Monthly Archives: December 2002


Open joint stock company Telecominvest (hereinafter referred to as the “Company”) is a holding managing company, which unites enterprises that are present almost in all segments of the telecommunications industry and are operating all over Russia.


The Company was founded in 1994 by the leading telecommunication enterprises in St. Petersburg – OAO Petersburg Telephone Network and OAO St. Petersburg National and International Telephone – for the purpose of effective management of their subsidiaries. In 1996 the Company acquired another partner – Commerzbank – one of the largest banks in Germany, which became one of the shareholders in the Company through its subsidiary First National Holding S.A. (FNH).

In 2000 Swedish telecommunications concern Telia A.B., which has very strong positions virtually in all segments of the telecommunications industry in Scandinavia and Northern Europe, became a shareholder of FNH. Strategic partnership between the Company and Telia is developing in all directions of activities of the Telecominvest Group. We also actively exploit operational experience of our Western partner.

The main goal of the Telecominvest Group operators is to provide customers with the highly qualitative services of voice communications and the services of data transmission as well as access to various information sources. Telecominvest grants these services using the set of wireless technologies (cellular, paging and trunking networks) and modern technologies of fixed-line communications, including broadband subscribers access of different types. Over seven years of operation the efforts of the Company and the members of the Group resulted in construction of modern mobile and fixed-line digital networks in Russia, which enabled the population of the country to use different types of modern telecommunication services.

The Company also carries out activities in the area of creation of information and billing systems, information platforms of the last generation, such as digital TV systems and commercial call-centres. The process of convergence of telecommunications with information technologies and mass-media opens up a wide range of possibilities for the Group to develop the existing as well as new business directions.


The main task of the Company is to consolidate the efforts and the potential of the subsidiary and affiliated companies in order to be able to satisfy the demands of the customers in modern communications services. In order to fulfill these tasks Telecominvest attracts investments, implements telecommunications projects, creates new enterprises and provides for their effective development. The shareholding owned by the Company enable it to coordinate its subsidiaries and affiliates in an effective way.


Being a holding company Telecominvest uses a system approach to business, which is reflected in the goal-oriented development of all operational segments of the Group on the basis of unified standards and procedures. Telecominvest carries out strategic planning and coordinates the activities of enterprises through specialized departments and divisions, the main task of which is to create conditions essential for dynamic development of the Group.

Telecominvest is trying to create a telecommunications Group of the pan-Russian scale. Today the Group is present in telecommunication markets of the Moscow region, North-West region (including St. Petersburg), North-Caucasus, Volga region, Central region, Siberia, Far East, and Ural.

In the field of mobile communications the medium-term perspective of the Group is to construct a GSM network of the federal scale and further to switch to the 3G networks.

In the field of fixed-line communications the strategic goals are strengthening the Group leading position in the telecommunications market of the North-West region and creation of new services on the basis of modern technologies: Internet, broadband subscriber access, etc.

Moreover the Group plans to develop information services business based on modern technology platforms.


Education and training of the personnel in the Group is one of Telecominvest’s main goals. The strategy in this field sounds like this: Achievement of better results by revealing the potential of the enterprise and its staff. In the conditions of quickly developing market and tough competition the staff becomes that foundation stone which carries the entire development strategy of the Group. That is why the Company pays much attention to maintenance and optimisation of a complex system of effective education and training of the staff in the member-companies of the Group, as well as building of effective methods for motivation.

Investment Policy

The Company’s investment strategy is based on the concept of reasonable use of a wide range of tools for operational and investment activities. In addition to reinvesting profits to provide the Group companies with necessary funds, the Company obtains bank loans and vendor financing. If such a case relates to recently set-up companies, Telecominvest acts as a warrantor under these types of borrowings. However, in any case an essential condition for implementation of investment projects is revenue maximization along with optimization of financing scheme. We aim at creating optimal concepts for new businesses that enable TCI’s newly set-up companies show good performance in terms of operating results as early as in first years of operation and generate sufficient funds for companies to develop with no external financing.


Among the foreign and Russian banks, which are co-operating with the Group, we should mention the well-known financial institutions such as European Bank for Reconstruction and Development, International Moscow Bank, Commerzbank, BNP-Dresdner Bank, Credit Lyonnais, St.Petersburg Industrial and Construction Bank. Over 9 years of operation, Telecominvest has gained a reputation as a reliable guarantor for investments into Russia’s telecommunications industry. At present Telecominvest is actively involved in joint telecommunication projects with the leading mobile operators and equipment suppliers, promoting cooperation with Telia, Sonera, Nokia, Siemens, NEC Corporation, Mitsui, Lucent Technologies, and other companies.

OAO Telecominvest
Nevsky pr., 54
191011 St. Petersburg
Tel. +7 812 325 86 36
Fax +7 812 324 06 41

Abuse of dominant position

The investigation was launched in May 2001 upon the request of UAB Interprova. AB Lietuvos Telekomas accused the company of the infringement of the exclusive rights granted to AB Lietuvos Telekomas and in December 2000 blocked the ISDN flows and telephone lines operated by UAB Interprova. As a result, UAB Interprova was prevented from the provision of the Internet telephony services and suffered a loss of about LTL 1 million (EUR 289 620), since the blocking of the telephone lines made it impossible for the company to operate in the market and compete with other companies rendering the data transmission services. For the purpose of providing the data transmission services UAB Interprova had concluded the agreement on the lease of dedicated lines with AB Lietuvos Telekomas.

Disclosing all the circumstances in the course of the investigation was a challenging task, since the Internet telephony services are not adequately regulated in Lithuania. Thus investigation focused on the method of the Internet telephony service when the telephone connection to the server of the Internet telephony provider is established through the public fixed telecommunications network operated by AB Lietuvos Telekomas within the Republic of Lithuania.

According to AB Lietuvos Telekomas the provision of telecommunications services to UAB Interprova was terminated in late 2000 because the latter was providing the international telephone services while according to the Law on Telecommunications this right was exclusively granted to AB Lietuvos Telekomas. UAB Interprova, however, explained that it was rendering the Internet telephony services. The provision of this kind of services was also specified in the licence application filed by UAB Interprova.

Since the Law on Telecommunications does not provide the definition of the concept of the Internet telephony or the voice transmission over the Internet the investigation also duly took into consideration the provisions of the competition law and policy of the European Community in the field of telecommunications and the general economic practice. The investigation also took due regard of the experience of other European institutions in investigating comparable cases. The facts accumulated during the investigation and the assessment of the market situation permitted a conclusion that the Internet telephony service provided by UAB Interprova was not the voice telephony service in respect of which AB Lietuvos Telekomas has been granted an exclusive right, since the signal transmission was not performed in real time. Transmission over the Internet network as part of the service was not able to ensure the duration and transmission parameters required by voice telephony.

Enjoying the dominant position in the fixed public telecommunications network market and the market for the lease of the telecommunications networks AB Lietuvos Telekomas passed a decision to block the lines leased by UAB Interprova and about 30 more undertakings providing the Internet telephony services, as a result eliminating competition and consolidating its dominant position in the Internet telephony service market. Such actions by AB Lietuvos Telekomas were qualified as the restriction of the Internet telephony services and market monopolisation in breach of the Law on Competition.

In view of the conclusion of an infringement of the Law on Competition by AB Lietuvos Telekomas the company was obligated to resume the provision of the services concerned to UAB Interprova not later than within 10 days from the publication of the concluding part of the decision of the Competition Council. Having assessed the extent of damage incurred to the undertaking and also in view of the repeated nature of the determined infringement AB Lietuvos Telekomas was subject to a fine in the amount of 0.2 percent of the gross annual income of the company, i.e. LTL 2.077 000 (EUR 601 540).

AB Lietuvos Telekomas appealed to court against the decision. The claim is pending in Vilnius County administrative court.

Central America reaps rewards for being the last to privatize telecommunications

That is exactly what attracted Telia Swedtel of Sweden and Grupo MegatelEmce of Honduras to bid for Enitel in Nicaragua. In December 2001, the Telia-Swedtel-Emce consortium won the right to manage and operate Enitel after acquiring a minority stake. The company paid $33 million for 40% of the company and will pay $10 million annually through 2007 for the right to administer the former state enterprise.

Telia and its Honduran partners face opposition from leftist and populist groups who worked against privatization of Nicaragua’s phone monopoly. Leftist parties argue that privatization favors foreign investors, not the country’s interests. In the case of Enitel, that charge is strengthened by a growing corruption scandal, including allegations that the former President Arnoldo Aleman was a “shadow partner” in the bid for the company, which was officially privatized only days before he left office at the end of last year.

Privacy probe leads to arrest of Sonera executives


Two high-ranking executives at Sonera , Finland’s largest telecommunications company, have been arrested as part of an investigation into whether the company has violated the privacy rights of its workers.  Jari Jaakkola, an executive vice president, and Henri Harmia, who led the coordination of Sonera’s merger with the Swedish company Telia , have both been suspended from the company.


Finnish police are currently investigating allegations made in the national press that Sonera monitored the calls of its own employees in 2000 and 2001 in an attempt to identify who may have leaked information to the media about internal company disputes.  The police investigation, ordered by the government, which controls the company, has already led to the arrest of three other Sonera employees who worked in corporate security. Sonera have strongly denied any wrongdoing and last month announced that it was considering legal action against the newspaper.

Finland’s communications regulatory agency stated last week that it suspected that Sonera had misused call-identification records and submitted the findings to the police. Sonera’s position as a telecoms operator makes any monitoring a particularly serious offence.

Baker & McKenzie International

Swedish minister: Finland turns Telia-Sonera into competition between nations

Leif Pagrotsky, Sweden’s Minister for Industry, Employment and Communications, suspects that the Finnish government does not always have pure business interests in mind when it makes decisions regarding the new merged entity formed by telecoms operators Telia and Sonera.

    In an interview with Swedish daily newspaper Svenska Dagbladet, Pagrotsky insisted that the Swedish government is capable of keeping business interests in mind. The minister lamented that recent events have turned into a type of competition between the two nations.
    “The Swedish government has found it important to protect the minority shareholders of Telia-Sonera. But this view has unfortunately met with little understanding on the Finnish side. They look out for the interests of the two principal shareholders, the Swedish and Finnish states.”
    The Swedish state owns 46 percent of Telia-Sonera, and the Finnish state has a holding of 19 percent.

The governments of the two neighbours had a public dispute in early November when a Telia shareholders’ meeting selected Telia CEO Anders Igel to the Board of Telia-Sonera.
    Finland did not approve of this decision, as the shareholders’ agreement of the Finnish and Swedish states denied a member of operative management a seat on the Board. The controversy ended when Igel relinquished his post on the Board.
    The Swedish media often treated Finland’s annoyance about Igel’s appointment as nationalistic bickering.
    According to Pagrotsky, he has not had a proper discussion with his Finnish colleague, Minister of Transport and Communications Kimmo Sasi, about what went wrong in the incident.

In the interview, Pagrotsky makes it plain that he does not like the shareholders’ agreement, as the two states agreed on the details of the merger among themselves, and simply presented the terms to other shareholders.
    According to the minister, the agreement was approved in Sweden because the merger was deemed so wise and important that Sweden was prepared to make some sacrifices.
    Igel, currently visiting Finland, sought to calm down the situation after the newest twist in the telecommunications merger. According to Igel, no unnecessary conclusions should be drawn from Pagrotsky’s comments.
    Igel emphasised that the most important thing is for the merger to now proceed rapidly. The CEO did not reveal how many dismissals can be expected once Telia and Sonera merge, but some jobs will inevitably be cut. The personnel of the merged entity currently numbers over 20,000.

Helsingin Sanomat

“Bitė GSM” susirūpino dėl “Lietuvos telekomo” ir “Omnitel” susitarimų

Antradienį mobiliojo ryšio kompanija “Bitė GSM” viešai paskelbė, kad kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) ir Konkurencijos tarybą, prašydama ištirti, ar “Lietuvos telekomo” ir “Omnitel” veiksmuose ir susitarimuose nėra nesąžiningos konkurencijos, kainų primetimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi faktų.

Kaip esame pranešę anksčiau, praėjusią savaitę “Lietuvos telekomas” ir “Omnitel” pasirašė naują tinklų sujungimo sutartį, ir netrukus po to “Lietuvos telekomas” sumažino pokalbių skambinant iš fiksuoto savo tinklo į “Omnitel” tinklą tarifus.

“Dabar jau aišku, kad arba “Lietuvos telekomo” skambučiams į mūsų tinklą taikomas antkainis viršija Vyriausybės nustatytas ribines kainas, arba fiksuotojo ryšio monopolistas diskriminuoja “Bitę”, nesutikdamas mokėti tiek, kiek jis moka akcininkų ryšiais susijusiems operatoriams”, – teigė “Bitės GSM” teisinio reguliavimo direktorius Mindaugas Jablonskis.

“Lietuvos telekomo” informacijos skyriaus vadovė Violeta Ulevičienė Eltai pareiškė, kad bendrovė tokias pat kaip “Omnitel” tinklų sujungimo sąlygas siūlo ir kitiems mobiliojo ryšio operatoriams. “Kitą dieną po sutarties pasirašymo su “Omnitel” išsiuntėme laiškus su pasiūlymais bendrovėms “Bitė GSM” ir “Tele2″, tačiau atsakymo į juos dar negavome”, – sakė V. Ulevičienė. Susitarimo detalių su “Omnitel” ji neatskleidė.

“Manome, kad Lietuvoje visos verslo įmonės turėtų laikytis tų pačių teisinių normų, pirmiausia, įstatymų ir pasirašytų sutarčių. “Lietuvos telekomas”, siųsdamas skambučius į “Bitę” tarptautiniais kanalais, pažeidžia ir teisės aktų reikalavimus, ir pasirašytas sutartis. Derėdamasi su “Lietuvos telekomu”, “Bitė” sutinka su 2 kartus mažesne skambučio kaina negu “Lietuvos telekomo” mokama užsienio operatoriams siunčiant skambučius į “Bitę”. Jeigu “Lietuvos telekomas” nesutinka su tokiomis sąlygomis ir pasirenka brangesnius kaštus, tai tokią poziciją sunku vadinti ekonominės naudos siekimu, greičiau kitų ūkio subjektų diskriminavimu, piktnaudžiaujant susijusių ūkio subjektų užimama dominuojančia padėtimi”, – Eltai komentavo M. Jablonskis.

“Omnitel” viceprezidentas Dainius Pupkevičius Eltai neneigė, kad ankstesnė tinklų sujungimo sutartis su “Lietuvos telekomu” buvo nenaudinga. “Bet nusprendėme, kad derybos geriau nei ilgi teismų procesai. Prie derybų stalo mums pavyko rasti kompromisą, nes abi pusės padarė nuolaidų”, – sakė D. Pupkevičius.

“Tele2″ mobiliojo ryšio kompanija kol kas nekomentuoja “Lietuvos telekomo” ir “Omnitel” susitarimo bei “Bitės GSM” paskelbtų vertinimų, nes, kaip Eltai sakė “Tele2″ atstovas spaudai Justas Vaitkevičius, “Tele2″ pirmiausia nori su “Lietuvos telekomu” aptarti šios bendrovės pateiktus pasiūlymus dėl tinklų sujungimo sutarties.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmyra Kvietkauskienė Eltai patvirtino, kad “Bitė GSM” kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl “Lietuvos telekomo” ir “Omnitel” veiksmų. “Tai nėra skundas, tik pateikta pirminės informacijos, kuri dabar analizuojama. Jeigu pasirodys, kad gali būti pažeistas Konkurencijos įstatymas, tai Konkurencijos taryba gali nuspręsti pradėti tyrimą. Bet kol kas neverta spėlioti, kaip bus”, – sakė P. Kvietkauskienė.

Ryšių reguliavimo tarnybos vyr. specialistė Rasa Karalienė Eltai sakė, kad “Bitė GSM” tikrai pasiskundė dėl “Lietuvos telekomo” ir “Omnitel”. “Pateiktas pretenzijas nagrinės nuolat veikianti ginčų reguliavimo komisija, kuri savo išvadas paprastai pateikia tarnybos vadovui, kuris priima sprendimą”, – aiškino R. Karalienė.

“Bitės GSM” atstovų teigimu, nepaisydamas tinklų sujungimo sutarties sąlygų ir RRT nustatytų taisyklių, “Lietuvos telekomas” jau pusę metų vietinius skambučius siunčia per užsienį. “Vartotojai skundžiasi, kad nemato skambinančiojo telefono numerio”, – sakė M. Jablonskis. Jis taip pat pabrėžė, kad dėl “Lietuvos telekomo” piktnaudžiavimo per 2002 metus “Bitė” praras daugiau kaip 4 mln. litų, kurie greičiausiai atiteks su fiksuotojo ryšio operatoriumi susijusioms užsienio bendrovėms.

“Mes esame verslo įmonė. Jeigu užsienio operatoriai pasiūlo ekonomiškai naudingesnes galimybes ir mažesnes kainas už paslaugas nei vietos operatoriai, suprantama, kad verslo įmonė pasirenka jai naudingesnius variantus”, – aptakiai komentavo “Bitė GSM” kaltinimus dėl vietinių skambučių siuntimo per užsienį “Lietuvos telekomo” atstovė.

“Mes siūlėme “Lietuvos telekomui” nustatyti vieną kainą vietiniams ir užsienio skambučiams į mūsų tinklą, siekdami sumažinti kainas Lietuvos vartotojams ir derybų keliu išspręsti nuostolių kompensavimą. Tačiau vietoj konstruktyvių derybų patiriame spaudimą priimti tokias pat nesąžiningas sąlygas kaip tų pačių akcininkų kontroliuojama “Omnitel”, – sakė D. Masionis. Jo teigimu, net ir sutikusi su “Lietuvos telekomo” siūlomomis skambučių kainomis, “Bitė” negali būti užtikrinta, kad skambučiai bus siunčiami vietos, o ne tarptautiniais kanalais.

“Bitė GSM” kreipėsi į RRT, prašydama, kad būtų uždrausta “Lietuvos telekomui” nukreipti nacionalinių pokalbių srautus tarptautiniams pokalbiams skirtu kanalu. Taip pat prašoma užtikrinti, kad vartotojai matytų skambinančiojo abonento telefono numerį ir būtų suvienodintos kainos už nacionalinių ir tarptautinių telefono pokalbių srautų priėmimą.

“Omnitel” ir “Tele2″ kompanijos dar rugsėjo mėnesį kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl to, kad “Lietuvos telekomas” pažeidžia tinklų sujungimo sutartį, nukreipdamas vietos telefono skambučius per tarptautinį tinklą. Pasak R. Karalienės, RRT sudaryta komisija šią situaciją vis dar nagrinėja.

D. Pupkevičius pripažino, kad sudarydami naują tinklų sujungimo sutartį “Lietuvos telekomas” ir “Omnitel” nustatė naujus teisinius santykius, todėl “skundas nebeturi prasmės”. “Tikimės, kad telekomas laikysis susitarimo, artimiausiu metu mūsų abonentai matys skambinančio iš fiksuoto tinklo abonento numerį, apskritai, pagerės sujungimo kokybė”, – sakė D. Pupkevičius.

“Ryškėja pirmieji faktai, kad ką tik įvykęs dviejų valstybinių Skandinavijos telekomunikacijų bendrovių “Telia” ir “Sonera” susijungimas turės neigiamų padarinių Lietuvai. Esame susirūpinę, kad dėl susijusių telekomunikacijų bendrovių piktnaudžiavimo nukentės rinkos dalyviai ir vartotojai. Jie jau patyrė pirmuosius su tuo susijusius nepatogumus”, – sakė “Bitės GSM” generalinis direktorius Darius Masionis. Anot jo, naujasis monopolis neabejotinai pristabdys iki šiol sparčiai augusią Lietuvos mobiliojo ryšio rinką.

Gruodžio pradžioje suformuota dviejų Skandinavijos valstybių valdoma telekomunikacijų bendrovė “TeliaSonera” per antrines įmones valdo 60 proc. “Lietuvos telekomo” ir 55 proc. “Omnitel” akcijų.

Skatindama skubiai imtis priemonių, kurios apgintų ne tik rinkos dalyvių, bet ir vartotojų teises, “Bitė GSM” antradienį taip pat kreipėsi ir į šalies informacinės visuomenės plėtros institucijas prie Prezidentūros, Seimo bei Vyriausybės.


“Bitė GSM” kaltina “Lietuvos telekomą” ir “Omnitel” nesąžininga konkurencija

Antroji pagal dydį Lietuvos mobiliojo ryšio “Bitė GSM” antradienį viešai apkaltino Skandinavijos telekomunikacijų bendrovės “TeliaSonera” valdomas telekomunikacijų bendroves “Lietuvos telekomą” bei “Omnitel” nesąžininga konkurencija, kainų primetimu bei piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

“Bitė” jau kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) bei Konkurencijos tarybą, prašydama ištirti, ar “Lietuvos telekomo” ir “Omnitel” veiksmuose nėra galimo piktnaudžiavimo faktų, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė “Bitės” generalinis direktorius Darius Masionis.

“Bitės” teisinio reguliavimo direktoriaus Mindaugo Jablonskio teigimu, dabar jau aišku, kad arba “Lietuvos telekomo” skambučiams į “Bitės” tinklą taikomas antkainis viršija Vyriausybės nustatytas ribines kainas, arba telekomas diskriminuoja “Bitę”, nesutikdamas už tinklų sujungimą mokėti tiek, kiek mokama su “TeliaSonera” susijusiems operatoriams.

Telekomui iki kitų metų pradžios yra suteikta monopolinė teisė teikti fiksuoto ryšio paslaugas Lietuvoje, todėl maksimalūs bendrovės tarifai reglamentuojami Vyriausybės nutarimu. Jis nustato, kad skambučio iš fiksuoto į mobiliojo ryšio tinklą kaina negali viršyti skambučio savikainos (tinklų sujungimo mokesčio) plius 0,4 lito.

Šiuo metu pokalbių tarifas skambinant iš “Lietuvos telekomo” į “Bitės” tinklą piko metu yra 1,66 lito už minutę, todėl atmetus maksimalią 0,40 lito maržą ir pridėtinės vertės mokestį, “Lietuvos telekomo” deklaruojama savikaina skambinant į “Bitės” tinklą siekia 1,07 lito.

“Bitės” atstovai tikino už tinklų sujungimą negaunantys tokios sumos, todėl tikriausiai telekomas moka didesnę kainą užsienio operatoriams, susijusiems su “TeliaSonera”, ir taip pinigai lieka grupės viduje, o ne atitenka “Bitei”.

“Bitės” vadovas tvirtino, jog “Lietuvos telekomo” į “Bitės” tinklą siunčiamų pokalbių srautas sumažėjo nuo 41 proc. birželį iki 1 proc. lapkritį – tai reiškia, kad dauguma skambučių siunčiama per užsienio operatorius.

D.Masionio teigimu, dėl to, kad “Lietuvos telekomas” didžiąją dalį skambučių į “Bitės” tinklą nukreipia per užsienio operatorius, “Bitė” šiemet praras apie 4 mln. litų pajamų.

Praėjusią savaitę “Lietuvos telekomas” ir “Omnitel” susitarė dėl tinklų sujungimo tarifų mažinimo. Susitarimas numato, kad pokalbiai skambinant iš telekomo į “Omnitel” tinklą piko metu atpigs 26,8 proc. iki 1,15 lito. Prieš tai, teismui nusprendus, kad “Lietuvos telekomas” neteisėtai padidino tarifus, telekomas jų kainą sumažino maždaug ketvirtadaliu.

“Omnitel”, anksčiau skundęs “Lietuvos telekomo” veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybai, po susitarimo nutarė skundus atsiimti.

D.Masionio teigimu, “Bitė” siūlo telekomui konstruktyvias derybas, tačiau yra spaudžiama priimti tokias pat sąlygas, kokiomis telekomas susitarė su tų pačių akcininkų kontroliuojama “Omnitel”. Pasak D.Masiono, net ir sutikusi su “Lietuvos telekomo” pasiūlymais, “Bitė” negalės būti užtikrinta, jog skambučiai bus siunčiami vietos, o ne tarptautiniais kanalais.

“Bitės” vadovas tvirtino, jog kaip išeitį “Bitė” pasiūlė nustatyti vienodus tarifus tiek vietiniams, tiek užsienio skambučiams į bendrovės tinklą, tačiau šį pasiūlymą atmetė “Lietuvos telekomas”.

“TeliaSonera” per antrines bendroves valdo 60 proc. “Lietuvos telekomo” ir 55 proc. “Omnitel” akcijų, o 100 proc. “Bitės” akcijų priklauso Danijos telekomunikacijų bendrovei TDC.

2002 gruodžio mėn. 17 d.

Police find more targets of alleged illegal phone call tracing by Sonera

Investigators at the National Bureau of Investigation (NBI) say that the corporate security unit of Sonera traced the mobile telephone calls of more people than originally suspected.


“Lietuvos telekomas” kompensuos apie 4 mln. litų abonentams, skambinusiems į mobiliojo ryšio tinklus

“Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Tapijas Parma (Tapio Paarma) nutarė neapskųsti gruodžio pradžioje paskelbto Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutarimo jam skirti 1500 Lt baudą už tai, kad ryšių bendrovė nesilaikė Vyriausybės nustatytos aukščiausios kainų ribos ir nuo šių metų rugsėjo 1 d. padidino skambučių iš fiksuotojo į judriojo ryšio tinklus kainas.

“Aš neapskųsiu teismo nutarimo ir sumokėsiu man skirtą baudą, – sako bendrovės vadovas. – Kartu informuoju, kad esame pasirengę perskaičiuoti bendrovės abonentų įmokas, kurias jie sumokėjo skambindami iš fiksuoto į mobiliojo telefono ryšio tinklus nuo 2002 m. rugsėjo 1 iki gruodžio 4 d. imtinai. Aš laikausi duoto pažado”.

Pagal preliminarius skaičiavimus, bendrovės abonentų už telekomunikacijų paslaugas sąskaitų pataisymai sudarys apie 4 mln. litų.

Pasak bendrovės pranešimo, AB “Lietuvos telekomas” abonentų sumokėtos įmokos bus perskaičiuotos per pirmąjį 2003 m. ketvirtį. Perskaičiuotų įmokų dydžiu bus sumažintos bendrovės abonentų telekomunikacijų paslaugų sąskaitos.

Nuo gruodžio 5-osios “Lietuvos telekomas” pakeitė pokalbių, skambinant iš fiksuoto tinklo į mobiliojo telefono ryšio tinklus, tarifus bei įvedė naujus nakties tarifus. Jie mažesni nei galiojusieji nuo šių metų rugsėjo 1 d.

Gruodžio 11-ąją atpigo pokalbiai skambinant iš “Lietuvos telekomo” tinklo į mobiliojo ryšio kompanijos “Omnitel” tinklą, nes abi bendrovės pasirašė naują tinklų sujungimo sutartį.


AB „Lietuvos telekomas“ generalinis direktorius Tapio Paarma nutarė neapskųsti teismo nutarimo dėl baudos skyrimo

AB „Lietuvos telekomas“ generalinis direktorius Tapio Paarma nutarė neapskųsti 2002 m. gruodžio 3 d. paskelbto Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutarimo dėl baudos skyrimo, remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos surašytu protokolu.
„Aš neapskųsiu teismo nutarimo ir sumokėsiu man skirtą baudą, – sako Bendrovės vadovas. – Kartu informuoju, kad esame pasirengę perskaičiuoti Bendrovės abonentų įmokas, kurias jie sumokėjo skambindami iš fiksuoto į mobiliojo telefono ryšio tinklus nuo 2002 m. rugsėjo 1 iki gruodžio 4 d. imtinai. Aš laikausi duoto pažado“.
AB „Lietuvos telekomas“ abonentų sumokėtos įmokos bus perskaičiuotos per pirmąjį 2003 m. ketvirtį. Perskaičiuotų įmokų dydžiu bus sumažintos Bendrovės abonentų telekomunikacijų paslaugų sąskaitos.

Pagal preliminarius skaičiavimus, Bendrovės abonentų už telekomunikacijų paslaugas sąskaitų pataisymai sudarys apie 4 mln. litų.
Violeta Ulevičienė,
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~5) 236 76 79