Monthly Archives: July 2002

„Lietuvos telekomo“ abonentai sąskaitas galės gauti kas mėnesį

Nuo rugpjūčio 1 d. privatūs AB “Lietuvos telekomas” abonentai telekomunikacijų paslaugų sąskaitas galės gauti ir apmokėti kiekvieną mėnesį. Užsisakyti šią paslaugą bus galima trumpuoju nemokamu telefonu 1515.

“Lietuvos telekomo” Eltai atsiųstame pranešime nurodoma, kad bendrovė naują paslaugą pradeda teikti gyventojų pageidavimu. Ši paslauga nemokamai bus teikiama ją užsisakiusiems AB “Lietuvos telekomas” mokėjimo planų abonentams. Kiti privatūs bendrovės abonentai, norintys pakeisti mokėjimo laikotarpį, mokės vienkartinį 20 Lt mokestį.

Suteiktų telekomunikacijų paslaugų sąskaitas privatiems abonentams “Lietuvos telekomas” nemokamai pradėjo siųsti nuo 2001 m. liepos. Sąskaitos siunčiamos kartą per du mėnesius.

2002 metų gegužę AB “Lietuvos telekomas” gyventojams pasiūlė naują atsiskaitymo už suteiktas telekomunikacijų paslaugas būdą. Dabar gyventojai, pagal tai, kokiomis bendrovės paslaugomis dažniausiai naudojasi, gali rinktis “Vietinį”, “Šalies” ar “Interneto” planą. Pasirinkę vieną šių planų ir sumokėję nustatyto dydžio mėnesinį mokestį, jie tam tikrą laiką bendrovės paslaugomis naudojasi nemokamai.

ELTA

Nemokamos tik 3 sekundės

Nuo rugpjūčio 1 dienos skambinant iš „Lietuvos telekomo“ telefono tinklo pokalbiai bus apmokestinami nuo 3 pokalbio sekundės, o ne nuo 5 sekundės, kaip yra dabar. Naują pokalbių trukmės nustatymo paklaidą patvirtino Valstybinė metrologijos tarnyba, atlikusi bendrovės telefono pokalbių laiko apskaitos sistemos valstybinius priimamuosius bandymus. „Lietuvos telekomo“ pranešime, perduotame antradienį Eltai, teigiama, kad bendrovė laikosi šiemet vasario 20 d. Ryšių reguliavimo tarnybos papildytų bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklių, kuriose nustatyta, kad „teikėjas neapmokestina pokalbių, trumpesnių negu telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos pokalbių trukmės fiksavimo paklaidos norma, nurodyta matavimo priemonės – telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos – tipo tvirtinimo pažymėjime, patvirtintame Vyriausybės įgaliotos institucijos“.

Valstybinės metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2002 m. liepos 18 d. įsakymu pripažino negaliojančiu 2001 m. balandžio 4 d. pažymėjimą ir tą pačią dieną išdavė naują matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimą, kuriame įtvirtinta nauja „Lietuvos telekomo“ telefono pokalbių laiko apskaitos sistemos TPLAS-1 pokalbių laiko (trukmės) nustatymo (+/- 3 sek.) paklaida. 2001 m. balandžio 4 d. Valstybinė metrologijos tarnyba buvo išdavusi AB „Lietuvos telekomas“ Matavimo priemonės tvirtinimo pažymėjimą, kuriame buvo nustatyta +/- 5 sekundžių telefono pokalbių trukmės nustatymo paklaida. Vadovaudamasi minėtų taisyklių ir išduoto pažymėjimo nuostatomis, ligi šiol bendrovė telefono pokalbius apmokestino nuo 5 pokalbio sekundės.

ELTA

Omnitel” skelbia akciją “Skambink į Lietuvos telekomą šešiskart pigiau”

Telekomunikacijų bendrovė “Omnitel” nuo rugsėjo 1 d. skelbia akciją “Skambink į Lietuvos telekomą šešiskart pigiau”. Jos metu visą rugsėjį nuolatiniai bendrovės klientai nuo 20 val. iki 8 val. galės skambinti į “Lietuvos telekomo” tinklą, mokėdami tik 25 centus už minutę.

“Ši akcija bent iš dalies sušvelnins planuojamą “Lietuvos telekomo” kainų šuolį skambučiams iš laidinio į mobiliuosius tinklus. Manome, kad ryšys yra viena būtiniausių gyvenimo dalių, todėl neįmanoma dirbtinai riboti jo naudojimo. Taigi bandydami įveikti paradoksalią padėtį ryšio rinkoje, Lietuvos gyventojams pasiūlėme naują išeitį – dar mažesnę mobiliojo ryšio kainą, kuri jiems yra tikrai prieinama”, – sakė “Omnitel” viceprezidentas finansams Dainius Pupkevičius.

“Lietuvos telekomas” paskelbė, kad nuo rugsėjo 1 d. minutė, skambinant į “Omnitel” mobiliojo ryšio tinklą, ne piko valandomis kainuos 1,28 lito, o piko valandomis – 2,10 Lt.

ELTA

Prezidentas pasirašė Telekomunikacijų įstatymą

Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį po pokalbio su Susisiekimo ministerijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos vadovais pasirašė liepos 5 dieną Seimo priimtą naujos redakcijos Telekomunikacijų įstatymą.

Šio įstatymo tikslas – galutinai demonopolizuoti telekomunikacijų rinką, įgyvendinti joje konkurencijos pagrindus, sudaryti realias galimybes įsitvirtinti naujiems operatoriams.

Prieš nuspręsdamas pasirašyti šį įstatymą, V.Adamkus susitiko su Susisiekimo ministerijos sekretoriumi Valdemaru Šalausku bei Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriumi Tomu Barakausku.

“Prezidentas neabejojo, ar pasirašyti šį įstatymą, jis iš pat pradžių žinojo, kad toks teisės aktas yra reikalingas”, – paaiškino Prezidento patarėjas Audrius Rudys. Tačiau, pasak jo, kitose valstybėse pasitaikydavo tokia praktika, kai buvęs monopolininkas įvairiomis priemonėmis sugebėdavo vilkinti faktinį telekomunikacijų rinkos demonopolizavimą. Taigi, Prezidentui rūpėjo išsiaiškinti, kas yra ir kas bus daroma, kad taip nenutiktų Lietuvoje.

Susisiekimo ministerijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai užtikrino Prezidentą, jog dės visas pastangas, naudosis visomis juridinėmis galimybėmis, kad demonopolizavimas realiai įvyktų. Prezidentūroje apsilankiusių pareigūnų teigimu, naujos redakcijos Telekomunikacijų įstatymas suteikia pakankamai galių įgyvendinti konkurenciją telekomunikacijų rinkoje.

Naujos redakcijos Telekomunikacijų įstatymas įsigalios nuo 2003 metų sausio 1 dienos. Įgyvendinus įstatymą, bus panaikintas “Lietuvos telekomo” monopolis bendrojo fiksuoto telefono ryšių paslaugų srityje.

Naujo įstatymo autoriai teigia, kad vartotojai turės geresnes galimybes pasirinkti įvairias telekomunikacijų paslaugas ir jas efektyviau naudoti, atsiras daugiau skaidrumo ir teisinio tikrumo visiems rinkoje veikiantiems dalyviams.

ELTA

Fiksuoto ryšio rinka Lietuvoje liberalizuojama tik „popieriuje“?

“Lietuvos telekomas” neigia vilkinantis fiksuoto ryšio rinkos liberalizavimą

“Lietuvos telekomas” didins pokalbių, skambinant iš fiksuoto į mobiliojo ryšio tinklus, tarifus

“Lietuvos telekomas” nuo rugsėjo 1 dienos ketina padidinti tarifus, skambinant iš fiksuoto ryšio tinklo į mobiliuosius tinklus, nes, pasak šios ryšių bendrovės, dabartiniai tarifai nepadengia paslaugos teikimo išlaidų. Darbo dienomis piko metu skambučiai į “Omnitel” tinklą pabrangs 41 proc. (ne piko metu – 62 proc.), į “Bitės GSM” – 37 proc. (ne piko metu – 58 proc.), į “Tele 2″ – 34 proc. (ne piko metu bei švenčių ir poilsio dienomis – irgi 58 proc.).

Antradienį išplatintame pranešime “Lietuvos telekomas” tvirtina, kad pasirengęs toliau derėtis su mobiliojo ryšio operatoriais ir sumažinti pokalbių, skambinant iš fiksuoto į mobiliojo ryšio tinklus, kainą, jeigu pastarieji sutiks sumažinti savo paslaugos kainos dalį. “Lietuvos telekomo” teigimu, didžiąją paslaugos kainos dalį vartotojai netiesiogiai moka mobiliojo ryšio bendrovėms.

Mobiliojo ryšio kompanijos kol kas oficialiai nekomentuoja “Lietuvos telekomo” sprendimo.

Be sujungimo mokesčio (14 centų) piko metu (8-20 val.) “Lietuvos telekomo” abonentams skambinant į “Omnitel” tinklą minutė piko laiku kainuos 2,10 lito (buvo 1,49 Lt), ne piko laiku – 1,28 lito (buvo 0,79 Lt), į “Bitės GSM” tinklą atitinkamai – 2,21 lito (1,61 Lt) ir 1,33 lito (0,84 Lt), į “Tele 2″ tinklą – 2,38 lito (1,75 Lt) ir 1,44 lito (0,91 Lt) – ne piko tarifas galios ir poilsio bei švenčių dienomis.

AB “Lietuvos telekomas” primena, kad su visais mobiliųjų tinklų operatoriais yra sudaręs tinklų sujungimo sutartis, be kurių būtų neįmanoma skambinti iš fiksuoto ryšio į mobiliojo ryšio tinklus ir atvirkščiai. Šiose sutartyse yra nurodytas mokestis, kurį “Lietuvos telekomas” turi sumokėti mobiliojo ryšio operatoriui už kiekvieno skambučio priėmimą to operatoriaus tinkle. Taigi pokalbio, skambinant iš fiksuoto “Lietuvos telekomo” tinklo į mobilųjį tinklą, tarifas, pagal kurį moka vartotojas, susideda iš mobiliojo ryšio operatoriaus dalies, kuri sudaro didžiąją kainos dalį, pridėtinės vertės mokesčio ir “Lietuvos telekomo” dalies.

“Lietuvos telekomas” teigia, kad per daugiau nei dvejus metus trukusias derybas stengėsi susitarti su mobiliojo ryšio bendrovėmis dėl kainos sumažinimo galiniam vartotojui, tačiau šios derybos nebuvo sėkmingos. “Įvertinus tai, kiek moka galiniai vartotojai, skambindami iš vieno mobiliojo ryšio tinklo į kitą, galima daryti prielaidą, kad arba mobiliojo ryšio bendrovės yra susitarusios dėl mažesnės tinklų sujungimo kainos, arba kainas galiniams vartotojams lemia tai, kad vienos paslaugos sąnaudos padengiamos pajamomis iš kitos paslaugos. AB “Lietuvos telekomas” neaišku, kodėl bendrovės klientai, skambindami mobiliųjų operatorių klientams, turi mokėti daugiau nei kitų telekomunikacijų bendrovių klientai, įskaitant ir klientus iš užsienio”, rašoma “Lietuvos telekomo” pranešime spaudai.

Jame taip pat teigiama, kad “net po dabartinio tarifų pakeitimo didžioji vartotojo mokama paslaugos kainos dalis tenka mobiliojo ryšio bendrovėms už skambučio priėmimą, todėl, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra labai brangu skambinti iš fiksuoto ryšio į mobiliojo ryšio tinklą”.

ELTA

EU CLEARS MERGER TO CREATE NORDIC TELECOM GIANT

INTERNATIONAL COPYRIGHT, U.S. & FOREIGN COMMERCIAL SERVICE AND U.S. DEPARTMENT OF STATE, 2003. ALL RIGHTS RESERVED OUTSIDE OF THE UNITED STATES.
The new telecom giant Telia/Sonera is expected to create additional cooperation potential for U.S. companies.
EU clears merger between Telia and Sonera

On July 22, 2002, the European Commission announced approval of the merger between Swedish and Finnish telecommunications companies Telia and Sonera. The approval is based on the following commitments agreed by Telia and Sonera:

  1. Telia will sell the mobile operations, dealership chain and wireless LAN business in Finland. The combined company has agreed to provide to the purchaser of its mobile operations in Finland national roaming on commercial terms and at a fair price if the purchaser does not already have a nationwide GSM network in Finland.
  2. Telia has committed to sell its subsidiary Comhem Ab, the largest Nordic cable TV provider with approx. 1,4 million customers.
  3. Telia/Sonera will ensure that its fixed and mobile network businesses in Sweden and Finland are held in separate legal entities. The network companies’ boards of directors will include an external director appointed according to corporate law, which can be revised after five years.
  4. Telia/Sonera will offer to telecommunications operators in Sweden and Finland its regulated wholesale fixed and mobile network products and international GSM roaming in Sweden and Finland on a non-discriminatory basis. Pertaining to the roaming product, Telia/Sonera will have the right to require reciprocity in respect of prices, quality and other conditions. This obligation to provide services on a non-discriminatory basis is valid for a period of three years and will be subject to a fast track dispute resolution procedure by arbitration.

The Swedish fixed (Skanova) and the Finnish mobile networks are already operated separately. Sonera Carrier Network Ltd currently operates the Finnish fixed network.

Telia/Sonera will create the leading telecommunications group in the Nordic and Baltic region with combined preliminary pro-forma 2001 revenues of USD 9.0 billion and approximately 34,000 employees.

U.S. companies interested in researching potential for cooperation with Telia/Sonera are welcome to contact:

Ms. Tarja Kunnas

American Embassy

Commercial Section

Itainen Puistotie 14 B

FIN-00140 Helsinki

Finland

Tel: 358-9-171 931

Fax: 358-9-635 332

E-mail:tarja.kunnas@mail.doc.gov

 

For additional information regarding market research specific to your products and services, ask about our Flexible Market Research and Customized Market Analysis programs by contacting us at 1-800-USA-TRAD(E) or www.export.gov or www.buyusa.com. Both reports provide timely, customized, reliable answers to your inquiries about a market and its receptivity to your products and services.

To the best of our knowledge, the information contained in this report is accurate as of the date published. However, The Department of Commerce does not take responsibility for actions readers may take based on the information contained herein. Readers should always conduct their own due diligence before entering into business ventures or other commercial arrangements. The Department of Commerce can assist companies in these endeavors.

Latvijos telekomas nubaustas stambia bauda

Latvijos konkurencijos tarnyba nubaudė bendrovę “Lattelekom” 1% metinės apyvartos (arba net 143,9 tūkst. LVL) dydžio bauda už tai, kad ji pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi nustatė nepagrįstai aukštas paslaugų kainas vienam iš interneto paslaugų teikėjų.

Bendrovės “Datatel” skundas, kad šalies telekomas už “pajėgumų sujungimą” nustatė nepagrįstai aukštą mokestį, buvo patenkintas, o “Lattelekom” rekomenduota ateityje vengti panašios praktikos.

“Pajėgumų sujungimų” kaimynų telekomas vadino sisteminio ryšio tarp nuomojamo interneto tinklo šalyje ir interneto ryšio su užsieniu aptarnavimą.

Siekdamas “suvienodinti sąlygas” visiems IPT, Latvijos telekomas bendrovei “Datatel” mėnesinį “pajėgumų sujungimo” mokestį vienašališkai padidino 3,5 karto.

ebiz.lt

Dėl lėšų trūkumo atsisakoma “Telekomo-2″ projekto

Dėl lėšų stokos Vyriausybė atsisakė idėjos kurti bendrą valstybinį duomenų perdavimo tinklą, vadintą “Telekomas2″. Projektu buvo norėta sujungti valstybės kontroliuojamus kompiuterių tinklus ir teikti pigesnes paslaugas valstybinėms organizacijoms. Buvo tikimasi ir uždirbti naudojant tinklą komerciniais tikslais.

Premjero vadovaujamame Informacinės visuomenės plėtros komisijos posėdyje užvakar buvo svarstytas Lietuvos radijo ir televizijos centro atliktas valstybinių tinklų sujungimo galimybių tyrimas.
“Netiesa, kad “Telekomas2″ panaikintas – jo išvis nebuvo. Buvo tik idėjos, kurios dabartinėmis sąlygomis negali būti įgyvendintos viešai skelbtu mastu. Nereikia sureikšminti posėdžio sprendimų – jame mes tik apibrėžėme, kas realiai gali būti pasiekta derinant visų suinteresuotų pusių interesus, bei finansavimo galimybes”, – sakė Renaldas Gudauskas, Vyriausybės Informacinės visuomenės plėtros komisijos pirmininkas bei Premjero patarėjas.

Posėdyje buvo svarstomi du valstybės kompiuterinių tinklų integravimo variantai. Pirmajam – sujungti AB “Lietuvos radijo ir televizijos centras” (LRTC) bei VĮ “Infostruktūra” tinklus, pastarąją organizaciją reorganizuojant į tinklo operatorių ir per jį teikti paslaugas valstybės institucijoms – buvo vertinamas keliomis dešimtimis mln. Lt, kurie, anot tyrimo autorių, atsipirktų per 2,5-4,5 m. Priimtame Vyriausybės sprendimo projekte buvo pritarta antrajam variantui – apsiriboti strategijos, padėsiančios gerinti valstybės kompiuterinių tinklų naudojimą, patvirtinimu.

Plačiau skaitykite liepos 19 dienos “Lietuvos ryte”, A. Syto straipsnyje “Vietoj grandiozinio “Telekomo2″ – kukli realybė”

www.jt.lt

Konkurencijos taryba leido “Telia” ir “Sonera” vykdyti koncentraciją su sąlyga

Konkurencijos taryba neprieštarauja Švedijos telekomunikacijų bendrovės “Telia” planams įsigyti Suomijos įmonę “Sonera” su sąlyga, kad, negavus tarybos leidimo, nebus sujungtos “Telia” kontroliuojamos Lietuvos bendrovės “Omnitel” ir “Lietuvos telekomas”.

Pasak Konkurencijos tarybos atstovės spaudai Palmiros Kvietkauskienės, taryba nustatė, kad, jungiantis Skandinavijos bendrovėms, Lietuvoje per “Amber Teleholding” ir “Amber Mobile Teleholding” vykdoma bendra “Lietuvos telekomo” ir “Omnitel” kontrolė bus keičiama į vienvaldę “Telia” kontrolę.

“Kontroliuojamų ūkio subjektų struktūra ir valdymo pobūdis nesikeis. “Amber Teleholding” ir “Amber Mobile Teleholding” valdė ir po koncentracijos valdys atitinkamai 60 proc. “Lietuvos telekomo” akcijų ir 55 proc. “Omnitel” akcijų”, – BNS pranešė P.Kvietkauskienė.

Konkurencijos taryba konstatavo, kad “Lietuvos telekomas” užima dominuojančią padėtį kai kuriose teikiamų paslaugų (bendrojo fiksuoto ryšio, didmeninių telekomunikacijų ir informacijos technologijų, skirtųjų linijų paslaugų ) rinkose ir didelę rinkos dalį kitose rinkose, o “Omnitel” turi labai didelę rinkos dalį mobiliojo ryšio paslaugų bei duomenų perdavimo rinkose.

Pasak Konkurencijos tarybos, dėl vykdomos koncentracijos “Telia” galės pasiekti didesnę masto ekonomiją ir daugiau investuoti į naujų technologijų plėtrą, esamų ir kuriamų telekomunikacijos tinklų horizontalią ir vertikalią integraciją technologijų pagrindu, kartu pertvarkydama ir organizacines valdymo struktūras, dėl ko gali sumažėti konkurencija. Dėl šios ir kitų priežasčių Konkurencijos taryba leidimą minėtai koncentracijai davė nustatydama sąlygą.

Europos Komisija liepos 11 dieną davė sutikimą jungtis Švedijos telekomunikacijų bendrovei “Telia” ir Suomijos telekomui “Sonera”. Baltijos šalyse šios bendrovės yra didžiausios privačios nacionalinių Estijos, Latvijos ir Lietuvos telekomų akcininkės. “Telia” ir “Sonera” Baltijos šalyse taip pat valdo mobiliojo ryšio bendroves.

BNS
2002 liepos mėn. 19 d.

Konkurencijos taryba davė leidimą “Telia” ir “Sonera” susijungimui, bet nustatė sąlygą

Ketvirtadienį Konkurencijos taryba nutarė leisti Švedijos kompanijai “Telia AB” įsigyti Suomijos kompaniją “Sonera Corporation”, bet nustatė sąlygą, kad “Telia AB” tiesiogiai ar netiesiogiai negali sustiprinti šiuo metu turimos Lietuvos telekomunikacijų kompanijos “Omnitel” kontrolės.

UAB “Omnitel” negali būti reorganizuojama prijungimo ar sujungimo būdu su AB “Lietuvos telekomas” ar kuriuo nors kitu “Telia” tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamu ūkio subjektu apie tai iš anksto nepranešus Konkurencijos tarybai ir negavus jos leidimo.

“Telia” pranešimą apie būsimą jungimąsi su “Sonera” Konkurencijos tarybai pateikė šių metų gegužės 22 d. Konkurencijos taryba nustatė, kad, jungiantis šioms bendrovėms, Lietuvoje per jų sudarytus susivienijimus “Amber Teleholding” ir “Amber Mobile Teleholding” dabartinė bendra “Lietuvos telekomo” ir “Omnitel” kontrolė bus pakeista į vienvaldę “Telia” kontrolę. Kontroliuojamų ūkio subjektų struktūra ir valdymo pobūdis nesikeis. Švedijos “Telia” deklaruoja turinti 27,5 proc. “Omnitel” akcijų, tiek pat priklauso ir “Sonerai”. Dar 35 proc. Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės akcijų valdo JAV “Motorola”, o likusių akcijų savininkas yra fizinis asmuo. “Amber Teleholding” ir “Amber Mobile Teleholding” ir po koncentracijos valdys atitinkamai 60 proc. AB “Lietuvos telekomas” akcijų bei 55 proc. UAB “Omnitel” akcijų.

Konkurencijos taryba konstatavo, kad “Lietuvos telekomas” užima dominuojančią padėtį kai kuriose teikiamų paslaugų (bendrojo fiksuoto ryšio, didmeninių telekomunikacijų ir informacinių technologijų, skirtųjų linijų paslaugų ) rinkose ir didelę rinkos dalį kitose rinkose, o “Omnitel” – turi labai didelę rinkos dalį mobiliojo ryšio paslaugų bei duomenų perdavimo rinkose. Dėl būsimos koncentracijos “Telia” galės pasiekti didesnio masto ekonomiją ir daugiau investuoti į naujų technologijų plėtrą, esamų ir kuriamų telekomunikacijos tinklų horizontalią ir vertikalią integraciją technologijų pagrindu, kartu pertvarkydama ir organizacines valdymo struktūras, dėl to gali sumažėti konkurencija. Dėl šios ir kitų priežasčių Konkurencijos taryba leidimą minėtai koncentracijai davė nustatydama sąlygą.

Kaip jau esame pranešę, Europos Komisija liepos 11 d. davė sutikimą jungtis bendrovėms “Telia” ir “Sonera”. Be Lietuvos, “Telia” ir “Sonera” Latvijoje ir Estijoje yra didžiausios privačios nacionalinių telekomų akcininkės, taip pat valdo mobiliojo ryšio kompanijas.

Latvijoje “Sonera” valdo “Lattelekom” bendrasavininkę – įmonę “Tilts Communications”, kuri kreipėsi į tarptautinį arbitražo teismą, protestuodama prieš Latvijos valstybės sprendimą apriboti “Lattelekom” monopoliją. Iš viso “Tilts Communications” valdo 49 procentus “Lattelekom” akcijų. “Sonera” taip pat yra “Latvijas Mobilais Telefons” (LMT) akcininkė, – kaip ir “Telia”, “Sonera” valdo 24,5 procento LMT akcijų. 23 procentų LMT akcijų priklauso “Lattelekom”.

Estijoje “Sonera” ir “Telia” valdo po 24,5 procento “Eesti Telekom” akcijų, o 27,28 procento akcijų turi Estijos valstybė.

ELTA