Monthly Archives: April 2003

Telia criticised by PTS

The Swedish Post and Telecom Authority «PTS» has criticised Telia Sonera for the charges it levies on customers wishing to change operator while retaining their telephone number. The PTS can impose fines if it fines Telia at fault and the company declines to cut its charges.

6% of customers elected to change operators in 2002, of which 30% kept their old telephone numbers.

Dagens Industri

“Lietuvos telekomas” atsilygins u

“Lietuvos telekomas” nusprendė atlyginti klientams už patirtus nepatogumus dėl Kauno skaitmeninės stoties gedimo ir sekmadienį nutraukto jūroje esančio įmonės “TeliaSonera” optinio kabelio Lietuva-Gotlando sala.

Pasak bendrovės pranešimo, dalis Kauno ir Kėdainių miestų ir rajonų, Prienų, Jiezno, Marijampolės, Jonavos miestų abonentų, dėl gedimo ketvirtadienį negalėję naudotis fiksuotu ryšiu, birželį papildomai gaus 30 min. vietinių nemokamų pokalbių.

Bendrovės ADSL technologija pagrįstų paslaugų vartotojams, kurie pastarosiomis dienomis susidūrė su tarptautinio interneto ryšio sutrikimais, bus 10 proc. sumažintas paslaugos, kuria jie naudojasi, gegužės mėnesio mokestis.

ELTA

TeliaSonera ditches Com Hem

TeliaSonera has today announced the sale of its cable TV company Com Hem, to EQT Northern Europe, for SEK2,15 billion. With 1.4 million subscibers, Com Hem is the largest provider of television services in Sweden, supplying pay television services and broadband internet access; in 2002 it reported a EBITDA of SEK53 million. TeliaSonera is selling the company in order to address the EC’s concerns for competition following the merger of Telia and Sonera. The sale is expected to generate a capital gain of over SEK1.6 million for the newly enlarged company. EQT Northern Europe is one of five private equity funds owned by EQT, a European company with total investments exceeding EUR3 billion. The sale is conditional on final approval by the EC and competition authorities.

TeleGeography

„Lietuvos telekomas“ apskųs sprendimą skirti 2 mln. Lt baudą

Antradienį “Lietuvos telekomas” pranešė nusprendęs apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą daugiau kaip prieš metus Konkurencijos tarybos priimtą nutarimą skirti “Lietuvos telekomui” per 2 milijonų litų baudą už Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimą. “Lietuvos telekomas” nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu, pagal kurį bendrovė kaltinama piktnaudžiavimu dominuojama padėtimi internetinės telefonijos paslaugų rinkoje.

“Išanalizavę Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktas išvadas, manome, kad toks sprendimas priimtas neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, todėl yra pagrindo manyti, kad teismo padarytos išvados gali būti klaidingos”, – sako AB “Lietuvos telekomas” Juridinio skyriaus direktorė Eglė Gudelytė-Harvey. Pasak jos, įmonė “Lietuvos telekomas” apskųs sprendimą įstatymo nustatytais terminais Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė “Lietuvos telekomo” skundą dėl Konkurencijos tarybos 2002 m. vasario 21 d. priimto sprendimo pripažinti bendrovę pažeidusia Konkurencijos įstatymą ir skirti jai 0,2 proc. bendrųjų metinių pajamų baudą už tai, kad bendrovė buvo sustabdžiusi telekomunikacijų paslaugų teikimą fiksuoto telefono ryšio linijomis UAB “Interprova”. “Lietuvos telekomas” kol kas nėra sumokėjęs Konkurencijos tarybos skirtos baudos.

ELTA

“Lietuvos telekomas” apskųs teismo sprendimą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo skirti 2 mln. Lt baudą

 

Antradienį “Lietuvos telekomas” pranešė nusprendęs apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą daugiau kaip prieš metus Konkurencijos tarybos priimtą nutarimą skirti “Lietuvos telekomui” per 2 milijonų litų baudą už Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimą.

“Lietuvos telekomas” nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu, pagal kurį bendrovė kaltinama piktnaudžiavimu dominuojama padėtimi internetinės telefonijos paslaugų rinkoje.

“Išanalizavę Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktas išvadas, manome, kad toks sprendimas priimtas neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, todėl yra pagrindo manyti, kad teismo padarytos išvados gali būti klaidingos”, – sako AB “Lietuvos telekomas” Juridinio skyriaus direktorė Eglė Gudelytė-Harvey.

Pasak jos, įmonė “Lietuvos telekomas” apskųs sprendimą įstatymo nustatytais terminais Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė “Lietuvos telekomo” skundą dėl Konkurencijos tarybos 2002 m. vasario 21 d. priimto sprendimo pripažinti bendrovę pažeidusia Konkurencijos įstatymą ir skirti jai 0,2 proc. bendrųjų metinių pajamų baudą už tai, kad bendrovė buvo sustabdžiusi telekomunikacijų paslaugų teikimą fiksuoto telefono ryšio linijomis UAB “Interprova”.

“Lietuvos telekomas” kol kas nėra sumokėjęs Konkurencijos tarybos skirtos baudos.

ELTA

„Lietuvos telekomas” apskųs teismo sprendimą

Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė „Lietuvos telekomas“ nusprendė apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl bendrovės skundo, kuriuo ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimas pripažinti telekomą pažeidus Konkurencijos įstatymą ir skirti jam baudą, atmetimo, sakoma bendrovės pranešime spaudai.

AB „Lietuvos telekomas“ nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu, pagal kurį bendrovė kaltinama piktnaudžiavimu dominuojama padėtimi internetinės telefonijos paslaugų rinkoje.

„Išanalizavę Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktas išvadas, manome, kad toks sprendimas priimtas neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, todėl yra pagrindo manyti, kad teismo padarytos išvados gali būti klaidingos“, – sako AB „Lietuvos telekomas“ Juridinio skyriaus direktorė Eglė Gudelytė–Harvey.

Pasak jos, įmonė „Lietuvos telekomas“ apskųs sprendimą įstatymo nustatytais terminais Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė AB „Lietuvos telekomas” skundą dėl Konkurencijos tarybos 2002 m. vasario 21 d. priimto sprendimo pripažinti Bendrovę pažeidusia Konkurencijos įstatymą ir skirti jai 0,2 proc. bendrųjų metinių pajamų baudą, už tai, kad bendrovė buvo sustabdžiusi telekomunikacijų paslaugų teikimą fiksuoto telefono ryšio linijomis UAB „Interprova“.

www.delfi.lt

TeliaSonera sells com hem

Nordic telecom TeliaSonera, is to sell its cable television unit, com hem   Sweden’s largest operator – to the private equity group EQT Northern Europe for SKr2.15billion (E235 million).

Telia of Sweden had to divest com hem in order to gain European Commission approval for its merger last year with Sonera of Finland. The disposal is expected to generate a capital gain of about SKr1.6 billion and a one-off positive cashflow effect of more than SKr1.9 billion.

The company offers pay-television and broadband services and had sales of SKr1.071 billion last year. EQT is the private equity arm of Investor, the holding company controlled by Sweden’s Wallenberg family.

advanced-television.com

Vietinės prieigos atsiejimas – potencialus investicijų stabdys ar konkurencijos garantas?

Pastaraisiais metais sparčiai augantis plačiajuosčio interneto, nurodomo kaip vieno svarbiausių informacinės visuomenės kūrimo elemento, poreikis iškėlė greitos ir pigios prieigos prie vartotojo būtinybę. Šioje situacijoje geriausias ir pigiausias sprendimas – išnaudoti jau esamą tradicinę infrastruktūrą, t.y., vytos poros varinių abonentinių linijų tinklą. xDSL technologijos leidžia panaudoti varinių linijų ne balso dažnių juostą ir per abonentinę liniją greta balso telefonijos pateikti ir greitą prieigą prie interneto tinklo.

Akivaizdu, kad šių technologijų privalumais pirmiausia gali pasinaudoti istoriniai monopolinę padėtį turintys fiksuoto telefono ryšio operatoriai. 2002 m. pabaigos duomenimis, AB “Lietuvos telekomas” priklausė 100 procentų visų vietinių fiksuotos telefonijos linijų, ir tai – savaime suprantama, nes iki pat 2002 m. pabaigos joks kitas ūkio subjektas neturėjo teisės užsiimti šia veikla. Nors nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje galutinai liberalizavus fiksuoto telefono ryšio rinką joje turėtų pagyvėti konkurencija, visų pirma – telekomunikacinių paslaugų verslo subjektams ir tarptautinių pokalbių sektoriuose, Europos valstybių patirtis rodo, kad vietinė prieiga dar kurį laiką išliks AB “Lietuvos telekomas” faktiniame monopolyje. Europos Sąjungoje, kur telekomunikacinių paslaugų ir tinklų rinka liberalizuota penkti metai, buvusiems monopolininkams priklauso daugiau nei 80 procentų visų vietinių fiksuotos telefonijos linijų.

Pažymėtina, kad atsieta vietinė prieiga svarbi ne tik teikiant interneto paslaugas, bet ir siekiant pateikti pilnavertes balso telefonijos paslaugas galutiniam paslaugų gavėjui. Pirmiau minėta patirtis rodo, kad vietinės prieigos (“paskutinės mylios”) tinklo kūrimas reikalauja iš esmės sunkiai atsiperkančių investicijų iš naujųjų rinkos dalyvių, todėl galimybė šią prieigą gauti iš monopolinių operatorių vertintina, kaip esminė pilnos konkurencijos fiksuoto ryšio rinkoje sąlyga.

 

Vietinės prieigos suteikimas

 

Naujasis Telekomunikacijų įstatymas numato, kad nustatytasis operatorius (RRT 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 191 AB “Lietuvos telekomas” grupę patvirtinto vietinės linijos nustatytuoju operatoriumi) privalo skaidriais ir nediskriminaciniais pagrindais suteikti atsietą prieigą prie vietinės linijos. RRT priėmus sprendimą, kad atitinkamas operatorius yra nustatytas vietinės linijos operatorius, šis operatorius per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo (t.y., iki šių metų kovo 1 d.) privalo viešai paskelbti pasiūlymą dėl iš dalies atsietos prieigos prie vietinės linijos (t.y., galimybės naudotis varinės poros ne balso dažnių juosta duomenų perdavimui) bei pasiūlymą dėl visiškai atsietos prieigos prie vietinės linijos (t.y., galimybės naudotis visa linija balso ir duomenų perdavimui). Tokiame viešai paskelbtame pasiūlyme turi būti nurodytos prieigos sąlygos, įskaitant kainas. Tokios prieigos ir susijusių priemonių kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

Kiti vietinės prieigos būdai

Europos Sąjungos praktikoje žinomi ir kiti netiesioginiai vietinės prieigos panaudojimo duomenų perdavimui būdai – duomenų srauto suteikimas (angl. bitstream access) ir DSL paslaugų perpardavimas (angl. simple resale). Duomenų srauto suteikimo atveju istorinis operatorius pats įrengia greitą (xDSL) ryšį į kliento patalpas ir suteikia galimybę tokia ryšiu naudotis kitiems operatoriams. AB “Lietuvos telekomas” konkurentai gali reikalauti suteikti tokią paslaugą, pasinaudodami Telekomunikacijų įstatyme numatytais prieigos suteikimo ir nediskriminavimo (atsižvelgiant, kad AB “Lietuvos telekomas” tokia galimybe naudojasi pats savo “DSL takas” ir pan. paslaugoms teikti) įpareigojimais, taikomais didelę įtaką turinčiam operatoriui.

 

Savo tinklų statyba

 

Alternatyva monopolinio operatoriaus vietinės prieigos naudojimui yra nuosavo vietinės prieigos tinklo statyba naudojant laidines ir belaides technologijas. Iš laidinių išskirtina vyta varinė pora (dažniausiai naudojama fiksuotos telefonijos tinkluose, panaudojant tokius galinius įrenginius kaip telefono ryšio aparatus, analoginius modemus, ISDN, xDSL galinius įrenginius), optiniai bei koaksialiniai kabeliai (pastarieji paprastai naudojami kabelinėje televizijoje; jie gali būti panaudojami telekomunikacijoms panaudojant kabelinį modemą). Viena naujesnių technologijų yra elektros perdavimo tinklų panaudojimas telekomunikacijų tikslams. Iš belaidžių technologijų galima išskirti antžemines (pvz., plačiajuostis bevielis ryšys) ir palydovines. Technologijos pasirinktinos pagal kainą (pvz., pigesnės yra vytos varinės poros ir koaksialiniai tinklai) ir reikalingas galimybes (pvz., optinė prieiga suteikia didelės duomenų perdavimo greitaveikos galimybę). Bevielių technologijų atveju atsižvelgtina į tai, kad joms paprastai reikalingi radijo dažniai, kurie yra riboti.

Atsižvelgiant į sąlyginai aukštus tradicinių vietinių linijų įdiegimo kaštus (vidutiniškai ES įdiegimo kaštai vienai linijai sudaro apie 700 EUR), Europoje pastebima tendencija investuoti į kai kurias alternatyvias vietinės prieigos technologijas – ypač į kabelinės TV (ypač Jungtinėje Karalystėje) ir belaides (Škotijoje – Atlantic Telecom), tokiu būdu sudarant konkurencingą aplinką buvusiam fiksuotojo ryšio ir vietinės prieigos monopolistui.

Ekonominiu požiūriu naujiesiems rinkos žaidėjams žymiai naudingiau investuoti tuose sektoriuose, kuriuose galima geriausiai pasinaudoti masto ekonomija – tai yra tuose, kur didžiausia paklausa (kur tankiausias tinklas ir linijos – pvz., verslo centruose ir pan.). Ir atvirkščiai, regionuose, kuriuose tinklo skvarba menka, vargu ar bus investuojama į naujų tinklų plėtrą.

Lietuvoje geriausias galimybes naudotis nuosava vietine prieiga turi kabelinės televizijos operatoriai, ketinantys teikti fiksuoto ryšio paslaugas – operatoriai susivieniję į UAB “Nacionalinį telekomunikacijų tinklą”, o taip pat savarankiškai planuojantys tokia veikla užsiimti subjektai, tokie kaip UAB “Skaineta”. Jie turi platų kabelinės televizijos abonentų tinklą, kuriems gali telefono ryšio paslaugas pasiūlyti kaip papildomas, be to, ir vietinės prieigos įrengimas papildomiems klientams daugiabučiuose namuose, kur jau yra televizijos abonentų, šiems operatoriams daug pigesnis.

 

Telefonija be vietinės prieigos

 

Atkreiptinas dėmesys, kad telefono ryšio paslaugas galima teikti ir nenaudojant vietinės prieigos. Operatoriai, gavę paslaugų teikėjo pasirinkimo kodą (10XX) gali pasinaudoti AB “Lietuvos telekomas” pareiga užtikrinti, kad jo abonentai surinkę šį kodą galėtų naudotis tokio operatoriaus paslaugomis. AB “Lietuvos telekomas” tokiu atveju abonento skambutį pristato iki artimiausio AB “Lietuvos telekomas” ir operatoriaus tinklų sujungimo taško. Detalios tokios galimybės sudarymo sąlygos turi būti aptartos tinklų sujungimo sutartyje, turint omenyje, kad AB “Lietuvos telekomas” tokią galimybę privalo sudaryti. Toks paslaugų teikimo būdas ypač naudingas teikiant tarptautinį telefono ryšį. UAB “Tele2” viešai paskelbti planai pradėti konkuruoti būtent tarptautinių skambučių rinkoje, o taip pat tai, kad jau 5 operatoriai yra pateikę prašymus gauti paslaugų teikėjo pasirinkimo kodą liudija, kad paslaugos tokiu būdu bus teikiamos.

 

Pabaigai

 

Pažymėtina, kad visoje Europoje vietinės linijos atsiejimas yra pakankamai lėtas ir sunkus procesas – ES šalyse atsieta tik truputį daugiau nei 1 milijonas linijų (iš 187 milijonų), o visose šalyse kandidatėse tik 500 (visos Estijoje). Atsietos prieigos priešininkai teigia, kad teisė gauti istorinio operatoriaus atsietą prieigą prie vietinės linijos neskatina naujųjų rinkos žaidėjų investuoti į alternatyvias vietinės linijos technologijas. Tačiau akivaizdu, kad galimybė gauti prieigą yra ne tik ženklus paslaugų teikimo palengvinimas, bet ir reikšmingas konkurencijos veiksnys. Todėl naujieji rinkos žaidėjai turėtų ypatingai kruopščiai ir atsargiai įvertinti ar jiems ekonominiu požiūriu labiau apsimoka naudotis AB “Lietuvos telekomas” teikiama “paskutine mylia” ir investuoti į teikiamas paslaugas, jų reklamą, marketingą ir kitas abonentų pritraukimo bei išlaikymo priemones, ar investuoti į alternatyvaus tinklo statybą, jo plėtrą, kuri pradėtų atsipirkti ir nešti pelną tik ilgalaikėje perspektyvoje. Nemažai konkurencingų fiksuoto ryšio paslaugų (ypač tarptautinį ryšį) galima pateikti išvis neturint tiesioginės prieigos prie abonento.

Taigi, galima daryti išvadą, kad net ir naujų paslaugų bei produktų teikimas ne visada reikalauja alternatyvių tinklų statybos. Į tai turėtų atkreipti dėmesį naujieji rinkos dalyviai, kurie galimybe teikti naujus ir įvairesnius produktus (paslaugas) neretai motyvuoja alternatyvių tinklų statyba ir plėtros būtinybę.

Mindaugas Civilka
advokatų kontoros “D.Foigt ir partneriai” / REGIJA advokatas

Tomas Lamanauskas
Ryšių reguliavimo tarnybos Juridinio skyriaus vedėjas

Ką turėtų žinoti naujieji operatoriai

Pasibaigus AB “Lietuvos telekomas” išimtinėms teisėms atsirado nauja teisėtos veiklos rūšis – viešojo fiksuoto telefono ryšio teikimas. RRT gaunami operatorių pranešimai rodo, kad į šią rinką ateina ir ūkio subjektai, iki šiol iš esmės nežinomi kaip telekomunikacijų rinkos dalyviai (pvz., UAB “Eurocom”), ir jau pakankamai įsitvirtinę telekomunikacijų operatoriai (pvz., UAB “Tele2”). Net ir tiems iš jų, kurie telekomunikacijų rinkoje jau nėra naujokai, vertimasis šia nauja veikla, ypač atsižvelgiant į tai, kad šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujas Telekomunikacijų įstatymas, reikalaus nemažai naujų teisinių žinių.

 

Teisė verstis telekomunikacijų veikla

 

Konkurenciją fiksuotos balso telefonijos sektoriuje turėtų pagyvinti telekomunikacinės veiklos licencijavimo atsisakymas. Naujasis įstatymas įtvirtinta principą, kad operatoriai turi teisę veikti be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo. Norėdami verstis viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklo teikimu (kaip ir judriojo telefono ryšio paslaugų ir tinklo teikimu bei skirtųjų linijų paslaugų teikimu), jie privalo užpildyti RRT patvirtintos formos pranešimą apie telekomunikacinės veiklos pradžią. Tokiame pranešime operatoriai turės nurodyti teiksimų tinklų ir paslaugų aprašymą, veiklos pradžią ir veiklos teritoriją. Prie pranešimo turės būti pridėta subjekto registravimo pažymėjimo kopija, kiti reikalaujami dokumentai. Pranešimas turės būti pateikiamas prieš 28 d. iki veiklos pradžios, o RRT per 7 d. privalės išduoti patvirtinimą, kad pranešimas atitinka ar neatitinka bendrąsias sąlygas. Operatorius, tinkamai užpildęs formą ir pateikęs iš anksto aiškiai žinomus dokumentus praėjus 28 d., net negavęs jokio patvirtinimo ar sprendimo, įgis teisę užsiimti telekomunikacine veikla.

Numerių skyrimas ir naudojimas

 

Vienas svarbiausių išteklių viešojo fiksuoto telefono ryšio veiklos vykdymui – telefono ryšio numeriai. Skiriamos šios numerių kategorijos: a) trumpieji numeriai, įskaitant ir paslaugų teikėjų pasirinkimo (operatoriaus) kodus; b) telefono ryšio paslaugų numeriai ir c) kitų paslaugų numeriai.

Naujiesiems operatoriams svarbiausia gauti paslaugų teikėjo pasirinkimo kodą, leidžiantį kitų operatorių abonentams pasiekti šio operatoriaus paslaugas (pvz., AB “Lietuvos telekomas” abonentas rinkdamas 1001 kodą gali naudotis UAB “Voicecom” tarptautinio ryšio paslauga “Erdvė”), bei telefono ryšio paslaugų numerius, kuriuos gali suteikti abonentams.

Telefono ryšio paslaugų numeriai skiriami tiesiogiai pareiškėjui. Trumpieji, įskaitant ir paslaugų teikėjo pasirinkimo kodą, ir paslaugų numeriai laikomi turinčiais išskirtinę ekonominę vertę, todėl jų skyrimas yra kiek sudėtingesnis. RRT, gavusi operatoriaus paraišką įgyti teisę naudoti išskirtinės ekonominės vertės numerius, apie tai skelbia “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” ir savo tinklapyje, kviesdama kitus asmenis per 14 d. pateikti savo paraiškas. Neatsiradus daugiau norinčių gauti numerius arba jeigu numerių visiems pakanka, teisė naudoti prašomus numerius tiesiogiai suteikiama šių numerių prašantiems asmenims, o jeigu keli asmenys pageidauja naudoti tuos pačius numerius – skelbiamas aukcionas. Todėl operatoriams siūlytina prašyti skirti ne konkretų paslaugų teikėjo pasirinkimo kodą, o bet kurį laisvą (iš serijos 10XX) – tokiu atveju, net jei keli asmenys pageidaus tokių kodų, juos bus galima skirti visiems pageidaujantiems neskelbiant aukciono. Pageidaujant konkretaus kodo išlieka tikimybė, kad to paties kodo norės ir kiti – tada šį kodą gaus tas, kuris laimės RRT paskelbtą aukcioną.

Telefono ryšio numerius 117 (klientams aptarnauti), 118 (informacinei tarnybai), 119 (gedimų registravimui), 13XX, 14XX, 15XX ir 16XX viešojo telefono ryšio teikėjai gali naudoti be atskiro leidimo.

Naująja tvarka siekiama, kad sprendimas dėl numerių skyrimo būtų priimamas kuo operatyviau – ne vėliau kaip per 1 mėn., išskyrus, jei organizuojamas aukcionas.

Paslaugų teikimo sąlygos

 

Teikdamas telekomunikacijų paslaugas operatorius privalo laikytis Telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių, Bendrųjų vertimosi telekomunikacine veikla sąlygų bei Fiksuoto telefono ryšio paslaugų kokybės rodiklių nustatymo ir duomenų teikimo tvarkos. Operatoriai privalės kas 6 mėn. RRT pateikinėti ataskaitas apie vykdytą telekomunikacinę veiklą.

Įstatymas nustato paslaugų teikėjų pareigą išnagrinėti gautus skundus per 1 mėn., pranešti abonentui apie suteiktas paslaugas, tarifus ir kainą, taip pat atskirai apie kiekvieną paslaugą, jei abonentas to pageidauja. Paslaugos turi būti teikiamos atskirai, jei jomis gali būti naudojamasi atskirai. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartyje turi būti numatyta kompensacijos nustatymo ir jos mokėjimo tvarka, kai ne dėl abonento kaltės nebuvo galima naudotis teikiamomis paslaugomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad operatoriai privalės užtikrinti paslaugų gavėjų skambučių siuntimą į pagalbos tarnybų numerius.

Operatoriai turėtų atkreipti dėmesį ir į būtinybę užtikrinti telekomunikacijų saugumą, ryšio slaptumą ir asmens duomenų apsaugą.

Pažymėtina, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas sąskaitoms už suteiktas telekomunikacines paslaugas numato išimtis – jų nebūtina pasirašyti. Kita vertus, įstatymas tokią išimtį įtvirtina tik paslaugoms, teikiamoms ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims, todėl verslo subjektams siunčiamas sąskaitas pasirašyti būtina.

Pagaliau, didelės reikšmės paslaugų teikimui ir operatoriaus atsakomybei turi su abonentu sudaroma sutartis, todėl operatoriai jas rengdami turėtų būti itin atsargūs – iš vienos pusės neleistinai neapriboti abonentų teisių, o iš kitos – nesuvaržyti patys savęs.

 

Tinklų sujungimas

 

Vienas svarbiausių elementų, būtinų pradėti telekomunikacinę veiklą – tinklų sujungimas, kuris užtikrina operatoriaus galimybę teikti paslaugas viešajame telefono ryšio tinkle. Didelę įtaką rinkoje turintys operatoriai (2003-01-15 duomenimis tokiais yra pripažinti AB “Lietuvos telekomas” grupė bei UAB “Omnitel”) privalo patenkinti pagrįstus prašymus sujungti tinklus per 3 mėn. ir teikti tokius tinklus kainomis, orientuotomis į sąnaudas. AB “Lietuvos telekomas” taip pat privalo skelbti išankstinį pasiūlymą sujungti tinklus. Jį šiuo metu galima rasti AB “Lietuvos telekomas” tinklapyje (www.telecom.lt) ir RRT svetainėje (www.rrt.lt).

Operatoriai, sudarę tinklų sujungimo sutartį, galės pasinaudoti ir tuo, kad naujasis įstatymas ir RRT teisės aktai užtikrina AB “Lietuvos telekomas” abonentų teisę naudotis bet kurio paslaugų teikėjo telefono ryšio paslaugomis, įskaitant ir galimybę naudotis šiomis paslaugomis renkant operatoriaus pasirinkimo kodą (10XX).

 

Prieiga

 

Operatoriams reikėtų žinoti, kad Telekomunikacijų įstatymas nustato galimybę naudotis didelę įtaką turinčių ūkio subjektų infrastruktūra ir (ar) paslaugomis savo paslaugoms teikti (t.y., gauti prieigą). Pagrįstas ir techniniu požiūriu galimas patenkinti operatoriaus prašymas turi būti patenkintas per 6 mėn., o atsisakymas gali būti motyvuojamas tik teisės aktų nustatytais esminiais reikalavimais.

Nesant galimybės tiesti telekomunikacijų linijas ar statyti įrenginius, RRT taip pat gali pareikalauti, kad bet kuris operatorius leistų naudotis jo infrastruktūra, jei tai ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų darbų, tačiau šis įpareigojimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai neįmanoma pritaikyti įpareigojimo suteikti prieigą.

Nustatytas vietinės linijos operatorius (AB “Lietuvos telekomas” kartu su susijusiais juridiniais asmenimis) taip pat privalo teikti atsietą prieigą prie vietinės linijos (“paskutinę mylią”). Ši prieigos rūšis operatoriams leis pasinaudoti AB “Lietuvos telekomas” linijomis. Derybas dėl “paskutinės mylios” suteikimo palengvins išankstinis pasiūlymas, kurį nustatytas operatorius privalo paskelbti iki kovo 1 d.Taigi, įstatymas sudaro sąlygas naujiesiems fiksuotojo ryšio rinkos žaidėjams telefonijos paslaugas teigti pasinaudojant nustatytojo operatoriaus vietinėmis linijomis. Nors atsietos prieigos priešininkai teigia, kad tokia teisė neskatina naujųjų rinkos žaidėjų investuoti į alternatyvias vietinės linijos technologijas, akivaizdu, kad galimybė gauti prieigą yra ne tik ženklus paslaugų teikimo palengvinimas, bet ir reikšmingas konkurencijos veiksnys.

Telekomunikacijų tinklų statybai svarbi galimybė yra gauti AB “Lietuvos telekomas” nustatytos kokybės skirtąsias linijas kainomis, orientuotomis į sąnaudas.

 

Kiti įpareigojimai subjektams turintiems didelę įtaką rinkoje

 

Operatoriams reikėtų žinoti, kad didelę įtaką rinkoje turintys subjektai privalės teikti tinklų sujungimą ir prieigą nediskriminuodami skirtingų operatorių ir užtikrindami tokias pat sąlygas, kokias jie turi patys, o taip pat per 2 mėnesius nuo pripažinimo turinčiu didelę įtaką dienos privalo savo tinklapyje skelbti ir pareikalavusiems asmenims pateikti informaciją apie faktiškai teikiamą tinklų sujungimą ir prieigą. Tokią informaciją savo tinklapyje skelbs ir RRT. Žinodami šią informaciją operatoriai gali reikalauti taikyti nediskriminavimo principą ir gauti neblogesnes sąlygas negu gauna bet kuris kitas operatorius.

 

Pabaigai

 

Nauja telekomunikacijų veiklos reguliavimo sistema užtikrina pakankamai lengvą naujų operatorių įėjimą į rinką, o taip pat įvairias paslaugų teikimo galimybes. Tačiau labai svarbu suprasti, kad teisės aktai tik sukuria galimybes veikti rinkoje, o šio verslo sėkmė labiausiai priklausys nuo pačių ūkio subjektų sugebėjimo pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis bei teisingų verslo ir teisinių sprendimų.

Mindaugas Civilka
advokatų kontoros “D.Foigt ir partneriai” / REGIJA advokatas


Tomas Lamanauskas
Ryšių reguliavimo tarnybos Juridinio skyriaus vedėjas

 

 

Unfair terms in contracts broadband / Telia Internet Services AB

KO has called for the banning of Vodafone to the offer of broadband with predetermined fixation using terms which gives it a far-reaching right to raise the price-fixing and unilaterally change the conditions to the detriment of the consumer. The conditions are contrary to both current practice and the EC directive on unfair terms.

Vodafone last year went out with a deal for group access to Telia’s broadband connection. Consumers who wanted to join could do so by Villa-owners’ Association. Those who joined the group via the federation had to pay a one time fee of 975 crowns and a fixed monthly fee of 200 for at least twelve months. A modem package also included.

For the connection of Telia’s “Conditions for Group Broadband Connection”. They show that the subscription for an indefinite period of not less than twelve months, after which it is extended automatically if no Party denounces it.

Under the terms of Telia has the right to change both the condition and extent of the service three months after the customer has been informed of this and after a month if it is minor. The subscriber is also obliged to pay any fixed and variable fees for the service in accordance with the currently applicable price list.

With the aid of these conditions announced Vodafone, during the period during and three months’ notice, customers connected to the monthly fee would be increased from 200 to 275 crowns from 1 April 2002. Customers were offered simultaneously to exit the agreement after these three months by virtue of the revised price would not pursue this.

Typically unfair terms

To the EC directive is an indicative list of terms that are normally considered to be unfair. These include conditions that allow the trader to unilaterally alter the terms without a valid reason as specified in the contract and to increase the price without the consumer has a corresponding right to cancel the contract if the final price is too high in relation to the agreed price.

A fundamental principle of the Swedish practice is to contract prices will be kept and that only such increases should be allowed to happen due to conditions that the vendor’s control or could have foreseen. Price escalation clauses should also be attached to the right of the consumer at no cost to terminate the agreement. The Market Court prohibited in a case (MD 1981:17) a company to use the condition “subject to future price changes.” The Court noted that such a condition means that the company reserves the right to amend a contract price and that a price revision clause in the scope clearly contrary to the practice.

Lack of balance

Even those of Vodafone applied conditions under KO such general application that is contrary to both common practice and against the indicative list of the EC directive.

Telia’s offer for the customer to terminate the agreement after three months under KO can not compensate for the disadvantages of a price increase results. A consumer who signs a contract in as little as one year must be confident that the agreement relates to the same conditions during that time. An exchange operator is an additional connection fee, new equipment, changing email addresses and websites. It means a lot of trouble making consumers reluctant to terminate the agreement. The current conditions and the manner in which Vodafone has applied to them, by raising the price, give Vodafone these benefits at the consumer’s expense and involves an imbalance between the rights and obligations according to the KO should be banned.

www.konsumentverket.se