Monthly Archives: February 2002

Lenkijos telekomas kaltinamas nesąžininga praktika

Lenkijos telekomas sugebėjo konkurencinėje kovoje įveikti smulkiuosius interneto paslaugų teikėjus, jiems siūlydamas nesąžiningas sąlygas, rašo didžiausias mūsų pietinių kaimynų dienraštis “Gazeta Wyborcza”.

IP teikėjams siūlomos dvi alternatyvos – arba jie nuomoja labai brangų “skaitmeninį kanalą”, arba jų išnuomotos analoginės linijos pasižymės itin bloga duomenų perdavimo kokybe.

“Telekomunikacja Polska” už 1 Mbit/s pralaidumo tinklų kilometrą iš vartotojų prašo daugiau kaip 2.000 PLN nuomos, į kurią neįskaičiuotas pridetinės vertės mokestis.

Telekomo atstovų teigimu, taip jie nori atskirti klientus, kurie naudoja nuomojamas linijas savo tikslais ir tuos, kurie siekia pasipelnyti iš komercinių “Telekomunikacja Polska” resursų.

Atsisakyti nuomoti tinklo pagal šalies telekomunikacijų įstatymus šalies telekomas neturi teisės.

Naujausiais duomenimis, praėjusiais metais Lenkijoje 397 įmonės teigė teikiančios duomenų perdavimo paslaugas, iš jų 241 nuomojo tinklą iš kitų operatorių.

ebiz.lt
2002 vasario mėn. 26 d.

Metrologijos inspekcija aiškinsis, ar telekomas teisingai apskaito interneto paslaugas

Metrologijos inspekcija, reaguodama į Nacionalinės vartotojų teisių gynimo tarnybos pareiškimus, antradienį oficialiai paprašė “Lietuvos telekomo” pateikti bendrovės interneto paslaugų, teikiamų komutuojamomis linijomis, apskaitai naudojamų sistemų techninius dokumentus.

Metrologijos inspekcijos vadovas Feliksas Petrauskas BNS sakė, kad “Lietuvos telekomo” interneto paslaugų klientai kreipėsi su skundais, kad realiai gautos paslaugos laikas nesutampa su bendrovės pateikiamu laiku sąskaitose. Skunduose pažymima, kad nepavykus prisijungti prie interneto, “Lietuvos telekomas” vis tiek skaičiuoja mokestį.

Anot F.Petrausko, Metrologijos inspekcija oficialiu raštu prašo pateikti dokumentus, įrodančius, kad interneto paslaugų apskaitai naudojamos sistemos yra įteisintos Lietuvoje ir turi patikros metodiką.

Jei visa “Lietuvos telekomo” techninė dokumentacija yra oficialiai įteisinta, bendrovės bus klausiama, kokiu principu skaičiuojamas interneto paslaugų komutuojamomis linijomis teikimo laikas. Priešingu atveju “Lietuvos telekomui”, pasak F.Petrausko, bus rašomas aktas ir skiriama bauda.

“Lietuvos telekomo” Informacijos skyriaus viršininkė Violeta Ulevičienė BNS teigė, kad bendrovėje naudojama interneto komutuojamomis linijomis apskaitos sistema yra tokia pati, kokia naudojama ir pokalbių apskaitai.

“Lietuvos telekomo” pokalbių apskaitos sistemos tikslumas yra patikrintas pagal nustatytą tvarką ir ji įrašyta į valstybinį matavimo priemonių registrą.

BNS

Telekomas negali apmokestinti telefoninių pokalbių, trumpesnių kaip 5 sekundės

Trumpesnis nei 5 sekundės “Lietuvos telekomo” abonento sujungimas su kitu abonentu negali būti apmokestinamas. Toks reikalavimas kyla iš Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu praėjusią savaitę pakeistų bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklių, galiojančių nuo praėjusių metų vasaros.

Taisyklės papildytos tokiu punktu:”Teikėjas (bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų – ELTA) neapmokestina pokalbių, trumpesnių negu telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos pokalbių trukmės fiksavimo paklaidos norma, nurodyta matavimo priemonės – telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos – tipo tvirtinimo pažymėjime, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos”.

Ryšių reguliavimo tarnybos telekomunikacijų reguliavimo skyriaus vedėjas Feliksas Dobrovolskis Eltai paaiškino, jog Metrologijos tarnyba yra nustačiusi, kad “Lietuvos telekomo” naudojama telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos pokalbių trukmės matavimo paklaidos norma šiuo metu yra 5 sekundės. “Tai reiškia, kad abonentui neturi būti siunčiamos sąskaitos už pokalbius, trumpesnius nei 5 sekundės, nes bet kuriai matavimo priemonei minimali garantuota matuojamojo dydžio reikšmė negali būti mažesnė nei jos paklaidos norma (šiuo atveju 5 sekundės). Priešingu atveju būtų apmokestinami tie pokalbiai, kurių laiko apskaitos sistema negali išmatuoti”,- sakė F.Dobrovolskis.

Metrologijos tarnyba informavo, kad iš ryšių bendrovių tik “Lietuvos telekomo” pokalbių apskaitos sistemos tikslumas patikrintas pagal nustatytą tvarką ir ji įrašyta į valstybinį matavimo priemonių registrą. Trys Lietuvoje veikiančios mobiliojo ryšio kompanijos to dar nepadarė, todėl, Metrologijos tarnybos ekspertų nuomone, teismų bylose jų klientai galėtų ginčyti pokalbių trukmės apskaitos tikslumą ir pateikiamas už tai sąskaitas.

Kitas taisyklių pakeitimas reikalauja, kad bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjas priimtų iš abonento mokestį už suteiktas paslaugas, sumokėtą tiesiogiai teikėjui grynaisiais pinigais arba pervedimu per teikėjo nurodytą banką ar kitą kredito įstaigą. Nustatyta, kad, abonentui pervedant negrynuosius pinigus teikėjui, su pervedimu susijusias papildomas išlaidas turi padengti paslaugų teikėjas.

Pernai “Lietuvos telekomas” nustojo kompensuoti bankams mokesčių už naudojimąsi fiksuotu telefono ryšiu mokesčių surinkimą, todėl gyventojams tenka pridėti papildomai litą už kiekvieną atsiskaitymą. Tokio mokesčio neima tik Lietuvos žemės ūkio bankas. “Lietuvos telekomas” jau sudarė galimybę klientams savo penkiuose didžiausiuose klientų aptarnavimo centruose šalies didmiesčiuose už gautas ryšių paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais, nemokant papildomo mokesčio.

Be to, praėjusią savaitę patvirtinta tipinė bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, kuri reglamentuoja sutartinius santykius tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos vartotojo.

“Šis norminis aktas įtvirtins vartotojų nediskriminavimo principą, aiškiai reglamentuos jų teises. Potencialūs fiksuoto ryšio paslaugų teikėjai jau dabar galės susipažinti su privalomosiomis sąlygomis teikiant šias paslaugas”, – teigė Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Tomas Barakauskas.

Tipinė bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis parengta vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymu, Vartotojų teisių gynimo įstatymu, Civiliniu kodeksu bei Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklėmis.

Ryšių reguliavimo tarnybos vyr. specialistė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė sakė, kad dabartiniams “Lietuvos telekomo” abonentams nereikės pasirašyti iš naujo sutarties su ryšių bendrove. Sutartys pagal nustatytus reikalavimus turės būti sudaromos su naujais abonentais.

ELTA

“Lietuvos telekomas” nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu ir gins savo interesus

“Lietuvos telekomas” pareiškė nesutinkąs su ketvirtadienį Konkurencijos tarybos priimtu sprendimu, kuriame teigiama, jog akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas”, 2000 m. gruodžio 2 d. sustabdžiusi telekomunikacijų paslaugų teikimą fiksuoto telefono ryšio linijomis UAB “Interprova”, pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, todėl “Lietuvos telekomui” yra skirtina 0,2 proc. bendrųjų metinių pajamų bauda ir jis įpareigotas atnaujinti UAB “Interprova” fiksuoto telefono ryšio paslaugą.

Pasak Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, numatyta 0,2 proc. bendrųjų 2000 metų pajamų dydžio piniginė bauda sudaro 2 mln. litų.

“Manome, kad Konkurencijos taryba neobjektyviai išnagrinėjo “Lietuvos telekomo” pateiktus argumentus bei faktines aplinkybes ir priėmė sprendimą, pagrįstą tik Europos Sąjungos teisės aiškinimu, o ne atsižvelgdama į nacionalinės teisės ypatumus bei kitų šalių, kur buvo nustatyti pereinamieji laikotarpiai, telekomunikacijų rinkos reguliavimo patirtį bei priemones ir būdus, kuriais remiantis buvo liberalizuojamos telekomunikacijų rinkos, – sako AB “Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Tapio Parma (Tapio Paarma). – Skuboti ir nepamatuoti sprendimai neskatina sąžiningos konkurencijos, sudaro neigiamus precedentus teisės praktikoje, konkurencijos institucija neturi tapti įrankiu, sprendžiančiu ekonominius konfliktus tarp ūkio subjektų. Numatome šį Konkurencijos tarnybos sprendimą apskųsti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bei ginti savo interesus visomis teisėtomis priemonėmis”.

ELTA praneša, jog bendrovė nesutinka su tokiu Konkurencijos tarybos sprendimu dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys nurodomos bendrovės pranešime spaudai. Jame nurodoma, kad Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą ir priimdama sprendimą, vadovavosi 1998 ir 2000 m. Europos Sąjungos (ES) rekomendacijomis dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso ir kitais ES teisės aktais. Visiškai neaišku, kodėl buvo vadovaujamasi tik šiomis ES rekomendacijomis, neįvertinant naujausių ES teisės aktų nuostatų bei naujų ES telekomunikacijų rinkos reguliavimo principų. Minėtas rekomendacijas Konkurencijos taryba tiesiogiai pritaikė Lietuvos Respublikoje.

“Lietuvos telekomas” taip pat teigia, kad nacionaliniai (Lietuvos Respublikos) teisės aktai nereglamentuoja interneto telefonijos, todėl Telekomunikacijų įstatymo aiškinimas ir sprendimų, susijusių su tam tikrais esminiais rinkos pokyčiais, priėmimas (interneto telefonijos įteisinimas, “Lietuvos telekomo” išskirtinių teisių susiaurinimas ar išaiškinimas) nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai.

Susisiekimo ministerija, nuo 1998 iki 2001 m. atlikusi ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas, dar 1999 metais pateikė “Lietuvos telekomui” savo poziciją dėl interneto telefonijos statuso Lietuvoje, konstatuodama, kad interneto telefonija yra “Lietuvos telekomo” išskirtinių teisių dalis, tačiau dabar keičia savo nuomonę. “Tai rodo, kad valstybės valdymo organai, atsakingi už atitinkamos rinkos reguliavimą, negali užtikrinti užsienio kapitalo investicijų saugumo Lietuvos rinkoje”,- teigiama ryšių bendrovės pranešime spaudai.

R.Stanikūno teigimu, ryšių bendrovei skirta tokia didelė bauda, nes “Lietuvos telekomas” kartą jau baustas už Konkurencijos įstatymo pažeidimą: Konkurencijos taryba 2000-ųjų pabaigoje skyrė “Lietuvos telekomui” 150 tūkstančių litų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi – už filtrų, ribojusių klientų galimybes naudotis internetu, įrengimą ryšių linijose.

Šį tyrimą Konkurencijos taryba pradėjo pernai gegužės mėnesį bendrovės “Interprova” prašymu. Ji skundėsi dėl to, kad “Lietuvos telekomas” 2000 metų gruodį bendrovei išjungė telefono ir ISDN ryšį, motyvuodamas, kad “Interprova” pažeidė telekomo išskirtines teises į fiksuotą telefono ryšį. “Interprova” neteko galimybės teikti interneto telefonijos paslaugas ir teigia dėl to patyrusi nuostolių. Iš viso “Lietuvos telekomas” tokias sankcijas pritaikė trisdešimt penkioms bendrovėms.

R.Stanikūnas pripažino, jog tyrimas buvo pakankamai sudėtingas, nes reikėjo išsiaiškinti, ar “Lietuvos telekomo” licencijoje numatytos išimtinės teisės fiskuoto ryšio srityje apėmė ir “Interprovos” teiktą internetinę telefoniją. Lietuvos įstatymai ir poįstatyminiai aktai tų klausimų aiškiai nereglamentuoja.

Gavęs Konkurencijos tarybos sprendimą, “Lietuvos telekomas” gali per dešimt dienų jį apskųsti aukštesniajam administraciniam teismui.

ELTA

“Lietuvos telekomui” – 2 mln. litų bauda

Konkurencijos taryba ketvirtadienį nubaudė bendrovę “Lietuvos telekomas” 2,078 mln. litų bauda. 0,2 proc. 2000-ųjų pajamų dydžio bauda telekomui skirta už piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi internetinės telefonijos paslaugų rinkoje, ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas.

Anot jo, “Lietuvos telekomui” skirta bauda yra viena didžiausių, kuria Taryba yra nubaudusi už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

Tyrimą Taryba pradėjo 2001 metų gegužę įmonės “Interprova” prašymu. Apkaltinęs šią bendrovę išskirtinių telekomo teisių pažeidimu, “Lietuvos telekomas” 2000 metų gruodį išjungė jai telefono ir ISDN ryšį. Dėl to “Interprova” nebegalėjo teikti interneto telefonijos paslaugų ir tikina per metus patyrusi maždaug 1 mln. litų nuostolių.

“Interprovos” direktorius Darius Liutkus BNS teigė, kad bendrovė ketina artimiausiu metu kreiptis į tesimines instancijas dėl patirtų nuostolių išieškojimo iš “Lietuvos telekomo”.

R.Stanikūnas sakė, kad “Lietuvos telekomui” skirtos baudos dydį lėmė ir tai, kad tai jau nebe pirmoji pražanga šiai bendrovei.

2000 metų gruodį Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą dėl “Lietuvos telekomo” analoginėse skirtinėse linijose įdiegtų filtrų, nusprendė, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymą ir turi sumokėti 150 tūkst. litų baudą. Dabar filtrai jau išmontuoti.

Lietuvoje iki šiol nebuvo tiksliai reglamentuotos interneto protokolu grindžiamos paslaugos. Daugumoje pasaulio šalių pripažįstama, kad internetinė telefonija nėra balso telefonijos paslauga, kaip tai traktuoja “Lietuvos telekomas”. Europos Komisija taip pat yra nutarusi, kad internetinė telefonija yra viena iš duomenų perdavimo paslaugų.

“Lietuvos telekomas” skelbia, kad interneto telefonija yra viena balso telefonijos paslaugų, kurias iki 2002 metų pabaigos gali teikti tik telekomas. Telekomunikacijų įstatyme interneto telefonija nereglamentuota, ir esant teisiniam neapibrėžtumui oficialiai paslaugas teikia tik telekomo kontroliuojama įmonė “Voicecom”.

R.Stanikūnas sakė, kad “Lietuvos telekomas” laikėsi pozicijos, jog “Interprovos” teikiamos paslaugos yra balso telefonija, ir nesutiko su jam skirta bauda.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė BNS sakė, kad “Lietuvos telekomas” turi per 10 dienų nuo sprendimo paskelbimo “Valstybės žiniose” atnaujinti paslaugų teikimą “Interprovai”. Telekomas, anot P.Kvietkauskienės, taip pat turi teisę per 20 dienų nuo paskelbimo apskųsti Konkurencijos tarybos sprendimą.

“Lietuvos telekomo” ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad bendrovė numato Konkurencijos tarnybos sprendimą apskųsti teismui Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka bei ginti savo interesus visomis teisėtomis priemonėmis.

“Manome, kad Konkurencijos taryba neobjektyviai išnagrinėjo “Lietuvos telekomo” pateiktus argumentus bei faktines aplinkybes ir priėmė sprendimą, pagrįstą tik Europos Sąjungos teisės aiškinimu, o ne atsižvelgdama į nacionalinės teisės ypatumus bei kitų šalių, kur buvo nustatyti pereinamieji laikotarpiai, telekomunikacijų rinkos reguliavimo patirtį bei priemones ir būdus, kuriais remiantis buvo liberalizuojamos telekomunikacijų rinkos,” – sakė “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Tapio Paarma (Tapijas Parma).

Tarybos specialistai tyrimo metu rėmėsi Europos Komisijos ir Lietuvos ekspertų išvadomis. Pagal Europos Sąjungos direktyvas balso perdavimas internetu gali būti traktuojamas kaip balso telefonija tik tuo atveju, jei atitinka keturias sąlygas. Viena jų numato, jog balso perdavimas internetu turi vykti realiu laiku.

Tuo tarpu “Interprovos” atveju balso perdavimas nevyksta realiu laiku – paketais perduodant balsą yra šioks toks vėlavimas.

Konkurencijos tarybos specialistų išvadose pažymima, jog pats telekomas yra nurodęs, kad linijos buvo užblokuotos ne tik “Interprovai” – iš viso taip pasielgta su 35 šalies bendrovėmis. Tokie telekomo veiksmai buvo įvertinti kaip interneto telefonijos paslaugų ribojimas ir rinkos monopolizavimas, pažeidžiant Konkurencijos įstatymą.

BNS
2002 vasario mėn. 21 d.

„Lietuvos telekomas” nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu

Šiandien Konkurencijos taryba per viešąjį posėdį priėmė sprendimą, konstatuodama, kad AB „Lietuvos telekomas”, 2000 m. gruodžio 2 d. sustabdžiusi telekomunikacijų paslaugų teikimą fiksuoto telefono ryšio linijomis UAB „Interprova”, pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, todėl „Lietuvos telekomui” yra skirtina 0,2 proc. bendrųjų metinių pajamų bauda ir ji yra įpareigojama atnaujinti UAB „Interprova” fiksuoto telefono ryšio paslaugą.

„Lietuvos telekomas” manė ir tebemano turįs teisę įstatymo nustatytomis priemonėmis ginti savo teises ir teisėtus interesus. Bendrovė nesutinka su tokiu Konkurencijos tarybos sprendimu dėl įvairių priežasčių, tarp jų:

1. Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą ir priimdama sprendimą, vadovavosi 1998 ir 2000 m. Europos Sąjungos (ES) rekomendacijomis dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso ir kitais ES teisės aktais. Visiškai neaišku, kodėl buvo vadovaujamasi tik šiomis ES rekomendacijomis, neįvertinant naujausių ES teisės aktų nuostatų bei naujų ES telekomunikacijų rinkos reguliavimo principų. Minėtas rekomendacijas Konkurencijos taryba tiesiogiai pritaikė Lietuvos Respublikoje.

2. Nacionaliniai (Lietuvos Respublikos) teisės aktai nereglamentuoja interneto telefonijos, todėl Telekomunikacijų įstatymo aiškinimas ir sprendimų, susijusių su tam tikrais esminiais rinkos pokyčiais, priėmimas (interneto telefonijos įteisinimas, „Lietuvos telekomo išskirtinių teisių susiaurinimas ar išaiškinimas) nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai.

3. Susisiekimo ministerija, nuo 1998 iki 2001 m. atlikusi ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas, dar 1999 metais pateikė “Lietuvos telekomui” savo poziciją dėl interneto telefonijos statuso Lietuvoje, konstatuodama, kad interneto telefonija yra „Lietuvos telekomo” išskirtinių teisių dalis, tačiau dabar keičia savo nuomonę. Tai rodo, kad valstybės valdymo organai, atsakingi už atitinkamos rinkos reguliavimą, negali užtikrinti užsienio kapitalo investicijų saugumo Lietuvos rinkoje.

„Manome, kad Konkurencijos taryba neobjektyviai išnagrinėjo „Lietuvos telekomo” pateiktus argumentus bei faktines aplinkybes ir priėmė sprendimą, pagrįstą tik Europos Sąjungos teisės aiškinimu, o ne atsižvelgiant į nacionalinės teisės ypatumus bei kitų šalių, kur buvo nustatyti pereinamieji laikotarpiai, telekomunikacijų rinkos reguliavimo patirtį bei priemones ir būdus, kuriais remiantis buvo liberalizuojamos telekomunikacijų rinkos, – sako AB „Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Tapio Paarma. – Skuboti ir nepamatuoti sprendimai neskatina sąžiningos konkurencijos, sudaro neigiamus precedentus teisės praktikoje, konkurencijos institucija neturi tapti įrankiu, sprendžiančiu ekonominius konfliktus tarp ūkio subjektų. Numatome šį Konkurencijos tarnybos sprendimą apskųsti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bei ginti savo interesus visomis teisėtomis priemonėmis”.

Diana Ročienė,
atstovė spaudai
(8~22) 36 72 99

DĖL AB “LIETUVOS TELEKOMAS” VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 2 PUNKTO REIKALAVIMUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA

NUTARIMAS

DĖL AB “LIETUVOS TELEKOMAS” VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 2 PUNKTO REIKALAVIMUS

2002 m. vasario 21 d. Nr.2/b

Vilnius

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių: A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: P.Minkevičiui, D.Stadalnikienei, J.Šovienei,

proceso šalims: UAB “Interprova” atstovams D.Liutkui ir T.Rymoniui, AB “Lietuvos telekomas” atstovams H.Suokko, E.Gudelytei-Harvey ir E.Sutkienei, UAB “Omnitel” atstovams J.Šlekytei ir S.Grobliui, UAB “Delfi internet” atstovui A.Vitkauskui,

ekspertui B.Burgiui,

specialistams: Susisiekimo ministerijos atstovams V.Kvietkui ir M.Girdzevičiui, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovams F.Dobrovolskiui, T.Lamanauskui, V.Syrusui ir S.Grašiui,

2002 m. vasario 21 d. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB “Lietuvos telekomas” veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė :

1. Tyrimas dėl AB “Lietuvos telekomas” veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus buvo pradėtas 2001-05-17 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.59 UAB “Interprova” (Savanorių pr. 192, Kaunas) prašymo pagrindu. Pareiškėjas prašė paaiškinti, ar AB “Lietuvos telekomas”, užblokuodama ISDN srauto ir telefono linijas, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų. AB “Lietuvos telekomas”, apkaltinusi UAB “Interprova” Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kurį pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius iki 2002-12-31 turi teisę būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju, pažeidimu, užblokavo pareiškėjui ISDN srauto ir telefono linijas. Tačiau pagal Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį balso telefonijos paslauga apibrėžta kaip balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku tarp galinių įrenginių, prijungtų prie bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų. Pareiškėjo nuomone, turimos techninės priemonės nei teoriškai, nei praktiškai negali balso perduoti realiu laiku, nes balsą perduodant paketais per internetą tai neįmanoma. Tokiais veiksmais AB “Lietuvos telekomas” pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, nes dėl užblokuotų telefono linijų neįmanoma veikti rinkoje ir konkuruoti su įmonėmis, kurios teikia duomenų perdavimo paslaugas.

2. Tyrimo metu nustatyta:

AB “Lietuvos telekomas” užima dominuojančią padėtį skirtųjų linijų, naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje Lietuvos Respublikoje.

Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad “bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimo ir telekomunikacijų paslaugų teikimo šiuo tinklu rinka Lietuvoje turi būti laisva nuo 2002 m. gruodžio 31 d. Pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius iki šios datos turi teisę būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju”. Tokios pat išimtinės teisės AB “Lietuvos telekomas” nustatytos ir Susisiekimo ministerijos šiai įmonei išduotoje Licencijoje Nr.174/97. Iš Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnyje pateiktų bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo, bendrojo telekomunikacijų tinklo, balso telefonijos paslaugos sąvokų darytina išvada, kad AB “Lietuvos telekomas” suteikta išimtinė teisė teikti tik tam tikrą dalį balso telefonijos paslaugų, t.y. vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugas bendroju fiksuoto telefoninio ryšio tinklu.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamas interneto telefonijos paslaugų teikimas, kai prie internetinės telefonijos paslaugos teikėjo serverio jungiamasi per AB “Lietuvos telekomas” bendrąjį fiksuoto telefoninio ryšio tinklą telefono pagalba Lietuvos Respublikoje. Internetinė telefonija – tai telekomunikacijų paslaugos (balso, fakso ir/ar balso-pranešimų naudojimas), kurios perduodamos per interneto tinklą, o ne per bendrąjį fiksuotą telefono ryšio tinklą. Teikiant šią paslaugą garsas pervedamas į skaitmeninę formą ir balsas keliauja kaip duomenų paketai per internetą.

Nustatyta, kad UAB “Interprova” teikiama telekomunikacijų paslauga negali būti priskiriama balso telefonijos paslaugai, nes neatitinka balso telefonijos paslaugos kriterijų, t.y. nėra teikiama fiksuoto telefono ryšio tinklu ir balso signalas nėra perduodamas realiu laiku.

Pagal Susisiekimo ministro 2000-11-09 įsakymu Nr. 321 “Dėl leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo taisyklių 6.1. punktą “įmonė, kuri nustatyta tvarka įregistruota, norėdama steigti, eksploatuoti bendruosius duomenų perdavimo tinklus bei teikti duomenų perdavimo paslaugas privalo gauti leidimą”. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis VĮ Valstybinė radijo dažnių tarnyba 2001-02-02 išdavė UAB “Interprova” leidimą Nr.02/2001, kuris suteikia teisę įmonei steigti, eksploatuoti bendrąjį duomenų perdavimo tinklą bei teikti duomenų perdavimo paslaugas šiuo tinklu. Teikdama 2001-01-09 prašymą Nr.2001-03 dėl leidimo išdavimo, UAB “Interprova” pateikė numatomos veiklos aprašymą, kuriame teigiama, kad pagrindinė numatoma įmonės veikla – internetinė telefonija (kompiuteris/kompiuteris, komputeris /telefonas, telefonas/telefonas), neperduodant balso duomenų realiu laiku. Paslaugą numatoma teikti visoje Lietuvos teritorijoje, UAB “Interprova” klientus galės susijungti su įmone PSTN, radijo modeminio ryšio pagalba arba skirtosiomis duomenų perdavimo linijomis.

Europos Komisijos 1998-01-10 paskelbtame komentare 98/C6/04 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso, atsižvelgus į Bendrijos teisę, nurodomi pagrindiniai požymiai, skiriantys tradicinę balso telefoniją ir balso, perduodamo interneto tinklais, paslaugas, įvertinus 90/388/EEC direktyvos nuostatas. Vertinant iš vartotojo pozicijų komentaruose išskiriami 3 balso ryšio naudojant internetą būdai. Vienas jų – telefonas/telefonas atvejis, t.y. kai balsas perduodamas per internetą tarp vartotojų, kurie abu naudoja telefonus, sujungtus bendruoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.

Komentare pažymima, kad internetinė telefonija dėl dabartinės interneto technologijos (juostos pločio išlaikymo ir suspaudimo technikos) negali būti tiekiama realiu laiku. Pagal šią technologiją balsas skaitmeniškai užkoduojamas, supakuojamas ir siunčiamas vartotojui iš galinio taško į serverį ir iš jo į priėmimo serverį, kuris siunčia jį į gavimo įrangą, sujungtą su kitu galiniu tašku, kuri surenka paketus ir juos pateikia kaip balsą per garsiakalbį. Laiko tarpas, reikalingas apdorojimui ir perdavimui iš vieno galinio taško į kitą, vis dar yra toks, kad negali būti vertinamas kaip tokios pat kokybės, kokios yra standartinės realaus laiko paslaugos. Dėl to, kad dalis perdavimo vyksta per internetą, kai galima susigrūdimo rizika, daro neįmanomu garantuoti tą patį patikimumo lygį ir kalbos kokybę kaip tiekiant bendruoju fiksuoto telefoninio ryšio tinklu. Tokiu būdu, šios paslaugos dėl laiko kriterijaus negali būti laikomos balso telefonija pagal 90/388/EEC direktyvoje pateiktą apibrėžimą ir patenka į liberalizuotų paslaugų sritį.

Tradicinė balso telefonija paremta fiksuotu telekomunikacijų tinklu. Šio tinklo veikimo esmė yra ta, kad viso pokalbio metu tinkle jam yra rezervuojamas tam tikras ryšio kanalas. Pokalbis “keliauja” per visą eilę komutatorių ir kiekvienas iš jų paskiria atitinkamą ryšio kanalą pokalbiui iki to laiko, kol yra gaunamas signalas, jog pokalbis baigtas. Pagrindinis tokios sistemos trūkumas yra tas, kad visas ryšio kanalas yra naudojamas tam konkrečiam skambučiui nepriklausomai nuo to, yra perduodama informacija, ar ne. Todėl, net jei pokalbio metu yra tylima, daromos pauzės, paskirtas ryšio kanalas negali būti naudojamas kitiems skambučiams.

IP (interneto protokolo) technologijos suskirsto elektroninius duomenų srautus į įvairaus dydžio paketus (baitais). Kiekvienam paketui suteikiamas pavadinimas arba adresas, ir paketas yra perduodamas nuo vieno maršrutizatoriaus iki kito. Kiekvienoje “stotelėje” (perdavimo linijos dalyje) tokiam paketui suteikiama pakankamai informacijos pasiekti kitą “stotelę”, kur procesas yra kartojamas. Taigi, IP telefonijoje kiekvieno skambučio “balso paketas” neapima visos sukurtos grandinės, ir gali pasukti labai skirtingais maršrutais tarp skambintojų iki jis vėl grąžinamas į pradinę būklę (paketai vėl suklijuojami). Komutuojamuose tinkluose, priešingai, naudojant protokolus, tokius kaip Signalizavimo sistema 7 (SS 7), siekiant sudaryti ištisinę grandinę tarp skambinančio ir skambinimą priimančio, skambutis yra nukreipiamas per vietinių, tarpmiestinių ir tarptautinių komutatorių hierachiją.

Susisiekimo ministerijos nuomone, Telekomunikacijų įstatyme nėra apibrėžta internetinės telefonijos sąvoka. Pagal šį įstatymą balso telefonijos paslaugų teikimas yra apribotas, o duomenų perdavimo sąvoka neapima balso telefonijos paslaugų. Europos Komisijos 2000-12-22 paskelbtame komentare Nr.2000/C3 69/03 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso, atsižvelgiant į Bendrijos teisę, nurodomi pagrindiniai požymiai, skiriantys tradicinę balso telefoniją ir balso, perduodamo interneto tinklais, paslaugas, įvertinus direktyvos 90/388/EEB nuostatas.

Konkurencijos tarybos pasirinkto eksperto Kauno technologijos universiteto dėstytojo, žurnalo “Kompiuterija PS World” vyr. redaktoriaus dr.B.Burgio nuomone, iš Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikto apibrėžimo – balso telefonijos paslauga yra balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku – darytina išvada, kad nėra numatomi signalo kodavimo, pakavimo, kompiuterinio apdorojimo ir pan. veiksniai. Balso perdavimas interneto tinklais negali būti laikomas perdavimu realiuoju laiku, nepaisant to, kad dėl technologijos progreso prie to priartėjama. Perdavimo prigimtis vis tiek lieka paketinis signalų apdorojimas, kompiuterinis duomenų įsiminimas, perdavimo maršrutizavimas, o ne tiesioginis abonentų sujungimas. Eksperto nuomone, “bendrojo fiksuoto telefoninio ryšio tinklo” negalima sutapatinti su “telekomunikacijų tinklu”, nes pagal Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą pirmasis yra tik antrojo tinklo dalis. Todėl ekspertas daro išvadą, kad paslaugos telekomunikaciniais tinklais gali būti platesnės nei telefono tinklais ir nepatenka į reguliavimą pagal Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnį, o internetinė telefonija – tai duomenų perdavimo paslauga.

Tyrimą atlikę pareigūnai padarė išvadą, kad AB ”Lietuvos telekomas”, užimdama dominuojančią padėtį bendrojo fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacinių tinklų nuomos rinkose, priėmė sprendimus užblokuoti nuomojamas linijas internetinės telefonijos paslaugas teikiančioms įmonėms, tokiu būdu eliminuodama konkurenciją ir įtvirtindama savo dominuojančią padėtį internetinės telefonijos paslaugų rinkoje. Tokie AB ”Lietuvos telekomas” veiksmai vertintini kaip internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojamas ir rinkos monopolizavimas pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe siūloma laikyti tai, kad ūkio subjektas pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirtos įstatyme numatytos sankcijos. Konkurencijos taryba 2000-12-22 nutarimu Nr.16/b AB “Lietuvos telekomas” už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus, skyrė 150000 litų pinigine baudą.

Nustatyta, kad dėl AB “Lietuvos telekomas” neteisėtų veiksmų UAB “Interprova” buvo padaryta materialinė žala (įmonės skaičiavimais apie 1000000 litų pajamų). Be to, AB “Lietuvos telekomas” antikonkurenciniais veiksmais buvo daroma žala ne tik konkrečiam ūkio subjektui, kurio patiriamą žalą dėl neteisėtų veiksmų galima įvertinti, bet pažeidžiamas ir viešasis interesas, ribojama potenciali konkurencija, daroma žala vartotojams.

Tyrimą atlikusi grupė Konkurencijos tarybai pasiūlė: 1) įpareigoti AB “Lietuvos telekomas” atnaujinti paslaugų teikimą UAB “Interprova” ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo dienos; 2) skirti AB “Lietuvos telekomas” 0,2 procento bendrųjų metinių pajamų piniginę baudą.

3. Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs UAB “Interprova” direktorius D.Liutkus teigė, jog sutinka su tyrimo išvadomis. UAB “Interprova” nepažeidė AB “Lietuvos telekomas” išimtinės teisės, nes pagal Telekomunikacijų įstatymą išimtinės teisės yra suteiktos tik balso telefonijai. Internetinės telefonijos atveju paslaugai teikti naudojamas internetas, kuris nėra fiksuoto ryšio tinklas. Situacija Latvijoje nėra analogiška situacijai Lietuvoje, nes Latvijoje Telekomunikacijų įstatymu, kuris veikia nuo 1993-03-10, visoms paslaugoms yra suteiktos išimtinės teisės Latvijos telekomui. Lenkijoje buvo atsižvelgta į Europos Komisijos išvadas ir parengtas Komentaras, kuriame atsižvelgiant į “realaus laiko” kriterijų balso telefonija ir internetinė telefonija išskiriamos kaip atskiros paslaugos. Balso telefonija ir internetinė telefonija skiriasi, nes teikiant internetinės telefonijos paslaugą tik dalis minėtos paslaugos teikiama fiksuoto telefono ryšio tinklu. Vartotojas visų pirma turi prisiskambinti iki internetinės telefonijos paslaugos teikėjo serverio ir šiuo atveju paslauga teikiama fiksuoto telefono ryšio tinklu ir už ją vartotojas moka AB “Lietuvos telekomas”, o toliau jau balsas yra perduodamas per interneto tinklą ir už tai vartotojas moka internetinės telefonijos paslaugos teikėjui. Europos Komisija 2000 m. pabaigoje, t.y. beveik tuo pat metu, kada buvo atjungtos linijos UAB “Interprova”, nustatė, jog šiuo metu esančios technologijos neužtikrina, kad minėta paslauga gali būti teikiama realiu laiku. Priimdama šį sprendimą Europos Komisija atsižvelgė į daugelio Europos šalių Telekomų nuomones ir būtų klaidinga nesutikti su šia Europos Komisijos nuomone. Internetinės telefonijos paslaugos kokybė negali prilygti balso telefonijos paslaugos kokybei dėl didelių perkrovimų tinkluose.

Susisiekimo ministerijos atstovas V.Kvietkus teigė, jog ministerija pritaria Konkurencijos tarybos tyrimo išvadoms, kad nagrinėjamos paslaugos būtų atskirtos į atskirą rinką. Nagrinėjamu atveju ministerija yra prašiusi AB “Lietuvos telekomas” atstatyti paslaugų teikimą UAB “Interprova”.

Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas F.Dobrovolskis teigė, jog tarnyba pritaria Konkurencijos tarybos pareigūnų tyrimo išvadoms ir mano, jog šios išvados atitinka tiek Telekomunikacijų įstatymą, tiek ir ES teisę bei praktiką. Telekomunikacijų įstatyme AB “Lietuvos telekomas” suteiktos išskirtinės teisės atskiriamos technologiškai, o ES direktyvos nėra skirtos išskirtinių teisių išplėtimui, jos skirtos reguliavimo supaprastinimui jau liberalizuotose rinkose. ES teisės aktai bei internetinės telefonijos aiškinimo praktika aiškiai nurodo, jog internetinės telefonijos paslaugų kokybė vis dar neprilygsta tradicinės balso telefonijos paslaugų kokybei.

UAB “Omnitel” atstovas S.Groblys teigė, jog pritaria Konkurencijos tarybos tyrimo išvadoms. Siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad AB “Lietuvos telekomas” per UAB “Voicecom” teikė internetinės telefonijos paslaugas ir iš šios veiklos gavo pelną.

Asociacijos “Infobalt” viceprezidentas R.Krukauskas teigė, jog asociacija pritaria Konkurencijos tarybos pozicijai nagrinėjamu klausimu. R.Krukauskas išreiškė apgailestavimą, kad Susisiekimo ministerija anksčiau neišsprendė šios problemos ir nereglamentavo, jog minėta paslauga nepriklauso “Lietuvos telekomas” monopolijai.

Posėdyje dalyvavusi AB “Lietuvos telekomas” atstovė advokatė E.Sutkienė patvirtino pagrindinius motyvus, kodėl nesutinka su Konkurencijos tarybos tyrimo išvadomis, išdėstytus AB “Lietuvos telekomas” 2002-01-10 Nr. 01-1-36 ir 2002-02-21 atsiliepimuose į Konkurencijos tarybos pranešimą apie tyrimo išvadas ir pasiūlymus. Konkurencijos tarybos tyrimo išvadose pabrėžiama, kad Telekomunikacijų įstatymas atskiria technologijas, t.y. teigiama, kad paslaugai internetu nėra suteikta išimtinė teisė, tačiau Telekomunikacijų įstatymas šių paslaugų išskyrimo nenumato ir negalėjo numatyti, nes Licencija bendrovei buvo suteikta 1997 m., Telekomunikacijų įstatymas priimtas 1998 birželio mėn., o Direktyvos 90/388/EEC komentaras buvo priimtas 1998 m. viduryje. Suteikdamos išimtines teises tiek Susisiekimo ministerija, kuri tuo metu atliko ryšių reguliavimo funkcijas, tiek Vyriausybė aiškino, kad išimtinės teisės apima visas paslaugas, susijusias su balso persiuntimu neišskiriant technologijų. Negalima kaltinti AB “Lietuvos telekomas”, kad bendrovė žinojo ir neatsižvelgė, nes į šias aplinkybes pirmiausia turėjo atsižvelgti “reguliatorius”. Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimo ir telekomunikacinių paslaugų teikimo šiuo tinklu rinka Lietuvoje turi būti laisva tik nuo 2002-12-31. Iki to laiko negalima priimti jokių sprendimų, kurie pakeistų operatoriaus veiklos sąlygas. Jei priimama nuomonė, kad Konkurencijos taryba gali vadovautis direktyva 90/388/EEC, reikia atsižvelgti ir į tai, kad ši direktyva apibrėžia, kada ir kokiomis sąlygomis išimtinės teisės yra suteikiamos. Pagal direktyvos nuostatas išimtinė teisė – tai ne kokia nors privilegija, o tai tik tam tikro teisinio režimo pereinamuoju laikotarpiui nustatymas. Darytina išvada, kad išimtinių teisių objektas yra balso perdavimo paslauga nepriklausomai nuo technologijos, o Telekomunikacijų įstatymas neaiškina ir neįteisina internetinės telefonijos paslaugos, todėl, kol ši paslauga nebus įteisinta atitinkamais dokumentais, negalime kalbėti ir apie šios paslaugos rinką. Telekomunikacijų rinkos reguliavimas yra priskiriamas prie viešojo administravimo santykių, kuriuos reglamentuoja Telekomunikacijų ir Viešojo administravimo įstatymai. Sprendimus dėl minėtos rinkos liberalizavimo gali priimti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Konkurencijos tarybos sprendimas, jei jis aiškins įstatymą arba įteisins internetinės telefonijos paslaugos egzistavimą, gali būti vertinamas kaip Konkurencijos tarybos įgaliojimų viršijimas, nes tokie įgaliojimai Tarybai nėra suteikti.

AB ”Lietuvos telekomas” atstovė nurodė, jog dėl telekomunikacijų rinkos reguliavimo principų yra pasisakęs Konstitucinis teismas 1999-10-08 sprendime, ir trumpai tai galima būtų pasakyti: “leidžiama viskas, kas nėra draudžiama”. AB “Lietuvos telekomas” atžvilgiu nebuvo teisės akto, kuriuo būtų draudžiama riboti internetinės telefonijos paslaugas, todėl ji elgėsi teisingai ir įgyvendino konstitucinį ūkinės veiklos laisvės principą. Telekomunikacijų įstatymas yra vienintelis teisės aktas reglamentuojantis “Lietuvos telekomo” veiklą. Šis įstatymas internetinės telefonijos neišskiria į atskirą rinką, todėl Konkurencijos taryba, nagrinėdama šią bylą, negalėjo remtis Lietuvos teisės aktais ir rėmėsi ES teisės aktais bei juos nagrinėjo. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnis nurodo, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktus su ES konkurencijos santykius reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau Konkurencijos įstatymas nenumato, kad Konkurencijos taryba gali tiesiogiai taikyti ES teisės aktus. Direktyva 90/388/EEC yra skirta šalims-narėms, ji apibrėžia bendrus reikalavimus šalims-narėms konkurencijai telekomunikacijų rinkoje. Šioje direktyvoje pateiktas balso telefonijos apibrėžimas yra identiškas pateiktam Telekomunikacijų įstatyme apibrėžimui. Minėtoje direktyvoje nėra įvardinta internetinė telefonija, ši sąvoka pirmą kartą atsiranda tik Rekomendacijoje (98/C6/04). Direktyva nustato sąlygas, kokiomis šalys-narės operatoriams suteikia išimtines teises telefono tinklų eksploatacijai ir paslaugų teikimui, ir aiškiai nurodo, kad išimtinė teisė turi tam tikras blogybes – apriboja konkurentų įėjimą į rinką ir verčia vartotojus naudotis paslaugomis, kurioms yra suteikta išimtinė teisė, t.y. nurodo, kad Konkurencijos įstatymo nuostatos šioje srityje taikomos ribotai. Direktyva pripažįsta, jog bet koks šioje Direktyvoje minimų normų ir principų taikymas turi būti vykdomas nacionalinės teisės aktais. Rekomendacija 98/C6/04 jau apibrėžė garso signalų siuntimo internetu paslaugos statusą ir atskyrė ją nuo balso telefonijos paslaugų, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ji yra ne norminio, o rekomendacinio pobūdžio. Nauji ES teisės aktų projektai atsisako bandymo atskirti balso telefoniją ir internetinę telefonija. Įvedama nauja elektroninių paslaugų sąvoka, apimanti visomis technologijomis ir tinklais perduodamus elektromagnetinius signalus. Negalima vadovautis tais apibrėžimais, kurie šiandien jau yra keičiami.

Šiuo metu AB “Lietuvos telekomas” suteiktos išimtinės teisės apima internetinės telefonijos paslaugas nepriklausomai nuo technologijos, todėl Konkurencijos įstatymo 2 straipsnis neturi būti taikomas. Konfliktą gali spręsti tik bendros kompetencijos teismas. Jei Konkurencijos taryba nuspręstų ir Konkurencijos įstatymas būtų taikomas, sankcija negali būti skiriama, nes tyrimo metu nenustatyta Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėtis: nėra pažeidimo objekto (teisės akto, kurį pažeidė AB “Lietuvos telekomas”), taip pat nėra objektyviosios ir subjektyviosios pusių. Be to, negalima laikyti pažeidimo pakartotiniu. Byloje minimą pirmą pažeidimą bendrovė įvykdė 2000 m. balandžio-gegužės mėn., o bauda už šį pažeidimą buvo skirta 2000-12-22. Nagrinėjamu atveju sutartis su UAB “Interprova” buvo nutraukta 2000-12-12, t.y. iki 2000-12-22, kada Konkurencijos taryba pripažino “Lietuvos telekomą” pažeidus įstatymą. Sankcija negali būti taikoma ir dėl senaties. Tariamas AB “Lietuvos telekomo” pažeidimas buvo padarytas 2000-12-12, kai UAB “Interprova” buvo nutrauktas telekomunikacijų paslaugų teikimas, tačiau administracinė nuobauda pagal Konkurencijos įstatymą per 6 mėnesius nebuvo paskirta, todėl dėl senaties termino suėjimo ji negali būti paskirta.

AB “Lietuvos telekomas” atstovas H.Suokko teigė, jog tyrimo metu UAB “Interprova” teikiama paslauga nebuvo testuota, todėl neaišku, kokiu pagrindu tyrimo išvadose teigiama, kad paslauga buvo teikta nerealiu laiku. Rinkos liberalizavimas, jos atidarymas konkurencijai yra tiesiogiai susijęs su AB “Lietuvos telekomas” privatizavimo sandoriu ir jame numatytomis sąlygomis. Konkurencijos taryba, prieš priimdama sprendimą, turi įvertinti, ar turi tam įgaliojimus, kompetenciją ir yra pasirengusi priimti šio sprendimo pasekmes. Be to, nėra žinoma, kokia licencija vadovavosi UAB “Interprova”, teikdama balso telefonijos paslaugas.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a :

1. Atitinkama rinka ir dominuojanti padėtis

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis nustato, kad dominuojanti padėtis – tai “vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų”.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, atitinkama rinka suprantama “kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje”.

Atitinkamos rinkos, kuriose veikia AB ”Lietuvos telekomas”, yra skirtųjų linijų, naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinka ir duomenų perdavimo, o tiksliau – internetinės telefonijos – rinka Lietuvos Respublikoje. Kadangi AB “Lietuvos telekomas” istoriškai ilgą laiką buvo ir tebėra vienintelis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius, bendrovei nuosavybės teise priklauso visas bendrasis fiksuoto telefono ryšio tinklas, o vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymu AB ”Lietuvos telekomas” iki 2002-12-31 turi bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo monopolį, darytina išvada, kad AB “Lietuvos telekomas” tiesiogiai nesusiduria su konkurencija skirtųjų linijų nuomos rinkoje ir todėl, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalies prasme, užima joje dominuojančią padėtį.

2. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio taikymas AB ”Lietuvos telekomas” veiksmams

Pagal Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį “draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar kiti įstatymai, skirti ūkinės veiklos sritims, numato išimtis”.

Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis bei AB “Lietuvos telekomas” išduotos Licencijos Nr.174/97 2 skyriaus 8 punktas nustato, kad “AB “Lietuvos telekomas” iki 2002 m. gruodžio 31 d. turi išimtinę teisę eksploatuoti komutavimo, perdavimo ir kitokią įrangą, skirtą telekomunikacijų tinklų, skirtų balso telefonijos paslaugoms teikti, sujungimams su kitų šalių bendrojo telefono ryšio tinklais skirtais balso telefonijos paslaugoms teikti”.

Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama balso telefonijos paslauga, kaip “balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku tarp galinių įrenginių, prijungtų prie bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų, t.y. kalbinės informacijos perdavimas tarp tokius galinius įrenginius naudojančių vartotojų.“ Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalį duomenų perdavimo paslaugos – telekomunikacijų paslaugos, apimančios ženklų, signalų, rašytinės informacijos, vaizdų ir garsų ar kitokio pobūdžio informacijos perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis, išskyrus balso telefonijos paslaugas”.

Telekomunikacijos paslauga laikoma balso telefonijos paslauga, o ne duomenų perdavimo, jeigu ji tenkina visus šiuos kriterijus: 1) balsas perduodamas komutaciniu būdu tarp bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų; 2) balso signalas perduodamas realiu laiku.

Iš išdėstyto seka, kad Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis būtų netaikomas tais atvejais, jeigu AB “Lietuvos telekomas” teiktų balso telefonijos paslaugą, kaip ją apibrėžia Telekomunikacijų įstatymas, ir nesuteiktų teisės kitiems ūkio subjektams jos teikti. Jeigu paslauga nėra ir negali būti apibrėžiama kaip balso telefonija ir AB ”Lietuvos telekomas” kliudo kitiems ūkio subjektams ją teikti, taikomas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis.

Tyrimo medžiaga rodo, kad balso telefonija neapima internetinės telefonijos, nes balsas nėra perduodamas tiesiogiai realiu laiku ir paslauga nėra teikiama vien tik fiksuoto telefono ryšio tinklu. Balso perdavimas interneto tinklais negali būti laikomas perdavimu realiuoju laiku, nepaisant, kad dėl technologijos progreso prie šito priartėjama. Perdavimo prigimtis vis tiek lieka paketinis signalų apdorojimas, kompiuterinis duomenų įsiminimas, perdavimo maršrutizavimas, o ne tiesioginis abonentų sujungimas. O bendrojo fiksuoto telefoninio ryšio tinklo negalima sutapatinti su telekomunikacijų tinklu, nes pagal Telekomunikacijų įstatymą pirmasis yra tik antrojo tinklo dalis.

Interneto telefonijos rinka, jos produktai ir dalyviai labai skiriasi nuo tradicinės PSTN rinkos. Interneto telefonijos privalumas yra sąnaudų taupymas lyginant su tradicinio grandininio komutuojamo tinklo sąnaudomis. Vartotojams interneto telefonijos paslaugos yra pigesnės nei grandininio komutuojamo tinklo teikiamos paslaugos. Kitas svarbus momentas, kuris leidžia išskirti aukščiau minėtą paslaugą į atskirą rinką, yra paslaugos kokybė. Paslaugų kokybė yra balso telefonijos pagrindas. Kokybę apibūdina keli parametrai, tarp jų – patikimumas, pralaidumas ir saugumas. Kadangi internetinės telefonijos signalai, perduodami per internetą, paprastai yra keletą kartų konvertuojami, susiduria su nenuspėjamomis sąlygomis duomenų srautuose ir dėl to kartais užlaikomi tam tikram laikui, kas paprastai neatsitinka komutuojamoje telefonijoje, jie iš viso negali būti laikomi atitinkančiais realaus laiko kriterijaus.

Kadangi Telekomunikacijų įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos telekomunikacijų teisės nuostatomis, tikslinga atsižvelgti į Europos Sąjungos praktiką nagrinėjamu atveju.

Europos Komisijos 1998-01-10 paskelbtame 90/388/ECC direktyvos komentare 98/C 6/04 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso, atsižvelgus į Bendrijos teisę, nurodomi pagrindiniai požymiai, skiriantys tradicinę balso telefoniją ir balso, perduodamo interneto tinklais, paslaugas. Pagal 90/388/ECC direktyvos 1 straipsnį “Balso telefonija – tai viešas tiesioginis kalbos perdavimas ir komutavimas realiu laiku, vykdomas komerciniais tikslais tarp komutuojamų tinklo galinių taškų, kas leidžia bet kuriam vartotojui naudoti įrengimą, prijungtą prie tokio tinklo galinio taško, tam, kad susisiektų su kitu to tinklo galiniu tašku”. Kaip nurodyta direktyvos komentare 98/C 6/04, balso perdavimas per internetą gali būti nagrinėjamas kaip balso telefonija, jei tenkinami visi toliau išvardinti požymiai: 1) paslaugos teikiamos komerciniais tikslais; 2) paslaugos teikiamos viešai; 3) balsas yra perduodamas iš bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų; 4) balsas perduodamas tiesiogiai realiu laiku, užtikrinant tą patį patikimumo lygį ir paslaugos kokybę kaip ir bendraisiais komutuojamais telekomunikacijų tinklais.

Europos Komisija 2000-12-22 paskelbtame komentare 2000/C3 6/03 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso padarė išvadą, kad 1998-01-10 komentarui 98/C 6/04 dėl balso perdavimo interneto tinklais esminiai pakeitimai nereikalingi. Komisija laikosi nuomonės, kad internetinė telefonija netenkina balso telefonijos apibrėžimo, išskyrus atvejus, kai interneto telefonija atitinka visas sąlygas, išvardintas 1998 m. komentare.

Tiek ITU (Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos) generalinio sekretoriaus 2001 metų ataskaita, tiek Europos Sąjungos teisės aktai bei internetinės telefonijos aiškinimo praktika aiškiai nurodo, kad internetinės telefonijos paslaugų kokybė vis dar neprilygsta tradicinės telefonijos paslaugų kokybei, ir dėl to internetinė telefonija yra laikoma atskira telekomunikacijų paslaugų rūšimi.

Darytina išvada, kad interneto telefonija yra viena iš duomenų perdavimo paslaugos rūšių, o tuo tarpu duomenų perdavimo paslaugų rinka yra laisva.

LR Konstitucinio teismo 1999 spalio 6 d. nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bei 16 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” konstatuota, ”kad konkurencijos telekomunikacijų srityje draudimas nėra visuotinis ir absoliutus – mobiliojo ryšio, “Interneto” tinklo paslaugų rinka yra laisva”. Konstitucinis teismas minėtame nutarime, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti asmens ūkinės veiklos laivės ir iniciatyvos principai reiškia, kad “asmuo gali verstis bet kokia įstatymų neuždrausta ūkine veikla. Įstatyme nustatytas asmens ūkinės veiklos laisvės draudimas kiekvienu atveju turi būti aiškus, skirtas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių (sąžiningos konkurencijos, vartotojų interesų ir kt.) apsaugai”. “Konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama”.

AB “Lietuvos telekomas” suteiktų išimtinių teisių negalima aiškinti plečiamai, nes tai reikštų kitų ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvės ribojimą, o tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės, sąžiningos konkurencijos laisvės principams. Tik kompetentingos institucijos teisės aktu galėjo būti nustatytas draudimas ūkio subjektams teikti internetinės telefonijos paslaugas, o ne AB “Lietuvos telekomas” sprendimu. AB ”Lietuvos telekomas” suteikta išimtinė teisė yra aiškiai apibrėžta Telekomunikacijų įstatymu bei įmonei išduota Licencija – ji neapima internetinės telefonijos paslaugų teikimo. Taigi, AB “Lietuvos telekomo” veiksmams Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis yra taikytinas.

3. AB “Lietuvos telekomas” veiksmų kvalifikavimas pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktas numato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ”atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje, tokiu būdu pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams”.

AB ”Lietuvos telekomas”, kaip buvo minėta, užimą dominuojančią padėtį skirtųjų linijų, naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje Lietuvos Respublikoje. AB ”Lietuvos telekomas” 2000-12-02 10 val. užblokavo UAB “Interprova” nuomojamas ISDN srauto ir telefono linijas, dėl to UAB “Interprova” nebegalėjo teikti internetinės telefonijos paslaugų ir buvo išstumta iš internetinės telefonijos paslaugų teikimo rinkos. Kaip nurodė AB “Lietuvos telekomas”, analogiškai užblokuotos linijos buvo 35 bendrovėms. Dėl tokių AB “Lietuvos telekomas” veiksmų iš internetinės telefonijos paslaugų teikimo rinkos buvo eliminuotos visos įmonės.

AB ”Lietuvos telekomas” paaiškinimai, kad atsisakymas teikti paslaugas UAB ”Interprova“ susijęs su neatsiskaitymu už paslaugas, neturi objektyvaus pagrindo, nes AB “Lietuvos telekomas” 2000-12-01 raštu Nr. 01-3-1072 perspėjo UAB “Interprova” ne dėl skolos, o dėl AB “Lietuvos telekomas” išimtinių teisių pažeidimo.

Taigi, AB ”Lietuvos telekomas”, užimdama dominuojančią padėtį bendrojo fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacinių tinklų nuomos rinkose, priėmė sprendimus užblokuoti nuomojamas linijas internetinės telefonijos paslaugas teikiančioms įmonėms, tokiu būdu eliminuodama konkurenciją ir įtvirtindama savo dominuojančią padėtį internetinės telefonijos paslaugų rinkoje. Tokie AB ”Lietuvos telekomas” veiksmai neleidžia atsirasti naujai paslaugai ir paslaugos teikėjui teikti naujų paslaugų ir yra vertintini kaip internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojamas ir rinkos monopolizavimas pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą. Prekybos ar gamybos ribojimas yra suprantamas kaip rinkos monopolizavimas, konkurentų stūmimas iš rinkos ar kliūčių sudarymas jiems veikti rinkoje tuo varžant jų sprendimus dėl prekės kiekio, kokybės ar kainos, kas daro žalą vartotojams.

AB ”Lietuvos telekomas” teigia, jog tyrimą atlikę pareigūnai neįrodė, kad įmonė veikė tyčia su pažeisdamas įstatymą. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymas neskiria kaltės formų: tyčia ar neatsargumas, į tai galėtų būti atsižvelgiama tik skiriant baudą. AB ”Lietuvos telekomas”, kaip patyręs telekomunikacijų paslaugų tiekimo verslininkas, objektyviai žinojo, kad balso telefonija neapima internetinės telefonijos, tačiau tyčia nutraukė priėjimą prie telekomunikacijų tinklų kitam ūkio subjektui, teikusiam internetinės telefonijos paslaugas, motyvuodamas, kad jis į jas turi išimtines teises. Nors, kaip rodo tyrimo medžiaga, tuo metu AB ”Lietuvos telekomas” pats neteikė šios paslaugos (UAB “Voicecom” buvo įsteigta tik 2001 m. gegužės mėn.). Pažymėtina ir tai, kad pagal AB ”Lietuvos telekomui” išduotos Licencijos 2 skyriaus 8-10 punktus, Licencijos turėtojas neturi teisės vienašališkai nuspręsti ar buvo pažeidžiamos jo išimtinės teisės, ar ne: “Licencijos turėtojas privalo pranešti apie asmenį, pažeidžianti jam suteiktas išimtines teises Ryšių reguliavimo tarnybai. Ir jei praėjus 3 mėnesiams po to, kai Licencijos turėtojas įteikė pranešimą minėtai tarnybai, neteisėtai veikiantis operatorius vis dar pažeidinėja Licencijos turėtojo teises, Licencijos turėtojas gali imtis teisėtų veiksmų prieš neteisėtai veikiantį operatorių, kad užkirstų kelią tokiems pažeidimams”. AB “Lietuvos telekomas” neturėjo teisės naudoti savigynos gindama savo išimtines teises, tai turėjo daryti kompetentinga institucija – Ryšių reguliavimo tarnyba, nes svarbu pabrėžti tai, kad kiekvienas peržengiantis ribas išimtinių teisių gynimas galėjo lemti, ir, kaip tyrimas parodė, lėmė kitų ūkio subjektų teisės veikti rinkoje varžymą, dėl ko buvo sustabdyta internetinės telefonijos raida ir apskritai tokios paslaugos plitimas rinkoje.

Darytina išvada, kad AB “Lietuvos telekomas” priimtas sprendimas nuo 2000 m. gruodžio 2 d. 10 val. UAB “Interprova” sustabdyti visų telekomunikacijų paslaugų teikimą vertintinas kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, ribojant prekybą ir taip darant žalą vartotojams.

4. Baudos skyrimas ir jos dydžio nustatymas

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad “už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektams skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų, o tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų”.

Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog ”atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai <…> pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.”

Teisės doktrinoje išskiriami du atvejai, kuomet veika laikoma padaryta pakartotinai: 1) kai normos dispozicijoje nurodoma, kad tokie patys veiksmai, už kuriuos pažeidėjas buvo baustas, padaryti pakartotinai po nubaudimo; 2) kai veiksmai padaryti asmens, apskritai bausto už be kokį to įstatymo pažeidimą. Konkurencijos įstatymas aiškiai įvardija būtent antrąjį pakartotinumo atvejį, t.y. pažeidėjas yra laikomas padaręs teisei priešingus veiksmus pakartotinai, jeigu jam buvo paskirta Konkurencijos įstatyme numatyta sankcija, taigi net nebūtina, kad ūkio subjektas būtų baustas už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Pažymėtina, kad minėtoje byloje AB ”Lietuvos telekomas” pažeidė to paties straipsnio tą pačią dalį, tai yra padarė tą patį pažeidimą.

Konkurencijos taryba 2000-12-22 nutarimu Nr.16/b nustatė, kad AB ”Lietuvos telekomas” piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus, ir už šiuos veiksmus įmonė buvo nubausta 150000 litų pinigine bauda. Taigi, skiriant baudą AB “Lietuvos telekomas” už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi internetinės telefonijos paslaugų teikimo rinkoje, turi būti atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pažeidimo pakartotinumą.

Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį “ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos”. Prieiga prie telekomunikacijų tinklų UAB ”Interprova” buvo sustabdyta 2000 m. gruodžio 12 d., tačiau šis pažeidimas yra tęstinis, nes ne tik pareiškėjas ir šiuo metu negali teikti internetinės telefonijos paslaugos, bet apskritai yra ribojamas internetinės telefonijos paslaugų plitimas. Taigi, patraukimo atsakomybėn senaties terminai nėra suėję.

Įvertinus Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatytus baudos dydžio nustatymo kriterijus, buvo nustatyta, kad dėl AB “Lietuvos telekomas” neteisėtų veiksmų UAB “Interprova” buvo padaryta materialinė žala. Įmonės skaičiavimais UAB “Interprova” per analizuojamą laikotarpį negavo apie 1000000 litų pajamų.

Reikia pažymėti, kad AB “Lietuvos telekomas” antikonkurenciniais veiksmais buvo daroma žala ne tik konkrečiam ūkio subjektui, kurio patiriamą žalą dėl neteisėtų veiksmų galima įvertinti, bet buvo pažeistas ir viešasis interesas, ribojama potenciali konkurencija, daroma žala vartotojams, kurie, dėl AB “Lietuvos telekomas” veiksmų, negavo tos optimalios naudos – kokybiškos prekės už palankiausią kainą, kurią garantuoja sąžininga ir nesuvaržyta konkurencija rinkoje. Konkrečiais dydžiais įvertinti tokios neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį bei dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį yra neįmanoma. Tačiau yra žinoma, kad internetinės telefonijos paslauga yra pigesnė nei įprastinė telefono ryšio paslauga. Vadinasi, jei AB “Lietuvos telekomas” nebūtų monopolizavusi internetinės telefonijos rinkos ir joje būtų galėję laisvai veikti operatoriai, norintys teikti šią paslaugą, vartotojams santykinai pigesnės internetinės telefonijos paslaugos būtų buvę prieinamos platesniu mastu. Taigi, pažeidimu padaryta žala yra vertintina kaip sunkinanti šio pažeidimo padarymo aplinkybė.

Atsižvelgus į išdėstytus baudos diferencijavimo kriterijus, AB “Lietuvos telekomas” už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimą skirtina 0,2 procento bendrųjų metinių pajamų piniginė bauda, tai yra 2077154 litai.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a :

1. Įpareigoti AB “Lietuvos telekomas” atnaujinti paslaugų teikimą UAB ”Interprova” ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo.

2. Už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimą AB “Lietuvos telekomas” skirti 0,2 procento bendrųjų metinių pajamų piniginę baudą, tai yra 2077154 (du milijonus septyniasdešimt septynis tūkstančius šimtą penkiasdešimt keturis) litus.

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas

LR KONKURENCIJOS TARYBOS 2002 m. vasario 21 d. NUTARIMAS Nr.2/b

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS
N U T A R I M A S

DĖL AB “LIETUVOS TELEKOMAS” VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 2 PUNKTO REIKALAVIMUS

2002 m. vasario 21 d. Nr.2/b
Vilnius

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktu,  36
straipsnio  1  dalies  1  punktu, 40  straipsnio  1  dalimi,   41
straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1.  Įpareigoti  AB  “Lietuvos telekomas”  atnaujinti   paslaugų
teikimą UAB “Interprova” ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarimo
rezoliucinės dalies paskelbimo.
2. Už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimą AB
“Lietuvos telekomas” skirti 0,2 procento bendrųjų metinių  pajamų
piniginę  baudą,  tai yra 2077154 (du milijonus   septyniasdešimt
septynis tūkstančius šimtą penkiasdešimt keturis) litus.

PIRMININKAS                                  RIMANTAS STANIKŪNAS

Telia appeals against PTS order on interconnection charges

The Swedish National Post and Telecom Agency, Post och Telestyrelsen (PTS), has previously ordered Telia to reduce its interconnection charges on the GSM network to SEK 0.92 per minute as of 1 March 2002. Telia is today submitting an appeal against this decision to the County Administrative Court, and at the same time seeking suspension of the decision.

This appeal is being submitted because Telia does not share PTS’ view on how the price of interconnection traffic should be calculated. Telia has previously appealed to the County Administrative Court and Administrative Court of Appeal against PTS orders relating to a reduction of the interconnection charges, but the issue of how the interconnection charges should be calculated has still not been settled once and for all.

The price of interconnection charge is the price charged by telecom operators to other operators when they use each other’s networks.

For further information journalists can contact:
Håkan Ström, Pressofficer, Telia Mobile Sweden, +46 (0)8 713 58 30

Telia is the Nordic leader in telecommunications. Over the past year, we have streamlined the Group, focusing our coreusinesses making the company more flexible. Our four core businesses are: Mobile communications, Internet services, International carrier operations and Fixed network operations. Telia is listed on Stockholmsbörsen. Sales 2001 totaled MSEK 57,196 and the number of employees was 17,149.

di.se

Vyriausybė ketina įtvirtinti “Lietuvos telekomo” teikiamos skirtųjų linijų nuomos aukščiausias kainų ribas

Pagal nutarimo projektą, aukščiausiai kainų ribai planuojama prilyginti dabartinius telekomo siūlomus nuomos tarifus.

Telekomunikacijų srities specialistai piktinasi, kad dominuojančio operatoriaus paslaugų įkainiai nėra skaičiuojami pagal realias “Lietuvos telekomo” sąnaudas.

Anot mobiliųjų telekomunikacijų bendrovės “Omnitel” viceprezidento Dainiaus Pupkevičiaus, dabar galiojančių skirtųjų linijų nuomos kainų įteisinimas Vyriausybės nutarimu faktiškai įtvirtins “Lietuvos telekomo” monopolį teikiant šias paslaugas.

Tuo tarpu “Lietuvos telekomo” atstovė spaudai Diana Ročienė atsisakė komentuoti, koks yra bendrovės teikiamų skirtųjų linijų nuomos pelningumo rodiklis.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus Tomo Barakausko tvirtinimu, iki šiol visos ribinės telekomo paslaugų kainos buvo nustatomos remiantis egzistuojančiomis kainomis, o ne apskaičiuojamos pagal dominuojančio operatoriaus sąnaudas.

Viena, ką mes galime daryti ir darome, – reikalauti, kad telekomas pereitų prie išlaidų apskaitos pagal teikiamas paslaugas”, – kalbėjo reguliavimo tarnybos vadovas.

T.Barakausko teigimu, šių metų viduryje telekomas jau gali būti pasirengęs skaičiuoti atskirų paslaugų sąnaudas.

Per devynis 2001 metų mėnesius telekomo pajamos iš linijų nuomos siekė 16,9 mln. litų (1,1 proc. daugiau nei per tris 2000 metų ketvirčius) ir siekė 2,1 procento visų “Lietuvos telekomo” pajamų.

Plačiau skaitykite 2002 02 20 “Lietuvos ryte” M.Deksnio straipsnyje “Tarifų ribos – palankios vienai bendrovei”.

www.jt.lt