Monthly Archives: October 2001

“Interprova” neprileidžiama prie IP telefonijos

Motyvuodamas Telekomunikacijų įstatymo pažeidimu, “Lietuvos telekomas” atsisako pajungti “Interprovos” bendrovei ISDN srautą, kad ši galėtų teikti internetinės telefonijos paslaugas, nors atitinkamų tarnybų leidimus yra gavusi.

Internetinės telefonijos paslaugas Lietuvoje kol kas oficialiai teikia tik UAB “Voicecom”, kurios 60 proc. akcijų priklauso laidinio ryšio monopolininkui “Lietuvos telekomui”, o likusioji dalis – JAV kompanijai “Nexcom”.

“Yra visiškai aišku, kad savo veiksmais telekomas pažeidžia Lietuvos įstatymus. Telekomas piktnaudžiauja savo padėtimi, bet kokiomis priemonėmis šalina konkurentus, daro procedūrinius pažeidimus”, – teigia parlamentaras, Socialliberalų frakcijos seniūno pavaduotojas Gediminas Jakavonis.

“Interprova” yra gavusi iš Radijo dažnių tarnybos leidimą teikti internetinės telefonijos paslaugą. Tuo tarpu “Lietuvos telekomas” bendrovę apkaltino Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pažeidimu, tai yra, kad ši bendrovė teikia balso telefonijos paslaugą.

Internetinė telefonija – tai balso perdavimas paketais per internetą, o balso telefonija – balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku tarp galinių įrenginių. Teigiama, kad “Interprovos” techninės priemonės nei teoriškai, nei praktiškai negali balso perduoti realiu laiku, todėl bendrovė jokiu būdu negalėjo pažeisti įstatymo.

Pasak G.Jakavonio, jei telekomui iškilo kažkokių abejonių dėl “Interprovos” arba kurios nors kitos bendrovės veiklos, tai jis iš pradžių turėjo kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą ir informuoti, kad, jų manymu, “Interprova” užsiima nelegalia veikla. Tada turėjo būti sudaryta komisija, kuri turėjo viską ištirti ir išspręsti konfliktą per mėnesį.

Tačiau tai, pasak jo antradienį išplatinto pranešimo spaudai, nebuvo padaryta.

Europos Komisija atitinkamame dokumente teigia, kad balso telefonija turi atitikti keturis kriterijus – paslauga yra komercinio pobūdžio, ji teikiama viešai, ji teikiama per bendrą fiksuoto ryšio telefoninį tinklą, o balsas perduodamas per tinklą realiu laiku. Būtent pastarojo kriterijaus ir neatitinka “Interprova”.

ELTA
2001 spalio mėn. 30 d.

“Lietuvos telekomas”: analinio sekso seansas tęsiasi

Anądien ir mane ištiko didelė šventė: visų mūsų mylimas Telekomas, matomai, tyro altruizmo kankinamas, atsiuntė man paštu sąskaitą už “suteiktas paslaugas”. Prie triženklių sumų už pokalbius aš jau, kaip ir tas kariamas šuo, jau lyg ir pripratau.

Paštu gavus sąskaitą, išnyko paskutinė galimybė gyvai pabendrauti su šios geradėjų gaujos atstovais, aiškinantis europinio lygio sąskaitų dydžius. Na, kad ir ne su kokiais jų bosasis, postingaujančiais apie verslo plėtojimą, o su nuvargusia nuo nuolatinių barnių žemiausia klientų aptarnavimo kasta.

Dabar ir to nereikia – skambini to paties Telekomo numeriu, ir tau maloniai ir ilgai aškina (centai eina – 1515), koks gi tu, hm, neapsišvietęs. Iš tikro, klausimų kyla gana daug. Pvz., kodėl taip vengiama PVM’o paminėjimo – jis tik lyg tarp kitko išlenda priešpaskutinėje sąskaitos eilutėje, taip pat nemiimas ir el. paštu siuntinėjamoje išklotinėje – matomai tam, kad mažiau skaudėtų.

Tiesa, ten kur minima grandiozinė nuolaida pensininkams, išdidžiai pareškiama – 2LT SU PVM, nes vienas litas ir šešiasdešimt devyni centai kitų sumų fone žiūrisi gan idijotiškai.

Atsiprašau , atidžiai nesekiau nuvilnijusios diskusijos ir neįsikirtau, kam reikėjo pradėti tą žaidimą su kvitais ir mokėjimu už telefoną be abonentinės knygelės, bet pats, stovėdamas eilėse prie LTB kasų, buvau keleto su tuo susijusių nesusipratimų liudininkas.

O papildomai banko imamas mokestis už pinigų pervedimą tiesiog pralinksmino: kuriai iš dviejų kraujasiurbių parazitų kompanijų atėjo į galvą, niekam nepranešus, imti ne tiek, kiek paršyta sąskaitoje, o šiek tiek daugiau? Ir kodėl tik “šiek tiek”, o ne 10%, pavyzdžiui?

Gal laidinių smaugikų porūšiui dar neužtenka iš mūsų gautų pinigų banko pervedimams apmokėti? O gal alternatyva galėtų būti pinigų nešimas į Žemaitės gatvę asmeniškai ant lėkštelės auksiniu krašteliu? Nors tai didiesiems monopolistams sukeltų daug problemų: skaičiuoti “babkes”, pridavinėti tarą.

Atskirame lape pateiktas Q&A žaidimas tema “skaičiuojame kas sekundę” subtiliai apeina prisijungimo mokėsčio temą ir, apskritai, bando mus įtikinti vegetariškais vilkų polinkiais.

Informacinio laiško pabaigoje perskaitęs frazę “Dėkojame, kad naudojatės mūsų paslaugomis” nenorom prisiminiau sakramentalųjį “Skraidykite Aerofloto lėktuvais!”. Kadangi, kaip ir anuo atveju, jokio pasirinkimo nenusimato, belieka ruoštis tolesniems siurprizams.

Idant telekomiečiams nereikėtų džiovinti savo auksinių smegenų (kas mums gali atsieiti dar porą centų kas minutę) siūlau plačią naujų siurprizų, atsiprašau, paslaugų programą:

1. Sąskaitas abonentams siųsti kas mėnesį regstruotais laiškais ta forma, kurios persiuntimą apmoka gavėjas.

2. PVM sąskaitose iš viso neminėti, o jį priskaičiuoti prie banko mokesčių ir pirminės medicininės pagalbos išlaidų bankų skyriuose po sąskaitų apmokėjimo.

3. Kas ketvirtį vykdyti visom pakampėm reklamuojamas akcijas “Yra šalis”, leidžiant visoms Telekomo aukoms su 50% nuolaida skambinti į vieną pasaulio šalių, pvz., Trinidadą ir Tobagą.

4. Kiekvieną skambutį į Telekomo informaciją 118 ne tik apmokėsdinti 2-3 Lt už minutę, bet įpareigoti informatores atsiliepus atskaityti pradžioje poros minučių litaniją apie Telekomo privalumus ir naujausias paslaugas.

5. Kas pusmetį žaisti su suinteresuotais Lietuvos valdininkais bei žiniasklaida žaidimą “Ką ir kiek dar pabranginti, kade ne šuo nesulotų?”

6. Teikti Lietuvos Vyriausybei pasiūlymą vieną sekmadienį metuose paskelbti Šv. Tapijaus diena, tą dieną pažymint vienintelės ryšio alternatyvos panaudojimu – skambinimu varpais visose Marijos žemės parapijose o taip pat taikant tam savaitgaliui darbo dienų pokalbių tarifus visuose tinkluose.

7. Man dar labai norėtųsi, kad prie kiekvieno Telekomo pastato stovėtų po pripučiamą eks-premjero G. Vagnoriaus lėlę – ne tam, kad ją daužyti, o tam, kad mes nepamirštume, kam gi turime dėkoti už esamą ir būsimą pasitenkinimą, naudojantis “LTel” paslaugomis…

Gal kiti forumo dalyviai turėtų ir kitokių originalesnių idėjų, kad santykiavimas su Telekomu įgautų naujų pojūčių bei spalvų. O gal visgi ne tik jis mus, bet galų gale ir mes jį?

Jonas Malinauskas, www.DELFI.lt

“Lietuvos telekomas” patenkintas ADSL interneto ryšio paslaugų plėtra

“Lietuvos telekomas” sakosi šį rudenį sulaukęs spartaus ADSL interneto ryšio paslaugų augimo. Kol kas šios su internetu skirtosiomis linijomis pigumu konkuruojančios paslaugos prieinamos 5 didžiausiuose šalies miestuose, nuo lapkričio 1 d. jomis bus galima naudotis dar 30-yje Lietuvos rajonų centrų.

Laura Vaitkuvienė, “Lietuvos telekomo” Interneto departamento prieigos sektoriaus direktorė, sako, jog išplėtusi šios paslaugos geografiją bendrovė tikisi, kad iki metų pabaigos šia paslauga naudosis 3.000 vartotojų. Daugiau kaip 50% iš jų turėtų sudaryti verslo klientai. Kiek “DSL Takas” klientų turi dabar, telekomas žada paskelbti artimiausiu metu.

“ADSL paslaugos klientų skaičiaus augimas šiuo metu labai spartus, mes patenkinti rezultatais”, – džiaugėsi p. Vaitkuvienė.

Kol kas telekomas vienintelis Lietuvoje teikia ADSL ryšio paslaugas. Dėl galimybės jas teikti su telekomu šiu metu derasi ir kai kurie kiti interneto tiekėjai – UAB “Delfi Internet”, UAB “Omnitel” ir UAB “Bitė GSM”. Šias paslaugas radijo ryšiu – wDSL – šiuo metu dar teikia UAB “Baltneta”.

Plačiau skaitykite S.Migonytės straipsnyje “ADSL paslaugų vartotojų gretos gausėja” (“Verslo žinios”).

www.jt.lt

Per metus šalyje labiausiai pabrango ryšiai

Per metus šalyje labiausiai pabrango ryšiai – jų kainos per dvylika mėnesių nuo pernykščio rugsėjo pakilo daugiau nei penktadaliu – 21,2 proc.,

Statistikos departamento duomenimis, per metus maisto produktų kainos išaugo 4,3 proc., švietimo – 3 proc., būsto, vandens, elektros ir kito kuro – 2,9 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų – 2,3 proc.

Labiausiai atpigo drabužiai ir avalynė – jų kainos nuo praėjusio rugsėjo sumažėjo 4,2 proc. Transporto grupės ir prekių kainos smuktelėjo 3,2 proc., poilsio ir kultūros – 1,8 proc., sveikatos priežiūros – 1,1 proc.

ELTA

Vyriausybė turėtų atšaukti telefono pokalbių sujungimo mokestį ir įvertinti kiek nepagrįstai buvo padidinti pagrindinių Telekomo paslaugų tarifai

Dėl Vyriausybės kaltės 2001 metais nebetaikytų ribinių kainų “Lietuvos telekomas” iš mokesčiu moketoju nepagristai gavo virš 50 mln. litu.
Privatizuojant “Lietuvos telekomą”, priimtas su investuotojais suderintas Telekomunikacijų įstatymas, kuris įpareigojo Vyriausybę pagal patvirtintą kainų formulę nustatyti fiksuoto telefono ryšio paslaugų didžiausią ribinę kainą ir neleisti natūralios monopolijos sąlygomis dirbančiam “Lietuvos telekomui” nepagrįstai didinti šių paslaugų tarifų.
Nors ribinių kainų (“kainų kepurės”) mechanizmas po “Lietuvos telekomo” privatizavimo buvo taikomas du metus, šie maksimaliai leistini tarifai nuo šių metų pradžios pažeidžiant galiojančius įstatymus ir pačią privatizavimo sutartį buvo atšaukti, leidžiant pačiam “Lietuvos telekomui” nekontroliuojamai pasiskaičiuoti ir didinti šiuos tarifus. Praeitais metais tuometinei Vyriausybei nusprendus nebepaisyti Telekomunikaciju istatymo ir nebeginti vartotoju interesu, vietiniu pokalbiu tarifai per du metus pabranginti 71 proc., o ivertinus neteisetai ivestą “sujungimo” mokestį – nepagrįstai padidinti daugiau nei 2 kartus, t. y. dešimteriopai daugiau, nei numato kainų formulė.
Dėl Susisiekimo ministerijos ar kitų pareigūnų nekompetencijos ar galimos korupcijos padaryta virš 50 mln. litų žala. Tenka apgailestauti, kad du metus kai kurie pareigūnai ir politikai advokatavo privačiai bendrovei ir klaidino visuomenę, teigdami, jog ribinių kainų atstatyti esą neleidžia privatizavimo sutartis, nors viešais pareiškimais pakartotinai raginau (2000.12.11; 2001.08.01;2001.08.12) atstatyti du metus po privatizavimo taikytus Telekomunikacijų įstatymu numatytus ribinius tarifus.
Pritardamas dabartinės Vyriausybės sprendimui po metų pertraukos atstatyti didžiausias ribines Telekomo paslaugų kainas, jaučiu pareigą paraginti atšaukti “Lietuvos telekomo” neteisėtai įvestą sujungimo mokestį, taip pat įvertinti kokiu dydžiu nepagrįstai padidinti vietinių pokalbių tarifai.
Taip pat siūlau Respublikos Prezidentui, kurio institucija gali ir turi griežčiau palaikyti konstitucinę santvarką, sudaryti komisiją ir inicijuoti tyrimą dėl kokių įstaigų ir pareigūnų kaltės metus laiko buvo ignoruojamas Telekomunikacijų įstatymas ir nepaisoma šalies gyventojų teisėtų interesų. Tai sustabdytų naudingo ūkiui investicinio privatizavimo proceso kompromitavimą ir leistų ilgam laikui įšaldyti Telekomo paslaugų tarifus.
Gyventojai turi suprasti, kad telekomunikacijų ar šilumos paslaugų monopolinių tiekėjų kainos nepagrįstai didinamos ne dėl privatizavimo, bet dėl Vyriausybės bei savivaldos įstaigų, atsakingų už kainų kontrolę, nenoro ar nesugebėjimo sąžiningai atlikti savo pareigas.

Gediminas Vagnorius, Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos pirmininkas, Seimo narys

Pasaulio banko vertinimu, Konkurencijos tarybos sprendimas dėl telekomo veiksmų – sėkmingas

Pasaulio banko paskelbtoje pasaulio raidos 2002 metams ataskaitoje vienas iš Lietuvos konkurencijos tarybos sprendimų pateiktas kaip iliustruojantis svarbų rinkos priežiūros ir konkurencijos institucijų vaidmenį.

Ataskaitos skyriuje apie infrastruktūrinių sektorių reguliavimą, analizuojant vertikaliąją integraciją ir diskriminavimą interneto paslaugų teikimo rinkose, pateikiamas pavyzdys – apie Lietuvos konkurencijos tarybos atliktą tyrimą dėl AB “Lietuvos telekomas” veiksmų nepriklausomų interneto paslaugų teikėjų atžvilgiu, kai telekomunikacijų operatorių naudojamose analoginėse linijose buvo įrengti filtrai, sulėtinę duomenų perdavimo greitį.

Pasaulio banko ataskaitoje Konkurencijos tarybos sprendimas vertinamas kaip sėkmingas, nes padėjo išvengti “Lietuvos telekomo” diskriminuojančio elgesio nepriklausomų interneto paslaugų teikėjų atžvilgiu.

Rašoma, jog Konkurencijos taryba paskyrė ir baudą, tačiau jos sprendimas apskųstas teismui.

Vasarą ši byla teisme buvo išnagrinėta ir Konkurencijos tarybos nutarimas bei “Lietuvos telekomui” paskirta 150 tūkst. litų bauda buvo pripažinti teisėtais.

Pasak Konkurencijos tarybos atstovės spaudai, kitas Pasaulio banko pateiktas pavyzdys – apie JAV kompanijos “America Online” (AOL), teikiančios interneto paslaugas, ir kabelinės televizijos paslaugas teikiančios bendrovės “Time Warner” koncentraciją ir tarpusavio sprendimus, galėjusius diskriminuoti kitus interneto paslaugų teikėjus.

JAV telekomunikacijų rinką reguliuojančios ir antimonopolinės institucijų pastangomis buvo priimti nutarimai ir bendrovėms nustatytos sąlygos, apribojančios joms galimybę diskriminuoti kitus šios rinkos dalyvius.

ELTA

Pasaulio banko ataskaitoje – nutarimas dėl “Lietuvos telekomo”

Pasaulio banko paskelbtoje pasaulio raidos 2002-iems metams ataskaitoje tarp pavyzdžių pateiktas ir Lietuvos konkurencijos tarybos nutarimas dėl bendrovės “Lietuvos telekomas” veiksmų, pažeidusių Konkurencijos įstatymą.

Ataskaitos skyriuje apie infrastruktūrinių sektorių reguliavimą, analizuojant vertikaliąją integraciją ir diskriminavimą interneto paslaugų teikimo rinkose, pateikiami konkretūs pavyzdžiai, iliustruojantys svarbų rinkos priežiūros ir konkurencijos institucijų vaidmenį, nustatant santykius tarp interneto paslaugų teikėjų bei siekiant apriboti jų piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, BNS pranešė Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė.

Kaip pavyzdys ataskaitoje pateikiamas Lietuvos konkurencijos tarybos atliktas tyrimas dėl “Lietuvos telekomo” veiksmų nepriklausomų interneto paslaugų teikėjų atžvilgiu, kai telekomunikacijų operatorių naudojamose analoginėse linijose buvo įrengti filtrai, sulėtinę duomenų perdavimo greitį.

Pasaulio banko ataskaitoje Konkurencijos tarybos sprendimas vertinamas kaip sėkmingas, nes padėjo išvengti “Lietuvos telekomo” diskriminuojančio elgesio nepriklausomų interneto paslaugų teikėjų atžvilgiu. Rašoma, jog Konkurencijos taryba paskyrė ir baudą, tačiau jos sprendimas apskųstas teismui.

Vasarą ši byla teisme buvo išnagrinėta ir Konkurencijos tarybos nutarimas bei “Lietuvos telekomui” paskirta 150 tūkst. litų bauda buvo pripažinti teisėtais.

Kitas pateikiamas pavyzdys – apie JAV bendrovės “America Online” (AOL), teikiančios interneto paslaugas, ir kabelinės televizijos paslaugas teikiančios bendrovės “Time Warner” koncentraciją ir tarpusavio sprendimus, galėjusius diskriminuoti kitus interneto paslaugų teikėjus.

JAV telekomunikacijų rinką reguliuojančios ir antimonopolinės institucijų pastangomis buvo priimti nutarimai ir bendrovėms nustatytos sąlygos, apribojančios joms galimybę diskriminuoti kitus šios rinkos dalyvius.

BNS
2001 spalio mėn. 16 d.

G.Vagnorius: sujungimo mokestis – neteisėtas

Nuosaikiųjų konservatorių lyderis Seimo narys Gediminas Vagnorius sveikina Vyriausybės sprendimą nustatyti ribines bendrovės “Lietuvos telekomas” paslaugų kainas bei ragina ją taip pat inicijuoti, jog būtų panaikintas telekomo nuo šių metų rugpjūčio mėnesio įvestas fiksuotas 12 centų skambučio sujungimo mokestis.

Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje ekspremjeras ragino Vyriausybę pavesti Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) patikrinti, ar teisėtai buvo įvestas fiksuoto telefono ryšio sujungimo mokestis. Pats G.Vagnorius tvirtino esąs įsitikinęs, jog tokį mokestį telekomas įvedė neteisėtai.

Abejonių dėl tokio mokesčio teisėtumo yra pareiškę ir Susisiekimo ministerijos pareigūnai.

Seimo narys taip pat pasiūlė prezidentui sudaryti komisiją ir inicijuoti tyrimą, dėl kokių įstaigų ir pareigūnų kaltės, pasak G.Vagnoriaus, metus laiko buvo ignoruojamas Telekomunikacijų įstatymas ir nebuvo nustatomos ribinės telekomo paslaugų kainos.

“Dėl Vyriausybės kaltės 2001 metais nebetaikytų ribinių kainų “Lietuvos telekomas” iš mokesčių mokėtojų nepagrįstai gavo virš 50 mln. litų”, – tvirtino G.Vagnorius.

BNS
2001 spalio mėn. 16 d.

Konkurencijos tarybos tyrimas dėl “Lietuvos telekomo” baigsis spalį

Konkurencijos taryba, šių metų vasarį pradėjusi tyrimą, ar bendrovės “Lietuvos telekomas” veiksmai teikiant interneto paslaugas atitinka Konkurencijos įstatymo reikalavimus, ketina jį baigti iki šio mėnesio pabaigos.

“Lietuvos telekomas”, šių metų pradžioje privatiems klientams pradėjęs teikti interneto paslaugas už mėnesinį 99 litų mokestį, sukėlė diskusijų tarp kitų interneto paslaugų teikėjų. Pastarųjų klientai, naudodamiesi interneto ryšiu komutuojamomis telefono linijomis, turėdavo mokėti ne tik paslaugų teikėjui už internetą, bet ir “Lietuvos telekomui” už praleistą internete laiką vietinių pokalbių tarifais.

Plačiau skaitykite BNS straipsnyje “Tyrimas dėl “Lietuvos telekomo” baigsis spalį” (“Verslo žinios”).

www.jt.lt

AB „Lietuvos telekomas” ir UAB „Verslo tinklas” susitarė kartu įgyvendinti interneto projektus

Šiandien AB „Lietuvos telekomas” ir UAB „Verslo tinklas” pasirašė sutartį dėl bendrų interneto projektų įgyvendinimo. Pagal šią sutartį bendrovės pasiūlys Lietuvos interneto vartotojams naujų paslaugų ir galimybių.

AB „Lietuvos telekomas” Interneto departamento direktorius Harri Suokko pabrėžė: „Šiuo metu nepakanka būti telekomunikacijų rinkos lyderiu. Jau pačiu artimiausiu metu turime įdiegti naujus techninius sprendimus, pvz., skaitmeniniai pažymėjimai, elektroninio atsiskaitymo sistemos, taip pat patikimus vartotojų identifikavimo sprendimus. Mūsų partnerio šių sričių patirtis padės gerokai greičiau pasiekti šiuos tikslus.”

„Gera AB „Lietuvos telekomas” techninė bazė ir išplėtota komunikacijų infrastruktūra leis ypač veiksmingai taikyti mūsų bendrovės įgytą elektroninio verslo patirtį. Daugiausia naudos turės Lietuvos interneto vartotojai – ir privatūs, ir verslo – norintys perprasti elektroninio verslo technologijas,” – sakė UAB „Verslo tinklas” interneto projektų direktorė Anna Kliušnikova.

Apie AB ,,Lietuvos telekomas”

AB ,,Lietuvos telekomas” yra didžiausia Baltijos valstybėse telekomunikacijų paslaugų įmonė ir šiuo metu vienintelė legali bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėja Lietuvoje. Pagrindinės Bendrovės veiklos sritys: fiksuoto telefono ryšio paslaugos, tinklo ir duomenų perdavimo paslaugos, su internetu susijusios paslaugos, didmeninės paslaugos kitiems telekomunikacijų operatoriams ir paslaugų teikėjams bei įrangos pardavimas ir priežiūra.

Apie UAB „Verslo tinklas”

UAB „Verslo tinklas” teikia kompleksines interneto paslaugas įmonėms ir organizacijoms. Įmonės veikla susijusi su trimis interneto paslaugų sritimis: „e-Net” – interneto komunikacijos, „e-Space” – interneto projektų kūrimas, „e-Zone” – elektroninio verslo sprendimai. „Verslo tinklo” specialistai, turintys daugiametę patirtį, kuria ir diegia įvairias informacines sistemas.
„Verslo tinklas” jau sukūrė dešimtis komercinių interneto projektų, taip pat projektus, skirtus plačiajai visuomenei. Bendrovė yra vienintelė šalyje skaitmeninių asmeninių ir WEB pažymėjimų teikėja šalyje.

Diana Ročienė,
AB „Lietuvos telekomas”
atstovė spaudai,
(8~22) 36 72 99,
(8~286) 01161

Anna Kliušnikova
UAB „Verslo tinklas”
Interneto projektų direktorė,
(8~22) 79 12 13,
ak@e-Space.lt