Monthly Archives: June 2002

Konkurencijos tarybos verslininkai kol kas nepriima į patarėjas

Apie Konkurencijos tarybos veiklą ir problemas paprašėme papasakoti jos pirmininką dr. Rimantą Stanikūną.

Kokiais atvejais tiriate nesąžiningą konkurenciją?

Nesąžiningos konkurencijos veiksmus tiriame tik tais atvejais, jeigu yra pažeidžiami daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais UAB “Interprova” prašymu buvo pradėtas tyrimas. Mat AB “Lietuvos telekomas”, apkaltinusi minėtą bendrovę pažeidus Telekomo išskirtines teises, numatytas Telekomunikacijų įstatyme, užblokavo UAB “Interprova” ISDN srauto ir telefono linijas.

Buvo labai sudėtinga tiksliai išsiaiškinti visas aplinkybes, nes internetinės telefonijos paslaugos Lietuvoje nėra tiksliai reglamentuotos. Stengėmės remtis kitų Europos šalių institucijų patirtimi, nagrinėjant panašius atvejus.

AB “Lietuvos telekomas”, užimdama dominuojančią padėtį bendrojo fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacijų tinklų nuomos rinkose, priėmė sprendimą užblokuoti nuomojamas linijas internetinės telefonijos paslaugas teikiančioms UAB “Interprova” ir apie 30 kitų įmonių. Taip ji eliminavo konkurenciją ir įtvirtino savo dominuojančią padėtį. Tokie veiksmai pažeidė Konkurencijos įstatymą.

Šių metų vasarį Konkurencijos tarybos posėdyje AB “Lietuvos telekomas” buvo skirta bauda 0,2 proc. jos bendrųjų metinių pajamų. Tai sudaro apie 2 mln. Lt. Skiriant baudą atsižvelgta į tai, kad Telekomas pakartotinai nusižengė.

Prieš pusantrų metų ši bendrovė, piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi rinkoje, pažeidė kitų telekomunikacijų operatorių teises, įmontuodama filtrus jiems nuomotose analoginėse linijose. Tada Telekomas buvo nubaustas 150 tūkst. Lt bauda. Teismas šį Tarybos nutarimą pripažino teisėtu.

www.banga.lt

Dėl perdavimo tinklų avarijos Vilniuje sutriko telekomo ryšys

Trečiadienį, apie 14 val., įvykus perdavimo tinklų avarijai Vilniuje, Vivulskio gatvėje, sutriko kai kurių “Lietuvos telekomo” abonentų ryšys.

“Lietuvos telekomo” duomenimis, šiuo metu telefono ryšiu negali naudotis apie 4000 Vilniaus miesto abonentų, sutrikęs kai kurių paslaugos “DSL takas” vartotojų interneto ryšys, neveikia kai kurių Vilniaus miesto Naujamiesčio rajono verslo klientų interneto ryšys ir duomenų perdavimo kanalai.

Bendrovė praneša, kad stengiasi kuo operatyviau atkurti sutrikusį ryšį. Kai kurių abonentų ryšio gedimas jau pašalintas. Numatoma, kad ryšio sutrikimai bus galutinai pašalinti per artimiausias 3-4 valandas.

ELTA

Teismas atmetė “Lietuvos telekomo” skundą dėl nuomos įkainių

Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė AB “Lietuvos telekomas” skundą, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiais Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus dėl užmokesčio už naudojimąsi telekomunikacijų įrenginiais.

Kaip jau skelbta, šių metų kovo 22 d. Ryšių reguliavimo tarnyba priėmė sprendimus, kuriais pripažino, kad AB “Lietuvos telekomas” nuo 2002 m. sausio 1 d. nepagrįstai padidino telefoninės kanalizacijos nuomos įkainius kabelinės televizijos operatoriams.

“Lietuvos telekomas” pernai spalio mėnesį informavo kabelinės televizijos operatorius, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. keičiasi telefoninės kanalizacijos nuomos įkainiai. Kabelinės televizijos operatoriai pateikė skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, nurodydami, kad naujieji įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti, ir paprašė pripažinti nepagrįstu naujų AB “Lietuvos telekomas” įkainių padidinimą nuo 2002 m. sausio 1 d.

Ryšių reguliavimo tarnybos ginčų nagrinėjimo komisija kovo mėnesį pripažino, kad AB “Lietuvos telekomas” telefoninės kanalizacijos nuomos įkainių padidinimas nuo šių metų pradžios yra nepagrįstas.

Todėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pasirašytu įsakymu kovo 22 dieną buvo patenkinti UAB “Lignita”, UAB “Telerena”, UAB “Parabolė”, UAB “Televizijos komunikacijos”, V.Veizbono firmos “Orbita”, UAB “Roventa”, UAB “Elekta”, UAB “Kabeliniai ryšių tinklai”, UAB “Trigeris”, UAB “Satela”, UAB “Kateka”, UAB “Funaris” skundai dėl užmokesčio už naudojimąsi telekomunikacijų įrenginiais.

Nuo balandžio mėnesio “Lietuvos telekomas” sąskaitas už ryšių kabelių kanalų (telefoninės kanalizacijos) nuomą iki atskiro AB “Lietuvos telekomas” pranešimo ryšių kabelių kanalų nuomininkams išrašo ir siunčia pagal nuomos tarifus, galiojusius iki 2002 m. sausio 1 d.

ELTA

Telekomunikacijų įstatyme – pokalbių brangimo pavojus, teigia “Verslo žinios”

Operatoriai nuogąstauja, jog Vyriausybei teikiamame naujojo Telekomunikacijų įstatymo projekte numatyta per daug jų veiklos reguliavimo ir įpareigojimų, pareikalausiančių iš jų milijoninių sąnaudų. Tai, įspėja jie, bus kliūtis ateityje pigti mobiliojo ryšio paslaugoms.

Dainius Pupkevičius, UAB “Omnitel” viceprezidentas, sako, jog nors deklaruojama, kad įstatymo tikslas yra liberalizuoti rinką, tačiau jis rengtas pagal ES nurodymus, kurie siekia rinką reguliuoti. Anot jo, įstatymo nuostatos, daugiau reguliuosiančios šią rinką, iškreips mobiliojo ryšio rinkos konkurenciją, padidins operatorių veiklos išlaidas, – dėl to paslaugos vartotojams gali liautis pigusios.

Projekte daug nuorodų į kitus poįstatyminius aktus, pavyzdžiui, judriojo ryšio paslaugų tipines sąlygas, kurios operatorius įpareigos kompensuoti kliento sąskaitų apmokėjimo mokestį, pokalbius apmokestinti jų trukmę skaičiuojant sekundės tikslumu, apribos galimybę imti avansinius mokėjimus.

“Tai visiškai nesusiję su rinkos liberalizacija, – operatoriams tik nustatomi papildomi įpareigojimai, dėl kurių gali brangti paslaugos vartotojui. To pavyzdys – įpareigojimas telekomui apmokestinti pokalbius skaičiuojant sekundėmis, kuriuo valstybė vartotojui nepagelbėjo, o tik išprovokavo kainų kilimą”,- mano p. Pupkevičius.

Kainų kilimo pavojų kelia ir tai, kad pagal projektą jau nuo kitų metų sausio 1 d. operatoriai savo lėšomis turės užtikrinti, kad jų abonentai galėtų naudotis kito teikėjo telefono ryšio paslaugomis. Pavyzdžiui, jei “Omnitel” abonentas norės paskambinti kitam “Omnitel” abonentui naudodamasis UAB “Bitė GSM” tinklu, jam turės būti sudaryta tokia galimybė.

“Europos Sąjungoje to siekta 7 metus, mes turėsime padaryti per kelis mėnesius ir pakloti milijonus technologiniams pakeitimams. Ekonominio pagrindo tam nėra, vartotojas tik praloštų, nes mūsų išleisti milijonai gultų ant jo pečių”,– argumentuoja p. Pupkevičius.

Plačiau skaitykite birželio 11 dienos “Verslo žiniose”, S. Migonytės straipsnyje “Telekomunikacijų įstatyme – pokalbių brangimo pavojus”.

www.jt.lt

Lietuvos konkurencijos taryba tiria “Telia” ir “Sonera” susijungimą

Konkurencijos taryba pradėjo nagrinėti Švedijos telekomunikacijų kompanijos “Telia” planuojamą Suomijos bendrovės “Sonera” įsigijimą galimos koncentracijos Lietuvos rinkoje aspektu.

Prognozuojama, kad tarybos sprendimas bus palankus Skandinavijos kompanijoms, kadangi jos ir iki šiol bendrai kontroliavo dvi Lietuvos bendroves – laidinio ryšio “Lietuvos telekomą” ir mobiliojo ryšio “Omnitel”.

“Telia” ir “Sonera” susijungimas didelės įtakos mūsų šalies rinkai neturės, nebent jos vėliau pradėtų galvoti apie naują koncentraciją įsigyjant daugiau kurios nors bendrovės akcijų ar bendroves sujungiant”, – sakė Konkurencijos tarybos Koncentracijos skyriaus viršininkas Aleksandras Jakiūnas.

Iki kitos savaitės pabaigos Konkurencijos taryba lauks suinteresuotų asmenų nuomonės ir per mėnesį galės priimti sprendimą arba pratęsti jo priėmimo terminą. Konkurencijos tarybai teisės aktais leidžiamas laikas tokiems nutarimams priimti – keturi mėnesiai.

Kontrolinį 60 proc. “Lietuvos telekomo” bendrovės akcijų paketą per pusę valdo besijungiančių Skandinavijos kompanijų sudarytas konsorciumas “Amber Teleholdings”. “Telia” ir “Sonera” taip pat priklauso mobiliojo ryšio kompanijos “Omnitel” kontrolė. Švedijos “Telia” deklaruoja turinti 27,5 proc. “Omnitel” akcijų, tiek pat priklauso ir “Sonerai”. Dar 35 proc. Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės akcijų valdo JAV “Motorola”, o likusių akcijų savininkas yra fizinis asmuo.

“Telia” ir “Sonera” yra paskelbusios planus sujungti “Lietuvos telekomą”, “Omnitel” ir “Latvijas Mobilais Telefons SIA”. Kol kas nežinoma, kokiu būdu tai bus padaryta ir ar Skandinavijos kompanijos ryšis nupirkti “Omnitel” akcijas iš JAV bendrovės, ar ji vis dėlto pasiliks naujosios bendrovės akcininke.

Skandinavijos bendrovių susijungimui dar turi pritarti Europos Komisijos konkurencijos taryba ir vėliausiai ji tai gali padaryti spalį.

Jeigu kompanijos gaus visus reikalingus leidimus, bus suformuota didžiausia Šiaurės šalių telekomunikacijų operatorė. 64 proc. naujosios bendrovės, kurios būstinė įsikurs Stokholme, akcijų valdys “Telia”.

ELTA

“Cemeką” papiktino “Lietuvos telekomas”

Cementu prekiaujanti Naujosios Akmenės UAB “Cemeka” pasipiktino AB “Lietuvos telekomas” įspėjimu, jog birželio 6 d. dėl remonto darbų kažkuriuo metu dviem valandoms bus nutrauktas telefono ryšys. Cemento užsakymus telefonu priiminėjanti bendrovė teigia dėl to turėsianti nepatogumų ir pataria ryšininkams remontuoti savaitgaliais arba ne darbo valandomis.

“Bus sutrikdytas bendrovės darbas, nes apie 95% cemento pardavimo užsakymų priimame paprastais telefonais, į mobiliuosius skambina tik didieji klientai”,– piktinasi p. Klimas. Anot jo, įmonė dabar turės įspėti užsakovus apie būsimus ryšio sutrikimus, pranešti jiems mobiliųjų telefonų numerius, o tam reikės ir laiko, ir išlaidų, nes turima apie 300 klientų.

Plačiauskaitykite 2002 06 06 “Verslo žiniose” M.Danazo straipsnyje “Cemeką” papiktino “Lietuvos telekomas”.

www.jt.lt

Ryšių reguliavimo tarnyba ir giriama, ir keikiama

Vakar Vyriausybė pritarė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2001 m. veiklos ataskaitai, nors Susisiekimo ministerija savo išvadose kritikavo telekomunikacijų rinkos prievaizdo darbą. Telekomas piktinasi, neva RRT jį diskriminuojanti, tačiau kiti operatoriai RRT veiklą iš esmės vertina teigiamai, o kai kuriuos ministro priekaištus tarnybai vadina nelogiškais.

Tapijus Parma (Tapio Paarma), telekomo generalinis direktorius, sako, jog tarnybos veikla yra visai nepriimtina.

“Ji tvirtina besivadovaujanti įstatymais, reglamentuojančiais fiksuotojo ryšio operatoriaus veiklą, bet tai diskriminacija. Nes, remiantis įstatymais, tarnyba turėtų reguliuoti ir nustatyti taisykles visiems operatoriams, o dabar apie 90 % visų jos sprendimų susijusi tik su telekomu. Nustatomos skirtingos sąlygos telekomui, o tai ir vėl diskriminacija”, – tikino p. Parma.

Tuo tarpu Darius Masionis, UAB “Bitė GSM” generalinis direktorius, mato ir gerų, ir blogų tarnybos darbo pavyzdžių, bet iš esmės RRT darbą vertina teigiamai.

Ministerijos priekaištus RRT, kad iš mobiliojo ryšio operatorių nereikalaujama skaičiuoti pokalbių trukmės sekundės tikslumu, p. Masionis vadino neteisingais.

“Telekomas – monopolistas, o mobiliojo ryšio bendrovės veikia konkurencingoje rinkoje, taigi jų vartotojas gali rinktis, todėl nustatyti joms tokius reikalavimus nėra pagrindo. Konkurencija – geriausias priežiūros mechanizmas”, – sako p. Masionis.

Plačiau skaitykite 2002 06 06 “Verslo žiniose” S.Migonytės straipsnyje “Ryšių reguliavimo tarnyba ir giriama, ir keikiama”.

www.jt.lt

Ministro netenkina Ryšių reguliavimo tarnybos veikla

Susisiekimo ministerija atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikla nenuosekli ir nekokybiška, o kai kurie pagrindiniai šios tarnybos tikslai – nevykdomi.

Tokią nuomonę susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis pateikia įvertindamas praėjusių metų Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitą.

Ministerija priekaištauja, kad Ryšių reguliavimo tarnyba per mažai rūpinosi rengiamų teisės aktų kokybe. Pagrindinis tarnybos tikslas – konkurencijos skatinimas telekomunikacijų rinkoje net nėra paminėtas tarp pagrindinių tarnybos uždavinių, o kitas prioritetinis uždavinys – nediskriminuoti operatorių tarpusavyje – vėluojamas įgyvendinti.

Būtent taip ministerija vertina tą faktą, kad fiksuoto telefono ryšio operatorius “Lietuvos telekomas” jau beveik metus pokalbių laiką apskaičiuoja sekundėmis, o mobiliojo ryšio operatoriai – minutės arba pusės minutės tikslumu.

Ministras piktinasi ir Tipinės bendro fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties rengimo eiga. Sutarties projektui Susisiekimo ministerija pateikė 14 pastabų, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba pareiškė, jog nebegalima keisti iš esmės su “Lietuvos telekomu” jau suderinto projekto. Vėliau paaiškėjo, kad “Lietuvos telekomas” nepritaria jau patvirtintam minėtos sutarties tekstui.

“Bendro fiksuoto telefono ryšio vartotojai taip pat skundžiasi netikslia paslaugų apskaita, kuri liko neišspęsta Tipinėje bendro fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiai visuomenės daliai svarbus minėtas dokumentas, ir tai, jog pakeisti jau priimtą dokumentą yra ypač sunku, galima įvertinti tokių skubotų sprendimų žalą”, – sakoma Vyriausybei pateiktose pastabose.

Ryšių reguliavimo tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad judriojo ryšio abonentų bendras skaičius pernai, skirtingai nuo fiksuoto telefono ryšio, išaugo beveik 2 kartus ir pasiekė 993,15 tūkst.. Vadinasi, 28,5 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi judriojo korinio radijo ryšio paslaugomis. Šios paslaugos skvarba beveik pasiekė fiksuoto telefono ryšio skvarbą.

Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja jau parengusi trečiosios kartos judriojo ryšio sistemos naudojimo šalies telekomunikacijų rinkoje koncepciją ir mano, kad priimtiniausias būdas licencijoms išduoti – skelbti aukcioną.

Tarnyba teigia per praėjusius metus išnagrinėjusi 59 telekomunikacijų paslaugų vartotojų skundus – 36 atvejais palankūs sprendimai priimti pareiškėjo naudai.

ELTA
2002 birželio mėn. 4 d.

Susisiekimo ministerija nepatenkinta Ryšių reguliavimo tarnybos veikla

Susisiekimo ministerija atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad Ryšių reguliavimo tarnybos veikla nenuosekli ir nekokybiška, o kai kurie pagrindiniai šios tarnybos tikslai – nevykdomi.

Tokią nuomonę susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, pateikia įvertindamas praėjusių metų Ryšių reguliavimo tarnybos veiklos ataskaitą.

Ministerija priekaištauja, kad Ryšių reguliavimo tarnyba per mažai rūpinosi rengiamų teisės aktų kokybe. Pagrindinis tarnybos tikslas – konkurencijos skatinimas telekomunikacijų rinkoje net nėra paminėtas tarp pagrindinių tarnybos uždavinių, o kitas prioritetinis uždavinys – nediskriminuoti operatorių tarpusavyje – vėluojamas įgyvendinti. Būtent taip ministerija vertina tą faktą, kad fiksuoto telefono ryšio operatorius “Lietuvos telekomas” jau beveik metus pokalbių laiką apskaičiuoja sekundėmis, o mobiliojo ryšio operatoriai – minutės arba pusės minutės tikslumu.

Ministras piktinasi ir Tipinės bendro fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties rengimo eiga. Sutarties projektui Susisiekimo ministerija pateikė 14 pastabų, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba pareiškė, jog nebegalima keisti iš esmės su “Lietuvos telekomu” jau suderinto projekto. Vėliau paaiškėjo, kad “Lietuvos telekomas” nepritaria jau patvirtintam minėtos sutarties tekstui.

“Bendro fiksuoto telefono ryšio vartotojai taip pat skundžiasi netikslia paslaugų apskaita, kuri liko neišspęsta Tipinėje bendro fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kokiai visuomenės daliai svarbus minėtas dokumentas, ir tai, jog pakeisti jau priimtą dokumentą yra ypač sunku, galima įvertinti tokių skubotų sprendimų žalą”, – sakoma Vyriausybei pateiktose pastabose.

Ryšių reguliavimo tarnybos praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad judriojo ryšio abonentų bendras skaičius pernai, skirtingai nuo fiksuoto telefono ryšio, išaugo beveik 2 kartus ir pasiekė 993,15 tūkst.. Vadinasi, 28,5 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi judriojo korinio radijo ryšio paslaugomis. Šios paslaugos skvarba beveik pasiekė fiksuoto telefono ryšio skvarbą.

Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja jau parengusi trečiosios kartos judriojo ryšio sistemos naudojimo šalies telekomunikacijų rinkoje koncepciją ir mano, kad priimtiniausias būdas licencijoms išduoti – skelbti aukcioną.

Tarnyba teigia per praėjusius metus išnagrinėjusi 59 telekomunikacijų paslaugų vartotojų skundus – 36 atvejais palankūs sprendimai priimti pareiškėjo naudai.

ELTA

Nuo kitų metų valstybines telekomo akcijas galės perimti nauji šeimininkai

Nuo kitų metų pradžios valstybė galės laisvai disponuoti jai priklausančiu 10,03 proc. “Lietuvos telekomo” akcijų paketu ir spręs, ką su šiomis akcijomis daryti toliau.

Pagal įsipareigojimą privatizuojant telekomunikacijų bendrovę, šio akcijų paketo nebuvo galima niekam perleisti iki 2003 metų pradžios. Dabar preliminariai planuojama, kad 5 proc. akcijų bus išdalinti žmonėms kaip kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, žemę. Ką daryti su likusiomis akcijomis, dar nenuspręsta.

“Kol kas sunku pasakyti. Išskyrus akcijų dalijimą kaip kompensacijas, jokie kiti veiksmai dar neplanuojami”, – Eltai patvirtino Valstybės turto fondo privatizavimo direktorius Antanas Malikėnas.

Pasak jo, šiuo metu galima tik sudarinėti ateities sandorius valstybei priklausančiomis “Lietuvos telekomo” akcijomis, tačiau ir dėl kompensavimo šiais vertybiniais popieriais už neatgautą nekilnojamąjį turtą Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo. Be to, A.Malikėnas neabejoja, kad, net ir pritarus Valstybės turto fondo pasiūlymams, kompensacijoms neužteks siūlomų dviejų bendrovių – 5 proc. “Lietuvos telekomo” ir 6,58 proc. privatizavimui ruošiamos “Lietuvos jūrų laivininkystės” akcijų.

Rinkoje šių akcijų vertė siekia atitinkamai 52,969 mln. ir 1,586 mln. litų, skaičiuojant po 1,3 ir 0,12 lito už akciją. Dabar atlyginti už nekilnojamąjį turtą vertybiniais popieriais reikia apie 24,8 mln. litų vertės akcijų, tačiau, kaip prognozuojama, papildomai gali prireikti iki 478,4 mln. litų vertės akcijų tokios kompensacijoms išmokėti.

Valstybės turto fondas, kaip “Lietuvos telekomo” akcininkas, dar laukia oficialių žinių ir dėl Švedijos “Telia” ir Suomijos “Sonera” susijungimo, po kurio mūsų šalies telekomunikacijų bendrovė savo ruožtu turėtų būti sujungta su mobiliojo ryšio kompanijomis “Omnitel” ir “Latvijas Mobilais Telefons SIA”.

“Artimiausiu metu turėtume gauti oficialios informacijos, į kurią reikės reaguoti”, – sakė Valstybės turto fondo privatizavimo direktorius.

Įstatinis “Lietuvos telekomo” kapitalas yra 814,913 mln. litų. Kontrolinį 60 proc. bendrovės akcijų paketą valdo besijungiančių Skandinavijos kompanijų sudarytas konsorciumas “Amber Teleholdings”. “Lietuvos telekomas” kontroliuoja “Voicecom”, “Comliet”, “Lietuvos telekomo verslo sprendimų”, “Lintel”, “Baltijos informacinių duomenų valdymo centro” bendroves, taip pat “Lietuvos telekomo” sporto klubą. Telekomunikacijų bendrovei priklauso akcijų “Baltijos telekomunikacijų konsultaciniame centre” bei “Verslo portale”.

Pagal tarptautinius apskaitos standartus “Lietuvos telekomo” įmonių grupė pernai uždirbo 181,715 tūkst. litų grynojo pelno, o pagal lietuviškuosius – patyrė 63,235 tūkst. litų nuostolio.

ELTA
2002 birželio mėn. 3 d.