Monthly Archives: June 2003

TeliaSonera AB – ANNUAL REPORT For the fiscal year ended December 31, 2002

TeliaSonera AB – ANNUAL REPORT PURSUANT TO SECTION 13 OR 15(d) OF THE
SECURITIES EXCHANGE ACT OF 1934

For the fiscal year ended December 31, 2002
Commission Ñle number 000-50121

.
.
The financial statements of TeliaSonera included in this annual report include the results of Sonera and
the new Baltic subsidiaries UAB Omnitel, AB Lietuvos Telekomas and Latvijas Mobilais Telefons SIA as
from December 3, 2002, the date at which each of these entities became consolidated subsidiaries of
TeliaSonera.
.
.

Our goal for TeliaSonera Norway, Denmark and the Baltic countries is to strengthen our market position
further, to generate growth and to improve profitability by leveraging our market presence in the region. With
the completion of the merger of Telia and Sonera, TeliaSonera now consolidates the Baltic mobile operators
UAB Omnitel and Latvijas Mobilais Telefons SIA, and the fixed network operator AB Lietuvos Telekomas
,
thereby increasing possibilities for economies of coordination.

“Lietuvos telekomo” informacija apie “nemokamą” paslaugą – klaidinanti

“Lietuvos telekomo” reklamoje vartotas teiginys “Nemokamos paslaugos. Skambučio peradresavimas” yra neišsami ir galėjo suklaidinti vartotojus, ketvirtadienį pripažino Konkurencijos taryba.

Tyrimą Konkurencijos taryba pradėjo pagal gautą vartotojos skundą – “Lietuvos telekomo” abonentė, iš reklamos lankstinuke teiginių supratusi, jog siūloma skambučio peradresavimo paslauga yra nemokama, tokia paslauga pasinaudojo ją užsisakydama. Tačiau abonentė gavo sąskaitą, pagal kurią turėjo sumokėti už peradresuotus skambučius iš jos telefono į nurodytą telefoną kaip už vietinius pokalbius.

Skambučio peradresavimo iš abonento telefono linijos, prijungtos prie skaitmeninės telefono stoties, paslauga – tai techninis veiksmas, susijęs su skambučio perkėlimu kitam abonentui. Nors pats skambučio peradresavimo veiksmas yra nemokamas, tačiau telefoniniai pokalbiai, vykstantys peradresuotu telefonu, yra apmokestinami įprastine tvarka.

“Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad lankstinuke “Linija plius” paslaugos reklamos apie skambučio peradresavimą naudoti teksto teiginiai “Nemokamos paslaugos. Skambučio peradresavimas”, nors ir nėra tiesiogiai klaidinantys, tačiau nėra ir pakankamai informuojantys apie tai, kad skambučio peradresavimo paslaugos gavėjas turės mokėti už po peradresavimo į jo nurodytą telefoną įvykusių skambučių trukmę pagal galiojančius AB “Lietuvos telekomas” įkainius priklausomai nuo telefono, į kurį peradresuojami skambučiai, buvimo vietos”, – teigiama Konkurencijos tarybos pranešime.

Vis tik Konkurencijos taryba nutarė, kad tokio pobūdžio reklama yra klaidinanti, kadangi joje praleista informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgus į kitą toje reklamoje esančią informaciją, būtinai reikalinga, kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo.

Kadangi bendrovė pakeitė reklamos tekstą, jokių sankcijų bendrovei nebus taikoma.

ELTA
2003 birželio mėn. 26 d.

DĖL AB “LIETUVOS TELEKOMAS” VEIKSMŲ ATITIKTIES REKLAMOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

TietoEnator wins outsourcing contract from TeliaSonera

Finnish-Swedish IT company TietoEnator Corporation has received an outsourcing contract from TeliaSonera AB, a Finnish-Swedish telecomms operator.

Under the contract, TietoEnator will take over TeliaSonera’s mainframe computer operations – including Unisys OS/2200, IBM AS/400, HP Compaq VMS and IBM S/390 mainframes – and the 101 employees working with these operations at TeliaSonera Sweden will be transferred to TietoEnator.

The contract is subject to the approval of the Swedish competition authority.

No financial details were revealed.

TELECOMWORLDWIRE

Teliasonera claim ADSL to be unprofitable

Although sales of ADSL broadband subscriptions have reached record levels in 2003 all operators claim that the business is unprofitable. Even Teliasonera, who has 340,000 of the 470,000 subscriptions in Sweden claim to be unprofitable. However, the competitors, who are forced to buy network capacity from Teliasonera’s subsidiary Skanova, claims that the company is dumping the price of its ADSL subscriptions while charging unreasonable prices for network capacity.

According to business weekly Veckans Affärer, Teliasonera has reported to the Swedish Competition Authority «Konkurrensverket» that both the company’s ADSL wholesale business and consumer business are unprofitable. According to the magazine, Teliasonera’s wholesale price of ADSL is SEK 290 «US$ 37.46», an unreasonable price according to the competitors. ISP Spray, for instance, hopes to make profit by reselling the subscriptions for SEK 298.

Veckans Affärer

“Lietuvos telekomas” neigia vilkinantis fiksuoto ryšio rinkos liberalizavimą

Telekomunikacijų bendrovė “Lietuvos telefonas” neigia vilkinanti fiksuoto ryšio rinkos liberalizavimo procesą ir mano, kad mažiausioji šalyje mobiliojo ryšio kompanija “Tele2″ populistiniais teiginiais bando daryti spaudimą Ryšių reguliavimo tarnybai, prieš pastarajai priimant sprendimą dėl telekomo pasiūlyto naujo tinklų sujungimo kainų modelio.

“Lietuvos telekomas” visada pritarė tam, kad šalyje atsirastų laisvoji telekomunikacijų rinka. Mes vienareikšmiškai pasisakome už sąžiningą, įstatymais pagrįstą konkurenciją ir esame atviri konstruktyvioms, abipusę naudą duodančioms deryboms”, – sakė “Lietuvos telekomo” Juridinio skyriaus direktorė Eglė Gudelytė-Harvey.

Pasak jos, akivaizdu, kad “Tele2 fiksuotas ryšys”, naudodama populistinius teiginius bei iškraipytus faktus, bando daryti viešą spaudimą Ryšių reguliavimo tarnybai.

Pagal naują tinklų sujungimo kainų modelį, vietinio tinklų sujungimo tarifą sudarys 0,07 lito pokalbio sujungimo mokestis ir 0,10 lito minutės mokestis, nacionalinio tinklų sujungimo tarifą – 0,07 lito pokalbio sujungimo mokestis ir 0,16 lito minutės mokestis (kaina be PVM).

“Lietuvos telekomas” teigia esąs techniškai pasirengęs sujungti savo ir UAB “Tele2 fiksuotas ryšys” tinklus, tačiau pastaroji bendrovė tai atsisako daryti motyvuodama, jog jų netenkina komercinės sąlygos, tačiau savo komercinio pasiūlymo telekomui nepateikė ir derybų dėl šių sąlygų neveda.

Šiuo metu fiksuoto ryšio paslaugas Lietuvoje teikia septyni operatoriai. Su septyniais pretendentais vyksta derybos.

“Lietuvos telekomas” teigia grindžiantis tinklų sujungimo tarifus sąnaudomis, įskaitant protingą investicijų grąžą, – per ketverius metus jis į fiksuotojo ryšio tinklo plėtrą ir modernizavimą investavo 1,8 milijardo litų.

“Tele2″ įsitikinimu, birželio viduryje “Lietuvos telekomo” pristatytas naujas tinklų sujungimo kainų modelis nėra priimtinas kitiems operatoriams ekonominio pagrįstumo prasme ir neleidžia jiems konkuruoti su telekomu visa paslaugų apimtimi – teikti vietinius ir tarpmiestinius pokalbius.

Lietuvoje “Tele2″ veiklą pradėjo 2000 metų gegužę. Šiuo metu “Tele2″ paslaugomis gali naudotis apie 95 proc. Lietuvos gyventojų. Dirbanti 21 Europos šalyje, “Tele2″ turi 17,7 mln. klientų.

“Lietuvos telekomas”, buvęs fiksuoto ryšio rinkos monopolininku, rinką dabar dalijasi su kitais operatoriais. Įstatinis jo kapitalas yra 814,913 mln. litų. Skandinavijos koncernas “Amber teleholding” valdo 60 proc. akcijų.

ELTA

Estijos telekomas keičia prekės ženklą

Didžiausia Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovė “Eesti telefon” nuo rugpjūčio mėnesio keičia prekės ženklą į “Elion”.

Naujoji bendrovė “Elion Ettevõtted” (Elion Enterprises) apjungs visas Estijos telekomo paslaugas (prekės ženklai “Atlas”, “et”, “Hot” ir “Hallo”).

Koncernas taip pat paskelbė ketinantis atnaujinti savo informacinį portalą “hot.ee” ir uždaryti paieškos sistemą NETI.

Tačiau Estijos spauda rašo, kad keisti prekės ženklą susiruošęs gigantas susidūrė su nemaža problema – pasirodo, Europos Sąjungos teritorijoje prekės ženklą “Elion” jau užregistravo taip pasivadinusi Ispanijos IT kompanija.

Panašu, kad ji neketina leisti šio prekės ženklo naudoti ateityje.

Kol kas “Eesti telefon” juristai tikina, kad problemos negresia – ES teisė Estijos teritorijoje kol kas dar negalioja.

ebiz.lt

„Lietuvos telekomas“ atmeta kaltinimus fiksuotojo ryšio rinkos liberalizavimo vilkinimu

AB „Lietuvos telekomas“ atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusius UAB „Tele2 fiksuotas ryšys” kaltinimus fiksuotojo ryšio rinkos liberalizavimo vilkinimu ir atsisakymu sujungti abiejų bendrovių tinklus.
„Lietuvos telekomas“ visada pritarė tam, kad šalyje atsirastų laisvoji telekomunikacijų rinka. Mes vienareikšmiškai pasisakome už sąžiningą, įstatymais pagrįstą konkurenciją ir esame atviri konstruktyvioms, abipusę naudą duodančioms deryboms”, – sakė AB „Lietuvos telekomo” Juridinio skyriaus direktorė Eglė Gudelytė-Harvey.
Pasak Juridinio skyriaus direktorės,akivaizdu, kad „Tele2 fiksuotas ryšys”, naudodama populistinius teiginius bei iškraipytus faktus, bando daryti viešą spaudimą Ryšių reguliavimo tarnybai, prieš jai priimant sprendimą dėl „Lietuvos telekomo” pasiūlyto naujo tinklų sujungimo kainų modelio.
„Naujas naujiems operatoriams palankesnis tinklų sujungimo kainų modelis buvo parengtas po konstruktyvių diskusijų su Ryšių reguliavimo tarnybos specialistais. Dirbame su RRT laikydamiesi Telekomunikacijų įstatymo nuostatų. Lietuvos Telekomunikacijų įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais telekomunikacijų veiklą”, – teigia AB „Lietuvos telekomas“ Didmeninių prekybos departamento direktorius D. Didžgalvis.
Pagal naują tinklų sujungimo kainų modelį, vietinio tinklų sujungimo tarifą sudarys 0,07 Lt pokalbio sujungimo mokestis ir 0,10 Lt minutės mokestis, nacionalinio tinklų sujungimo tarifą – 0,07 Lt pokalbio sujungimo mokestis ir 0,16 Lt minutės mokestis (kaina be PVM). Kaip reikalauja Telekomunikacijų įstatymas, Bendrovė grindžia tinklų sujungimo tarifus sąnaudomis, įskaitant protingą investicijų grąžą. Per ketverius metus „Lietuvos telekomas” į fiksuotojo ryšio tinklo plėtrą ir modernizavimą investavo 1,8 milijardo Lt.
 
„Lietuvos telekomas” yra techniškai pasirengęs sujungti Bendrovės ir UAB „Tele2 fiksuotas ryšys” tinklus. Bendrovė „Tele2 fiksuotas ryšys” atsisako sujungti bendrovių tinklus motyvuodama tuo, jog jų netenkina komercinės sąlygos, tačiau savo komercinio pasiūlymo Bendrovei nepateikė ir derybų dėl šių sąlygų neveda.
Šiuo metu fiksuoto ryšio paslaugas Lietuvoje teikia 7  operatoriai. Su 7 potencialiais operatoriais vyksta derybos.
Violeta Ulevičienė,
Informacijos skyriaus viršininkė,

Fiksuoto ryšio rinka Lietuvoje liberalizuojama tik „popieriuje“?

Birželio viduryje “Lietuvos telekomo” pristatytas naujas tinklų sujungimo kainų modelis nėra priimtinas kitiems operatoriams ekonominio pagrįstumo prasme ir neleidžia jiems konkuruoti su telekomu visa paslaugų apimtimi – teikti vietinius ir tarpmiestinius pokalbius, įsitikinusi trečioji pagal dydį Lietuvoje mobiliojo ryšio bendrovė “Tele2″. “Deja, naujasis telekomo pasiūlymas rodo, kad ir toliau Lietuvos fiksuoto ryšio rinka demonopolizuojama tik popieriuje”, – konstatuoja “Tele2″ komercijos direktorius Pranas Kuisys. Pasak jo, “Tele2″ aktyviai siekia pradėti teikti pigesnes fiksuotojo ryšio paslaugas, taip siūlant alternatyvą vartotojams ir užtikrinant konkurenciją rinkoje, tačiau jau daugiau nei pusę metų Lietuvos vartotojams tenka naudotis tik monopolisto teikiamomis paslaugomis ir taikytis su aukštomis kainomis.

Telekomunikacijų įstatymas numato trijų mėnesių terminą sujungti tinklus po to, kai buvo pateiktas prašymas dėl tinklų sujungimo. Tokį prašymą “Tele2″ pateikė pernai lapkričio 15 dieną, todėl jau nuo šių metų vasario vidurio telekomo ir “Tele2″ tinklai privalėjo būti sujungti. Buvusiam monopoliniam fiksuoto ryšio operatoriui “Lietuvos telekomui” Ryšių reguliavimo tarnyba nurodė iki kovo 5 dienos pateikti įrodymus, kad pasiūlyti tinklų sujungimo tarifai grindžiami kaštais ir protinga investicijų grąža. “Tik gegužės 12 dieną kaip atsakymą į Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimą telekomas pateikė 2,5 tūkst. puslapių informacijos mikroskopiniu šriftu”, – stebisi P. Kuisys. Jo teigimu, net ir tokiame informacijos lobyne nepavyko rasti duomenų įvertinti “Lietuvos telekomo” pasiūlytų tinklų sujungimo tarifų pagrįstumą, todėl Ryšių reguliavimo tarnyba priversta vėl prašyti papildomos informacijos.

“Akivaizdu, kad tai elementari vilkinimo taktika. Toks telekomo elgesys prieštarauja ir Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems prisijungimą prie dominuojančių operatorių tinklų”, – teigia P. Kuisys. Anot jo, apmaudu, kad nei Lietuvos, nei ES teisės aktai, nei derybos negali užtikrinti Lietuvos vartotojams galimybės naudotis alternatyviu fiksuotu ryšiu. Lietuvoje “Tele2″ veiklą pradėjo 2000 metų gegužę. Šiuo metu “Tele2″ paslaugomis gali naudotis apie 95 proc. Lietuvos gyventojų. Dirbanti 21 Europos šalyje, “Tele2″ turi 17,7 mln. klientų.

ELTA

TeliaSonera offered the Latvian government to sell to TeliaSonera 51% of state-held shares in Lattelekom

TeliaSonera’s task was to concurrently come to an agreement in the arbitral dispute, and to ensure the maintenance of TeliaSonera’s control over Latvijas Mobilais Telefons (LMT), mobile communications operator.

Near-standing to the talks process unofficial source that indicated a desire to remain anonymous informed DB that TeliaSonera, in order to obtain 100% in Lattelekom and reliable mediated controlling interest in LMT, is prepared to pay the amount ranging from 2 to 3 billion of Swedish Kronas (LVL 146-219 million). Bridget Grafstrom, press secretary at TeliaSonera said in telephone conversation that she would not give any comments on the information from unofficial source.

The source told the newspaper that so far TeliaSonera, as a part of an amicable agreement in the arbitral dispute between TeliaSonera and the Latvian state, has offered different variants of purchasing of stakes in Lattelekom – from the purchase of small stake to the purchase of larger stake. The readiness of the company to buy all of the stakes held by the Latvian state in Lattelekom has recently crystallized.

TeliaSonera is willing to fully ensure its positions in LMT where currently the company holds a 49% stake (a 23% stake is owned by Lattelekom, 23% – by the Latvian digital television and radio center, and 5% – by the Ministry of Communications). Assuming that TeliaSonera becomes the owner of a 100% stake in Lattelekom, TeliaSonera will indirectly obtain a 72% stake in LMT that in the year 2002 earned LVL 34,6 million in profit with LVL 115 million turnover.

DB reminds that earlier Latvian press editions wrote that TeliaSonera indicated a desire to buy state-owned stakes in Lattelekom. Commenting such allegations, the representatives of TeliaSonera stated that the company’s challenge is to obtain a majority stake in all of the Baltic telecoms where currently TeliaSonera holds stakes.

Arbitral proceedings of summer 2000 were initiated by Sonera, Finnish telecom provider that owns Tilts Communications (TC), which in turn holds a 49% stake in Lattelekom, and which has recently merged with another Scandinavian telecom provider – Telia. TC requests from the Latvian state compensation for unilateral curtail of Lattelekom’s monopole activity term from 2013 to 2003. The Latvian state has filed a counter-claim concerning the breach of the stipulated term of frame agreement.

Dienas Bizness

AB „Lietuvos telekomas“ pristatė naują tinklų sujungimo kainų modelį

Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė „Lietuvos telekomas“ pateikė Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) derinti pasiūlymą dėl tinklų sujungimo vietiniame lygyje ir pristatė pakeistą tinklų sujungimo kainų modelį.
„Mūsų atsakingieji darbuotojai po konstruktyvių diskusijų su tarnybos specialistais parengė pasiūlymą, kuris leis įgyvendinti reikalavimą sudaryti galimybę kiekvienam operatoriui prisijungti vietiniame tinklų sujungimo taške, – sako Didmeninės prekybos departamento direktorius Darius Didžgalvis. – Bendrovės pristatytas naujas vietinio tinklų sujungimo kainų modelis bus palankesnis operatoriams“.
AB „Lietuvos telekomas“ atsakymą Ryšių reguliavimo tarnybai parengė laikydamasi įsipareigojimo pateikti išsamius atsakymus į RRT rašte pateiktus klausimus.
Tarnybos rašte buvo prašoma, kad Bendrovė pateiktų papildomus dokumentus dėl nacionalinio tinklų sujungimo taško, dėl numeracijos įdiegimo paslaugų apmokestinimo, tinklų sujungimo tarifų pagrindimo ir kitus, kurie leistų RRT įvertinti Bendrovės pasiūlymo pagrįstumą, taip pat buvo nurodyta sudaryti galimybę sujungti tinklus vietiniame lygyje.
                      Pagal naują tinklų sujungimo kainų modelio pasiūlymą, vietinio tinklų sujungimo tarifą sudarys 0,07 Lt pokalbio sujungimo mokestis ir 0,10 Lt minutės mokestis, nacionalinio tinklų sujungimo tarifą – 0,07 Lt pokalbio sujungimo mokestis ir 0,16 Lt minutės mokestis (kaina be PVM).
Didelę įtaką rinkoje turinčių bendrovių nustatytas kainas pagrįsti sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, reikalauja Telekomunikacijų įstatymas.
Asta Mažeikaitė,
specialistė ryšiams su visuomene,
(8~5) 236 73 02