Monthly Archives: December 2000

A.Paulauskas toliau “spaudžia” Suomijos ambasadorių dėl “Lietuvos telekomo”

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas laiške Suomijos ambasadoriui Rauno Viemero (Rauno Viemerei) pareiškė tikįs, kad “Lietuvos telekomas” netrukus priims sprendimus dėl fiksuoto mėnesinio mokesčio už naudojimąsi internetu darbo dienomis.

Kaip teigiama A. Paulausko laiške Suomijos ambasadoriui, tai ypač aktualu švietimo įstaigoms ir gyventojams.

“Juk internetas – tai neatsiejama šiuolaikinių mokymo programų dalis. O Lietuva, kaip kandidatė į Europos Sąjungos nares, siekia ir sieks, kad švietimo srityje, kaip ir kitose srityse, jos atotrūkis nuo ES šalių sparčiai mažėtų,” rašoma Seimo pirmininko laiške.

Kaip pranešė Seimo pirmininko atstovas spaudai, A. Paulauskas t aip pat paragino suomius aktyviau investuoti į telekomunikacijų ir kitų naujos ekonomikos paslaugų plėtrą Lietuvoje. Tai turėtų teigiamos įtakos ne tik dvišaliam, bet ir bendram Baltijos šalių ekonominiam bendradarbiavimui, bei paspartintų eurointegracijos procesą.

Bendrovė “Lietuvos telekomas” neseniai paskelbė nuo kitų metų pradžios trimis centais padidinsianti vietinių pokalbių tarifą.

Visuomenėje kilus nepasitenkinimui dėl “Lietuvos telekomo” sprendimo nuo kitų metų padidinti pokalbių tarifus, Vyriausybė pareiškė, jog tai turės neigiamos įtakos kuriant informacinę visuomenę, plečiant interneto vartotojų ratą.

Pirmadienį bendrovė “Lietuvos telekomas” pasiūlė geresnes sąlygas interneto vartotojams ir nuo ateinančių metų pradžios vartotojams suteiks galimybę naudotis internetu už fiksuotą mėnesinį mokestį ne piko valandomis.

Nuo sausio mėnesio bendrovė žada keisti ir kitų interneto paslaugų sąlygas ir tarifus.

“Lietuvos telekomą” valdo Skandinavijos konsorciumas “Amber teleholdings”, kurį sudaro Suomijos telekomas “Sonera” bei Švedijos telekomas “Telia”.

BNS
2000 gruodžio mėn. 30 d.

DĖL BENDRŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

2000 m. gruodžio 29 d. Nr. 445

Vilnius

 

DĖL BENDRŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 85-2581) 4 straipsniu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581) 8 straipsnio 7 dalį bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1431 “Dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 2000, Nr. 108-3450):

1. T v i r t i n u Bendrąsias paslaugų teikimo taisykles (pridedamos).

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodytos Bendrosios paslaugų teikimo taisyklės galioja iki 2001 m. liepos 1 dienos.

3. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 dienos.

 

Ūkio Ministras                                                                                    Eugenijus Maldeikis

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.445

 

BENDROSIOS PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios taisyklės nustato bendruosius paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus.

Atskirų paslaugų rūšių teikimą reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų pagal savo kompetenciją patvirtintos atskirų paslaugų rūšių teikimo taisyklės.

2. Šių taisyklių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų teikėjai.

3. Šios taisyklės netaikomos sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.

4. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. paslauga – bet kokios veiklos rezultatas, kuriuo siūloma tenkinti ar tenkinamas konkretus vartotojo poreikis;

4.2. paslaugų teikėjas – juridinis ar fizinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis į rinką paslaugas;

4.3. vartotojas – fizinis asmuo, kuris naudoja paslaugas savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams;

4.4. tinkamos kokybės paslauga – paslauga, kurios savybės ne blogesnės, nei numatyta tai paslaugai taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir paslaugų teikimo sutartyje, t. y.:

atitinka paslaugos teikėjo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus;

atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į paslaugos prigimtį bei paslaugos teikėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl paslaugos kokybės;

atitinka nustatytus saugos reikalavimus;

4.5. saugi paslauga – bet kokia paslauga, kuri teikiama pagal numatytas sąlygas ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų, jos teikimo metu ar po to nekelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina;

4.6. paslaugų teikimo sutartis – sutartis tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo, kuria paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti vartotojui tam tikras paslaugas, o vartotojas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

5. Sutarčių, sudarytų rašytine forma, sąlygos turi būti išreikštos aiškiai, suprantamai. Prieš sudarant sutartį, vartotojui turi būti suteikiama galimybė išnagrinėti visas sutarties sąlygas.

6. Paslaugų kaina nustatoma paslaugų teikėjo ir vartotojo susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais arba šalių susitarimu.

7. Paslaugų teikėjams draudžiama priimti užsakymus ir teikti paslaugas, jei šių paslaugų teikimas yra draudžiamas.

8. Paslaugas, kurių teikimas yra licencijuojamas, gali teikti tik įmonės, įsigijusios licencijas šiai veiklai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

9. Paslaugų teikėjai, kurie teikia paslaugas, išvardytas Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame Ūkinės – komercinės veiklos, kuria versdamiesi paslaugų teikėjai privalo turėti leidimą – higienos pasą, sąraše, privalo turėti leidimą – higienos pasą.

Leidimų – higienos pasų išdavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

10. Patalpos, kuriose teikiamos paslaugos ir laikomos paslaugų teikimui reikalingos prekės, turi atitikti higienos, saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.

11. Paslaugų teikimui naudojama techninė įranga ir matavimo priemonės turi atitikti jų eksploatacijos taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.

12. Paslaugas teikiančios įmonės bei jos padalinių pavadinimai, darbo laikas nurodomi iškabose, vadovaujantis ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 405 (Žin., 2000, Nr. 104-3305) patvirtintomis Išorinės reklamos įrengimo tipinėmis taisyklėmis bei savivaldybių institucijų patvirtintomis išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis (jeigu tokios yra patvirtintos).

Tais atvejais, kai paslaugas teikia patentą įsigijęs fizinis asmuo, nurodomas jo vardas, pavardė ir įsigyto patento numeris. Šie duomenys nurodomi patentą įsigijusio asmens pasirinktu būdu, tačiau taip, kad būtų matomi vartotojui.

13. Paslaugų vartotojui turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su išsamia informacija apie teikiamas paslaugas paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje.

Paslaugų teikėjas matomoje vietoje privalo laikyti teikiamų paslaugų sąrašą ir kainoraštį.

14. Paslaugas teikiančios įmonės, nustatydamos darbo laiką, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių institucijų nustatytas įmonėms draudžiamas dirbti dienas ir valandas (jeigu tokios nustatytos).

15. Apie paslaugas teikiančios įmonės bei jos padalinių uždarymą (remontui ir panašiai) vartotojai informuojami skelbimu, kuris iškabinamas ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki jos uždarymo, išskyrus atvejus, kai uždaroma dėl priežasčių, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti (dėl avarijos, vagystės, neplanuoto patikrinimo ir pan.).

 

II. PAGRINDINĖS VARTOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

16. Vartotojai turi teisę:

16.1. savo nuožiūra įsigyti siūlomas paslaugas;

16.2. gauti valstybine kalba teisingą, išsamią, tikslią ir aiškią informaciją apie siūlomas paslaugas, jų kainas;

16.3. įsigyti tinkamos kokybės, saugias paslaugas. Jeigu vartotojui yra suteikta paslauga netinkamos kokybės, jis turi teisę per 6 mėnesius nuo paslaugos suteikimo dienos reikalauti, kad ši paslauga neatlygintinai būtų pakeista tinkamos kokybės paslauga. Jeigu suteikta netinkamos kokybės paslauga negali būti pakeista tinkamos kokybės paslauga, vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų grąžinti už paslaugą sumokėti pinigai;

16.4. aptarti paslaugų teikimo sutartyje paslaugos saugos techninius reikalavimus, medžiagų ar gaminių, naudojamų paslaugai atlikti, kokybę, kainas, suderinti darbo brėžinius, aptarti paslaugų įvykdymo terminą bei kitus savo reikalavimus dėl norimos paslaugos, kurie neprieštarauja įstatymams, ir aptarti paslaugos teikėjo atsakomybę už sutarties sąlygų pažeidimą;

16.5. pranešdamas paslaugos teikėjui, keisti savo nurodymus dėl paslaugos teikimo būdo ar kitų sutarties sąlygų vykdymo, kai paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu požiūriu yra įmanomi;

16.6. nutraukti paslaugų teikimo sutartį, jeigu paslaugų teikėjas laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti sutarties arba, teikdamas paslaugą, pažeidė sutarties sąlygas;

16.7. nutraukti paslaugos teikimo sutartį bet kuriuo metu, sumokėjęs paslaugos teikėjui už atliktą darbą ir atlyginęs kitas protingas su paslaugos teikimu susijusias išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo;

16.8. reikalauti, kad paslaugos teikėjas neatlygintinai ištaisytų nukrypimus nuo sutartyje numatytų sąlygų arba apmokėtų išlaidas, kurių jis turėjo, pats ištaisydamas trūkumus;

16.9. reikalauti, kad paslaugos teikimo metu dėl paslaugos teikėjo kaltės prarastas ar sugadintas daiktas ar medžiaga būtų pakeisti lygiaverčiu daiktu ar medžiaga, o kai vartotojas nesutinka arba nėra galimybių pakeisti – atlyginti daikto ar medžiagos vertę.

17. Vartotojai turi ir kitas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas teises.

18. Kai paslaugų teikėjas nevykdo paslaugų teikimo sutartyje numatytų reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kitas valstybės, savivaldybių institucijas ir įstaigas, visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas, į teismą dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo. Bet kokiu atveju vartotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

19. Vartotojas privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

20. Jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, vartotojas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos.

Jeigu sutartis nenustato ko kita, vartotojas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą ir tuo atveju, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl jo paties kaltės.

21. Apmokėti padidėjusią paslaugų kainą, viršijančią nustatytąją sutarties sudarymo momentu, vartotojas privalo tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas įrodo, kad kainą padidinti buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį ir kad tai negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu.

 

III. PAGRINDINĖS PASLAUGŲ TEIKĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

22. Paslaugų teikėjai privalo:

22.1. teikti paslaugas vartotojams laikantis teisės aktų reikalavimų;

22.2. garantuoti, kad vartotojams būtų teikiamos tik saugios, tinkamos kokybės paslaugos;

22.3. užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos vartotojams patogiu laiku ir būdu;

22.4. prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį, suteikti vartotojui būtiną teisingą, išsamią, tikslią ir aiškią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

Jeigu tam tikros paslaugos galutinės kainos, t. y. kainos, į kurią įskaitomi visi mokesčiai, nurodyti neįmanoma, paslaugos teikėjas privalo nurodyti papildomą informaciją, kaip nustatoma galutinė paslaugos kaina.

Informacija apie siūlomą paslaugą turi būti pateikta tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą vartojimo laiką.

Visa informacija apie paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai paslaugų vartojimo būdai yra tradiciškai žinomi. Už klaidinančią informaciją atsako paslaugų teikėjas pagal įstatymus.

23. Paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita.

Taip pat jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą vartotojui atsako paslaugų teikėjas.

Kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra.

24. Atsižvelgiant į paslaugos rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

25. Laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones.

26. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir vartotojo nurodymus. Jei vartotojo nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusios profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti.

27. Paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar vartotojo nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl vartotojo interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu paslaugų teikėjas negalėjo iš anksto vartotojo atsiklausti. Šiuo atveju paslaugų teikėjas privalo pranešti vartotojui apie nukrypimus, kai tik galima pranešti.

28. Jeigu suteikus paslaugą paaiškėja, kad ji gali sukelti grėsmę vartotojui ar aplinkai, – paslaugos teikėjas privalo nedelsdamas pranešti apie tai vartotojui, Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos.

29. Suteikęs paslaugą, paslaugų teikėjas privalo išduoti vartotojui atsiskaitymo dokumentą ir įteikti dokumentą apie paslaugos garantijos laiką (jeigu tokia garantija suteikiama).

30. Paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių ir privalo visiškai atlyginti vartotojui patirtus nuostolius.

 

IV. REIKALAVIMAI PASLAUGAS TEIKIANTIEMS DARBUOTOJAMS

 

31. Paslaugas teikiančios įmonės savininkas (vadovas) privalo supažindinti darbuotojus su šiomis taisyklėmis bei kitais paslaugų teikimą reglamentuojančiais dokumentais.

32. Paslaugų teikėjai turi būti susipažinę su teisės aktuose nustatytais produktų saugos reikalavimais, higienos normomis, darbų saugos reikalavimais, paslaugų teikimo taisyklėmis ir jų reikalavimais bei užtikrinti jų laikymąsi.

33. Paslaugas teikiantys darbuotojai privalo tikrintis sveikatą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 (Žin., 1999, Nr. 41-1294) nustatyta tvarka.

34. Paslaugas teikiantys darbuotojai, kuriems privalomas higienos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo mokymas, turi būti apmokyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 416 (Žin., 2000, Nr. 66-1996) patvirtinta tvarka ir turėti sveikatos žinių pažymėjimą.

 

V. ATSISKAITYMO SU VARTOTOJAIS ORGANIZAVIMAS

 

35. Atsiskaitymai už suteiktas paslaugas vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 97-2775), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu “Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo” (Žin., 1998, Nr. 53-1463; 1999, Nr. 114-3313; 2000, Nr. 65-1953), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu “Dėl privalomųjų patentų išdavimo fiziniams asmenims tvarkos” (Žin., 2000, Nr. 79-2390) ir kitais teisės aktais.

36. Pretenzijas dėl neteisingo atsiskaitymo vartotojai gali pareikšti tik tuo atveju, jeigu pinigus tikrino nepasitraukę nuo kasos.

 

VI. KONTROLĖ

 

37. Paslaugų teikėjų veiklą bei teikiamų paslaugų kokybę gali tikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų institucijų (tarnybų) darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Kontrolės darbuotojus į pagalbines patalpas (sandėlius, cechus ir pan.) privalo lydėti už minėtose patalpose saugomas materialines vertybes materialiai atsakingas asmuo.

39. Paslaugų teikėjas, kontrolės darbuotojų supažindintas su tikrinimo rezultatais, privalo nedelsdamas pašalinti nustatytus trūkumus ir apie tai informuoti tikrintojus.

 

VII. PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ

 

40. Paslaugų teikėjai, pažeidę paslaugų teikimo taisykles, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

______________

 

Swedish PTS awarded UMTS licenses to four entities: Europolitan, HI3G, Orange, and Tele2 — but not Telia

Telia, Sweden’s legacy phone company, issued a statement in which it asserts that “A technical analysis performed in response to the December 16 decision of the Swedish National Post and Telecom Agency (PTS) to not approve Telia’s application for a UMTS licence … shows that Telia meets the PTS’ requirements by a wide margin.” On Dec. 16 the Swedish PTS awarded UMTS licenses to four entities: Europolitan, HI3G, Orange, and Tele2 — but not Telia.

UMTS, or Universal Mobile Telecommunications System, is one Third Generation (3G) wireless technology. It is a successor to the European GSM standard. It has the goal of providing broadband mobile Internet access at 2Mbps. See, UMTS Forum. The PTS awarded the licenses on the basis of its assessment of merit, rather than by competitive auction. Ten applied in this beauty contest. Telia was rejected on the grounds of “deficiency of technical feasibility.” Telia insists that it can provide a UMTS cellular network covering 99.98% of Sweden with 4,100 radio base stations.

Techlawjournal

Konkurencijos taryba “Lietuvos telekomui” skyrė 150 tūkst. litų baudą

Konkurencijos taryba vakar nutarė, kad “Lietuvos telekomas” (LTEL) pažeidė Konkurencijos įstatymą ir paskyrė bendrovei 150 tūkst. litų baudą.
Šių metų gegužę “Lietuvos telekomo” pradėta filtrų montavimo į nuomojamas analogines skirtąsias linijas akcija sumažino duomenų perdavimo greičius šiose linijose. Pirmoji tokius veiksmus apskundė “Infostruktūra”, kurios klientas – Muitinės departamentas dėl įmontuoto filtro kelioms valandoms neteko duomenų perdavimo ryšio su muitinėmis. Manoma, kad vien dėl šio įvykio patirta žala siekia apie 1 mln. litų.

Plačiau skaitykite M. Deksnio straipsnyje “Bauda telekomui – už filtrų įrengimą” (“Lietuvos rytas”) bei A. Balčiaus straipsnyje “Lietuvos telekomui” – 150 tūkstančių litų bauda” (“Respublika”).

www.jt.lt

“Lietuvos telekomas” turės sumokėti baudą

Konkurencijos taryba penktadienį nusprendė, kad bendrovė “Lietuvos telekomas” pažeidė Konkurencijos įstatymą ir turi sumokėti 150 tūkst. litų baudą. Konkurencijos taryba baigė dar rugsėjį pradėtą tyrimą dėl telekomo analoginėse skirtinėse linijose įdiegtų filtrų, kurie dabar jau išmontuoti.

Telekomas taip pat įpareigotas nebemontuoti naujų filtrų.

Konkurencijos taryba, kurios sprendimu pradėtas tyrimas, siekia, kad visi telekomunikacijų operatoriai ir vartotojai turėtų vienodas galimybes naudotis bendraisiais telekomunikacijų tinklais ir telekomunikacijų paslaugomis.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad telekomo veiksmų tyrimas pradėtas gavus skundų iš interneto ryšio paslaugų tiekėjų ir besinaudojančiųjų “Lietuvos telekomo” paslaugomis, jog dėl linijose įdiegtų filtrų yra sulėtėjęs interneto paslaugų teikimas.

Konkurencijos tarybos nario Arnoldo Klimo manymu, “Lietuvos telekomas” siekė apriboti kitų duomenų perdavimo paslaugas teikiančių bendrovių veiklą ir jai pakenkti.

“Tai klasikinė byla, kai rinkoje dominuojanti bendrovė stengiasi apriboti kitų panašių bendrovių veiklą ar net jas išstumti”, sakė A. Klimas.

Anot jo, nėra tiksliai žinoma, kiek bendrovės ar įmonės patyrė žalos ar neteko pajamų dėl “Lietuvos telekomo” veiksmų montuojant filtrus. Tačiau dėl filtrų montavimo žalą patyrusios bendrovės gali reikalauti jos atlyginimo teisiniu keliu.

A. Klimas sakė, kad kai kurios bendrovės pateikė duomenis, kokios žalos patirta dėl filtrų įmontavimo, tačiau tai nėra įrodyti duomenys, nors jie gana svarbūs. A. Klimo teigimu, nutrūkus Lietuvos muitinių ryšiui su centriniu Muitinės departamentu patirta maždaug 1 mln. litų žala.

A. Klimas sakė, kad “Lietuvos telekomas” nesutiko su Konkurencijos tarybos išvadomis.

“Telekomas neigė savo kaltinimus ir tikslus, motyvuodamas noru užtikrinti ryšio kokybę. Tačiau tai nėra įtikinantys motyvai, nes manoma, kad telekomas tikslingai ir kryptingai siekė užimti tam tikras pozicijas duomenų perdavimo rinkoje.

BNS
2000 gruodžio mėn. 23 d.

DĖL AB „LIETUVOS TELEKOMAS“ VEIKSMŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO NUOSTATOMS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
NUTARIMAS
DĖL AB „LIETUVOS TELEKOMAS“ VEIKSMŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO NUOSTATOMS
2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 16/b
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš
Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,
Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams: D.Stadalnikienei, V.Aleksienei, L.Darulienei, P.Kvietkauskienei, J.Šovienei, A.Žegūnaitei,
dalyvaujant ūkio subjekto, įtariamo Konkurencijos įstatymo pažeidimu atstovams: AB „Lietuvos telekomas“ Valdybos Pirmininkui G.Žinteliui, įgaliotai advokatei E.Sutkienei,
dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: Valstybinės radijo dažnių tarnybos ryšio inžinieriui F.Dobrovolskiui, VĮ „Infostruktūra“ projekto vadovui D.Drevinskui, V.Moskvinui, UAB „Penki kontinentai“ Interneto centro direktoriui E.Filistovič,
Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 9 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba nustatė:
2000 m. rugsėjo 4 d. Konkurencijos taryba nutarimu Nr.96 pradėjo tyrimą dėl AB“Lietuvos telekomas“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 str. nuostatoms, kadangi buvo gauta informacija, kad AB „Lietuvos telekomas“ pradėjo montuoti techninę įrangą (filtrus) kitiems ūkio subjektams nuomojamose vietinėse analoginėse linijose tuo apribodamas šių linijų praleidžiamų dažnių juostą, neleisdamas šių linijų panaudoti plačiajuosčių skaitmeniškai modeliuotų signalų perdavimui ir tuo iš esmės keisdamas duomenų perdavimo paslaugų teikėjų veiklos sąlygas. 2000 m. lapkričio 10 d. Konkurencijos taryba nutarimu Nr. 124 pritaikė AB „Lietuvos telekomas“ laikinojo pobūdžio priemones – įpareigojo AB „Lietuvos telekomas“ nutraukti nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose praleidžiamų dažnių juostą ribojančių filtrų montavimą, o linijose, kur jie yra įrengti ir įjungti, tokius filtrus išjungti.
Tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai pateikė tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad AB „Lietuvos telekomas“ priimtas sprendimas naujiems klientams įrengti ir įjungti įprastose analoginėse skirtosiose linijose praleidžiamų dažnių juostos ribojimo filtrus diskriminuoja kitus ūkio subjektus, nepagrįstai varžo jų galimybes veikti duomenų perdavimo rinkoje, riboja duomenų perdavimo paslaugų tiekimą bei techninę pažangą ir tokiais veiksmais pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 str. 2 ir 3 punktus. Už šiuos pažeidimus tyrimą atlikę pareigūnai siūlė skirti AB „Lietuvos telekomas“ 150000lt. piniginę baudą.
Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs VĮ „Infostruktūra“ projekto vadovas D.Drevinskas paaiškino, kad AB „Lietuvos telekomas“ juridiškai įteisintą monopolį turi tik bendram fiksuotam telefoniniam tinklui, tačiau yra sričių, kuriose AB „Lietuvos telekomas“ dominuoja de facto ir viena iš jų yra skirtosios analoginės linijos. Šiomis linijomis vyksta tiek balso, tiek duomenų perdavimas. Minėtas linijas galima išsinuomoti tik iš AB „Lietuvos telekomas“. Be to, AB „Lietuvos telekomas“ yra perduoti kabelių vamzdynai ir niekas kitas negali jais naudotis, tiesti savo linijas. D.Drevinskas paaiškino, kad dėl filtrų įrengimo VĮ „Infostruktūra“ patyrė kelių tūkstančių litų nuostolį, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad jų klientai, pvz. Muitinė, galėjo patirti nepalyginamai didesnius nuostolius. Pasirašytose sutartyse nėra numatyta jokių apribojimų panaudoti išsinuomotas analogines linijas duomenų perdavimui.
Posėdyje dalyvavęs VĮ „Infostruktūra“ komunikacijų inžinierius V.Moskvinas paaiškino, kad kitose šalyse analoginės linijos taip pat yra naudojamos duomenų perdavimui ir visur tai yra leidžiama. AB „Lietuvos telekomas“ įrengdamas šiose linijose filtrus siekė, kad duomenų perdavimas būtų vykdomas tik per „Lietuvos telekomas“ įrengimus ir, jeigu šie filtrai nebūtų išjungti, visi kiti operatoriai turėtų nutraukti savo veiklą. V.Moskvinas paaiškino, kad VĮ „Infostruktūra“ dėl filtrų įjungimo faktiškai patyrė kelių tūkstančių nuostolį, taip pat buvo sužlugdytas įmonės marketingo darbas, įmonė neteko kelių potencialių klientų. Dėl VĮ „Infostruktūra“ kliento – Muitinės sutrikusio informacinio ryšio bendrovė galėjo būti paduota į teismą, tačiau pasiaiškinus taip nebuvo padaryta.
UAB „Penki kontinentai“ Interneto centro direktorius E.Filistovič taip pat pabrėžė, kad tokiais veiksmais AB „Lietuvos telekomas“ bando užimti dominuojančią padėtį duomenų perdavimo rinkoje.
Valstybinės radijo dažnių tarnybos atstovas F.Dobrovolskis paaiškino, kad AB „Lietuvos telekomas“, dominuodamas telekomunikacinių laidų nuomos rinkoje ir įrengdamas filtrus, praplečia AB „Lietuvos telekomas“ dominavimą į kitą lygmenį ir monopolizuoja linijų skaitmenizavimą.
AB „Lietuvos telekomas“ valdybos pirmininkas G.Žintelis paaiškino, kad AB „Lietuvos telekomas“ yra natūrali monopolija fiksuoto telefoninio ryšio rinkoje ir tai yra įteisinta galiojančiais teisės aktais. Bendrovė vykdydama įsipareigojimus Lietuvos valstybei investuoja dideles lėšas telekomunikacinės įrangos ir teikiamų paslaugų kokybei pagerinti. G.Žintelio nuomone, kitiems ūkio subjektams niekas netrukdo taip pat investuoti ir patiems tiesti laidus bei steigti nuosavus duomenų perdavimo tinklus. AB „Lietuvos telekomas“, pasirašydamas sutartis su ūkio subjektais dėl analoginių linijų nuomos, prideda technines specifikacijas, kuriose nurodoma, kokiame dažnių diapazone garantuojamas kokybiškas ryšys, ir šie gali apskaičiuoti, ar šių linijų parametrai leis jas naudoti ne pagal specifikacijoje nurodytą pirminę paskirtį. Jeigu tokios sąlygos netenkino ūkio subjektų, jie galėjo tų sutarčių nepasirašyti. AB „Lietuvos telekomas“ vykdydamas Konkurencijos tarybos nutarimą geranoriškai išjungė filtrus siekdamas išsiaiškinti, kas šiuo atveju buvo pažeista, nors G.Žintelio nuomone, AB „Lietuvos telekomas“ jokių Lietuvos įstatymų nepažeidė.
Posėdyje dalyvavusi AB „Lietuvos telekomas“ įgaliota advokatė E.Sutkienė paaiškino, kad AB „Lietuvos telekomas“ apie filtrų įrengimą gal būt nepakankamai informavo klientus ir dėl to galutiniai vartotojai patyrė nepatogumų, tačiau reali žala nebuvo padaryta. Taip pat E.Sutkienė akcentavo, kad pasirašant naujas sutartis prie jų yra pridedama techninė specifikacija, kurioje nurodoma analoginių linijų pirminė paskirtis ir kokias sąlygas ji privalo užtikrinti, tačiau dėl antrinio šių linijų panaudojimo (duomenų perdavimui) su linijų nuomotojais niekada nebuvo tariamasi ir jie to AB „Lietuvos telekomo“ neprašė. Ūkio subjektų, nuomojančių linijas, sprendimas šias linijas skaitmenizuoti buvo padarytas vienasmeniškai, nederinant ir nesitariant su šių linijų savininku AB „Lietuvos telekomas“. Taip skitmenizuojant šias linijas galėjo būti panaudoti ir nesertifikuoti modemai ir dėl to pablogėti ryšio kokybė. Tokiu būdu, buvo siekiama gauti aukštus pelnus, tačiau ryšio kokybė nebuvo garantuojama. AB „Lietuvos telekomas“ saugodamas savo reputaciją priėmė sprendimą įrengti filtrus ir taip užtikrinti paslaugos kokybę. AB „Lietuvos telekomas“ daug investuoja į naujas technologijas ir tuo pačiu skatina ir kitus ūkio subjektus tą daryti, investuoti į nuosavų tinklų steigimą arba nuomoti duomenų perdavimui pritaikytus skaitmeninius tinklus. Todėl kaltinimas, kad AB „Lietuvos telekomas“ riboja techninę pažangą neturi pagrindo. Taip pat E.Sutkienė paaiškino, kad įrengti filtrus buvo numatyta visiems paprastųjų skirtųjų linijų nuomininkams, nedarant jokių išimčių. Tačiau tą padaryti visiems iš karto yra sunku ir tai buvo numatyta atlikti etapais, t.y. pradėti filtrus montuoti nuo 2000 m. gegužės 1 d. naujai nuomojamoms linijoms, o vėliau ir kitoms jau išnuomotoms linijoms. Prie įsakymo dėl šio sprendimo buvo pridėtas sąrašas nuomininkų bei paaiškinamasis raštas. E.Sutkienės nuomone, AB „Lietuvos telekomas“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo, tačiau jeigu Konkurencijos taryba nuspręstų, jog įstatymas yra pažeistas, E.Sutkienė prašė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba būtų įpareigota peržiūrėti pasirašytas sutartis ir jei nuomininkams būtų leidžiama vienašališkai keisti analoginės linijos pirminę paskirtį, šis procesas turi būti kontroliuojamas.

Konkurencijos taryba konstatavo:

Dominuojančios padėties nustatymas
Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d. nurodo, kad dominuojanti padėtis – tai vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.
Prieš nustatant ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, būtina apsibrėžti atitinkamą rinką. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 5 d., atitinkama rinka suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d.) o geografinė rinka – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d.)
Analizuojamos atitinkamos rinkos, kuriose veikia AB“Lietuvos telekomas“ yra telekomunikacinių tinklų (linijų), naudojamų balso bei duomenų perdavimui, nuomos rinka Lietuvos Respublikoje ir duomenų perdavimo paslaugų rinka Lietuvos Respublikoje.
Kadangi AB „Lietuvos telekomas“ istoriškai ilgą laiką buvo ir tebėra vienintelis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius, jam nuosavybės teise priklauso visas bendrasis fiksuoto telefono ryšio tinklas, iki Telekomunikacijų veiklos licencijavimo taisyklių priėmimo (iki 2000 m. spalio mėn.), duomenų perdavimo tinklai nebuvo steigiami, o vadovaujantis LR telekomunikacijų įstatymu AB“Lietuvos telekomas“ iki 2002 m. gruodžio 31 d. turi bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo monopolį, galima teigti, kad AB „Lietuvos telekomas“ tiesiogiai nesusiduria su konkurencija telekomunikacinių tinklų (linijų), naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje ir todėl, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d., užima dominuojančią padėtį šioje rinkoje.
AB „Lietuvos telekomas“ duomenimis, duomenų perdavimo paslaugų rinkoje AB „Lietuvos telekomas“ užima apie 30 proc. (2000 12 20 AB „Lietuvos telekomas“ raštas Nr. 01-1-1200) šios rinkos, o Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos duomenimis – 57 proc. duomenų perdavimo paslaugų rinkos (Susisiekimo ministerijos sekretoriaus 2000 08 30 potvarkiu Nr. 71 sudarytos komisijos išvada „Dėl monopolijos duomenų perdavimo srityje“).

AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų įvertinimas
AB „Lietuvos telekomas“ nuomoja analogines skirtąsias linijas telekomunikacijų paslaugų teikėjams – ūkio subjektams. Nors pagal norminius teisės aktus pirminė analoginės skirtosios linijos naudojimo paskirtis yra balso signalų perdavimas, visos išnuomotos linijos naudojamos išimtinai duomenų perdavimui, kadangi AB „Lietuvos telekomas“ turi bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo monopolį. AB „Lietuvos telekomas“ priėmė sprendimą naujiems klientams nuomojant analogines skirtąsias linijas, sumontuoti filtrus, kurie apribotų šių linijų praleidžiamų dažnių juostą (AB „Lietuvos telekomas“ paslaugų valdybos 1999 12 10 posėdžio protokolas, UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ direktoriaus 2000 04 25 potvarkis). Kaip matyti iš tyrimo byloje esančios medžiagos bei remiantis gautais rinkos dalyvių skundais ir Valstybinės radijo dažnių tarnybos ekspertų išvadomis, toks AB „Lietuvos telekomas“ sprendimas sąlygoja dvejopas pasekmes rinkoje veikiantiems ūkio subjektams:
1. Įmontavus filtrus panaikinama galimybė analogines skirtąsias linijas panaudoti plačiajuosčių skaitmeniškai moduliuotų signalų perdavimui, ko pasekoje:
1.1. Ūkio subjektai, nuomojantys tokias linijas, nebegali teikti skaitmeninių duomenų perdavimo paslaugų naudodami analogines skirtąsias linijas, o yra priversti nuomoti iš AB „Lietuvos telekomas“ skaitmenines linijas, kurios yra žymiai brangesnės;
1.2. Ūkio subjektai praranda galimybę efektyviai konkuruoti su AB „Lietuvos telekomas“ duomenų perdavimo paslaugų rinkoje, nes techninius sprendimus dėl linijos skaitmenizavimo (pritaikymo duomenų perdavimui) gali priimti tik AB „Lietuvos telekomas“.
2. Atskiri ūkio subjektai, veikiantys duomenų perdavimo paslaugų rinkoje, atsiduria skirtingose konkurencinėse sąlygose, nes kai kuriems iš jų filtrai nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose nėra montuojami, ko pasekoje jie atsiduria geresnėse konkurencijos sąlygose lyginant su tais, kuriems nuomojamose linijose filtrai yra sumontuoti.

AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų kvalifikavimas pagal Konkurencijos įstatymo 9 str.
Įstatymas nedraudžia ūkio subjektui dominuoti tam tikroje rinkoje, tačiau numato tam tikrus apribojimus dominuojančių ūkio subjektų ūkinei veiklai, kadangi dominuojantis subjektas gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje ir tuo riboti konkurenciją ar varžyti kitų subjektų galimybes veikti rinkoje. Kad būtų apsaugoti kitų rinkos dalyvių interesai, Konkurencijos įstatymo 9 str. numato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Šiame straipsnyje nustatytas draudimas apima visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:
„2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams;
3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; „.
Prekybos ar gamybos ribojimas suprantamas kaip rinkos monopolizavimas, siekimas išstumti iš rinkos konkurentus ar kliūčių sudarymas jiems veikti rinkoje tuo varžant jų sprendimus dėl prekės kiekio, kokybės ar kainos.
Iki AB „Lietuvos telekomui“ priimant sprendimą įmontuoti filtrus, duomenų perdavimo rinkoje veikiantys ūkio subjektai, nuomodami analogines skirtąsias linijas bei priimdami techninius sprendimus dėl jų skaitmenizavimo (pritaikymo duomenų perdavimui), galėjo sėkmingai konkuruoti tiek vienas su kitu, tiek ir su AB „Lietuvos telekomas“ duomenų perdavimo paslaugų rinkoje. AB „Lietuvos telekomui“ priėmus sprendimą įmontuoti filtrus, niekas, išskyrus AB „Lietuvos telekomas“ nebeturi galimybės prijungti modemus prie telekomunikacinių tinklų ir tuo būdu juos pritaikyti duomenų perdavimui. Tokiu būdu AB „Lietuvos telekomas“ nepagrįstai, pasinaudodamas savo dominuojančia padėtimi telekomunikacinių tinklų nuomos rinkoje, įgyja ryškų konkurencinį pranašumą prieš kitus duomenų perdavimo paslaugų rinkoje veikiančius ūkio subjektus. To pasekoje žymiai susiaurinamos kitų ūkio subjektų galimybės įeiti į duomenų perdavimo paslaugų rinką ir joje veikti efektyviai konkuruojant su AB „Lietuvos telekomas“. Taigi, AB „Lietuvos telekomas“, užimdamas dominuojančią padėtį bendro fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacinių tinklų nuomos rinkose, siekia išstumti konkurentus ir įtvirtinti savo dominuojančią padėtį ir duomenų perdavimo paslaugų rinką. Tokie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai vertinami kaip duomenų perdavimo paslaugų ribojimas (duomenų perdavimo paslaugų plitimo ribojamas) pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 str. 2p..
Šie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai gali būti vertinami ir kaip techninės pažangos ribojimas pagal Konkurencijos įstatymo 9 str. 2p., nes iš rinkos dalyvių, o tuo pačiu ir vartotojų, atimama teisė pasirinkti kokie modemai, t.y. kokios naujausios pažangios technologijos bus naudojamos skaitmenizuojant telekomunikacines linijas ir pritaikant jas duomenų perdavimui.
AB „Lietuvos telekomas“ argumentus, kad įmonė nepažeidė konkurencijos įstatymo Konkurencijos taryba laiko nepagrįstais. AB „Lietuvos telekomas“ teigia, kad įmonė negali būti kaltinama piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kadangi ji nedominuoja duomenų perdavimo paslaugų rinkoje. Konkurencijos taryba pažymi, kad ūkio subjekto veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas net ir tuo atveju, kai konkurenciją ribojantis poveikis pasireiškia toje atitinkamoje rinkoje, kurioje nagrinėjamas ūkio subjektas neužima dominuojančios padėties, bet dominuoja kitoje, glaudžiai su ja susijusioje rinkoje. Tokios teisinės praktikos laikosi ir Europos Komisija ir Europos teisingumo teismas, spręsdami bylas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Pavyzdžiui, Tetra Pak International v. Commission byloje pažymima, kad Tetra Pak elgesys traktuojamas kaip piktnaudžiavimas, pažeidžiantis Romos sutarties 86 str. (po Amsterdamo sutarties – 82 str.) nors įmonės grobuoniški veiksmai siekiant išstumti iš rinkos konkurentus pasireiškė ne toje rinkoje, kurioje ji turėjo dominuojančią padėtį (įrengimų ir kartono tiekimo sterilioms skysto maisto pakuotėms rinkoje), bet susijusioje rinkoje.
AB „Lietuvos telekomas“ taip pat teigia, kad įmontuodamas filtrus AB „Lietuvos telekomas“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo, nes vykdė sutartinius įsipareigojimus ir priimdamas sprendimus dėl filtrų įmontavimo rėmėsi patvirtintais analoginių skirtųjų linijų paslaugų standartais. Savo veiksmams pagrįsti AB „Lietuvos telekomas“ remiasi ETSI standarto ETS 300 448 nuostatomis, kurios reikalauja iš operatoriaus garantuoti reikiamą analoginių nuomojamų linijų pralaidumą įprastos kokybės balso dažnių juostoje. Tačiau, Konkurencijos tarybos nuomone, šis teiginys jokiu būdu nereiškia, kad iš operatoriaus reikalaujama dirbtinai apriboti pralaidumą už balso dažnių juostos ribų. Atvirkščiai, AB „Lietuvos telekomui“ išduotos licencijos (1998 06 29 Nr.174/97) 8 skyriuje „Konkurencijos reikalavimai“ nurodyta, kad licencijos turėtojas, kiek leidžia jo tinklo techninės galimybės, privalo teikti visas telekomunikacijų paslaugas visiems tos pačios kategorijos to pageidaujantiems fiziniams ir juridiniams asmenims be jokios nepagrįstos diskriminacijos (3p.).
Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad AB „Lietuvos telekomas“, užimdamas dominuojančią padėtį telekomunikacinių tinklų (linijų), naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje ribojo duomenų perdavimo paslaugų plitimą ir techninę pažangą duomenų perdavimo paslaugų rinkoje, kuri yra glaudžiai susijusi su rinka, kurioje AB „Lietuvos telekomas“ dominuoja, tuo pažeisdamas Konkurencijos įstatymo 9 str. 2 p.
AB „Lietuvos telekomas“ sprendimas įmontuoti filtrus nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose yra diskriminacinis tam tikrų ūkio subjektų atžvilgiu. Kaip matyti iš tyrimo byloje esančių dokumentų – AB „Lietuvos telekomas“ paslaugų valdybos 1999 12 10 posėdžio protokolo ir UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ direktoriaus 2000 04 25 potvarkio – AB „Lietuvos telekomas“ priėmė sprendimą sumontuoti filtrus nuomojant analogines skirtąsias linijas naujiems klientams. Dėl šio sprendimo naujai įeinantys į rinką ūkio subjektai diskriminuojami jau veikiančių atžvilgiu, kadangi norėdami teikti duomenų perdavimo paslaugas, jie priversti nuomoti iš AB „Lietuvos telekomas“ daug brangesnes skaitmenines linijas ir to pasekoje atsiduria prastesnėse konkurencinėse sąlygose nei tie operatoriai, kurie teikia duomenų perdavimo paslaugas nuomojamomis analoginėmis skirtosiomis linijomis.
Pažymėtina, kad minėti filtrai buvo įrengti bei įjungti netgi anksčiau išnuomotose linijose, neįspėjus apie tai vartotojų, dėl ko netgi sutriko sistemos darbas (Muitinės departamentas ir kiti vartotojai). Kaip rodo tyrimo medžiaga, Konkurencijos tarybos tyrimą atliekančių pareigūnų AB „Lietuvos telekomas“ pateikto paklausimo dieną filtrai buvo įjungti 8 analoginių skirtųjų linijų nuomotojams 24 tranzituose (filtrų įjungimo data – 2000 07 18). Po įjungimo filtrai buvo išjungti 6 nuomotojams 11 tranzitų. Dėl tokių veiksmų ūkio subjektai, kurių nuomojamose skirtosiose analoginėse linijose filtrai buvo sumontuoti, atsidūrė blogesnėse konkurencinėse sąlygose nei tie, kuriems tokie filtrai nebuvo montuojami.
Tai patvirtina UAB „Penki kontinentai“ ir kitų ūkio subjektų pateikti duomenys. Kaip nurodė UAB „Penki kontinentai“, jeigu filtrai nebūtų išjungti, bendrovės išlaidos sudarytų apie 200 tūkst. Lt., iš jų – dėl atsisakymo panaudoti turimą įrangą (modemai ir maršrutizatoriai) – 100 tūkst. Lt., dėl perėjimo prie skirtųjų skaitmeninių linijų nuomos – 85 tūkst. Lt., dėl mėnesio mokesčio padidėjimo – 15 tūkst. Lt. (2000 10 19 paaiškinimas).
Remiantis išdėstytu, galima teigti, kad AB „Lietuvos telekomas“ sprendimas įmontuoti filtrus nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose yra diskriminacinis tam tikrų ūkio subjektų atžvilgiu ir tokiais veiksmais AB „Lietuvos telekomas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str. 3 p..
Taigi, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad AB „Lietuvos telekomas“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus.

Baudos skyrimas AB „Lietuvos telekomas“ už Konkurencijos įstatymo 9 str. 2 ir 3 p. pažeidimus
Konkurencijos įstatymo 41 str. nurodo, kad už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi įstatymo 9 str. 1-4 punktuose numatytais atvejais, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų, o tais atvejais, kai pažeidimai padaryti esant sunkinančioms aplinkybėms – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų.
Skirdama baudą, Konkurencijos taryba atsižvelgia į tai, kad tokių AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų pasekoje, laiku neužkirtus jiems kelio, duomenų perdavimo paslaugų rinkoje galėjo įvykti nepataisomi struktūriniai pokyčiai. Įmonės, negalėdamos užtikrinti reikiamo duomenų perdavimo greičio nuomotomis skirtosiomis analoginėmis linijomis bei pasiūlyti įvairių techninių sprendimų, ne tik prarastų klientus, bet ir negalėtų plėsti savo veiklos rinkoje. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos duomenimis jau šiandien AB „Lietuvos telekomas“ turi apie 57 proc. duomenų perdavimo paslaugų teikimo rinkos (AB „Lietuvos telekomas“ duomenimis – apie 30 proc.) Skaitmeninių duomenų perdavimo paslaugų teikimo rinkoje ryškėja monopolizavimo tendencijos. Dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų gali būti iš esmės apribota konkurencija duomenų perdavimo paslaugų teikimo rinkoje ir tuo padaromos nepataisomos pasekmės, žalingos visuomenės interesams.
Kaip rodo tyrimo byloje surinkta medžiaga, AB „Lietuvos telekomas“ veiksmais buvo padaryta ir reali žala. Analogines skirtąsias linijas nuomojantys ir duomenų perdavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai patyrė nuostolius dėl ryšio įrangos, kuri buvo pirkta palaikyti didesniam ryšio pralaidumui bei nuostolius likus be internetinio ryšio, nes filtrai buvo įmontuoti ne tik naujiems klientams, nuomojantiems skirtąsias analogines linijas, bet jau ir esamiems klientams. Pagal suinteresuotų asmenų pateiktus skaičiavimus, įmonės patyrė nuostolius, vertinamus dešimtimis tūkstančių litų.
AB „Lietuvos telekomas“ atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis Konkurencijos taryba laiko tai, kad Konkurencijos tarnybai 2000 11 10 priėmus nutarimą Nr.124 taikyti laikinojo pobūdžio priemones – visi filtrai analoginėse linijose (viso 23) buvo išmontuoti 2000 11 16 18:00 val. bei naujai nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose filtrai montuojami nebuvo.
Atsižvelgdama į išdėstytą, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 36 str. 1 d. 1 p., 40 str. 1 d. 1 ir 3 p., 41 str. 1 d., 42 str. 1 ir 2 d.,

Konkurencijos taryba nutarė:
1. Skirti AB „Lietuvos telekomas“ 150000 litų piniginę baudą.
2. Įpareigoti AB „Lietuvos telekomas“ nemontuoti išnuomojamose analoginėse skirtosiose linijose praleidžiamų dažnių juostą ribojančių filtrų.
Konkurencijos tarybos pirmininkas R.Stanikūnas

www.konkuren.lt

„Lietuvos telekomas“ filtrus montavo neteisėtai

LR Konkurencijos taryba paskelbtose išvadose skelbiama, jog bendrovė „Lietuvos telekomas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus. Nuspręsta už kiekvieną pažeidimą skirti piniginę baudą po 100 000 Lt (iš viso 200 000 Lt). Atsisižvelgus į tai, kad LT įvykdė Konkurencijos tarybos lapkričio 10 dienos nutarimą – išmontavo filtrus bei nediegė jų naujai nuomojamose linijose ir šį poelgį vertinant kaip lengvinančią aplinkybę nustatyta 150 000 Lt galutinė bauda. Suprantama bendrovės negalės naudoti panašių priemonių ir ateityje.
Šių metų vasarą AB „Lietuvos telekomas“ priėmė sprendimą kitų Ūkio subjektų nuomojamose analoginėse išskirtinėse linijose, kuriose buvo įrengti modemai perduoti duomenims didesne sparta, montuoti filtrus, ribojančius šių linijų praleidžiamų dažnių juostą. Minėti filtrai buvo įrengiami net ir seniai išnuomotose linijose apie tai neįspėjus vartotojų, dėl to netgi buvo sutrikęs sistemos darbas.

Minimos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio dalys draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams (2 punktas); panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas (3 punktas).

Tomas Mrazauskas
www.news.lt

Konkurencijos taryba “Lietuvos telekomui” skyrė 150 tūkst. Lt baudą

Penktadienį Konkurencijos taryba skyrė 150 tūkstančių litų baudą “Lietuvos telekomo” (LTEL) bendrovei už Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Šių metų vasarą AB “Lietuvos telekomas” priėmė sprendimą kitų telekomunikacijų operatorių naujai nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose, kuriose buvo įrengti modemai perduoti duomenis didesne sparta, įmontuoti filtrus, apribojančius šių linijų praleidžiamų dažnių juostą. Minėti filtrai buvo įrengiami net ir seniau išnuomotose linijose apie tai neįspėjus vartotojų, dėl ko netgi buvo sutrikęs sistemos darbas.

Konkurencijos taryba nustatė, kad AB “Lietuvos telekomas”, būdamas vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono tinklo operatoriumi ir vieninteliu bendrojo fiksuoto ryšio paslaugų teikėju, užėmė nuomojamų linijų paslaugų rinkoje dominuojančią padėtį. Todėl AB “Lietuvos telekomas” veiksmai buvo įvertinti kaip siekimas išstumti iš rinkos konkurentus. Tokie “Lietuvos telekomo” veiksmai sudarė prielaidas diskriminuoti ūkio subjektus ir nepagrįstai varžė jų galimybes sąžiningos konkurencijos principu veikti duomenų perdavimo paslaugų rinkoje.

AB “Lietuvos telekomas” įvykdė Konkurencijos tarybos skirtas laikinojo pobūdžio priemones ir minėtus filtrus analoginėse skirtosiose linijose išjungė. Tačiau posėdyje konstatuota, kad AB “Lietuvos telekomas”, užimdamas dominuojančią padėtį telekomunikacijų tinklų (linijų), naudojamų balsui ir duomenims perduoti, nuomos rinkoje, ribojo duomenų perdavimo paslaugų plėtrą bei techninę pažangą ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą. Be to, AB “Lietuvos telekomas” sprendimas įmontuoti nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose filtrus buvo diskriminacinis kai kurių ūkio subjektų atžvilgiu. Dėl šio sprendimo naujai įeinantys į rinką ūkio subjektai diskriminuojami jau veikiančių joje atžvilgiu, kadangi norėdami teikti duomenų perdavimo paslaugas buvo verčiami nuomoti iš AB “Lietuvos telekomas” daug brangesnes skaitmenines linijas ir dėl to atsidurti prastesnėse konkurencijos sąlygose negu tie operatoriai, kurie jau teikia paslaugas analoginėmis skirtosiomis linijomis. Tokiais veiksmais AB “Lietuvos telekomas” pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą. Todėl bendrovei ir skirta 150 tūkstančių litų bauda.

www.jt.lt

Tapio Paarma grasina kreiptis į teismą

“Lietuvos telekomo” vadovas Tapio Paarma (Tapijus Parma) žada ateityje nekomentuoti melagingų pareiškimų apie jo asmenį, o pasinaudoti įstatymuose numatytomis galimybėmis apginti savo teises bei teisėtus interesus.

Šį mėnesį Seimo Naujosios sąjungos frakcijos seniūnas Gediminas Jakavonis pareiškė, kad T. Paarma prieš kelerius metus dirbdamas Latvijos telekomunikacijų bendrovėje “Lattelecom” dėl įgaliojimų viršijimo akcininkų buvo atleistas iš darbo.

Pirmadienį išplatintame pareiškime spaudai T. Paarma dar kartą pareiškė, jog neigia kaltinimus dėl jo, kaip “Lattelecom” vadovo, veiklos.

Praėjusią savaitę Seimo Naujosios sąjungos frakcijos seniūnas Gediminas Jakavonis iš dalies atsiėmė kaltinimus.

“De jure” jis (T. Parma – BNS) buvo atleistas akcininkų”, pripažino G. Jakavonis.

Naujosios sąjungos frakcijos seniūnas paskelbė dalinį paneigimą, gavęs T. Paarmos laišką, reikalaujantį paneigti kaltinimus.

Tačiau tuo pat metu G. Jakavonis pareiškė, jog “negalima nepaminėti, kad T. Paarma dirbo “Latvijos telekome” tuo metu, kai buvo sudarinėjamos sutartys su investuotojais.

G. Jakavonio teigimu, dėl sutarčių buvo iškeltos bylos, kurios tebesitęsia iki šiol, ir kurios “vienareikšmiškai vertinamos kaip skandalai”.

Tačiau pirmadienį išplatintame pareiškime T. Paarma neigia ir šiuos kaltinimus.

“Įmonėje “Latvijos telekomas” pradėjau dirbti jau po to, kai sutartys su investuotojai buvo pasirašytos. Todėl pareiškimai, siejant mano vardą su skandalingu atšaukimu iš pareigų, tariamai skandalingomis sutartimis ir iškeltomis bylomis, yra neteisingi ir klaidinantys visuomenę, be to, jie padarė didelę žalą mano reputacijai”, teigiama T. Paarmos pareiškime.

“Aš neketinu ateityje viešai komentuoti panašių melagingų pareiškimų, susijusių su mano asmeniu, tačiau pasinaudosiu Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytomis galimybėmis apginti savo teises bei teisėtus interesus”, įspėja “Lietuvos telekomo” vadovas.

BNS
2000 gruodžio mėn. 18 d.