Monthly Archives: September 2001

Telekomas vėl skundžiamas Konkurencijos tarybai

Bendrovė “Lietuvos telekomas”, vis daugiau dėmesio skirianti interneto ir duomenų perdavimo paslaugoms, pastaruoju metu vis dažniau sulaukia kitų šalies interneto paslaugų teikėjų priekaištų dėl, anot jų, pažeidžiamo Konkurencijos įstatymo.

Informacijos technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos įmones vienijanti asociacija “Infobalt” ketvirtadienį kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) su prašymu išnagrinėti, ar “Lietuvos telekomas” nepiktnaudžiauja dominuojama padėtimi ir nesiima nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Tokių veiksmų “Infobalt” ėmėsi po to, kai rugsėjo 17 dieną “Lietuvos telekomo” interneto tinklalapyje buvo patalpintas pasiūlymas nemokamai įsirengti internetą toms bendrovėms, kurioms interneto paslaugas skirtąja linija teikia kitos interneto paslaugų bendrovės.

“Infobalt” atstovų nuomone, ” Lietuvos telekomas” šiais veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo straipsnį, draudžiantį piktnaudžiauti dominuojama padėtimi. Pasak “Infobalt”, tik telekomas, būdamas fiksuoto bendrojo telefono ryšio paslaugų monopolininkas, gali atjungti klientą nuo buvusio interneto paslaugų teikėjo.

“Infobalt” manymu, “Lietuvos telekomas” taip pat pažeidė ir Konkurencijos įstatymo straipsnį, draudžiantį nesąžiningos konkurencijos veiksmus. “Lietuvos telekomo” atstovė spaudai Diana Ročienė BNS sakė, kad bendrovė dar negavo jokio oficialaus dokumento, todėl nieko komentuoti šiuo klausimu negali.

Konkurencijos taryba kol kas nėra pabaigusi dar vasarį pradėto tyrimo dėl “Lietuvos telekomo” veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams. Šis tyrimas buvopradėtas valstybinei įmonei “Infostruktūra” paprašius išsiaiškinti, ar šalies interneto paslaugų teikėjai gali vienodomis sąlygomis konkuruoti su telekomu, kuris nuo šių metų pradžios pradėjo taikyti naujus tarifus komutuojamomis telefono linijomis teikiamoms interneto paslaugoms.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė BNS sakė, kad šį tyrimą planuojama baigti jau artimiausiu metu. Pernai gruodį Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą dėl telekomo analoginėse skirtinėse linijose įdiegtų filtrų, nusprendė, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymą ir turi sumokėti 150 tūkst. litų baudą. Dabar filtrai jau išmontuoti.

BNS
2001 rugsėjo mėn. 28 d.

DĖL AB LIETUVOS TELEKOMAS SĄSKAITŲ

Ryšių reguliavimo tarnyba, susipažinusi su AB “Lietuvos telekomas” pateikiamomis sąskaitomis, pareiškia kad:

1. AB “Lietuvos telekomas”, teikdamas sąskaitas, reikalauja avansu sumokėti abonentinį mokestį už vieną mėnesį. Toks reikalavimas prieštarauja LR civilinio kodekso 6.720 straipsniui, kuriame nurodyta, kad “Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jei sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos”. Taip pat šis reikalavimas prieštarauja Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus patvirtintoms “Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklėms”.

2. Šiuo metu susidariusi padėtis, kai abonentai, atsiskaitydami už suteiktas paslaugas, verčiami mokėti papildomą mokestį įstaigoms, priimančioms atsiskaitymus. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.720 straipsniu, mokesčius priimančios įstaigos klientas (AB “Lietuvos telekomas) privalo atlyginti paslaugų teikėjui (mokesčius priimančiai įstaigai) šio turėtas išlaidas dėl paslaugos suteikimo tiek, kiek tų išlaidų nepadengia paslaugos kaina. Tai reiškia, kad AB “Lietuvos telekomas” šias išlaidas privalo kompensuoti, neperkeldama šio mokesčio naštos savo abonentams.

Ryšių reguliavimo tarnybos nuomone, AB “Lietuvos telekomas” privalo nedelsiant reaguoti į susidariusią padėtį dėl sąskaitų pateikimo ir laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų. Ryšių reguliavimo tarnyba apie šiuos pažeidimus informavo LR Susisiekimo ministeriją, LR Finansų ministeriją, Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Rasa Karalienė, tel. 26 31 77 Vyr. specialistė ryšiams su visuomene

Algirdo 27, LT-2006Tel.: 26 31 77, Faks.: 26 15 64El.paštas: rkaraliene@rrt.lthttp://www.rrt.lt

Telekomunikacijų įstatymas stringa Seime

Seimas antradienį po svarstymo nepritarė Vyriausybės parengtoms Telekomunikacijų įstatymo pataisoms, kuriose buvo siūloma į duomenų perdavimo sąvoką įtraukti ir balso telefonijos paslaugas. Įstatymo pataisose taip pat buvo siūloma, kad licencijos verstis telekomunikacine veikla galėtų būti išduodamos ne tik konkurso, bet ir aukciono būdu.

Ekonomikos komiteto (EK) siūlymu Telekomunikacijų įstatymo pataisos grąžintos rengėjams tobulinti. Už tokį sprendimą balsavo 50, prieš – 1 Seimo narys ir 3 parlamentarai susilaikė.

Jei siūlytoms pataisoms būtų buvę pritarta, daugiau teisių būtų įgavusi Ryšių reguliavimo tarnyba – ji galėtų kontroliuoti visų telekomunikacijų paslaugų teikėjų nustatytų telekomunikacijų paslaugų kainų pagrįstumą bei taikymą.

EK išvadą pristatęs Seimo narys Vladimiras Orechovas tvirtino, jog projektą reikia tobulinti, patikslinant duomenų perdavimo ir fiksuoto ryšio paslaugų sąvokas, sukonkretinant telekomunikacijų paslaugų kainų pagrįstumą kontroliuojančių institucijų funkcijas.

BNS žiniomis, projektas Seime užstrigo, dėl pataisų neradus kompromiso tarp įvairių telekomunikacijų paslaugų tiekėjų.

Bendrovės “Lietuvos telekomas” atstovai griežtai pasipriešino siūlymui į duomenų perdavimo sąvoką įtraukti ir balso telefonijos paslaugas. Tuo tarpu dauguma kitų ryšio tiekėjų tokiai nuostatai pritarė.

Šiuo metu įstatyme nurodyta, jog balso telefonija nėra viena iš duomenų perdavimo paslaugų. Duomenų perdavimo paslaugoms, skirtingai nei balso telefonijai, šiuo metu netaikomi jokie monopoliniai apribojimai. Balso telefonijos paslaugas fiksuotu ryšiu iki 2002 metų gruodžio 31 dienos Lietuvoje teikia išimtinai “Lietuvos telekomas”.

Tiek fiksuoto, tiek ir mobiliojo ryšio tiekėjus suvienijo pasipriešinimas nuostatai, pagal kurią Ryšių reguliavimo tarnyba galėtų kontroliuoti telekomunikacijų paslaugų kainų pagrįstumą ir taikymą. Pasak jų atstovų, tai prieštarautų laisvosios rinkos principams.

Šiai nuostatai pasipriešino ir Lietuvos informacijos technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos įmonių asociacija “Infobalt”.

Jos nuomone, toks siūlymas “neatitinka nei visos Lietuvos visuomenės, nei individualių vartotojų, nei telekomunikacijų paslaugas teikiančių operatorių bei į šį verslą investuojančių ūkio subjektų interesų”.

BNS
2001 rugsėjo mėn. 26 d.

Dėl Seimo nario G.Jakavonio pareiškimų

AB „Lietuvos telekomas” (toliau – Bendrovė), atsakydama į Seimo nario G.Jakavonio spaudos pranešimus (paskutinis išplatintas 2001 09 14), dar kartą patvirtina, kad Bendrovė dėl Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo kreipėsi ne tik į Ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – RRT) (2001 04 20 raštas Nr.01-1-430), bet ir į Finansų ministeriją (2001 08 08 raštas Nr.01-1-919), be to šiuo ir kitais klausimais buvo susirašinėjama su Mokesčių inspekcija. Tuo tarpu Seimo narys G.Jakavonis rugsėjo 14 d. pranešime teigia, kad „Telekomas pasielgė labai gudriai kreipdamasis tokiais klausimais į RRT, nes žinojo, kad Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas nėra RRT prerogatyvoje”. Bendrovė jau nesistebi tokiais p. G.Jakavonio teiginiais, kurie yra pateikti be konteksto ar atspindi tik dalį informacijos.

Bendrovė ir jos generalinis direktorius Tapio Paarma praneša, kad jokiais būdais nesiekia išvengti atsakomybės už tinkamą teisės aktų laikymąsi ir ją prisiims, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad sąskaitų siuntimo klausimas yra svarbus ne tik Bendrovei, bet ir kitoms nuolatines ir ilgalaikes paslaugas (pvz. energijos, dujų tiekimas) teikiančioms įmonėms.

Dar 2000 m. gruodžio pradžioje, elgdamasis populistiškai ir norėdamas diskredituoti Bendrovės generalinio direktoriaus T.Paarmos dalykinę reputaciją, Seimo narys G.Jakavonis išplatino klaidingą informaciją apie tai, kad T.Paarma neva buvo atleistas iš pareigų bendrovėje „Lattelekom” dėl įgaliojimų viršijimo. Vėliau Seimo narys šią informaciją viešai iš dalies paneigė.

T.Paarma, reaguodamas į G.Jakavonio pranešimus, pabrėžė: „Man atrodo, kad p. G. Jakavoniui yra sunku suprasti, kad savo pareigas bendrovėje „Lattelekom” aš atlikau sėkmingai ir toliau tai darau dirbdamas „Lietuvos telekome”. Kitaip negaliu paaiškinti nuolatinių tendencingų ir sąmoningai klaidinančių p. G. Jakavonio pranešimų, kurie pradėti platinti dar praėjusių metų pabaigoje ir kurių pagrindinis tikslas, manau, yra manęs, kaip Bendrovės vadovo, diskreditavimas”.

Atstovė spaudai, Diana Ročienė
(8~22) 36 72 99, (8~286) 01161

G.Jakavonis: Telekomas neatleistas nuo įstatymo vykdymo

Susirašinėjimas su valstybės institucijomis dėl įstatymo pakeitimo neatleidžia nuo paties įstatymo vykdymo. Tokią poziciją penktadienį išreiškė Seimo narys socialliberalas Gediminas Jakavonis, komentuodamas “Lietuvos telekomo” pastangas pakeisti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 str.

Šis straipsnis gali leisti sąskaitas abonentams siųsti rečiau – ne kiekvieną mėnesį, o kas antrą. “Pats susirašinėjimas neatleidžia nuo įstatymo vykdymo, ir kad ir kaip smarkiai telekomas bandytų tai nuslėpti, akivaizdu, jog ši bendrovė minėto įstatymo nesilaiko”, – penktadienio pranešime spaudai sako parlamentaras.

Jo įsitikinimu, teisindamasi bendrovė paskelbė kreipusis į atsakingas institucijas dėl įstatymo straipsnio pakeitimo, pirmiausia į Ryšių reguliavimo tarnybą, tačiau esamos padėties tai nekeičia.

“Telekomas pasielgė labai gudriai, kreipdamasis tokiais klausimais į Ryšių reguliavimo tarnybą, nes žinojo, kad Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas nėra jos prerogatyvoje”, – pareiškime teigia parlamentaras.

“Lietuvos telekomas” penktadienį patvirtino, kad turi raštų, kuriuos siuntė minėtai tarnybai, Finansų ministerijai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, kopijas.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pirmoje dalyje yra nustatyta, kad ūkinės operacijos yra privalomai fiksuojamos apskaitos dokumentuose.

Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų ūkinių operacijų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kt.) apskaitos dokumentai už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo, surašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.

ELTA

Seimo narys įtaria “Lietuvos telekomą” įstatymo nesilaikymu

Valdančiajai socialliberalų partijai priklausančio parlamentaro Gedimino Jakavonio duomenimis, iškart už du mėnesius atsiskaityti reikalaujantis “Lietuvos telekomas” nėra kreipęsis į atsakingas institucijas, kad to daryti neleidžiantis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas būtų pakeistas.

“Lietuvos telekomas” teigia, jog “raštu kreipėsi į Mokesčių inspekciją, Ryšių reguliavimo tarnybą, Finansų ministeriją, prašydamas pakeisti arba inicijuoti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimą”.

G.Jakavonis, susisiekęs su minėtomis organizacijomis, sužinojo, jog “Lietuvos telekomas” į šias institucijas su tokiais prašymais nesikreipė.

Galbūt, teigiama ketvirtadienį išplatintame Seimo nario pranešime spaudai, tai padaryta visai neseniai.

“Nerealu tikėtis, jog bendrovė pati kreipsis į Finansų ministeriją, prašydama sumažinti jai pelną, kas ir įvyktų priėmus šio įstatymo pataisas”, – komentuoja socialliberalas.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pirmoje dalyje yra nustatyta, kad ūkinės operacijos yra privalomai fiksuojamos apskaitos dokumentuose. Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų ūkinių operacijų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kt.) apskaitos dokumentai už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį kaip vienas mėnuo, surašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.

“Lietuvos telekomas” tvirtina, jog “fiziškai negalės kiekvieną mėnesį pateikti sąskaitas visiems privatiems abonentams (kurių yra per 1 mln.). Vadovaudamasi minėto įstatymo nuostata, vėluotų išsiųsti sąskaitas laiku, o pabrangusios bankinės operacijos būtų įskaičiuojamos į paslaugų kainas”.

G.Jakavonis stebisi tokia telekomo aptarnavimo politika. “Būtų įdomu sužinoti, kas atsitiko “Lietuvos telekomui”, kad net turėdamas didesnį klientų skaičių jis suspėdavo išsiųsti sąskaitas laiku, o dabar skundžiasi nebesugebantis to padaryti?”

“Lietuvos telekomas” teigia, “kad sąskaitų siuntimo kas du mėnesius būdas naudingas ne tik bendrovei, bet ir klientui, kadangi bendrovė, imdama mokestį už paslaugas kas antrą mėnesį, vieną mėnesį kredituoja savo klientus.”

“Tai yra apgailėtinas melas”, – piktinosi G.Jakavonis. – “Įdiegus šį atsiskaitymo būdą, telekomas ims abonentinį mokestį ne tik už einamąjį, bet ir už ateinantį mėnesį į priekį, taip ne tik nekredituos klientų, bet ir pelnysis pats, gaudamas pinigus dar už nesuteiktą paslaugą.”

ELTA

„Infobalt“ nesinaudos „Lietuvos telekomo“ paslaugomis

UAB „Visus Plenus“ ir asociacija „Infobalt“ šiemetinėje parodoje nutarė atsisakyti AB „Lietuvos telekomas“ teikiamo interneto ryšio. Anot „Infobalt“ direktoriaus Džiugo Juknio, su „Lietuvos telekomu“ buvo tiesiog nesusitarta dėl sąlygų. „Telekomui atsisakius narystės asociacijoje, ši bendrovė prarado teisę pasinaudoti nuolaidomis, kurias gauna visi mūsų nariai, dalyvaujantys parodoje, todėl šiai bendrovei už savo ekspoziciją teks mokėti pagal patvirtintus paslaugų įkainius.

Tuo tarpu mainais už interneto paslaugų teikimą buvo paprašyta tokių didelių nuolaidų, kad šiemet teko apskritai atsisakyti AB „Lietuvos telekomas“ paslaugų. Todėl mūsų partnerei, bendrovei „Visus Plenus“, teko skubiai ieškoti alternatyvų. Džiugu, kad Lietuvoje jau yra ir daugiau pajėgių bendrovių, paslaugomis ir kokybe galinčių konkuruoti su tokiu gigantu kaip „Lietuvos telekomas“,“ – sakė Džiugas Juknys. Šiais metais oficialus „Infobalt“ interneto teikėjas bus UAB „Baltnetos komunikacijos“ – pirmoji Lietuvos bendrovė, pradėjusi teikti belaidžio interneto komercines paslaugas. Parodos „Infobalt 2001“ dalyvius numatyta aprūpinti ne tik interneto ryšiu, bet ir bevieliu vietiniu tinklu. Artėjančioje parodoje, kuri vyks spalio 22 – 24 dienomis, turės būti įdiegta 150 fiksuoto prisijungimo prie interneto linijų ir 11 Mbit/s 2,4 GHz 802,11 standarto bevielio ryšio tinklas, kuris apims visą „ Infobalt 2001“ teritoriją.

Infobalt

“Tako” klientai skundžiasi nesklandumais

Pirmuosius “Tako pašto” žingsnius naujoje interneto platformoje temdo nesėkmės. “Lietuvos telekomo” elektroninio pašto paslaugos problemos palietė tiek verslo, tiek privačius vartotojus.

Tiesa, rugpjūčio 22 dieną telekomo spaudos tarnyba pranešė, kad nuo rugpjūčio 23-iosios vakaro iki rugpjūčio 27 dienos į naują interneto platformą bus toliau perkeliamos “Tako pašto” dėžutės, dėl to galimi paslaugos veikimo sutrikimai.

Techninis sprendimas (platforma) pagrįstas įmonių “Compaq Computer”, “Microsoft” ir “Cisco Systems” technologijomis. Šiai bei kitoms su šios sutarties įgyvendinimu susijusioms sutartims vykdyti “Lietuvos telekomas” skyrė beveik 10 mln. litų.

Tačiau problemos ėmė ryškėti kiek vėliau. Praėjusios savaitės viduryje vienas skaitytojas redakcijai skundėsi esąs atkirstas nuo savo elektroninio pašto – naudodamas “Netscape” programą jis negali pasiimti “Tako” tarnybinėse stotyse esančių laiškų. Pasak jo, visa tai prasidėjo po to, kai pašto dėžutės buvo perkeltos į naują interneto platformą.

Pasikeitus prisijungimo prie pašto tarnybinių stočių tvarkai, dabar “Tako” vartotojai vietoj prisijungimo vardo turi surinkti visą pašto adresą. Anot skaitytojo, jam buvo paaiškinta, kad “Netscape” programa, siųsdama prisijungimo vardą, numeta visus simbolius, esančius dešinėje “@” ženklo pusėje, todėl jis negali pasiimti pašto iš “Tako” tarnybinių stočių.

Paskambinus į “Tako” informacijos liniją, buvo pasiūlyta pakeisti programą į “Outlook Express”. “Bet aš nenoriu keisti programos – visą gyvenimą naudojau “Netscape”, – redakcijai sakė vartotojas.

Paulius Jakutavičius, “Lietuvos rytas”
2001 rugsėjo mėn. 10 d.

AB „Lietuvos telekomas” generalinio direktoriaus Tapio Paarmos interviu dienraščio „Lietuvos rytas” korespondentui M. Deksniui

Marius Deksnys:

– Norėčiau sužinoti, kiek AB „Lietuvos telekomas” planuoja investuoti kitais metais ir kiek pirmaisiais prasidėjusios konkurencijos metais ?

Tapio Paarma:

– Kai „Amber Teleholding” tapo Bendrovės savininkais, daug kas nebuvo padaryta. Reikėjo daug ir iš karto investuoti, kad būtų sukurtas tam tikras verslo pagrindas.

Nuo 1998 metų liepos investavome 1, 5 milijardo litų. Investavome ne tik į telekomunikacijų tinklą, bet ir į apskaitos bei finansų sistemas. Visa tai stengėmės padaryti kuo greičiau, kad Bendrovė galėtų kuo geriau pasirengti dirbti konkurencijos sąlygomis.

1998 m. planavome, kad iki 2002–ųjų pabaigos bus skaitmenizuota 55 proc. Bendrovės tinklo. Dabar mūsų tikslas – skaitmenizuoti 85 proc. tinklo. Taigi būsime geriau pasirengę konkurencijai, negu planavome.

Šiais metais planuojame investuoti apie vieną šimtą milijonų dolerių. Investicijų skiriame mažiau lyginant su praėjusiais metais, tačiau ne todėl, kad bijome investuoti – investuojame tiek, kiek reikia, tiesiog poreikis investicijoms dabar sumažėjęs. Ateityje investicijoms skirsime apie 30-35 proc. mūsų pajamų.

Plėtojame ne tik pagrindines paslaugas, daug investuojame ir į verslą, nesusijusį su paslaugomis, iš kurių mes gauname didžiausias pajamas. Daug dėmesio skiriame ir interneto, duomenų perdavimo, naujomis telerinkodaros paslaugoms plėtoti, įvairiems rangos darbams atlikti. Šios paslaugos bus ypač svarbios dirbant konkurencijos sąlygomis.

M.D.:

– Gal galite daugiau papasakoti apie tai, kokių turite su tuo susijusių planų ?

T. P.:

– Aš niekada nesu linkęs prognozuoti ir negaliu atskleisti konkrečių verslo planų, tačiau galiu pasakyti kad interneto, telerinkodaros, duomenų perdavimo paslaugos yra tos paslaugos, kurias teiksime ir už Lietuvos ribų. Pradėjus dirbti konkurencijos sąlygomis pagrindinis Bendrovės tikslas bus išlaikyti tą patį pelno lygį bei užimti daugiau interneto ir duomenų perdavimo paslaugų rinkos, kuri jau dabar yra laisva konkurencijai. Kai kurie analitikai ir žurnalistai prognozuoja, kad mes turėsime sunkumų, nes jų turėjo Estijos ryšių įmonė. Sutinku, kad, pradėjus dirbti konkurencijos sąlygomis, pajamos iš įprastų Bendrovės veiklos sričių sumažės, bet tikrai ne tiek, kiek prognozuojama spaudoje.

Mes jau po metų turėsime geresnes galimybes ir būsime kur kas geriau pasirengę kokybiškai teikti įvairias paslaugas, lyginant su telekomunikacijų įmonėmis kitose šalyse, kai jų rinka buvo atverta laisvai konkurencijai.

Jau dabar „Lietuvos telekomas” turi tik 75 proc. fiksuoto telefono ryšio rinkos. Turiu omenyje tarptautinius skambučius. Mobiliojo ryšio bendrovės per pastaruosius 3 metus nesinaudoja mūsų tinklu skambučiams į užsienį. Taip pat galėčiau paminėti žinybinių telefono ryšio tinklų įrengimą. Iš tikrųjų mes turime daugiau konkurentų, nei praėjusiai metais turėjo Estijos telekomas.

M. D.:

– Jūs turite omenyje stoteles PBX ?

T. P.:

– Tai tik vienas atvejis, yra jų ir daugiau.
Bendrovės pajamos iš vienos linijos yra daug mažesnės negu Latvijos įmonėje ir sudaro apie 75 proc. tų pajamų, kurias gauna Latvijos įmonė iš vienos linijos. Tai ne telefono naudojimo klausimas. Bendrovės vietinių pokalbių srautas yra beveik toks pat kaip ir Latvijoje. Mūsų paslaugų kainos šiek tiek mažesnės nei Latvijoje. Pagrindinė priežastis yra ta, kad Latvijos įmonė iš tiesų turi monopolį, o mes ne. Lietuvoje realiai jau yra konkurencija.

Mes dirbame efektyviai ir, esu įsitikinęs, kad taip bus ir toliau. Bendrovės išlaidos linijai yra daug mažesnės nei Estijos ar Latvijos įmonių. Veiklos išlaidos vienai linijai sudaro apie 60 proc. Latvijos veiklos išlaidų. Tai jokiu būdu ne todėl, kad latvijos įmonėje atlyginimai yar didesni – „Lietuvos telekomo” išlaidos personalui yra panašios kaip Latvijos įmonėje. Tačiau mūsų veikla, nepaisant to, kad Latvijos įmonė investuoti pradėjo jau nuo 1994 metais, yra daug efektyvesnė. Tai reiškia, kad „Lietuvos telekomas” investuoja protingiau. Be to mums pasisekė susitarti su tiekėjais dėl palankių kainų. Dėl minėtų priežasčių mūsų EBITDA marža yra per 50 proc. Ji yra didesnė nei Latvijoje ar daugelyje kitų šalių, tad bendrovė yra gana pelninga. Mūsų tikslas – kad grynasis pelnas sudarytų bent jau 10 proc. gautų pajamų. Galbūt 2003 metais gaunamos pajamos šiek tiek sumažės, bet tikime, kad šis sumažėjimas nebus toks ženklus, koks jis buvo Estijos įmonėje.

Svarbi Lietuvos Vyriausybės ir Ryšių reguliavimo tarnybos užduotis yra sukurti reikiamus įstatymus iki telekomunikacijų rinkos liberalizavimo.

Ypač aktualus yra atviro tinklo klausimas. Daugelis mano, jog atviro tinklo klausimas yra susijęs tik su „Lietuvos telekomo” tinklu. Norėčiau pabrėžti, kad šis klausimas liečia visus Lietuvoje veikiančius operatorius. Atviro tinklo principas reiškia, kad kiekvienas operatorius turi nuomoti kitiems savo tinklą, savo pajėgumus. Bendrovė žino, kad ji bus įpareigota išnuomoti savo įrenginius, tačiau tikrai nenuomosime tinklo įrenginių už mažesnį mokestį nei išlaidos, turint galvoje ir nusidėvėjimą. Bendrovė taip pat galės prašyti kitų operatorių išnuomoti jai jų tinklus. Kad būtų sukurti geri įstatymai, taisyklės, turi bendradarbiauti ir Seimas, ir Vyriausybė, ir RRT, ir visi operatoriai. Malonu, kad dabartinė Vyriausybė supranta, kaip svarbu sukurti naujas taisykles.

Dar viena užduotis, kurią turi padaryti RRT – apibrėžti paslaugas. Taikomos naujos technologijos, atsiveria naujos galimybės, pavyzdžiui, interneto telefonija. Yra prieštaravimų, skirtingų nuomonių.

Be to, RRT, Vyriausybė, Seimas turi gerai apsvarstyti, kas ir kaip bus reguliuojama, kai rinka taps laisva. Bendros kryptys rodo, kad laisvosiose rinkose reguliuojama vis mažiau. Kainas ir visa kita diktuoja rinka, o ne reguliuotojai. Taip bus patikrinta ir tai, kaip Lietuva pasirengusi laisvosios rinkos ekonomikai, taip pat RRT profesionalumas bei pasirengimas priimti aktus. Tai vėlgi nėra susiję tik su „Lietuvos telekomu”, bet ir su kitais telekomunikacijų rinkos dalyviais, užimančiais pagrindines pozicijas įvairiose srityse. Liberalizavus telekomunikacijų rinką kiekvienas galės bandyti konkuruoti – mobiliojo ryšio bendrovės, kabelinės televizijos. Viskas priklausys nuo to, kas iš jų bus pakankamai stiprus, lankstus ir galės tinkamai veikti. Tikimės, kad mes būsime tokie.

Kalbant apie Bendrovės akcijų kainą, tai gana juokingas dalykas.
Šiandien mūsų akcijos kaina yra 1,30 lito (rugsėjo 9 d.). Ji visai neatspindi Bendrovės veiklos ir perspektyvų. Užsienio investuotojai ir užsienio bankai pasitiki mumis kaip bendrove, o akcijų kaina yra maža dėl vertybinių popierių rinkų padėties. Pasaulyje ryšių įmonės daro specialius pranešimus apie galimą pelno sumažėjimą, ypač daug rūpesčių turi tos įmonės, kurios teikia tik interneto paslaugas, kurios bando pirkti rinkos dalį ir moka už tai. „Financial Time” duomenimis, per praėjusius pusę metų buvo panaikinta 300 tūkstančių interneto verslo srities darbo vietų. Tačiau nepaisant to, yra bendrovių, kurių pelnas didėja, gal ne tiek, kiek tikisi analitikai, – tai „Siemens”, „Nokia”, „Telia”.

Dabartinė „Lietuvos telekomo” veikla turi nedaug sąsajų su akcijų kaina, nes akcijų vertė visų pirma krinta dėl bendrų telekomunikacijų rinkos krypčių ir sumažėjusio pasitikėjimo ryšių bendrovėmis. Kalbant apie „Lietuvos telekomą”, jis yra gana maža pasaulio telekomunikacijų rinkos dalis. Pasaulyje šiuo metu investuotojai pasitraukia iš telekomunikacijų rinkos. Pirma jie investicijas baigia Rytų, vidurio Europos rinkoje. Todėl nors Bendrovė dirba neblogai, mūsų padėtis yra sudėtinga, nes Lietuva nėra ta šalis, kur investuotojai norėtų investuoti. Vilniaus nacionalinė vertybinių popierių birža yra tikrai maža, ji negali dirbti viena, turėtų sudaryti bendradarbiavimo sutartis. Esame labai patenkinti, kad jau pasirašytas memorandumas su Varšuvos vertybinių popierių birža. Kuo greičiau šis bendradarbiavimas įsibėgės, tuo daugiau investuotojų ateis į Lietuvą.

Antra priežastis – tik 17-18 proc. Bendrovės akcijų laisvai kotiruojamos biržoje. Buvo atvejų, kai investuotojai norėjo pirkti mūsų akcijų. Tai buvo stambūs investuotojai, norėję pirkti daug akcijų. Tai, ką galėjome jiems pasiūlyti, jiems buvo per mažai.

Taigi Bendrovė labai priklauso nuo pasaulio rinkų, krypčių ir Vilniaus nacionalinės vertybinių popieriaus biržos. Mes mes siekiame įtikinti užsienio investuotojus, tačiau to neužtenka. Laikraščiuose skaitau, kad mūsų akcijų vertė maža, nes blogas įmonės įvaizdis. Naivu teigti, kad akcijų kaina maža, nes Bendrovės įvaizdis blogas. Kiekienas investuojas žiūri į įmonės rodiklius ir į galimybes ateityje plėstis, o ne į tai, kokia mūsų pozicija šalyje, ir į tai, kiek karikatūrų išspausdina laikraščiai.

Dabartinė Vyriausybė yra protinga partnerė. Ne todėl, kad per šias derybas gavome ką nors papildomai: mes nieko negavome. Vyriausybė, daranti aiškius sprendimus, išvengianti dvejonių, disciplinuota, turinti veiklos kryptį, aiškią programą, kurią įgyvendina, yra geriau nei dvejojanti Vyriausybė. Konstruktyvus dialogas tarp Vyriausybės ir „Lietuvos telekomo”, kuris yra vienintelė Lietuvos bendrovė, kurios akcijos kotiruojamos už Lietuvos ribų, padeda Lietuvai tapti patrauklesne užsienio investuotojams. Tai padės šaliai ateityje – bus stabilesnė padėtis, plėtosis pramonė. Ir tai yra kryptis, kuria eina dabartinė Vyriausybė. Manau, kad ši Vyriausybė tęs pradėtą privatizavimą ir eis į Europos Sąjungą daug tinkamesniu keliu nei buvusi Vyriausybė. Istorija yra istorija, geriau žiūrėti į ateitį.

Mes atėjome iš dviejų šalių – Švedijos ir Suomijos, ypač iš Švedijos, kur socialdemokratai valdžioje buvo labai ilgai. Šiuo metu Suomijos Vyriausybė mišri – socialdemokratai ir konservatoriai, ministras pirmininkas yra socialdemokratas. Abiejose šalyse Vyriausybės privatizuoja ir kartu stengiasi išlaikyti socialinį balansą, abiejų šalių padėtis gera. Tai stabilios, į ateitį žiūrinčios šalys.

Lietuvos rytas