Monthly Archives: March 2002

Dėl AB „Lietuvos telekomas” nuomos įkainių

Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendė, kad AB „Lietuvos telekomas” nepagrįstai padidino telefoninės kanalizacijos nuomos įkainius.

AB „Lietuvos telekomas” 2001 m. spalio mėnesį informavo esamus kabelinės televizijos operatorius, kurie naudojasi bendraisiais telekomunikacijų infrastruktūros įrenginiais, t.y. telefonine kanalizacija, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. keičiasi telefoninės kanalizacijos nuomos įkainiai.

Vadovaudamiesi tarpusavio sutartimis, kabelinės televizijos operatoriai pateikė skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, nurodydami, kad naujieji telefoninės kanalizacijos nuomos įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti ir paprašė pripažinti nepagrįstu naujų AB „Lietuvos telekomas” įkainių padidinimą nuo 2002 m. sausio 1 d.

Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų nagrinėjimo komisija, susipažinusi su kabelinės televizijos operatorių ir AB „Lietuvos telekomas” pateikta medžiaga, o taip pat su 2002 m. vasario 18, 26 d.d. ir kovo 12 d. viešų ginčų nagrinėjimo posėdžių metu surinkta papildoma medžiaga, 2002 m. kovo 22 d. priėmė sprendimus Nr.1 – Nr.12. Remiantis šiais sprendimais, 2002 m. kovo 26 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius pasirašė įsakymą Nr. 39, kuriuo patenkino UAB „Lignita”, UAB „Telerena”, UAB „Parabolė”, UAB „Televizijos komunikacijos”, V.Veizbono firmos „Orbita”, UAB „Roventa”, UAB „Elekta”, UAB „Kabeliniai ryšių tinklai”, UAB „Trigeris”, UAB „Satela”, UAB „Kateka”, UAB „Funaris” skundus dėl užmokesčio už naudojimąsi telekomunikacijų įrenginiais. Šiuo įsakymu pripažįstama, kad AB „Lietuvos telekomas” telefoninės kanalizacijos nuomos įkainių padidinimas nuo 2002 m. sausio 1 d. yra nepagrįstas.

Tuo atveju, jeigu ginčo šalys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, jos turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Ryšių reguliavimo tarnyba ginčus sprendžia vadovaudamasi Telekomunikacijų įstatymu.

Rasa Karalienė
Vyr. specialistė ryšiams

“Lietuvos telekomo” įkainiai – nepagrįsti

Vakar Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) patenkino 12 kabelinių televizijų bendrovių skundus ir nusprendė, kad “Lietuvos telekomas” šiais metais nepagrįstai padidino telefono ryšio kanalų nuomos įkainius.

Po RRT direktoriaus Tomo Barakausko įsakymo paskelbimo “Valstybės žiniose” kabelinės televizijos už kanalų nuomą telekomui galės atsiskaityti 2001 metais galiojusiais tarifais. Tiesa, “Lietuvos telekomas” tokį RRT sprendimą gali apskųsti teismui.

Telekomo atstovė spaudai Diana Ročienė vakar nekomentavo bendrovės veiksmų, motyvuodama tuo, kad RRT sprendimo dar nėra gauta.

2001 metų spalį telekomas informavo kabelinės televizijos operatorius, kad nuo 2002-ųjų bus pakeisti kanalų nuomos įkainiai. Operatorių teigimu, įkainiai padidėjo maždaug 2 kartus.

Remdamiesi tarpusavio sutartimis, jie telekomo veiksmus apskundė reguliavimo tarnybai.

Anot 40 narių vienijančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktoriaus Juozo Jurelionio, netgi ir po vakarykščio RRT sprendimo tolesnė situacija lieka neaiški: “Viskas priklausys nuo telekomo veiksmų. Ši bendrovė gali kreiptis į teismą arba ir toliau reikalauti mokėti didesnę sumą už kanalų nuomą nei pernai. Tad RRT sprendimas – tik pirmasis laiptelis”.

Plačiau skaitykite kovo 27 dienos “Lietuvos ryte”, M. Deksnio straipsnyje “Operatoriaus įkainiai – nepagrįsti”.

www.jt.lt

Kaip AB “Lietuvos telekomas” (TeliaSonera AB) diskriminuoja konkurentus Internet rinkoje – 2000 07 31 d. įsakymas N 323

“Telia” ir “Sonera” susijungimo poveikis Lietuvos telekomunikacijų rinkai kol kas neprognozuojamas

Susijungti nutarusios didžiosios Švedijos ir Suomijos telekomunikacijų įmonės “Telia” ir “Sonera” paskelbė, jog Baltijos šalyse joms priklausančios bendrovės “Lietuvos telekomas” ir “Omnitel” (Lietuva) bei Latvijos LMT taps naujos grupės padaliniais.

Jungtinė bendrovė tikisi sustiprinti pozicijas Baltijos šalių regione. Ji valdys 60 proc. “Lietuvos telekomo”, 55 proc. “Omnitel” ir 60 proc. LMT akcijų.

Analitikų manymu, po jungtinės “Telia” ir “Sonera” bendrovės įkūrimo gali būti pokyčių “Lietuvos telekomo” ir “Omnitel” valdymo struktūrose bei veiklos strategijose. Šių įmonių vadovybė teigia, jog apie tai kalbėti dar anksti.

“Situacija pasikeitė tiek, kad “Telia” ir “Sonera”, 55 proc. bendrovės akcijų valdžiusios per konsorciumą, dabar tai darys tiesiogiai. O tai, ar bus kokių nors pakeitimų, mūsų akcininkai dar turės nuspręsti”, – kalbėjo “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis.

“Kažkokių pakitimų gali būti, tačiau kokių – parodys gyvenimas. Kol kas valdyboje nebuvo netgi diskusijų apie tai”, – sakė “Lietuvos telekomo” valdybos pirmininkas Gintautas Žintelis.

Plačiau skaitykite kovo 25 dienos “Lietuvos ryte”, straipsnyje “Telekomas ir “Omnitel” gali įsilieti į naująją grupę”.

www.jt.lt

“Lietuvos telekomas” ir “Omnitel” taps “Telia” ir “Sonera” grupės nariais

Susijungti nutarę Švedijos ir Suomijos telekomunikacijų bendrovės “Telia” ir “Sonera” paskelbė, jog Baltijos šalyse joms priklausančios Lietuvos telekomunikacijų bendrovės “Lietuvos telekomas” ir “Omnitel” bei Latvijos bendrovė “Latvijas Mobilais Telefons” taps konsoliduotais naujos grupės padaliniais.

Apie sprendimą susijungti “Telia” ir “Sonera” paskelbė antradienį, išplatinusios pranešimus Helsinkio ir Stokholmo vertybinių popierių biržose.

Pranešimuose teigiama, kad užbaigus “Telia” ir “Sonera” susijungimą, naujoji bendrovė, dėl kurios pavadinimo bus apsispręsta vėliau, pastebimai sustiprins savo pozicijas Baltijos šalių regione – jai priklausys 60 proc. “Lietuvos telekomo”, 55 proc. “Omnitel” ir 60 proc. “Latvijas Mobilais Telefons” akcijų.

Minėti pertvarkymai grupės pardavimus padidins maždaug 620 mln. eurų. Be to, naujajai grupei priklausys po 49 proc. Latvijos ir Estijos telekomų “Lattelekom” ir “Eesti Telekom” įstatinio kapitalo.

Užbaigus “Telia” ir “Sonera” susijungimą naujoji bendrovė taps didžiausia telekomunikacijų grupe Šiaurės ir Baltijos šalyse. Tikimasi, jog grupės rinkos kapitalizacija viršys 17 mlrd. eurų, metiniai pardavimai bus 9 mlrd. eurų, ji turės apie 8,1 mln. mobiliojo ryšio bei 7,6 mln. fiksuoto telefono ryšio klientų.

BNS
2002 kovo mėn. 27 d.

RRT: telekomas nepagrįstai padidino telefoninės kanalizacijos nuomos įkainius

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ginčų nagrinėjimo komisija pripažino, kad AB “Lietuvos telekomas” telefoninės kanalizacijos nuomos įkainių padidinimas nuo šių metų pradžios yra nepagrįstas.

“Lietuvos telekomas” pernai spalio mėnesį informavo esamus kabelinės televizijos operatorius, kurie naudojasi bendraisiais telekomunikacijų infrastruktūros įrenginiais, t.y. telefonine kanalizacija, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. keičiasi telefoninės kanalizacijos nuomos įkainiai. Kabelinės televizijos operatoriai pateikė skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, nurodydami, kad naujieji telefoninės kanalizacijos nuomos įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti, ir paprašė pripažinti nepagrįstu naujų AB “Lietuvos telekomas” įkainių padidinimą nuo 2002 m. sausio 1 d.

RRT ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą, susipažinusi su kabelinės televizijos operatorių ir AB “Lietuvos telekomas” pateikta medžiaga.

Antradienį Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pasirašytu įsakymu patenkinti UAB “Lignita”, UAB “Telerena”, UAB “Parabolė”, UAB “Televizijos komunikacijos”, V.Veizbono firmos “Orbita”, UAB “Roventa”, UAB “Elekta”, UAB “Kabeliniai ryšių tinklai”, UAB “Trigeris”, UAB “Satela”, UAB “Kateka”, UAB “Funaris” skundai dėl užmokesčio už naudojimąsi telekomunikacijų įrenginiais.

“Lietuvos telekomo” atstovė spaudai nekomentavo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, motyvuodama tuo, jog bendrovė dar negavo apie tai oficialios informacijos.

Jeigu ginčo šalys nesutinka su RRT sprendimu, jos turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

ELTA

Telia and Sonera to merge into a Baltic telecom company

The long awaited merger finally is finally happening. Sweden’s Telia and Finland’s Sonera announced a merger plan. The combination of the companies will create the leading telecommunications group in the Nordic and Baltic region with combined preliminary pro-forma 2001 revenues of EUR 9.0 billion and approximately 34,000 employees.

The sticky issues of price and power have been settled satisfactorily, it seems. The merger attempt between Telia and Norway’s Telenor run into power sharing problems and had to be cancelled after the deal was done.

The Boards of Telia and Sonera are proposing that the merger will be effected through an exchange offer to all shareholders of Sonera by Telia. Sonera shareholders will receive 1.51440 Telia shares in exchange for each Sonera share. This represents a premium of 15,8 percent over the Sonera’s share price on March 22.

Pro-forma ownership of the new group will be approximately 64% for current Telia shareholders and approximately 36% for current Sonera shareholders, assuming 100% acceptance of the exchange offer.

Name will come later

Initially, the company will continue under its current brand architecture based on local brands. The name of the new company will be decided later. The company will be domiciled and headquartered in Stockholm. The corporate language will be English.

Both majority owners, the Swedish and Finnish governments, have agreed to fully support the merger and have signed a shareholder agreement. Each shareholder intends to reduce its shareholding in the combined company during the five years following closing.

A home market consisting of the Nordic countries and the Baltic region provides a solid platform for serving a population of over 31 million people for all of their communication needs. The combined entity is expected to have 8.1 million mobile customers and 7.6 million fixed line customers across the Nordic and Baltic regions. The associated companies of the combined group are expected to have 14.6 million mobile and 1.2 million fixed line subscribers.

Baltic power base

The company will significantly strengthen its position in the Baltic region. Three of the jointly owned Baltic assets, namely UAB Omnitel, AB Lietuvos Telekomas and Latvijas Mobilais Telefons SIA, will become consolidated subsidiaries of the combined entity.

The company has additional growth opportunities in the Russian and Eurasian mobile businesses based on proven GSM technology.

Telia and Sonera expect to derive significant cost and capital expenditure synergies as a result of the combination.

Once fully realised, in 2005, the annual cost synergies are expected to amount to SEK 2.7 billion (EUR 300 million). Approximately 50% of the full amount is expected to be realised in 2003, and 75% in 2004.
According to the joint press release, Telia and Sonera conservatively estimate the total pre-tax cash flow synergies to be approximately EUR 300 million post 2005.

Hintikka and Peterson hold all the power

Tapio Hintikka, the Chairman of Sonera, is proposed to be Chairman of the Board of Directors and Lars-Eric Petersson, the Chairman of Telia, is proposed to be deputy Chairman.

The Board of Directors will comprise a total of nine members in total. Initial members, in addition to the two current Chairmen, will include three representatives from each of the current boards and one newly appointed independent Director. As of the first Annual General Meeting of the combined Group, two new fully independent Directors will be appointed. The Nomination Committee of the combined Group will comprise the Chairman and deputy Chairman.

A new Chief Executive Officer for the combined group will be appointed from outside the two companies. Harri Koponen, the current President & CEO of Sonera, will become Deputy CEO. The integration is led by steering group formed by Tapio Hintikka and Lars-Eric Peterson. Before the new CEO is in place Mr Koponen and Mrs Nivert will have key roles in the integration activities.

Mobile Commerce Net

Telekomas apskųs Konkurencijos tarybos sprendimą

Bendrovė “Lietuvos telekomas”, šį antradienį gavusi Konkurencijos tarybos oficialų nutarimą su nurodymu sumokėti 2,078 mln. litų baudą, apskųs jį teismui. “Kol kas informacija, antradienį gauta iš Konkurencijos tarybos, yra nagrinėjama. Tačiau bendrovė apskųs sprendimą teismui Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka”, – BNS teigė “Lietuvos telekomo” atstovė spaudai Diana Ročienė.

“Lietuvos telekomas” nesutinka su Konkurencijos tarnybos šių metų vasario 21 dienos sprendimu, kuriuo bendrovė kaltinama piktnaudžiavimu dominuojama padėtimi internetinės telefonijos paslaugų rinkoje.

Remiantis Konkurencijos tarybos įstatymu, nutarimai apskundžiami raštu ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo “Valstybės žiniose”.

D.Ročienė sakė, kad bendrovė Konkurencijos tarybos pranešimą gavo kovo 19-ąją.

Tyrimą dėl “Lietuvos telekomo” veiksmų internetinės telefonijos rinkoje Konkurencijos taryba pradėjo 2001 metų gegužę įmonės “Interprova” prašymu. Apkaltinęs šią bendrovę išskirtinių telekomo teisių pažeidimu, “Lietuvos telekomas” 2000 metų gruodį išjungė jai telefono ir ISDN ryšį. Dėl to “Interprova” nebegalėjo teikti interneto telefonijos paslaugų ir teigė per metus patyrusi maždaug 1 mln. litų nuostolių.

Tai jau ne pirmas Konkurencijos tarybos tyrimas dėl “Lietuvos telekomo” veiksmų – dar 2000 metų gruodį Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą dėl telekomo analoginėse skirtinėse linijose įdiegtų filtrų, nusprendė, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymą ir turi sumokėti 150 tūkst. litų baudą. Dabar filtrai jau išmontuoti. Baudą “Lietuvos telekomas” sumokėjo, nors šis nutarimas irgi buvo skundžiamas.

BNS
2002 kovo mėn. 21 d.

Į telekomunikacijų paslaugų konkurencinę kovą stos valstybės duomenų perdavimo tinklas

Išanalizavusi ekonomines bei finansines projekto puses Vyriausybė žada sukurti valstybės duomenų perdavimo tinklą, kuris veiktų rinkos sąlygomis ir tenkintų biudžetinių institucijų bei įstaigų poreikius.

Tokia galimybė svarstyta trečiadienį vykusiame Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko vadovaujamos Informacinės visuomenės plėtros komisijos posėdyje.

“Pagrindinis svarstytas klausimas – valstybės duomenų perdavimo tinklų integravimas. Išanalizavus ekonomines, finansines būsimo projekto galimybes, ketinama sukurti valstybės duomenų perdavimo tinklą, kuris veiktų rinkos sąlygomis ir tenkintų biudžetinių institucijų bei įstaigų poreikius.

Taip pat valstybė sukurtų sąlygas daugeliui visuomenės narių naudotis internetu ir kitomis telekomunikacijų paslaugomis už priimtiną kainą”, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Sukūrus tokį duomenų perdavimo tinklą efektyviau būtų panaudojama esama infrastruktūra, sutaupytos valstybės lėšos ir įsigalėtų didesnė konkurencija telekomunikacijų paslaugų rinkoje, galima būtų tikėtis ir kainų mažėjimo.

Telekomunikacijų sektoriaus liberalizavimo reikalaujama ir tam tikrose Europos Sąjungos direktyvose.

ELTA

Nauja „Lietuvos telekomo” ir „Siemens” sutartis – telefono tinklui skaitmenizuoti

Šiandien, 2002 m. kovo 20 d., AB „Lietuvos telekomas” ir UAB „Siemens” pasirašė sutartį dėl komutavimo įrangos skirtos skaitmeninių stočių talpai padidinti ir stotims modernizuoti. Pagal šią sutartį UAB „Siemens” iki šių metų pabaigos patieks ir sumontuos skaitmeninių stočių EWSD įrangą, kuri sudarys galimybę daugiau nei 10 proc. padidinti AB „Lietuvos telekomas” fiksuotų abonento linijų skaitmenizavimą. Iš viso bus skaitmenizuota 118 tūkstančių Elektrėnų, Ignalinos, Utenos, Ukmergės, Visagino, Alytaus, Varėnos, Jonavos, Kėdainių, Marijampolės, Akmenės, Joniškio, Raseinių, Mažeikių, Telšių, Kretingos, Palangos, Plungės, Šilutės abonento linijų.

Skaitmenizuotas telefono tinklas – tai daug pranašumų ir naujų galimybių Bendrovės abonentams. Telefono liniją prijungus prie skaitmeninės stoties, labai pagerėja ryšys (greitas sujungimas, geras girdimumas). Visi skaitmeninių stočių abonentai gali įsirengti ISDN liniją ir naudotis papildomomis paslaugomis. Tai karštoji linija, skambučio peradresavimo, skambučio pokalbio metu, sutrumpinto numerio rinkimo, prisiskambinimo užimtam abonentui, išeinančiojo ryšio ribojimo, balso pašto paslaugos, žadintuvas ir kt. Kai kurios šių paslaugų yra nemokamos. „Lietuvos telekomo” abonentai, kurių telefono linijos yra prijungtos prie skaitmeninių stočių, gali užsisakyti vieną naujausių Bendrovės paslaugų – skambinančiojo telefono numerio rodymo paslaugą.

Pernai „Lietuvos telekomas” prie skaitmeninių stočių prijungė visų Vilniaus, Klaipėdos ir Neringos abonentų telefono linijas. Numatoma šių metų vasarą visiškai skaitmenizuoti Panevėžio, Šiaulių ir Kauno telefono tinklą. Pagal šiandien pasirašytą sutartį 2002 metais „Lietuvos telekomas” prie skaitmeninių stočių prijungs daugumos Lietuvos rajonų centrų abonento linijas, kartu suporintos telefono linijos bus pakeistos atskiromis.

Nuo 1998 iki 2002 m. pradžios Bendrovė į telekomunikacijų ūkį investavo daugiau kaip 1,8 mlrd. Lt. Daugiausia investuota į Bendrovės tinklą. Šios milžiniškos investicijos leido pasivyti pagal telefono tinklo skaitmenizavimo lygį Latviją ir priartėti prie Estijos. 2001 m. pabaigoje bendras „Lietuvos telekomo” tinklo skaitmenizavimo lygis pasiekė beveik 65 procentus.

AB „Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Tapio Paarma pabrėžė: „Tinklui skaitmenizuoti skiriame ypatingą dėmesį, nes tik modernus tinklas leidžia mums kurti ir siūlyti vartotojams naujausias ir pažangiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje paslaugas. Kad tinklas būtų geros kokybės, yra ypač svarbu teikiant interneto ir duomenų perdavimo paslaugas, kurioms Bendrovė skiria itin daug dėmesio. Su „Siemens” mus sieja ilgalaikė partnerystė, todėl manau, kad šiandien prisiimtus įsipareigojimus ši bendrovė įvykdys laiku ir gerai”.

Pasak UAB „Siemens”generalinio direktoriaus Armin Mayer: „Tinklo skaitmenizavimas buvo ir yra vienas iš svarbiausių UAB „Siemens” ryšių sektoriaus prioritetų. Todėl mes didžiuojamės ir vertiname AB „Lietuvos telekomo” išreikštą pasitikėjimą mūsų kompanija, plėtojant skaitmeninį tinklą. Reikalavimai tikrai dideli. Bet mūsų bendro darbo patirtis parodė, kad dirbdami kartu, galime juos įgyvendinti. Mes tikime, kad AB „Lietuvos telekomo” šiandieninės investicijos užtikrins tvirtą kompanijos padėtį rinkoje ir padės pamatą naujų paslaugų kūrimui ateityje. Tuo pačiu tai svarbus žingsnis visiškai skaitmenizuojant ir kuriant naujos kartos tinklą Lietuvoje“.

Apie AB „Lietuvos telekomas”

AB „Lietuvos telekomas” yra didžiausia telekomunikacijų įmonė Lietuvoje.
Pagrindinės Bendrovės veiklos sritys: fiksuoto telefono ryšio paslaugos, tinklo ir duomenų perdavimo paslaugos, su internetu susijusios paslaugos, didmeninės paslaugos kitiems telekomunikacijų operatoriams ir paslaugų teikėjams bei įrangos pardavimas ir priežiūra. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas ir veiklos licencija AB ,,Lietuvos telekomas” suteikia išskirtinę teisę diegti ir teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas Lietuvoje iki 2002 m. gruodžio 31 d.
Išsamesnės informacijos apie AB ,,Lietuvos telekomas” galima rasti internete adresu: http://www.telecom

Apie UAB „Siemens“ ir „Siemens” skaitmenines stotis

Siemens koncernui Lietuvoje atstovauja UAB „Siemens“. Ji įsteigta 1995 m. spalio mėnesį ir yra viena jauniausių „Siemens” įmonių Baltijos šalyse.
Iš tiesų „Siemens” veikla Lietuvoje prasidėjo daug anksčiau, beveik prieš pusantro šimto metų. 1854 m. buvo nutiesta 1 200 km telegrafo linija Sankt Peterburgas–Varšuva, ėjusi per Zarasus, Uteną, Ukmergę, Kauną ir Marijampolę. Vėliau, tarpukario Lietuvoje, pradėta naudoti „Siemens” telefono aparatus ir elektros skaitiklius.
1993 m. viena „Siemens” AG koncerno grupių Klaipėdoje įkūrė gamyklą „Baltijos automobilių technika“. Šiandien UAB „Siemens“ atstovauja visoms pagrindinėms koncerno veiklos sritims. Tai – ryšiai ir informacinės technologijos, medicinos technika ir sprendimai, energijos gamyba, jos perdavimas ir paskirstymas, pramonės automatizavimas ir elektrotechnika, pastatų technologijos.

“Siemens” skaitmeninės stotys EWSD yra populiariausia skaitmeninių telefono stočių sistema visame pasaulyje. Šios stotys jungia pasaulyje per 250 milijonų telefono linijų. Jomis naudojasi 300 fiksuoto telefono ryšio operatorių 109 pasaulio šalyse. „Siemens” nuolatos tobulina sistemą EWSD, norėdama rasti naujų sprendimų, atveriančių tinklo operatoriams naujas verslo galimybes. „Siemens”, jungdama EWSD su „Attane” ir SURPASS technologijomis bei produktais, skatina pereiti prie naujos kartos tinklo.
SURPASS yra nauja „Siemens” technologija, leidžianti sujungti du didžiausius pasaulyje tinklus – įprastą telefono tinklą ir naujos kartos internetą. Atviroji sistema SURPASS leidžia perkelti plačiai naudojamas telefonijos paslaugas į interneto telefonijos (IP) pasaulį, o naujus IP sprendimus taikyti balso perdavimo tinklams.
„Attane” – tai universali prieigos platforma sudaranti galimybę prijungti tradicinius PSTN ir ISDN, o taip pat ADSL, SDSL ir VDSL abonento linijas prie IP tinklų.

Diana Ročienė,
AB „Lietuvos telekomas” atstovė spaudai,
(8~22) 36 72 99, (8~286) 0 11 61

Giedrius Dzekunskas,
UAB „Siemens” Informacijos ir ryšių tinklų skyriaus vadovas,
(8~22) 39 15 10

Konkurencijos taryba oficialiai informavo “Lietuvos telekomą” apie paskirtą baudą

Pirmadienį Konkurencijos taryba registruotu laišku išsiuntė akcinei bendrovei “Lietuvos telekomas” savo beveik prieš mėnesį priimtą sprendimą dėl Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimo ir todėl ryšių įmonei skirtos daugiau nei 2 milijonų litų baudos. Apie tai informavusi Konkurencijos tarybos atstovė spaudai teigė, kad tas sprendimas šią savaitę bus paskelbtas “Valstybės žiniose”. Gavęs Konkurencijos tarybos sprendimą, “Lietuvos telekomas” gali per dešimt dienų jį apskųsti aukštesniajam administraciniam teismui. “Lietuvos telekomas” jau yra pareiškęs, kad nesutinka su Konkurencijos tarybos priimtu sprendimu, kuriame teigiama, jog akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas”, 2000 m. gruodžio 2 d. sustabdžiusi telekomunikacijų paslaugų teikimą fiksuoto telefono ryšio linijomis UAB “Interprova”, pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, todėl “Lietuvos telekomui” yra skirtina 0,2 proc. bendrųjų metinių pajamų bauda ir jis įpareigotas atnaujinti UAB “Interprova” fiksuoto telefono ryšio paslaugą. Šį tyrimą Konkurencijos taryba pradėjo pernai gegužės mėnesį “Interprovos” prašymu. Ji skundėsi dėl to, kad “Lietuvos telekomas” 2000 metų gruodį bendrovei išjungė telefono ir ISDN ryšį, motyvuodamas, kad “Interprova” pažeidė telekomo išskirtines teises į fiksuotą telefono ryšį. “Interprova” neteko galimybės teikti interneto telefonijos paslaugas ir teigia dėl to patyrusi nuostolių. Iš viso “Lietuvos telekomas” tokias sankcijas pritaikė trisdešimt penkioms bendrovėms. “Manome, kad Konkurencijos taryba neobjektyviai išnagrinėjo “Lietuvos telekomo” pateiktus argumentus bei faktines aplinkybes ir priėmė sprendimą, pagrįstą tik Europos Sąjungos teisės aiškinimu, o ne atsižvelgdama į nacionalinės teisės ypatumus bei kitų šalių, kur buvo nustatyti pereinamieji laikotarpiai, telekomunikacijų rinkos reguliavimo patirtį bei priemones ir būdus, kuriais remiantis buvo liberalizuojamos telekomunikacijų rinkos”, – teigia AB “Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Tapijas Parma (Tapio Paarma). Konkurencijos tarybos atstovės spaudai teigimu, sprendimas tuo klausimu tik dabar išsiųstas ryšių bendrovei ir bus oficialiai paskelbtas artimiausiu metu todėl, kad “reikėjo laiko parašyti posėdžio protokolą ir patį nutarimą”.

www.jt.lt