Monthly Archives: November 2001

“Voicecom” iššūkiai konkurentų negąsdina

“Lietuvos telekomo” bendrovės antrinė įmonė “Voicecom”, pusmetį teikianti interneto protokolu pagrįstas tarptautinių telefono pokalbių paslaugas, per metus tikisi užimti maždaug trečdalį tarptautinių skambučių rinkos. Šiuo metu, pasak “Voicecom” generalinio direktoriaus Harrio Suokko, įmonė valdo iki 10 proc. šios rinkos.

Bendra Lietuvos tarptautinių skambučių rinka, neoficialiais vertinimais, siekia apie 250 mln. litų.

Tuo tarpu kiti ryšio teikėjai tikina, jog ambicingi “Voicecom” planai per metus iškovoti trečdalį rinkos nėra realūs.

“Niekas nenori savo pajamų atiduoti kitiems. Sieksime, kad mūsų tarptautinių pokalbių kainos liktų konkurencingos. Manau, kad daugeliu atvejų gyventojams patogiau naudotis mobiliaisiais įrenginiais”, – sakė “Omnitel” viceprezidentas Šarūnas Kliokys.

Šiuo metu skambinant į užsienį “Voicecom” teikiamos paslaugos daugeliu atvejų yra pigiausios ne piko metu. Tuo tarpu piko metu tarptautinių pokalbių kainos yra panašios, ir skambinant į kai kurias šalis pigiau naudotis mobiliojo ryšio teikėjų paslaugomis.

Analitikai tikina, jog “Voicecom” perspektyvos priklausys nuo to, ar įmonei vienintelei bus leista teikti balso telefonijos paslaugas, pagrįstas interneto protokolu. Ši paslauga Telekomunikacijų įstatyme nėra teisiškai reglamentuota.

Plačiau skaitykite lapkričio 28 dienos “Lietuvos ryte”, M. Deksnio straipsnyje “”Voicecom” iššūkiai konkurentų negąsdina”.

www.jt.lt

Telekomas nusiteikęs derėtis

Vakar po vizito pas premjerą Algirdą Brazauską “Lietuvos telekomo” vadovas Tapio Paarma prižadėjo ir toliau derėtis su Vyriausybe dėl tarifų. Paklaustas, kiek yra galimybių, jog po Naujųjų metų telekomo klientai mokės mažiau negu dabar, T.Paarma atsakė: “Penkiasdešimt ir penkiasdešimt”.

Vakar pas premjerą lankęsis T.Paarma tvirtino, kad jokių sprendimų dėl tarifų pakeitimo nepriimta. Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis žurnalistams patvirtino, jog pirmajai darbo grupei nepavyko sumažinti “kainų kepurės”: “Tada būtų buvusios pažeistos licencijoje numatytos sąlygos”. Licencijoje nustatyta vadinamoji kainų kepurė numato, kad bendrovės teikiamų paslaugų tarifai per metus gali padidėti ne daugiau kaip 10 proc., iš jų vietinių pokalbių tarifai – ne daugiau kaip 15 proc.
Ministras informavo, jog per susitikimą taip pat buvo diskutuota dėl ateinančių metų tarifų. Pasak jo, nors jokių sprendimų nepriimta, pokalbis suteikė vilčių: “Bet koks keitimasis nuomonėmis veda tik į gera”. Sudaryta antra darbo grupė, ji derėsis dėl “Lietuvos telekomo” teikiamų telekomunikacijų paslaugų kainų.

Balansuos

Telekomas jau yra paskelbęs kitų metų telekomunikacijų paslaugų tarifus – nuo 2002 m. sausio sujungimo mokestis turėtų padidėti 16,7 proc. – iki 14 centų, o nuo liepos – dar 14,3 proc., iki 16 centų. Abonentinį mokestį sausį planuojama padidinti 15,8 proc. – iki 22 Lt, o liepą – dar 4,5 proc., iki 23 Lt. 2003-iaisiais baigiasi “Lietuvos telekomo” monopolis, tada kainas pradės reguliuoti rinka.

Derėsis

Z.Balčytis akcentavo, jog ambicingus dabartinės Vyriausybės planus siekti, kad pokalbių tarifai būtų sumažinti, riboja tam tikros sutartys: “Jos buvo pasirašytos gerokai anksčiau. Žinoma, mes nelabai ir galime norėti, kad telekomas savo paslaugas, pavyzdžiui, teiktų nemokamai, bet ieškoti abiem pusėms priimtinų variantų yra tikslas, kurio ir sieksime”. Ministras prognozavo, jog derybų baigtis priklausys ir nuo rinkos sąlygų: “Didelio telekomo klientų augimo, koks buvo planuotas, nėra”. Pasak jo, didele dalimi derybos priklausys ir nuo paties telekomo pozicijos.

“Lietuvos telekomo” vadovas T.Paarma taip pat nesibaido derybų. Jis sakė, kad bendrovė yra pasirengusi ieškoti sprendimų kartu su Vyriausybe: “Kaip jau skelbta, kainų balansavimas turi būti kitų metų sausio ir liepos pirmosiomis dienomis. Galbūt šiuos terminus dar koreguosime”.

Vis dėlto ir susisiekimo ministras, ir T.Paarma nepasakė, nei dėl kokių terminų, nei dėl kokio tarifų dydžio deramasi. Telekomo vadovas tikisi, kad derybos bus baigtos jau kito mėnesio pradžioje.

Lietuvos žinios

Vyriausybei nepavyksta susitarti su “Lietuvos telekomu” dėl naujų telekomunikacijų paslaugų tarifų

Iki šiol nesėkmingai bandę susitarti dėl kitų metų telekomunikacijų paslaugų kainų Vyriausybės ir “Lietuvos telekomo” atstovai iki gruodžio 1 d. dar mėgins rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

Tai paaiškėjo ketvirtadienį po Premjero Algirdo Brazausko susitikimo su susisiekimo ministru Zigmantu Balčyčiu ir “Lietuvos telekomo” generaliniu direktoriumi Tapijo Parma (Tapio Paarma).

Z.Balčytis prisipažino, jog kol kas negali pasakyti, kokios bus “Lietuvos telekomo” paslaugų kainos kitais metais.

Neseniai Vyriausybė ir “Lietuvos telekomas” derėjosi dėl anksčiau nustatytos telekomunikacijų paslaugų kainos formulės. Ryšių bendrovė nesutiko jos keisti ir teigia, jog dėl to diskusijos baigtos. “Šiandien daugiau derėtasi dėl kitų metų įkainių. Kaip daugelis turbūt prisimenate, anksčiau buvo priimtas sprendimas koreguoti tarifus nuo kitų metų sausio 1 dienos ir dar kartą – nuo liepos 1 dienos. Paprastais žodžiais tariant, dabar vyksta diskusija, ar vietoje to neįmanoma pasiekti kokio nors palankesnio susitarimo”, – sakė T.Parma (Tapio Paarma).

Jis teigė, jog tikslas – tas derybas baigti, išsiaiškinti galutinę padėtį iki gruodžio pirmosios.

“Mes esame pasirengę pamėginti kartu su Vyriausybe rasti kokį nors iš principo naują kainų nustatymo sprendimą ir atsisakyti sausio 1 dienos ir liepos 1 dienos variantų, galbūt atsisakyti ankstesnių modelių, kurie sukėlė pakankamai aštrių diskusijų”, – sakė T.Parma (Tapio Paarma). Galimybes susitarti ir nesusitarti jis įvertino lygiai – po 50 proc.

Derybų dalyviai išsamiau nekomentuoja galimų sprendimų, kurie svarstomi. Bet T.Parma (Tapio Paarma) užsiminė, jog svarstomos įvairios ir galimo tarifų peržiūrėjimo datos, ir kainos.

“Lietuvos telekomo” vadovas pareiškė, jog ryšių bendrovė derybose nereikalauja kokių nors lengvatų iš Vyriausybės savo veiklai mainais už palankesnius tarifus. “Apie tai nebuvo šiandien kalbos – svarstytas tik kainų klausimas”,- sakė T.Parma (Tapio Paarma).

Formaliai Vyriausybė turi teisę tvirtinti “Lietuvos telekomo” didžiausias fiksuoto ryšio paslaugų ribines kainas, bet neturi galimybių pakeisti “Lietuvos telekomo” privatizavimo metu suderintos telekomunikacijų tarifų nustatymo tvarkos, galiosiančios iki 2002 metų pabaigos, kol ši ryšių bendrovė turi monopolines teises teikti fiksuotą telefono ryšį.

ELTA

“Lietuvos telekomas” nesutinka keisti kainų kepurės

Susisiekimo ministerijos derybos su “Lietuvos telekomu” dėl vadinamosios kainų kepurės sumažinimo baigėsi taip, kaip prasidėjusios, – 1998 metų birželį telekomui išduotoje licencijoje įrašytos tarifų keitimų formulės liks nepakitusios.

“Telekomas nesutiko pakeisti šiose formulėse įrašytų procentų, todėl pasiekti norimo rezultato nepavyko”, – konstatavo susisiekimo ministro patarėjas Valdemaras Šalauskas.

Tai reiškia, jog ir kitais metais “Lietuvos telekomas” turės teisę didinti vietinius tarifus (į juos įeina abonentinis mokestis bei vietiniai pokalbiai) pagal formulę “15 proc. plius metinis infliacijos rodiklis”, o visus fiksuoto ryšio tarifus – pagal formulę “10 proc. plius metinė infliacija”.

Susisiekimo ministerija siekė, jog “kainų kepurės” būtų sumažintos atitinkamai iki 5 proc. ir 0 procentų (pridedant infliaciją).

Nepaisydami nesėkmės, valdininkai artimiausiu metu pradės antrąjį derybų su “Lietuvos telekomu” etapą, per kurį bus mėginama sušvelninti 2002 metais planuojamą ryšio kainų didinimą.

Šįkart Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus Tomo Barakausko vadovaujama darbo grupė derėsis su telekomu dėl konkrečių 2002-ųjų ryšio tarifų. Bus siekiama, kad telekomas sumažintų savo planus.

Pagal telekomo planą, nuo 2002 metų sausio sujungimo mokestis turėtų padidėti 16,7 proc. – iki 14 centų, o nuo liepos mėnesio – dar 14,3 proc. – iki 16 centų. Abonentinį mokestį sausį planuojama padidinti 15,8 proc. – iki 22 litų, o liepą – dar 4,5 proc. – iki 23 litų.

Plačiau skaitykite lapkričio 21 dienos “Lietuvos ryte”, M. Deksnio straipsnyje “Valdininkai su telekomu derėjosi tuščiai”, “Respublikoje”, BNS straipsnyje “”Lietuvos telekomas” nesutinka mažinti “kainų kepurės””, “Verslo žiniose”, BNS straipsnyje “Telekomas nenusiima “kainų kepurės””.

www.jt.lt

„Lietuvos telekomas” įgyvendins vieną pažangiausių Europoje elektroninės rinkodaros koncepcijų

AB „Lietuvos telekomas” bus pirmoji Baltijos regiono šalių įmonė, kuri norėdama plėtoti Bendrovės elektroninį verslą, įgyvendins rezultatais pagrįstos elektroninės rinkodaros projektą. AB „Lietuvos telekomas” pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europoje pirmaujančia rezultatais pagrįstos elektroninės rinkodaros ir pardavimo sprendimų teikėja įmone „TradeDoubler AB”.

Šiuo metu Lietuvoje taikomos elektroninės rinkodaros technologijos ir principai negarantuoja, kad savo produktus internetu reklamuojančių įmonių tam skiriamos lėšos yra efektyviai naudojamos. Taikant „TradeDoubler” technologijomis pagrįstus sprendimus, užmezgami glaudūs ryšiai tarp produktus ir paslaugas internetu reklamuojančių įmonių ir reklamos partnerių – interneto svetaines ir interneto vartus tvarkančių įmonių. Šios technologijos leidžia įmonėms stebėti, analizuoti ir vertinti visus reklamos partnerių interneto svetainių lankytojų veiksmus bei sumokėti partneriams komisinius pinigus už gautus konkrečius rezultatus. „TradeDoubler” technologijos sudaro galimybę įmonėms lengviau planuoti lėšas, skiriamas reklamai, stebėti, kaip jos naudojamos, ir skatinti savo produktų ar paslaugų pardavimą elektroninėje rinkoje.

Per bandomąjį rezultatais pagrįstos elektroninės rinkodaros projekto etapą „Lietuvos telekomas” įgyvendins Strateginės partnerystės programą – sudarys su strateginiais reklamos partneriais Lietuvoje sutartis dėl Bendrovės paslaugų reklamos ir pardavimo skatinimo jų interneto svetainėse. Įdiegęs pažangias „TradeDoubler” technologijas, „Lietuvos telekomas” galės stebėti ir analizuoti strateginių partnerių interneto svetainių lankytojų veiksmus ir mokės partneriams komisinius pinigus už gautus konkrečius rezultatus. Taip partneriai ne tik prisidės prie „Lietuvos telekomo” produktų pardavimo skatinimo, bet ir patys galės daryti įtaką iš partnerystės gaunamų pajamų dydžiui.

„Tai yra nauja technologija Lietuvoje, tačiau daugelis didžiausių Europos bendrovių ją sėkmingai taiko jau ne vienus metus. Manau, kad ateityje ši technologija leis Lietuvos bendrovėms gauti dar daugiau naudos iš jų interneto svetainių ir sudarys galimybę sėkmingai plėtoti verslą”, – sako AB „Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Tapio Paarma. – Įgyvendindami Strateginės partnerystės programą, norime kuo daugiau klientų supažindinti su Bendrovės teikiamomis kokybiškomis paslaugomis. Tikimės, kad taip efektyviau išnaudosime interneto teikiamas galimybes reklamuodami ir parduodami savo paslaugas”.

„Mes džiaugiamės, kad „Lietuvos telekomas” prisijungia prie mūsų prekybininkų tinklo Europoje. Manome, kad jų Strateginės partnerystės programa bus sėkminga ir supažindins dar daugiau žmonių su AB „Lietuvos telekomas” paslaugomis bei paskatins prekybą rinkoje.

Manome, kad Lietuvos rinka yra labai įdomi ir „Lietuvos telekomas” yra puikus partneris išbandant elektroninės rinkodaros paslaugas Baltijos regione”, – sakė „TradeDoubler” vadovas Martinas Henricsonas.

Apie AB „Lietuvos telekomas”

AB „Lietuvos telekomas” yra didžiausia telekomunikacijų paslaugų įmonė Lietuvoje.

Pagrindinės Bendrovės veiklos sritys: fiksuoto telefono ryšio paslaugos, tinklo ir duomenų perdavimo paslaugos, su internetu susijusios paslaugos, didmeninės paslaugos kitiems telekomunikacijų operatoriams ir paslaugų teikėjams bei įrangos pardavimas ir priežiūra. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas ir veiklos licencija AB „Lietuvos telekomas” suteikia išskirtinę teisę teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas Lietuvoje iki 2002 m. gruodžio 31 d.

Išsamesnės informacijos apie AB „Lietuvos telekomas” galima rasti internete adresu: http://www.telecom.lt

Apie „TradeDoubler”

“TradeDoubler” yra pirmaujanti Europoje rezultatais pagrįstos rinkodaros paslaugų ir prekybos sprendimų teikėja skaitmeninės žiniasklaidos priemonėms.
Šiuo metu ši įmonė turi didžiausią Europoje reklamuotojų tinklą ir toliau sparčiai plėtoja savo veiklą. „TradeDoubler” technologija leidžia įmonėms užmegzti partnerystės ryšius su tūkstančiais reklamuotojų, siūlydama jiems galimybę gauti komisinius pinigus už suinteresuotų lankytojų, potencialių klientų ir pirkėjų apsilankymą svetainėje. „TradeDoubler” paslaugos esmė yra tai, kad mokama ne už tai, kiek kartų apsilankoma puslapyje, o už konkrečius rezultatus. „TradeDoubler” siūlo unikalų, leidžiantį kontroliuoti sprendimą. „TradeDoubler” yra pirmoji Europos įmonė, sukūrusi unikalią infrastruktūrą ir siūlanti komisinius pinigus, laikydamasi vietinių mokesčių įstatymų bei Vyriausybės nutarimų. Daugiau negu 300 Europos pirmaujančių el. prekybos ir pramonės įmonių tapo „TradeDoubler” partnerėmis, norėdamos sukurti ir valdyti rezultatais pagrįstos rinkodaros programas Europoje. Šiuo metu „TradeDoubler” dirba Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Norvegijoje, Italijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Airijoje, Austrijoje bei Suomijoje ir netrukus ketina plėsti savo veiklą visoje Europoje.

Bendrovę „TradeDoubler” finansuoja: „Soros Private Equity Partners LLC”, „Arctic Ventures”, „Emred S.A.” ir viena didelė Švedijos organizacija. Įmonę įkūrė Felixas Hagno ir Martinas Lorentzonas.

AB „Lietuvos telekomas”
atstovė spaudai
Diana Ročienė,
(8~22) 36 72 99, (8~286) 01161

„TradeDoubler”
rinkodaros direktorius
Martin Lorentzon,
+4 684 050850, +4 684 050850

RRT neskelbia derybų su “Lietuvos telekomu” dėl licencijos sąlygų pakeitimo rezultatų

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kol kas neskelbia penktadienį pasibaigusių derybų su “Lietuvos telekomo” atstovais dėl veiklos licencijos sąlygų pakeitimo rezultatų.

Spalio 25 dieną prasidėjusiose RRT, Susisiekimo ministerijos ir “Lietuvos telekomo” atstovų derybose bandyta susitarti, kad būtų sumažinta telekomui išduotoje licencijoje nustatyta vadinamoji kainų kepurė.

“Lietuvos telekomui” išduota licencija numato, kad bendrovės teikiamų paslaugų tarifai per metus gali padidėti ne daugiau kaip 10 proc., iš jų vietinių pokalbių tarifai – ne daugiau kaip 15 procentų.

RRT atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė sakė, kad dabar yra ruošiamos pasibaigusių derybų išvados bei pasiūlymai, kurie bus perduoti susisiekimo ministrui. Tai padaryti ketinama artimiausiu metu.

Kokių susitarimų su “Lietuvos telekomu” pasiekta derybų metu, R.Karalienė atsisakė nurodyti, motyvuodama konfidencialumu.

Telekomas jau yra paskelbęs kitų metų telekomunikacijų paslaugų tarifus – nuo 2002-ųjų sausio sujungimo mokestis turėtų padidėti 16,7 proc. iki 14 centų, o nuo liepos mėnesio – dar 14,3 proc. iki 16 centų. Abonentinį mokestį sausį planuojama padidinti 15,8 proc. iki 22 litų, o liepą – dar 4,5 proc. iki 23 litų.

Plačiau skaitykite lapkričio 19 dienos “Respublikoje”, BNS straipsnyje “Derybų rezultatai neskelbiami”.

www.jt.lt

“Lietuvos telekomas” brangina paslaugas kabelinėms televizijoms

Kitąmet kabelinėms TV teks branginti paslaugas maždaug 225 tūkst. savo abonentų arba sulėtinti tinklų plėtros tempus, mat AB “Lietuvos telekomas” nuo 2002 m. apie 2 kartus brangina ryšių kabelių kanalų nuomą. Telekomas kol kas neįrodė ekonominio naujų kainų pagrįstumo, nors tai ir numato su televizijomis sudarytos sutartys.

Juozas Šarkus, UAB “Kabeliniai ryšių tinklai” ir UAB “Trigeris” valdybos pirmininkas: “Normalu, kad telekomas kelia kainas, bet jis jas turi labai aiškiai pagrįsti, nes jei ši bendrovė įtraukia į nuompinigius savo išlaidas, nesusijusias su požeminėmis komunikacijomis, tokie tarifai būtų ekonomiškai nepagrįsti”.

Sprendimą nuo sausio 1 d. branginti nuomą telekomas grindžia tuo, kad iki šiol galiojančiuose tarifuose nebuvo įvertinta infliacija, kuri, Statistikos departamento duomenimis, 1998-2000 m. ir šiemet yra 5%. Be to, pasak telekomo, atlikus tyrimą paaiškėjo, jog dabartinė nuomos kaina neatitinka telekomo sąnaudų ryšių kabelių kanalų valdymui ir priežiūrai.

Pagal telekomo ir kabelinių televizijų (KTV) pasirašytas nuomos sutartis, telekomas turi teisę kasmet pakeisti nuompinigių tarifus, jei jie ekonomiškai pagrįsti, tai yra atitinka infliaciją ir telekomo veiklos sąnaudas, tiesiogiai susijusias su ryšių kabelių kanalais.

“Tačiau kol kas telekomas nepateikė jokių skaičiavimų, dokumentų, patvirtinančių sąnaudų padidėjimą”, – sako Juozas Jurelionis, 40 televizijų vienijančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) direktorius. Be to, pagal sutartis su KTV, telekomo sąnaudos turi būti tiesiogiai susijusios su naudojamais ryšių kabelių kanalais.
Pasak p. Jurelionio, vietą ryšių kabelių kanaluose iš telekomo nuomojasi didžioji dalis maždaug 60 šalyje veikiančių KTV. LKTA nuomojasi 728 km kanalizacijos. “Daugiausia naudojami vidutiniškai 15 mm diametro kabeliai, taigi nuoma brangs maždaug dvigubai”, – skaičiavo jis.

Juozas Šarkus, UAB “Kabeliniai ryšių tinklai” ir UAB “Trigeris” valdybos pirmininkas, skaičiuoja, jog šioms įmonėms nuomos kaina pakiltų apie 60%.

“Toks didelis pabrangimas sudrebins šią rinką, – nuogąstavo p. Šarkus. – Abonentinis mokestis gali padidėti apie 10 %, – spėjo jis. – Nemažai televizijų pelną skiria tinklui plėsti, todėl negalės dengti pabrangimo iš pelno.” “Jei nepabranginsime paslaugų vartotojams, lėtės šios rinkos vystymasis”, – prognozuoja p. Šarkus.

Jei telekomas nepagrįs naujųjų nuompinigių, LKTA įmonės žada nuo Naujųjų metų už nuomą mokėti pagal senuosius įkainius.

Plačiau skaitykite lapkričio 19 dienos “Verslo žiniose”, S. Migonytės straipsnyje “Telekomas smogė kabelinėms televizijoms”.

www.jt.lt
Konkurentai – prieš Lietuvos telekomą

Tyrimas dėl “Lietuvos telekomo” veiksmų greitai bus baigtas

Konkurencijos taryba, dar šių metų vasarį pradėjusi tyrimą, ar bendrovės “Lietuvos telekomas” veiksmai teikiant interneto paslaugas atitinka Konkurencijos įstatymo reikalavimus, ketina jį baigti artimiausiu metu.

Tyrimas pradėtas įmonei “Infostruktūra” paprašius išsiaiškinti, ar “Lietuvos telekomas”, nuo šių metų pradžios komutuojamomis telefono linijomis naujais tarifais pradėjęs teikti interneto paslaugas, nepažeidė konkurencijos įstatymo – ar šalies interneto paslaugų teikėjai gali vienodomis sąlygomis konkuruoti su “Lietuvos telekomu”.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė BNS sakė, kad tyrimas eina į pabaigą – baigiamos rengti išvados, kurios bus teikiamos svarstyti Konkurencijos tarybos posėdžiui.

Anot P.Kvietkauskienės, tai tikriausiai turėtų būti padaryta jau ateinančią savaitę.

“Lietuvos telekomas”, šių metų pradžioje privatiems klientams pradėjęs teikti interneto paslaugas už mėnesinį 99 litų mokestį, sukėlė diskusijų tarp kitų interneto paslaugų teikėjų. Pastarųjų klientai, naudodamiesi interneto ryšiu komutuojamomis telefono linijomis, turėdavo mokėti ne tik paslaugų teikėjui už internetą, bet ir “Lietuvos telekomui” už internete praleistą laiką vietinių pokalbių tarifais.

BNS
2001 lapkričio mėn. 19 d.

KELIŲ KARTŲ ŠVENTĖ

Svečiai, pusvalandį vaikštinėję po Bazilijonų rūmus ir apžiūrėję laboratorijas, mokymo kabinetus, susirinko į Elektronikos fakulteto aktų salę. Į tą pačią, kuri prieš keturiasdešimt metų buvo mūsų universiteto pagrindinė salė.

Kelią nuo pirmtako Prietaisų gamybos iki Elektronikos fakulteto, iliustruodamas nuotraukomis, lentelėmis, grafikais, apžvelgė ilgiau kaip dešimtmetį pastarajam vadovavęs doc. Kazimieras Maceika. Susirinkusiems buvo priminta, jog prieš keturiasdešimt metų pirmuoju fakulteto dekanu tapo doc. S. Marazas. Po jo fakultetui vadovavo dar penki mokslininkai. Kitas pastovumą patvirtinantis komponentas – nuo pradžios iki šių dienų fakultetas dirba tame pačiame Bazilijonų vienuolyne, nors ir nebe toli įkurtuvės Naugarduko gatvės rūmuose. Bet ne kartą keitėsi fakulteto pavadinimas, priklausomybė (tai Vilniui, tai Kaunui) ir net adresas, studijų pobūdis. Tik VISI pertvarkius į technikos universitetą Elektronikos fakultetas tapo neatskiriama mūsų universiteto dalimi.

Pradžioje fakultete dirbo vos keli mokslo laipsnį turintys: radistai Z. Vainoris, A. Naidionovas, elektrikai S. Marazas, V. Česonis, o kiti buvo tik pradedantys mokslinę veiklą. Vadovų kryptingas darbas davė rezultatus. Šiandien fakultete darbuojasi 10 profesorių habilituotų daktarų, 18 docentų daktarų. Mokslinio darbo patirties semiasi 10 doktorantų. Prof. Z. Vainoro mokslinėje mokykloje parengtos 28 daktaro, 5 habilituoto daktaro disertacijos, paskelbta beveik 400 straipsnių, padaryta 60 išradimų. Prof. A. Naidionovo bendražygiai apgynė 9 daktarines ir 2 habilituoto daktaro disertacijas. Susiformavusioje tiesiaeigių elektromechaninių sistemų mokykloje V. Česonis, A. Smilgevičius, A. Poška parengė habilituoto daktaro disertacijas, o 9 jos nariai tapo mokslo daktarais.

Fakultetas pirmąją vakarinio skyriaus 30 elektros energijos tiekimo laidą išleido 1962 m. O per savo veiklos metus išleido 40 specialistų laidų ir įteikė 3837 aukštojo mokslo diplomus. Vien pastarąjį dešimtmetį pagal naują trijų pakopų studijų sistemą fakultetas į savarankišką veiklą palydėjo 770 absolventų.

– Jau daugelį metų glaudžiai bendradarbiaujame su KTU Elektronikos ir telekomunikacijų fakulteto Radijo aparatūros bei konstravimo, kitų katedrų dėstytojais, – sakė doc. K. Maceika. – Daugiausia partnerių turime Vokietijoje, nors neblogi ryšiai yra su Danijos, Švedijos ir Suomijos universitetais. Vieną magistrantą pasiuntėme studijuoti net į Japoniją.

Fakulteto perspektyvas, būsimų studijų viziją, siejant ją su nūdienos reikalavimais, trumpai aptarė dekanas prof. habil. dr. Raimundas Kirvaitis.

Nuoširdų sveikinimo žodį tarė rektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas, Senato pirmininkas prof. Romualdas Ginevičius, mokslo prorektorius prof. Rimantas Kačianauskas įteikė universiteto bendruomenės sveikinimo raštą. Padėkos raštais apdovanoti buvę dekanai doc. Stasys Marazas, doc. Česlovas Teišerskas, prof. Zenonas Vainoris, doc. Algirdas Seilis ir dešimtmetį prie fakulteto vairo išbuvusį doc. Kazimieras Maceika.

Sukakties proga fakulteto bendruomenę sveikino Seimo kancleris Arvydas Kregždė, VGTU garbės daktaras, KTU Elektronikos ir komunikacijų fakulteto profesorius Danielius Eidukas, VGTU fakulteto dekanų vardu doc. Povilas Vainiūnas, UAB “Vilniaus Ventos puslaidininkai” generalinis direktorius Romanas Panavas, UAB “Omnitel” strategijos padalinio atstovas dr. doc. Algis Mašonis, UAB “Gandrė” generalinis direktorius Vladas Rinkevičius. Beveik visi sveikinusieji – fakulteto absolventai. Todėl ne vienas sakė, jog fakulteto sukakties paminėjimas, – tai ne vienos kartos šventė. Taip pat džiaugėsi gražiais bendruomenės laimėjimais ir linkėjo sėkmės. A. Gustaičio aviacijos instituto delegacija gražius palinkėjimus palydėjo netradicine dovana – nemažų gabaritų automatizuotos mašinos ir lėktuvo modeliais. Atseit, ši technika pravers fakultetui keliantis į Naugarduko gatvės rūmus.

– Keturiasdešimt metų fakultetui – pati jaunystė. Pusvalandį pavaikščiojus po kabinetus, laboratorijas pamačiau, kiek  daug jaunystės metais padaryta. Ir toliau nenuleiskite rankų, – džiaugėsi pirmasis dekanas doc. Stasys Marazas ir prisiminė, kaip kūrėsi fakultetas, kaip buvo kaupiama mokymo materialinė bazė, kas šiame darbe padėjo.

Dabar fakultetui rimtą materialinę paramą suteikė Lietuvos Telekomas, automatikos laboratorijas modernizuoti padeda “Festo”. Trys mokomosios laboratorijos su moderniais kompiuteriais ir programine įranga, vakarietiškų matavimo prietaisų pavyzdžiais įrengtos įvykdžius PHARE TEMPUS projektą “Elektronikos studijų modernizavimas Lietuvoje”.

– Išleidžiame specialistų mažiau, negu paklausa. Todėl padidinome priėmimą į paklausias specialybes. Tai įpareigoja tobulinti studijų procesą, kad dauguma sėkmingai baigtų studijas, – brėžė ateities viziją Elektronikos fakulteto dekanas prof. Raimundas Kirvaitis.

Kelių kartų šventė iškilmingu posėdžiu nesibaigė. Senuosiuose universiteto rūmuose ilgai buvo vejama prisiminimų pynė.

Kiekvienas šventės dalyvis apdovanotas spalvingu, gausiai iliustruotu ir ganėtinai informatyviu jubiliejiniu leidiniu “Elektronikos fakultetas 1961-2001″, kurį sudarė doc. K. Maceika.

www.vgtu.lt

Additional Protocol to the Convention for the Protection of Individuals with regard to Automatic Processing of Personal Data regarding supervisory authorities and transborder data flows

Strasbourg, 8.XI.2001

Preamble

The Parties to this additional Protocol to the Convention for the Protection of Individuals with regard to Automatic Processing of Personal Data, opened for signature in Strasbourg on 28 January 1981 (hereafter referred to as “the Convention”);

Convinced that supervisory authorities, exercising their functions in complete independence, are an element of the effective protection of individuals with regard to the processing of personal data;

Considering the importance of the flow of information between peoples;

Considering that, with the increase in exchanges of personal data across national borders, it is necessary to ensure the effective protection of human rights and fundamental freedoms, and in particular the right to privacy, in relation to such exchanges of personal data,

Have agreed as follows:

Article 1 – Supervisory authorities

1. Each Party shall provide for one or more authorities to be responsible for ensuring compliance with the measures in its domestic law giving effect to the principles stated in Chapters II and III of the Convention and in this Protocol.

2.    a.    To this end, the said authorities shall have, in particular, powers of investigation and intervention, as well as the power to engage in legal proceedings or bring to the attention of the competent judicial authorities violations of provisions of domestic law giving effect to the principles mentioned in paragraph 1 of Article 1 of this Protocol.

b.    Each supervisory authority shall hear claims lodged by any person concerning the protection of his/her rights and fundamental freedoms with regard to the processing of personal data within its competence.

3. The supervisory authorities shall exercise their functions in complete independence.

4. Decisions of the supervisory authorities, which give rise to complaints, may be appealed against through the courts.

5. In accordance with the provisions of Chapter IV, and without prejudice to the provisions of Article 13 of the Convention, the supervisory authorities shall co-operate with one another to the extent necessary for the performance of their duties, in particular by exchanging all useful information.

Article 2 – Transborder flows of personal data to a recipient which is not subject to the jurisdiction of a Party to the Convention

1. Each Party shall provide for the transfer of personal data to a recipient that is subject to the jurisdiction of a State or organisation that is not Party to the Convention only if that State or organisation ensures an adequate level of protection for the intended data transfer.

2. By way of derogation from paragraph 1 of Article 2 of this Protocol, each Party may allow for the transfer of personal data :

a. if domestic law provides for it because of :

– specific interests of the data subject, or

– legitimate prevailing interests, especially important public interests, or

b. if safeguards, which can in particular result from contractual clauses, are provided by the controller responsible for the transfer and are found adequate by the competent authorities according to domestic law.

Article 3 – Final provisions

1. The provisions of Articles 1 and 2 of this Protocol shall be regarded by the Parties as additional articles to the Convention and all the provisions of the Convention shall apply accordingly.

2. This Protocol shall be open for signature by States Signatories to the Convention. After acceding to the Convention under the conditions provided by it, the European Communities may sign this Protocol. This Protocol is subject to ratification, acceptance or approval. A Signatory to this Protocol may not ratify, accept or approve it unless it has previously or simultaneously ratified, accepted or approved the Convention or has acceded to it. Instruments of ratification, acceptance or approval of this Protocol shall be deposited with the Secretary General of the Council of Europe.

3.    a.    This Protocol shall enter into force on the first day of the month following the expiry of a period of three months after the date on which five of its Signatories have expressed their consent to be bound by the Protocol in accordance with the provisions of paragraph 2 of Article 3.

b.    In respect of any Signatory to this Protocol which subsequently expresses its consent to be bound by it, the Protocol shall enter into force on the first day of the month following the expiry of a period of three months after the date of deposit of the instrument of ratification, acceptance or approval.

4.    a.    After the entry into force of this Protocol, any State which has acceded to the Convention may also accede to the Protocol.

b.     Accession shall be effected by the deposit with the Secretary General of the Council of Europe of an instrument of accession, which shall take effect on the first day of the month following the expiry of a period of three months after the date of its deposit.

5.    a.    Any Party may at any time denounce this Protocol by means of a notification addressed to the Secretary General of the Council of Europe.

b.    Such denunciation shall become effective on the first day of the month following the expiry of a period of three months after the date of receipt of such notification by the Secretary General.

6. The Secretary General of the Council of Europe shall notify the member States of the Council of Europe, the European Communities and any other State which has acceded to this Protocol of:

a. any signature;

b. the deposit of any instrument of ratification, acceptance or approval;

c. any date of entry into force of this Protocol in accordance with Article 3;

d. any other act, notification or communication relating to this Protocol.

In witness whereof the undersigned, being duly authorised thereto, have signed this Protocol.

Done at Strasbourg, this 8th day of November 2001, in English and in French, both texts being equally authentic, in a single copy which shall be deposited in the archives of the Council of Europe. The Secretary General of the Council of Europe shall transmit certified copies to each member State of the Council of Europe, the European Communities and any State invited to accede to the Convention.

Explanatory Report

The text of this explanatory report does not constitute an instrument providing an authoritative interpretation of the Protocol, although it might be of such a nature as to facilitate the application of the provisions contained therein. This Protocol has been open for signature in Strasbourg, on 8 November 2001, on the occasion of the 109th Session of the Committee of Ministers of the Council of Europe.

Introduction

1.     The purpose of this Protocol is to improve the application of the principles contained in the Council of Europe Convention for the Protection of Individuals with regard to Automatic Processing of Personal Data (ETS No.108, “the Convention”) by adding two substantive new provisions, one on the setting up of one or more supervisory authorities by each Party and one on transborder flows of personal data to countries or organisations which are not parties to the Convention.

2. The Consultative Committee set up by virtue of Article 18 of the Convention prepared this draft Protocol at its 15th meeting held from 16 to 18 June 1999. It was submitted to the Committee of Ministers on the proposal of the Consultative Committee for transmission to the Parliamentary Assembly. The Consultative Committee considered the draft in the light of the Opinion adopted by the Assembly, on 5 April 2000, and then adopted the draft Protocol at its 16th meeting, from 6 to 8 June 2000. The Committee of Ministers adopted the additional Protocol on 23 May 2001.

Commentary concerning the provisions of the Protocol

Preamble

3. Improving the application of the principles set forth in the Convention has become necessary because of the increase in exchanges of personal data across national borders between states which are Parties to the Convention and states or entities which are not.

4. This increase in the flow of data across national borders is a consequence of the ever-growing volume of international exchanges on a global scale, together with technological progress and its numerous applications. At the same time, therefore, a constant effort is needed to improve the effective protection of the rights guaranteed by the Convention. Effective protection in turn requires international harmonisation not only of the basic principles of data protection but also, to a certain extent, of the means of implementing them in such a rapidly changing, highly technical field and of the conditions in which the transfers of personal data can be made across national borders.

5. Effective application of the principles of the Convention necessitates the adoption of appropriate sanctions and remedies (Article 10). Most countries which have data protection laws have set up supervisory authorities, generally a commissioner, a commission, an ombudsman or an inspector general. These data protection supervisory authorities provide for an appropriate remedy if they have effective powers and enjoy genuine independence in the fulfilment of their duties. They have become an essential component of the data protection supervisory system in a democratic society.

6. The flow of information is at the very core of international co-operation. However, the effective protection of privacy and personal data also means that there should in principle be no transborder flows of personal data to recipient countries or organisations where the protection of such data is not guaranteed.

Article 1  – Supervisory authorities

Paragraph 1

7. Article 10 of the Convention requires the establishment of appropriate remedies in the relevant legal provisions of each Party in respect of violations of provisions of domestic law giving effect to the principles of the Convention. However, it does not explicitly require the Parties to establish supervisory authorities to monitor compliance on their territory with the measures giving effect to the principles set forth in Chapters II and III of the Convention and in this Protocol. The first article of this Protocol has in this context a dual aim.

8. It aims to enforce the effective protection of the individual by requiring the Parties to create one or more supervisory authorities that contribute to the protection of the individual’s rights and freedoms with regard to the processing of personal data. More than one authority might be needed to meet the particular circumstances of different legal systems. These authorities may exercise their tasks without prejudice to the competence of legal or other bodies responsible for ensuring respect of domestic law giving effect to the principles of the Convention. The supervisory authorities should have the necessary technical and human resources (lawyers, computer experts) to take prompt, effective action in a person’s favour.

9. The article also aims to achieve improved harmonisation of the rules governing the supervisory authorities already established in respect of Parties to the Convention. In principle, all the Parties to the Convention shall provide in their domestic legislation for the establishment of one or more supervisory authorities. Depending on the national legal system, however, their composition, powers and modus operandi differ considerably from one country to another.

10. The aforementioned harmonisation not only aims at improving the level of data protection in the Parties but also aims at achieving closer co-operation between the Parties, without prejudice to the co-operation system set up by the Convention.

Paragraph 2

11. Parties have considerable discretion as to the powers which the authorities should be given for carrying out their task. According to the Protocol, however, they must at least be given powers of investigation and intervention, as well as the power to engage in legal proceedings or bring to the attention of the competent judicial authorities any violations of the relevant provisions.

12. The authority shall be endowed with powers of investigation, such as the possibility to ask the controller (1) for information concerning the processing of personal data and to obtain it. Such information should be accessible in particular when the supervisory authority is approached by a person wishing to exercise the rights provided for in domestic law, by virtue of Article 8 of the Convention.

13. The supervisory authority’s power of intervention may take various forms in domestic law. For example, the authority could be empowered to oblige the controller of the file to rectify, delete or destroy inaccurate or illegally collected data on its own account or if the data subject is not able to exercise these rights himself/herself. The power to issue injunctions on controllers who are unwilling to communicate the required information within a reasonable time would be a particularly effective manifestation of the power of intervention. This power could also include the possibility to issue opinions prior to the implementation of data processing operations, or to refer cases to national parliaments or other state institutions. The supervisory authority should have the power to inform the public through regular reports, the publication of opinions or any other means of communication.

14. Whilst contributing to the protection of individual rights, the supervisory authority also serves as an intermediary between the data subject and the controller. In this context, it seems particularly important that the supervisory authority should be able to provide information to individuals or data users about the rights and obligations concerning data protection. Moreover, every person should have the right to lodge a claim with the supervisory authority concerning his/her rights and liberties in respect of personal data processing. For the reasons referred to in paragraph 7 of this Explanatory Report, this lodging of a claim helps to guarantee people’s right to an appropriate remedy, in keeping with Article 10 and Article 8 paragraph d. of the Convention. It is recalled that every person has a judicial remedy. However, domestic law may provide for the lodging of a claim with the supervisory authority as a condition of this judicial remedy.

15. The Parties should give to the supervisory authority the power either to engage in legal proceedings or to bring any violations of data protection rules to the attention of the judicial authorities. This power derives in particular from the power to carry out investigations, which may lead the authority to discover an infringement of a person’s right to protection. The Parties may fulfil the obligation to grant this power to the authority by enabling it to make judgments.

16. The supervisory authority’s competences are not limited to the ones listed in Article 1 paragraph 2. It should be borne in mind that the Parties have other means of making the task of the supervisory authority effective. It could be possible for associations to lodge complaints with the authority, in particular when the rights of the persons that it represents are restricted in accordance with Article 9 of the Convention. The authority could be entitled to carry out prior checks on the legitimacy of data processing operations and to keep a data processing register open to the public. The authority could also be asked to give its opinion when legislative, regulatory or administrative measures concerning personal data processing are in preparation, or on codes of conduct.

Paragraph 3

17. Supervisory authorities cannot effectively safeguard individual rights and freedoms unless they exercise their functions in complete independence (2). A number of elements contribute to safeguarding the independence of the supervisory authority in the exercise of its functions. These could include the composition of the authority, the method for appointing its members, the duration of exercise and conditions of cessation of their functions, the allocation of sufficient resources to the authority or the adoption of decisions without being subject to external orders or injunctions.

Paragraph 4

18. As a counterpart to this independence it must be possible to appeal against the decisions of the supervisory authorities through the courts in accordance with the principle of the rule of law when these decisions give rise to complaints.

19. Moreover, in cases where the supervisory authority does not itself have judicial competence, the intervention of a supervisory authority shall not constitute an obstacle to the possibility for the individual to have a judicial remedy.

Paragraph 5

20. Strengthening co-operation between the supervisory authorities must contribute to the development of the level of protection in the Parties’ practice under the Convention. This co-operation is in addition to the mutual assistance provided for in Chapter IV of the Convention and the work of the Consultative Committee. Its purpose is to provide improved protection to the people concerned. With increasing frequency people are directly affected by data processing operations which are not confined to one country and therefore involve the laws and authorities of more than one country. The development of international electronic networks and increasing

cross-border flows in the service industries and the work environment are examples. In such a context international co-operation between supervisory authorities ensures that people are able to exercise their rights on an international as well as a national level.

Article 2  – Transborder flows of personal data to a recipient
which is not subject to the jurisdiction of a Party to the Convention

21. Article 12 of the Convention establishes the principle of the free flow of personal data between the Parties subject to the possibilities for derogation provided for in sub-paragraph 3. This implies, in particular, that the principles of the Convention have been implemented.

22. Transborder flows of personal data to a recipient which is not subject to the jurisdiction of a Party are only indirectly concerned. According to Article 12 paragraph 3b, a country may derogate from the principle of the free circulation of data between its territory and a recipient which is not subject to the jurisdiction of a Party via another Party, in order to avoid such transfers resulting in circumvention of the legislation of the Party of origin. There is therefore no specific provision on transborder flows of data in respect of states or organisations which are not Parties to the Convention.

23. It follows that the Parties to the Convention might make provision in their legal systems for the explicit authorisation of transfers of personal data to a recipient which is not subject to the jurisdiction of a Party with a different level of protection to the Convention. At the time this Protocol was drafted, even though they were under no explicit obligation to do so, some Parties had introduced rules into their domestic law concerning the transfer of data to a recipient which was not subject to the jurisdiction of a Party. Differences in practice, particularly in the light of the above-mentioned Article 12 paragraph 3b, could lead to substantial restrictions on the free circulation of data between the Parties, which would also be contrary to the purpose of the Convention. It is therefore necessary, in the light of specific provisions in Council of Europe Recommendations on data protection, to establish common rules concerning transborder flows of personal data to a recipient which is not subject to the jurisdiction of a Party.

24. Such a measure is determined on the one hand by the will to guarantee effective protection of personal data outside national borders and, on the other, by the Parties’ determination to ensure the free circulation of information between peoples, in accordance with the wording of the Preamble to the Convention.

Paragraph 1

25. Transborder flows of data to a recipient which is not subject to the jurisdiction of a Party are subject to the condition of an adequate level of protection in the recipient country or organisation. Paragraph 70 of the explanatory report to the Convention refers to “non-Contracting States (having) a satisfactory data protection regime”. A recipient which is not subject to the jurisdiction of a Party to the Convention could only be regarded as having a satisfactory data protection regime if it afforded an adequate level of protection.

26. The adequacy of the level of protection must be assessed in the light of all the circumstances relating to the transfer.

27.The level of protection should be assessed on a case-by-case basis for each transfer or category of transfers made. Thus the circumstances of the transfer should be examined and, in particular, the type of data, the purposes and duration of processing for which the data are transferred, the country of origin and the country of final destination, the general and sectoral rules of law applicable in the state or organisation in question and the professional and security rules which obtain there.

28. An assessment of adequacy can similarly be made for a whole state or organisation thereby permitting all data transfers to these destinations. In that case, the adequate level of protection is determined by the competent authorities of each Party.

29. The assessment of an adequate level of protection must take into account the principles of Chapter II of the Convention and of this Protocol and the extent to which they are met in the recipient country or organisation – as far as they are relevant for the specific case of transfer – and how the data subject can defend his or her interests in case of non compliance in a specific case.

30. The Consultative Committee of the Convention may, at the request of one of the Parties, give an opinion on the adequacy of the level of data protection in a third country or organisation.

Paragraph 2.a

31. The parties have discretion to determine derogations from the principle of an adequate level of protection. The relevant domestic law provisions must nevertheless respect the principle inherent in European law that clauses making exceptions are interpreted restrictively, so that the exception does not become the rule. Domestic law exceptions can therefore be made for a legitimate prevailing interest. That interest may be to protect an important public interest, such as is specified in the context of Article 8 paragraph 2 of the European Convention on Human Rights and Article 9 paragraph 2 of Convention ETS No. 108 ; the exercise or defence of a legal claim ; or the extraction of data from a public register. Exceptions may also be made for the specific interest of the data subject as for the fulfilment of a contract with the data subject or in his interest, or for protecting his vital interest or when he has given his consent. In this case, before consenting, the data subject would have to be informed in an appropriate way about the intended transfer.

Paragraph 2.b

32. Each party may provide for the transfer of personal data to a recipient which is not subject to the jurisdiction of a Party and does not ensure an adequate level of protection, provided that the person in charge of the transfer supplies sufficient safeguards. These safeguards must be found adequate by the competent supervisory authorities according to domestic law. Such safeguards may in particular be the result of contractual clauses binding the controller who makes the transfer and the recipient who is not subject to the jurisdiction of a Party.

33. The content of the contracts concerned must include the relevant elements of data protection. Moreover, in procedural terms, contract terms could be such, for example, that the data subject has a contact person on the staff of the person responsible for the transfer, whose responsibility it is to ensure compliance with the substantive standards of protection. The subject would be free to contact this person at any time and at no cost and, where applicable, obtain assistance in exercising his or her rights.

Article 3 – Final provisions

34. According to the conventional practice of the Council of Europe, an additional Protocol to a Convention can only be signed by the Signatories to the Convention itself. The European Communities, which have participated in the elaboration of the present Protocol, may sign this Protocol after acceding to the Convention under the conditions provided by it.

35. Paragraph 2 of Article 3 only applies to Council of Europe member States and to the European Communities. Paragraph 4 only applies to non-member States of the Council of Europe, which can only accede to the Protocol as well as to the Convention.

36. Paragraph 3 fixes at five the number of ratifications necessary for the entry into force of the Protocol, corresponding to the provisions of Article 22 of the Convention.

37. The provisions in paragraphs 3 to 6 are in conformity with the final clauses of the Convention and with the customary final clauses contained in Council of Europe conventions and protocols.


Notes :

(1) Or “controller of the file”.

(2) In respect of the procedural guarantees set forth in Article 8 of the European Convention on Human Rights, the case law of the organs of this Convention already considers the intervention of an independent body, in certain circumstances, as a guarantee of “effective supervision” of the need for an interference by a public authority with the exercise of the rights provided by Article 8 (cf Gaskin vs United Kingdom, decision of 7 July 1989, series A no. 160, § 49).