat linijos perkėlimo [40] už linijos nuomą pagal AB “Lietuvos telekomas“ pateiktas sąskaitas atsiskaitė pilnai [17]. 1999 vasario 18 d. AB “Lietuvos telekomas“ pasiūlė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ vietoj minėto tinklų sujungimo kanalo pasirašyti naują duomenų perdavimo paslaugų sutartį Nr. INET990401VS [37, 1999 m. balandžio 01 d., atnaujinta redakcija].

UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ atsisakė pasirašyti šitą sutartį (Nr. INET990401VS), nes Bendrovės atžvilgiu sutarties sąlygos buvo diskriminuojamos:

1) UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ buvo traktuojamas kaip paslaugų gavėjas, o ne kaip licenzijuotas paslaugų tiekėjas;

2) sutartyje “tinklų sujungimo” esmė buvo pakeista į “atsarginį ryšio kanalą EUnet Lietuva Interneto tinklui“;

3) be abonentinio mėnesinio mokesčio buvo numatomas “papildomas mėnesinis mokestis už srautą“ (125,00 Lt. už  kiekvieną srauto 1 %). Tai reiškia, kad kuo populiaresni EUnet Lietuva Interneto resursai Lietuvos Interneto vartotojams, tuo pačiu laiku ir AB “Lietuvos telekomas“ Interneto klientams, tuo daugiau UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ reikėtų mokėti AB “Lietuvos telekomas“.

Tokiu būdu laikotarpyje nuo 1998 m. kovo mėnesio iki  1999 m. liepos mėnesio, AB “Lietuvos telekomas“ pasielgė nesąžiningai ir, piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi, iš pradžių 9 mėnesius sąmoningai užlaikė EUnet Lietuva tinklo sujungimą su vis daugiau augančiais Lietuvos Interneto tinklais, atsisakė vykdyti savo įsipareigojimą perjungti EUnet Lietuva į naują AB “Lietuvos telekomas“ tinklą [34, 35, 36], o vėliau trukdė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ įeiti bei įsitvirtinti Interneto paslaugų tiekimo rinkoje [37].

Akivaizdu, kad AB “Lietuvos telekomas“ neteisėti veiksmai pablogino iš vienos pusės EUnet Lietuva Internet vartotojų priėjimą prie Lietuvos Interneto resursų, o iš kitos pusės – Lietuvos Interneto vartotojų priėjimą prie EUnet Lietuva resursų; ir tokiu būdu pablogino UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ Interneto paslaugų tiekimo sąlygas.

Nuo 2001 m. UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ autonominė sistema AS9012 turi tiesioginį sujungimą su Lietuvos Interneto paslaugų tiekėjų apsikeitimo mazgu, tačiau AB “Lietuvos telekomas“ iki šiol sąmoningai blokuoja šio kanalo naudojimą.

Tokie AB “Lietuvos telekomas“ veiksmai pažeidžia Telekomunikacijos įstatymą (III sk. 12 str. 1, 3), Konkurencijos įstatymą (II sk. 3 str. 1 ir 2 p.p.), taip pat Licencija Nr. 174/23 (7 sk. 2.1, 2.2 pp., 8 sk. 1, 2, 3).

Bendrą šių veiksmų materialinę žalą UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ vertina kaip 5 % nuo AB “Lietuvos telekomas“ Internet paslaugos teikimo 1998 – 2001 mm. laikotarpyje gautos pajamų apimties.

Į AB “Lietuvos telekomas“ pažeidimus UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ savo 1998 m.  metinėje ataskaitoje atkreipė Susisiekimo ministerijos atstovo, atliekančio ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas bei kontroliuojančio AB “Lietuvos telekomas“ Licencijos Nr. 174/23 sąlygų vykdymą, dėmesį. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas asmuo jokių veiksmų nesiėmė, nes turėjo “ypatingus santykius“ su AB “Lietuvos telekomas“ administracija. Dėl to AB “Lietuvos telekomas“ pažeidimai liko be įvertinimo.
II. AB “Lietuvos telekomas“ piktnaudžiavimas prisijungimo prie Internet komutuojamu (Dial-Up) kanalu paslaugos rinkoje.

Kai AB “Lietuvos telekomas“ pradėjo 1998 m. vasarą teikti paslaugą “Takas” (prisijungimas prie Internet komutuojamu kanalu), atsirado daug konkurentų – šalies Internet paslaugų tiekėjų – bei daug vartotojų [27, 28] protestų. Paslauga “Takas” tapo dviejų atskirų paslaugų rinkiniu (fiksuoto telefono ryšio paslauga bei prisijungimo prie Internet tinklo paslauga). Už 20 valandų prijungimo prie Internet tinklo reikėjo mokėti 36 litus, o už 60 valandų – tik 18 litų (be mokesčio už fiksuoto telefono  ryšio paslaugą). Akivaizdu, kad AB “Lietuvos telekomas“ pajamos, gautos už fiksuoto ryšio paslaugas, dotavo prisijungimo prie Internet paslaugos kainas. Tokia paslaugų rinkinio “Takas” kaina buvo nustatoma tam, kad išstumti iš Internet verslo konkurentus.

Kaip parodė tolimesnė AB “Lietuvos telekomas” 1998 – 2002 mm. Internet bei fiksuoto telefonijos paslaugų kainų politika, šalies Interneto tiekėjų prognozė pasitvirtino. Per 1998 m. prisijungimo prie Internet (Takas) vartotojai išnaudojo 34,4 mln. minučių fiksuoto telefonijos paslaugos, o 1999 m. – 121,7 mln. minučių [39].

Tokiu būdu 1998 – 1999 mm. laikotarpyje AB “Lietuvos telekomas“, piktnaudžiaujant monopoline padėtimi, fiksuoto telefonijos rinkoje taip pat įgijo dominuojančią padėtį prisijungimo prie Interneto komutuojamu kanalu paslaugos tiekimo rinkoje (iš esmės tapo monopolininke).

Dėl šių AB “Lietuvos telekomas” veiksmų UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ prarado galimybę konkuruoti prisijungimo prie Internet tinklo komutuojamu kanalu rinkoje ir patyrė nuostolių ir buvo priversta ieškoti kitų pajamų šaltinių ir investuoti į naujų technologijų diegimą, kaip: tarptautinis faksimilinis siuntimas per Internet (FoIP), prisijungimas prie Internet tinklo per DSL įrangą, Internet telefonija (VoIP), Skaitmeninių sertifikatų technologijos (Digital Certificates).

Tokie AB “Lietuvos telekomas” veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymą (II sk. 3 str. 1 ir 2 p.), taip pat Licencijos Nr. 174/23 taisykles (2 sk. 4 p., 8 sk. 1 ir 4 p.).

Bendrą šių veiksmų materialinį žalą UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ vertina kaip 10 % nuo AB “Lietuvos telekomas“ gautų pajamų apimties už prisijungimo prie Internet tinklo komutuojamu kanalu (įskaitant pajamos iš fiksuoto telefonijos paslaugos) 1998 – 1999 mm. laikotarpyje.

Į AB “Lietuvos telekomas“ pažeidimus UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ savo  1999 m. metinėje ataskaitoje atkreipė Susisiekimo ministerijos atstovo, atliekančio ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas bei kontroliuojančio AB “Lietuvos telekomas“ Licencijos Nr. 174/23 sąlygų vykdymą, dėmesį. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas asmuo jokių veiksmų nesiėmė, nes turėjo “ypatingus santykius“ su AB “Lietuvos telekomas“ administracija. Dėl to AB “Lietuvos telekomas“ pažeidimai liko be įvertinimo.

Savo interviu laikraščiui “Lietuvos rytas” gen. direktorius T. Paarma  pasigyrė, kad “AB “Lietuvos telekomas” yra vienintelė bendrovė Europoje, pasiūliusi “Dial-Up” paslaugą nespaudžiama vyriausybės”. Šitas interviu, pagal internet paslaugų tiekėjų nuomonę, yra cinizmo ir nebaudžiamumo pavyzdys [30].
III. Neteisėtas AB “Lietuvos telekomas“ naudojimas tinklu, priklausančiu UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“

1996 m. lapkričio 10 d. UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ (buveinė yra Jogailos g. 8-16) kreipėsi į VĮ “Lietuvos telekomas“ dėl telefono linijų įvedimo, tačiau 1996 m. lapkričio 14 d. [1] VĮ “Lietuvos telekomas“ atsisakė, argumentuodama, kad tai atlikti neturi techninių galimybių ir pasiūlė tai padaryti UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“. 1996 spalio 15 d. VĮ “Lietuvos telekomas“ išdavė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ linijų nutiesimo technines sąlygas Nr. 1228-96 100×2 [2]. 1997 m. vasario 28 d. UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ savo lėšomis [3, 21] įrengė ryšių tinklą nuo ATS- 61/62 (artimiausia VĮ “Lietuvos telekomas“ stotelė, esanti Palangos g. 4) iki Jogailos g. 8-16 [4].  Atliktus darbus priėmė VĮ “Lietuvos telekomas“ darbo komisija [4]. Ryšių tinklo sudėtinės dalys: požeminis ryšio kabelis, antžeminis ryšio kabelis, skirstymo spinta ir boksas [5]. Šis tinklas yra vienas iš pagrindinių UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ telekomunikacijos infrastruktūros elementų, įgalinanti teikti visas šiuolaikines balso telefonijos, Interneto bei duomenų perdavimo paslaugas.

Nuo 1997 m. vasario 27 d. AB “Lietuvos telekomas“, teikdama visas telekomunikacijos paslaugas UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“, jas teikė per savo tinklus ir tinklu, kurio nuosavybės teisė priklauso UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“. Taip pat AB “Lietuvos telekomas“ nuo 1997 m. vasario 27 d. naudojosi UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ tinklu santykiuose su trečiaisiais asmenimis negavęs UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ leidimo.

Kaip vėliau paaiškėjo, AB “Lietuvos telekomas“ neturi skirtųjų linijų apskaitų [11], neturi 1997 m. vasario 27 d. VĮ “Lietuvos telekomas“ išduoto darbo komisijos akto Nr. 25 [12] ir todėl klaidingai informavo savo vartotojus, kad teikiant savo paslaugas AB “Lietuvos telekomas“ nesinaudojo tinklu, priklausančiu UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ [13, 14].

2002 m. šio tinklo nuosavybės klausimas buvo nagrinėjamas  civilinėje byloje Nr. 2/45-1485/2002. AB “Lietuvos telekomas“ pateiktame laiške teigiama, kad pagal 1994 m. rugpjūčio 26 d. LR Vyriausybės nutarimą “Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“, šis tinklas priklauso AB “Lietuvos telekomas“. Tokiu būdu AB “Lietuvos telekomas“ faktiškai nepripažino VĮ “Lietuvos telekomas“ išduotos pažymos [4] ir kartu su tuo UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ nuosavybės teisės i tinklą [5].

Akivaizdu, kad minėtas LR Vyriausybės nutarimas negali būti taikomas, sprendžiant nuosavybės teisės nustatymo klausimą, nes visų pirmą – šis nutarimas reguliuoja santykius, buvusius tuo metu, o UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ kabelį nutiesė tik 1997 m. vasario 27 d., antrą – nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kas yra įtvirtinta LR Konstitucijos 23 str. Remiantis LR Konstitucijos 23 str., nuosavybė yra neliečiama, o paimama gali būti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir tik teisingai atlyginus. Vadovaujantis šia nuostata, darytina išvada, kad joks poįstatyminis nuosavybės teisinių santykių reglamentavimas, negali pakeisti LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintų reikalavimų.

Taip “Lietuvos telekomas“ pažeidžia UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ absoliutinę nuosavybės teisę (Konstitucijos 23 str.).

Mūsų paskaičiavimais, AB “Lietuvos Telekomas“ nuo 1997 m. vasario 27 d. iki 2003 m. rugpjūčio 01 d., neteisėtai naudojant UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ priklausantį tinklą iš UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ gavo 372601,72 Lt pajamų [17], o iš UAB “Verslo tinklas“ – 134120,87 Lt [42]. Duomenų dėl AB “Lietuvos Telekomas“ pajamų apimties, gautos iš kitu asmenų neteisėtai, naudojant UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ priklausantį tinką, neturime.

Remiantis LR Konstitucinio teismo paaiškinimu [29], bendrą šių veiksmų materialinį žalą UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ vertina kaip 30% nuo AB “Lietuvos telekomas“, naudojant UAB “DBS Ltd., Pte.“ priklausantį tinklą, gautos pajamų apimties laikotarpyje nuo 1997 m. ir iki žalos atlyginimo momento.
IV. AB “Lietuvos telekomas“ neteisėtas filtrų montavimas

AB “Lietuvos telekomas“ laikotarpyje nuo 2000 m. gegužės 01 d. iki 2000 m. lapkričio 16 d. 18:00 val. UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ nuomojamose skirtosiose linijose buvo sumontavusi dažnių juostą ribojančius filtrus [7]. Konkurencijos tarybos prašymu [15] UAB “Eunetas” ir UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ pateikė išsamią informaciją, kaip AB “Lietuvos telekomas“, sumontavus filtrus, apribojo UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ duomenų perdavimo kanalo pralaidumą bei xDSL įrangos diegimą. Remiantis tuo, tokie AB “Lietuvos telekomas“ neteisėti veiksmai sukėlė materialinę žalą Interneto paslaugų tiekėjams (tuo tarpu ir UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“), LR Konkurencijos taryba 2000 m. gruodžio 22 d. nustatė [8], kad šiais veiksmais AB “Lietuvos telekomas“ pažeidė LR Konkurencijos įstatymo 9 punktą (nutarimas Nr.16/b ”Dėl AB “Lietuvos Telekomas” veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatoms“).

Minėta žala pasireiškė šiais patirtais nuostoliais: nebuvo galimybės priimti naujų klientų bei padidinti esamų klientų kanalo pralaidumą; nebuvo galimybės naudoti UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ Interneto centro techninio komplekso resursus; nebuvo galimybės naudoti tarptautinį Interneto kanalą į Amsterdamą; buvome priversti investuoti 36899,41 Lt radijo ryšio mazgo įrangai [26].

Bendrą 6 mėnesių materialinį žalą vertinome 282000,00 Lt.

Asociacija “InfoBalt” atvirame laiške [41] (filtrų montavimo klausimas) pabrėžia, kad Susiekimo ministerijos Ryšių departamentas “demonstruoja akivaizdų visuomeninių ir privačių interesų derinimo konfliktą (kai kur net sklando įstabus posakis, kad Ryšių departamentas egzistuoja AB “Lietuvos telekomas” monopoliui ginti)”.

V. Neteisėtas balso paslaugų teikimo sustabdymas bei telefono linijų išjungimas

UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“, neturėdama, dėl AB “Lietuvos telekomas“ neteisėtų veiksmų, galimybės konkuruoti prisijungimo prie Internet tinklo komutuojamu kanalu bei skirtųjų linijų rinkoje, buvo priversta investuoti i kitas pajamų šaltinius.

Investavus dar 40600,00 Lt. [25] ir sėkmingai išsisavinus FoIP technologiją, UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ 1998 m. pradėjo siūlyti Lietuvos bei užsienio vartotojams tarptautinių faksų siuntimą Internetu EUnet Global Fax. Per metus pasirašė  paslaugų teikimo sutartis su įvairiomis komercinėmis, valstybinėmis bei užsienių (JAV kompanijos Faxaway, bcmfax, Sankt-Peterburgo Telegrafas – Rusija) organizacijomis [20]. Vidutiniškai EUnet Global Fax paslaugų tarifai buvo pusiau pigesni, negu AB “Lietuvos telekomas“ siūlomos tarptautinio ryšio paslaugos tarifai.

Kaip parodė EUnet Global Fax klientų poreikių tyrimai, absoliuti vartotojų dauguma norėjo, kad EUnet Global Fax paslauga būtų praplėsta, kad klientai galėtų ne tik siųsti faksus, bet ir kalbėti su savo partneriais užsienyje. Reaguodami į šias klientų poreikius, UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ jau 2000 m. pradžioje įsisavino VoIP technologiją ir 2000 m. spalio mėn. pradėjo siūlyti savo klientams Lietuvoje bei užsienyje įvairias Internet telefonijos galimybes: balso konferencijos kompiuteris – kompiuteris, balso konferencijos kompiuteris – telefonas, balso konferencijos telefonas – telefonas. Kaip parodė pirmi eksperimentai, šita technologija buvo pasiruošęs naudotis praktiškai visi EUnet Global Fax paslaugos vartotojai.

Tačiau 2000 m. spalio 30 d. balso telefonijos paslaugos teikimas buvo nutrauktas, nes 2000 m. lapkričio 03 d. gautas laiškas iš AB “Lietuvos telekomas“, kuriame buvo teigiama, kad UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ pažeidė telekomunikacijų įstatymo 8 str. 1 ir 3 punktus.

AB “Lietuvos telekomas“ UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ teikiamą Internetinės telefonijos paslaugą traktavo [31] kaip AB “Lietuvos telekomas“ pagal įstatymus suteiktos monopolio teisės teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas pažeidimą bei pagal įstatymus draudžiamos atgalinio ryšio paslaugos teikimą. Tačiau AB “Lietuvos telekomas“ savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.

2001 sausio 22 d. UAB “Interprova“, UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ ir UAB “Eunetas” kreipėsi [10] i LR Konkurencijos Taryba, prašydami atlikti tyrimą dėl minėtų AB “Lietuvos telekomas“ veiksmų ir išaiškinti, ar AB “Lietuvos telekomas“ nepažeidė LR Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio. Kaip paaiškėjo, AB “Lietuvos telekomas“ klaidingai traktavo dvi tarpusavyje visiškai skirtingas paslaugas – balso telefonijos paslaugos teikimą per fiksuoto ryšio tinklus bei Internetinės telefonijos paslaugą ir dėl to LR Konkurencijos tarybą 2002 m. vasario 21 d. nutarimų Nr.2/b priėmė sprendimą kad, AB “Lietuvos telekomas“ veiksmai pažeidę LR Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

Šitos paslaugos teikimo nutraukimu, kuris tęsėsi nuo 2000 m. spalio 30 d. iki šiol, AB “Lietuvos telekomas” padarė  UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ didelę materialinę žalą. Šita žala pasireiškė nuostoliais: nebuvo galimybės teikti internetinės telefonijos paslaugas EUnet Global Fax klientams bei naujiems klientams, nebuvo galimybės naudoti UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ Interneto centro techninio komplekso resursus, naudotis specialiai įsigyta įranga, vykdyti savo įsipareigojimus užsienio partneriams bei užsakovams.

Šiais veiksmais AB “Lietuvos telekomas“ padarė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.”  materialinę žalą. Remiantis UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ techniniais resursais bei klientų poreikiais, UAB “D.B.S. Ltd., Pte.” patirtą materialinę žalą vertina 2 000 000,00 Lt. per metus.
VI. Neteisėtas UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ veiklos blokavimas

AB “Lietuvos telekomas“ gen. direktorius savo 2000 m. spalio 30 d. įsakymu [9] neteisėtai ir nepagrįstai įpareigojo AB “Lietuvos telekomas“ klientų aptarnavimo departamentą nesudarinėti naujų sutarčių ir iš esmės paskelbė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ veiklos blokadą.

Laikotarpyje nuo 2000 m. spalio 30 d. iki 2001 m. birželio 07 d. AB “Lietuvos telekomas“ sudarė tokias sąlygas, kurioms esant buvo ribojama konkurencija, žlugdoma UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ veikla, o taip buvo pažeidžiamas LR konkurencijos įstatymo 9 str.

Konkurencijos ribojimas iš AB “Lietuvos telekomas“ pusės pasireiškė:

1) nepagrįstu atsisakymu išnuomoti bei perkelti analogines skirtąsias linijas;

2) neatsakinėjimu į pareikštas pretenzijas;

3) psichologinio spaudimo naudojimu:

– 2000 m. gruodžio 15 d. laiške Nr. 01-3-1187 teigiama, kad “jeigu per vieną mėnesį negausime Jūsų atsakymo, laikysime, kad Jūs atsisakote mūsų paslaugų pagal visas su AB “Lietuvos telekomas” sudarytas sutartis dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo“;

– 2001 m. sausio 22 d. laiške Nr. 01-3-103 teigiama, kad “telekomunikacijų paslaugų teikimas bus atnaujintas ir derybos dėl naujų sutarčių ir projektų pradėtos tik pasirašius Garantinį sutartį“, kurioje teisės, pareigos ir atsakomybė nustatyta tik UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“. Šitą sutartį UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ atsisakė pasirašyti).

Į AB “Lietuvos telekomas“ pažeidimus UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ savo laiškuose atkreipė Susisiekimo ministerijos atstovo, atliekančio ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas bei kontroliuojančio AB “Lietuvos telekomas“ Licencijos Nr. 174/23 sąlygų vykdymą, dėmesį. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas asmuo jokių veiksmų nesiėmė, nes turėjo “ypatingus santykius“ su AB “Lietuvos telekomas“ administracija. Todėl AB “Lietuvos telekomas“ likdavo nenubausta.

Pripažinę savo neteisėtus veiksmus, AB “Lietuvos telekomas“ administracija pagaliau nutraukė savo reikalavimus bendrovėms “D.B.S. Ltd., Pte.“ bei “Verslo tinklas“ pasirašyti garantinę sutartį ir:

1) 2001 m. birželio 07 d. pasirašė Supratimo memorandumą;

2) 2001 liepos 31 d. pasirašė ketinimo protokolą Nr. 2001/LKT-249;

3) 2001 spalio 08 d. pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo Nr. 2001/ID-LKT-94 bei informacinį pranešimą spaudai “Dėl bendradarbiavimo diegiant Interneto projektus, skirtus plačiai visuomenei“ [18].

Iš  UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ bei UAB “Verslo tinklas“ pusės, gen. direktoriaus T. Paarma prašymu, bendrovės  laikinai atsisakė savo reikalavimų AB “Lietuvos telekomas“ pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai pasiaiškinimą dėl savo veiksmų UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ bei UAB “Verslo tinklas“ atžvilgiu [19].

Taip AB “Lietuvos telekomas“ nutraukė trukusį 7 mėnesius UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ veiklos blokadą ir pripažino, kad savo neteisėtais veiksmais padarė didelę žalą UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ bei UAB “Verslo tinklas“.

AB “Lietuvos telekomas“ priimant atsakomybę už padarytą žalą UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ bei UAB “Verslo tinklas“ pasiūlė steigti naują bendrą įmone bei diegti UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ bei UAB “Verslo tinklas“ projektus. 2001 m. 10 – 12 mėn. UAB “Patentinių paslaugų centras” užregistravo bendros UAB “Verslo tinklas” ir AB “Lietuvos telekomas” UAB “Skaitmeniniu Sertifikato Centro” pavadinimą, o AB “Lietuvos telekomas“ paruošė visus reikalingus steigiamos įmonės dokumentus.

Kaip parodė tolimesni įvykiai, pasirašius minėtas sutartis, AB “Lietuvos telekomas“ vėl pasielgė nesąžiningai ir neparodė jokio noro įgyvendinti numatytą bendradarbiavimą ir tokiu būdu atlyginti UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ 1997 – 2001 mm. laikotarpyje padarytą žalą.

Šita žala pasireiškė šiais patirtais nuostoliais: nebuvo galimybės teikti paslaugas esamiems bei naujiems klientams, išlaidos, įgyvendinant 2001 m. liepos 31 d. ketinimo protokolą Nr. 2001/LKT-249, nebuvo galimybės naudoti UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ Interneto centro techninio komplekso resursus.

Tokie AB “Lietuvos telekomas“ veiksmai sustabdė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ veiklą nuo 2000 m. spalio 30 d. iki 2001 m. birželio 07 d.. Esant tokiai situacijai, UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ buvo priverstas ieškoti naujų verslo galimybių, investuoti į kitas verslo sritis.

Bendra šių AB “Lietuvos telekomas“ veiksmų materialini žala vertinama 2 % nuo AB “Lietuvos telekomas“ pajamų iš Internet paslaugu teikimo 2000 – 2001 mm. laikotarpyje.

Remiantis išdėstytais faktais bei:

a) LR Konstitucijos 23 str.

b) Europos Komisijos paaiškinimu dėl Internetinės telefonijos statuso pagal Europos Sąjungos direktyvą 90/388/EEC (Official journal of the European Communities, C 369/3, 2000 12 22)

c) 2000 12 18 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos (EB) Nr. 2887/2000

d) LR telekomunikacijų įstatymo 14 str.2 p., 7p.

e) LR Konkurencijos įstatymo 9 str.

f) LR CK 6.245 str. 3p., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.251 str. 1 p., 6.256 str., 6.292 str. 1 d.

g) 1998 06 29 licencijos Nr. 174/97 4 skyriaus 3.2 punktu, 8 skyriumi

h) LR Konkurencijos tarybos nutarimu ”Dėl AB “Lietuvos Telekomas” veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatoms“ 2000 m. gruodžio 22 d. Nr.16/b

i) LR Konkurencijos tarybos nutarimu “Dėl AB “Lietuvos telekomas“ veiksmų Atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimus 2002 m. vasario 21 d. Nr.2/b teigiame, kad:

1) AB “Lietuvos telekomas”, teikdamas  telekomunikacijos paslaugas, pažeidė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ nuosavybės teises, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija;

2) balso telefonijos paslaugos teikimo nutraukimas yra neteisėtas, ir AB “Lietuvos Telekomas” padarė UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ didelę materialinę žalą;

3) UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ patyrė materialinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų AB “Lietuvos Telekomas” veiksmų, nepagrįstai ribojant konkurenciją ir žlugdant įmonės veiklą;

4) AB “Lietuvos telekomas” privalo nedelsiant įjungti visas neteisėtai išjungtas telefono linijas bei nutraukti autonominės sistemos AS9012, turinčios tiesioginį sujungimą su Lietuvos Interneto paslaugų tiekėjų apsikeitimo mazgu, blokavimą.

Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes bei faktinius duomenis UAB “D.B.D. Ltd. Pte.” informuoja, kad dėl patirtų nuostolių atlyginimo ketina kreiptis į teismą, jei šio ginčo nepavyks išspręsti šalių susitarimu. Nuo šios patikslintos pretenzijos išsiuntimo dienos per 5 darbo dienų dėl taikaus ginčo sprendimo galite kreiptis adresu: Jogailos g. 8 – 16, Vilnius, tel. (8~5) 279 11 79, mob. 8 – 699 – 26662, faks.: (8~5) 279 12 04.

Pagarbiai,
UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ prezidentas,
Mudrik Dadašov
PRIEDAI
1. VĮ “Lietuvos telekomas“ – 1996 11 14 Nr. 2043 dėl techninių galimybių.
2. VĮ “Lietuvos Telekomas“ Vilniaus filialas – 1996 11 15 Techninės sąlygos Nr. 1228-96(3 psl.)
3. UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ – Dėl telefono įvedimo 1997 02 28 Nr. 02/28
4. VĮ „Lietuvos telekomas“ – PAŽYMA 1997 02 27
5. Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonė Vilniaus filialas – RYŠIŲ, TINKLŲ, NEKILNOJOMO TURTO KADASTRO IR REGISTRO BYLA, Inv. Numeris 223150 (5 psl.)
6. VĮ „Lietuvos telekomas“ – PVM SASKAITA-FAKTŪRA SERIJA SAB Nr. 0809541, 1997 06 23 Buhalterinė pažyma 06 (2 psl.)
7. UAB “Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ – Dėl filtrų išjungimo, 2000 11 16 Nr. 1/874
8. LR Konkurencijos taryba –  2000 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr.16/b
9. AB “Lietuvos telekomas“ 2000 10 30 įsakymas Nr. 465 – Dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo sustabdymo UAB “DBS LTD“, Vilnius
10. UAB Interprova, UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“, UAB “EUNETAS“ – 2001.01.22 Reg. Nr. 2001-02 prašymas LR Konkurencijos Tarybai atlikti tyrimą dėl AB “Lietuvos telekomo“ veiksmų
11. AB “Lietuvos telekomas“ – Dėl duomenų pateikimo  Nr. 09-1-3-1113 (2 psl.).
12.  AB “Lietuvos telekomas“ – Dėl dokumentų pateikimo 2002 01 29 Nr. 12/02-01
13. AB “Lietuvos telekomas“ – Dėl DB Sistemos Ltd. laiško 2002 10 16 Nr. 01-1-1454
14. AB “Lietuvos telekomas“ – Dėl ryšio kabelio priklausomybės 2002 10 31 Nr. 01-5-17/661
15.  Lietuvos Respublikos Konkurencijos Taryba – Dėl informacijos pateikimo 2000 11 16 Nr. 07-01-1244.
16.  UAB “D.B.S. Ltd., Pte.“ – Internet centro patalpų įrengimas – Atsiskaitymo dokumentų sąrašas (4 psl.).
17. UAB “DBS Ltd. Pte.“ – AB “Lietuvos telekomas“ mokėjimo dokumentų sąrašas.
18. AB “Lietuvos telekomas”, UAB “Verslo tinklas“ 2001 10 08 informacinis pranešimas spaudai .
19. AB “Lietuvos telekomas“ 2002-02-01 Nr. 25-10-296 – Dėl UAB “Verslo tinklas“ rašto
20. UAB “DBS Ltd. Pte.“ –  UAB Global Fax paslaugų klientų sąrašas (3 psl.)
21. UAB “DBS Ltd. Pte.“ – Ryšio tinklo įrengimo (RYŠIŲ, TINKLŲ, NEKILNOJOMO TURTO KADASTRO IR REGISTRO BYLA, Inv. Numeris 223150) atsiskaitymo dokumentu sąrašas.
22. UAB “DBS Ltd. Pte.“ – Tinklo valdymo sistemos kompiuterinės įrangos (WEB, SMTP, FTP, RADIUS ir kiti Internetini tarnybini stotys) pirkimo dokumentų sąrašas.
23. UAB “DBS Ltd. Pte.“ – Tinklo telekomunikacinės įrangos pirkimo dokumentų sąrašas
24.  UAB “DBS Ltd. Pte.“ 1997 12 29 mokėjimo pavedimas Nr. 219 už duomenų perdavimo Licencija Nr. 179/97
25.  UAB “DBS Ltd. Pte.“ – Fax over IP įrangos pirkimo dokumentų sąrašas
26.  UAB “DBS Ltd. Pte.“ – Bevėlino ryšio mazgo įrangos pirkimo dokumentų sąrašas
27.  Lietuvos “Interneto” paslaugų teikėjų atviras laiškas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir AB “Lietuvos telekomas“ (2 psl.).
28.  Verslo žinios, Linas Kmieliauskas 2001.01.11 – Skelbia savaitę be telekomo. Nepatenkintieji AB “Lietuvos telekomas” kainų politika skelbia akciją “Savaitė be telekomo” ir ragina atsisakyti bendrovės teikiamų elektroninio pašto paslaugų.
“Stop telekomas!” akcijos organizatoriai Interneto puslapyje “www.stop-telecom.com” kviečia sausio 15-21 d. nesinaudoti telekomo paslaugomis. Taip pat agituoja atsisakyti LT teikiamų elektroninio pašto paslaugų.
29.  LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS – N U T A R I M A S  Dėl Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bei 16 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Vilnius, 1999 m. spalio 6 d.) – “Taigi už vartotojų lėšomis įrengtus telefono tinklus turi būti atlyginama ne pagal akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” nustatytą jų balansinę vertę ar šios bendrovės vienašališkai nustatytą kitokią vertę, bet šalių susitarimu. Nesutarus dėl atlyginimo dydžio, ginčas gali būti sprendžiamas teisme.“
30.  Lietuvos rytas – Marius Deksnys, 2001.03.07 – Internautų armija vis didėja
31.  Ryšių reguliavimo tarnyba 2001 07 03 pranešimas spaudai – Reaguodama į AB Lietuvos telekomas” išplatintą pranešimą spaudai dėl Internetinės telefonijos paslaugų teikimo atnaujinimo, Ryšių reguliavimo tarnyba dar kartą pažymi, kad nei AB “Lietuvos telekomas” privatizavimo dokumentuose, nei licencijoje, nei kituose dokumentuose šiai bendrovei nėra suteikta išimtinių teisių teikti Internetinės telefonijos paslaugas.
32.  UAB “DBS Ltd. Pte.“ bei AB “Lietuvos telekomo“ įgalioto kompanijos Telia 1998 02 17 pranešimas spaudai.
33.  UAB “DBS Ltd. Pte.“ bei AB “Lietuvos telekomo“ įgalioto kompanijos Telia 1998 10 01 pranešimas spaudai.
34.  UAB “Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ – Dėl ryšio kanalo – 2000 01 14
35.  UAB “Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ – Dėl ryšio kanalo – 2000 03 24
36.  UAB “DBS Ltd. Pte.“ – Peering & Contract No. FR990923M  – 2000 02 18
37.  UAB “Lietelija” – duomenų perdavimo paslaugų sutartis Nr. INET990401VS (7 psl.)
38.  UAB “DBS Ltd. Pte.“ 1997 m. investicijas
39.  AB “Lietuvos telekomas“ – Preliminary United States Offering Circular Dated May 26 2000.
40.  UAB “DBS Ltd. Pte.“ – 1999 07 01 Nr. 7/01 “Dėl išskirtinės telefono linijos“.
41.  Associacija Infobalt – 2000 08 25 Nr. 19 Atviras laiškas LR Ministrui Pirminikui A. Kubiliui, LR Susiekimo ministrui R. Didžiokui (3 psl.)
42.  UAB “Verslo tinklas“ – AB “Lietuvos telekomas“ mokėjimu dokumentų sąrašas.
43.  LR Ryšių ir Informatikos ministerija – Licencija 179/97
44.  UAB “Verslo tinklas” – įgaliojimas UAB “D.B.S. Ltd., Pte.”

Sonera’s monitoring of employee calls affected up to 7,000 people

Finland’s National Bureau of Investigation has claimed that Finnish mobile operator Sonera may have violated the privacy of thousands of people by improperly monitoring the phone calls of about 100 employees in 2000 and 2001.

The data protection rights of as many as 7,000 people were violated, according to the agency. However the investigation into the matter will be limited to about 100 individuals whose calls, text messages and e-mails were tracked by the company.

The National Bureau of Investigation expects to complete its preliminary investigation by late October.

Sonera – now part of the Finnish-Swedish group TeliaSonera – has said that it is fully cooperating with the investigation.

TELECOMWORLDWIRE

Police: Sonera violated telecommunications privacy of thousands

Investigators say e-mail and regular telephone calls monitored as well

 

Finland’s National Bureau of Investigation (NBI) believes that the corporate security section of the telecommunications service provider Sonera violated the privacy of about 7,000 people in 2000 and 2001.

  Investigators say that the company illegally traced telecommunications information, and that the activity involved mobile telephone calls, as well as fixed-line calls and e-mail. The purpose of the activity was to find out the source of leaks of embarrassing information from inside the company to Helsingin Sanomat and other news media.

   According to the police investigation the primary target of the Sonera operation had been about 100 company employees, board members, and a number of outsiders – including journalists. However, the snooping also violated the privacy of thousands of others who were in electronic contact with the main targets.

Previously the NBI had estimated that only about 50 people had been under the illegal surveillance, and that it only involved mobile telephone records. The investigators would not say on Wednesday whose e-mail and fixed-line phone calls were targeted.

 The NBI says that it will propose to the prosecutor in the case that the initial investigation should be limited to the 100 immediate targets of Sonera’s illegal activities, as getting statements from thousands of people would be too expensive and cumbersome.

    However, anyone who suspects that his or her privacy may have been violated by Sonera is free to pursue the case. The NBI is setting up a special service to allow people to verify if their telecommunications information was involved.

    At least seven Sonera administrators and the former CEO Kaj-Erik Relander are under suspicion of aggravated violation of telecommunications privacy.

Helsingin Sanomat

Sneaky Sonera?

In a scandal which is rocking the country, Finnish police have confirmed that employees of former state owned telco Sonera (now TeliaSonera) violated the privacy of thousands of coworkers by eavesdropping on phone calls and snooping into e-mails. The National Bureau of Investigation is reported to have found that during the course of 2000 and 2001 Sonera employees monitored the conversations of over 100 employees in a bid to identify the source of leaks of negative information about the company. The scandal has sent shock waves across the country, which is well known for its impeccable business practices.

TeleGeography

Finland’s Sonera tracked journalists’ phone calls

HELSINKI, Aug 5 (AFP) – Finnish telecom operator Sonera is under investigation for alleged illegal tracking of phone calls by journalists who received leaked information from the company, police said on Tuesday.

“We are investigating this Sonera case, and the journalists were here yesterday in a hearing,” said Jari Liukku, deputy chief of the National Bureau of Investigation. He declined to give further comments.

On Tuesday Finland’s leading daily Helsingin Sanomat wrote that two of its journalists, who apparently had a source leaking confidential information to them about Sonera, had their phone calls illegally tracked by the operator.

Last November, Kaj-Erik Relander, the former chief executive of the scandal-ridden operator, was held for two weeks on suspicions that he ordered security personnel to sift through employee phone call records — an act that is illegal in Finland.

Sonera’s security division printed out lists of telephone numbers for all outgoing and incoming calls in a bid to find the journalists’ sources, the paper said.

An earlier investigation showed that Sonera had also monitored the telephone contacts of government members, business leaders and staff representatives in 2000 and 2001, it said.

Sonera, which almost went bankrupt after over-investing in 3G licenses in Europe and had to be bailed out by the Finnish government in 2001, merged with Swedish counterpart Telia to become TeliaSonera at the end of last year.

jh-paa/sjw