Monthly Archives: September 2002

“Lattelekom” Lietuvoje pasirinko “Lietuvos energijos” ryšio kanalą

Latvijos telekomunikacijų bendrovė “Lattelekom”, pradėjusi teikti tarptautinio duomenų perdavimo paslaugą tarp Rygos ir Vilniaus paslaugą, šiai jungčiai aptarnauti pasirinko valstybės kontroliuojamos Lietuvos energijos perdavimo bendrovės “Lietuvos energija” ryšio kanalą, antradienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Pasak dienraščio, “Lattelekom” iš didžiausios Lietuvos telekomunikacijų bendrovės “Lietuvos telekomas” perėmė vienos iš didžiausių Baltijos šalyse informacinių technologijų bendrovės “Microlink” tarptautinius duomenų srautus, dėl to paties derasi ir su Lietuvos mobiliojo ryšio bendrove “Bitė GSM”.

Tarptautiniu duomenų perdavimu Lietuvoje daugiausiai naudojasi “Microlink Data”, “Lietuvos telekomas”, didžiausia šalies mobiliojo ryšio bendrovė “Omnitel” bei “Bitė GSM”.

Iki šiol Lietuvos duomenų tinklai su pasauliu jungėsi per “Lietuvos telekomo” optinį kabelį į Latviją bei šios bendrovės aptarnaujamą Skandinavijos telekomunikacijų bendrovės “Telia” kabelį po Baltijos jūra į Švediją.

Liepą “Lietuvos energija” pradėjo naudoti savo optinių kabelių tinklo jungtį su Latvija.

“Lietuvos energijos” Informacijos technologijų ir telekomunikacijų centro direktorius Marius Grinevičius sakė, kad bendrovės susitarimas su “Lattelekom” nuomoti ryšio kanalą iki ryšio mazgo Vilniuje yra ilgalaikis.

Anot M.Grinevičiaus, finansiškai sandoris su “Lattelekom” nėra stambiausias “Lietuvos energijos” duomenų perdavimo užsakymas – panašios sutartys pasirašytos ir su “Omnitel” bei “Bite”, tačiau šios bendrovės “Lietuvos energijos” tinklo kanalus naudoja tik Lietuvos ribose.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės duomenimis, “Lietuvos energija” 2001 metų pabaigoje į optinių kabelių tinklo plėtrą buvo investavusi apie 25 mln. litų.

“Lietuvos energija” duomenų perdavimo tinklą išplėtojo savo reikmėms, o laisvus pajėgumus nuomoja. 2,5 Gb/s spartos kabeliais tinklas apima Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius bei Panevėžį, analogiška sparta jis sujungtas su Latvijos energijos bendrovės “Latvenergo” tinklu. Atšakos į Kauną sparta siekia 8 Mb/s.

Lietuvos tarptautinio duomenų perdavimo rinkoje “Lattelekom” dirba ir su “Omnitel”.

Pasak “Omnitel” Strategijos skyriaus vadovo Zenono Bedalio, “Lattelekom” darbo su klientais principai yra žymiai geresni nei “Lietuvos telekomo”, todėl didžioji dalis “Omnitel” duomenų yra nukreipiami per Latvijos operatorių.

Skandinavijos telekomunikacijų bendrovės “Telia” ir “Sonera” valdo 60 proc. “Lietuvos telekomo”, 55 proc. “Omnitel” bei 49 proc. “Lattelekom” akcijų.

BNS
2002 rugsėjo mėn. 24 d.

“Takas iD” paslaugos šūkis – “ubagas moka du kartus”

Šiandien, rugsėjo 20 – ąją, AB “Lietuvos telekomas” išplatino pranešimą spaudai apie naują DSL paslaugą – spartų ryšį už itin mažą kainą. Deja, pranešimo turinys tiems, kas jį suprato tiesiogiai ir vėliau sumanys paslaugą išbandyti realiai, gali pasirodyti esąs bent jau “nelabai teisingas”.

Pažvelkime į pranešimą. “Nuo šiandien AB „Lietuvos telekomas” pradeda teikti naują ADSL technologija pagrįstą paslaugą „Takas iD”.<…>„Tako iD” mėnesinis mokestis – 77 Lt (su PVM). “. Taigi matome, kad turėsime pigų ir greitą internetą, nes “paslaugos „Takas iD” duomenų priėmimo sparta – 160 kbit/s, siuntimo – 64 kbit/s.”

Bet dėl pigumo galima būtų ir pasiginčyti. Pranešime teigiama, kad “paslaugą užsisakę Bendrovės klientai galės 30 valandų per mėnesį nemokamai naudotis internetu”. Žodžiu “nemokamai” labai gražiai žaidžiama ne itin pasiturinčio vartotojo jausmais, o 30 valandų atrodo nemažas skaičius, kurį gauti “nemokamai”, žinoma, būtų puiku.

Tačiau “nemokamai” reiškia, kad vartotojas, įsirengęs paslaugą už 99 lt., turės sumokėti dar 77 lt. ir tada internete galės naršyti visą mėnesį – bet tik po 1 val. per dieną. T. y. už 77 lt. jis gauna 30 valandų. Tai vadinama “nemokamai”, nors padalinus 77 lt. iš tų 30 valandų, kurias už tą sumą gauname, pasirodo, kad už kiekvieną valandą turėtume mokėti maždaug po 2,57 lt. Na, gal telekomui tai atrodo nedaug – bet tai, kad ši suma prilygsta “nemokamai” paslaugai, man atrodo, būtų melagystė.

Kiekviena papildoma valanda vartotojui, viršijusiam “dosniai” atseikėtą 30 val./mėn. limitą, kainuos 2,40 lt. “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Tapio Paarma šią kainą vadina prieinama kiekvienam. Galima būtų ir nesiginčyti, bet ne kiekvienam prieinamas pasiūlymas prie interneto sėdėti tik po 1 valandą per dieną. Neaišku, kiek vidutiniškai telekomo DSL paslauga besinaudojantys vartotojai praleidžia laiko internete, nes daugelis jų dalinasi ryšį, ir telekomas tokios statistikos neveda. Bet jei įsivaizduosime, kad internete turėtume praleisti apie 5 valandas per parą (t. y. ne vien naršant, bet ir ką nors siunčiantis), tai gautųsi apie 150 valandų per mėnesį. Tarkime, kad naudojantis “Takas iD” 30 valandų jau gauname susimokėję 77 lt. Lieka 120, kurios kainuoja po 2,40 lt. Gaunasi 288 lt. per mėnesį. Pridėkime dar 77, kuriuos sumokėjome už pirmąsias 30 valandų, ir turėsime už mėnesį aktyvaus naršymo sumokėti 365 lt. O už 128 Kbit. spartos “DSL Tako” liniją A0 per mėnesį mokame 177 lt. Ir galime naršyti neribotą laiką. Ir susimažinti kaštus, pasidalinę liniją su kaimynais.

Dar vienas “netikslumas” pranešime. “Nuo šiol ADSL technologija pagrįstų paslaugų vartotojai galės įsigyti norimą ADSL įrangą, pasirinkti jos modelį ir kainą. Netrukus tai bus galima padaryti UAB „Sonex kompiuteriai” ir „Com+” prekybos tinklų parduotuvėse. Vartotojų patogumui galios ir senoji tvarka – norintiems naudotis šiomis paslaugomis klientams Bendrovė suteiks įrangą, kol jie naudosis šiomis paslaugomis.” Kyla klausimas – kas čia per telekomo “gerumo priepuoliai”, jei jis jau siūlosi net ir įrangą suteikti? Atsakymas – “suteikti” nereiškia padovanoti ar paskolinti. Telekomas įrangą nuomoja, ir ta nuoma kainuoja apie 25 lt./mėn. Bet pranešime tai neminima, ir tūlas vartotojas gali gerokai apsigauti įsivaizduodamas, kad visą mėnesį sėdės internete, gaus reikiamą įrangą ir t.t. už gražią jau anksčiau minėtą sumą – 77 lt.

Šį telekomo žingsnį galima pateisinti tuo, kad bendrovei jau seniai iki gyvo kaulo įgriso vartotojai, keliese įsigyjantys DSL liniją ir ją dalijantys trims ar keturiems kompiuteriams. Nuo to nukenčia greitis, o vartotojai skundžiasi, žinoma, telekomo paslaugomis. Apmokestinus ryšį pagal jo naudojimo laiką taip taupyti nebebus labai paprasta. Bet klientui liks pasirinkimas – ar mokėti tiek, kiek už valandą mokama ir kai kuriose interneto kavinėse, t.y. daugiau nei 2 lt./val., ar rinktis kitą ryšio tiekėją, kuris savo reklamose nemeluoja. Šios telekomo paslaugos – “Takas iD” – populiarinimas vyksta remiantis seniai žinoma patarle, kad “ubagas moka du kartus”. Tad jei sugalvojote sutaupyti, pirma gerai paskaičiuokite, kiek tas taupymas jums kainuos.


Anastasija Zemdliauskaitė
NKM, 2002-09-20

“Lietuvos telekomas” siūlo naują interneto paslaugą “Takas iD”

“Lietuvos telekomas” nuo penktadienio pradeda teikti naują interneto paslaugą gyventojams “Takas iD”, pagrįstą ADSL technologija. Ji skirta abonentams, kuriems anksčiau tokios interneto paslaugos buvo per brangios. “Tako iD” mėnesinis mokestis – 77 litai (su PVM).

Paslaugos “Takas iD” duomenų priėmimo sparta – 160 kbit/s, siuntimo – 64 kbit/s. Nauja tai, kad šios paslaugos vartotojai galės patys bet kada pagal poreikius dvigubai padidinti duomenų priėmimo spartą.

“Lietuvos telekomo” informacijos skyrius pranešė, kad paslaugą užsisakę klientai galės 30 valandų per mėnesį nemokamai naudotis internetu. Viršijus šį limitą, už naudojimąsi internetu reikės mokėti 2,40 lito už valandą (su PVM), o dukart padidinus duomenų perdavimo spartą – 3,60 lito. Paslaugos “Takas iD” įrengimo mokestis – 99 litai (su PVM). Kiek laiko jau yra praleidę, naršydami po internetą, “Tako iD” vartotojai visada galės sužinoti adresu http://dsl.takas.lt.

Bendrovės klientai, užsisakę “Taką iD” nuo rugsėjo 20 iki lapkričio 1 dienos, iki šių metų pabaigos savaitgaliais ir per šventes šia paslauga galės naudotis nemokamai. Tad už 77 litų mokestį po internetą bus galima naršyti apie 222 valandas per mėnesį.

Be to, pristatomos dar kelios naujovės. Nuo šiol ADSL technologija pagrįstų paslaugų vartotojai galės įsigyti norimą ADSL įrangą, pasirinkti jos modelį ir kainą. Netrukus tai bus galima padaryti “Sonex kompiuteriai” ir “Com+” prekybos tinklų parduotuvėse. Vartotojų patogumui galios ir senoji tvarka – norintiems naudotis šiomis paslaugomis klientams bendrovė suteiks įrangą, kol jie naudosis šiomis paslaugomis.

“Manome, kad internetas tapo daugelio žmonių kasdienybe, todėl ir jo kaina turi būti prieinama kiekvienam. Ateityje žadame pasiūlyti naujų paslaugų”, – teigia “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Tapijus Parma (Tapio Paarma).

“Lietuvos telekomas” pirmasis Lietuvoje nuo 2001 metų gegužės pradėjo teikti asimetrinės skaitmeninės abonento linijos (ADSL) technologija pagrįstą paslaugą “DSL takas”. Šių metų pirmąjį pusmetį buvo 6129 šios paslaugos vartotojai. Apie 60 proc. jų sudarė verslo klientai. Dabar ADSL paslaugas bendrovė gali pasiūlyti apie 80 proc. abonentų.

ELTA

Lietuvos gyventojams – nauja interneto paslauga „Takas iD“

Nuo šiandien AB „Lietuvos telekomas“ pradeda teikti naują ADSL technologija pagrįstą paslaugą Takas iD. Ji skirta visiems privatiems Bendrovės abonentams, kuriems anksčiau šia technologija pagrįstos interneto paslaugos buvo per brangios. Tako iD mėnesinis mokestis – 77 Lt (su PVM).
Paslaugos Takas iD“  duomenų priėmimo sparta – 160 kbit/s,  siuntimo – 64 kbit/s. Nauja yra tai, kad šios paslaugos vartotojai galės patys bet kada pagal poreikius dvigubai padidinti duomenų priėmimo spartą.
Paslaugą užsisakę Bendrovės klientai galės 30 valandų per mėnesį nemokamai naudotis internetu. Viršijus šį limitą, už naudojimąsi internetu reikės mokėti 2,40 Lt/val. (su PVM), o dvigubai padidinus duomenų perdavimo spartą – 3,60 Lt/val. (su PVM). Paslaugos Takas iDįrengimo mokestis – 99 Lt (su PVM). Tai, kiek laiko jau yra praleidę naršydami po internetą, Tako iDvartotojai visada galės sužinoti internete adresu http://dsl.takas.lt.
Bendrovės klientai, užsisakęTaką iDnuo 2002 m. rugsėjo 20 iki lapkričio 1 d., iki šių metų pabaigos savaitgaliais ir per šventes šia paslauga galės naudotis nemokamai. Taip už 77 Lt mokestį po internetą bus galima naršyti  apie 222 valandas per mėnesį.
Kartu pristatomos dar kelios naujovės. Nuo šiol ADSL technologija pagrįstų paslaugų vartotojai galės įsigyti norimą ADSL įrangą, pasirinkti jos modelį ir kainą. Netrukus tai bus galima padaryti UAB Sonex kompiuteriai ir Com+ prekybos tinklų parduotuvėse. Vartotojų patogumui galios ir senoji tvarka – norintiems naudotis šiomis paslaugomis klientams Bendrovė suteiks įrangą, kol jie naudosis šiomis paslaugomis.
Manome, kad internetas jau tapo daugelio žmonių kasdienybe, todėl ir jo kaina turi būti prieinama kiekvienam, – sako AB „Lietuvos telekomas“ generalinis direktorius Tapio Paarma. – Tikimės, kad Bendrovės klientai įvertins šios paslaugos pranašumus – kelis kartus spartesnį interneto ryšį, palyginti su interneto ryšiu įprastomis komutuojamomis telefono linijomis, už 2–3 kartus mažesnį valandos mokestį. Ateityje, panaudodami ADSL technologijos galimybes, žadame pasiūlyti naujų šia technologija pagrįstų paslaugų.
AB „Lietuvos telekomas” pirmoji Lietuvoje nuo 2001 m. gegužės 4 d. pradėjo teikti asimetrinės skaitmeninės abonento linijos (ADSL) technologija pagrįstą paslaugą „DSL takas“. Šios paslaugos paklausa yra didelė – 2002 m. pirmąjį pusmetį jau buvo 6129 jos vartotojai. Apie 60 proc. jų sudarė verslo klientai. Jau dabar ADSL paslaugas Bendrovė gali pasiūlyti apie 80 proc. abonentų.
Paslaugą Takas iDgyventojai gali užsisakyti Bendrovės klientų aptarnavimo centruose, paskambinę nemokamu telefonu 117 arba internetu (http://www.takas.lt/dsl/order_dsl.php).
 Giedrė Balčytytė,
AB „Lietuvos telekomas”
Informacijos skyriaus
specialistė ryšiams su visuomene,
(8~5) 236 73 02

“Lietuvos telekomo” vadovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas

Antradienį Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą fiksuoto ryšio monopolį turinčio “Lietuvos telekomo” vadovui Tapio Paarmai dėl neteisėto skambučių iš fiksuotojo į mobiliojo ryšio tinklus kainų padidinimo nuo šių metų rugsėjo pradžios.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo medžiaga per tris dienas bus perduota teismui, pranešė RRT.

“Lietuvos telekomas”, nepaisydamas RRT draudimo didinti skambučių iš fiksuoto ryšio tinklo į mobiliuosius tinklus kainas, nuo rugsėjo 1 dienos jas padidino maždaug 1,5 karto. Darbo dienomis piko metu skambučiai iš “Lietuvos telekomo” į “Omnitel” tinklą pabrango 41 proc. (ne piko metu – 62 proc.), į “Bitės GSM” – 37 proc. (ne piko metu – 58 proc.), į “Tele 2″ – 34 proc. (ne piko metu bei švenčių ir poilsio dienomis – irgi 58 proc.).

RRT draudimą didinti kainas “Lietuvos telekomas” yra apskundęs teismui. T.Paarma anksčiau yra sakęs, jog teismui priėmus sprendimą, kad RRT sprendimas buvo teisėtas, bendrovė kompensuos nuostolius vartotojams.

Pasak RRT pranešimo, surašant protokolą, su T.Paarma buvo bendraujama suomiškai, nes tokį pageidavimą “Lietuvos telekomo” vadovas išreiškė ankstesnio susitikimo su RRT inspektoriais metu.

“Lietuvos telekomas” nesutinka su RRT pozicija, kad skambučiai iš fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriojo telefono ryšio tinklą prilyginami tarpmiestinio fiksuoto telefono ryšio paslaugai ir jų kaina negali viršyti Vyriausybės patvirtintos tarpmiestinio fiksuoto telefono ryšio paslaugos didžiausios ribinės kainos.

Telekomas iki 2003 metų pradžios turi išskirtinę teisę Lietuvoje teikti fiksuoto ryšio paslaugas, todėl didžiausi monopolininko paslaugų įkainiai reglamentuojami Vyriausybės nutarimu.

Sprendimą didinti kainas T.Paarma motyvavo tuo, kad dabartiniai tarifai, skambinant iš fiksuoto į mobiliuosius tinklus, nepadengia paslaugos teikimo išlaidų, nes didžiąją paslaugos kainos dalį vartotojai netiesiogiai moka mobiliojo ryšio bendrovėms.

“Lietuvos telekomo” vadovas akcentavo, jog mobiliojo ryšio bendrovės iš tinklų sujungimo mokesčio gauna maždaug 50 mln. litų daugiau, nei sumoka telekomui.

Pastaruoju metu “Lietuvos telekomas”, siekdamas išvengti Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių sujungimo mokesčio, dalį skambučių į mobiliojo ryšio tinklus pradėjo nukreipti per užsienio operatorius, kadangi pastarieji mobiliojo ryšio bendrovėms moka mažesnį sujungimo mokestį.

60 proc. “Lietuvos telekomo” akcijų valdo Skandinavijos šalių telekomunikacijų bendrovių “Telia” ir “Sonera” konsorciumas “Amber Teleholdings”.

BNS
2002 rugsėjo mėn. 17 d.

“Lietuvos telekomui” – administracinės teisės pažeidimų protokolas

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ketina surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą fiksuoto ryšio monopolį turinčiai telekomunikacijų bendrovei “Lietuvos telekomas” dėl nuo rugsėjo pradžios padidintų skambučių iš fiksuotojo į mobiliojo ryšio tinklus kainų.

Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Tomas Barakauskas BNS sakė, jog parengta medžiaga vėliau bus perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

“Lietuvos telekomas”, nepaisydamas RRT draudimo didinti skambučių iš fiksuoto ryšio tinklo mobiliuosius tinklus kainas, nuo rugsėjo pradžios jas padidino maždaug 1,5 karto. Darbo dienomis piko metu skambučiai iš “Lietuvos telekomo” į “Omnitel” tinklą pabrango 41 proc. (ne piko metu – 62 proc.), į “Bitės GSM” – 37 proc. (ne piko metu – 58 proc.), į “Tele 2″ – 34 proc. (ne piko metu bei švenčių ir poilsio dienomis – irgi 58 proc.).

RRT vadovas teigė, jog ankstesnė ginčų su “Lietuvos telekomu” istorija rodo, jog pastaroji bendrovė daugelį sprendimų yra linkusi skųsti teismams, kurie ir priima galutinį sprendimą.

T.Barakausko teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau priėmė RRT palankius galutinius ir neskundžiamus sprendimus trijose bylose. Paskutinysis sprendimas priimtas ketvirtadienį, kai teismas atmetė “Lietuvos telekomo” skundą dėl telefoninės kanalizacijos nuomos tarifų.

“Lietuvos telekomas” teismui apskundė ir RRT draudimą didinti kainas. “Lietuvos telekomo” vadovas Tapio Paarma anksčiau yra sakęs, jog teismui priėmus sprendimą, jog RRT sprendimas buvo teisėtas, bendrovė kompensuos nuostolius vartotojams.

Telekomo atstovė spaudai Violeta Ulevičienė BNS sakė, jog bendrovė jau anksčiau yra pareiškusi, jog ginsis visomis teisinėmis priemonėmis.

“Lietuvos telekomas” vadovybė nesutinka su RRT pozicija, kad skambučiai iš fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriojo telefono ryšio tinklą yra priskiriami tarpmiestinio fiksuoto telefono ryšio paslaugai ir jų kaina negali viršyti Vyriausybės patvirtintos tarpmiestinio fiksuoto telefono ryšio paslaugos aukščiausios ribinės kainos.

T.Paarma sprendimą didinti kainas motyvavo tuo, jog dabartiniai tarifai, skambinant iš fiksuoto į mobiliuosius tinklus, nepadengia paslaugos teikimo išlaidų, nes didžiąją paslaugos kainos dalį vartotojai netiesiogiai moka mobiliojo ryšio bendrovėms.

“Lietuvos telekomo” vadovas akcentavo, jog mobiliojo ryšio bendrovės iš tinklų sujungimo mokesčio gauna maždaug 50 mln. litų daugiau, nei sumoka telekomui.

60 proc. “Lietuvos telekomo” akcijų valdo Skandinavijos šalių telekomunikacijų bendrovių “Telia” ir “Sonera” konsorciumas “Amber Teleholdings”.

BNS
2002 rugsėjo mėn. 13 d.

Dėl skambučių į mobiliuosius telefonus branginimo ruošiama medžiaga teismui

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pareigūnai artimiausiu metu baigs rengti bei perduos teismui medžiagą dėl “Lietuvos telekomo” sprendimo nuo rugsėjo branginti skambučius iš fiksuoto ryšio į mobiliuosius telefonus.

“Šiuo metu inspektoriai ruošia administracinių teisių pažeidimo protokolą, kai jis bus surašytas, medžiagą perduosime teismui”, – sakė RRT atstovė spaudai Rasa Karalienė. Pasak jos, sunku prognozuoti, kada tai įvyks, tačiau konkretesnės informacijos galima tikėtis ateinančios savaitės pradžioje.

RRT įsitikinusi, kad skambučiai iš fiksuoto ryšio į mobiliuosius telefonus yra priskirtini tarpmiestinio fiksuoto telefono ryšio paslaugai ir jos kaina negali viršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Tuo tarpu “Lietuvos telekomas” tokią ryšių tarnybos poziciją įvertino kaip nepakankamai argumentuotą ir pareiškė nesutinkąs su ja.

Pasak “Lietuvos telekomo”, jis stengėsi susitarti su mobiliojo ryšio bendrovėmis dėl kainos sumažinimo galiniam vartotojui, tačiau šios ilgai trukusios derybos nebuvo sėkmingos. Apie tai telekomas teigia informavęs RRT dar šių metų vasarį.

Nuo rugsėjo be sujungimo mokesčio piko metu “Lietuvos telekomo” abonentams skambinant į “Omnitel” tinklą minutė kainuoja 2,10 lito, ne piko laiku – 1,28 lito, į “Bitės GSM” tinklą atitinkamai – 2,21 lito ir 1,33 lito, į “Tele 2″ tinklą – 2,38 lito ir 1,44 lito – ne piko tarifas galioja ir poilsio bei švenčių dienomis.

“Lietuvos telekomo” teigimu, didžiąją tinklų sujungimo paslaugos kainos dalį – iki 80 proc. – vartotojai dabar netiesiogiai moka mobiliojo ryšio bendrovėms, o Europoje įprasta apie 50 proc. Bendrovės skaičiavimais, per metus ji mobiliojo ryšio kompanijoms sumoka apie 50 mln. litų, o per pastaruosius metus skambučių iš fiksuoto tinklo į mobiliuosius tinklus gerokai padaugėjus išaugo ir jos išlaidos mobiliojo ryšio operatoriams.

Telekomunikacijų bendrovė rugpjūčio pabaigoje skelbė įtarianti, kad šalies mobiliojo ryšio kompanijos de facto veikia pagal kartelinį susitarimą dėl atskaitymų už ryšio tinklų sujungimo mokestį ir pasiima didžiąją dalį šio mokesčio.

ELTA

Telia to slash international carrier business

Just two months of from the acquisition of KPNQwest’s French and Italian network assets, Telia International Carrier has announced a wide-ranging reorganisation, including the closure of its Asian operations, its domestic US capacity business and its UK voice resale activities.

The closures, which include the loss of at least half of its 800 workers will cost Telia around 9.5 billion kronor (US$1.02 billion). It will write-down its fixed assets to the tune of 6 billion kronor ($638 million) for the third quarter and take an approximate 3.5 billion kronor ($372 million) restructuring charge.

The restructure of Telia’s international carrier business falls in line with plans to clean up its business operations ahead of its merger with Finnish carrier Sonera.

While the merger is still understood to be in the hands of US regulators, the 5.4 billion euro ($5.3 billion) share exchange is expected to take place later this month.

“The new strategy enables us to reach profitability and at the same time it gives us the opportunity to capture future market potential. It also makes it viable to turn the business around to positive cash flow during 2003 before the restructuring charges,” said Telia president and CEO Anders Igel. He blamed the closure of its Asian, US and UK operations on turbulence in the international carrier market caused by lower expectations on broadband expansion, delay to 3G build-outs and business collapses.

Under its new strategy, Telia International Carrier will focus on offering wholesale capacity and IP services to large customers over the profitable parts of the wholly owned European and the trans-Atlantic networks. The business will also continue to run its IP network and to maintain and operate its peering points and relationships in Europe and in the US. The international voice business will be focused to interconnect agreements and bilateral routes, the company said.

Telia acquired the French and Italian network assets of failed network operator KPNQwest for an undisclosed amount in early July.

www.telecomtv.com

AB „Lietuvos telekomas“ drausmins naudojimosi internetu etiketo pažeidėjus

Bendrovė praneša, kad nuo šiandien pirmoji iš interneto paslaugų teikėjų Lietuvoje oficialiai imasi veiksmų kovoti su naudojimosi internetu etiketo pažeidėjais.
 
Padaugėjus interneto vartotojų šalyje, vis daugiau gaunama nusiskundimų dėl neteisėtos veiklos internete. Skundžiamasi siunčiama informacija, kuri yra šmeižikiško, įžeidžiamojo, grasinamojo pobūdžio ar prieštarauja visuomenės moralės ir dorovės principams, taip pat dėl siunčiamų kompiuterinių virusų bei piktybinių didelių informacijos kiekių (angl. spamming), įskaitant reklamos ir komercinę informaciją, nesant vartotojo išankstinio sutikimo ar jo prašymo. Gaunama informacijos ir apie mėginimus įsilaužti, įsibrauti ar kitaip patekti ar gauti priėjimą prie AB „Lietuvos telekomas“ ar trečiųjų asmenų elektroninių duomenų bazių, kompiuterių sistemų ir duomenų perdavimo telekomunikacijų tinklų.
Pasaulyje plačiai paplitusi praktika, kai už interneto paslaugų vartotojų veiksmus atsako ne konkretus interneto vartotojas pažeidėjas, o šiam vartotojui interneto paslaugas teikianti įmonė. Praeityje ne kartą yra pasitaikę atvejų, kai dėl keleto pažeidėjų kaltės visiems AB „Lietuvos telekomas“ vartotojams buvo uždraudžiama naudotis tam tikromis interneto tinklo sritimis ar elektroninio pašto sistemomis. AB „Lietuvos telekomas“, norėdama apsaugoti savo klientus, kurie laikosi naudojimosi internetu taisyklių, ir užtikrinti jiems visavertes interneto paslaugas, imasi priemonių užkirsti kelią pažeidėjams.
Gavus vartotojo nusiskundimą, kad AB „Lietuvos telekomas“ interneto tinkle daroma pažeidimų, iš karto bus surastas asmuo, kurio linija buvo atliekami neteisėti veiksmai. Toks asmuo du kartus iš eilės bus įspėtas telefonu. Jei pastarasis nesiliaus daryti neteisėtų veiksmų, trečią kartą bus įspėtas raštu. Jeigu nepadės šios priemonės, bus imtasi kitų: pavyzdžiui, bus nutraukiamos teikti interneto paslaugos, pranešama reikiamoms  vidaus reikalų sistemos instancijoms.
Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta atsakomybė už minėtus neteisėtus veiksmus. Be to, teisės aktų pažeidėjai gali būti įpareigoti atlyginti savo veiksmais kitiems interneto vartotojams padarytą žalą.
Violeta Ulevičienė,
AB „Lietuvos telekomas“
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~5) 236 76 79