Monthly Archives: August 2001

G. Jakavonis teigia, jog telekomas nesilaiko Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo

Ar didžiausiai šalies telekomunikacijų bendrovei “Lietuvos telekomas” galioja verslo etika, viešai suabejojo valdančiosios socialliberalų partijos narys, jos frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Gediminas Jakavonis.

Kaip savo abejones pagrindžiantį pavyzdį jis nurodo vienos iš dviejų UAB “Jartangas” priklausančių telefonų linijų atjungimą, su kuria sujungta šios įmonės patalpų signalizacija, iš anksto nepranešus ir neįspėjus. Ši linija ketvirtadienį buvo atjungta apie 16 val.

“Bendrovei neliko kitos išeities, kaip tik kviestis apsaugos policiją ir susidurti su papildomais nuostoliais. Firmos vadovai neatmeta tikimybės kreiptis į teismą”, – sakoma Seimo nario penktadienį išplatintame pranešime spaudai.

Jo nuomone, nors “Lietuvos telekomas” viešai deklaruoja, kad rūpinasi savo abonentais, praktiškai yra visiškai atvirkščiai – sėkmingai gerindamas aptarnavimo ir teikiamų paslaugų kokybę jis imasi vienašališkų veiksmų, neatsižvelgdamas į verslininkų nuostolius bei toliau sistemingai nesilaiko įstatymų.

Seimo nario duomenimis, prieš tris savaites telekomunikacijų įmonė buvo atjungusi abi “Jartango” parduotuvės telefono linijas, motyvuodama nesumokėtomis sąskaitomis. Anot G.Jakavonio, tik po kelių dienų susivokta, kad atjungtas ne tas abonentas.

Socialliberalo įsitikinimu, kad “Lietuvos telekomas” nesilaiko verslo etikos, jau seniai nieko nestebina. “Telekomas nesilaiko Lietuvos įstatymų, – sakė jis, – pavyzdžiui, Buhalterinės apskaitos įstatymo”.

Neseniai tapo žinoma, kad “Lietuvos telekomas” gyventojams išrašinės sąskaitas kartą per du mėnesius. Tuo tarpu minėtame Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, kad sąskaitos turi būti pateikiamos kas mėnesį.

“Įdomu, kad iki šiol negirdėti Mokesčių inspekcijos pozicijos, kuri tarsi ir turėtų kontroliuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo laikymąsi”, – sakė G.Jakavonis.

ELTA

“Lietuvos telekomo” reikalavimai akcininkams kertasi su įstatymais?

Finansų maklerio Kęstučio Kupšio civilinėje byloje akcinei bendrovei “Lietuvos telekomas” (LT) dėl pažeistų neturtinių akcininko teisių gynimo įvyko naujas posūkis. Šiandien įvykusiame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo posėdyje smulkusis akcininkas Kęstutis Kupšys pagaliau gavo iš “Lietuvos telekomo” atstovų komercinės paslapties neplatinimo įsipareigojimo tekstą, pranešė “Verslo konsultacijų spektras”.

Įsipareigojimas numato milijonines baudas bet kokiam akcininkui, ne tik tokį įsipareigojimą pasirašiusiam ir pažeidusiam, bet net ir nepažeidusiam.

Įsipareigojimo tekste, kurį prieš savaitę patvirtino AB “Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Tapio Paarma, esama teiginių, prieštaraujančių ne tik sveikam protui, bet ir Lietuvos Civiliniam kodeksui bei Lietuvos įstatymams, teigiama pranešime spaudai.

Pavyzdžiui, bendrovė reikalauja, kad akcininkas atlygintų bendrovei nuostolius dėl Įsipareigojimo pažeidimo nustačiusi net ne patį “faktinio pažeidimo faktą”, bet ir “realiai grėsusio Įsipareigojimo pažeidimo faktą”, bei sumokėtų milijoninę baudą. Be to, bendrovė reikalauja, kad akcininkas įkeistų turtą, pateiktų laidavimus ir garantijas, kurie rodytų, kad akcininkas pajėgus sumokėti baudą.

LT akcininkas Kęstutis Kupšys, kol kas nutaręs nepasirašyti po tokiu prieštaraujančiu įstatymams ir plėšikišku įsipareigojimu, civilinėje byloje gina savo teises susipažinti su bendrovės valdybos posėdžių protokolais. Akcinių bendrovių įstatyme numatyta kiekvieno akcininko teisė susipažinti su tokiais dokumentais, pateikus raštišką pasižadėjimą saugoti komercines paslaptis. Deja, LT generalinio direktoriaus Tapio Paarma vadovaujama administracija jau beveik metus atsisako patenkinti daugkartinius akcininko prašymus.

Finansų makleris Kęstutis Kupšys spėja, kad įsipareigojimo tekstas specialiai surašytas taip, kad smulkiems akcininkams nekiltų nė menkiausias noras domėtis AB “Lietuvos telekomas” vidiniais reikalais, ir vertina tai kaip eilinį akcininko teisių pažeidimą, dirbtinai sudarant jam kliūtis gauti informaciją apie bendrovę. Todėl akcininkas neatmeta galimybės dėl administracijos veiksmų dar kartą kreiptis į teismą dėl administracinės bylos iškėlimo ir pasiekti, kad LT vadovui būtų paskirta bauda. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas akcininkų teises pažeidusiam įmonės vadovui numato nuo dviejų iki dešimties tūkstančių litų baudą, o už pakartotinį pažeidimą galimas nušalinimas nuo pareigų, sakoma pranešime.

“Dėl priešiškų kai kurių akcinių bendrovių vadovų veiksmų smulkieji Lietuvos investuotojai gali visiškai prarasti norą investuoti į biržoje kotiruojamus vertybinius popierius”, sakė Kęstutis Kupšys. Anot maklerio, Lietuvos piliečiai valdo tik apie 10 procentų maklerių sąskaitose apskaitomų akcijų, ir ši dalis vis mažėja. Jo manymu, tokį privačių asmenų pasyvumą akcijų rinkoje, be kitų priežasčių, sąlygoja ir neretai sutinkama bendrovių vadovų nepagarba smulkiesiems akcininkams.

www.DELFI.lt
2001 rugpjūčio mėn. 28 d.

“Lietuvos telekomo” reikalavimai akcininkams peržengia sveiko proto ribas, tvirtina K. Kupšys

Finansų maklerio Kęstučio Kupšio civilinėje byloje akcinei bendrovei “Lietuvos telekomas” (LTEL) dėl pažeistų neturtinių akcininko teisių gynimo įvyko naujas posūkis. Šiandien įvykusiame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo posėdyje smulkusis akcininkas Kęstutis Kupšys pagaliau gavo iš “Lietuvos telekomo” atstovų komercinės paslapties neplatinimo įsipareigojimo tekstą. Keista, bet įsipareigojimas numato milijonines baudas bet kokiam akcininkui, ne tik tokį įsipareigojimą pasirašiusiam ir pažeidusiam, bet net ir nepažeidusiam.

Įsipareigojimo tekste, kurį prieš savaitę patvirtino AB “Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Tapio Paarma, esama teiginių, prieštaraujančių ne tik sveikam protui, bet ir Lietuvos Civiliniam kodeksui bei Lietuvos įstatymams. Pavyzdžiui, bendrovė reikalauja, kad akcininkas atlygintų bendrovei nuostolius dėl Įsipareigojimo pažeidimo nustačiusi net ne patį “faktinio pažeidimo faktą”, bet ir “realiai grėsusio Įsipareigojimo pažeidimo faktą”, bei sumokėtų milijoninę baudą. Be to, bendrovė reikalauja, kad akcininkas įkeistų turtą, pateiktų laidavimus ir garantijas, kurie rodytų, kad akcininkas pajėgus sumokėti baudą.

LTEL akcininkas Kęstutis Kupšys, kol kas nutaręs nepasirašyti po tokiu prieštaraujančiu įstatymams ir plėšikišku įsipareigojimu, civilinėje byloje gina savo teises susipažinti su bendrovės valdybos posėdžių protokolais. Akcinių bendrovių įstatyme numatyta kiekvieno akcininko teisė susipažinti su tokiais dokumentais, pateikus raštišką pasižadėjimą saugoti komercines paslaptis. Deja, LTEL generalinio direktoriaus Tapio Paarma vadovaujama administracija jau beveik metus atsisako patenkinti daugkartinius akcininko prašymus.

Finansų makleris Kęstutis Kupšys spėja, kad įsipareigojimo tekstas specialiai surašytas taip, kad smulkiems akcininkams nekiltų nė menkiausias noras domėtis AB “Lietuvos telekomas” vidiniais reikalais, ir vertina tai kaip eilinį akcininko teisių pažeidimą, dirbtinai sudarant jam kliūtis gauti informaciją apie bendrovę. Todėl akcininkas neatmeta galimybės dėl administracijos veiksmų dar kartą kreiptis į teismą dėl administracinės bylos iškėlimo ir pasiekti, kad LTEL vadovui būtų paskirta bauda. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas akcininkų teises pažeidusiam įmonės vadovui numato nuo dviejų iki dešimties tūkstančių litų baudą, o už pakartotinį pažeidimą galimas nušalinimas nuo pareigų.

“Dėl priešiškų kai kurių akcinių bendrovių vadovų veiksmų smulkieji Lietuvos investuotojai gali visiškai prarasti norą investuoti į biržoje kotiruojamus vertybinius popierius”, sakė Kęstutis Kupšys. Anot maklerio, Lietuvos piliečiai valdo tik apie 10 procentų maklerių sąskaitose apskaitomų akcijų, ir ši dalis vis mažėja. Jo manymu, tokį privačių asmenų pasyvumą akcijų rinkoje, be kitų priežasčių, sąlygoja ir neretai sutinkama bendrovių vadovų nepagarba smulkiesiems akcininkams.

Su bylos medžiaga galima susipažinti Internete adresu http://www.atvirai.lt/telekomas.

“Verslo konsultacijų spektras”

Ryšių reguliavimo tarnyba kaltinama neveiklumu

Telekomunikacijų operatoriai Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) prikiša neveiklumą, mat ši, žadėjusi nustatyti tvarką, pagal kurią operatoriai galėtų naudotis telekomui priklausančiais kabelių kanalais, iki šiol to nepadarė.

UAB “Delfi internet” (DI), ketinanti Vilniaus mieste kurti nuosavą duomenų perdavimo optinį tinklą, dar pavasarį kreipėsi į AB “Lietuvos telekomas” prašydama išnuomoti duomenų perdavimo kanalus. “Telekomas nuolat atsakydavo, jog išnuomoti kanalus nėra techninių galimybių, ir siūlė naudotis ne kanalais, o jų teikiama plačiajuosčio ryšio paslauga”, – pasakojo Pranas Slušnys, DI generalinis direktorius.

Patikrinti, ar tikrai tokių galimybių nėra, anot p. Slušnio, neįmanoma, nes nėra nustatyta tvarkos.

Tuo tarpu RRT yra parengusi bendrojo naudojimosi vamzdynais, kabelių kanalais ir kitais telekomunikacijų įrenginiais taisykles, kurios turėtų reglamentuoti šią sritį ir padėtų išvengti nesusipratimų ar operatorių diskriminacijos. “Tačiau taisyklės taip ir nepatvirtintos. RRT tik žodžiais deklaruoja, kad rengiasi reglamentuoti šią sritį, bet realiai nieko nepadaryta”,– konstatuoja p. Slušnys.

Plačiau skaitykite S. Migonytės straipsnyje “Operatoriai nepatenkinti ryšių reguliatoriumi” (“Verslo žinios”).

www.jt.lt

PHARE padės Ryšių reguliavimo tarnybai

Europos Sąjungos programa PHARE numato skirti lėšų Lietuvoje šiemet pradėjusiai veikti naujai valstybės institucijai – Ryšių reguliavimo tarnybai. Ketvirtadienį tarnybos būstinėje Vilniuje lankėsi Europos konsultacinių kompanijų atstovai, kurie yra pareiškę norą dalyvauti rugsėjo mėnesį vyksiančiame konkurse dėl PHARE programos įgyvendinimo, informavo Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė spaudai.

Projekte numatytos trys pagrindinės kryptys: konsultantų pagalba rengiant teisės aktus ir norminius dokumentus, Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojų apmokymas ir kvalifikacijos kėlimas visose ryšių reguliavimo srityse, techninės bazės stiprinimas.

Kompanijų atstovai apžiūrėjo Ryšių reguliavimo tarnybos turimą techninę bazę.

Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Vyriausybės įsteigta 2001 m. gegužės 1 d. Pagrindiniai šios tarnybos tikslai – tinkamai vykdyti telekomunikacijų rinkos priežiūrą, užtikrinti, kad telekomunikacijų operatoriai nebūtų diskriminuojami ir turėtų vienodas, aiškiai apibrėžtas konkurencines sąlygas savo verslui plėtoti, garantuoti, kad būtų atstovaujama ir telekomunikacijų paslaugų vartotojų interesams, taip pat, kad būtų efektyviai naudojami riboti valstybiniai telekomunikacijų “ištekliai”: dažniai, numeravimas ir pan.

ELTA

Telekomo siurprizai

Šviežus AB “Lietuvos telekomas” siurprizas – nutarimas sąskaitas abonentams pateikti kas du mėnesius. Tokiu būdu pirmieji abonentai, kurie gaus sąskaitas nurodytu adresu, turės mokėti už dviejų mėnesių pokalbius ir abonentinį mokestį už tris mėnesius – už du praėjusius ir vieną ateinantį. Vien tik abonentinis mokestis už 3 mėnesius sudaro 57 litus, o pridėjus dar ir mokesčius už dviejų mėnesių pokalbius, sumos susidaro tikrai nemažos.

“Telekomas ne tik toliau didina paslaugų kainas bei įvedinėja naujus mokesčius, bet ir susigalvoja visiems privalomas paslaugas ir atsiskaitymo būdus, kurie tik apsunkina vartotojų gyvenimą” – sakė Seimo narys Gediminas Jakavonis.

Sprendimą už paslaugas atsiskaityti kas du mėnesiai AB “Lietuvos telekomo” vadovybė grindžia teiginiu, kad daugelyje Europos šalių yra taip atsiskaitoma. “Tačiau ponas Tapio Parma neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos piliečiai negauna tokių atlyginimų kaip “daugelyje Europos šalių”, – komentavo G. Jakavonis.

Klientai, turėję pagal telekomo pateikiamą grafiką gauti sąskaitas paštu, bet jų negavę nurodytą mėnesį, turi patys kreiptis į bendrovės klientų aptarnavimo padalinius, kur jiems bus išduota sąskaitos kopija. “Juokinga iš kalno reikalauti, kad jis eitų pas Mahomedą. Manyčiau, jeigu jau telekomas nusprendė taikyti naują atsiskaitymo sistemą, tai bent jau turėtų pasirūpinti sėkmingu jos funkcionavimu, o ne laukti, kol žmonės su šypsena veide eis išsiaiškinti, kur jiems nunešti paskutinius savo pinigus,” – stebėjosi G. Jakavonis.

Nuo šiol gyventojai atsiskaitydami už “Lietuvos telekomo” suteiktas paslaugas, mokės ir mokesčius priimančių įstaigų nustatytą mokestį. Prieš įdiegiant naują atsiskaitymo sistemą, žmonėms papildomų mokesčių mokėti nereikėjo.

“Aš ilgai maniau, kad tik valstybė turi privilegiją naujiems mokesčiams įvedinėti, – sakė G.Jakavonis.

Kaip žinoma, nuo šio mėnesio pradžios visų “Lietuvos telekomo” abonentų pokalbių telefonu mokesčiai pradėti skaičiuoti sekundžių tikslumu. Kartu įvestas telefono pokalbio sujungimo mokestis, pastebimai pabranginęs trumpus vietinius pokalbius. “Įvedus naujus tarifus, sujungimo mokestis atsiperka tik kalbant ilgiau nei 12 minučių, tačiau šiais laikais tokią prabangą, kaip paplepėjimas telefonu, sau gali leisti toli gražu ne kiekvienas”, – pastebėjo G. Jakavonis.

Pabrango ir tarpmiestiniai pokalbiai, padidėjo abonentinis mokestis. G.Jakavonio teigimu, tam tikros simbolinės nuolaidos socialiai remtiniems asmenims padėties iš esmės nekeičia. “Tos nuolaidos tiesiog juokingos, – piktinosi Seimo narys, – socialiai remtiniems asmenims taikomi tokie pat pokalbių tarifai, visą nuolaidą tesudaro du litai: socialiai remtinų asmenų abonentinis mokestis už telefono liniją per mėnesį yra 17 litų, likę gyventojai moka 19 litų.”

“Lietuvos telekomas” nekelia pasitikėjimo nei šalies gyventojams, nei biržai. “Matyt, ne be pagrindo telekomo akcijos biržoje rekordiškai nuvertėjo”, – sakė jis.

Gediminas Jakavonis, mob. tel: 8(298) 42678. Giedrė Venslauskaitė, 8(282) 16344.

ebiz, 08-17-01

Kaune – mitingas prieš telekomo kainų politiką

Maždaug du šimtai radikalių politinių jėgų rėmėjų ketvirtadienį Kaune surengė mitingą, kuriame protestavo prieš bendrovės “Lietuvos telekomas” kainų didinimo politiką. Mitinguotojai reikalavo palikti tik abonentinį telefono mokestį, ragindami priešingu atveju nuo rugsėjo 1-osios nemokėti komunalinių mokesčių.

Mitinge netruko įžeidimų Lietuvos valdžios ir “Lietuvos telekomo” vadovų adresu. Oratoriai ragino šalyje įvesti diktatūrą ir išvyti “Lietuvos telekomo” Tapio Paarmą.

Mitingą prieš “Lietuvos telekomo” vykdomą politiką organizavo visuomeninė organizacija Liaudies vienybės sąjunga, kuri įregistruota 1997 metų kovą Kauno miesto savivaldybėje.

Pasak šios sąjungos pirmininko Jurijaus Subotino, “reikia solidarių ir ryžtingų priemonių prieš valdžios ir investuotojų savivalę”.

Taip pat mitingo organizatoriai pakvietė rugpjūčio 26 dieną 22 valandą 3 minutėms išjungti šviesą.

“Taip jūs parodytumėte, kad esat solidarūs ir prieš telekomo kainų didinimą”, – mitinge sakė J.Subotinas.

Kviesdamas nemokėti komunalinių mokesčių, J.Subotinas teigė, kad kad pats “dėl telekomo savivalės” mokesčių nemoka jau 3 metus ir įsiskolino daugiau kaip 6 su puse tūkst. litų.

Susirinkusiems žmonėms J.Subotinas sakė, jog “bijoti neverta, visų neiškels iš butų”.

“T.Paarma nemoka valstybinės kalbos ir už tai jį reikia atleisti”, – mitinge sakė Liaudies sąjungos “Už teisingą Lietuvą” pirmininko pavaduotojas Vytautas Lazinka.

Pasak jo, “tuojau pat reikia nutraukti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą ir nepardavinėti žemės užsieniečiams”.

“Esate veršių tauta, kur buvote anksčiau?”, – retoriškai klausė Liaudies patriotų sąjungos atstovas, buvęs nacionalsocialistas Visvaldas Mažonas.

BNS
2001 rugpjūčio mėn. 17 d.

Gediminas Jakavonis vėl užsipuolė telekomą

Seimo socialliberalų frakcijos seniūno pavaduotojas Gediminas Jakavonis teigia, kad nauja “Lietuvos telekomo” paslaugų apmokėjimo tvarka vartotojus tik apsunkina. “Telekomas ne tik toliau didina paslaugų kainas bei įvedinėja naujus mokesčius, bet ir susigalvoja visiems privalomas paslaugas ir atsiskaitymo būdus, kurie tik apsunkina vartotojų gyvenimą”, – sako parlamentaras pranešime spaudai.

Jo įsitikinimu, tokiais savo veiksmais “Lietuvos telekomas” nekelia pasitikėjimo nei šalies gyventojams, nei biržai. “Matyt, ne be pagrindo telekomo akcijos biržoje rekordiškai nuvertėjo”, – mano G.Jakavonis.

Seimo narys kritikuoja telekomunikacijų bendrovės sprendimą sąskaitas abonentams pateikti kas du mėnesius, nes pirmieji abonentai turės mokėti už dviejų mėnesių pokalbius ir abonentinį mokestį už tris mėnesius – už du praėjusius ir vieną ateinantį.

“Vien tik abonentinis mokestis už 3 mėnesius sudaro 57 litus, o pridėjus dar ir mokesčius už dviejų mėnesių pokalbius, sumos susidaro tikrai nemažos”, – teigia socialliberalas.

Sprendimą už paslaugas atsiskaityti kas du mėnesiai “Lietuvos telekomo” vadovybė grindžia teiginiu, kad daugelyje Europos šalių yra taip atsiskaitoma. “Tačiau ponas Tapijas Parma neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos piliečiai negauna tokių atlyginimų kaip “daugelyje Europos šalių”, – komentuoja G. Jakavonis.

Frakcijos seniūno pavaduotojas kritikuoja ir tą niuansą, kai sąskaitų nurodytą mėnesį negavę klientai patys turi kreiptis į bendrovės klientų aptarnavimo padalinius, kur jiems bus išduota sąskaitos kopija.

“Juokinga iš kalno reikalauti, kad jis eitų pas Mahometą. Manyčiau, jeigu jau telekomas nusprendė taikyti naują atsiskaitymo sistemą, tai bent jau turėtų pasirūpinti sėkmingu jos funkcionavimu, o ne laukti, kol žmonės su šypsena veide eis išsiaiškinti, kur jiems nunešti paskutinius savo pinigus”, – stebėjosi G. Jakavonis.

Nuo šiol “Lietuvos telekomo” klientai turės mokėti ir mokesčius priimančių įstaigų nustatytą mokestį, ko iki šiol daryti nereikėjo, nuo šio mėnesio įvestas sujungimo mokestis.

Seimo nario įsitikinimu, simbolinės “Lietuvos telekomo” nuolaidos socialiai remtiniems asmenims padėties iš esmės nepakeis.

“Tos nuolaidos tiesiog juokingos – socialiai remtiniems asmenims taikomi tokie pat pokalbių tarifai, visą nuolaidą tesudaro 2 litai: socialiai remtinų asmenų abonentinis mokestis už telefono liniją per mėnesį yra 17 litų, likę gyventojai moka 19 litų”, – teigia jis.

ELTA
2001 rugpjūčio mėn. 17 d.

G. Jakavonis kritikuoja “Lietuvos telekomo” paslaugų apmokėjimą

Seimo socialliberalų frakcijos seniūno pavaduotojas Gediminas Jakavonis teigia, kad nauja “Lietuvos telekomo” paslaugų apmokėjimo tvarka kas du mėnesius vartotojams yra nepatogi ir juos apsunkina.

“Telekomas ne tik toliau didina paslaugų kainas bei įvedinėja naujus mokesčius, bet ir susigalvoja visiems privalomas paslaugas ir atsiskaitymo būdus, kurie tik apsunkina vartotojų gyvenimą”, – sako parlamentaras penktadienį išplatintame pranešime spaudai.

Jo įsitikinimu, tokiais savo veiksmais “Lietuvos telekomas” nekelia pasitikėjimo nei šalies gyventojams, nei biržai. “Matyt, ne be pagrindo telekomo akcijos biržoje rekordiškai nuvertėjo”, – mano G.Jakavonis.

Seimo narys kritikuoja telekomunikacijų bendrovės sprendimą sąskaitas abonentams pateikti kas du mėnesius, nes pirmieji abonentai turės mokėti už dviejų mėnesių pokalbius ir abonentinį mokestį už tris mėnesius – už du praėjusius ir vieną ateinantį.

“Vien tik abonentinis mokestis už 3 mėnesius sudaro 57 litus, o pridėjus dar ir mokesčius už dviejų mėnesių pokalbius, sumos susidaro tikrai nemažos”, – teigia socialliberalas.

Sprendimą už paslaugas atsiskaityti kas du mėnesiai “Lietuvos telekomo” vadovybė grindžia teiginiu, kad daugelyje Europos šalių yra taip atsiskaitoma. “Tačiau ponas Tapijas Parma neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos piliečiai negauna tokių atlyginimų kaip “daugelyje Europos šalių”, – komentuoja G. Jakavonis.

Frakcijos seniūno pavaduotojas kritikuoja ir tą niuansą, kai sąskaitų nurodytą mėnesį negavę klientai patys turi kreiptis į bendrovės klientų aptarnavimo padalinius, kur jiems bus išduota sąskaitos kopija.

“Juokinga iš kalno reikalauti, kad jis eitų pas Mahometą. Manyčiau, jeigu jau telekomas nusprendė taikyti naują atsiskaitymo sistemą, tai bent jau turėtų pasirūpinti sėkmingu jos funkcionavimu, o ne laukti, kol žmonės su šypsena veide eis išsiaiškinti, kur jiems nunešti paskutinius savo pinigus”, – stebėjosi G. Jakavonis.

Nuo šiol “Lietuvos telekomo” klientai turės mokėti ir mokesčius priimančių įstaigų nustatytą mokestį, ko iki šiol daryti nereikėjo, nuo šio mėnesio įvestas sujungimo mokestis.

Seimo nario įsitikinimu, simbolinės “Lietuvos telekomo” nuolaidos socialiai remtiniems asmenims padėties iš esmės nepakeis.

“Tos nuolaidos tiesiog juokingos – socialiai remtiniems asmenims taikomi tokie pat pokalbių tarifai, visą nuolaidą tesudaro 2 litai: socialiai remtinų asmenų abonentinis mokestis už telefono liniją per mėnesį yra 17 litų, likę gyventojai moka 19 litų”, – teigia jis.

ELTA