Monthly Archives: May 2002

Who Pays the Terminating Operator?


Important – The information in this article is provided subject to the disclaimer. The law may have changed since first publication and the reader is cautioned accordingly.


Who pays the transit operator?  The fashion for examining the accounting practices of telecoms operators has spread to asking the courts to rule on cascade accounting and direct accounting.  Until now an almost invisible issue, the choice is in fact central to cash flow.

Interconnection revenues, from transit or termination services, are a significant source of income for network operators, in several cases amounting to up to 25 – 30 per cent of the operator’s total income. Given that the costs of billing and collecting interconnection payments have been modest and that solvent operators generally make reliable payers, interconnection revenues have traditionally made a stable oasis in the business plan.  

However, this may be about to change. SMP operators are under relentless pressure from national regulatory authorities (“NRA”) to reduce interconnection charges to the costs of an efficient operator in the interests of competition, and so call termination is not the comfortable revenue stream it once was.  This is particularly true of mobile termination rates whose levels are being investigated by the European Commission as well as by several NRAs. The pricing of fixed call termination rates was a long running dispute in the UK which led to acceptance of the principle of reciprocity between all operators, based on BT’s costs.  In France, the ART has recently been asked by alternative operators to rule in the opposite direction and reject reciprocity. The argument rumbles on. 

In a different direction, disputes about practices for collection of termination fees are becoming more common and increasingly complicated as operators look for ways of reducing their exposure to risk of bad debt.  In relation to this, Bird & Bird’s Stockholm office has recently been advising the Swedish Post and Telecom Agency on the application of cascade and direct accounting principles to transit calls in Sweden.   

Interconnection and transit

The most basic form of interconnection involves two networks that have a physical and logical connection. In such a case, the operator of the network where the call terminates is entitled to a termination fee from the operator of the network where the call originates.  

Transit services are required where the originating operator and the terminating operator do not interconnect directly with each other and so cannot hand over calls for termination according to the terms of an interconnection agreement between them.  Transit calls originate on operator A’s network, are carried through operator B’s network (the transit operator) to finally terminate on operator C’s network (i.e. reach a customer of that network). In this case operator C is entitled to a termination fee. However, the question is: in the absence of any agreement dealing with the matter who, A or B, shall pay the termination fee to C?       

Accounting principles

There are two available accounting standards for transit calls: direct accounting and cascade accounting.  

Direct accounting is where the originating operator (A) pays the termination fee directly to the terminating operator (C) without the involvement of the transit operator. (In addition to the termination fee the origination operator normally pays a (lesser) amount to the transit operator in payment for the transit services.)

Cascade accounting is where the transit operator (B) pays the termination fee to the terminating operator (C). (The transit operator in its turn has to recover the fee from the originating operator.  Thus each operator invoices the previous and the charges “cascade” from one operator to the next.)  

If the operators involved cannot agree on which accounting principle shall apply they may turn to the NRA for mediation and guidance and a possible decision in the matter. In such cases the NRA has a choice to make about which of the above accounting standards is most appropriate. 

Cascade accounting in Sweden – a matter for the courts

Cascade accounting and direct accounting have been specifically contentious in Sweden which in part is because Telia, unlike former incumbents in other EU Member States, wished to adopt direct accounting principles, something now considered unacceptable by the Swedish NRA.  

In one current case Telia and the competing Swedish operator Tele2 have not been able to reach an agreement on how transit calls should be charged and they have referred the matter to the Swedish Post and Telecom Agency. The dispute concerns Telia’s rights and liabilities as a transit operator (i.e. operator B in the description above) and Tele2’s rights as an operator where calls terminate (i.e. operator C above).  Tele2 claims that cascade accounting should be applied in such way that Telia shall pay to Tele2 termination fees regardless of Telia having received any payment from the originating operators. Telia, however, is not as a transit operator willing to pay any termination fee to Tele2. Furthermore, Telia claims that even if cascade accounting shall apply – which it objects to – Telia shall not be liable to pay any fees to Tele2 unless Telia has received corresponding fees plus a compensation for its transit services from the originating operators.  

The Swedish Post and Telecom Agency decided in August 2000 that cascade accounting should be applied between Telia and Tele2 and that Telia should pay termination fees to Tele2 regardless of Telia having received any payment from the originating operators. The decision was appealed by Telia to the Administrative Court of Stockholm. 

Meanwhile, Tele2 initiated a civil case against Telia asking for the equivalent of approximately EURO 50 million in outstanding termination fees. Telia in its turn has asked for corresponding payment from the originating operators but Telia’s claims for such payment have in several cases been unsuccessful. According to Telia this puts them in a unreasonable position where they have to act as a bank assuming huge credit risks without any compensation. 

On 7th March 2002 the Administrative Court of Stockholm presented its decision. The Court rejected Telia’s appeal. Thus cascade accounting shall be applied in accordance with Post and Telecom Agency’s decision of August 2000. The Court did not find any explicit support for its decision in the relevant telecom legislation. Instead it turned to the general aim of the Swedish Telecommunications Act, which is to ensure that private individuals, legal entities and public authorities shall have access to efficient telecommunications at the lowest possible cost to the national economy. A clear advantage with cascade accounting is that new entrants to a market only need a single interconnect agreement with one major operator in order to have their calls delivered around the world, as opposed to a system of direct accounting which requires a vast number of interconnection agreements to be operational on a larger scale. 

The Court also commented on the credit risks Telia will have to bear. It stated that if a system were introduced where Telia did not have to compensate Tele2 unless Telia had received corresponding payment from the origination operators, then Telia would loose its incentive to claim payment from the originating operators, since no pay from the originating operators would mean that Telia did not have to pay Tele2. Instead Telia has to see to it that it is compensated for the credit risks while negotiating new interconnection agreements. 

The Courts decision of 7th March 2002 has been appealed by Telia and the civil case between Telia and Tele2 is resting until the appealed administrative case has been finally settled. 

EU and ITU guidance

The Directive 97/33/EC on Interconnection in telecommunications imposes an obligation upon operators to negotiate interconnection agreements with each other. However, the Directive does not state which accounting principles shall apply if the operators fail to reach such agreements. Neither has the EU provided any other specific guidance on the matter. The same goes for the International Telecommunications Union. 

UK

In the UK, the issue does not seem to have been the subject of any regulatory decision or complaint because BT, the original, ubiquitous transit operator, has adopted the principle of cascade accounting, following normal contract law principles of receiving payment under an interconnection contract from the originating operator and making payment through a separate interconnection agreement to the terminating operator. The principle of reciprocity may have facilitated this practice, since the termination payments made by BT have always been set by reference to its own costs allowing BT a measure of control when agreeing to provide transit to originating operators.

Conclusion

Based on the situation in Sweden it seems quite clear that cascade accounting brings several advantages to smaller operators and new entrants since with cascade accounting an originating operator only needs an agreement with the first operator in the chain and not with anyone else involved in delivering the call. This reduces administration costs and makes it possible to become operational much faster. Furthermore, with cascade accounting the transit operator is paid a fee to complete the call, not a transit fee. This works as an incentive for the transit operator to find the least cost route for terminating the call and thus improve its interconnection margin.  

There are also obvious risks with a cascade accounting system. The transit operator not only has to invoice the originating operator but also has to pay the termination fee to the terminating operator. This involves, as Telia has pointed out, a credit risk for which the transit operators will require compensation (i.e. in the end higher prices for the consumers). 

As a result of the general confusion on which accounting principles shall apply in Sweden originating operators have refused to pay the transit operator (Telia) in circumstances where they have not come to an agreement with the terminating operator (Tele2) on the price to pay. In spite of the fact that the transit operator is not getting paid, it still has to transit the calls due to regulatory obligations. This could have the effect of distorting competition, since some operators are getting calls delivered without paying for them. In many jurisdictions, operators whose interconnection charges are regulated are permitted to make an allowance for bad debt. Thus in Sweden, the current situation could have the effect of raising interconnection charges across the board.

No matter which principle one favours, the most important thing is to set aside the uncertainty presently at hand. Most Swedish operators have experience of handling both accounting principles and the market is likely to adapt quickly. What the market cannot adapt to is long periods of uncertainty. 

Sally Trebble

Twobirds.com

 

“Lietuvos telekomas” primena apie didėsiančius tarifus, ragina naudotis naujais mokėjimo planais

Nuo liepos pradžios “Lietuvos telekomas” didins kai kurių paslaugų tarifus, tačiau gyventojams skirtų mokėjimo planų kainos nesikeis.

Be to, kaip ketvirtadienį primenama bendrovės pranešime, iki metų pabaigos socialiai remtiniems ir pensinio amžiaus abonentams “Lietuvos telekomas” toliau taikys abonentinio mokesčio nuolaidą, o interneto vartotojams – lengvatinį sujungimo mokestį. Nuo liepos “Lietuvos telekomo”abonentai už ilgesnius vietinius pokalbius ne piko laiku mokės pagal specialų mažesnį tarifą.

Kaip esame pranešę anksčiau, privatūs “Lietuvos telekomo” abonentai už bendrovės suteiktas telekomunikacijų paslaugas gali atsiskaityti įprastu būdu arba pagal pasirinktą, jų poreikius geriausiai atitinkantį mokėjimo planą: “Vietinį”, “Šalies” ar “Interneto”.

“Vietinis” mokėjimo planas: mėnesinis mokestis – 30 Lt (su PVM, abonentinis mokestis įskaičiuotas), 2 valandos per mėnesį nemokamų vietinių pokalbių.

“Šalies” mokėjimo planas: mėnesinis mokestis – 50 Lt (su PVM, abonentinis mokestis įskaičiuotas), 4 valandos per mėnesį nemokamų vietinių ir tarpmiestinių pokalbių.

“Interneto” mokėjimo planas: mėnesinis mokestis – 60 Lt (su PVM, abonentinis mokestis įskaičiuotas), 6 valandas galima nemokamai naudotis interneto paslauga “Atviras takas”.

Išnaudojus nemokamų valandų limitą, už kitus pokalbius ir interneto paslaugas mokama pagal galiojančius tarifus.

“Šalies” planą pasirinkusiems klientams paprastos telefono linijos įrengimo mokestis iki rugpjūčio 31 d. bus tik 20 Lt, o “Interneto” planą pasirinkusiems klientams ISDN linijos įrengimo mokestis – tik 50 Lt.

Nuo liepos pradžios šiek tiek pabrangs “Lietuvos telekomo” abonentų trumpi vietiniai pokalbiai fiksuoto ryšio tinkle, gyventojams keturiais litais padidės abonentinis mėnesio mokestis (išskyrus socialiai remtinus asmenis). Nesikeis tarpmiestinio bei tarptautinio telefono ryšio tarifai, telefono linijos įrengimo mokestis, interneto prisijungimo ir verslo klientų abonentinis mokesčiai.

“Lietuvos telekomo” vadovų teigimu, liepos mėnesį bus paskutinis tarifų balansavimas iki telekomunikacijų rinkos liberalizavimo nuo kitų metų pradžios.

ELTA

“Tilts Communications” reikalauja iš Latvijos 88 milijonų latų, o Latvija iš “Tilts” – 600 milijonų latų

Latvijos telekomo “Lattelekom” akcininkė “Tilts Communications” (TC) tarptautiniame arbitraže reikalauja iš Latvijos 87,6 milijono latų, tuo tarpu Latvijos priešieškinys sudaro 599,499 milijono latų.

Apie tai paskelbė TC savininkė, Suomijos bendrovė “Sonera Corporation”.

TC reikalauja šios sumos iš Latvijos kaip kompensacijos už “Lattelekom” monopolinių teisių fiksuoto ryšio rinkoje termino sutrumpinimą nuo 2013 metų iki 2003 metų, taip pat už tai, jog susitarime Latvija neužtikrino reikalingo dydžio telekomunikacinių tarifų nustatymo.

Tuo tarpu Latvijos vyriausybė reikalauja iš TC ne tik 599,499 milijono latų, bet ir pasilieka teisę kelti naujus reikalavimus.

Latvijos priešieškinyje nurodoma, kad TC neįvykdė bazinėje sutartyje numatytų įsipareigojimų dėl telekomunikacijų tinklo modernizavimo, taip pat neužtikrino bendrovei “Sonera” priklausančių bendrovės “Latvijas Mobilais Telefons” (LMT) akcijų perdavimo “Lattelekom”, nepadarė sutartyje numatytų investicijų Latvijoje, buvo ir kitų sutarties pažeidimų.

“Sonera” valdo 24,5 procento LMT akcijų, o “Lattelekom” – 23 procentus LMT akcijų. TC tvirtina, jog jos ieškinys yra visiškai pagrįstas, tuo tarpu Latvijos valstybės priešieškinys neturi jokio pagrindo, todėl bendrovė ketina aktyviai gintis.

LETA-ELTA

“Lietuvos telekomas” pernai uždirbo 32 mln. litų

Fiksuotojo ryšio rinkoje dominuojantis “Lietuvos telekomas” pernai uždirbo 32,19 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, o ketvirtąjį ketvirtį – 7,683 mln. litų pelno. Dėl turto vertės sumažėjimo 45 mln. litų “Lietuvos telekomo” įmonių grupė 2003-iaisiais buvo patyrusi 36,095 mln. litų nuostolių.

Skandinavijos telekomunikacijų bendrovės “TeliaSonera” valdomo “Lietuvos telekomo” pajamos pernai siekė 730,244 mln. litų, arba 10,1 proc. mažiau nei 2003-iaisiais (812,277 mln. litų), pranešė bendrovė.

“Įvertinant nepalankius konkurencinės aplinkos bei reguliuojamoje telekomunikacijų rinkoje įvykusius pokyčius, “Lietuvos telekomas” pasiekė beveik maksimalių rezultatų”, – sakė “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Arūnas Šikšta.

Analitikai tikėjosi, kad nepaisant sumažėjusių pajamų, 2004-aisiais “Lietuvos telekomas” uždirbo 35-40 mln. litų grynojo pelno.

Vilniaus banko, “Hansabanko” bei finansų maklerio įmonės “Finasta” analitikai tikėjosi, kad “Lietuvos telekomo” pajamos pernai sieks 700-735 mln. litų.

“Lietuvos telekomo” pajamos iš fiksuotojo ryšio paslaugų pernai smuko 13,2 proc. – iki 547,228 mln. litų, iš interneto ir duomenų perdavimo paslaugų – išaugo 8,8 proc. – iki 130,414 mln. litų, o iš kitų paslaugų – sumažėjo 15,6 proc. – iki 52,602 mln. litų.

Bendrovei pernai pavyko sustabdyti kelerius metus užsitęsusį abonentų skaičiaus mažėjimą. 2004 metų pabaigoje “Lietuvos telekomas” turėjo 819,147 tūkst. fiksuoto ryšio linijų, arba 9 tūkst. mažiau prieš metus. Pernai buvo įjungta daugiau kaip 52 tūkst. naujų telefono linijų, o 61 tūkst. buvo išjungta.

Pernai “Lietuvos telekomui” pasiūlius nemokamų pokalbių valandų mokėjimo planų vartotojams, išaugo ir skambučių srautai. Bendras vietinių pokalbių srautas pernai padidėjo 12,3 proc., tarpmiestinių pokalbių – 13 proc., skambučių į mobiliuosius tinklus – 19,4 proc., tarptautinių pokalbių – 14,8 procento. “Lietuvos telekomo” mokėjimo planus iš viso yra pasirinkę 420 tūkst. vartotojų.

A. Šikšta pažymėjo, kad pernai sparčiai augo interneto bei duomenų perdavimo paslaugų vartotojų skaičius – tai leis įmonei gauti daugiau pajamų ateityje. Pernai DSL technologija pagrįstų interneto prieigos paslaugų vartotojų skaičius išaugo 2 kartus iki 47,465 tūkst., o bendras prisijungimo prie interneto komutuojamąja linija vartotojų skaičius išliko beveik nepakitęs – 35 tūkst., iš jo 18 tūkst. sudarė plano “Internetas” vartotojai.

2004 metais “Lietuvos telekomo” įmonių grupė investavo 75 mln. litų, arba 1,5 karto daugiau nei 2003-iaisiais (51 mln. litų). Didžioji investicijų dalis buvo skirta DSL prieigos tinklo plėtrai.

“Lietuvos telekomo” pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) pernai siekė 336,086 mln. litų, arba 13 proc. mažiau nei 2003-iaisiais (386,457 mln. litų).

Skandinavijos telekomunikacijų bendrovės “TeliaSonera” valdomam “Lietuvos telekomui” priklauso apie 95 proc. Lietuvos fiksuotojo ryšio rinkos bei 50 proc. interneto prieigos paslaugų rinkos.

Gruodžio pabaigoje “TeliaSonera” valdė 60 proc., dar 4,67 proc. akcijų priklausė pačiam telekomui, o 4,56 proc. “Lietuvos telekomo” akcijų turėjo valstybė.

“Lietuvos telekomo” akcijos antradienį biržoje kainavo 2,23 lito, bendrovės vertė šia kaina viršija 1,7 mlrd. litų.

ELTA

Mokėjimo planų kainos balansuojant tarifus nesikeis

2002 m. liepos 1 d. balansuojant „Lietuvos telekomo” paslaugų tarifus, gyventojams skirtų mokėjimo planų kainos nesikeis. Be to, iki metų pabaigos Bendrovė socialiai remtiniems ir pensinio amžiaus abonentams toliau taikys abonentinio mokesčio nuolaidą, o interneto vartotojams – lengvatinį sujungimo mokestį. Nuo liepos „Lietuvos telekomo”abonentai už ilgesnius vietinius pokalbius ne piko laiku mokės pagal specialų mažesnį tarifą.
Privatūs „Lietuvos telekomo” abonentai už Bendrovės suteiktas telekomunikacijų paslaugas gali atsiskaityti įprastu būdu arba pagal pasirinktą, jų poreikius geriausiai atitinkantį mokėjimo planą: „Vietinį”, „Šalies” ar „Interneto”.
  •  „Vietinis” mokėjimo planas: mėnesinis mokestis – 30 Lt (su PVM, abonentinis mokestis įskaičiuotas), 2 valandos per mėnesį nemokamų vietinių pokalbių.
  •  „Šalies” mokėjimo planas: mėnesinis mokestis – 50 Lt (su PVM, abonentinis mokestis įskaičiuotas), 4 valandos per mėnesį nemokamų vietinių ir tarpmiestinių pokalbių.
  • „Interneto” mokėjimo planas: mėnesinis mokestis – 60 Lt (su PVM, abonentinis mokestis įskaičiuotas), 6 valandas galima nemokamai naudotis interneto paslauga „Atviras takas”.

Pastaba. Išnaudojus  nemokamų valandų limitą, už kitus pokalbius ir interneto paslaugas mokama pagal galiojančius tarifus.

„Šalies” planą pasirinkusiems klientams paprastos telefono linijos įrengimo mokestis iki rugpjūčio 31 d. bus tik 20 Lt, o „Interneto” planą pasirinkusiems klientams ISDN linijos įrengimo mokestis  – tik 50 Lt.

  • AB „Lietuvos telekomas“ paslaugų tarifai nuo 2002 07 01 ( Lt, su PVM)
    Paslaugos
    Tarifai
    Telefono linijos įrengimas
    250
    Abonentinis mokestis:
    – socialiai remtiniems ir pensinio amžiaus abonentams
     – gyventojams
     – verslo klientams
    16
    23
    28
    Vietiniai pokalbiai (už minutę):
    – piko laiku*
    – ne piko laiku/ne piko laiku po pirmųjų 10-ties telefono pokalbio minučių**
    – nakties laiku***
    0,12
    0,08/0,06
    0,03
    Tarpmiestiniai pokalbiai (už minutę):
    – piko laiku*
    – ne piko laiku*
     – nakties laiku***
    0,40
    0,30
    0,12
    Sujungimo mokestis interneto paslaugų vartotojams
    Pokalbio sujungimo mokestis
    0,04
    0,14
    *Darbo dienomis nuo 7  iki 20 val.
    **Darbo dienomis nuo 6 iki 7 val., nuo 20 iki 24 val.; švenčių ir poilsio dienomis nuo 6 iki 24 val.
    ***Visomis dienomis nuo 24 iki 6 val.
    Atstovė spaudai,
    Diana Ročienė
    (8 ~ 22)  36 72 99

The Parties of Lattelekom Arbitration Have Stated Their Claims

Tilts Communications A/S a wholly owned Danish subsidiary of Sonera Corporation and the Republic of Latvia have filed their main claims in the ICC Arbitration which is continuing between Tilts, the Republic of Latvia, Lattelekom SIA, Cable and Wireless plc and Sonera Corporation.

The Arbitration, which was commenced under the Arbitration Rules of the International Chamber of Commerce, arises out of an Umbrella Agreement entered into in January 1994 between Lattelekom, Tilts and the Republic of Latvia. Lattelekom is the exclusive provider of fixed line telecommunications services in the Republic of Latvia. Its shareholders are Tilts (49%) and the Republic of Latvia (51%).

Tilts claims a total of approx. LVL 87.6 million (MEUR 152) from the Republic of Latvia as compensation for losses sustained as a consequence of the shortening by the Republic of Latvia of the twenty years’ exclusivity period granted to Lattelekom as the provider of fixed line telecommunications services in the Republic of Latvia, and failure by the Republic of Latvia to ensure that telecommunications tariffs were fixed at contractually agreed levels.

The Republic of Latvia has quantified counterclaims of a total of approx. LVL 599,499 million (MEUR 1,040) and reserved its right to make further claims against Tilts. These claims arise principally from the alleged failure by Tilts to digitalise the fixed line network in Latvia within the time frame specified in the Umbrella Agreement, alleged failure to procure the transfer of Sonera’s shares in Latvijas Mobilais Telefons SIA (LMT) to Lattelekom, alleged failure to make certain inward investments in Latvia and other alleged breaches by Tilts of its obligations under the Umbrella Agreement.

Tilts considers that it has valid claims against the Republic of Latvia and will pursue these. It however believes that the counterclaims asserted by the Republic of Latvia are unfounded and it will vigorously defend these. The Arbitral Tribunal will rule on the claims in due course.

Forward-Looking Statements

This press release contains forward-looking statements regarding the timing of certain regulatory approvals relating to the planned business combination between Telia and Sonera and the timing of Telia’s exchange offer to Sonera’s shareholders and warrantholders. Statements that are not strictly historical statements, including statements about Telia’s and Sonera’s beliefs and expectations, constitute forward-looking statements. By their nature, forward-looking statements are subject to risk and uncertainty because they relate to events and depend on circumstances that will occur in the future.

Telia and Sonera are under no obligation to, and expressly disclaim such obligation to, update or alter their forward-looking statements, whether as a result of new information, future events or otherwise.

Cautionary Disclaimer/Legend

The Combination of Sonera and Telia will be implemented through an exchange offer made by Telia to all shareholders of Sonera. This press release is neither an offer to purchase nor a solicitation of an offer to sell shares of Sonera. Any offer in the United States will only be made through a prospectus which is part of a registration statement on Form F-4 filed with the U.S. Securities and Exchange Commission (the “SEC”). Sonera shareholders who are U.S. persons or are located in the United States are urged to carefully review the registration statement on Form F-4 and the prospectus included therein, the prospectus, the Schedule TO and other documents relating to the offer that will be filed by Telia with the SEC because these documents contain important information relating to the offer. You are also urged to read the related solicitation/recommendation statement on Schedule 14D-9 that will be filed with the SEC by Sonera regarding the offer. You may obtain a free copy of these documents after they are filed with the SEC and other documents filed by Telia and Sonera with the SEC at the SEC’s web site at www.sec.gov. Once such documents are filed with the SEC, you will also be able to inspect and copy the registration statement on Form F-4, as well as any documents incorporated by reference therein, the Schedule TO and the Schedule 14D-9 at the public reference room maintained by the SEC at 450 Fifth Street, NW, Washington, D.C. 20549. Please call the SEC at 1-800-SEC-0330 for further information about the public reference room. These documents may also be obtained free of charge by contacting Telia AB, Investor Relations, SE-12386 Farsta, Sweden. Attention: External Communications and Investor Relations (tel: +46 8 7137143, or Sonera, Teollisuuskatu 15, P.O. Box 106, FIN-00051 SONERA, Finland. Attention: Investor Relations (tel: +358 20401). YOU SHOULD READ THE PROSPECTUS AND THE SCHEDULE 14D-9 CAREFULLY BEFORE MAKING A DECISION CONCERNING THE OFFER.

Sonera Corporation (HEX: SRA, NASDAQ: SNRA) is a leading provider of mobile and advanced telecommunications services. Sonera is growing as an operator, as well as a provider of transaction and content services in Finland and in selected international markets. The company also offers advanced data solutions to businesses, and fixed network voice services in Finland and neighbouring markets. In 2001, Sonera’s revenues totaled EUR 2.2 billion, and profit before extraordinary items and taxes was EUR 0.45 billion. Sonera employs about 9 000 people.

findarticles.com

Ar Telekomas sukčiauja ?

Ar Telekomas sukčiauja ? Žiniasklaida, paskutiniu metu Žinių radijas, praneša apie tai, kad Lietuvos Telekomas pateikia neteisingas sąskaitas už vietinių telefoninių pokalbių paslaugą, priskaičiuodamas pinigų sumą, kuri yra didesnė nei faktiškai išnaudotų pokalbių apmokestinamo laiko kaina. Pranešama apie tai, kad žmonės kreipdamiesi į Lietuvos Telekomą lieka be atsakymo. Lietuvos Telekomo operatoriai telefonu negali paaiškinti susidariusios situacijos. Lietuvos Telekomo vadovybė atsisako bendrauti su žiniasklaida ir atsakyti į iškilusius klausimus.

Lietuvos Interneto vartotojai, Lietuvos Telekomo klientai, mokėdami pinigus už teikiamą Interneto paslaugą, dažnai gauna ją nekokybišką. Klientų sutartyse su Lietuvos Telekomu nurodyta, kad Lietuvos Telekomas neatsako už fizinių ar juridinių asmenų patirtus nuostolius naudojantis paslauga jeigu jie atsirado dėl ryšio sutrikimų. Lietuvos Telekomas ignoruoja klientų nusiskundimus dėl ryšio kokybės. Tam tikrais atvejais pvz. š.m. liepos 17, 18,19 dienomis Internetinio ryšio greitis buvo dvigubai sulėtėjęs ir po pakartotinių nusiskundimų Telekomo operatoriai tvirtino jog apie sutrikimus girdi pirmą kartą. Tokį paslaugos tiekimą galima įvardinti ryšio sutrikimais. Ar Lietuvos žmonės moka pinigus už paslaugą ar už sutrikimus ? Lietuvos Telekomo , kaip monopolisto, primestos sutarties punktas dėl patirtų nuostolių ir kokybiškos paslaugos tiekimo neapibrėžtumas įteisina sukčiavimą.

Ar Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerija toleruoja tokias sutartis ?  Sukčiavimu galima įvardinti ir neteisingas sąskaitas už vietinių telefoninių pokalbių paslaugos tiekimą. Ar Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso normos galioja tik smulkiems kišenvagiams ir sukčiams ? Kodėl Lietuvos teisėsaugos institucijos nesiima bent patikrinti  galimo sukčiavimo fakto Lietuvos Telekome ? Ar žiniasklaidos pranešimai nėra pakankamas pagrindas baudžiamajai bylai iškelti ?

Decision of the Circuit Court

On May 27, 2002, the Tallinn Circuit Court remained effective the
decision of the Tallinn Administrative Court that cancelled the
precept of the Competition Board to AS Eesti Telefon.

On 24 April 2001, the Competition Board issued a precept, based
on the Competition Act, prohibiting Eesti Telefon to implement a
per-minute price of 34 sents at peak time, 28 sents at off-peak
time and at 14 sents at night for voice calls in its network. The
Competition Board obliged Eesti Telefon to implement a price
lower than the tariffs established since April 2001. Pursuant
to the Competition Act, a fine in the amount of up to 5% of the
net sales for the year preceding the decision to impose a fine
can be imposed for the abuse of a dominant position.

Eesti Telefon is of the opinion that the basic price between 14
and 34 sents for calls within the network is cost-based.
Therefore, Eesti Telefon disagreed with the precept of the
Competition Board and contested the precept at the Tallinn
Administrative Court on 23 May 2001. The Tallinn Administrative
Court satisfied the complaint of Eesti Telefon and cancelled the
precept of the Competition Board of 17 of January 2002. The
Competition Board appealed to a higher court in respect of the
judgment passed by the Tallinn Administrative Court but the
Circuit Court remained the decision effective.

AS Eesti Telefon is a 100% subsidiary of AS Eesti Telekom.

Eesti Telekom

“Lietuvos telekomo” vadovas apskųs jam paskirtą apylinkės teismo baudą

Pirmadienį Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas išnagrinėjo administracinę bylą ir nutarė skirti AB “Lietuvos telekomo” generaliniam direktoriui Tapijo Parmai (Tapio Paarma) 375 Lt baudą dėl “Lietuvos telekomo” bendrovės atsisakymo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją, pagrindžiančią pokalbių taksofonu kainos didinimą nuo 2003 m. sausio 1 d.

“Lietuvos telekomo” atstovė spaudai informavo, kad ryšių bendrovės vadovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir apskųs jį aukštesnėms teisinėms instancijoms.

Teismo vertinimu, Ryšių reguliavimo tarnybos prašymu nepateikęs reikiamos informacijos “Lietuvos telekomas” pažeidė jam suteiktos veiklos licencijos sąlygas.

Antradienį Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinė byla dėl nutarimo skirti baudą “Lietuvos telekomo” generaliniam direktoriui pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1534 straipsnį dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo kaimų paštuose nutraukimo, apie tai neinformavus Ryšių reguliavimo tarnybos, ir Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimo atkurti paslaugų teikimą nevykdymo.

ELTA

T.Paarma nubaustas už atsisakymą teikti informaciją

Pirmadienį Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas išnagrinėjo administracinę bylą ir nutarė skirti AB “Lietuvos telekomo” generaliniam direktoriui Tapio Paarma 375 Lt baudą dėl “Lietuvos telekomo” bendrovės atsisakymo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją, pagrindžiančią pokalbių taksofonu kainos didinimą nuo 2003 m. sausio 1 d.

“Lietuvos telekomo” atstovė spaudai informavo Eltą, kad ryšių bendrovės vadovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir apskųs jį aukštesnėms teisinėms instancijoms. Teismo vertinimu, Ryšių reguliavimo tarnybos prašymu nepateikęs reikiamos informacijos “Lietuvos telekomas” pažeidė jam suteiktos veiklos licencijos sąlygas.

Antradienį Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinė byla dėl nutarimo skirti baudą “Lietuvos telekomo” generaliniam direktoriui pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1534 straipsnį dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo kaimų paštuose nutraukimo, apie tai neinformavus Ryšių reguliavimo tarnybos, ir Ryšių reguliavimo tarnybos reikalavimo atkurti paslaugų teikimą nevykdymo.

ELTA
2002 gegužės mėn. 27 d.