Monthly Archives: July 2001

Konkurencijos tarybos tyrimas dėl “Lietuvos telekomo” užsitęsė

Konkurencijos taryba, vasarį pradėjusi tyrimą, ar bendrovės “Lietuvos telekomas” veiksmai teikiant interneto paslaugas atitinka Konkurencijos įstatymo reikalavimus, nutarė jį antrą kartą pratęsti iki rugsėjo mėnesio pabaigos.

Konkurencijos taryba anksčiau planavo šį tyrimą baigti birželio pabaigoje.

Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo valstybinei įmonei “Infostruktūra” paprašius išsiaiškinti, ar “Lietuvos telekomas”, nuo šių metų pradžios komutuojamomis telefono linijomis naujais tarifais pradėjęs teikti interneto paslaugas, nepažeidė Konkurencijos įstatymo, tai yra, ar šalies interneto paslaugų teikėjai gali vienodomis sąlygomis konkuruoti su “Lietuvos telekomu”.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė BNS sakė, kad tyrimas pratęstas siekiant jį papildyti reikiama informacija.

“Lietuvos telekomas”, šių metų pradžioje privatiems klientams pradėjęs teikti interneto paslaugas už mėnesinį 99 litų mokestį, sukėlė diskusijų tarp kitų interneto paslaugų teikėjų. Pastarųjų klientai, naudodamiesi interneto ryšiu komutuojamomis telefono linijomis, turėdavo mokėti ne tik paslaugų teikėjui už internetą, bet ir “Lietuvos telekomui” už praleistą internete laiką vietinių pokalbių tarifais.

Sausio pabaigoje Lietuvos interneto paslaugų teikėja “Delfi Internet” ir telekomunikacijų bendrovė “Bitė GSM” tapo pirmosiomis bendrovėmis šalyje, pasirašiusiomis su “Lietuvos telekomu” sutartį, leidžiančią klientams ne piko valandomis naudotis internetu už fiksuotą mėnesinį mokestį, papildomai nemokant už tai telekomui. Vėliau sutartis buvo pasirašyta ir su bendrove “Omnitel”.

BNS
2001 liepos mėn. 19 d.

Telia will not appeal UMTS license decision

Telia will not appeal UMTS license decision – Sweden must aintain the pace of its UMTS network rollout.

Telia will not appeal the decision made by the country dministrative court in Stockholm in which the court ruled that the UMTS licenses allocated by the National Post and Telecom Agency (PTS) should stand.

We will now put more effort into developing the network cooperation we started with Tele2 and utilise our technical competence to ensure that our customers gain access to the new UMTS services that will be made possible with the new third-generation technology, commented Telia CEO  Marianne Nivert in a statement.

The Swedish government recently invited UMTS operators in Sweden to participate in a dialogue to discuss Sweden’s possibilities to maintain its world-leading position in information technology. In the invitation, the government also mentioned a few of the unclear issues concerning UMTS licenses that have emerged in the wake of the court’s decision.

It’s urgent that the rollout of UMTS networks in Sweden gains momentum and the government’s initiative can have a major influence on this, said Marianne Nivert.

The analysis that was conducted in conjunction with the court’s verdict indicates that the county administrative court concluded hat Telia was right on several significant points, and that the criticism aimed at the PTS for its license allocation process was justified. The review also shows that Telia has ended up in a Catch 22 situation, in which the court states that the PTS made mistakes by not communicating the content of reports made by consultants, which were of importance for the way Telia’s license application was evaluated. At the same time, the court chose later not to consider Telia’s clarification of points brought up in the consultants’ reports.

Although Telia has a reason for appealing the court’s decision, Telia chooses to refrain from driving the court case further. The government’s initiative to discussions between UMTS operators and legislators will hopefully lead to greater clarity in licensing terms than continuing the appeal process.

Although Telia’s utmost intention is to refrain from further appeal, it may be necessary if another operator chooses to pursue the license allocation issue further. In this case, Telia will be forced to appeal the PTS’s decision in order to protect its rights if the appeal is continued.

For further information journalists can contact:

Ingrid Stenmark, Head Legal Counsel Business Area Mobile via Telia’s Pressoffice +46 8 713 58 30

“Lietuvos telekomas” kurs kompiuterinį švietimo įstaigų tinklą

Bendrovė “Lietuvos telekomas” ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) trečiadienį pasirašė sutartį dėl Administracinio švietimo tinklo projekto, pagal kurį iki rugsėjo 1 dienos ŠMM bei penkios jai pavaldžios institucijos bus sujungtos į vieną moderniausių Lietuvoje kompiuterinių tinklų.

Šiam projektui “Lietuvos telekomas” skyrė 1 mln. litų, ŠMM – 120 tūkst. litų.

Prie kompiuterinio tinklo nuo rugsėjo 1 dienos galės jungtis ir mokyklos. Tikimasi, jog ji padės ministerijai ne tik efektyviau administruoti švietimo sistemos institucijas ir mokyklas, bet ir įgyvendinti informacinės visuomenės kūrimo planus, teigiama ŠMM trečiadienį išplatintame pranešime spaudai.

ŠMM ir penkios jai pavaldžios institucijos – Švietimo informacinių technologijų centras, Pedagogų profesinės raidos centras, Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo plėtotės centras bei Švietimo aprūpinimo centras – į tinklą bus sujungti naudojant skaitmenines skirtąsias linijas.

Švietimo informacinių technologijų centre bus įrengtas optinis įvadas, kuris leis visiems tinklo vartotojams naršyti internete. Šešios administraciniu švietimo tinklu sujungtos institucijos naudosis bendru, ŠMM 896 Kb/s greitaveikos interneto kanalu.

“Manome, kad nepakanka tik kompiuterizuoti mokyklas – aukščiausio rango švietimo sistemos darbuotojai turi patys pažinti, pripažinti ir naudoti informacijos technologijas kasdieniame darbe. Esame įsitikinę, kad Administracinio švietimo tinklo projektas darniai įsilies į informacinės visuomenės kūrimo procesą”, – teigė “Lietuvos telekomo” Paramos švietimui projekto vadovas Vytautas Kavoliūnas.

Projektas pradedamas įgyvendinti liepos pabaigoje, darbus planuojama baigti iki rugsėjo 1 dienos. Visus techninius projekto darbus atliks bendrovė “Lietuvos telekomo verslo sprendimai”.

Administracinio švietimo tinklo projektas yra vienas iš dešimties “Lietuvos telekomo” vykdomų paramos švietimui programos “Kompasas” projektų. Paramos programa, kuriai bendrovė trejiems metams skyrė 6 mln. litų, pradėta 2000 metų rugpjūtį ir planuojama tęsti iki 2003 metų.

BNS

Interneto telefonija kursto nesantaiką

Praėjusią savaitę “Lietuvos telekomo” atnaujintas interneto telefonijos paslaugų teikimas tapo nesantaikos tarp Ryšių reguliavimo tarnybos ir telekomo židiniu. Interneto telefonija iki šiol teisiškai nėra reglamentuota paslauga, tačiau “Lietuvos telekomas” nusprendė ją traktuoti kaip vieną sričių, kurioms ši bendrovė turi išskirtines teises.

“Šią paslaugą laikome balso telefonija ir, mūsų tvirtu įsitikinimu, turime išskirtines teises teikti interneto telefoniją iki 2002 metų pabaigos”, – pareiškė “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Tapio Paarma.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus Tomo Barakausko teigimu, tokie teiginiai rodo telekomo nepagarbą įstatymams: “Telekomas neįgaliotas traktuoti šalies įstatymų sau naudinga prasme. Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kad ūkio subjektas pats sau prisiskirtų kažkokias teises”.

“Lietuvos telekomo” dukterinė įmonė “Voicecom” interneto telefoniją pradėjo teikti gegužės pradžioje, tačiau po kelių savaičių, kilus konfliktui su Ryšių reguliavimo tarnyba, bendrovė sustabdė paslaugų teikimą.

Praėjusią savaitę telekomas vėl atnaujino interneto telefonijos veiklą. T.Paarma pareiškė nesuprantąs, kodėl Ryšių reguliavimo tarnyba nesilaiko pažadų iki birželio pabaigos atlikti teisinį interneto telefonijos apibrėžimą.

Tuo tarpu T.Barakauskas teigė, jog tai netiesa – tokie pažadai nebuvo dalijami.

“Dar balandžio mėnesį pasirašėme protokolą, pagal kurį susitarėme, kad iki šių metų pabaigos bus parengta visa interneto telefonijos teisinė bazė ir apibrėžti šios paslaugos kokybės parametrai. Tačiau šį protokolą pasirašęs T.Paarma toliau elgiasi vienpusiškai. Tai nekorektiška”, – pabrėžė Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas.

Tačiau “Lietuvos telekomui” vienašališkai nusprendus, jog interneto telefonija įeina į jo monopolinių teisių sritį, ir vėl pradėjus teikti šias paslaugas, Ryšių reguliavimo tarnyba ketina kuo greičiau parengti teisinę bazę – iki liepos pabaigos. Tuomet visi rinkos dalyviai žinos interneto telefonijos teikimo sąlygas.

Pasak T.Barakausko, kol nėra teisinio apibrėžimo, uždrausti teikti šią paslaugą negalima, nes vadovaujamasi principu “kas neuždrausta, tas leidžiama”.

Tarnybos vadovas nesutiko su T.Paarmos nuomone, jog šią paslaugą turi būti leista teikti tik telekomui: “Apie interneto telefoniją neužsimenama jokiuose teisės aktuose – nei “Lietuvos telekomo” privatizavimo sutartyje, nei šiai bendrovei suteiktoje licencijoje, nei kituose dokumentuose. Telekomui niekada nebuvo suteiktos išskirtinės teisės teikti šią paslaugą”.

Telekomas savo ruožtu aiškina, jog interneto telefonija yra viena balso telefonijos paslaugų, kurios išskirtinės teisės priklauso šiai bendrovei. Argumentuodamas tokią logiką telekomas remiasi Europos Sąjungos (ES) direktyva, pagal kurią balso telefonija yra komercinė tiesioginio balso perdavimo realiu laiku paslauga per bendrąjį fiksuotą telefono tinklą arba kitus tinklus, jungiančius galinius taškus.

Tačiau T.Barakauskas teigė, jog cituodamas ES direktyvas ir skelbdamas interneto telefonijos monopolį telekomas prieštarauja pats sau – interneto telefonija nevyksta realiu laiku, ji perduodama ne per bendrąjį fiksuoto telefono tinklą ir gali būti nekomercinė paslauga.

“Visoje Europoje pripažįstama, kad interneto telefonija nėra fiksuoto telefono tinklo paslauga”, – pabrėžė T.Barakauskas.

“Lietuvos rytas”
2001 liepos mėn. 9 d.

Interneto telefonija kursto nesantaiką

Praėjusią savaitę “Lietuvos telekomo” atnaujintas interneto telefonijos paslaugų teikimas tapo nesantaikos tarp Ryšių reguliavimo tarnybos ir telekomo židiniu.

Interneto telefonija iki šiol teisiškai nėra reglamentuota paslauga, tačiau “Lietuvos telekomas” nusprendė ją traktuoti kaip vieną sričių, kurioms ši bendrovė turi išskirtines teises.

“Šią paslaugą laikome balso telefonija ir, mūsų tvirtu įsitikinimu, turime išskirtines teises teikti interneto telefoniją iki 2002 metų pabaigos”, – pareiškė “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Tapio Paarma.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus Tomo Barakausko teigimu, tokie teiginiai rodo telekomo nepagarbą įstatymams: “Telekomas neįgaliotas traktuoti šalies įstatymų sau naudinga prasme. Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kad ūkio subjektas pats sau prisiskirtų kažkokias teises”.

Praėjusią savaitę telekomas vėl atnaujino interneto telefonijos veiklą. T.Paarma pareiškė nesuprantąs, kodėl Ryšių reguliavimo tarnyba nesilaiko pažadų iki birželio pabaigos atlikti teisinį interneto telefonijos apibrėžimą.

Tuo tarpu T.Barakauskas teigė, jog tai netiesa – tokie pažadai nebuvo dalijami.

Plačiau skaitykite liepos 9 dienos “Lietuvos ryte”, M. Deksnio straipsnyje “Interneto telefonija kursto nesantaiką”.

www.jt.lt

“Lietuvos telekomas” atnaujino interneto telefonijos paslaugų teikimą

AB “Lietuvos telekomas” vakar atnaujino interneto telefonijos paslaugų teikimą. Ryšių reguliavimo tarnyba teigia, kad telekomas savivaliauja, ir žada, kad, liepą reglamentavus šias paslaugas, jas galės teikti ne tik telekomas, bet ir kiti rinkos dalyviai.

Telekomo antrinė įmonė UAB “Voicecom” nuo gegužės 22 d. laikinai neteikė interneto telefonijos paslaugų, pagrįstų IP protokolu. Tai ji padarė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) prašymu – tarnyba motyvavo, jog reikia laiko šių paslaugų statusui apibrėžti Lietuvoje. Vakar telekomas pranešė, jog iki šiol neišleista jokių teisės aktų, reglamentuojančių minėtas paslaugas, todėl jis neturi pagrindo ilgiau jų neteikti.

Be to, telekomas dar kartą priminė pagal galiojančius įstatymus turįs išskirtines teises teikti šią paslaugą Lietuvoje. Tuo tarpu Tomas Barakauskas, RRT vadovas, teigė, kad įmonė neturi jokio pagrindo skelbtis turinti interneto telefonijos monopolį.

Plačiau skaitykite S. Migonytės straipsnyje “Telekomas neturės monopolio” (“Verslo žinios”).

www.jt.lt

“Lietuvos telekomas” atnaujino interneto telefonijos paslaugų teikimą

Antradienį “Lietuvos telekomas” atnaujino interneto telefonijos paslaugų, pagrįstų IP protokolu, teikimą.

Gegužės pradžioje pradėjusios interneto telefonijos paslaugas teikti “Lietuvos telekomo” ir JAV kompanijos “Nexcom Telecommunications LLC” bendros įmonės “Voicecom” veikla buvo sustabdyta gegužės 22-ąją po Ryšių reguliavimo tarnybos perspėjimo. Tarnyba pareikalavo neteikti tokių paslaugų, kol įstatymu nėra reglamentuotas internetinės telefonijos supratimas.

Iki šiol nėra išleista jokių teisės aktų, reglamentuojančių interneto telefonijos paslaugas Lietuvoje, todėl “Lietuvos telekomas” teigia neturįs pagrindo ilgiau neteikti šių paslaugų, ypač atsižvelgdamas į tai, kad pagal galiojančius įstatymus AB “Lietuvos telekomas” turi išskirtines teises teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas.

“Lietuvos telekomo” pranešime primenami tokių paslaugų teikimą reglamentuojantys svarbiausieji tarptautiniai aktai: Europos Sąjungos atviro tinklo nuostata (ONP) – balso telefonijos direktyva, Europos Komisijos nuostata dėl balso telefonijos internetu (remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, o ypač direktyva 90/388/EEC), taip pat Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) telekomunikacijų sutarties interpretacija bei rengiamos Europos Sąjungos normos.

ONP – balso telefonijos direktyva (98/10/EC) pateikia tokį balso telefonijos apibrėžimą: “Balso telefonijos paslauga – tai komercinė tiesioginio balso perdavimo realiu laiku paslauga per bendrąjį fiksuotą telefono tinklą arba kitus tinklus, per kuriuos bet kuris vartotojas, pasinaudodamas įranga, prijungta prie vieno galinio tinklo taško tam tikroje vietoje, gali susisiekti su kitu vartotoju, turinčiu įrangą, prijungtą prie kito galinio tinklo taško”.

Būsimos Europos Sąjungos direktyvos (DG Informacinė visuomenė, darbinis dokumentas, Bendroji reguliavimo sistema elektroninio ryšio tinklams ir paslaugoms, 2000 m. balandžio 27 d., Briuselis, INFOSO A/1) vienodai traktuos visus tinklus ir visas direktyvas padarys nepriklausomas nuo technologijų. Tai jau yra numatyta valstybių narių projektiniuose tekstuose bei palaikančiuose komentaruose.

PPO telekomunikacijų sutartis jau traktuoja visas paslaugas nepriklausomai nuo technologijų. Todėl Europos Sąjungos bei PPO sekretoriato sutarties interpretacija teigia, kad balso telefonija internetu turi būti traktuojama kaip bet kuri balso telefonijos paslauga. Kaip prekybos sutartis ji leidžia ankstesnę paslaugos, esančios šalies įsipareigojimų sąraše, liberalizaciją, tačiau to nereikalauja. Todėl interpretacija numato, kad nei viena PPO narė negali reikalauti, kad balso telefonijos internetu paslauga būtų liberalizuota anksčiau, nei yra liberalizuotos balso telefonijos paslaugos, kurių liberalizavimo data numatyta įsipareigojimuose, t.y. interneto telefonijos paslauga laikoma balso telefonijos internetu paslauga.

Europos Komisijos nuostatą dėl balso telefonijos internetu (remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, o ypač Direktyva 90/388/EEC, (OJ No C 6,10.1.98, p. 4)) – yra dažniausiai cituojama Lietuvos institucijų kaip dokumentas, įteisinantis balso telefonijos internetu paslaugą ES. Ši nuostata buvo parengta ES Konkurencijos direktorato (DG) su aiškinamuoju tikslu sprendžiant konkurencijos bylas ES. Todėl šis dokumentas yra tik informacinio pobūdžio, tačiau jis nustatė, kad tais atvejais, kai interneto telefonijos sąvoka atitiks balso telefonijos apibrėžimo kriterijus, tai interneto telefonija turi būti traktuojama kaip balso telefonijos paslauga. Šio klausimo interpretacija dėl aukščiau išvardintų priežasčių šiandien yra palikta ES valstybių-narių interpretacijai. Europos Komisija taip pat nustatė keturis kriterijus, pagal kuriuos interneto telefonijos paslaugos turi būti prilygintos fiksuoto balso telefonijos paslaugoms.

ELTA

Telekomas savavališkai atnaujino interneto telefonijos paslaugų teikimą

Bendrovė “Lietuvos telekomas” nuo liepos 3 dienos atnaujino interneto telefonijos paslaugų, pagrįstų IP protokolu, teikimą, kuris buvo laikinai sustabdytas Ryšių reguliavimo tarnybos prašymu.

Sprendimą gegužės mėnesio pabaigoje sustabdyti “Voicecom” veiklą Ryšių reguliavimo tarnyba priėmė išnagrinėjusi “Lietuvos telekomo” pateiktą informaciją apie “Voicecom” teikiamas internetinės telefonijos paslaugas.

Tarnybos nuomone, telekomas, nelaukdamas Ryšių reguliavimo tarnybos oficialaus internetinės telefonijos statuso Lietuvoje paaiškinimo, šias paslaugas nepagrįstai priskyrė bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugoms.

Anot Ryšių reguliavimo tarnybos, “Lietuvos telekomui” taip pat nėra suteikta teisė naudoti atskirą tarptautinį prefiksą 81001, kuris nėra numatytas tiek trumpųjų telefono ryšio numerių naudojimo plane, patvirtintame pernai rugpjūčio 16 dieną, tiek ir Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano projekte, pateiktame Lietuvos Vyriausybei.

“Lietuvos telekomo” antradienį išplatintame pranešime teigiama, kad iki šiol nėra išleista jokių teisės aktų, reglamentuojančių interneto telefonijos paslaugas Lietuvoje, todėl “Lietuvos telekomas” neturi pagrindo ilgiau neteikti šių paslaugų, ypač dėl to, kad pagal galiojančius įstatymus jis turi išskirtines teises teikti fiksuoto telefono ryšio paslaugas.

Anot Ryšių reguliavimo tarnybos vadovo Tomo Barakausko, artimiausiu metu dėl “Voicecom” veiklos atnaujinimo bus parengtas oficialus tarnybos pranešimas.

“Lietuvos telekomas” vėl pats imasi įstatymų iniciatyvos aiškinimo, o tai nekorektiška. Nei privatizavimo sutartyje, nei bendrovei išduotoje licencijoje, nei kituose dokumentuose “Lietuvos telekomui” nėra suteikta išskirtinė teisė teikti internetinės telefonijos paslaugas. Telekomas turi monopolines teises tik teikti bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugas iki 2002 metų gruodžio 31 dienos”, – BNS sakė T.Barakauskas.

Anot jo, planuojama Lietuvoje reglamentuoti internetinės telefonijos veiklą, kuri iki šiol nėra aiškiai teisiškai apibrėžta.

“Ryšių reguliavimo tarnyba iki šių metų pabaigos pateiks išsamų šios paslaugos apibrėžimą ir kartu su rinkos dalyviais sieks bendro susitarimo, nuo kada tas paslaugas teikti taps visiškai legalu”, – sakė T.Barakauskas.

BNS
2001 liepos mėn. 3 d