Monthly Archives: February 2003

TeliaSonera registers pro forma operating loss for 2002

  • Company officials predict moderate growth for the future
  • But no guidance given for 2003

CommsUpdate Image

TeliaSonera has announced its first set of financial results as a merged entity, drawing a lukewarm reaction from the industry. Pro forma sales were up slightly to EUR8.81 billion from EUR8.80 billion in 2001, while underlying EBITDA grew to EUR2.67 billion from EUR2.37 billion, taking the company’s EBITDA margin to 30.3% from 26.9%. The firm reported an operating loss of EUR5.10 billion in 2002, though, compared with a EUR1.04 billion operating profit the previous year. Company president and CEO Anders Igel was upbeat about the performance, highlighting in particular the group’s mobile operations in the Nordic region and its fixed network services division in Sweden as areas with significantly increased margins; Nordic mobile services accounted for 27% of the group’s total sales in 2002, up from 25% twelve months earlier. Mr Igel’s outlook for the future left investors largely uninspired though. The CEO expects turnover to increase by a few percentage points per annum, while EBITDA margins are likely to grow to around 34% as the effects of the merger and the restructuring of loss-making businesses begin to be felt. He would not be drawn on a timeframe for these predictions, however, and declined to offer sales or profit forecasts for the current year. TeliaSonera shares fell more than 5% to SEK32 yesterday afternoon, on publication of the results.

Source: CIT’s Datafile of European Telecommunications

AB „Lietuvos telekomas” teiks tarptautinio interneto paslaugas Latvijoje

Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė „Lietuvos telekomas“ ir Latvijos telekomunikacijų paslaugų teikėja UAB „Telecentrs“ pasirašė tinklų sujungimo ir tarptautinio interneto paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią  AB „Lietuvos telekomas“ teiks tarptautinio interneto paslaugas Latvijoje.
„Telekomunikacijų paslaugų teikėją įmonė „Telecentrs“ pasirinko pasibaigus įmonės „Lattelekom“ išskirtinių teisių teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas laikui. Džiaugiamės, kad „Telecentrs“ mūsų paslaugas įvertino kaip geros  kokybės ir atitinkančias įmonės poreikius. Esame tikri, kad pasirašyta sutartis sustiprins mūsų Bendrovės kaip geros partnerės poziciją kaimyninėse rinkose“, – sako AB „Lietuvos telekomas“ generalinis direktorius Tapio Paarma.
Pasak „Lietuvos telekomo“ vadovo, ši tinklų sujungimo sutartis aktuali daugumai Bendrovės verslo klientų, turinčių savo padalinius Latvijoje. Dabar šios įmonės galės sujungti Latvijoje esančius padalinius ir Lietuvoje esančią pagrindinę įmonę į asmeninį virtualųjį tinklą (angl.  Virtual Private Network). Ir atvirkščiai – į tokį tinklą savo padalinius, įkurtus Lietuvoje,  galės sujungti ir Latvijos įmonės. Toks sprendimas leis įmonėms ne tik patogiau ir veiksmingiau naudotis savo duomenų bazėmis, bet ir taupyti lėšas.
AB „Lietuvos telekomas“, didžiausia šalies didmeninių telekomunikacijos paslaugų teikėja, turi didžiausios pralaidos tarptautinį interneto kanalą. Šiuo metu prisijungimo prie kitų šalių interneto teikėjų tinklų kanalų pralaida yra 444 Mb/s. Nepaisant didelės konkurencijos, „Lietuvos telekomas“ jau ne vienus metus yra interneto ir duomenų perdavimo paslaugų rinkos lyderis. Bendrovės paslaugomis naudojasi daugiau kaip pusė Lietuvos interneto paslaugų teikėjų.
Violeta Ulevičienė,
Informacijos skyriaus viršininkė,

(8~5) 236 76 7

“Lietuvos telekomas” teigia, kad “Tele2″ nėra pasirengęs profesionaliai derėtis dėl tinklų sujungimo techninių dalykų

Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė “Lietuvos telekomas” ketvirtadienį griežtai atmetė jai viešai išsakytus UAB “Tele2″ kaltinimus dėl vilkinamų derybų sujungti tinklus ir pareiškė, kad trečiasis pagal dydį šalies mobiliojo ryšio operatorius nėra pasirengęs profesionaliai derėtis dėl techninių dalykų.

“Tele2″ planavo vasario viduryje pradėti teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas, tačiau dar nesusitarė su “Lietuvos telekomu”, kaip naudosis šios bendrovės tinklais.

“Su kitomis įmonėmis (“Eurocom”, “Mediafon”), ketinančiomis teikti fiksuoto ryšio paslaugas moderniu “Lietuvos telekomo” tinklu, derybos vyksta sklandžiai, todėl esu įsitikinęs, kad su viena ar abiem įmonėmis susitarsime iki šio mėnesio pabaigos”, – patikino generalinis direktorius Tapijas Parma (Tapio Paarma).

Fiksuoto telefono ryšio rinka Lietuvoje liberalizuota nuo šių metų pradžios. Apie ketinimus joje sudaryti konkurenciją monopolistui “Lietuvos telekomui” Ryšių reguliavimo tarnybą informavo penkiolika bendrovių. Trumpųjų operatorių kodų paprašiusios penkios kompanijos juos gavo šį ketvirtadienį. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu “Tele2″ gavo 10-02 kodą, “Eurocom” – 10-03, “Lonkotelus” – 10-09, “Mediafon” – 10-07, Latvijos bendrovė “Telekomunikacija grupa” – 10-04.

“Esame suinteresuoti, kad rinka plėstųsi, bei sudarome visas sąlygas naujoms bendrovėms pradėti teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas. Derybos su “Tele2″ užtrunka tik dėl to, kad naujasis operatorius nėra pasirengęs profesionaliai derėtis dėl techninių dalykų”, – teigia “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius.

Pasak jo, nors derybos prasidėjo lapkričio 15 d., tačiau “Tele 2″, išskyrus per derybas žodžiu paminėtus kai kuriuos techninius duomenis, dar iki šiol nėra pateikusi jokių turimų įrenginių techninių dokumentų, būtinų derantis dėl tinklų sujungimo. Tik 2003 m. vasario 10 d. tolesnėms deryboms “Tele 2″ pateikė įmonės “Nokia” faksu atsiųstą dokumentą, kuriame nurodytas įsigytos stoties tipas, aparatinės įrangos tipas ir programinės įrangos versija.

Įmonė “Tele2″ kol kas yra vienintelė operatorė Lietuvoje, ketinanti teikti fiksuoto ryšio paslaugas iš savo telefono stoties naudojant įmonės “Nokia” technologinę įrangą. Tačiau “Lietuvos telekomas” dar 2000 m. nusprendė atsisakyti tokio tipo stočių, kaip neatitinkančių rinkos poreikių, ir per 2001 metų pirmąjį ketvirtį pakeitė jas modernesnėmis. Taip 40 tūkst. Vilniaus abonentų buvo sudarytos galimybės naudotis visomis modernių stočių paslaugomis. Taigi, pasak “Lietuvos telekomo” vadovo, tam, kad naudojant “Tele 2″ įsigytą įrangą būtų galima sujungti tinklus ir teikti paslaugas, reikia ją atnaujinti.

“Viešai mestus kaltinimus, neva “Lietuvos telekomas” sudaro dirbtines kliūtis ir taip vilkina derybas, laikau nepagrįstais ir nepadedančiais kurti skaidrios telekomunikacijų rinkos politikos, – vertindamas “Tele 2″ poziciją, sakė “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius T. Parma (Tapio Paarma). – Tenka apgailestauti dėl tokių potencialaus partnerio veiksmų”.

“Techninės derybos vyko taip, kad mes vis išspręsdavome “Lietuvos telekomo” iškeltus techninius klausimus, bet jų atsirasdavo vis daugiau. Dabar pareikalavome, kad telekomas pateiktų visus konkrečius klausimus dėl tinklų sujungimo, ir jis tai pažadėjo padaryti iki kito pirmadienio. Mes juos išspręsime, ir diskusijos dėl to baigsis”, – situaciją komentavo “Tele2″ komercijos direktorius Pranas Kuisys.

Jis nurodė, kad “Tele2″ nepriimtina “Lietuvos telekomo” siūloma kaina už naudojimąsi jo tinklais perduoti tarpmiestinius pokalbius (42 centai už minutę). “Tai daugiau nei dabar teikiamos paslaugos galutiniam vartotojui kaina. Ji mums nepriimtina, matyt, dėl to turėsime kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą”, – sakė P. Kuisys.

Ryšių reguliavimo tarnyba yra paprašiusi “Lietuvos telekomo” pagrįsti pasiūlytą būsimiems konkurentams tinklų sujungimo mokestį.

ELTA

AB „Lietuvos telekomas“ griežtai atmeta UAB „Tele 2“ kaltinimus dėl derybų vilkinimo

Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė griežtai atmeta UAB „Tele2“ kaltinimus dėl derybų vilkinimo ir ragina trečiąjį pagal dydį šalies mobiliojo ryšio operatorių vykdyti per derybas duotus pažadus.
„Viešai mestus kaltinimus neva „Lietuvos telekomas“ sudaro dirbtines kliūtis ir taip vilkina derybas laikau nepagrįstais ir nepadedančiais kurti skaidrios telekomunikacijų rinkos politikos, – vertindamas „Tele 2“ poziciją, pabrėžia Bendrovės vadovas Tapio Paarma. – Tenka apgailestauti dėl tokių potencialaus partnerio veiksmų“.
Planavusi 2003 m. vasarį pradėti teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas, UAB „Tele 2“ apkaltino didžiausią šalies telekomunikacijų bendrovę keliant dirbtinius reikalavimus ir vilkinant derybas su potencialiais fiksuoto telefono ryšio operatoriais.
„Esame suinteresuoti, kad rinka plėstųsi, bei sudarome visas sąlygas naujoms bendrovėms pradėti teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas. Derybos užtrunka tik dėl to, kad naujasis operatorius nėra pasirengęs profesionaliai derėtis dėl techninių dalykų“, – teigia „Lietuvos telekomo“ generalinis direktorius.
 Pasak jo, nors derybos prasidėjo lapkričio 15 d., tačiau „Tele 2“, išskyrus per derybas žodžiu paminėtus kai kuriuos  techninius duomenis, dar iki šiol nėra pateikusi jokių turimų įrenginių techninių dokumentų, būtinų derantis dėl tinklų sujungimo. Tik 2003 m. vasario 10 d. tolesnėms deryboms „Tele 2“ pateikė įmonės „Nokia“ faksu atsiųstą dokumentą, kuriame nurodytas įsigytos stoties tipas, aparatinės įrangos tipas ir programinės įrangos versija.
Įmonė „Tele2“ kol kas yra vienintelė operatorė Lietuvoje, ketinanti teikti fiksuoto ryšio paslaugas iš savo telefono stoties naudojant įmonės „Nokia“ technologinę įrangą. Tačiau „Lietuvos telekomas“ dar 2000 m. nusprendė atsisakyti tokio tipo stočių kaip neatitinkančių rinkos poreikių ir per 2001 metų pirmąjį ketvirtį pakeitė jas modernesnėmis. Taip 40 000 Vilniaus abonentų buvo sudarytos galimybės naudotis visomis modernių stočių paslaugomis. Taigi, pasak T. Paarmos, tam, kad naudojant „Tele 2“ įsigytą įrangą būtų galima sujungti tinklus ir teikti paslaugas, reikia ją atnaujinti.
„Su kitomis įmonėmis („Eurocom“, „Mediafon“), ketinančiomis teikti fiksuoto ryšio paslaugas moderniu „Lietuvos telekomo“ tinklu, derybos vyksta sklandžiai, todėl esu įsitikinęs, kad su viena ar abiem įmonėmis  susitarsime iki šio mėnesio pabaigos “, – patikino generalinis direktorius Tapio Paarma.
Apie tai, kaip vyksta derybos su įmone „Tele 2“, nuolatos raštu informuojama ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Violeta Ulevičienė,
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~5) 236 76 79

TeliaSonera blocked from taking over in Baltics

TeliaSonera would like to acquire majority in the Baltic telecom operators where it already has large shares. However, the original shareholders’ agreement is blocking it from taking over until May 2004.

Eesti Telekom has confirmed in a press release that it is aware of interest from TeliaSonera to acquire majority shareholdings in Baltic companies. This could include Eesti Telekom and its mobile arm EMT, as well as LMT (Latvia), both of which are 49% owned by TeliaSonera. In Lithuania, TeliaSonera already owns a 55% stake in Omnitel.

Telekom chairman, Jaan Mannik has commented in the past that he would view the Telia/Sonera merger as a positive development for his company, reports market research company EMC on its web site.

However, Eesti Telekom has stated that as per the Shareholders Agreement of December 1998 (effective from May 1999), TeliaSonera agreed not to acquire in excess of 49% of issued shares prior to the fifth anniversary of the Shareholders Agreement becoming effective or the date on which the state’s holding of shares falls to below 10%. TeliaSonera will be free to take over the majority on before May 2004 if the Estonia state sells most of its shares.

Mobile CommerceNet

76 proc. telekomo fiksuoto ryšio klientų rinktųsi konkurentą, jei jis pasiūlytų palankesnes kainas

Atsiradus laidinio ryšio tiekėjo alternatyvai, 76 proc. dabar besinaudojančiųjų “Lietuvos telekomo” paslaugomis rinktųsi konkurentą, jei šis pasiūlytų palankesnes ryšio kainas. Ryšio kokybei didžiausią reikšmę savo pasirinkime teiktų tik 6 proc. šalies gyventojų. Ta rodo interneto vartų “Delfi” užsakymu atlikta apklausa.

Laidiniu ryšiu namuose naudojasi beveik 60 proc. apklaustųjų. Dažniau naudojasi vidutinio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiųjų miestų gyventojai. Tarp telekomo paslaugų atsisakiusiųjų daugiau vyresnio amžiaus gyventojų.

40 proc. tyrimo dalyvių teigė per mėnesį fiksuoto telefono ryšio sąskaitoms išleidžiantys 30-50 litų, 31 proc. – 50-100 litų. Daugiau išleidžia jaunesnio – vidutinio amžiaus atstovai, didmiesčių gyventojai.

Šį viešosios nuomonės tyrimą atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” šių metų sausio 20-27 d. Tyrime dalyvavo nuolatiniai šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 šalies gyventojai.

Fiksuoto telefono ryšio rinka Lietuvoje liberalizuota nuo šių metų pradžios. Apie ketinimus joje sudaryti konkurenciją monopolistui “Lietuvos telekomui” Ryšių reguliavimo tarnybą informavo penkiolika bendrovių. Trumpųjų operatorių kodų jau yra paprašiusios penkios kompanijos, jos tokius numerius gali gauti šią savaitę.

“Lietuvos telekomas” šiuo metų derasi su trim bendrovėmis dėl naudojimosi savo tinklais sąlygų. Ryšių reguliavimo tarnyba yra paprašiusi “Lietuvos telekomo” pagrįsti pasiūlytą būsimiems konkurentams tinklų sujungimo mokestį. Pagal preliminarų buvusio monopolisto pasiūlymą apsimoka teikti tik tarptautinių skambučių bei skambučių iš fiksuoto ryšio į mobiliuosius paslaugas.

“Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Tapijas Parma (Tapio Paarma) prognozavo, kad nė vienas iš būsimų konkurentų neteiks visų balso telefonijos paslaugų, kokias siūlo telekomas, o veiks didžiausiuose šalies miestuose, siūlys paslaugas verslo įmonėms, tarptautinius ir tarpmiestinius telefono pokalbius.

ELTA

TeliaSonera seeks to acquire majority holdings

TeliaSonera is seeking to acquire a majority stake in all its Baltic operations and become the dominant player on the market, confirmed Kenneth Karlberg, senior vice president of TeliaSonera, in an interview to Dienas Bizness.

“We are not in the position today that we really can decide what we want,” said Karlberg, adding that if there was an opportunity and the price was right, TeliaSonera would be interested to acquire a controlling interest in all its Baltic operations.

BBN Newsletter

Telecom Tension

With Tele2 waiting in the wings and regulators watching closely, is Lietuvos Telekomas ready for competition?

In December, Lietuvos Telekomas general manager Tapio Paarma said confidently that he would have no trouble sleeping on New Year’s Eve.

“No nightmares,” pronounced the gruff Finish native who has overseen the rapid and total restructuring of Lithuania’s state-owned telephone company since it was privatised in 1998.
It’s not the pop of champagne corks that might have kept Paarma awake, but the fact that the next morning, his company’s monopoly on telephone service was set to expire. On January 1, 2003, Telekomas’s four-and-a-half year exclusive right to offer voice calls over the country’s telephone wires, or “fixed-lines,” officially came to a close. Competitors are now allowed to rent capacity from Telekomas and repackage and sell local, long-distance, and international telephone service to the public.

There aren’t huge profits to be made from residential service, where Telekomas is already facing stiff competition from aggressive mobile phone operators. In the first nine months of 2002, Telekomas saw a 13.6-percent decrease in the number of its “main-line” customers as mobile phone use skyrocketed. But at least two competitors are gearing up to enter the market— Sweden’s Tele2, which in just two years has become a strong number three in the Lithuanian mobile market, and the much-smaller Interprova, a domestic start-up long-distance company that is already battling Telekomas in court. Observers expect that international calls over Telekomas’s fixed-line network, which in 2001 handled 60 to 70 percent of all international telephone traffic, are sure to attract other competitors.

Meanwhile, the Communications Regulatory Authority is working overtime to prepare to monitor Lietuvos Telekomas’s relations with its competitors, who will also be its wholesale customers. It will not be easy to referee the coming battle, which in other European countries has spawned numerous lawsuits between incumbent and challengers. An official letter mailed to Telekomas last October put the company on notice that after the first of January, it will be expected to meet “sets of obligations” concerning its prices, how well it provides network access to its competitors, and its accounting practices, says Feliksas Dobrovolskis, who heads the Telecommunications Regulation Division of the Communications Regulatory Authority.

Over the past two years, the CRA and Telekomas have sparred over price increases, competitive practices, and the extent of the regulator’s authority. With the opening of the market, a new level of scrutiny will take effect. Much depends on the number and calibre of the challengers who join the fray. But one thing is for certain: Telekomas ‘s legal department, and the government regulators who must work out the technical protocols of connections and prices, will be kept very, very busy.

Network news

Despite the new competition, Paarma has good reasons to be confident. Under his leadership, Lietuvos Telekomas has invested US$480 million to transform itself from a inefficient state-owned telco into a streamlined operation well-positioned to handle the large volumes of data traffic that modern businesses demand.
Despite all the talk about a wireless future, the fact is that the reliability and cost effectiveness of fixed-line networks for data remain unchallenged. “I don’t see any other technology that Paarma should lose sleep over,” says Julian Watson, telecoms research manager at the World Markets Research Centre based in London. Thanks to upgrades made over the past four and a half years, Watson expects Telekomas will remain the leading data communications provider “for some years to come,” a potentially lucrative position as more foreign companies invest after NATO and E.U. membership.

And Telekomas has the widest network in the country. More than 3,000 kilometres of new optical cable have been added to improve speed and capacity for data. In June 1998, only 19.4 percent of the telephone network had been digital, but now it is 81.5 percent digital, allowing a whole range of new voice and data services targeted to businesses. Where 10 different technologies had been patched together before privatisation — the result of a cash-strapped state owned company trying to upgrade piecemeal — there is now an up-to-date network which is adding further broadband capabilities. And everything from ISDN lines to videoconferencing services is currently available through subsidiary UAB Lietuvos Telekomas Verslo Sprendinimai (Lithuanian Telecom Business Solutions). In Lietuvos Telekomas 2001 annual report, Internet and other data communication revenue were the bright spots on a balance sheet on which revenues from standard fixed-line services were falling sharply.

Diversification has been a major part of Paarma’s preparations for the new competitive landscape. And he has not hesitated to deploy a subsidiary to fend off competition, as in the area of voice-over IP, which uses the Internet to carry international long-distance call. Consider Voicecom, the Telekomas subsidiary created in 2001 as a clear defensive thrust against smaller players using the Internet to make cheap international calls. While court proceedings continue with Interprova, a start-up whose lines were disconnected by Telekomas because it was using data lines to connect voice calls, Paarma has aggressively cornered that very same market by establishing UAB Voicecom, a joint-venture with U.S.-based Nexcom Telecommunications, Ltd. Paarma says proudly that after little more than a year in operation, Volicecom now dominates the market for such calls, controlling 80-percent of the business.

Clearly, Telekomas is no longer the same “old-fashioned Soviet locomotive” Paarma says he found when he took over as general manager on July 7, 1998. In less than five years, change after relentless change was put through, as if Paarma were staring at his watch. With a finite amount of time before the market was liberalised, speed was clearly important to the majority owners of the privatised company — Amber Teleholdings, an investment partnership of Scandinavian telcos Telia and Sonera, which also control the fixed-line networks in Latvia and Estonia.

The cost of rapid change

The transformation of Telekomas has not been easy. The problem was not the improvements, but rather the pace of change. As more than half Lietuvos Telekomas’s workforce was slashed, news of the massive layoffs — many of them of older employees — sent shockwaves through the country. Where 10,000 employees once laboured, now less than 5,000 collect salaries. And every citizen was directly affected by the changes when they opened their phone bill. Local telephone calls which for decades had been provided free to the public even after Lithuania won its independence from the Soviet Union, suddenly were being charged on a per-minute and per-call basis. Increases in the monthly service fee had pensioners and “socially disadvantaged” groups up in arms.

In the past two decades, most of Europe’s state-owned telephone companies have been privatised , but they have done so with the luxury of time to usher in the sweeping changes. Not so in Lithuania. What was accomplished over a span of 15 to 20 years in Europe, was done here in less than five.
“It was the most rapid change in Europe,” Paarma pronounces, with a glint of Scandinavian pride in his gravely voice – the satisfaction of a hard job completed as planned. But the speed of those changes has earned the company a special position of anger in the minds of many Lithuanians.

One wall in Paarma’s office in Lietuvos Telekomas’s Vilnius headquarters, is covered with dozens of framed caricatures which have appeared in Lithuanian magazines and newspapers lampooning Paarma as a profit-hungry businessman taking money from the disadvantaged while he cozies up to politicians. Paarma believes the tide is turning in the media, and Telekomas now tracks its press coverage carefully, even at it has new unveiled new discount programs for its disadvantaged customers and lowered fees on international calls. It’s not so much the still-rare positive stories that Paarma takes heart from, but rather a slow-down in the negative press.

“Let’s say the frequency has decreased,” he says. “I don’t even remember when the last [caricature] was published; it was some several months ago.”

The painful changes are all in the past, says Paarma who seems genuinely eager to improve his relations with the public. “Do you know any family where the husband and wife are in bed, boxing with each other at the same time as they are making love?” he asks. “No. We took hits first, bad news first. And now it’s time for love.”

Regulatory wrangling

So far, at least, there are few signs his conciliatory message is being heard. The steady tariff hikes of the past few years may be over, and in fact, prices are already coming down for international calls to Scandinavia and Russia, but criticising Lietuvos Telekomas has become a national pastime. And not only in casual conversation, but in the government halls.

Guoda Steponavièienë, vice president of the Lithuanian Free Market Institute is the think-tank’s point person for telecommunications. She follows any legislation and regulation of telecommunications in parliament and has been alarmed by what she has been seeing. “Lietuvos Telekomas has become a very emotional issue in this country,” says Steponaviciene. “Politicians seem interested only in kicking Lietuvos Telekomas, because that is what people want to hear.”

With more than 30 years experience in the telecom field, Paarma is circumspect when asked about the political climate, and about his recent battles with regulators. Prior to his appointment as General Manager at Lietuvos Telekomas, he had served as deputy CEO at Lattelekom, where the Latvian government has fought so bitterly with the telephone company, both sides have sought international arbitration. Paarma is optimistic that the regulatory climate in Lithuania will improve, especially with E.U. membership in 2004.

“It will settle down,” he says. “All operators including us, we are protecting our rights and our views. Regulatory, I hope, is trying to push for competition for all. If they are doing that, fair enough. If they are in line with European Union regulations, fair enough.”

But Paarma does raise the question of the expertise of regulators, and the wisdom of creating new regulations that will soon need to be replaced. “Their problem has been a huge amount of work and not enough experience,” he says. “Of course lawmakers — meaning the government, — they are passing laws, but what is the quality of those laws? The new telecommunication law is coming into effect the first of January but already we know that they are going to have to change it for the European Union. So everybody is making mistakes, there are contradictions. These are normal debates, sometimes struggles, that happen in other countries as well. Everybody is doing their job.”

In the end, the World Market Research Institute’s Julian Watson says that the biggest concern for Telekomas will not be regulation, and not even competition, but whether the data boom which Paarma is betting on, will come to pass soon enough to offset the falling revenues from residential telephone services. Says Watson: “There are bigger risks to Telekomas than competition: lower than expected demand for data services, and enforced reductions in capital expenditure due to lower revenues in its core telephony business.”

If Paarma is nervous about the future, he doesn’t show it. Having observed the situation in Estonia, where competition has already come to fixed-line telephony, he feels he has prepared well. International calling, where Estonian Telecom took its biggest hit, only makes up 7.7 percent of revenues at Lietuvos Telekomas in 2001. That is much less than the 26 percent of revenues in 1998.

And Paarma takes heart from the competitive landscape two years after Estonia was liberalised. “From my side, I welcome competitors,” says the famously tough negotiator between drags on his cigarette. “But I believe there are much more dreams than realities in some of those plans. What happened in Estonia? Fifty licenses were issued, ten started, and three are alive today.”
“Let’s put it this way,” he says, exhaling a cloud of blue smoke. “I hope our competitors have done proper business plans.”

Andrew Page
Lithuanian Business Review

Teismas nepatenkino “Lietuvos telekomo” skundo

Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko nepakeistą daugiau kaip prieš metus Konkurencijos tarybos priimtą nutarimą skirti “Lietuvos telekomui” daugiau nei 2 milijonų litų baudą už Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimą. Sprendimą šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis paskelbė šį ketvirtadienį, balandžio 10-ąją.

Ryšių bendrovė pernai pavasarį apskundė teismui Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo bendrovė “Lietuvos telekomas” buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, reikalavimus. “Lietuvos telekomas”, užimdamas dominuojančią padėtį bendrojo fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacijų tinklų nuomos rinkose, buvo priėmęs sprendimus užblokuoti nuomojamas linijas internetinės telefonijos paslaugas teikiančioms UAB “Interprova” ir apie 30 kitų įmonių, taip eliminuodamas konkurenciją ir įtvirtindamas savo dominuojančią padėtį internetinės telefonijos paslaugų rinkoje. Tokius “Lietuvos telekomo” veiksmus Konkurencijos taryba įvertino kaip internetinės telefonijos paslaugų ribojimą ir rinkos monopolizavimą pažeidžiant Konkurencijos įstatymą. Už tai ryšių bendrovei buvo paskirta piniginė bauda, kuri sudarė 2 mln. 77 tūkst. 154 Lt.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai penktadienį pranešė, kad išnagrinėjęs “Lietuvos telekomo” skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas minimą Konkurencijos tarybos nutarimą paliko nepakeistą. Toks teismo sprendimas reiškia, kad internetinės telefonijos rinka visą tą laiką nepriklausė “Lietuvos telekomo” bendrovės monopoliui ir todėl ji nepagrįstai ribojo kitų ūkio subjektų teises teikiant internetinės telefonijos paslaugas. Teismas taip pat paliko galioti Konkurencijos tarybos skirtą baudą, kurios “Lietuvos telekomas” kol kas nėra sumokėjusi.

Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

ELTA
2003 balandžio mėn. 12 d.

„Tako“ interneto paslaugų vartotojus „Lietuvos telekomas“ skatins lojalumo programa

Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė AB „Lietuvos telekomas“ klientams pristato pirmąją lojalumo programą – „Žingsniai“,  skirtą privatiems interneto paslaugos  „Atviras takas“ vartotojams.
„Siūlydami šią lojalumo programą, siekiame ne tik įvertinti ištikimiausius „Atviro tako“ vartotojus, bet ir paskatinti daugiau naudotis internetu bei išbandyti įvairias mūsų paslaugas“, – teigia Paslaugų plėtros departamento direktorius Harri Suokko.
Nuo šiol kiekvienas šios paslaugos vartotojas už kiekvieną naudojimosi internetu minutę galės kaupti taškus – „žingsnius“. Surinkę tam tikrą jų skaičių, programos dalyviai galės 10-100 proc. pigiau įsigyti Bendrovės teikiamas paslaugas „DSL takas“, „Takas iD“, „ISDN duetas“, „Interneto svetainė“ ir kt. arba iškeisti „žingsnius“ į originalius interneto vartų „Takas“ suvenyrus.
Populiarindama naują programą, Bendrovė naudosis „TradeDoubler“ elektroninės rinkodaros sistema. Taikant „TradeDoubler” technologijomis pagrįstus sprendimus, užmezgami glaudūs ryšiai tarp produktus ir paslaugas internetu reklamuojančių įmonių ir reklamos partnerių – interneto svetaines ir interneto vartus tvarkančių įmonių. Šios technologijos leidžia įmonėms stebėti, analizuoti ir vertinti visus reklamos partnerių interneto svetainių lankytojų veiksmus.
Norint tapti programos „Žingsniai“ dalyviu  tereikia būti „Atviro tako“ vartotoju, susipažinti su programos sąlygomis bei užsiregistruoti programos svetainėje http://zingsniai.takas.lt/
Naudojantis paslauga „Atviras takas“ vartotojams nereikia pasirašyti jokių sutarčių, mokėti registracijos ir abonentinių mokesčių, o norint prisijungti prie interneto tereikia paskambinti  bendru visai Lietuvai telefono numeriu (8-901) 5 55 55. Šios paslaugos vartotojai turi galimybę naudotis nemokama „Tako“ elektroninio pašto dėžute.
Prieš trejus metus pradėta teikti paslauga „Atviras takas“ šiuo metu naudojasi jau 35 000 interneto vartotojų.
Visą informaciją apie lojalumo programą „Žingsniai“ galima rasti interneto svetainėje http://zingsniai.takas.lt/ arba sužinoti paskambinus nemokamu Bendrovės informacijos telefonu 1525.
Violeta Ulevičienė,
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~5) 236 76 79