Monthly Archives: August 2002

Telekomas skundžiasi, kad dėl faktinės kartelinio susitarimo aplinkos yra diskriminuojamas, ir ginsis teisme

Ketvirtadienį “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Tapio Parma (Tapio Paarma) viešai paskelbė savo prielaidą, kad šalies mobilaus ryšio kompanijos de facto veikia pagal kartelinį susitarimą dėl atskaitymų už ryšio tinklų sujungimo mokestį ir pasiima didžiąją dalį šio mokesčio. Šioje situacijoje “Lietuvos telekomas” esąs stipriai diskriminuojamas ir dėl to patiriąs nuostolių.

“Lietuvos telekomas” kritikavo dvi valstybės institucijas: Konkurencijos tarybą – todėl, kad ji netiria galimo kartelinio susitarimo, o Ryšių reguliavimo tarnybą – todėl, kad nesugeba priimti teisingų sprendimų pagal galiojančius įstatymus.

Nepaisydamas Ryšių reguliavimo tarnybos prieštaravimo, “Lietuvos telekomas” patvirtino, jog nuo rugsėjo 1 dienos didins tarifus skambinant iš fiksuoto ryšio tinklo į mobiliuosius tinklus, nes, pasak šios ryšių bendrovės, dabartiniai tarifai nepadengia paslaugos teikimo išlaidų, kurių turi “Lietuvos telekomas”.

Didžiausia šalyje telekomunikacijų bendrovė pareiškė nesutinkanti su Ryšių reguliavimo tarnybos pozicija, kad ši paslauga priskirtina tarpmiestinio fiksuoto telefono ryšio paslaugai ir jos kaina negali viršyti Vyriausybės nustatyto dydžio.

“Nematome pagrįstų teisinių Ryšių reguliavimo tarnybos argumentų, kodėl turėtume atsisakyti tokio sprendimo”, – sakė spaudos konferencijoje T.Parma (Tapio Paarma). Jis teigė, jog “Lietuvos telekomas” kreipsis į teismą, kad išsiaiškintų, ar Ryšių reguliavimo tarnyba veikia pagal įstatymus.

T.Parma (Tapio Paarma) taip pat pranešė, kad “Lietuvos telekomas” pakartotinai kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas ištirti, ar mobilaus ryšio bendrovės nėra sudariusios kartelinio susitarimo. “Lietuvos telekomas” dėl to jau rašė vieną laišką anksčiau, bet gavo atsakymą, jog nepakankamai pateikė įrodymų. “Lietuvos telekomo” vadovo teigimu, kitose Europos šalyse konkurenciją prižiūrinčios institucijos tokiu atveju tyrimą pradėtų nereikalaudamos įrodymų.

“Lietuvos telekomo” vadovas teigė, jog apie rinkoje susidariusią padėtį buvo informuota ir Ryšių reguliavimo tarnyba, iš jos gautas atsakymas, kad sudaryta darbo grupė ir situacija tiriama.

“Norėčiau, kad Lietuvos valdžios institucijos pradėtų veikti, o ne tik kalbėti”, – sakė T.Parma (Tapio Paarma).

Konkurencijos tarybos paslaugų skyriaus viršininkė Danutė Stadalnikienė Eltai patvirtino, kad ketvirtadienį toks prašymas iš telekomo gautas. “Išnagrinėsime tą prašymą, taip pat pridėtus dokumentus, ir teiksime Tarybai, kuri spręs, ar verta pradėti tyrimą”, sakė ji, patvirtinusi, kad sykį Konkurencijos tarybą tą klausimą jau svarstė ir neturėjo užtektinai argumentų pradėti šio tyrimo.

Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė spaudai Rasa Karalienė trumpai komentavo, jog tarnyba tebesilaiko pozicijos, kad “Lietuvos telekomas” neturi teisės nuo rugsėjo pradžios branginti skambučių į mobiliuosius tinklus. Ji žadėjo paskelbti išsamesnį tokios pozicijos paaiškinimą.

“Lietuvos telekomo” teigimu, didžiąją tinklų sujungimo paslaugos kainos dalį – iki 80 proc. – vartotojai dabar netiesiogiai moka mobiliojo ryšio bendrovėms, o Europoje įprasta apie 50 proc. T.Parma (Tapio Paarma) tvirtino, kad “Lietuvos telekomas” pasiryžęs sumažinti pokalbių, skambinant iš fiksuoto į mobiliojo ryšio tinklus, kainą, jeigu pastarieji nediskriminuos jo vadovaujamos bendrovės – tai yra sumažins savo paslaugos kainos dalį.

“Mes galime padėti galutiniams vartotojams (sumažindami skambučių į mobiliuosius tinklus mokestį.), bet nenorime padėti savo konkurentams”, – teigė “Lietuvos telekomo” vadovas.

Jis paskelbė, kad per metus mobiliojo ryšio kompanijoms “Lietuvos telekomas” sumoka apie 50 mln. Lt. Per pastaruosius metus skambučių iš fiksuoto tinklo į mobiliuosius tinklus gerokai padaugėjo, ir “Lietuvos telekomas” daugiau turi mokėti mobiliojo ryšio kompanijoms.

“Pavargome tęsti tą kryžminį subsidijavimą”, – sakė T.Parma (Tapio Paarma). Jis spėja, kad mobilaus ryšio kompanijos, gaudamos daug lėšų iš “Lietuvos telekomo”, gali palaikyti žemus tarifus savo vidiniuose tinkluose.

Pasak “Lietuvos telekomo”, jis stengėsi susitarti su mobiliojo ryšio bendrovėmis dėl kainos sumažinimo galiniam vartotojui, tačiau šios ilgai trukusios derybos nebuvo sėkmingos.

Darbo dienomis piko metu skambučiai iš “Lietuvos telekomo” į “Omnitel” tinklą pabrangs 41 proc. (ne piko metu – 62 proc.), į “Bitės GSM” – 37 proc. (ne piko metu – 58 proc.), į “Tele 2″ – 34 proc. (ne piko metu bei švenčių ir poilsio dienomis – irgi 58 proc.).

Reaguodama į “Lietuvos telekomo” sprendimą padidinti tarifą skambinant į mobiliuosius tinklus bendrovė “Omnitel” nuo rugsėjo 1 dienos pradės akciją “Skambink į Lietuvos telekomą šešiskart pigiau”. Jos metu visą rugsėjį nuolatiniai bendrovės klientai ir išankstinio mokėjimo paslaugos “EXTRA” vartotojai ne piko valandomis galės skambinti į “Lietuvos telekomo” tinklą mokėdami tik 25 centus už minutę.

T.Parma (Tapio Paarma) atkreipė dėmesį, jog toks tarifas bus taikomas ne visą parą. Be to, jis pabrėžė, jog “toks mokestis rodo, kad jie gali mums mažiau mokėti. Arba šis verslas bus kryžmiškai subsidijuojamas iš kitų pajamų”.

“Lietuvos telekomo” vadovas teigė, jog nėra sudaryta jokių susitarimų su mobiliojo ryšio operatoriais dėl paslaugos kainos galutiniams vartotojams, todėl jis stebėjosi, kad kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai grasino teismui apskųsti “Lietuvos telekomo” sprendimą didinti skambinimo į mobiliuosius tinklus kainas.

ELTA

AB „Lietuvos telekomas” nekeičia savo sprendimo ir gins savo teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, nuo rugsėjo 1 dienos AB „Lietuvos telekomas“ keičia telefono pokalbių, skambinant iš fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriojo telefono ryšio tinklus, tarifus.
Bendrovės vadovybė nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos pozicija, kad pokalbių, skambinant iš fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriojo telefono ryšio tinklą, paslauga yra priskirtina tarpmiestinio fiksuoto telefono ryšio paslaugai ir jos kaina negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2001 m. gruodžio 6 d.  nutarimu Nr. 1478 „Dėl bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų didžiausių ribinių kainų nustatymo“  patvirtintos tarpmiestinio fiksuoto telefono ryšio paslaugos aukščiausios ribinės kainos. Ryšių reguliavimo tarnyba nepateikė Bendrovei jokių argumentų, pagrindžiančių šią institucijos poziciją, taip pat nemotyvavo, kodėl Bendrovės pateikti argumentai dėl telefono pokalbių tarifų keitimo pagrįstumo buvo įvertinti kaip nepakankamai įtikinantys.
Bendrovė stengėsi susitarti su mobiliojo ryšio bendrovėmis dėl kainos sumažinimo galiniam vartotojui, tačiau šios ilgai trukusios derybos nebuvo sėkmingos. Apie tai AB „Lietuvos telekomas” informavo Ryšių reguliavimo tarnybą dar šių metų vasarį.
AB „Lietuvos telekomas“ vadovybė informuoja, kad gins Bendrovės teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka.
Violeta Ulevičienė,
AB „Lietuvos telekomas”
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~5) 236 76 79
Pokalbių, skambinant iš fiksuoto telefono ryšio tinklo į judrųjį,  tarifai nuo 2002 m. rugsėjo 1 d.
Eilnr. 
Paslaugų  rūšys
„Omnitel“ 
„Bitė GSM“ 
„Tele 2“ 
Tarifas, Lt/min.
(su PVM)
Tarifas, Lt/min.
(su PVM)
Tarifas, Lt/min.
(su PVM)
Darbo dienomis:
1.1
nuo 8 iki 20 val.
2,10 
2,21 
2,38 
1.2
nuo 20 iki 8 val.1
1,28 
1,33 
1,44 
Poilsio ir švenčių dienomis:
2.1
nuo 8 val. iki 20 val.
2,10 
2,21 
1,44
2.2
nuo 20 iki 8 val.1
1,28 
1,33 
1,44 
PASTABOS:
1. Ne piko tarifai netaikomi apmokestinant pokalbius per operatorių.
2. Visų pokalbių trukmė  skaičiuojama sekundės tikslumu.
3. Standartinis sujungimo mokestis taikomas apmokestinant visus pokalbius.

To tell the truth… Sonera decisions in 2000 and 2002

At the beginning of September, Finland’s 200 Members of Parliament will receive a report from the government of Prime Minister Paavo Lipponen on matters involving the telecoms operator Sonera. After a few days of debating the contents, the report will be transferred to the parliamentary committees for their own discussions, and it will return to plenary session sometime in late October or early November.

 

LATVIAN COMPETITION COUNCIL MEMBER QUITS IN PROTEST OVER TELIA-SONERA MERGER

Aleksandrs Vasiljevs on 14 August announced his resignation from the Competition Council to protest its decision the previous day to approve the merger of the Swedish Telia and Finnish Sonera telecommunications companies, LETA reported. The council set two conditions for the merger’s approval. The fixed-telephone-line operator Lattelekom, 49 percent of which is owned by Sonera, and Telia-owned Internet provider Datatel will have to allow any third party free and nondiscriminatory access to the international telecommunications infrastructure between Latvia and other countries. Additional liabilities were also placed on the license of Latvijas Mobilais Telefons, of which both Telia and Sonera hold 24.5 percent stakes. Vasiljevs said that the council now has only three of its original five members and that had he not voted for the approval no restrictions would have been placed on the merger. SG.

Radio Free Europe

MOKĖK, KAD GALĖTUM MOKĖTI

Telekomo išsidirbinėjimai peržengia ribas. Vakar gavau sąskaita už Lietuvos Telekomo paslaugas. Tarp visokių reklaminių pasiūlymų vienas tiesiog pribloškė. Telekomas siūlo “naują paslaugą”: sąskaita už paslaugas kiekvieną mėnesį (dabar turbūt visi žino, kad atsiunčia kas 2 mėnesius). Labai gera “paslauga”, bet kad ja galėtum naudotis turi sumokėti 20Lt įjungimo mokesti!

www.pravalas.com

Senas lapinas, kuris išmokė lietuvius mokėti už telefoną

Mes draugiškai ignoruojame jo pergales. Vieningai ir garsiai švenčiame pralaimėjimus. Net sudeginome jo iškamšą. Arti 40000 mūsiškių protesto vardan atsisakė įprasto laidinio telefono. Didesnė lietuvių dalis tapo mobilūs. Tapio Paarma yra vienas nepopuliariausių Lietuvos žeme vaikščiojančių žmonių. Konkurentai laukia, kol jis pagaliau išvyks gelbėti kokio nors įsigyto telekomo Afrikoje ar Pietryčių Azijoje….

Kasdienybė ir skauduliai

O jis kaip niekur nieko kas rytą ateina į darbą (“Asmens sargybinį turėjau tik kartą, ir tą pamečiau, chm chm…”), persiauna šlepetėmis, sidabriniu žiebtuvėliu prisidega “Marlboro” cigaretę ir toliau vairuoja tą monstrą – “Lietuvos telekomą”. Jis mielai groja trombonu per “Lietuvos telekomo” šventes ir kolekcionuoja savo karikatūras kaip Juršėnas. Bendrovės darbuotojai tarpusavyje jį draugiškai vadina Tapuku. Vienas senas bičiulis – Senu lapinu… (“Žinoma, esu patyręs..” – komentavo šią pravardę T.Paarma). Jam – senokai per 50. Jis – profesionalus vadybininkas. Su špyga kišenėje paklaustas, ar galėtų vadinti savo darbą Lietuvoje “sėkmės istorija”, Tapio Paarma atsako negalvodamas: “Taip!”.

Taip sako žmogus, išmokęs lietuvius mokėti už telefoną ir keliantis daug nerimo tiems, į kurių rinkas ketina įsiveržti su savo milžiniškais resursais ir skandinaviškai kieta verslo logika.

Tačiau vis dėlto yra skaudžių vietelių. “Kai aš čia atvažiavau, “Lietuvos telekomas” buvo gerokai nusenęs, o šiandien, po ketverių metų, jis – visiškai pasikeitęs, pasirengęs konkurencijai, – pradeda pasakoti p. Paarma, ir “pratrūksta”: – bet konkurencijos čia daugiau nei ten, kur jokio monopolio nėra!” Tai jam patvirtino ir kolega, neseniai parvykęs iš Estijos…

Tiesa, p. Paarmos emocijos daugiau nei santūrios. Jis tiesiog įsistebeilija į akis ir beveik nemirksi. O kalba tuo pačiu ramiu tonu. Tačiau įspūdį palieka. Aš pasijutau kalta, kad valdiškos institucijos nesugeba laikytis to, ką žadėjo investuotojui parduodamos “Lietuvos telekomą”.

Taigi p. Paarma neslepia susierzinimo kalbėdamas apie tvarką telekomunikacijų rinkoje. Mobilieji operatoriai ir guotas įvairiausių gudruolių jau seniai patys jungia savo abonentus su abonentais užsienyje, nors tai iki šių Kalėdų turi būti išskirtinė “Lietuvos telekomo” teisė. Erzina p. Paarmą ir žiniasklaida. “Išpučiamas didelis burbulas iš to, kad p. Paarma gavo 375 litų baudą, ir niekas neskaito mūsų pranešimo, kad “Lietuvos telekomo” antrinė įmonė ???Comliet” kartu su viena didžiausių Baltijos šalyse Estijos statybos įmone nusipirko vieną iš dešimties didžiausių Estijos telekomunikacinių tinklų tiesimo bendrovių”, – piktinasi “Lietuvos telekomo” vadovas keistu lietuvių žurnalistų naujienų skoniu.

O dėl tų 375 litų baudos jis nenusileis – teisis. Lietuviškuose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose – tokia painiava. “Ar sunku būtų leisti lietuviams irgi laimėti nors menkutę pergalę?” – kalbinu. “Ne-rr…” – dėbtelėjęs, ar nejuokauju, suurzgia pašnekovas. Paskui nusijuokia: “Net ir aš esu žmogus, net aš…”.

Tyli invazija

Minėta estų statybos įmonė “Merko Ehitus Ltd. SA” ir UAB “Comliet” įsigis visas Estijos bendrovės “Telegrupp” akcijas. “Telegrupp” įrengia ir prižiūri silpnųjų srovių tinklus. Neseniai panašus likimas ištiko Latvijos įmonę “Datu Tikli SIA”. Per šias kompanijas to paties Tapio Paarmos valdomas “Comliet” (jis ten – valdybos pirmininkas) prasiskverbs į Baltijos sesių rinkas ir ten diegs bei prižiūrės elektros maitinimo, pastatų valdymo sistemas, įrengs telekomunikacijų tinklus.

Patyliukais, leisdamas mažai pinigų reklamai, T.Paarma ruošiasi fiksuoto ryšio monopolio pabaigai ir ieško naujų pajamų šaltinių bendrovei ir jos akcininkams. Gegužės viduryje jis paskelbė, jog kartu su viena iš Europos IT paslaugų lyderių kompanija “TietoEnator” kuria informacinių paslaugų bendrovę, teiksiančią paslaugas “skaitmeninei ekonomikai”. Tai pačiai, apie kurią Lietuvos IT bendrovių vadovai daug kalbėjo. Bus įkalbėję… Kaip matyti iš kuriamos bendrovės pavadinimo – Baltijos informacinių duomenų valdymo centras, T.Paarma kurs “skaitmeninę ekonomiką” ne vien Lietuvoje.

Užmojai – išsunkiantys šalto prakaito rasą ant kitų rinkos dalyvių sprandų. Juk už T.Paarmos nugaros – būsimos Šiaurės šalių telekomunikacijų milžinės – “Telia” ir “Sonera”, dedančios paskutinius taškus ant susijungimo sutarties. “NK Verslo” duomenimis, po susijungimo “TeliaSonera” Šiaurės šalyse turės apie 40 proc. fiksuoto ir mobiliojo ryšio rinkos. Lietuvos rinką ji jau valdys viena, turėdama 60 proc. mobiliojo ryšio, 75 proc. interneto ir duomenų perdavimo bei visą fiksuoto ryšio rinką.

Ką apie tai mano Tapio Paarma? Ogi liūliuoja kaip Bagdado sargas iš “Ali Baba ir 40 plėšikų” (pamenat? “Miegokit, miestelėnai… Bagdade ramu…”). “Lietuvos telekomo” vadovas sako, kad “Telia” ir “Sonera” susijungimas suteiksiąs galimybių išnaudoti abiejų bendrovių pranašumus, kad Baltijos regionas bus dėmesio centre, tačiau dar nieko nenuspręsta – reikia Europos Sąjungos ir visokių kitokių biurokratų leidimų… Ir paskui – dėmesio! – “Dar per anksti prognozuoti, kas atsitiks Baltijos šalyse ar Lietuvoje. Žinoma, jungtinė įmonė atveria naujų galimybių PERTVARKYTI VERSLO ORGANIZAVIMĄ LIETUVOJE IR NET GALBŪT VISOSE BALTIJOS ŠALYSE”. “Caps Lock” nuspaudžiau, žinoma, aš pati. T.Paarma rinkoms negrasina, jis jas tiesiog paima. O kaip jis tai daro?

Revoliucija pagal T.Paarmą

Tas žmogus, jei paisytume ne emocijų, o faktų, padarė Lietuvoje tai, ko mūsų valdžioms nepavyksta padaryti su valstybe, daugumai privatizuoto turto vietinių ir užsienio savininkų – su buvusiomis sovietinėmis įmonėmis. Nerangų, korumpuotą monopolininką jis pavertė šiuolaikiška, konkurentiška bendrove. Tai pripažįsta net didžiausi kritikai. Tai, anot p. Paarmos, liudija skaičiai. “Kompanijos pelningumas šiandien geras, ji “švari” – nekorumpuota. Atsisakėme daugelio žmonių paslaugų, vietoj jų atėjo jaunoji karta – apie 1000. Dabar vidutinis amžius – mažiau nei keturiasdešimt. Taip, taip, taip! “Lietuvos telekomas” – jauniklių komanda!”, – pasakoja p. Paarma.

Ar lengva atleisti iš darbo šimtus vyresnio amžiaus žmonių? “Ne, tačiau mums čia atėjus 1998 metais, situacija buvo šiurpoka. 10200 darbuotojų. Dvigubai daugiau nei reikia. 600 jų – pensinio amžiaus. Mes neturėjome nė menkiausio šanso sėkmei! Kitos išeities nebuvo – tik reorganizuotis,” – diagnozuoja 1998 metų “Lietuvos telekomą” T.Paarma.

Kodėl reikėjo “importuoti” vadybininkų komandą? Kuo bloga lietuviška vadyba? Į šiuos klausimus T.Paarma atsako dviem žodžiais: “Patyrimo stoka”. Kokio? “Verslo įgūdžių ir finansų vadybos patyrimo stoka – tai ne tik Lietuvos, bet ir visos naujosios Europos vadybininkų trūkumas. Stinga tikro suvokimo, kas tai yra rinkos ekonomika”, – sako T.Paarma, kuris telekomunikacijų bendrovėse dirba ir joms vadovauja jau kelis dešimtmečius.

O konkrečiau – kokių klaidų daro lietuviai vadybininkai? “Pradėkime nuo gerųjų savybių, – gludina kritiką p. Paarma. – Darbuotojų, ekspertų sugebėjimai tikrai dideli, vertinant jų išsilavinimą. Techniniai įgūdžiai – taip pat geri. Bet labai stinga finansinių priežastinių ryšių suvokimo. Kas atsitiks, jei pasielgsime vienaip ar kitaip? Kaip tai atsispindės balanse? Žinoma, šito galima pasiskaityti knygose. Bet jei neturi patirties – nejauti verslo “stuburo”. Čia alternatyvos dažnai vertinamos itin siaurai. Sovietinis stilius – žiūrėti tik į kaštus, o ne į pajamas, kaštų bei pajamų balansą. O juk pirmiausia reikia rūpintis pajamomis – kaštus paskui priderinti. Reikia orientuotis ne vien į didelį klientų kiekį. Pelningumas – visada svarbu”, – toks T.Paarmos verslo pradžiamokslis.

Ar šių klaidų daro ir “Lietuvos telekomo” konkurentės? “Ne. Jos sukurtos nuo nulio”, – be jokio pavydo sako p. Paarma. Ar nenorėtų apsikeisti vietomis su naujųjų bendrovių vadybininkais? Irgi ne. Kodėl, paaiškėjo vėliau, kai p. Paarma didžiuodamasis pareiškė: “Aš esu tipiškas pokyčių vadybininkas”.

Ar yra koks nors skirtumas – valdyti pokyčius Skandinavijoje ir Baltijos šalyse? Taip, skiriasi įstatymai, profsąjungų vaidmuo ir galios. “Šiuo požiūriu Baltijos šalyse dirbti lengviau, – sako p. Paarma. – Be to, skiriasi ir žmonės, vertybės. Dėl kai kurių dalykų būti vadybininku Baltijos šalyse lengviau. Žmonės čia lankstesni – geriau prisitaiko prie pokyčių, jie trokšta permainų, modernumo. Ir Lietuvoje jie gerokai lankstesni ir išradingesni nei Latvijoje. Surprise, surprise!..”

Prisiminęs bičiulio jam duotą pravardę – Senas lapinas, Tapio Paarma papasakojo apie tuos laikus, kai buvo Suomijos telekomo profsąjungų lyderis. “Puiki patirtis, puiki… Aštuonerius metus dalyvavau derybose su administracija… Labai gera patirtis”, – džiūgauja p. Paarma.

Svarbiausia – pajamos ir kontrolė

T.Paarma teigia, jog tai, ką planavo savo pirmąją dieną “Lietuvos telekome”, ir tai, kas atsitiko vėliau, – labai nenustebino. “Jau buvome padirbėję kelis mėnesius Sankt Peterburge, paskui – Latvijoje. Kai ėmėmės pirmos didelės kompanijos 1994 metais, permainos truko labai ilgai… Ta patirtis… Sibiras visuomet gera mokykla – taip visuomet sakau”, – teigia T.Paarma.

Latviai telefonistai ir padovanojo T.Paarmai tromboną, kurį jis birželio pradžioje pūtė Klaipėdos džiazo festivalyje. “Grojau nuo dešimties metų. Ir universiteto orkestre. Bet paskui persikraustėme į daugiabutį namą ir teko pamiršti. 25 metus negrojau, o per 50-ąjį gimtadienį Latvijos telekomo darbuotojai padovanojo. Pažadėjau, kad grosiu, ir groju – beveik kasdien. Beveik kas antrą dieną…” – pasakoja žvilgčiodamas į darbo kabinete gulintį instrumentą.

Atvykęs į Vilnių T.Paarma nepamiršo ne tik trombono, bet ir latviškų klaidų. Pirmiausia – per mažos kontrolės.

Ir, dėmesio, dar viena pokyčių vadybos pamoka: “Kai ateini į kokią nors senamadišką kompaniją, joje nebūna tinkamų taisyklių, vidinės tvarkos. Todėl yra keletas dalykų, kurių reikia imtis nedelsiant. Pirma – nušalinti visą senąją valdžią – visus direktorius. Tą ir padariau savo pirmąją dieną. Paskui perėmiau visas finansų vadžias. Kontroliavau kiekvieną sąskaitą – dirbau po 14-15 valandų per dieną. Pakeičiau net kompanijos spaudą. Sustabdžiau darbuotojų priėmimą. Ir tik tada pradėjome reorganizaciją”, – pasakoja “Lietuvos telekomo” vadovas.

Vienas pats? “Ne, mūsų buvo vienas, du, trys… – keturi žmonės. Du dabar jau išvažiavę. Labai dėkingas esu mūsų buvusiai teisininkei Aidai. Ji – labai sumani ponia,” – pasakoja apie permainų bendraautorius T.Paarma, o kad neliktų abejonių, priduria: “Aš esu despotas. Žmonės gali su manimi ginčytis ir aš jų kurį laiką klausysiuosi, bet jau tikrai nekursiu darbo grupių, kurios diskutuos ištisas savaites. Tai – pats blogiausias dalykas – diskutuoti ir nieko nedaryti”, – moko p. Paarma.

O kas mokė p. Paarmą? “Vienas iš mano bosų, neseniai šventęs 80-metį (buvau Suomijoje jo pasveikinti – jis mane kadaise pasamdė), nuolat sakydavo: “Prieš spręsdamas būk kantrus ir klausyk, ką žmonės sako. Bet kai tu, kaip bosas, nusprendei, – visi eina ir vykdo”, – pasakoja “Lietuvos telekomo” vadovas.

Ar tas senolis ir buvo p. Paarmos mokytojas? “Mmmm… Kompanijos yra skirtingos, jų gyvenimo ciklai – irgi. Kas tinka šitai kompanijai, visiškai netinka tai, kuri pradėta nuo nulio. Aš tinkamiausias ten, kur reikia greitų sprendimų – kažką sutvarkyti, pertvarkyti. Mes tiek daug pakeitėme “Lietuvos telekome” per ketverius metus. Tai buvo greičiausi pertvarkymai Europoje, o bendrovė – viena efektyviausių. EBIDTA marža – per 50 proc. Tai – tiesiog neįtikėtina!” – tvirtina p. Paarma.
Ir jokių klaidų? “Jokių didelių katastrofų. Tiesa, tikėjausi mažesnės konkurencijos. Ir dar – mano asmeninis įvaizdis nukentėjo. Šitą, beje, aš numačiau”, – juokiasi.

Ateitis – su informacinėmis technologijomis

Manantiems, jog T.Paarma nelaukia Kalėdų, nes Kalėdų Senelis iš jo atims monopolį – bloga naujiena. “Niekas nepasikeis per naktį, – tvirtina “Lietuvos telekomo” vadovas ir priduria, – o Suomijoje pasikeitė. Tą naktį, kai baigėsi monopolis, apie 50 vietinių fiksuoto ryšio telefono kompanijų buvo pasirengusios pradėti darbą. Visai kita istorija…”. Lietuvoje, žinoma, padidės konkurencija. “Faktiškai šiandien mes turime tik “paskutinės mylios” monopolį. Taigi nebus jokių dramatiškų permainų”, – buria ateitį “Lietuvos telekomo” vadovas.

“Didžiausias iššūkis man – ne monopolio pabaiga, o užduotis rasti naujas sritis kompanijai augti”, – dėsto T.Paarma. Anot jo, fiksuotas ryšys turi didelių perspektyvų, nes verslo klientai jau dabar reikalauja didesnių duomenų perdavimo greičių. Be to, anot “Lietuvos telekomo” vadovo, fiksuoto ryšio paslaugas galima derinti su informacinių technologijų paslaugomis ir pan. “Čia mes augsime”, – duria pirštu į ateitį. Jau auga ir vienas tų daigų – Baltijos informacinių duomenų valdymo centras.

“Lietuvos telekomo” intervencija į informacinių technologijų rinką – naujiena, žiniasklaidos praleista negirdom, kuri iš tiesų yra rimtas ženklas kitiems rinkos dalyviams. Kaip ir “Lietuvos telekomo” 2001-ųjų metinė ataskaita, kurioje – pajamų už duomenų perdavimo paslaugas šuolis.

Tuomet teisūs atrodo sakiusieji, jog vaikydamas konkurentus iš interneto paslaugų rinkos T.Paarma ne šiaip sau monopolistiškai siautėjo. Jis žinojo, ką daro. Siekė užgrobti naują rinką ir išvaikyti iš jos konkurentus? “O, ne… Visos tos kalbos iš dalies – politika, iš dalies – visiškos nesąmonės (bull-shit). Iš dalies – klaidinimas”, – sukruta gintis p. Paarma. Anot jo, “dėl mažos interneto skverbties kaltas ne Paarma, o menkas apsirūpinimas kompiuteriais”.

O kalbant apie “Lietuvos telekomą”, jis įdiegė daug tokių paslaugų, kurių negauna Vakarų Europos vartotojai. Pavyzdžiui, fiksuotas mėnesinis mokestis. Vokiečiai mėgino – atšaukė. Be to, tik keliose šalyse už internetą mokama pagal vietinių pokalbių tarifą. “Reikėtų jau baigti verkti! Esu pasirengęs bet kokiai komisijai, kuri “Lietuvos telekomą” lygins su Vakarų Europos telekomais”, – meta iššūkį T.Paarma.

Kurlink jis veda kompaniją? “Žinoma, dar ilgai fiksuoto ryšio telefonija duos didesnę pusę mūsų pajamų. Mūsų kryptis – duomenų perdavimas, informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas, plėtra, priežiūra; internetas; integruotos sistemos verslo klientams. Esame patikimi ir geri. Vienintelis telekomas, dirbantis visose trijose Baltijos šalyse”, – sako T.Paarma.

Permainų nesklandumai…

O kodėl, būdamas toks puikus, “Lietuvos telekomas” šiuo metu išgyvena dar vieną reorganizaciją? Nuo bendrovės atskiriami informacinių sistemų, informacinių technologijų konsultacines paslaugas teigiantys padaliniai, o jų pagrindu, kartu su partneriais, steigiamos savarankiškos bendros įmonės – minėtas Baltijos informacinių duomenų valdymo centras ir kt. “Pradžioje telekomas bus jų didžiausias klientas, tačiau daugės išorinių klientų. Panašiai ketiname pasielgti ir su kitomis paslaugomis – kai tik rasime partnerių,” – atskleidžia planus p. Paarma. “Lietuvos telekomo” pajamos vėl augs. Bendrovės vadovas tuo tiki. “Tvirtai”, – tikina jis.

Tačiau neseniai buvo pranešta, kad pirmąjį šių metų ketvirtį “Lietuvos telekomo” pajamos sumažėjo 6,9 proc., palyginti su 2001 m. pirmuoju ketvirčiu. Ar tai – ne nuosmukio ženklai? “O, jokio netikėtumo. Mobiliųjų telefono paslaugų kompanijos labai suaktyvino savo rinkodarą. Žinoma, paveikė ir abonentų “atsijungimai”. Be to, mažinome užsienio skambučių kainas. Pirmąjį ketvirtį dar negalėjome kompensuoti šių praradimų pajamomis iš augančių rinkų – duomenų perdavimo ir panašiai”, – aiškina p. Paarma.

O kodėl tokia vangi “Lietuvos telekomo” rinkodara? Mobilieji operatoriai naikina abonentinius mokesčius, mažina kainas, rengia vis efektingesnes reklamos kampanijas – “Lietuvos telekomas” tarp jų atrodo kaip karosas greta auksinės žuvelės. “Vertinant paslaugas, telekomunikacijų rinkoje jaučiama didelė konkurencija. Visos įmonės įvairiais būdais stengiasi pritraukti kuo daugiau klientų. Pagrindiniai kriterijai yra paslaugų kokybė, jų prieinamumas ir, žinoma, kaina”, – lėtai įsibėgėja atsakymui “Lietuvos telekomo” vadovas.

O štai ir pats atsakymas: “Nors dalis įmonių skelbia, kad už kai kurias savo paslaugas neima abonentinio mokesčio, tačiau tuo atveju jų klientai vis tiek moka tikrą bazinį mokestį. Manau, kad ilgainiui nė viena bendrovė negalėtų išgyventi tik iš pajamų, gautų iš skambučių srautų, – bazinis mokestis vienokia ar kitokia forma vis tiek įtraukiamas į paslaugų paketų kainas.”

Suprask, mobilieji operatoriai dumia akis. Negali iš paslaugų gyvenanti didelė bendrovė remtis tik nepastoviomis pajamomis – klientų mokesčiu už prakalbėtą laiką. Jau ir lietuviškuose verslo elementoriuose rašoma, kad tokiu atveju sveikas protas verčia elgtis priešingai – didinti abonentinį mokestį ir mažinti mokestį už laiką.

“Mes tikime, kad mums kitas ketvirtis bus geresnis”, – sako T.Paarma.

Tačiau “Lietuvos telekomo” vadovas nemano, kad visiems bus taip pat gerai. “Lietuvoje per daug telekomunikacinių kompanijų. Kai kurios dirba nuostolingai”, – sako jis. Ar tai reiškia, kad kažkas gali “mirti”? “Jei nebus pumpuojami pinigai iš užsienio – visko gali būti”, – prognozuoja T.Paarma.

Svajonės

Koks turi tapti “Lietuvos telekomas”, kad Tapio Paarmos paslaugų nebereikėtų? “Geras klausimas… Reikia paklausti savininkų… O, mūsų laukia dar tiek daug iššūkių… Naujas įstatymas, nauja licencija. Ne, dar negreit išvažiuosiu”, – sako jis.

Visą gyvenimą T.Paarma dirba samdomu vadybininku. Ar kada nors svajojo apie savo verslą? “O taip, vienu metu galvojau įkurti konsultacinę kompaniją, kuri padėtų telekomunikacinėms bendrovėms. Bet tai buvo nerimta… Neturiu laiko. Nebent jie mane išmestų”, – juokiasi, lyg neįsivaizduotų tokios galimybės.

Iš ko jis paveldėjo charakterį? “Tėvas buvo stomatologas ir pedantas. Geras žmogus… Bet aš labiau panašus į senelį, motinos tėvą – verslininką. Jis turėjo nedidelę krautuvėlę”, – taupydamas asmeninio gyvenimo detales sako Tapio Paarma, bene vienintelis suomis per visą XX, o gal ir XXI amžiaus Lietuvos istoriją, kurio pavardę be klaidų ištaria kiekvienas sąmoningas tautietis.

Nkm

“Lietuvos telekomo” planai didinti tarifus neteisėti

“Lietuvos telekomui” teks mažinti nuo rugsėjo 1 dienos planuojamas įvesti naujas skambučių iš fiksuotojo tinklo į mobilųjį kainas, kadangi Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusi telekomo pateiktus argumentus, nustatė, kad naujieji tarifai viršija Vyriausybės nustatytą didžiausią fiksuotojo ryšio kainų ribą.

“Lietuvos telekomo” atstovai su reguliuotojo išvada nesutinka, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Telekomas ketino nuo rugsėjo 1 dienos apie 1,5 karto pabranginti skambučius iš fiksuotojo tinklo į mobilųjį. Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Tomas Barakauskas sako, jog tarnyba, išnagrinėjusi telekomo pirmadienį jai pateiktus argumentus, kurie turėjo pagrįsti šį kainų didinimą, nustatė, jog jie nėra pakankamai įtikinami.

“Manome, kad telekomo tarifo dalis už skambučio “kelią” nuo fiksuotojo ryšio abonento iki fiksuoto tinklo sujungimo su mobiliuoju tinklu taško turėtų neviršyti Vyriausybės pernai nustatytos kainos ribos tarpmiestiniams pokalbiams”, – sakė T.Barakauskas.

Anot jo, planuojami nuo rugsėjo 1 dienos įvesti tarifai viršytų Vyriausybės telekomui nustatytą ribinę kainą – 40 centų. “Tikimės, jog telekomas pertvarkys savo kainodarą taip, kad ji atitiktų Vyriausybės nutarimą”, – teigė T.Barakauskas.

Ryšių reguliavimo tarnyba skambučius iš fiksuotojo tinklo į mobilųjį priskiria tarpmiestiniams pokalbiams. “Lietuvos telekomo” Paslaugų plėtros departamento vadovas Harri Suokko nesutinka su tuo.

“Vyriausybė yra nustačiusi 40 centų kainos ribą tarpmiestiniams skambučiams fiksuotojo tinklo viduje, o ne iš fiksuotojo tinklo į mobilųjį”, – tvirtina H.Suokko. Anot jo, skambučių iš fiksuotojo į mobiliojo ryšio tinklą kainū Vyriausybės nutarimai nereglamentuoja.

www.DELFI.lt
2002 rugpjūčio mėn. 9 d.

 

Nusikaltėlių taikiklyje – “Lietuvos telekomas”

Sostinės kriminalinė policija pirmąkart susidūrė su mūsų šalyje nauju sukčiavimo būdu, kai nusikaltimo objektu tapo telefono ryšio paslaugos. Už tūkstančius tarptautinių pokalbių “Lietuvos telekomas” skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Tardymo valdyboje prie Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato tiriamoje baudžiamojoje byloje jau šiuo metu nustatyta, jog sostinėje fiktyvią firmą įkūrę sukčiai per tris savaites sugebėjo padaryti 240 tūkstančių litų žalos. Nemaža dalis šių pinigų turėjo tekti sukčiautojams, kurių šiuo metu yra nustatyta ketvertas. Remdamiesi operatyviniais duomenimis pareigūnai spėja, jog į nusikaltėlių kišenes galėjo patekti ne vienas milijonas litų.

   Paprasčiausia vagystė

   Balandžio pabaigoje Vilniuje, viename Ukmergės gatvės komercinių pastatų, patalpas išsinuomojo keletas vaikinų. Nuomininkai teigė atstovaujantys uždarajai akcinei bendrovei “Stidė” ir pareiškė užsiimsiantys rimtu darbu. Tačiau tam jiems reikės didelės apimties telefono paslaugų.

   Patalpų savininkams toks prašymas nesukėlė įtarimų, kadangi “Stidės” pateikti bendrovės registravimo dokumentai buvo be priekaištų, o ir pačių nuomininkų laikysena, išvaizda panėšėjo į respektabilių jaunuolių, tikrai plėtojančių rimtą verslą. Tačiau po trijų savaičių “Stidės” durų jau niekas nebevarstė. O dar po kiek laiko patalpų savininkai iš “Lietuvos telekomo” gavo įspūdingą šešiaženklę sąskaitą. Paaiškėjo, jog firmos prašyta specialia ISDN telefono įranga buvo naudotasi skambinant į užsienio valstybes.

   Vis dėlto šioje istorijoje įdomiausia ne tai, kad, sakykime, įspūdinga sąskaita atėjo už tarptautinius pokalbius, o tai, kad “Stidė” buvo… operatorė, specialia įranga sugautus tarptautinius skambučius sugebėjusi nukreipti į telekomą.

   Būtent ši maža gudrybė tariamoje “Stidėje” besidarbavusiems sukčiams leido per gana trumpą laiką susižerti dešimtis tūkstančių litų, o patalpų savininkas patyrė apie 240 tūkstančių litų nuostolio.

   Nuostolius skaičiuoja ir telekomas. Tačiau tariami verslininkai padarė keletą taktinių klaidų ir daugelio jų asmenybės buvo nustatytos. Šiuo metu keturiems “versle” dalyvavusiems vyriškiams pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, vienam jų pritaikytas vieno mėnesio kardomasis areštas. Kriminalinės policijos pareigūnai mano, jog šioje aferoje turėjo dalyvauti ir daugiau asmenų, gerai nusimanančių kompiuterijoje ir telekomunikacijoje, todėl sulaikytųjų pavardės nėra skelbiamos.

   “Lietuvos telekomo” saugos skyriaus vadovas Arūnas Baranauskas “Ekstrai” sakė, jog “Stidės” firmos vardu prisidengę sukčiai yra pirmieji, kuriuos pavyko sučiupti. Jo teigimu, užfiksuota nemažai atvejų, kai ne vieną kartą sukčiauta skambučius iš užsienio nukreipiant norimam operatoriui. Tačiau su klastotais dokumentais veikusios firmos “dirbo” palyginti trumpą laiką, tad sukčių nebuvo galima sučiupti. Motyvuodamas komercine paslaptimi, A.Baranauskas nepanoro atskleisti, kokių nuostolių dėl sukčių veiklos yra iš viso patyręs “Lietuvos telekomas”.

   Panašios aferos, kurią dabar tiria policija, įsisuko bene prieš dvejus metus. “Pačios aferos trukmė gana trumpa. Yra grupė asmenų, kurie naudojasi suklastotais veiklos nevykdančių firmų dokumentais, išsinuomoja patalpas ir patys arba per patalpų šeimininkus užsisako paslaugą, pagal kurią galima naudotis keliais telefono numeriais. Panaudojant tam tikrą aparatūrą, sugebama perimti skambučius ir juos nukreipti norimam operatoriui”, – sakė A.Baranauskas.

   Saugos skyriaus vadovas neabejoja, jog Lietuvoje sukčiai yra susitarę ir veikia išvien dalydamiesi pelną su užsienio valstybių panašių paslaugų teikėjais, o operatoriai sąskaitas už tarptautinius pokalbius siunčia “Lietuvos telekomui”. Tuo tarpu telekomas neranda asmenų, kurie turėtų šias sąskaitas apmokėti.

   Pašnekovo teigimu, taip sukčiaudami lietuviai dviračio neišrado. Jie paprasčiausiai to išmoko kai kuriose Europos šalyse. Jų technika yra legali Amerikoje ir naudojama duomenims perduoti.

   “Nuostolių patyrėme ne tik perėmus mūsų skambučius, už kuriuos teko sumokėti užsienio operatoriams, bet ir valstybei sumokėję mokesčius už teiktą paslaugą. Deja, nerasta asmenų, kurie privalėtų dengti šias išlaidas”, – sakė A.Baranauskas.

   Telefono įsilaužėliai

   Įsilaužėlis (hakeris) – sumanus kompiuterininkas, galintis įsilaužti į svetimą kompiuterių tinklą ir naudotis jame esančia informacija. Pasaulinėje praktikoje tokie įsilaužėliai paprastai nepadaro jokių nuostolių, mat jų pagrindinis tikslas – įrodyti sumanumą ir tariamo priešininko bejėgiškumą apsaugant kompiuterių tinklą nuo įsilaužimų.

   Lietuvoje pastaruoju metu ėmė plisti nauja atmaina – telefono įsilaužėliai. Viena priežasčių – “Tele2″ tinklo paskelbta akcija papildyti mobiliųjų telefonų korteles už pokalbių trukmę. Tarp šio ryšio klientų anksčiau buvo paplitęs vadinamasis atskambinimas, kai norintis pasipildyti kreditinę kortelę klientas surinkdavo bet kokį mobiliojo telefono numerį ir sulaukęs kvietimo signalų išjungdavo. Taip buvo tikimasi sulaukti skambučio, o vėliau įvairiais būdais kiek galima ilgiau užtęsti pokalbį su jam skambinusiu, besiteiraujančiu, kas jam skambino. “Tai primityvu”, – “Ekstrai” sakė A.Baranauskas.

   Pastaruoju metu ne viena Lietuvoje veikianti firma, įsirengusi vietines telefono stoteles, pastebėjo, jog padidėjo sąskaitos už telefono pokalbius. Imant smalsauti, kas vienu ar kitu telefonu nepagrįstai ilgai kalbėjo – paprastai sąskaitos būna net po kelis tūkstančius litų, – išaiškėdavo, jog nė vienas firmos darbuotojų tikrai nėra skambinęs.

   “Pasipiktinę firmų vadovai įtūžį išlieja telekomui, neva prirašančiam nebūtus pokalbius. Pradėjus tyrimą paaiškėja, jog į telefono stotį buvo patekę įsilaužėliai”, – pasakojo A.Baranauskas.

   Šiuo atveju į telefono tinklą įsilaužiama ne fiziškai, prie linijos paprasčiausia prisijungus, o nuotoliniu būdu.

   Kiekviena vietinė telefono stotelė turi specialius skaičių kodus, kad prie jos negalėtų prisijungti pašaliniai klientai. Viena bėda, jog šių skaičių kombinacijos nėra pakankamai didelės, kad jų nebūtų galima nuspėti. Antra vertus, pasistačius vietinę stotelę, ne visados pakeičiami dar gamykloje nustatyti kodai, kurie paprastai būna arba tapatūs, arba savo kombinacija mažai kuo skiriasi. Tuo tarpu gamyklos kodai įsilaužėliams ne paslaptis. Neatmetama galimybė, jog kodus įsilaužėliai sužino ir iš nesąžiningų stoteles prižiūrinčių meistrų.

Tačiau vietine telefono stotele besinaudojantis klientas negali būti ramus, jei jį aptarnauja ir rimta telefono paslaugomis besiverčianti firma. Mat įsilaužėliai, naudodamiesi specialia įranga, patys bando nustatyti skaičių kombinacijas. “Tačiau tai sunkus būdas ir gali atsitikti taip, jog bandymą įsilaužti mes užfiksuosime ir laiku įspėsime klientą”, – sakė telekomo saugos skyriaus vadovas.

   Būtų pusė bėdos, jei įsilaužėliai telefono paslauga naudotųsi tik patys. Jie šią paslaugą pardavinėja “Tele2″ abonentui, ir gana pigiai – po 80-100 litų.

   Pasak A.Baranausko, įsilaužėliai, kurie dažniausiai yra 15-16 metų paaugliai, klientui paprastai pasako tam tikrų skaičių kombinacijas, kurias surinkus ir ilgai išbuvus telefono tinklų eteryje, svariai papildoma kreditinė kortelė. “Pildyk” abonentą, su įsilaužėlio pagalba įsibrovusį į firmos telefono stotelę, sunku atsekti, nes jis nesudaręs jokių sutarčių. Tačiau net turint tokį tikslą išlaidos identifikuoti įsibrovėlį keliskart viršys jo padarytą nuostolį.

   Anot A.Baranausko, įsilaužėlių veikla bene labiausiai pastebima Vilniuje ir Klaipėdoje.

   “Neseniai į mus su pretenzijomis kreipėsi užsienio firma, pareikšdama, jog gaunanti nepagrįstai dideles sąskaitas už telefono pokalbius. Išaiškėjo, jog ir čia darbuojasi įsilaužėliai. Tačiau labiausiai nustebino tai, jog jų padaryti nuostoliai buvo ganėtinai dideli ir jau seniai turėjo atkreipti firmos vadovų dėmesį. Tačiau taip neįvyko, nes tam tikrų paslaugų teikimu užsiimančios firmos darbo pobūdis buvo būtent skambinimas į įvairias užsienio valstybes”, – apie vieną įsilaužimo atvejų pasakojo A.Baranauskas.

   Kad telefono įsilaužėliai yra rimta problema, patvirtina ir kitas pavyzdys. Neseniai dėl jų veiklos didelių nuostolių patyrė viena šalies institucijų. Jei tai būtų buvusi mažesnė įstaiga, į nepagrįstai padidėjusias telefono pokalbių sąskaitas būtų greitai atkreipusi dėmesį. Privatus klientas pokyčius greitai pastebi.

   Pasak telekomo saugos skyriaus vadovo, nuo įsilaužėlių kenčia visi operatoriai, bet labiausiai – fiksuotojo ryšio, kadangi jis savo technologija yra prieinamiausias ir labiausiai pažeidžiamas.

   Mažasis telekomas

   Dažnas mūsų laikraščių skelbimų skyrelyje yra skaitęs apie keistai įdomią paslaugą – pigius skambučius į užsienį. Logiškai kyla klausimas: kodėl telekomas skelbia tokius įkainius, kai individuali firma tą pačią paslaugą sako teikianti bent triskart pigiau?

   Pigiais skambučiais masinančių firmų bumas pastaruoju metu atslūgęs, mat jų veikla kertasi su galiojančiais įstatymais. Tačiau dauguma asmenų savo veiklos nenutraukė, jie klientų ieško įvairioms firmoms siūlydami paslaugas.

   “Sakykime, į firmą užeina toks paslaugos teikėjas ir siūlo triskart pigesnius pokalbių su užsienio valstybėmis tarifus. Tačiau sąlyga viena – būtina iš anksto sumokėti. Susigundęs klientas pirmąkart nepuls didelių pinigų mokėti, tačiau patyręs, jog jam apsimoka, jau pats susiras “paslaugos teikėją” ir už paslaugą paklos ne vieną tūkstantį”, – pasakojo A.Baranauskas.

   Šiuo atveju klientui pasakomas paslaugą teikiančiojo telefono numeris bei skaičių kombinacija, kurią surinkus susisiekiama su norimos valstybės telefono operatoriumi. Į užsienį skambinantis lietuvis telekomui moka ne už tarptautinį skambutį, o kaip už vietinį pokalbį – kaip skambinantis firmai, užsiimančiai nelegaliu telefono paslaugų teikimu.

   Beje, sužinojus skaičių kombinaciją ir sumokėjus pinigus, nereiškia, jog pigia paslauga bus galima naudotis kiek tinkamam. Nelegalioje firmoje būna įrengta speciali aparatūra, fiksuojanti, už kokią sumą yra kalbėta. Jei tik suma viršys išankstinį mokestį, klientas automatiškai bus atjungtas nuo paslaugos.

   “Tai paprasčiausias mažas nelegalus telekomas”, – pasakojo A.Baranauskas apie panašių firmų veiklą, dėl kurios nemažus pinigus praranda telekomas.Vagystė, sukčiavimas ar legali veikla?

   Šiuo metu bene labiausiai paplitusi veikla – telefono pokalbiai internetu, mat jie yra gana pigūs. Pati paslauga yra ginčo objektas visoje Europoje. Nesutariama, kas tai yra: ar balso, ar duomenų perdavimas.

   “Jūs skambinate iš savo telefono, sakykime, Amerikoje klientas taip pat pakelia telefono ragelį ir girdi jūsų balsą. Tačiau pokalbis vyksta ne tik per operatorių. Jūsų telefonas paprasčiausiai sujungtas su lokalia stotele, stotelė – su kompiuteriu. Kompiuteris jūsų balsą paverčia duomenimis, jie persiunčiami internetu, numetami į kompiuterį, kuris “išpakuoja”, ir balsas pasiekia fiksuotąjį ryšį. Klientas moka už pigesnį tarptautinį pokalbį. Šios paslaugos pagrindinės išlaidos yra mokestis už interneto paslaugą, kuri yra kur kas pigesnė negu telefono”, – apie dar vieną pigių skambučių į užsienį būdą pasakojo A.Baranauskas.

   Tokias paslaugas teikiančios firmos įkuria savotiškus stacionarius tarptautinių pokalbių punktus. Tai legali veikla, nes įstatymuose nėra apibrėžta ir yra ginčo objektas. Tiesa, ši veikla kertasi su kol kas dar galiojančia nuostata, jog fiksuotojo telefono ryšio paslaugos monopolis priklauso telekomui. (Neseniai Prezidentas V.Adamkus jau pasirašė naujos redakcijos Telekomunikacijų įstatymą, kuris nuo kitų metų sausio 1 d. galutinai demonopolizuos šalies telekomunikacijų rinką.)

   Su “Ekstra” kalbėjęs sostinės kriminalinės policijos komisaras Antonis Mikulskis prisipažino gerokai nustebęs, jog siaučiantys telefono sukčiai iš nelegalios veiklos pajamų gauna daugiau negu kontrabandininkai. Pagaliau telefono sukčių veikla ne tokia rizikinga kaip kitų nelegaliu verslu ar sukčiavimu užsiimančių asmenų.

Ekstra

“Omnitel” reikalauja “Lietuvos telekomo” vadovo paneigti klaidingą informaciją

 

Mobiliųjų telekomunikacijų bendrovė “Omnitel” teigia, kad ketvirtadienį AB “Lietuvos telekomas” vadovo Tapijo Parmos (Tapio Paarma) išsakyti teiginiai nepagrįsti nei įrodymais, nei teisine argumentacija.

“UAB “Omnitel” nėra sudariusi jokių AB “Lietuvos telekomas” diskriminuojančių ir kitaip konkurenciją ribojančių susitarimų. Atkreipiame dėmesį į tai, jog konkurenciją ribojantys susitarimai Lietuvos Respublikoje yra draudžiami. UAB “Omnitel” raštu kreipėsi į AB “Lietuvos telekomas” vadovą T.Parmą (Tapio Paarma), reikalaudama paneigti rugpjūčio 1 d. spaudos konferencijoje pateiktą klaidinančią ir neatitinkančią tikrovės informaciją”, – sakoma penktadienį Eltai perduotame pranešime.

Anot jo, “Omnitel” tinklų sujungimo kainos per visą bendrovės gyvavimo istoriją niekada nedidėjo. Priešingai, jos mažėjo. “Lietuvos telekomo” vadovo teiginiai, kad tik Lietuvoje pokalbių srauto priėmimo mobiliuosiuose tinkluose kaštai yra 4 kartus didesni nei fiksuotame, taip pat neatitinka tikrovės, yra klaidinantys. Pavyzdžiui, Danijoje šios kainos skiriasi 20 kartų, Norvegijoje – 21 kartą, Prancūzijoje – 15 kartų, kaimyninėje Estijoje – 10 kartų. Viena pagrindinių tokio skirtumo priežasčių – istoriškai susiklostę taikomų technologijų ir tinklo elementų skirtumai, įgalinantys mobiliųjų operatorių abonentams skambinti iš bet kurios padengimo vietos.

Neatitinka tikrovės ir tai, kad Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės skambučius į jų tinklus apmokestina brangiau nei užsienio operatorių skambučius, siunčiamus į mobiliuosius tinklus.

“Pagal 1999 m. rugsėjo 15 d. tarp AB “Lietuvos telekomas” ir UAB “Omnitel” pasirašytą Tarptautinio telefono pokalbių srauto siuntimo paslaugų sutartį, AB “Lietuvos telekomas” turi išimtinę teisę keisti įkainius už tarptautinio telefono pokalbių srauto siuntimą į UAB “Omnitel” tinklą per “Lietuvos telekomo” tinklą. Todėl tokie “Lietuvos telekomo” vadovų pareiškimai primena lietuvišką posakį ”Patys muša, patys rėkia”, – pabrėžiama “Omnitel” pranešime.

Naujas padidėjusias AB “Lietuvos telekomas” kainas skambinant į mobiliuosius tinklus labiausiai pajus mažas pajamas turintys vartotojai.

Siekdama bent iš dalies sušvelninti “Lietuvos telekomo” kainų šuolį skambučiams iš laidinio į mobiliuosius tinklus Lietuvos telekomunikacijų bendrovė “Omnitel” nuo rugsėjo 1 d. skelbia akciją “Skambink į Lietuvos telekomą šešiskart pigiau”. Jos metu visą rugsėjį nuolatiniai bendrovės klientai kasdien nuo 8 val. vakaro iki 8 val. ryto galės skambinti į “Lietuvos telekomo” tinklą mokėdami tik 25 centus už minutę.

ELTA

Tarp Baltijos valstybių fiksuoto ryšio operatorių didžiausią pelną pernai gavo Latvijos “Lattelekom”

Tarp Baltijos valstybių fiksuoto ryšio operatorių didžiausią pelną pirmąjį šių metų pusmetį gavo Latvijos “Lattelekom”.

“Lattelekom” pelnas per pirmus šešis šių metų mėnesius sudarė apie 12,1 milijono latų ir buvo 9 procentais didesnis negu atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Estijos fiksuoto ryšio operatorė “Eesti Telefon”, kuri monopolijos Estijos rinkoje jau neturi, pelnas per pirmus šešis šių metų mėnesius sudarė apie 6,46 milijono latų ir buvo 18 procentų didesnis negu pirmąjį praėjusių metų pusmetį.

Tuo tarpu didžiausios Baltijos šalyse fiksuoto ryšio operatorės “Lietuvos telekomo” pelnas pirmąjį pusmetį sudarė 6,62 milijono latų ir buvo 37,4 procento mažesnis negu pirmąjį 2001 metų pusmetį.

Pagal apyvartą tarp Baltijos valstybių ir toliau pirmauja “Lietuvos telekomas”, kurio apyvarta praėjusiais metais sudarė 84,54 milijono latų. “Lattelekom” apyvarta sudarė 71,5 milijono latų, o “Eesti Telefon” apyvarta siekė 50,25 milijono latų.

LETA-ELT

Iconic One Theme | Powered by Wordpress