Monthly Archives: March 2001

Estijos telekomas pažeidinėja įstatymus

Estijos ryšių departamentas ketvirtadienį pareiškė, jog telekomunikacijų holdingui “Eesti telekom” priklausančios fiksuoto telefono ryšio bendrovės “Eesti telefon” veiksmai prieštarauja laisvosios konkurencijos principams.

Šios žinybos vertinimu, “Eesti telefon”, kitiems operatoriams suteikdama ne vienodas sąlygas naudotis fiksuoto telefono ryšio tinklu, pažeidė Telekomunikacijų įstatymo nuostatas.

Bendrovės “Uninet” kaltinimai, jog “Eesti telefon” naudoja skirtingas įkainių už kitų operatorių klientams teikiamas paslaugas skaičiavimo metodikas, laikomi pagrįstais.

Tokios išvados perduotos “Eesti telefon” vadovybei.

BNS
2001 kovo mėn. 22 d.

“Lietuvos telekomo” savininkai keičia valdžią

Suomijos koncerno “Sonera” valdyboje – perversmas. Akcininkų sprendimu buvo atleisti beveik visi (6 iš 7) valdybos nariai. Prižiūrėtojų taryba paleista visiškai. Kol kas neaišku, ar koncerno generalinis direktorius Kajus-Erikas Relanderis liks dirbti ankstesniajame poste, skelbia naujienų agentūra “Reuters”.

Jei tikėti neoficialiais duomenimis, K.E.Relanderis turi mažai galimybių tęsti darbą esamose pareigose.

53 procentai Suomijos koncerno akcijų priklauso valstybei. Tačiau, nepaisant to, buvo panaikinta vadinamoji prižiūrėtojų taryba, skiriama Suomijos vyriausybės. Kadangi nuo šiol nei vienas iš valdybos narių neatstovaus oficialiajai valstybės valdžiai, nutraukiamas tiesioginis ryšys tarp “Sonera” ir valstybės pareigūnų.

Kaip teigė Suomijos Susisiekimo ministras Olli-Pekka Heinonenas, tokiomis reformomis tarptautinę telekomunikacijų paslaugų bendrovę siekiama paversti kuo panašesne į visas likusias, nesusijusias su valstybinėmis institucijomis. Jis nekomentavo tolesnės “Sonera” generalinio direktoriaus karjeros.

Akivaizdu, kad “Sonera” keis vidaus strategiją. Kol kas bijoma prognozuoti tolesnius koncerno žingsnius.

Neoficialiais duomenimis, keisis ir “Sonera” politika Baltijos šalyse. Suomijos koncernas yra AB “Lietuvos telekomas” savininkas.

www.DELFI.lt
2001 kovo mėn. 22 d.

Geriausias komentaras. Vartotojai palikti vieni prieš monopolininką telekomą

Kalba netaisyta

xxx, xxx@xxx.lt, 20.03.2001 12:40

O kaip jums toks Telekomo bajeris….. Ar neteko girdeti apie Telekomo “isdaigas” sausio ir vasario menesiais, kai buvo skambinta is stacionaraus telefono aparato i mobilu ir kai mobilus telefonas neatsako, bet vistiek yra priskaiciuojama pokalbis uz minute. Telekomas teisinasi, kad tai buvo gedimas. Bet as niekaip nesuprantu kodel gedimas nepastebimas du menesius ir apie gedima niekam nepasakoma. O dabar dar reikia kreitis i Telekoma su “skundu”, kad butu kompensuojama ta suma. Kazkodel man atrodo, kad Telekomas tyciojasi is musu ir laiko aborigenais. Isivaizduoju, kad dauguma net neitaria kodel staiga nuo nauju metu taip pabrango telefono pokalbiai. Ir kokias sumas Telekomas “uzsidirba” taip issikalinedami.

www.delfi.lt
2001 kovo mėn. 20 d.

Generalinę prokuratūrą smaugia skolos

Šalies prokuratūrų veikla netrukus gali būti paralyžiuota. Generalinė prokuratūra neseniai gavo perspėjamąjį raštą iš bendrovės “Lietuvos telekomas”, kad artimiausiu metu dėl 120 tūkstančių litų įsiskolinimo gali būti išjungti telefonai.

“Mūsų apskaičiavimais, ši skola jau pasiekė net 144 tūkstančius litų”, – teigė Generalinės prokuratūros vyriausioji finansininkė Nijolė Žičkienė. Visos šalies prokuratūros nemažai yra įsiskolinusios ir kitiems paslaugų teikėjams, kurie jau nebesutinka laukti pinigų.

“Situacija tikrai yra labai liūdna. Kaip mums dirbti? Reikia, kad Vyriausybė arba siūlytų biudžeto pataisas ir persvarstytų prokuratūros sistemai skiriamas lėšas, arba skirtų pinigų iš savo fondo”, – kalbėjo generalinis prokuroras Antanas Klimavičius.

Apie kritišką padėtį jis yra parašęs raštus Seimui bei Vyriausybei. Iš ten gauti tik pažadai padėti, o ne konkrečios lėšos. Pastatams nuomoti, apsaugai, transportui, vandentiekiui, apšvietimui, telefono pokalbiams, komandiruotėms šiemet skirta tik 22 procentai praėjusių metų sumos.

Nors pernai šalies prokuratūroms šioms paprastosioms išlaidoms padengti buvo skirta beveik penkis kartus didesnė suma, tačiau ir jos neužteko – išleista per šešis milijonus litų. Šiemet iš biudžeto šioms išlaidoms numatyta skirti tik 1,3 milijono litų. Jau dabar prokuratūrų skolos už įvairias paslaugas pasiekė beveik pusę milijono litų.

Vilniaus apygardos prokuratūrai ūkio išlaidoms nėra skirta nė vieno lito. Pašto išlaidoms numatyta 200 litų. Panaši beviltiška situacija ir kitose prokuratūrose.

“Nieko nuostabaus, kad dėl tokio finansavimo gali būti išjungtos ryšio priemonės”, – sakė Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.

Prokurorai jau dabar suka galvą, kaip, neturint pinigų net popieriui nupirkti, padauginti kaltinamąsias išvadas, siųsti jas kaltinamiesiems, už ką sumokėti vertėjams, ekspertams, atlikti kitas privalomas funkcijas.

Dėl lėšų trūkumo prokuratūrose dažnai be darbo stovi spausdintuvai, dauginimo aparatai: trūksta popieriaus, rašalo. Kai kurias šias būtinas prekes už savo pinigus perka prokuratūrų darbuotojai. Trūkstant pinigų, baudžiamųjų bylų tyrimas prokuratūrose gali užsitęsti dar ilgiau.

Panaši finansinė padėtis ir kitose teisėsaugos institucijose. Sumažėjęs policijos finansavimas paveikė kriminogeninę situaciją. Palyginti su 2000-aisiais, šių metų sausį nusikaltimai išaugo 24 proc.

“Lietuvos rytas”
2001 kovo mėn. 8 d.

Pokalbio telefonu minutės kaina Lietuvoje – dukart didesnė nei Estijoje

Minutė vietinio ar tarpmiestinio pokalbio fiksuoto ryšio telefonu Lietuvoje kainuoja dukart brangiau nei Estijoje, tačiau truputį pigiau nei Latvijoje. Tačiau Latvijos telekomas, remiantis jo tinklapyje internete pateikta informacija, skaitmenines linijas turinčių abonentų pokalbių trukmę skaičiuoja sekundės, o analogines linijas – šešių sekundžių tikslumu.

Tuo tarpu “Lietuvos telekomas” yra nustatęs daugiausiai laiko intervalų skirtingų įkainių taikymui. Lietuvoje vietinių pokalbių minutės kaina nuo 7 val. iki 20 val. darbo dienomis yra 0,12 lito, o Latvijoje – 0,153 lito (0,0236 lato). Estijoje vietinių pokalbių tarifas piko valandų laikotarpiu, kuris yra viena valanda trumpesnis (nuo 7 val. iki 19 val.), – tik 0,057 lito (0,24 kronos).

Vietinių pokalbių minutė Lietuvoje nuo 6 val. iki 7 val. ir nuo 20 val. iki 24 val. darbo dienomis, taip pat nuo 6 val. iki 24 val. poilsio ir švenčių dienomis kainuoja 0,08 lito, o Estijoje nuo 19 val. iki 1 val. darbo dienos bei nuo 7 val. iki 1 val. poilsio ir švenčių dienomis – 0,043 lito (0,18 kronos).

Vietinių pokalbių naktį kaina Lietuvoje (nuo 24 val. iki 6 val.) yra 0,04 lito, Estijoje (nuo 1 val. iki 7 val.) – 0,019 lito (0,08 kronos) už minutę.

Latvijoje pokalbiai telefonu naktį neskatinami – įkainių nuolaidų jiems nėra. Nuo 20 val. iki 7 val. darbo dienomis jų kaina yra 0,107 lito (0,0165 lato), tuo tarpu visą parą poilsio ir švenčių dienomis – tik 0,038 lito (0,0059 lato) už minutę.

Lietuvoje egzistuoja trys, o Latvijoje ir Estijoje – po du tarpmiestinių pokalbių tarifus.

Jų kaina už minutę Lietuvoje nuo 7 val. iki 20 val. darbo dienomis yra 0,37 lito, nuo 6 val. iki 7 val. ir nuo 20 val. iki 24 val. darbo dienomis, taip pat nuo 6 val. iki 24 val. poilsio ir švenčių dienomis – 0,25 lito, o visą savaitę nuo 24 val. iki 6 val. – 0,12 lito.

Tarpmiestinių pokalbių minutės kaina piko valandomis Latvijoje (darbo dienomis nuo 7 val. iki 20 val.) yra 0,458 lito (0,0708 lato), Estijoje (nuo 7 val iki 19 val.) – 0,162 lito (0,68 kronos), o kitu metu – atitinkamai 0,321 lito (0,0496 lato) ir 0,121 lito (0,51 kronos).

Latvijoje skambučio sujungimo mokestis yra 0,076 lito (0,0118 lato), Estijoje – 0,114 lito (0,48 kronos).

“Lietuvos telekomas” nuo liepos mėnesio ketina įvesti 0,17 lito sujungimo mokestį, pokalbių trukmę pradėti skaičiuoti sekundės tikslumu bei kiek sumažinti pokalbių įkainius.

Vietiniai pokalbiai piko metu turėtų atpigti iki 0,09 lito, ne piko metu – iki 0,07 lito, o naktį ir toliau kainuos 0,04 lito. Tarpmiestinių pokalbių tarifas piko metu turėtų sumažėti iki 0,35 lito, ne piko metu – iki 0,24 lito, o nakties metu liks toks pats – 0,12 lito už minutę.

Estijos telekomunikacijų holdingui “Eesti telekom” priklausanti fiksuoto telefono ryšio bendrovė “Eesti telefon” praėjusį ketvirtadienį pranešė nuo balandžio mėnesio suvienodinsianti vietinių ir tarpmiestinių telefono pokalbių įkainius.

Vietinių pokalbių įkainiai Estijoje nuo balandžio 1-osios turėtų padidėti maždaug pusanto karto, o tarpmiestinių – sumažėti apytikriai perpus.

Visi telefono pokalbiai Estijoje (išskyrus tarptautinius ir skambučius į mobiliuosius tinklus) nuo balandžio mėnesio kainuos 0,34 kronos (0,081 lito) nuo 7 val. iki 19 val. darbo dienomis, 0,28 kronos (0,067 lito) – nuo 19 val. iki 1 val. darbo dienomis ir nuo 7 val. iki 1 val. poilsio ir švenčių dienomis, 0,14 kronos (0,033 lito) – o nuo 1 val. iki 7 val. visą savaitę. Sujungimo mokestis išliks.

Estijos ryšių departamentas penktadienį pareiškė abejojantis tokio “Eesti telefon” sprendimo ekonominiu pagrįstumu ir ketina išanalizuoti, ar tai neprieštarauja Telekomunikacijų įstatymui.

Latvijos telekomas apie ketinimus artimiausioje ateityje keisti įkainius nėra pranešęs.

Pokalbių telefonu įkainiai litais Latvijoje ir Estijoje apskaičiuoti remiantis Lietuvos banko kovo 5 dienai nustatytais valiutų santykiais: 1 Estijos krona = 0,2380 lito, 1 Latvijos latas = 6,4746 lito.

BNS
2001 kovo mėn. 5 d.

Gintauto Babravičiaus raštas Susisiekimo ministerijai dėl duomenų perdavimo infrastruktūros

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMISIJA

PRAŠYMAS
2001-03-02, Vilnius Nr. 280-07-015

 

Susisiekimo ministerija

Dailiui A. Barakauskui

 

Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisija inicijavo valstybės įmonių ir įmonių, kuriose Lietuvos valstybė turi akcijų, susitikimus, kurių tikslas yra išnagrinėti galimybes efektyviau panaudoti valstybės nuosavybėje turimą duomenų perdavimo infrastruktūrą.


Komisijos duomenimis Lietuvoje egzistuoja keliolika žinybinių tinklų, kurie paprastai yra neintegruoti, vyksta šių tinklų nekoordinuotas plėtojimas. Todėl kai kuriose atkarpose tinklai tiesiami paraleliai, tad dubliuoja vienas kitą.

Siekdama efektyviau panaudoti valstybės investuojamus į infrastruktūrą resursus, efektyviau išnaudoti jau turimą infrastruktūrą ne tik atskirų įmonių, bet ir visuomenės bei valstybės reikmėms, Komisija, kartu su iniciatyvoje dalyvaujančiomis įmonėmis bei institucijomis, siekia sukurti mechanizmą, sudarantį prielaidas infrastruktūros plėtojimo koordinavimui ir bendram efektyvesniam jų panaudojimui. Inciatyvoje aktyviai dalyvauja tokios įmonės, kaip Lietuvos Energija, Lietuvos Geležinkeliai, Lietuvos radijo ir televizijos centras, VĮ InfoStruktūra, Vidaus reikalų ministerija, InfoBalt asociacija, LITNET ir kitos.

Susisiekimo ministerijos Ryšių departamentas iki šiol nerodė iniciatyvos tokio pobūdžio veiksmų inicijavimui. Adekvatus dėmesys yra nerodomas ir dabar. Nuo 2001-01-24 jau yra įvykę trys posėdžiai šios temos nagrinėjimui, kuriose buvo apsitarta dėl esminių bendradarbiavimo principų, pateiktos keli galimi vystymosi scenarijai. Ryšių departamento direktorius Jonas Ūsas neatvyko į paskutinįjį susitikimą – jame buvo aptariamos galimos bendros valdymo struktūros, veiklos organizavimo principai.

Tolesniam darbui iškilo būtinybė išnagrinėti valstybės institucijų ir įmonių nuosavybėje esančią infrastruktūrą ir kitus duomenų perdavimo resursus, Ryšių departamento vadovas įsipareigojo paruošti bendrą raštą su LRS Informacinės visuomenės plėtros komisija, tačiau nieko konkretaus padaryta nebuvo.

Komisija paruošė šią anketą ir išplatino ją žinomiems duomenų perdavimo infrastruktūros valdytojams (anketa ir lydraštis pridedami). Prašome Jūsų nurodymu išplatinti šią anketą tiems infrastruktūros valdytojams, kuriems mūsų anketa nebuvo išsiųsta.

Kviečiame Susisiekimo ministeriją aktyviai įsitraukti į aprašytą procesą.

   

 

LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros                               Gintautas Babravičius

komisijos patarėjas


ruošė: Rimantas Žylius, tel.: 396708, el. paštas: rizyli@lrs.lt

Estijos telekomas suvienodins vietinių ir tarpmiestinių pokalbių įkainius

Estijos telekomunikacijų holdingui “Eesti telekom” priklausanti fiksuoto telefono ryšio bendrovė “Eesti telefon” ketvirtadienį pranešė nuo balandžio mėnesio suvienodinsianti vietinių ir tarpmiestinių telefono pokalbių įkainius.

Vietinių pokalbių įkainiai Estijoje nuo balandžio 1-osios pakils 14,5 proc., o tarpmiestinių – sumažės perpus.

Minutė vietinių pokalbių nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro darbo dienomis dabar Estijoje kainuoja 0,24 kronos (0,06 lito), nuo 19 val. vakaro iki 1 val. nakties darbo dienomis ir nuo 7 val. ryto iki 1 val. nakties švenčių dienomis – 0,18 kronos (0,04 lito), o nuo 1 val. nakties iki 7 val. ryto – 0,08 kronos (0,02 lito).

Tarpmiestinių pokalbių minutės kaina piko valandomis yra 0,68 kronos (0,16 lito), o ne piko valandomis ir švenčių dienomis – 0,51 kronos (0,12 lito).

Sujungimo mokestis Estijoje yra 0,48 kronos (0,11 lito).

Visi telefono pokalbiai Estijoje (išskyrus tarptautinius ir skambučius į mobiliuosius tinklus) nuo balandžio mėnesio Estijoje kainuos 0,34 kronos (0,08 lito) nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro darbo dienomis, 0,28 kronos (0,07 lito) – nuo 19 val. vakaro iki 1 val. nakties darbo dienomis ir nuo 7 val. ryto iki 1 val. nakties švenčių dienomis, 0,14 kronos (0,03 lito) – o nuo 1 val. nakties iki 7 val. ryto visą savaitę. Sujungimo mokestis išlieka.

BNS
2001 kovo mėn. 2 d.

Telekomas ir Susisiekimo ministerija nesuderina pozicijų

Ketvirtadienį Vilniuje Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento ir “Lietuvos telekomo” atstovai pirmą kartą aptarė kol kas nesutampančias šalių pozicijas dėl ryšių bendrovės ketinimo nuo vasaros vidurio įvesti 17 centų fiksuotą skambučio sujungimo mokestį.

Pozijos nesutampa taip pat dėl bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklių reikalavimo telefono pokalbių trukmę skaičiuoti sekundžių tikslumu ir dėl sąskaitų pristatymo abonentams.

Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktorius Jonas Ūsas Eltai pareiškė, jog susitarta šio susitikimo rezultatų nekomentuoti. “Tai pirmas susitikimas dėl trijų diskusinių momentų, apsikeitėme nuomonėmis tais klausimais. Dar negaliu pasakyti, kada kitas susitikimas – ne rytoj, bet jų bus”,- sakė J.Ūsas.

Iki šiol “Lietuvos telekomo” ir Susisiekimo ministerijos vadovai dėl šių problemų nuomonėmis keitėsi raštu arba diskutavo per spaudą.

“Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Tapio Parma (Tapio Paarma) ketvirtadienį spaudos konferencijoje patvirtino bendrovės poziciją, kad pradėjus apmokestinamų pokalbių trukmę skaičiuoti sekundžių tikslumu kartu būtinai bus įvestas ir skambučio sujungimo mokestis. Tai pernai prieš “Lietuvos telekomo” akcijų pardavimą galimiems investuotojams pasižadėjo Lietuvos Vyriausybė savo aprobuotame viešajame akcijų pardavimo memorandume.

T.Parma (Tapio Paarma) pareiškė, jog jis nenorėtų priimti sprendimų, kurie sumažintų kompanijos akcijų vertę. “Mano tikslas – padidinti bendrovės pelną. Mūsų veiksmai nukreipti ta linkme”, – sakė “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius.

Dėl Susisiekimo ministerijos spaudimo ryšių bendrovė priversta skubėti ir rizikuodama ryžtasi naują apskaitą pradėti taikyti nuo šių metų vidurio. T.Parma (Tapio Paarma) pakartojo ankstesnius savo pareiškimus, kad nėra techninių galimybių tai pradėti daryti nuo gegužės pirmosios, kaip reikalauja Susisiekimo ministerija.

BNS
2001 kovo mėn. 2 d.

Susisiekimo ministerija su “Lietuvos telekomu” pradėjo aiškintis skirtingas pozicijas

Ketvirtadienį Vilniuje Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento ir “Lietuvos telekomo” (LTEL) atstovai pirmą kartą aptarė kol kas nesutampančias šalių pozicijas dėl ryšių bendrovės ketinimo nuo vasaros vidurio įvesti 17 centų fiksuotą skambučio sujungimo mokestį, dėl bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklių reikalavimo telefono pokalbių trukmę skaičiuoti sekundžių tikslumu ir dėl sąskaitų pristatymo abonentams.

Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktorius Jonas Ūsas Eltai pareiškė, jog susitarta šio susitikimo rezultatų nekomentuoti. “Tai pirmas susitikimas dėl trijų diskusinių momentų, apsikeitėme nuomonėmis tais klausimais. Dar negaliu pasakyti, kada kitas susitikimas – ne rytoj, bet jų bus”,- sakė J.Ūsas.

Iki šiol “Lietuvos telekomo” ir Susisiekimo ministerijos vadovai dėl šių problemų nuomonėmis keitėsi raštu arba diskutavo per spaudą.

“Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Tapio Parma (Tapio Paarma) ketvirtadienį spaudos konferencijoje patvirtino bendrovės poziciją, kad pradėjus apmokestinamų pokalbių trukmę skaičiuoti sekundžių tikslumu kartu būtinai bus įvestas ir skambučio sujungimo mokestis. Tai pernai prieš “Lietuvos telekomo” akcijų pardavimą galimiems investuotojams pasižadėjo Lietuvos Vyriausybė savo aprobuotame viešajame akcijų pardavimo memorandume.

T.Parma (Tapio Paarma) pareiškė, jog jis nenorėtų priimti sprendimų, kurie sumažintų kompanijos akcijų vertę. “Mano tikslas – padidinti bendrovės pelną. Mūsų veiksmai nukreipti ta linkme”, – sakė “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius.

Dėl Susisiekimo ministerijos spaudimo ryšių bendrovė priversta skubėti ir rizikuodama ryžtasi naują apskaitą pradėti taikyti nuo šių metų vidurio. T.Parma (Tapio Paarma) pakartojo ankstesnius savo pareiškimus, kad nėra techninių galimybių tai pradėti daryti nuo gegužės pirmosios, kaip reikalauja Susisiekimo ministerija.

ELTA