Monthly Archives: October 2002

“Lattelekom” skverbiasi į Lietuvos tarptautinio duomenų perdavimo rinką

Didžiausia Latvijos telekomunikacijų bendrovė “Lattelekom” ketina aktyviai skverbtis į Lietuvos tarptautinio duomenų perdavimo rinką.

Į šių metų pradžioje pradėtą projektą “BalticNet” Lietuvoje bendrovė jau investavo 250 tūkst. eurų (863,2 tūkst. litų), o Estijoje – 180 tūkst. eurų (621,5 tūkst. litų), ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė “Lattelekom” verslo klientų aptarnavimo skyriaus direktorė Baiba Paeglė.

Pasak jos, į Lietuvos ir Estijos tarptautinio duomenų perdavimo rinką “Lattelekom” nusprendė skverbtis atsižvelgusi į bendrovės verslo klientų, veikiančių trijose Baltijos šalyse, poreikius.

Jungčiai tarp Rygos ir Vilniaus “Lattelekom” liepą išsinuomojo Lietuvos elektros perdavimo bendrovės “Lietuvos energija” 155 Mbps pločio ryšio kanalą, o tarp Rygos ir Talino – Estijos bendrovės “Eesti Energia” 34 Mbps pločio ryšio kanalą.

B.Paeglės teigimu, “Lattelekom” siūlomos paslaugos yra pigesnės, nei vartotojams buvo prieinamos anksčiau.

Jau lapkričio mėnesį “Lattelekom” ketina siūlyti 2 Mbps duomenų perdavimo kanalus tarp Vilniaus, Rygos ir Talino.

Pradėjęs veikti Lietuvos rinkoje, “Lattelekom” perėmė kelis stambius didžiausios Lietuvos telekomunikacijų bendrovės “Lietuvos telekomas” klientus. “Lattelekom” paslaugomis ėmė naudotis interneto paslaugas teikianti Estijos kapitalo bendrovė “Microlink Data”, valstybinė įmonė “Infostruktūra” bei kelios kitos bendrovės.

Susidūręs su konkurencija, “Lietuvos telekomas” buvo priverstas sumažinti jungties su internetu nuomos kainas. Kai kurių analitikų vertinimu, viena iš priežasčių, paskatinusių “Lietuvos telekomą” 30 proc. iki 70 mln. litų sumažinti grynojo pelno prognozę, buvo paaštrėjusi konkurencija duomenų perdavimo rinkoje.

“Mus kiek nustebino dėl “Lattelekom” veiklos Lietuvoje kilęs ažiotažas”, – sakė B.Paeglė. Jos teigimu, “Lattelekom”, artėjant fiksuoto ryšio monopolio Latvijoje pabaigai 2003 metų pradžioje, ieško galimybių didinti pajamas iš kitų veiklos sričių.

Pasak B.Paeglės, “Lietuvos telekomas” taip pat ieško galimybių didinti pajamas kaimyninėse rinkose. Antrinė “Lietuvos telekomo” bendrovė “Comliet” aktyviai veikia Latvijoje siūlydama vietinių kompiuterių tinklų (LAN), vidinių telefono tinklų bei kitas paslaugas.

“Lattelekom” atstovų teigimu, galimybė Lietuvoje nuo kitų metų pradžios teikti fiksuoto ryšio paslaugas nėra svarstoma.

BNS
2002 spalio mėn. 26 d.

Telekomas perpardavinės DSL kitiems IPT

Spalio 23 dieną per tarptautinę parodą „Infobalt 2002“ „Lietuvos telekomas“ stende buvo pasirašytos didmeninių DSL paslaugų teikimo sutartys su UAB „Microlink Data“, VĮ „Infostruktūra“ ir UAB „Baltnetos komunikacijos“.

Šios įmonės, interneto paslaugų teikėjos, nuo šiol šalies gyventojams ir verslo atstovams galės pasiūlyti interneto paslaugų, paremtų DSL technologija.

„Lietuvos telekomas“, didžiausia balso ir duomenų perdavimo paslaugų teikėja Lietuvoje, nuo šių metų spalio verslo klientams, t. y. telekomunikacijų operatoriams ir interneto paslaugų teikėjams, siūlo naują didmeninę DSL paslaugą. Tai DSL technologija paremta paslauga, leidžianti įmonėms, teikiančioms plačiajuosčio interneto paslaugas, naudotis telekomo asimetrinės skaitmeninės abonento linijos (ADSL) prieigos tinklu.

Nuo šiol interneto vartotojai galės pirkti DSL technologija paremtų paslaugų, pasižyminčių ypatinga sparta ir puikia kokybe, ne tik iš „Lietuvos telekomo“, bet ir įmonių „Microlink Data“, „Infostruktūra” ir „Baltnetos komunikacijos“.

Tai paskatins visus interneto teikėjus kurti naujus labiau atitinkančius vartotojo poreikius paslaugų paketus, siūlyti juos už priimtinesnes klientui kainas.

ebiz.lt

Police to investigate use of telephone records at Sonera

The National Bureau of Investigation (NBI), or the Finnish central criminal police, has decided to launch an inquiry into the possible covert operations of the security unit of Sonera, which took place in autumn 2000 and spring 2001.

    Deputy Chief Jari Liukku from the NBI stated on Wednesday that the police have reason to believe a crime may have been committed. The case came to light when Helsingin Sanomat published a story two weeks ago claiming that Sonera illegally obtained the telephone records of numerous employees.
    The aim of the Sonera operation was to reveal who had provided HS with confidential information. According to the information of HS, some of the people whose phone records were analysed do not even work for Sonera.
    Finnish laws state that complete telephone records can only be used by the police after a court order has been obtained.

Sonera itself originally requested that the police look into the matter, as the company maintains the claims of HS are false. Sonera conducted an internal investigation into the matter after the newspaper first contacted the company, and found no evidence of wrongdoing.
    The National Bureau of Investigation is particularly interested in the case as it involves a telecommunications company. Telecom operators are responsible for maintaining information security, and the law treats employees of telecom companies more harshly than others who breach information security.
    The Finnish Communications Regulatory Authority (FICORA) is conducting its own investigation into the Sonera incident. The deadline for Sonera’s second report to FICORA is Thursday. FICORA Director-General Rauni Hagman said on Wednesday that the authority will complete its own investigation regardless of the police inquiry.

Helsingin Sanomat

AB „Lietuvos telekomas“ pasirašė sutartis dėl didmeninių DSL paslaugų teikimo

Vakar, spalio 23 dieną, per tarptautinę parodą „Infobalt 2002“, AB „Lietuvos telekomas“ stende buvo pasirašytos didmeninių skaitmeninės abonento linijos (DSL) paslaugų teikimo sutartys su UAB „Microlink Data“, VĮ „Infostruktūra“ ir UAB „Baltnetos komunikacijos“. Šios įmonės, interneto paslaugų teikėjos, nuo šiol šalies gyventojams ir verslo atstovams galės pasiūlyti interneto paslaugų, paremtų DSL technologija.

AB „Lietuvos telekomas“, didžiausia balso ir duomenų perdavimo paslaugų teikėja Lietuvoje, nuo šių metų spalio verslo klientams, t. y. telekomunikacijų operatoriams ir interneto paslaugų teikėjams, siūlo naują didmeninę DSL paslaugą. Tai DSL technologija paremta paslauga, leidžianti įmonėms, teikiančioms plačiajuosčio interneto paslaugas, naudotis AB „Lietuvos telekomas“ asimetrinės skaitmeninės abonento linijos (ADSL) prieigos tinklu.

Nuo šiol interneto vartotojai galės pirkti DSL technologija paremtų paslaugų, pasižyminčių ypatinga sparta ir puikia kokybe, ne tik iš „Lietuvos telekomo“, bet ir įmonių „Microlink Data“, „Infostruktūra” ir „Baltnetos komunikacijos“. Tai paskatins visus interneto teikėjus kurti naujus labiau atitinkančius vartotojo poreikius paslaugų paketus, siūlyti juos už priimtinesnes klientui kainas.

„Tai, kad pasirašėme tokias sutartis, – dar vienas svarbus žingsnis, kuriant informacinę visuomenę Lietuvoje, – sako Darius Didžgalvis, Bendrovės Didmeninės prekybos departamento direktorius. –Tikimės, jog interneto vartotojų skaičius Lietuvoje gerokai padidės, nes nuo šiol telekomunikacijų rinkoje atsiras daugiau DSL technologija paremtų interneto paslaugų teikėjų, kurie galės pasiūlyti daugiau įvairesnių paslaugų.“
Violeta Ulevičienė,
AB „Lietuvos telekomas”
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~5) 236 76 79

Latvijos telekomas turės rimtų konkurentų

Dabartinis Latvijos fiksuoto telefono ryšių rinkos monopolininkas Latvijos telekomas turės rimtų konkurentų po telekomunikacijų rinkos liberalizavimo.

Visuomeninių paslaugų reguliavimo komisija jau yra išdavusi tris licencijas pradėti veiklą fiksuoto ryšio sektoriuje, sako komisijos tarybos narys Edvinas Karnitis. Tačiau jas gavusios bendrovės nėra pagrindinės rinkos dalyvės.

Planuojama suteikti dar keletą tokių licencijų. Du pareiškėjai, kaip manoma, gali tapti rimtais “Lattelekom” konkurentais ir, pasak E.Karničio, jų “užimamos rinkos dalis nebus matuojama dešimtosiomis dalimis po kablelio”. Vis dėlto Latvijos telekomas turėtų išlikti didžiausiu rinkos dalyviu (išsaugoti apie 40 procentų). Taip atsitiks dėl to, jog naujai į fiksuoto ryšio rinką atėję operatoriai dar turės įrodyti savo sugebėjimą konkuruoti, o “Lattelekom” tuo tarpu galės savo klientams pasiūlyti nuolaidų ir panašių “saldainių”.

“Be abejonės, klientams bus suteikta teisė pasirinkti”, – sako pareigūnas. Tačiau kol kas neaišku, ar naujieji telekomunikacijų rinkos dalyviai bus pajėgūs teikti savo paslaugas visoje šalies teritorijoje ir visuose verslo segmentuose.

Planuojama įsteigti Visuotinį telekomunikacinių paslaugų centrą, kuris užtikrintų fiksuoto ryšio prieinamumą. Fondas siūlys subsidijas ryšių bendrovėms tuose rajonuose, kur jos nėra įmanomos ekonominiu požiūriu.

“Lattelekom” paskelbė pasirengimą artėjančiam rinkos liberalizavimui savo strategijos prioritetu šiai metais. Kompanija atsisako atskleisti būdus, kurių ji imsis savo padėčiai rinkoje užtikrinti.

Fiksuoto telefoninio ryšio sektoriaus liberalizavimas Latvijoje yra numatytas telekomunikacijų įstatyme, kuris buvo patvirtintas šalies parlamente, ir kuris sutrumpino Latvijos telekomo monopolijos gyvavimą nuo 2013 iki 2003 m.

ELTA

Communications Regulatory Authority not satisfied with Sonera report on telephone records

The Finnish Communications Regulatory Authority, which supervises telecom operators, asked Sonera on Thursday for a further clarification concerning the company’s possible analysis of telephone records in a secret investigation in late 2000 and early 2001.

 

35 tūkst. Estijos gyventojų atsisakė telekomo paslaugų

Trisdešimt penki tūkstančiai Estijos gyventojų šiemet atsisakė telekomo paslaugų. Estai linkę geriau rinktis mobilųjį ryšį, nes abonentinis mokestis už fiksuotąjį per mėnesį siekia net 100 kronų.

Rugsėjo pabaigoje fiksuoto ryšio linijų skaičius šalyje sudarė 466,852 (100 žmonių teko 34,3 linijos), beveik tiek pat, kaip praėjusiais metais, kai šis rodiklis buvo 35,5 šimtui šalies gyventojų. Tuo tarpu mobilaus ryšio skvarba sudarė 60 linijų 100 gyventojų.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį Estijoje fiksuoto ryšio paslaugos atsisakė 6 tūkst. telekomo klientų. II ketvirtį tokių skaičius siekė net 13 tūkst., o I ketvirtį – 16 tūkst.

ELTA

Telecom companies utilise telephone records in differing ways

No exact interpretation of law provided by Communications Regulatory Authority

When conducting internal reviews and investigations, Finnish telephone and internet service providers utilise telephone records in differing ways.

    Mobile phone operators Jippii and Telia report that they do not analyse full telephone records themselves. The companies allow only the police to access the information, which contains data on the number that was telephoned, as well as the duration of the call. When a call is placed from a mobile phone, the location of the caller can also be traced.

    Elisa and Finnet, the representative of regional telephone companies, have analysed complete telephone records in some internal investigations, in cases where the law allows for such measures. These companies are also prepared to give the information to other operators.

    This matter received public attention last week after Helsingin Sanomat reported that Sonera has secretly obtained the telephone records of numerous employees, and even some private individuals who do not work for the company.

The laws on telecommunications privacy state that operators can utilise telephone records if it is necessary to maintain services, and also to prevent and investigate suspected wrongdoing.

    However, the law provides no exact description of the prevention or investigation of wrongdoing. The guidelines of the Finnish Communications Regulatory Authority also fail to define how far the companies can access and use the information themselves. In contrast, the police can get their hands on telephone records only after obtaining a court order.

    Finnet explains that it uses telephone records in investigations concerning the secure transmission of messages, and information security. The company does not investigate any suspected criminal behaviour.

    An Elisa representative pointed out that telephone records are often vital when uncovering incidents of fraud.

    The Communications Regulatory Authority has asked Sonera to clarify the HS claims, and it received Sonera’s report on Wednesday. The authority will announce on Thursday whether or not the report will lead to any further action.

Helsingin Sanomat