Monthly Archives: April 2002

Nepaprasti paprasto telefono nuotykiai

IP telefonija Lietuvoje: situacija ir perspektyvos

Kas yra kas

Interneto telefoniją galime nusakyti paprastai – tai telefono ryšys, einantis interneto kanalais. Griežčiau kalbant – kai bent dalis ryšio linijos sudaroma naudojant IP protokolą (todėl galima naudoti ir platesnę nei „interneto telefonija“ sąvoką – „IP telefonija“). Nebūtina, kad jūsų pokalbis keliautų per pasaulinį internetą, svarbu, kad kažkurioje savo kelionės vietoje jis virsta interneto paketais.

Vienas iš interneto telefonijos pavyzdžių – prasta kokybe pasižymintis, daug kam girdėtas ar net išbandytas pokalbio būdas, kai skambinama iš kompiuterio į kompiuterį: AK įdiegus atitinkamas programas, prisijungus ausines (ar garsiakalbius) ir mikrofoną, užmezgamas „dial-up“ ryšys, kuriuo ir siunčiamas užkoduotas bei suspaustas balsas. Abu pašne kovai dažniausiai iš anksto susitaria, kada užmegs ryšį, ir tuo metu įsijungia tokius mėgėjiškus „interneto telefonus“. Tai žaisliukai, nors savo laiku ne vieną gelbėjo susirišant su užsienin išvykusiais artimaisiais (nes taip daug pigiau, nei skambinti įprastu telefonu).

Iš kitų IP telefonijos pavyzdžių paminėtinas ir balso perdavimas tarp po visą šalį išsimėčiusių didelės įmonės filialų, kurie vienas su kitu sujungti nuolatiniais interneto kanalais. Tai jau ne vienerius metus naudojama kai kuriose didesnėse Lietuvos įmonėse. Panašiai sujungiami ir skirtingose šalyse esančių didelių kompanijų filialai.

Tačiau šį kartą mus domina gerokai platesnė sritis – interneto telefonijos paslaugos naudojant paprasčiausią telefono aparatą, koks yra kone kievieno mūsų namuose. Prieš tai paminėti (ir šimtai nepaminėtų) IP telefonijos pavyzdžiai yra niekai palyginus su mastais IP telefonijos, kuri naudoja įprastas telefono linijas ir įprastus telefonus. Ja naudojantis, vartotojui nereikia nieko naujo įsigyti – viską, ko reikia, jis jau turi.

Genialumas paprastume

Pirmiausia konstatuosime pagrindinį dalyką – vartotojo akimis, „Lietuvos telekomo“ (LT) telefoninis ryšys ir IP telefonijos įmonių siūlomas ryšys iš esmės nesiskiria. Priešingai – abiem atvejais viskas praktiškai tas pat. Vartotojas abiem atvejais naudoja tą patį telefono aparatą, įprastu būdu renka telefono numerius (IP telefonijos klientai renka keletą papildomų skaičių, ir viskas). Tiesa, ryšio kokybė smarkiai priklauso nuo konkretaus paslaugos teikėjo – nors tarp IP telefonijos įmonių Lietuvoje yra teikiančių mobiliojo ryšio kokybei prilygstantį ryšį, bet dauguma operatorių vis dar siūlo prastesnę nei mobilaus ryšio kokybę. Mūsų žiniomis, nė vienas IP telefonijos teikėjas, išskyrus „Lietuvos telekomo“ įkurtą UAB „Voicecom“, nepasiekia fiksuoto ryšio kokybės.

Nors vartotojo akimis žiūrint, tarp abiejų ryšio būdų nėra esminio skirtumo (tai labai naudinga IP telefonijai populiarėti), tačiau technologinis skirtumas didelis. Pirmu atveju balsas keliauja vien tik LT ir jo partnerių užsienyje kanalais (variniais ir optiniais kabeliais). Antru, IP telefonijos atveju, balsas LT kanalais keliauja tik iki tame pačiame mieste esančio IP telefonijos operatoriaus, po to kelionę tęsia išimtinai internetu, kol išnyra toje šalyje ir tame mieste, su kuria norima susisiekti. Ten balsas patenka į užsienio IP telefonijos operatoriaus interneto stotį ir iš jos jau vietinio telekomo kanalais keliauja iki jūsų pašnekovo. Rezultatas abiem atvejais tas pats, bet kelias, kaip matome, visai skirtingas. Beje, šių kelionių metu balsas apdorojamas taip pat iš esmės skirtingais būdais.

Įrangos karą laimi „Cisco“

Interneto telefonijos kokybė priklauso nuo jos įrangos, programavimo, užsienio partnerių, galų gale – nuo kanalo į internetą kokybės. Šiuo metu populiariausios IP telefonijai naudojamos įrangos tiekėjai – „Vocaltec“ ir „Cisco“. Taip pat naudojami „Clarent“, „Lucent Technologies“, „Nortel“ ir kitų įrenginiai. Pasak Dariaus Liutkaus, IP telefonijos specialisto ir UAB „Interprova“ vadovo, „Vocaltec“ yra paprasčiausiai diegiamas ir valdomas, bet jo pagrindu plėstis labai sunku. Su „Cisco“ įranga plėstis daug pigiau. Ir kiti kalbinti specialistai pripažino, kad „Cisco“ pamažu tampa pasauliniu IP telefonijos standartu, naudojamu daugelyje šalių ir daugelio IP telefonijos teikėjų. Prie to tenka derintis ir Lietuvos operatoriams.

Verslo principas ir tendencijos

Apytikriai nuo 1999 m. iki 2001 m. Lietuvos IP telefonijos versle dominavo telefono skambučiai iš užsienio. Tai buvo daug paprasčiau, nei susirasti klientus čia pat Lietuvoje ir suteikti jiems ryšį į užsienį. Mat užsienyje jau prieš keletą metų susiformavo pakankamai dideli ir rimti IP telefonijos teikėjai, iš karto galintys užtikrinti didelius pokalbių srautus. Užtekdavo pasirašyti sutartį su vienu ar dviem tokiais teikėjais, ir darbo netrukus pakakdavo visai bet kurios IP telefonijos įmonės Lietuvoje įrangai – jos veikdavo visu pajėgumu.

„Lietuvos telekomas“ IP telefoniją visada laikė savo monopolio dalimi ir todėl visada labai aršiai kovojo su tokiomis įmonėmis Lietuvoje. Dėl atjungiamų telefono linijų šios įmonės nespėjo išaugti tiek, kad galėtų patenkinti užsienio teikėjų poreikius, tačiau pastarieji vis tiek tapo labai išrankūs – Lietuvos IP telefonijos įmonėms jie iš esmės rengia aukcionus, kurių metu pasirenka tas įmones, kurios už pokalbius Lietuvos teritorijoje pasiūlo mažiausią kainą. Šios IP telefonijos verslo dalies (dar vadinamos „terminavimu“) pelnai ir patrauklumas mažėja geometrine progresija, tad pastarųjų mėnesių tendencija tokia – IP telefonijos kompanijos ieško nuolatinių vartotojų Lietuvoje ir pagrindinį dėmesį skiria iš Lietuvos, o ne į Lietuvą ateinantiems pokalbiams.

Apgavystėms pateisinimo nėra

Lietuvoje nemažai įmonių, tarp jų ir didelių, įtakingų, kurios buvo apgautos – paėmusios avansą už būsimus pokalbius, apsišaukėlės IP telefonijos įmonės dingdavo taip ir nesuteikusios nei paslaugų, nei grąžinusios pinigus. Atrodo, ne visada tai būdavo atviras sukčiavimas, nes LT dažnai nutraukdavo ryšį vos pradėjus teikti šią paslaugą, tačiau, bet kokiu atveju, pasisavinti (iš esmės – pavogti) klientų pinigai smarkiai sukompromitavo IP telefonijos verslo reputaciją, apskritai pakenkė IP telefonijos plėtrai Lietuvoje. Pasekmes tenka srėbti patikimai veikiančioms įmonėms – joms dabar ne tik sunkiau prisikalbinti naujus klientus. Negaudamos avanso, jos visą riziką už nesumokėtus pokalbius užsikrauna ant savo pečių.

„Interprova“ prieš „Lietuvos telekomą“

Kaip minėjome, LT neabejoja ir niekad neabejojo, kad jam prikauso išskirtinės teisės ne tik į įprastą, bet ir į IP telefonijos ryšį. Kokiais būdais LT kovojo už savo teises, pasakoja Darius Liutkus, bylą prieš „Lietuvos telekomą“ Konkurencijos taryboje laimėjusios UAB „Interprova“ vadovas:

„Istorija tokia. Iš pradžių LT dėl interneto telefonijos įmonių kreipdavosi i Ekonominę policiją, bet ši po patikrinimų neturėdavo prie ko prikibti. Po to buvo imtasi atrjunginėti telefono linijas. Ir atjungdavo ne šiaip vieną įmonę, bet ištisą pastatą, kuriame ta įmonė nuomodavo patalpas. Įmonės vadovus LT kviesdavosi ir duodavo pasirašyti specialiai IP telefonijos įmonėms paruoštą (nestandartinę) sutartį, kurioje turėdavome garantuoti, kad telefono linijų nenaudosime interneto telefonijai.

Mes IP telefonijos paslaugas teikėme apie 1,5 mėnesio, o po to (2000 m. gruodžio mėn.) buvo atjungtos visos mūsų telefono linijos. Pradėjome susirašinėti su LT ir Susisiekimo ministerija (iš šios taip ir negavome absoliučiai jokio atsakymo – kiek sužinojome, ten buvo laikomasi pozicijos visiškai ignoruoti situaciją, t.y. niekam nieko neatsakyti). 2001 m. sausį ir vasarį kreipėmės į Ryšių dažnių tarnybą (dabartinės Ryšių reguliavimo tarnybos pirmtakę) ir gavome leidimą užsiimti interneto telefonija. Po to Susisiekimo ministerija kreipėsi į LT prašydama leisti mums teikti interneto telefonijos paslaugas, bet LT atsisakė. Kadangi tuo metu atsirado „Lietuvos telekomo“ įmonė „Voicecom“, kuri būtent ir užsiėmė interneto telefonija, kreipėmės į LR Konkurencijos tarybą, nes, mūsų manymu, tai buvo piktnaudžiavimas dominavimu rinkoje. Kad ir kaip nuostabu (pats mačiau visą procesą ir stebėjausi), Konkurencijos taryboje atsirado žmonių, kurie negailėjo laiko, aiškinosi visus Lietuvos, Europos Sąjungos aktus, techninius dalykus – viską, kol padėtį išsiaiškino iki galo. Manau, jie dabar yra vieni geriausių specialistų šioje srityje. Ir tik po to jie pripažino, kad LT yra neteisus. Dabar mes laukiame galimybės tęsti savo veiklą – LT per įstatymu nustatytus terminus turėtų sugrąžinti mums telefono linijas ir netrukdyti teikti IP telefonijos paslaugas.“

Ginčų priežastis – elektronai ir neparašytos mintys

Lygindami LT ryšį su IP telefonijos ryšiu pabrėžėme, kad vartotojo akimis, ryšys nesiskiria. Vartotojas išties nemato, kad jų balsas naudojant LT ryšį yra paverčiamas ištisu signalu, o naudojant IP telefoniją balsas virsta tvarkingai supjaustytais ir iš pirmo žvilgsnio padrikai lekiančiais paketais, kurie didžiulėse transatlantinėse optinių kabelių magistralėse tarsi pakartoja mūsų protėvių kraustymąsi užjūriuosna. Tie paketai keliauja krūvoje su milijardais kitų tokių pačių likimo draugų ir atrodo, kad vyksta viso pasaulio kraustymasis, kuriame jau niekas nesusigaudys. Gerai, kad to nematome, tačiau čia slypi esminis ginčo tarp įprastos ir IP telefonijos raktas.

Iš esmės LT nuostata yra aiški: jam priklauso balso perdavimo monopolis. Ir nesvarbu, kaip tas balsas perduodamas. Taip pat akivaizdu, kad privatizavimo metu niekas iš vyriausybės derybininkų nebūtų prieštaravęs tam, kad į LT privatizavimo dokumentus būtų įtrauktas visus ginčus nutraukiantis sakinys: „Lietuvos telekomui“ iki 2003 m. suteikiama išskirtinė teisė į interneto telefoniją“. Tačiau šis paskutinis žingsnis nebuvo žengtas. Akivaizdu, kad LT privatizavimo metu IP telefonija nebuvo rimtai įvertinta. Vis dėlto „Lietuvos telekomo“ Plėtros departamento direktorius Harris Suokko tokią IP telefonijos įmonių (ir tylią Vyriausybės) poziciją atremia nuoširdžiai ir įtikinamai:

„1998 m. Rytų Europoje IP technologija nebuvo plačiai naudojama tarptautinei balso telefonijai. Pirmoji atitinkama Europos Sąjungos rekomendacija buvo paskelbta 1998 m. pradžioje, kai iškilo pirmosios problemos dėl IP telefonijos reguliavimo. Todėl aš manau, kad privatizuojant LT abi pusės (Lietuvos valstybė ir „Sonera“ su „Telia“) laikė, kad „Lietuvos telekomas“ nustatytam periodui turės išskirtines teises į fiksuotą balso perdavimą neatsižvelgiant į tai, kokios technologijos naudojamos.

Niekas negali išpranašauti tam tikrų technologijų pasirodymo arba numatyti, kaip plačiai jos bus naudojamos. Čia kaip su licencija parduoti benziną – jei kas nors kitas išranda, kaip pagaminti benziną ne iš naftos, tai vis tiek lieka tuo pačiu verslu, kuriam ir išduota licenzija.“

Užvirė povandeninės upės

Vasarį LR Konkurencijos tarybai paskelbus apie „Lietuvos telekomui“ skirtą 2 mln. litų baudą už telefono ryšio nutraukimą IP telefonijos įmonėms, šios pradėjo atsigauti. Redakcijos duomenimis, dalis tokių įmonių iki šiol buvo perkėlusios savo veiklą į užsienį (Latviją, Estiją), dalis – ją apribojusios ar net sustabdžiusios. Dabar IP telefonijos paslaugas teikiančios įmonės gali gauti kelis mėnesius verslo laisvės – praeis nemažai laiko, kol nerangios valstybinės organizacijos (Administracinis teismas ir pan.) kilnos LT skundą iš vieno stalčiaus į kitą. Taip netruks ateiti 2002 m. gruodžio 31 d. – LT monopolio paskutinė diena. Tą puikiai supranta ir LT. Netikėtai, bet tikrai ne šiaip sau, 2002 m. kovo 13 d. „Verslo žiniose“ LT vadovai apkaltino LR Ryšių ir reguliavimo tarnybą (RRT) išskirtiniu piktnaudžiavimu. Pasak LT atstovų, šios ryšių įmones kontroliuojančios tarnybos vadovas T. Barakauskas turi aiškių interesų savo turimame telekomunikacijų ir IP telefonijos versle. Pasak „Verslo žinių“ ir „Lietuvos telekomo“, verslininkas tuo pat metu vadovauja ir savo verslui, ir tą verslo sritį tiesiogiai kontroliuojančiai valstybinei įstaigai. Kaip ten bebūtų, ką gi tai atskleidžia? Akivaizdžias povandenines sroves, susijusias su IP telefonija. Jos tokios stiprios, kad pagamina užtektinai adrenalino net pačiam didžiausiam banginiui – „Lietuvos telekomui“.

IP telefonijos įtaka gali būti milžiniška

Kuo gi ta telefonija tokia ypatinga, kodėl ji tokia svarbi, kodėl dėl jos vyksta šie žūtbūtiniai susistumdymai? Kodėl LT vadovai prieš metus visoje Lietuvoje drastiškai bent keletui dienų atjunginėjo ištisus daugiaaukščius biurų pastatus su dešimtimis niekuo dėtų įmonių, jei tik aptikdavo iš tų pastatų einantį IP signalą (nors paprastai IP telefoniją naudodavo tik viena kita tame pastate esanti įmonė)? Apie kompensacijas iš LT, aišku, niekas neišgirsdavo – priešingai, pastatų šeimininkai keliaudavo į LT pasiaiškinti „ant kilimo“. Po tokių incidentų galima įsivaizduoti – IP telefonijoje iš tikrųjų slypi ypatingas pavojus „Lietuvos telekomui“. Ir esmė galbūt yra ne IP telefonijos įmonių gaunamuose pelnuose, nes šios įmonės, naudodamos daug mažesnį nei LT antkainį, susišluoja tik trupinius.

Greičiausiai priežastis ir bėda ta, kad LT iš sovietinių laikų paveldėjo per dideles tarptautinių pokalbių kainas ir per pigius vietinius pokalbius. Jam skausminga ne tik tai, kad dalis rinkos atitenka konkurentams, bet ir tai, kad netikėta konkurencija tarptautinių pokalbių srityje stumia jį link žymiai mažesnių antkainių ir menkėjančio pelno. Jei įvykiai ims sukti šia linkme ir LT nesugebės pasipriešinti – jam tarptautinius pokalbius teks piginti ne keliais, o bent keliasdešimčia procentų. Tai jau kvepia katastrofa – „Lietuvos telekomui“, kaip ir daugeliui pasaulio telekomų, pastarieji metai ir taip kupini neprognozuotų nuostolių. Telekomunikacijų verslo tendencijos kartais nuvilia ne tik internete, bet ir kitose srityse. Iš esmės tai galima pavadinti nesėkmių juosta, dėl kurios kaltas ne kuris nors konkretus telekomas, o pačios telekomunikacijos, kurios vystosi sproginėdamos, o sprogdamos palieka neprognozuojamas pasekmes abiejose pusėse – ir pelno, ir nuostolių. Verslo visuomenė dar nėra įminusi visos naujųjų technologijų verslo paslapties.

Autonomiški IP telefonijos centrai LT nepasiekiami

Net jei LT įveiks Konkurencijos tarnybos sprendimą, jis neatlaikys ryškiausios dabartinės tendencijos Lietuvoje – IP telefonijos operatorių įrangos diegimo įmonių-klientų viduje. Tokiu būdu tarp IP telefonijos operatoriaus įrangos ir LT nelieka jokių linijų ir pastarasis nebeturi ką atjungti – visi skambučiai iš įmonės keliauja tiesiai į internetą ir atgal.

Šiuo metu tarptautinių pokalbių kainos IP telefonijos firmose žymiai mažesnės nei LT, tad pokalbiams su užsieniu bent 2000 Lt/mėn. išleidžiančioms įmonėms IP telefonijos įranga (pvz., „Cisco“) atsiperka per neįtikėtinai trumpą kelių mėnesių laikotarpį. Nors tokia įmonė pokalbius su užsieniu užmezga savarankiškai (t.y. nepriklausomai nuo IP telefonijos įmonės), tačiau už juos moka ne užsienio operatoriui, o vietinei IP telefonijos kompanijai. Taip yra todėl, kad užsienio operatoriai visada aptarnauja tik vietinius operatorius, turinčius daugybę klientų, o ne pavienius vietinius vartotojus. Tai, kad IP telefonijos įranga pradėjo keliauti tiesiai į daug su užsieniu kalbančias įmones, LT jau tapo neįveikiama kliūtimi galutinai laimėti kovą už būvį IP telefonijoje. Tai jau nepriklauso nuo to, kaip baigsis istorija su Konkurencijos taryba ir kitomis valstybės įstaigomis.

Devyniskart matuok

Rengiant šį straipsnį NK atliko trumpą IP telefonijos testą. Pasinaudoję kelių IP telefonijos įmonių suteikta galimybe, po keletą kartų skambinome iš Vilniaus į užsienio lietuvių sostinę Čikagą. Pokalbiai vyko 4 val. ryto Lietuvos laiku (Čikagoje tuomet 8 val. vakaro).

Vienais atvejais ryšio kokybė išties stebino – pašnekovo balsas buvo visai aiškus, nors ir šiek tiek tylesnis, nei skambinant tiesiogiai per „Lietuvos telekomą“, „Voicecom“ arba kai iš Čikagos mums perskambino į Vilnių. Tuomet ir patys čikagiečiai sakė, kad jiems mūsų bandoma garso kokybė mažai tesiskyrė nuo vietinio pokalbio.

Tačiau galiausiai pasirodė, kad kokybė labai priklauso nuo konkretaus operatoriaus. Daugiau buvo tokių, kuriems tepavyko išgauti aiškiai prastesnę nei mobiliojo ryšio kokybę. Tiesa, net ir tokiais atvejais pokalbiai nebuvo nutrūkę nė karto, tačiau silpnas garsas reikalavo nuolatinio atidumo klausantis. Pašaliniai garsai – aidas, šnypštimas, ūžesys – taip pat trukdydavo kalbėtis ramiai, atsipalaidavus. Ir vis dėlto pasidarė aišku, kad taupiųjų tai tikrai neatbaidys – į tam tikrus kokybės rėmus visgi telpama.

Išbandant įvairius interneto telefonijos operatorius visais atvejais pasitaikė sutrikimų susijungiant (ryšys nutrūkdavo neprasidėjus pokalbiui). Tai sudarė apie trečdalį visų mėginimų. Kokia to priežastis, sunku pasakyti. Pokalbio kainos tai neįtakojo, nes pats pokalbis dar būdavo neprasidėjęs. Vienintelis nepatogumas, kad tekdavo skambinti iš naujo. Galbūt dalį tokių nesėkmių galima paaiškinti sudėtingesne numerių rinkimo procedūra? Naudojant IP telefoniją, renkamas ne iš karto galutinis pašnekovo telefono numeris – prieš tai dar atliekamos kelios parengiamosios operacijos. Pavyzdžiui:

1) pirmiausia skambiname IP telefonijos įmonei, kurioje esame užsiregistravę;

2) pasigirdus autoatsakovo balsui (anglų kalba), įvedame mums paskirtą keturženklį numerį ir spaudžiame groteles (#);

3) autoatsakovui angliškai paprašius įvesti PIN kodą, surenkame mums iš anksto duotą dviženklį numerį ir spaudžiame groteles (#);

4) autoatsakovas paprašo surinkti pašnekovo telefono numerį, ir tik dabar mes renkame tokį numerį, kurį rinktume, jei skambintume tiesiai per „Lietuvos telekomą“.

Išmėginome ir LT įmonės „Voicecom“ teikiamas interneto telefonijos paslaugas (prie įprasto numerio tereikėjo surinkti du papildomus skaitmenis – tai išties patogu ir nesudėtinga), po keletą kartų skambinome į Ameriką ir Rusiją. Šių bandymų įspūdis pribloškiantis – nepavyko nustatyti jokio skirtumo nuo vietinio ryšio kokybės, viskas girdėjosi taip, tarsi užsienio pašnekovas sėdėtų su rageliu gretimame kambaryje. Tikra mįslė – kaip tai pavyko Harriui Suokko ir jo komandai? Juk tai ne tik sėkmingai atliktas eilinis darbas – jame glūdi galutinis (įgyvendintas eksperimento būdu) įrodymas, kad su IP telefonija galima išgauti tobulą kokybę, kurios jau nebeįmanoma gerinti. Turint galvoje, kad „Voicecom“ balsą siunčia per nenuspėjamą globalųjį internetą, pasiekta kokybė – tikrų auksarankių darbas. Beje, kam tada išvis naudotis įprastais LT tarptautiniais pokalbiais, jei „Voicecom“ tą patį siūlo penktadaliu pigiau? Nebent paranojiškai bijant įsilaužimo į interneto pokalbius aptarnaujančias tarnybines stotis – bet tai sunkiai įsivaizduojamas ir negirdėtas variantas, nes pokalbius pernešantys duomenų srautai neužsuka į pašalinius interneto mazgus, interneto svetaines ir kitas spąstais galinčias virsti vietas.

IP telefonija: vartotojų nuomonė

Algirdas (abiturientas iš Vilniaus):

„Seseriai į Ameriką skambinu dažniausiai naktį (kai ten rytas). Kokybė visai nebloga, nors būna šioks toks šnypštimas. Kokybę galima palyginti galima su mobiliuoju ryšiu: IP telefonijos kokybė gal truputį prastesnė, bet turiu galvoje kokybišką mobilų ryšį, ne tą, koks būna kur nors pusiau ryšio zonoje. Neseniai IP telefonininkai sakė, kad pagerino kokybę, bet aš dar nespėjau išbandyti.

Anksčiau kelis kartus buvo taip, kad paskambinus girdi ir kalba tik viena pusė, o kita nieko negirdi, tada reikia skambinti dar kartą. Bet įdomu, kad tokių sutrikimų yra ir kai mums skambina paprastu telefonu iš Amerikos. Tuomet juk kalbame per normalų Amerikos telekomą, bet vis tiek pasitaiko, kad reikia perskambinti, nes iš pirmo karto viena pusė nieko negirdi. Nežinau, gal ir Amerikos telekomas naudoja IP telefoniją? Šiaip IP telefonijai turbūt svarbu, kada yra skambinama, nes kai internete susidaro kamščiai, ryšys turėtų pablogėti, bet praktiškai tą nelabai pajutau.

Žinoma, IP telefonijos nėra ko lyginti su balso perdavimu tiesiogiai per internetą (prisijungus su modemu), kai iš savo kompiuterio su mikrofonu skambini į užsienyje esančio draugo kompiuterį, – bandžiau tuo naudotis, tai buvo tiesiog tragiška – baisūs trūkčiojimai, šnypštimas. Normaliai susikalbėti neįmanoma.“

Rasa (valstybinės įmonės tarnautoja):

„Per interneto telefonijos kompaniją skambinu giminėms į Ameriką. Kartais paskambini, bet jau nuo pat pradžių tavęs negirdi arba tave girdi, bet tu negirdi. Yra buvę, kad ir bekalbant staiga dingsta pašnekovo balsas. Tačiau nuostabą kelia tai, kad kartais būna ne ką geriau, kai man pačiai paskambina tiesiai iš Amerikos – yra buvę, kad telefonas tik pypteli, bet pakėlus ragelį niekas neatsiliepia, o po kelių kartų susijungus ir pradėjus pokalbį, pašnekovo balsas staiga dingsta.

Apskritai interneto telefonijos kokybė pasirodė nebloga. Tą galiu pasakyti ne tik apie tarptautinius pokalbius – pavyzdžiui, skambinu į Kauną ir girdžiu viską normaliai, beveik kaip skambindama paprastu būdu. O štai neseniai vyras skambino iš Vokietijos (mobiliuoju ryšiu – iš savo telefono į mano mobilųjį). Tuomet kokybė buvo visai nekokia, žymiai prastesnė nei interneto telefonijos.“

Renata (gydytoja):

„Apie interneto telefoniją susidariau nuomonę skambindama į Kaliningradą. Skambinu vakare. Jau iš karto po susijungimų girdisi žymiai silpnesnis skambučio Kaliningrade garsas (palyginus su tuo, kai skambinama įprastu būdu arba per „Voicecom“). Kalbantis su pašnekovu, abiem tenka gerokai įtempti klausą. Tad jei tektų aptarti kokį svarbesnį reikalą, rizikuotume neišgirsti pagrindinių dalykų, nes balsas ne tik silpnesnis, bet neretai trūkinėja ir aidi.“

Ką mano specialistai?

Kalbinome kelių IP telefonijos įmonių vadovus ir specialistus, tačiau dauguma jų nusprendė likti nežinomi dėl vienintelės priežasties – baiminosi LT. Dalis kalbintųjų apskritai atsisakė ką nors pasakoti apie IP telefonijos verslą Lietuvoje, tad išanalizuoti padėtį – uždavinys ne iš lengvųjų. Žemiau pateikiame du išsamesnius atsakymus apie IP telefonijos perspektyvas Lietuvoje.

Darius Liutkus, UAB „Interprova“ vadovas:

„Pasibaigus „Lietuvos telekomo“ monopoliui ir atsiradus konkurencijai, tarptautinių pokalbių kainos turėtų žymiai kristi. Pavyzdžiui, esu tikras, kad jau 2003 m. kovo mėn. į Vokietiją galėsime skambinti už 40-50 ct/min. (dabar LT kaina – 1,99 Lt/min.).

Esant keliems stipriems vietinio telekomo konkurentams, pavyzdžiui Estijoje, IP telefonijos kompanijos vietiniam ryšiui gauna labai dideles nuolaidas – jos siekia iki 80 proc. (jei vietinio pokalbio minutė ten kainuoja apie 24 lietuviškus centus, tai IP telefonijos teikėjams kaina gali siekti vos 5 ct/min.).

Lietuvos IP telefonijos rinka labai domina užsienio investuotojus, todėl šioje srityje galime tikėtis ir labai didelių permainų. Taip pat labai įdomu, kas pirmasis Lietuvoje ims platinti IP telefonijos išankstinio mokėjimo korteles (IP IMK). To galime sulaukti jau šiais metais. Užsienyje tokiu atsiskaitymo būdu remiasi visa IP telefonijos rinka, tačiau Lietuvoje daug rizikos – ne tiek dėl LT priešiškumo, kiek dėl to, kad žmonės labai riboja savo išlaidas.“

Andrius Žemaitis, UAB „Gigatelis“ direktorius:

„Nors LR Konkurencijos taryba ir sustabdė LT veiksmus prieš IP telefonijos įmones, bet ir po šio sprendimo LT nedviprasmiškai pareiškė, kad turi pakankamai techninių priemonių, kad vienaip ar kitaip sustabdytų su juo konkuruojančias IP telefonijos kompanijas. Tad taikos, bent jau techniniame lygmenyje, tikrai nėra. Tiesa, atvirų veiksmų artimiausiu metu, matyt, bus vengiama.

Vienu įdomesnių ir svarbesnių reiškinių pasibaigus LT monopoliui turėtų tapti IP telefonijos išankstinio mokėjimo kortelės (jos patogiausios pavieniams žmonėms). Vargu ar šios kortelės atsiras šiemet. IP telefonijos įmonės, nors ir aktyviai ruošdamosis tokiam žingsniui, greičiausiai vengs gresiančios labai priešiškos LT reakcijos.

Pasibaigus LT monopoliui turėtų plisti ir viešieji IP telefonijos centrai, kuriuose į užsienį būtų skambinama iš telefonų automatų (tai būtų pigiau, nei skambinant IP IMK kortele). Tačiau net ir tada IP telefonijos operatoriams bus ne vien pyragai. Lietuvoje dabar yra kelios dešimtys IP telefonijos įmonių. Bet 2003 m., spėju, turėtų išlikti tik kelios iš jų, turinčios stipriausią užnugarį.“

Raimundas Žemaitis
NK

 

 

Telekomunikacijų rinkos liberalizavimui pasirengta menkai

Lietuvos telekomunikacijų rinkos liberalizavimui nuo 2003 metų pradžios pasirengta labai silpnai – tai teigta pirmadienį surengtame Žinių visuomenės tarybos posėdyje.

Pasak Seimo nario Andriaus Kubiliaus, nepasiruošimą telekomunikacijų rinkos liberalizavimui parodo ir pastaruoju metu daug diskusijų kelianti Telekomunikacijų įstatymo naujoji redakcija, atspindinti pernelyg mažą šalies teisinį stabilumą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė tvirtino, jog šio įstatymo projektas parengtas orientuojantis į senąsias Europos Sąjungos (ES) telekomunikacijų direktyvas, tuo tarpu naujosios direktyvos jau yra skirtos rinkos liberalizavimui.

“Naująsias direktyvas Lietuva turės perimti iki tapdama ES nare, todėl jau dabar aišku, kad po kiek laiko reikės naujo Telekomunikacijų įstatymo. Tai nėra naudinga vartotojams, nepalanku verslui ir Lietuvos investiciniam patrauklumui”, – sakė G.Steponavičienė.

Žinių visuomenės tarybos posėdyje nemažai diskutuota ir apie ketinimus Lietuvoje integruoti valstybei priklausančius duomenų perdavimo tinklus ir sukurti bendrą valstybės duomenų perdavimo tinklą – jis taptų alternatyva kol kas monopolines teises telekomunikacijų rinkoje turinčiai bendrovei “Lietuvos telekomas”.

Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis sakė, kad tinklo “Telekomas 2″ kūrimo pirmajam etapui reikia maždaug 15 mln. litų. Kitas lėšas planuojama gauti iš Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC), kursiančio šį tinklą, kitų finansinių šaltinių.

Anot Z.Balčyčio, planuojama, kad “Telekomas 2″ pirmąsias paslaugas vartotojams pradės siūlyti jau kitų metų pradžioje, o 2004 metų pradžioje naujasis tinklas turėtų apimti visą Lietuvą. Z.Balčytis teigė, kad “Telekomas 2″ leistų dabar teikiamas paslaugas vartotojams siūlyti trečdaliu ar net per pusę pigiau.

Tuo tarpu “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis siūlė pagalvoti, ar Lietuvoje tikslinga kurti šį tinklą – anot jo, kai kurių užsienio šalių patirtis rodo, jog tokiu būdu yra sukuriamas dar vienas monopolistas, užimantis tam tikrą rinkos dalį.

A.Kubilius taip pat teigė nematąs rimtų argumentų, kodėl Lietuvoje turėtų būti kuriamas tinklas “Telekomas 2″.

BNS

Telekomunikacijų rinkos liberalizavimui nepasirengta

Lietuvos telekomunikacijų rinkos liberalizavimui nuo 2003 metų pradžios pasirengta labai silpnai – tai teigta pirmadienį surengtame Žinių visuomenės tarybos posėdyje.

Pasak Seimo nario Andriaus Kubiliaus, nepasiruošimą telekomunikacijų rinkos liberalizavimui parodo ir pastaruoju metu daug diskusijų kelianti Telekomunikacijų įstatymo naujoji redakcija, atspindinti pernelyg mažą šalies teisinį stabilumą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė tvirtino, jog šio įstatymo projektas parengtas orientuojantis į senąsias Europos Sąjungos (ES) telekomunikacijų direktyvas, tuo tarpu naujosios direktyvos jau yra skirtos rinkos liberalizavimui.

“Naująsias direktyvas Lietuva turės perimti iki tapdama ES nare, todėl jau dabar aišku, kad po kiek laiko reikės naujo Telekomunikacijų įstatymo. Tai nėra naudinga vartotojams, nepalanku verslui ir Lietuvos investiciniam patrauklumui”, – sakė G.Steponavičienė.

Žinių visuomenės tarybos posėdyje nemažai diskutuota ir apie ketinimus Lietuvoje integruoti valstybei priklausančius duomenų perdavimo tinklus ir sukurti bendrą valstybės duomenų perdavimo tinklą – jis taptų alternatyva kol kas monopolines teises telekomunikacijų rinkoje turinčiai bendrovei “Lietuvos telekomas”.

Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis sakė, kad tinklo “Telekomas 2″ kūrimo pirmajam etapui reikia maždaug 15 mln. litų. Kitas lėšas planuojama gauti iš Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC), kursiančio šį tinklą, kitų finansinių šaltinių.

Anot Z.Balčyčio, planuojama, kad “Telekomas 2″ pirmąsias paslaugas vartotojams pradės siūlyti jau kitų metų pradžioje, o 2004 metų pradžioje naujasis tinklas turėtų apimti visą Lietuvą. Z.Balčytis teigė, kad “Telekomas 2″ leistų dabar teikiamas paslaugas vartotojams siūlyti trečdaliu ar net per pusę pigiau.

Tuo tarpu “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis siūlė pagalvoti, ar Lietuvoje tikslinga kurti šį tinklą – anot jo, kai kurių užsienio šalių patirtis rodo, jog tokiu būdu yra sukuriamas dar vienas monopolistas, užimantis tam tikrą rinkos dalį. A.Kubilius taip pat teigė nematąs rimtų argumentų, kodėl Lietuvoje turėtų būti kuriamas tinklas “Telekomas 2″.

Pasak Prezidento patarėjo Dariaus Kuolio, V.Adamkus dar nėra pareiškęs savo pozicijos dėl šio įstatymo projekto, tačiau jam kelia nemažai abejonių, ar šis įstatymas liberalizuos telekomunikacijų rinką, ar nebus įteisintas pernelyg didelis Vyriausybės kišimasis į šią sritį ir ar nebus politizuotas telekomunikacijų rinkos reguliavimas.

BNS
2002 balandžio mėn. 22 d.

“Lietuvos telekomas” kovoja dėl savo klientų

Mantas Katinas

 

Konkurencija tarp “Lietuvos telekomo” bei mobiliųjų operatorių pamažu stiprėja. Didėjanti paslaugų įvairovė bei įvairios nuolaidų akcijos dar tik įgauna pagreitį.

Per keletą metų mobiliųjų paslaugų kainos tirpo lyg besmegeniai pavasarį. Trys konkurentai taip įsismagino, kad beliko tik kibiras, morka bei keli angliukai. Taip jau atsitiko, kad ieškodami erdvės mobilieji operatoriai pradėjo kėsintis į “Lietuvos telekomui” priklausančią pyrago dalį. Kainų skirtumas jau nebe toks didžiulis, koks buvo prieš kelerius metus. Atsiranda žmonių, kurie svarsto galimybę atsisakyti fiksuoto ryšio dėl to, kad jis jiems nereikalingas. “Esu užsiėmęs žmogus, daug dirbu, namie būnu tik vėlai vakare. Mano mobiliųjų pokalbių planas yra labai palankus. Kartais tiesiog pagalvoju, ar paprastas telefonas man yra toks reikalingas, kad negalėčiau be jo apsieiti”, – abejojo Tadas.

Tokių jaunų, veiklių jaunuolių yra ir daugiau, tačiau bendroje žmonių masėje jie sudaro mažytę dalį. Likusiems paprastas telefonas vis dar yra nepakeičiamas. “Nereikia supriešinti tokių dalykų. Fiksuotas ir mobilusis ryšys – abu vienodai reikalingi kiekvienam žmogui. Jie atlieka skirtingas funkcijas. Esant darbe ar namuose kalbiesi paprastu telefonu, išvažiavęs – mobiliuoju”, – tikino “Lietuvos telekomo” balso paslaugų sektoriaus vadovas Nerijus Ivanauskas.

Kad ir kaip ten būtų, mobiliųjų paslaugų tarifai, nors ir labai maži, vis dėlto negali prilygti fiksuotiems. Ir vargu ar artimiausiu metu tai bus įmanoma. Pasaulyje tokių atvejų iki šiol dar neteko girdėti. Pagrindiniai mūšiai dėl vartotojų vyksta tarptautinių paslaugų bei duomenų perdavimo srityse.

Mūšis tarptautinių pokalbių rinkoje

Lietuvos telekomunikacijų rinkoje jau senokai akivaizdu, kad tarptautinių pokalbių monopolis nepriklauso “Lietuvos telekomui”. Bendrovės generalinis direktorius Tapio Paarma jau anksčiau piktinosi, kad mobilieji operatoriai apeina telekomunikacijų įstatymą ir kėsinasi į bendrovei priklausančią rinkos dalį. Tikslių skaičiavimų kol kas nėra, bet ekspertai spėja, kad metinės skambučių į užsienio šalis pajamos siekia apie 150 milijonų litų. Apie 60-70 proc. rinkos šiuo metu užima “Lietuvos telekomas”. Estijoje iki rinkos liberalizavimo monopolininkas užemė visą rinką – 100 proc. Be to, konkurencijos sąlygos stipriai sumažina šios srities pajamas. T.Paarmos teigimu, šiuo metu “Lietuvos telekomas” iš skambučių į užsienio šalis uždirba apie 10-15 proc. visų savo pajamų. Maždaug tokiu santykiu pajamos pasiskirsto ir liberalizuotose telekomunikacijų rinkose.

Konkurencija tarp mobiliųjų operatorių ir telekomo šioje srityje suaktyvėjo maždaug prieš metus. 2001 m. gegužės pradžioje fiksuoto ryšio operatorius paskelbė apie naują nuolaidų programą “Trys šalys”. Ja besinaudojantys klientai galėjo pasirinkti bet kokias tris šalis, į kurias skambinant pokalbiai 20 proc. pigesni. Netrukus panašias paslaugas pradėjo siūlyti ir mobilieji operatoriai (OMNITEL – “Mano šalys”, BITĖ -“Draugiška šalis”).

Tarptautinių pokalbių tarifai buvo mažinami ir anksčiau, tačiau visuomenė apie tai nedaug težinojo. Kainos buvo mažinamos 1999 m. balandį, 2000 m. vasarį, 2001 m. sausį. Kaip pavyzdį galima pateikti pokalbių tarifus į ES šalis. Iki telekomo privatizavimo su PVM jie siekė 5,78 Lt, 2000-aisiais tarifai sumažejo beveik perpus, iki 2,95 Lt už minutę. Tokių pavyzdžių yra ne vienas ir ne du.

Vis dėlto pagrindinė kova dėl tarptautinių pokalbių pyrago prasidėjo šiemet, kai vos ne kas dvi savaites “Lietuvos telekomas” skelbia apie naujas nuolaidas. Vasario 1 d. 30 proc. sumažejo pokalbių tarifai į ES šalis, po poros savaičių 15 proc. į kaimynines Latviją bei Lenkiją. Vėliau pigo skambučiai į Rusijos bei Baltarusijos sostines ir t.t. Netgi pailgintas tarptautinių pokalbių ne piko metas. Kol kas telekomas vienintelis gali didžiuotis tokia nuolaida, mobilieji operatoriai tarptautinių pokalbių laiko neskirsto į piko ir ne piko.

“Ne tik anksčiau, bet ir dabar žmonės vis dar mano, kad skambinti į užsienį yra brangu. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad dauguma gyventojų vis dar prisimena senuosius, iki privatizavimo taikytus tarifus, kai pokalbiai kainavo 5-10 litų. Būtent todėl dabar vykdoma tokia aktyvi reklaminė kampanija”, – pasakojo balso paslaugų sektoriaus vadovas N.Ivanauskas. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad apie trečdalis telekomo klientų bent vieną kartą per mėnesį skambina į užsienį (turi draugų, giminių ar artimųjų). Tai nemaža rinkos dalis. Dėl sumažėjusių tarifų padaugėjo į užsienį skambinančių klientų. Tai tik naujo proceso užuomazgos, todėl tikimasi, kad ateityje tarptautinių pokalbių padaugės. Ypač jei atkreipsime dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje juntama lyg ir trečioji emigracijos banga. Daugybė jaunų žmonių važiuoja į užsienį studijuoti, dirbti, gyventi.

Sekundinė apskaita – nemažas privalumas

Kažkada labai kreivai žiūrėjęs į valstybės reikalavimus įvesti sekundinę apskaitą, dabar “Lietuvos telekomas” gali tuo didžiuotis ir rodyti klientams išskirtinį kozirį. Dauguma žmonių iki šiol nesuvokia, kiek jie laimi iš to naujo skaičiavimo. Apytiksliai skaičiavimai rodo, kad įvedus sekundinę apskaitą telekomo klientai sutaupo apie 20 proc. išlaidų. Kuo dažniau skambini, tuo sutaupyta suma didesnė. Daugiausiai išlošia žmonės, kurie skambina dažnai ir kalba neilgai. Sekundinė apskaita labiausiai naudinga įmonėms, kuriose pokalbiai vidutiniškai trunka tris minutes. Dažniau skambinant į užsienį sutaupoma solidi suma.

Kol kas sekundinę apskaitą taiko tik “Lietuvos telekomas”, mobilieji operatoriai vis dar skaičiuoja minutes. Ar nauja apskaitos sistema jiems brangiai atsieitų? Vargu, teisiog tai neapsimokėtų. Skambinant mobiliuoju telefonu pokalbiai yra daug trumpesni nei fiksuotu. Dažniausiai jie trunka vieną, pusantros minutės. Kai kurie vartotojai šneka dar trumpiau. Įvedus sekundinę apskaitą mobiliojo ryšio operatoriai prarastų apie 40 proc. pajamų. Vargu ar kas norės atsisakyti tokios pajamų dalies.

Įmonėms – pagrindinis dėmesys

Pagrindinis telekomo susidomėjimo objektas yra įmonės, kurioms dažniausiai ir skiriamos naujos paslaugos. Galima paminėti 800-ojo numerio paslaugą, kurią labai pamėgo JAV bendrovės. Jų supratimu, į jų įmonę skambinantis klientas neturi už tai mokėti. 800-ojo numerio paslauga leidžia įmonei pačiai mokėti už gaunamus skambučius.

Dar yra ir 700-ojo numerio paslauga. Ji naudinga didelėms bendrovėms, išsibarsčiusioms po visą Lietuvą. Šis numeris parankus tuo, kad visų šalyje esančių bendrovės atstovybių jis yra vienodas. Pavyzdžiui, Klaipėdoje gyvenantis žmogus skambina paskelbtu numeriu ir automatiškai nukreipiamas į savo miesto atstovybę. Paprasta ir naudinga abiem pusėms. Kaina už šį pokalbių peradresavimą yra gana nedidelė – apie 50 litų per mėnesį.

Viena populiaresnių paslaugų – “grupė”. Paprastai įmonės savo viduje naudojasi vidaus tinklu. Kiekvienas telefono aparatas turi vidaus ir miesto numerį. Norint turėti tokį tinklą reikia investuoti į žinybines stoteles, kurių kaina, priklausomai nuo tinklo dydžio, svyruoja nuo 10 iki 100 tūkstančių litų. “Lietuvos telekomo” teikiama paslauga “grupė” ir yra savotiška virtuali žinybinė stotelė. Bendrovei, pageidaujančiai turėti vidaus tinklą, šiuo metu yra nemokamai įvedamos naujos linijos. Net jei įmonė išsibarsčiusi po visą miestą, pokalbiai yra nemokami. Tektų primokėti tik už tarpmiestinius pokalbius (jei vidaus tinklas įrengtas skirtinguose miestuose). Kaip vieną pavyzdžių galima paminėti Vilniuje esantį “Verslo centrą 2000″, kuriame yra įrengta daugiau nei tūkstantis numerių. Ši telekomo paslauga naudinga ir tuo, kad nereikia baimintis dėl greitai senstančios technikos bei gresiančių gedimų.

Pagrindinė paslaugų dalis įmonėms teikiama iš interneto srities. Tai bene viena aktualiausių sričių visoms bendrovėms, kurios dirba pagal šiuolaikiškus standartus. Laikas – pinigai, todėl knapsoti prieš kompiuterį, kol jis siunčia reikalingą medžiagą, niekas nebenori. Greitasis internetas suteikia galimybę didinti tempus. Visai neseniai telekomas pasiūlė naujausią “DSL tako” planą A-4. Jo greitaveika siekia 1 Mb. Investicijos į optinius kabelius užtikrina aukštą paslaugos kokybę.

Paslaugų spektras paprastiems vartotojams kol kas nėra labai platus, tačiau “Lietuvos telekomo” balso telefonijos vadovas N.Ivanauskas tikina, kad netrukus jis turėtų “praplatėti”. Be abejo, tam įtakos turi ir artėjanti monopolio pabaiga, kai fiksuoto ryšio rinka nebepriklausys vienai bendrovei.

www.veidas.lt

 

Fees Reduced Again

On January 31 2002 PTS made a decision that will mean that Telia AB must lower its mobile interconnection fees to Skr0.92 as of March 1 2001.

Telia has appealed the PTS decision, asking for the fee reduction to be suspended until the interconnection fees have been examined in court. It’s request for a suspension was heard before the county administrative court, which did not find in favour of Telia, and subsequently before the Administrative Court of Appeal. The Court of Appeal did not agree to suspend of the decision to reduce the fees, so Telia’s interconnection fees were reduced to Skr0.92 on March 1 2002. The county administrative court has yet to make a decision on lowering the interconnection fees.

This is the fourth time that PTS has decided to reduce Telia’s interconnection fees.

For further information on this topic please contact Rolf Olofsson or Anna Karin Pettersson at White & Case Advokat AB by telephone (+46 8 506 32300) or by fax (+46 8 611 21 22) or by email (rolf.olofsson@whitecase.com or annakarin.pettersson@whitecase.com).

Įvaizdžio lyderis – “Omnitel”, o nepalankiausiai vertinama bendrovė – “Lietuvos telekomas”

Į įvaizdžio lyderio pozicijas šiemet įsiveržė didžiausias šalies mobiliojo ryšio operatorius “Omnitel”, praėjusiais metais užėmęs antrąją vietą.

Tarp labiausiai vertinamų įmonių – pernai pirmavusi “Kraft Foods Lietuva” bei “Vilniaus bankas”, “VP Market” ir “Lietuva Statoil”.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos “SIC rinkos tyrimai” atlikto Lietuvos įmonių įvaizdžio tyrimas parodė, jog šiais metais daugelis šalyje veikiančių kompanijų pagerino savo įvaizdį. Tyrimo tikslas buvo atskleisti įmonių žinomumo, visuomenės nuomonės apie jas palankumo, įmonių pajėgumo rodiklius.

“Įmonių įvaizdžių tyrimai paprastai atskleidžia bendras rinkos tendencijas – kuo sėkmingesnė kompanijos veikla, tuo geresnis jos įvaizdis”,- teigia “SIC rinkos tyrimai” tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.

“Tyrimas parodė, kad Lietuvoje buriasi tam tikra verslo bendruomenė, kuria žmonės tiki ir pasitiki. Šiandien visuomenės pasitikėjimui pelnyti toli gražu nepakanka vien tik gerų veiklos rezultatų. Vis didesnę svarbą įgyja verslo etika ir skaidrumas, dėmesys kiekvienam klientui ir visuomenės reikmėms. Mums labai svarbu, kad šios didžiausią pasitikėjimą turinčios kompanijos yra mūsų partneriai – tai visiems kartu leidžia Lietuvoje kurti naujas verslo tradicijas”, – sakė “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis.

Pasak M. Degučio, kaip ir praėjusiais metais, “Lietuvos telekomas” vertinamas nepalankiausiai, nors visuomenės nuomonė apie jį pagerėjo (vidutiniškai įvertintas 4,21, pernai – 3,34 balo). Šiais metais “Lietuvos telekomą” respondentai įvardino ir kaip finansiškai silpnesnę bendrovę (vidutiniškai nuo 8,2 iki 7,74 balo).

Palyginti praėjusių ir šių metų duomenis, apklaustųjų nuomonė labiausiai pagerėjo apie Ignalinos atominę elektrinę (ji pakilo nuo 6,37 iki 7,56 balo), “Lietuvos dujas” (nuo 6,25 iki 6,95 balo), “Lietuvos energiją” (nuo 5,47 iki 6,87 balo).

“Praėjusiais metais vykęs LTB ir “Hansabank” susijungimas dabartiniam banko “Hansa-LTB” įvaizdžiui taip pat padarė pozityvų poveikį”, – tvirtina M.Degutis.

“SIC rinkos tyrimai” tyrimų direktoriaus nuomone, šalies kompanijų įvaizdis priklauso ir nuo jų prekinių ženklų stiprumo bei populiarumo. “Paprastai palankesne nuomone vertinamos tos kompanijos, kurių produktai bei paslaugos priimtini didžiajai daliai šalies vartotojų”, – įsitikinęs M. Degutis.

Tyrimo metu taip pat buvo aiškinamasi Lietuvos kompanijų žinomumas. Šiemet žinomiausiomis kompanijomis šalyje išliko “Lietuvos telekomas” (99,7 proc.), Ignalinos atominė elektrinė (98,3 proc.), “Mažeikių nafta” (98,2 proc.), “Lietuvos geležinkeliai” (98,1 proc.). Mažiausiai žinoma “Dalkia” ( 29,9 proc.).

Lietuvos įmonių įvaizdžio tyrimas buvo atliekamas kovo mėnesį. Jo metu daugiau nei penki šimtai 15-74 metų respondentų išreiškė nuomonę apie trisdešimt šalies įmonių, vertino kompanijų stiprumą ir žinomumą.

Didžiausiai Europoje rinkos tyrimų kompanijai “Taylor Nelson Sofres” priklausanti bendrovė “SIC rinkos tyrimai” įmonių įvaizdžio tyrimus atlieka jau treti metai.

ELTA

Dėl ryšių kabelių kanalų nuomos

Bendrovė praneša, kad nuo 2002 m. balandžio 9 d., atsižvelgiant į Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 22 d. sprendimą dėl užmokesčio už naudojimąsi telekomunikacijų įrenginiais, sąskaitos už ryšių kabelių kanalų (telefoninės kanalizacijos) nuomą, iki atskiro AB „Lietuvos telekomas“ pranešimo, ryšių kabelių kanalų nuomininkams išrašomos ir siunčiamos pagal nuomos tarifus, galiojusius iki 2002 m. sausio 1 d.

Nuomininkams, kurie nuo metų pradžios už ryšių kabelių kanalų nuomą mokėjo pagal naujus įkainius, sumokėti mokesčiai bus perskaičiuoti.

Violeta Ulevičienė,
Informacijos skyriaus viršininkė,
(8~22) 36 76 79

Unclear information on mobile / Vodafone, GEAB

 

Telia Handel AB and GEAB The Phone House AB have both been to provide clear information on the terms of gifts made in the marketing of mobile phone subscriptions.
The marketing that KO has taken action against, inter alia, appeared on billboards in the subway. With big bold letters down on the question “Do you also have a new cell phone to get?”. This was followed by a text that all who extended their Vodafone GSM subscriptions had products for up to a few thousand to get in the store.

Of a small print and basically unreadable text at the bottom of the paintings revealed the terms of the offer. Among other things, that the only force at 24-month subscription or renewal of unbound Vodafone GSM subscriptions.

Under the Marketing Act (§ 13) should be given clear information about the conditions and limitations applicable to a gift. The information on major paintings did not meet this requirement. The conditions were, say KO, written in such small type that it was basically impossible for a normal sighted person to read them on the distance that normally apply to such boards.

www.konsumentverket.se

“Lietuvos telekomas” neatnaujins paslaugų teikimo “Interprovai”

Teismui priėmus sprendimą nagrinėti “Lietuvos telekomo” skundą dėl Konkurencijos tarybos sprendimo skirti bendrovei 2,078 mln. litų baudą ir atnaujinti paslaugų teikimą internetinės telefonijos bendrovei “Interprova”, telekomas tarybos nutarimo kol kas nevykdys.

Tuo tarpu “Interprova”, kuriai “Lietuvos telekomas” telefono ir ISDN ryšį išjungė dar 2000 metų gruodį, teigia patirianti vis daugiau nuostolių, nes negali teikti paslaugų savo klientams.

“Interprovos” direktorius Darius Liutkus BNS sakė, kad bendrovės patirti nuostoliai gerokai didesni nei 1 mln. litų, tačiau jie dar tikslinami.

D.Liutkus teigė, kad “Interprova” taip pat kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, jei teismas atmes telekomo skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą nagrinėti “Lietuvos telekomo” skundą priėmė kovo 27 dieną.

BNS
2002 balandžio mėn. 3 d.