Monthly Archives: May 2001

Finansų maklerio ir “Lietuvos telekomo” ginčo medžiaga – internete

Bendrovės ” Lietuvos telekomas” administracijos ir smulkiojo šios bendrovės akcininko finansų maklerio Kęstučio Kupšio teisminio ginčo medžiaga nuo antradienio bus prieinama internete. Tinklalapyje adresu www.atvirai.lt/telekomas pateikiami visi su bylos eiga susiję dokumentai, akcininko ir “Lietuvos telekomo” administracijos susirašinėjimo medžiaga.

“Lietuvos telekomo” akcininkas finansų makleris Kęstutis Kupšys nuo praėjusių metų rugsėjo bando susipažinti su valdybos posėdžių protokolais, tačiau generalinio direktoriaus Tapio Paarmos vadovaujama bendrovės administracija bando bet kokiais būdais išvengti protokolų turinio atskleidimo. Dalinį apylinkės teismo sprendimą finansų makleris apskundė apygardos teismui, o šis bylą vėl perdavė nagrinėti žemesnės instancijos teismui, teigiama bendrovės “Verslo konsultacijų spektras” antradienį išplatintame pranešime spaudai.

Bylai skirtą tinklapį administruojančio finansų analitiko Vytauto Plunksnio teigimu, ginčo eiga ir šalių argumentai turėtų būti itin įdomūs kapitalo rinkos profesionalams, neabejingiems rinkos funkcionavimo gerinimo ir investuotojų teisių gynimo klausimams.

“Džiugu, kad atidarytas tinklapis, kuriame kiekvienas norintis gali rasti autentiškų dokumentų. Ginčas užsitęsė, tačiau tai tik parodo, kad investuotojų ne turtinių teisių gynimo mechanizmai Lietuvoje veikia ne taip, kaip norėtųsi”, – teigė finansų makleris Kęstutis Kupšys.

BNS
2001 gegužės mėn. 22 d.

“Voicecom” laikinai nutraukia veiklą

Bendrovės “Lietuvos telekomas” antrinė įmonė “Voicecom”, reaguodama į Ryšių reguliavimo tarnybos pareikštą poziciją, nusprendė laikinai sustabdyti veiklą. Ryšių reguliavimo tarnyba pirmadienį išplatino pareiškimą, kad įmonė “Voicecom”, teikianti internetinės telefonijos paslaugas, turėtų tuoj pat sustabdyti šių paslaugų teikimą.

Tokį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba priėmė išnagrinėjusi “Lietuvos telekomo” pateiktą informaciją apie įmonės “Voicecom” teikiamas internetinės telefonijos paslaugas. Tarnybos nuomone, telekomas, nelaukdamas Ryšių reguliavimo tarnybos oficialaus išaiškinimo dėl internetinės telefonijos statuso Lietuvoje, šias paslaugas nepagrįstai priskyrė bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugoms.

Bendrovės “Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Tapio Paarma (Tapijas Parma) sakė, kad per antradienį įvykusį bendrovių ir Ryšių reguliavimo tarnybos susitikimą buvo pasikeista nuomonėmis.

“Nors “Lietuvos telekomas” ir “Voicecom” nesutiko su Ryšių reguliavimo tarnybos pozicija, “Lietuvos telekomas” nusprendė sustabdyti Ryšių reguliavimo tarnybos gegužės 21 dienos laiške ir pranešime spaudai nurodytą veiklą iki šių metų birželio 4 dienos”, – sakė T.Paarma.

Anot jo, tai padaryta tam, kad šalys turėtų daugiau laiko geriau išsiaiškinti padėtį ir problemas, susijusias su interneto telefonijos apibrėžimu bei numeravimo klausimais Lietuvoje. Kitas šalių susitikimas numatomas šių metų birželio 1 dieną.

Anot Ryšių reguliavimo tarnybos, “Lietuvos telekomui” taip pat nėra suteikta teisė naudoti atskirą tarptautinį prefiksą 81001, kuris nėra numatytas tiek trumpųjų telefono ryšio numerių naudojimo plane, patvirtintame pernai rugpjūčio 16 dieną, tiek ir Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano projekte, pateiktame Lietuvos Vyriausybei.

BNS
2001 gegužės mėn. 22 d.

“Voicecom” laikinai sustabdo internetinės telefonijos paslaugų teikimą

Po Ryšių reguliavimo tarnybos perspėjimo “Lietuvos telekomo” ir JAV kompanijos “Nexcom Telecommunications LLC” bendra įmonė “Voicecom” laikinai sustabdė nuo gegužės pradžios teikiamas internetinės telefonijos paslaugas.

“Lietuvos telekomo” atstovė spaudai pranešė, kad “Voicecom” paslaugos sustabdytos iki birželio 4 dienos. Taip sutarta per šios bendrovės, “Lietuvos telekomo” ir Ryšių reguliavimo tarnybos atstovų susitikimą antradienį Vilniuje. Nors “Lietuvos telekomas” nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos priekaištais, vis dėlto nutarė dabar neaštrinti situacijos ir padaryti pertrauką savo naujame versle. Birželio pradžioje numatytas dar vienas susitikimas, kuriame žadama aptarti tuos klausimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba pareikalavo sustabdyti “Voicecom” pradėtą internetinės telefonijos veiklą, kadangi “Lietuvos telekomas” nesilaikė susitarimo su Ryšių reguliavimo tarnyba neteikti tokių paslaugų, kol nebus apibrėžtas įstatymų dar nereglamentuotas internetinės telefonijos supratimas. Anksčiau buvo numatyta tai padaryti šių metų antrąjį pusmetį.

ELTA

RRT įspėja telekomą

Ryšių reguliavimo tarnyba mano, kad antrinė “Lietuvos telekomo” įmonė “Voicecom”, teikianti internetinės telefonijos paslaugas, turėtų tuoj pat sustabdyti šių paslaugų teikimą.

Tokį sprendimą Ryšių reguliavimo tarnyba priėmė išnagrinėjusi “Lietuvos telekomo” pateiktą informaciją apie įmonės “Voicecom” teikiamas internetinės telefonijos paslaugas. Telekomas, nelaukdamas Ryšių reguliavimo tarnybos oficialaus išaiškinimo dėl internetinės telefonijos statuso Lietuvoje, šias paslaugas nepagrįstai priskyrė bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugoms.

Per “Lietuvos telekomo” ir Ryšių reguliavimo tarnybos derybas buvo sutarta, kad toks dokumentas bus paskelbtas šių metų antrąjį pusmetį ir nustatys iki šiol Lietuvos įstatymuose neapibrėžtos veiklos statusą Lietuvoje.

Plačiau skaitykite gegužės 22 dienos “Lietuvos ryte”, BNS straipsnyje “”Voicecom” sukėlė abejonių”, “Verslo žiniose”, straipsnyje “RRT įspėja telekomą” bei “Respublikoje”, BNS straipsnyje “”Voicecom” turi nutraukti internetinės telefonijos paslaugų teikimą”.

www.jt.lt

“Voicecom” turėtų sustabdyti internetinės telefonijos paslaugas

Pirmadienį Ryšių reguliavimo taryba prie Vyriausybės pareiškė mananti, kad “Lietuvos telekomo” ir JAV kompanijos “Nexcom Telecommunications LLC” bendra įmonė “Voicecom” turėtų nedelsiant sustabdyti nuo gegužės pradžios teikiamas internetinės telefonijos paslaugas.

“Lietuvos telekomas” kol kas situacijos nekomentavo motyvuodamas tuo, jog dar nėra gavęs oficialaus pranešimo iš Ryšių reguliavimo tarnybos.

Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusi “Lietuvos telekomo” pateiktą informaciją apie “Voicecom” teikiamas internetinės telefonijos paslaugas, pažymi, jog “Lietuvos telekomas”, nelaukdamas Ryšių reguliavimo tarnybos oficialaus išaiškinimo dėl internetinės telefonijos statuso Lietuvoje, “šias paslaugas nepagrįstai priskyrė bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugoms”. Ryšių reguliavimo tarnyba teigia, jog jos ir “Lietuvos telekomo” derybų metu buvo sutarta, kad išaiškinimas apie internetinę telefoniją bus paskelbtas šių metų antrąjį pusmetį ir reglamentuos iki šiol Lietuvos įstatymų neapibrėžtą veiklą.

ELTA

“Voicecom” liepta sustabdyti internetinės telefonijos paslaugas

Ryšių reguliavimo tarnyba mano, kad antrinė “Lietuvos telekomo” įmonė “Voicecom”, teikianti internetinės telefonijos paslaugas, turėtų tuoj pat sustabdyti šių paslaugų teikimą. Tokį sprendimą tarnyba priėmė išnagrinėjusi “Lietuvos telekomo” pateiktą informaciją apie įmonės “Voicecom” teikiamas internetinės telefonijos paslaugas.

Tarnybos nuomone, telekomas, nelaukdamas Ryšių reguliavimo tarnybos oficialaus išaiškinimo dėl internetinės telefonijos statuso Lietuvoje, šias paslaugas nepagrįstai priskyrė bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugoms.

Per “Lietuvos telekomo” ir Ryšių reguliavimo tarnybos derybas buvo sutarta, kad toks dokumentas bus paskelbtas šių metų antrąjį pusmetį ir nustatys iki šiol Lietuvos įstatymuose neapibrėžtos veiklos statusą Lietuvoje.

Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė BNS sakė, kad “Lietuvos telekomo” vardu teikiamos bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kurie keliami telekomo teikiamoms bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugoms, ir neturi būti kokiu nors būdu išskirtos.

Anot Ryšių reguliavimo tarnybos, “Lietuvos telekomui” taip pat nėra suteikta teisė naudoti atskirą tarptautinį prefiksą 81001, kuris nėra numatytas tiek trumpųjų telefono ryšio numerių naudojimo plane, patvirtintame pernai rugpjūčio 16 dieną, tiek ir Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano projekte, pateiktame Lietuvos Vyriausybei.

“Lietuvos telekomo” atstovė spaudai Diana Ročienė BNS nekomentavo šio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kol negauta oficialios informacijos.

BNS
2001 gegužės mėn. 21 d.

Apygardos teismas atmetė “Lietuvos telekomo” skundą

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė bendrovės “Lietuvos telekomas” skundą dėl Konkurencijos tarybos skirtos baudos už filtrų montavimą analoginėse skirtinėse linijose.
Konkurencijos taryba pernai gruodį nusprendė, kad bendrovė “Lietuvos telekomas” pažeidė Konkurencijos įstatymą ir turi sumokėti 150 tūkst. litų baudą. Telekomas taip pat buvo įpareigotas nemontuoti naujų filtrų.

Plačiau skaitykite BNS straipsnyje “Telekomui” – bauda” (“Respublika”).

www.jt.lt

Didžiausi Konkurencijos įstatymo pažeidėjai – “Lietuvos telekomas” ir “Mažeikių nafta”

2000 metais Konkurencijos taryba atliko 92 tyrimus ir skyrė 557 tūkst. litų baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, o didžiausiomis baudomis buvo nubaustos bendrovės “Lietuvos telekomas” ir “Mažeikių nafta”.

Daugiausiai baudų – 375 tūkst. litų – buvo paskirta už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi dar 87 tūkstančiai litų baudų buvo skirta už draudžiamus susitarimus.

Šie duomenys pateikti Konkurencijos tarybos 2000 metų veiklos ataskaitoje, kurią trečiadienį pradėjo svarstyti Seimo Ekonomikos komitetas.

Ataskaitoje nurodyta, kad “Lietuvos telekomas” už sprendimą įmontuoti filtrus nuomojamose analoginėse linijose ir taip riboti perduodamų duomenų kiekius pernai buvo nubaustas 150 tūkst. litų bauda, o “Mažeikių naftai” už nevienodas nuolaidas naftos produktų pirkėjams buvo skirta 100 tūkst. litų bauda.

Ekonomikos komiteto nariai Konkurencijos tarybos veiklą 2000-aisiais iš esmės įvertino teigiamai, tačiau galutinį įvertinimą atidėjo iki gegužės 21 dieną.

Komiteto narys liberalas Eugenijus Maldeikis BNS teigė, kad taryba pernai dirbo gerai, tačiau kartu pažymėjo, jog šios institucijos veikla turėtų būti gerokai aktyvesnė.

“Šalyje, kurios rinka yra maža, konkurencijos tarybos vaidmuo yra labai svarbus”, – sakė E.Maldeikis.

Pasak jo, norint, kad padidinti Konkurencijos tarybos veiksmingumą, jai reikėtų skirti daugiau finansinių išteklių bei suteikti daugiau teisių.

BNS
2001 gegužės mėn. 16 d.

Dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS

KOMISIJA

 2001 05 14

 

 

Gerbiami kolegos,

 

Š.m. balandžio 26 d. Seimo narys Andrius Kubilius pateikė rezoliucijos projektą dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje prioritetinių darbų. Bendru sutarimu Informacinės visuomenės plėtros komisijai buvo pavesta jį redaguoti .

 

Pateiktas projektas gali tapti svarbiu dokumentu, skatinsiančiu informacinės visuomenės bei žinių ekonomikos plėtrą, nustatysiančiu prioritetus darbus, kurie gali ir turi būti atlikti artimiausiu metu.

 

Siekdama, kad rezoliucija būtų tinkamai paruošta ir išnagrinėta įvairiais aspektais, Informacinės visuomenės plėtros komisija kreipiasi į Jus su prašymu pateikti išvadas bei pasiūlymus dėl pridedamo rezoliucijos projekto.

 

Pastabas bei pasiūlymus prašome siųsti iki š.m. gegužės 18 dienos el. paštu: toderz@lrs.lt

 

Redaguotą rezoliucijos projektą Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijoje ketinama svarstyti  gegužės mėn. 21 dieną. Apie vietą ir laiką pranešime papildomai.

 

PRIEDAS: Rezoliucija dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje

  

LR Seimo Informacinės visuomenės komisijos plėtros

pirmininkas                                                                                           Gintautas Babravičius

 

 

 

 

PRIEDAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

Rezoliucijai

Dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje

prioritetinių darbų

Žinių visuomenės ir žinių ekonomikos tematika tampa vis populiaresne ir Lietuvoje. Valstybės institucijos daug dėmesio skiria įvairių koncepcijų ir strategijų šioje srityje kūrimui. Tačiau yra akivaizdu, kad žinių ekonomikos ir žinių visuomenės pasauliniai vystymosi tempai yra tokie dideli ir situacija keičiasi taip greitai, kad valstybė  kai kuriuos konkrečius sprendimus turi daryti nedelsiant, o ne po to kai bus sukurtos ir patvirtintos visos reikalingos koncepcijos ar strategijos. Tai yra reikalinga ir Lietuvoje sparčiai besivystančiai žinių ekonomikos sričiai.

Prieš pusę metų susibūrusi visuomeninė organizacija Žinių Ekonomikos Forumas jungia žmones, kurie yra įsitikinę, kad žinių ekonomika tampa svarbiausiu išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiančiu veiksniu. Šiandien žinioms imlios pramonės bei informacinių technologijų plėtotė yra būtina bet kurios šalies pažangos, klestėjimo  ir gerovės sąlyga. Lietuvos ūkis gali tapti lygiaverčiu pasaulio rinkos dalyviu tik plėsdamas žinių ekonomiką, pagrįstą mokslui imlių technologijų ir inovacijų kūrimu ir diegimu. Siekiant palankiausių sąlygų žinių ekonomikos plėtrai reikia iš esmės pakeisti mokslo bendruomenės santykius su žinių reikalaujančiu verslu; švietimo sistema turi atitikti šiuolaikinės visuomenės ir šiuolaikinio verslo poreikius. Savo esme būdama globali, žinių ekonomika neįmanoma be skaidrios verslo aplinkos, laisvos konkurencijos bei atvirumo. Žinių Ekonomikos Forumas yra įsitikinęs, kad nieko nelaukiant turi būti daromi konkretūs sprendimai, kurie leistų Lietuvai neatsilikti nuo pasaulinių žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros tempų ir todėl Forumas parengė šį rezoliucijos projektą, kuriame siūloma visa eilė konkrečių sprendimų, kurių įgyvendinimas nereikalauja didelių sąnaudų. Tai sprendimai, kurie leis daugeliui vartotojų  pajusti privalumus, kuriuos teikia žinių visuomenės plėtra.

Komiuterinis raštingumas tampa būtina šiuolaikinio žmogaus išsilavinimo dalimi. Todėl anksčiau ar vėliau bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos turės mokiniams suteikti būtinus šios srities įgūdžius bei tai patvirtinančius dokumentus.

Reikalavimas sudaryti sąlygas stojantiems į aukštąsias mokyklas susipažinti su informacija apie baigusių aukštąsias mokyklas įsidarbinimą pagal specialybę leistų abiturientams matyti, kurios aukštosios mokyklos ir kurios specialybės labiausiai atitinka darbo rinkos reikalavimus bei galimybes baigus vieną ar kitą specialybę gauti darbą. Tai taip pat veiksmingai skatintų aukštąsias mokyklas pertvarkyti savo mokymo programas bei plėsti tas specialybes, kuriose įgytų žinių poreikis rinkoje būtų didžiausias.

Žinių visuomenės plėtrą šiandien labiausiai stabdo valdžios įstaigų nepasiruošimas teikti informaciją internetu. Dėl to reikia sutvarkyti valstybės duomenų bazes, patvirtinti bendruosius reikalavimus valstybės įstaigų tinklapiams. Turi būti užtikrinta pateikiamos informacijos kokybė, išvaizda, tinklapiams privalomi ir
pageidaujami dalykai.

Tokių paslaugų kaip muitų, mokesčių, pajamų deklaravimą internetu turėtų užtikrinti Finansų ministerijos “interneto vartai”. Ministerijos įstaigos
turi užtikrinti, kad juridiniai ir fiziniai asmenys galėtų bendrauti su Finansų
ministerijos institucijomis internetu, užpildant PVM deklaracijas,
PVM gražinimo prašymus, pateikti visas reikalingas ataskaitas Mokesčių inspekcijai ir Muitinės departamentui.

Turi būti kuo greičiau išspręstas trejus metus neišsprendžiamas klausimas – Lietuvos telekomo infrastruktūros bendras naudojimas. Tai trukdo duomenų perdavimo paslaugų plėtrai. Ryšių reguliavimo tarnyba turi pateikti taisykles kaip kiti interneto pasalugų tiekėjai galėtų naudotis Lietuvos telekomo infrastruktūra perduodant duomenis. Taisyklių patvirtinimas suteiktų teises duomenų perdavimo paslaugų teikėjams naudotis Lietuvos Telekomo valdoma infrastruktūra – patalpomis, telefono laidais, ir kt. Tai padidins konkurenciją duomenų perdavimo rinkoje ir gali žymiai sumažinti tokių paslaugų kainas.

Ūkio ministerija turi panaikinti apribojimus, kurie sunkina ar neleidžia vykti elektroninei prekybai (pvz.: elektroninius atsiskaitymus už komunalines paslaugas). Bankai teikti tokias pasalugas yra pasiruošę.

Lietuvos bankas turi paruošti reikalingas teisės aktų pataisas, kad užtikrintų galimybę vykti tarpbankiniams elektroniniams atsiskaitymams (be popierinių lydinčiųjų dokumentų).

Žinių ekonomikos spartesniam vystymui  Lietuvoje būtina neatidėliojant patvirtinti mokslininkų kolektyvo parengtą Mokslo ir Technologijų Baltąją Knygą, kurį turėtų tapti Lietuvos vystymosi strategijos vidutinės trukmės laikotarpyje pagrindu. Kartu turėtų būti apsispręsta ir dėl vieningos valdymo struktūros, kurioje būtų apjungta mokslo, technologijų ir informatikos reikalai.

Valstybė turi sukurti tvarką (instrukcijas), užtikrinančią valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų apsaugą ir panaudojimą.Valstybė, skirdama lėšas moksliniams tyrimams, šiandien nesiima jokių priemonių apsaugoti ir tikslingai (su nauda) panaudoti tokių tyrimų rezultatus – sukurtą intelektinę nuosavybę.. Intelektinis turtas, kuriam sukurti buvo išleisti milijonai, ir  kuris gali ateityje atnešti dar didesnę naudą, yra bešeimininkis. Neaišku, kas atsako už mokslinių rezultatų išviešinimą, neatlikus patentinės perspektyos tyrimo. Mokslo institucijos nesuinteresuotos patentuoti mokslinių tyrimų rezultatų, tam neskiriamos lėšos. Su tokia padėtimi netgi susitaikoma ir paaškinama, kad Lietuvoje neatliekami tokio lygio moksliniai tyrimai. Tada kyla klausimas ar apskritai reikalingi tokie tyrimai.

Valstybė turi rūpintis, kad mokslui skiriami pinigai būtų panaudojami su kiek galima didesne nauda ir efektyvumu, tame tarpe  ir tam kad mokslo sukuriamos žinios duotų didžiausią pridėtinę vertę Lietuvoje sparčiai besivystančiose žinių ekonomikos verslo srityse: informatikoje, biotechnologijose, nanooptikoje ir kt. Tai galima pasiekti į valstybinį mokslo finansavimą palaipsniui įvedant kofinansavimo principą.

Gamybinės įmonės išlaidos mokslo tiriamiesiems  darbams, skirtiems naujų produktų kūrimui (inovacijoms), ar jie būtų atliekami pačioje įmonėje, ar užsakomi kitose mokslinėse institucijose, šiuo metu nelaikomi investicija (t.y. netaikomos mokesčių lengvatos) ir yra apmokamos iš įmonės pelno. Todėl įmonių išlaidos mokslo tyrimams turėtų būti pripažintos sąnaudomis

Aukštų technologijų įmonės ir mokslo institucijos naudoja nedidelius kiekius įvairių Lietuvoje negaminamų medžiagų ir pusgaminių. Kai kurios medžiagos ir pusgaminiai pakliūva į universalių įstatymų reguliavimo sferą ir tai ypatingai apsunkina jų įsigijimo ar įsivežimo galimybes. Tačiau inovacinė veikla sunkiai prognozuojama – pradedant darbus, neaišku ko prisireiks. Reikėtų patvirtinti įvežimo tvarką, nustatant, kad nedideli kiekiai gali būti įvežti nereikalaujant specialių licencijų ar išankstinių leidimų, pasitenkinant tik importavusio (ar panaudojusio) ūkio subjekto deklaracija.

 

 

A.Kubilius

 

                                                                                                                            Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJA

Dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje

prioritetinių darbų

 

2001 m. ……………… d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

pripažindamas, kad

žinių ekonomika tampa svarbiausiu išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiančiu veiksniu, o žinioms imlios pramonės bei informacinių technologijų plėtotė yra būtina šalies pažangos, klestėjimo ir gerovės sąlyga,

įvertindamas tai, kad

žinių ekonomikos ir žinių visuomenės plėtra, siekiant kad Lietuva neatsiliktų pasaulinėje konkurencijoje,  reikalauja ne tik koncepcijų bei strategijų, bet ir konkrečių sprendimų ir veiksmų pačiu artimiausiu laikotarpiu,

siekdamas

skatinti žinių ekonomikos plėtrą ir žinių visuomenės kūrimą Lietuvoje, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

 

                            e – Švietimas

1.      Įvesti kompiuterinio raštingumo reikalavimą vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, nustatant, kad tokio raštingumo egzaminas turi būti įvestas nuo 2003 metų.

2.      Nuo šių metų liepos 1d. sudaryti sąlygas stojantiems į aukštąsias mokyklas susipažinti su informacija apie baigusių aukštąsias mokyklas įsidarbinimą pagal specialybę.

3.   Nuo šių metų rugsėjo 1 d. 100 procentų padidinti priėmimą į aukštųjų mokyklų  specialybes, susijusias su informacinėmis technologijomis.

3.      Visi valstybės tarnautojai (išskyrus techninį ir aptarnaujantį personalą) privalo nuo 2002 m. liepos 1 d. išlaikyti kompiuterinio raštingumo egzaminą.

 

e – Vyriausybė

4.      Iki šių metų spalio 1d.  parengti ir patvirtinti bendruosius reikalavimus valstybės registrams ir duomenų bazėms.

5.      Iki šių metų birželio 1d.  parengti ir patvirtinti bendruosius reikalavimus valstybės įstaigų interneto svetainėms.

6.      Nuo 2002 m. liepos 1 d. visi valstybės įstaigų priimti teisės aktai talpinami internete.

7.      Nuo 2002 m. liepos 1 d. visą susirašinėjimą tarp valstybės įstaigų vykdyti elektroniniu paštu.

8.      Iki šių metų spalio 1d. pasiruošti priimti mokesčių, muitų,  pajamų deklaracijas internetu.

9.      Nuo šių metų spalio 1 d. visų viešųjų pirkimų konkursų sąlygos skelbti internete. Iki 2002 m. sausio 1 d. pasirengti viešųjų pirkimų vykdymui internete.

 

e – Komercija

10.  Iki šių metų liepos 1d. sudaryti galimybes piliečiams atsiskaityti už komunalines paslaugas internetu.

11.  Iki šių metų spalio 1d. išspręsti klausimą dėl interneto paslaugų tiekėjų duomenų perdavimo “Lietuvos telekomo” laidinėmis linijomis.

12.  Nuo 2001 spalio 1d. užtikrinti elektroninius (be lydinčiųjų dokumentų popieriniame pavidale) tarpbankinius atsiskaitymus.

 

Žinių ekonomika

13.  Iki 2001 m. spalio 1 d. Seime apsvarstyti Mokslo ir technologijų Baltąją knygą bei patvirtinti ją kaip žinių ekonomikos plėtros pagrindą.

14.  Iki 2001 m. gruodžio 31 d. apsispręsti dėl Mokslo, technologijų ir informatikos komiteto prie Vyriausybės steigimo (vietoj numatomo Informatikos departamento).

15.  Iki 2001 m. gruodžio 1 d. parengti valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų metu sukurtos intelektinės nuosavybės apsaugos ir naudojimo tvarką.

16.  Parengti mokslo tyrimų valstybės ir verslo bendro finansavimo (kofinansavimo) tvarką. Dalį mokslo tyrimų nuo 2002 sausio 1 d. finansuoti pagal šią tvarką.

17.  Nuo 2002 m. sausio 1d. įmonių išlaidas mokslo tyrimams pripažinti sąnaudomis.

18.  Nuo 2002 sausio 1 d. įvesti supaprastintą mokslo tyrimams skirtų specifinių medžiagų ir pusgaminių įvežimo tvarką.

 

 

 

Lietuvos Respublikos

Seimo pirmininkas                                                                     Artūras Paulauskas

 

Teikia:

Seimo narys A.Kubilius

“Lietuvos telekomas” pristatė naujas paslaugas

Praėjusios savaitės pabaigoje, tarsi norėdamas apmalšinti aistras dėl trečiadienio paskelbto fiksuoto ryšio paslaugų tarifų didinimo, “Lietuvos telekomas” (LTEL) į rinką išmetė net dvi naujienas- balso telefonijos interneto protokolu (IP) bei asmeninės skaitmeninės abonimentinės linijos (Asymmetric Digital Subscriber Line – ADSL) paslaugas. Paslaugos “DSL Takas” vartotojai galės vienu metu ta pačia telefono linija naudotis didelės spartos nuolatinio interneto ryšiu ir kalbėti telefonu. Už paslaugą kas mėnesį reikės mokėti nuo 300 Lt+PVM iki 1000 Lt, priklausomai nuo priėmimo ir siuntimo spartos greičių.

Plačiau skaitykite M. Deksnio straipsnyje “Ilgai lauktos paslaugos atiduotos vartotojų teismui” (“Lietuvos rytas”).

www.jt.lt