Monthly Archives: October 2000

AB “Lietuvos telekomas” (TeliaSonera) gen. direktoriaus neteisetas įsakymas N 464

Sekimo įrangos ACB/ITSS pagalba AB “Lietuvos telekomas” surinko duomenys, kad teikiame interneto telefonijos pasplaugas.

Šis įsakymas nera teisetas, nes:

1. Abonento telefono numerio atjungimo tvarka nesuteike AB “Lietuvos telekomas” (TeliaSonera AB) jokių teisių savavališkai atjungti mūsų telefono numerius. AB “Lietuvos telekomas” pažeide (TeliaSonera AB) XXXX.

2. Interneto telefonija yra teiseta duomenu perdavimo paslauga ir AB “Lietuvos telekomas” (TeliaSonera AB) nera suteikta kokių nors teisių savivališka ivertinti ar ta paslauga yra fiksuoto ar interneto telefonijos paslauga. AB “Lietuvos telekomas” (TeliaSonera AB) pažeide XXX.

iSAKYMAS 464 - bLOCK eunet

Tokių pačių sprendimų AB “Lietuvos telekomas” atjunge ir kitu Lietuvos internet telefonijos paslaugu tiekejo linijos. Interprova:

Isakymas 541 - Block Interprova

UAB “DBS Ltd”:

TAPIO atjungia telefono numerius del VoIP
Apie AB “Lietuvos telekomas” (TeliaSoera AB) savivale bendrovės pasiskunde Konkurencijos Tarybai:
Interprovo skundas KT kartu su DBS ir EUNETAS p 1

Interprovo skundas KT kartu su DBS ir EUNETAS p 2

“Dėl filtrų įrengimo nuomojamose analoginėse skirtose linijose”

Atsakydama į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos klausimus, pateiktus asociacijai Infobalt 2000 09 21 rašte Nr. 07-01-104, asociacijos specialiai šiam tikslui sukurta darbo grupė pareiškia…
Vilnius, 2000 10 17 Nr. 29
Lietuvos Respublikos

Konkurencijos tarybos pirmininkui

Rimantui Stanikūnui,

Vienuolio 8, 2600 Vilnius

 
Dėl filtrų įrengimo nuomojamose analoginėse skirtose linijose
Atsakydama į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos klausimus, pateiktus asociacijai Infobalt 2000 09 21 rašte Nr. 07-01-104, asociacijos specialiai šiam tikslui sukurta darbo grupė pareiškia:

 

1.Filtrų įrengimą nuomojamose analoginėse skirtose linijose vertiname labai neigiamai. “Lietuvos telekomas”, naudodamasis savo monopoline padėtimi, jėga verčia firmas pereiti prie daug brangesnių linijų nuomos, nors iki pabrangimo fiziškai tos pačios linijos buvo nuomojamos nuo 2 iki 16 kartų pigiau.

Taip vadinamos skaitmeninės linijos nuo analoginių, jei nenagrinėti specialių ir šiuo klausimu neaktualių atveju, skiriasi tik galine ir tarpine įranga, formuojančia, perduodančia ir apdorojančia signalą. Pačios linijos yra naudojamos tos pačios – t.y. ta pati laidų pora gali būti panaudota tiek kaip skaitmeninė, tiek kaip analoginė linija. Trumpų distancijų atveju, kai nėra būtinybės naudoti tarpinius įrenginius, sustiprinančius ar kitaip apdorojančius linijos signalą bei savo konstrukcinių ypatumų dėka apribojančius praleidžiamų dažnių juostą, panaudojus modernias duomenų perdavimo technologijas galima pasiekti labai didelę jų perdavimo spartą (2Mbit/s ir daugiau), kuri priklauso nuo linijos ilgio ir jos parametrų kokybės. Tokiu, dažniausiai pasitaikančiu tiekiant interneto ar duomenų perdavimo paslaugas atveju, linijų klasifikacija į analogines bei įvairios spartos skaitmenines linijas, tegali būti traktuojama kaip atitinkamų linijos minimalių parametrų garantija.

Todėl teiginys, kad analoginės skirtinės linijos netinkamos (negali būti) panaudotos sparčiam duomenų perdavimui, bendru atveju yra demagogiškas ir tik iš dalies teisingas tuo atveju – jei tai labai ilgos linijos, kurioms būtinos aktyvios grandys.

Atsižvelgiant į labai platų xDSL technologijos atmainų panaudojimą Europoje ir JAV, bei į tai, kad jos specialiai kurtos sparčiam duomenų perdavimui įprastinėmis (varinėmis) telefono linijomis, ir atsižvelgiant į reikalavimus galiniams įrenginiams, galima teigti, jog bent kiek rimtesni trukdžiai gretimose linijose kokybiškos įrangos atveju yra labai mažai tikėtini. Pvz. viena iš DSL versijų – ADSL gali nenutrūkstamai dirbti vienoje linijoje su telefonu, pilnai išlaikydama jo funkcionalumą. Filtrų įrengimas potencialių trukdžių eliminavimo tikslu yra visiškai neadekvatus žingsnis. Incidentų tikimybę galima efektyviai sumažinti organizaciniais bei teisiniais metodais, pvz. į nuomos sutartį įtraukiant reikalavimų linijos galinei įrangai sąrašą.

Todėl filtrų įrengimas techniniu ir, kaip žemiau parodyta, standartų požiūriu yra beprasmiškai apribojantis linijų panaudojimo galimybes veiksmas.
AB “Lietuvos Telekomas” įrengiami analoginių linijų filtrai dirbtinu būdu apriboja perduodamų dažnių juostą ir taip atima galimybę panaudoti liniją sparčiam duomenų perdavimui. Tokiu veiksmu AB “Lietuvos Telekomas”, pasinaudodamas savo de facto monopolija viešojo ryšio linijų sektoriuje, verčia duomenų perdavimui naudoti gerokai brangesnes skaitmenines linijas, kartu su priverstinai nuomojama jų galinę įrangą. Linijų nuomos kainą, neveikiant nei laisvos rinkos dėsniams, nei efektyviai valstybinei kontrolei, AB “Lietuvos Telekomas” gali nustatyti laisvai ir taip manipuliuoti padėtimi praktiškai visoje duomenų perdavimo rinkoje. Tai galioja ne tik skirtinių linijų, bet ir didžiosios Lietuvos interneto vartotojų dalies naudojamo “dial-up” atveju (t.y. prisijungimo prie interneto paslaugų tiekėjo tinklo modemine įranga per bendro naudojimo fiksuoto balso ryšio komutuojamas linijas).

Tokie AB “Lietuvos Telekomas” veiksmai, atimantys galimybę pasirinkti optimalų kainos/kokybės santykį, labai skaudžiai atsiliepia tiek galutiniams vartotojams, tiek nepriklausomiems duomenų perdavimo ir interneto paslaugų tiekėjams.

Vartotojams tai reiškia išaugusias nuo 2 iki 16 kartų išlaidas, gaunant praktiškai tų pačių parametrų paslaugas (su sąlyga, kad duomenų perdavimo sparta bei reikiama tam galinė įranga analoginės linijos atveju buvo parinkta kvalifikuotai) – kartais net tais pačiais fiziniais laidais. Priverstinis galinės skaitmeninių linijų įrangos nuomavimas naikina galimybes panaudoti modernesnę, efektyvesnę ir patikimesnę įrangą, nei ta, kurią, jau gan senai nupirkęs dideliais kiekiais, nuomoja AB “Lietuvos Telekomas” – t.y. atima vartotojo galimybes gauti geresnės kokybės paslaugas bei neleidžia atsirasti konkurencijai teikiant tokias paslaugas.
Paslaugų tiekėjus tokie AB “Lietuvos Telekomas” veiksmai pastato į dar keblesnę padėtį: ženkliai išaugusios jo paslaugų kainos sumažina potencialių ir esamų klientų skaičių bei teikiamų paslaugų apimtis. Apyvartos dalis tenkanti “Lietuvos Telekomui” už linijos nuomą, tampa neproporcingai didelė. Paslaugų tiekėjo naudota galinė įranga tampa nereikalinga ir nelikvidi – vienintelis neatsitiktinis pirkėjas tokiu atveju lieka AB “Lietuvos Telekomas”. Stambesni Interneto paslaugų tiekėjai (IPT) vien dėl to gali patirti keliasdešimties ar šimto tūkstančių litų eilės nuostolius (nusipirko įrangą, o dabar ją reikia išmesti).

 

Visa tai gali labai ženkliai pristabdyti ar net sumažinti šiuolaikinių duomenų perdavimo ir interneto technologijų plitimą bei jų panaudojimą Lietuvoje (ekspertiniais vertinimais – iki 30 procentų), priversti dalį IPT nutraukti savo veiklą. Atsižvelgiant į tai, filtrų įrengimą galima kvalifikuoti kaip AB “Lietuvos Telekomas” bandymą, pasinaudojant savo išskirtine padėtimi, galutinai monopolizuoti interneto ir duomenų perdavimo paslaugų rinką.
2. Mums nėra žinimi precendentai Europos sajungos institucijų įstorijoje tokiose linijose įrengiant ar prijungiant minėtus filtrus.
3. Europos sąjungos telekomunikacijų standartai, aprašantys dvilaidžių (ETS 300448, ETS 300449) ir keturlaidžių analoginių skirtųjų linijų parametrus, nustato labai plačius leistinus linijų dažninių charakteristikų rėžius [1]. Tipinė telefono linija be jokios papildomos įrangos standartų reikalavimus patenkina. ETS 300448 įžangoje [2] sakoma, kad skirtinė analoginė linija užtikrina balso juostos plotį, neribojant dažnių panaudojimo. Šio standarto reikalavimai skirti visų pirma telefonijai, tačiau nėra jokių apribojimų skirtinės linijos panaudojimui kito tipo ryšiui.

Taip vadinamas balso juostos plotis (voice bandwidth) – 0,3-3,4 kHz – yra būtinas balso perdavimui dažnių intervalas, kurį apsprendžia žmogaus balso ir klausos ypatumai. Jį sumažinus tampa sunku arba neįmanoma suprasti pašnekovo kalbą. Savo veiksmams pagrįsti Lietuvos telekomas remiasi ETSI standarto ETS 300448 nuostatomis, kurios reikalauja iš operatoriaus garantuoti reikiamą įprastosios kokybės balso dažnio juostos analoginių nuomojamų linijų pralaidumą balso dažnių juostoje. Tačiau šis teiginys jokių būdu nereiškia, kad iš operatoriaus reikalaujama dirbtinai apriboti pralaidumą už balso dažnių juostos ribų.
Asociacija Infobalt tikslina sąrašą firmų, teikiančių duomenų perdavimo paslaugas (tame tarpe ir Interneto), ir jį pateiks Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai artimiausiu laiku.
Norėtume taip pat atkeipti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos dėmesį į tai, kad privatizuojant Lietuvos telekomą 1998 m. priimto naujo Telekomunikacijų įstatymo (1998 06 09 Nr. VIII-774) 11 straipsnis teigia, kad “ Kitų telekomunikacijų paslaugų kainų ir tarifų aikščiausią ribą Vyriausybė nustato šiais atvejais:

1) kai yra tik vienas tam tikros telekomunikacijų paslaugos rūšies tiekėjas;

2) kai telekomunikacijų paslaugos tiekėjas yra dominuojantis konkrečios telekomunikacijų paslaugos rinkoje; “
Mūsų nagrinėjamas atvejas kaip tik ir atitinka šį apibrėžimą. Turint tai galvoje, susidariusi situacija turi būti traktuotina kaip būsena, kada Vyriausybė ar jo įgaliota institucija neįvykdė savo pareigos – nustatyti paslaugų (šiuo atveju –skirtosios analoginės linijos nuomos ir skaitmeninės skirtosios linijos nuomos) kainų ir tarifų aikščiausią ribą, o “Lietuvos telekomas”, skirtosios analoginės linijos nuomos paslaugą (pigią) “tyliai” iš viso panaikino, o skaitmeninės skirtosios linijos nuomos kaina pakėlė labai smarkiai (2-16 kartų).
Būtinumą vykdyti valstybibį reguliamią ir optimaliai užtikrinti šiuolaikinių duomenų perdavimo ir interneto technologijų plitimą bei jų panaudojimą nusako ir pagrindinės Europos sąjungos (pvz. [3]) ir Pasaulinės prekybos organizacijos WTO (pvz. [4]) nustatos, su kuriomus galima susipažinti bei atitinkamus teisinius domumentus surasti Europos teisinių aktų dumenų bazėje http://europa.eu.int/eur-lex/en/search.html EUR-Lex.
Literatūra:

[1] ETS 300 448, “Business TeleCommunications (BTC); Ordinary quality voice bandwidth 2-wire analogue leased line (A2O); Connection characteristics and network interface presentation” – p.4.1.3

[2] ETS 300 448, “Business TeleCommunications (BTC); Ordinary quality voice bandwidth 2-wire analogue leased line (A2O); Connection characteristics and network interface presentation” – p.1

[3] Directive 90/388/EEC

Supplement to the Communication by the Commission to the European Parliament and the Council on the status and implementation of Directive 90/388/EEC on competition in the markets for telecommunications services

[4] Communication from the European Community and its Member Strates, Working Group on the Interaction between Trade and the Commetition Policy, 7 July 1998, 98-2702

Pagarbiai,

Asociacijos INFOBALT

Prezidentas Robertas Tamulevičius

„Lietuvos telekomas“ nutraukia narystæ „InfoBalt“ asociacijoje

Spalio 9 d. asociacija „InfoBalt“ gavo AB „Lietuvos telekomas“ raðtà, kuriame bendrovë dëkoja asociacijai uþ ilgalaiká bendradarbiavimà ir nuo 2001-øjø metø nutraukia savo narystæ asociacijoje. Spalio 3 d. asociacijos „InfoBalt“ valdybos nariai buvo susitikæ su AB „Lietuvos telekomo“ generaliniu direktorium Tapijumi Parma ir kitais telekomo vadovybës atstovais. Buvo pasidalinta nuomonëmis apie susidariusià situacijà Lietuvos interneto paslaugø rinkoje bei asociacijos „InfoBalt“ ir AB „Lietuvos telekomas“ artimiausius þingsnius ðioje srityje. „Lietuvos telekomas“ ne vienà kartà buvo informavæs apie savo ketinimus nutraukti narystæ „InfoBalt“ asociacijoje, priekaiðtaudamas dël jos atstovø vieðø pasisakymø, kuriuose teigiama, kad telekomas savo veiksmais stabdo interneto plëtrà Lietuvoje. Santykiai pradëjo komplikuotis po to, kai telekomas buvo demaskuotas montuojant ryðio linijose filtrus, kurie dirbtinai sumaþina duomenø perdavimo spartà.

Neigiamos telekomo reakcijos susilaukë ir asociacijos „InfoBalt“ valdybos atviras laiðkas Ministrui Pirmininkui ir Susisiekimo ministrui dël nepasitikëjimo Susisiekimo ministerijos ryðiø departamentu. Kaip sakë „Respublikai“ asociacijos „InfoBalt“ prezidentas Robertas Tamulevièius, jis apgailestauja dël tokiø telekomo veiksmø ir tikisi, kad telekomo vadovai dar apsigalvos. Taèiau, kaip mano R. Tamulevièius, dël ðio „Lietuvos telekomo“ þingsnio „InfoBalt“ didelës þalos neturës. 1999 metais „Lietuvos telekomas“ rëmë tarptautinæ konferencijà „Informacijos visuomenë 99“ (suma 100 000 litø) ir teikë nemokamo interneto paslaugas parodos „InfoBalt’99“ dalyviams (50 000 litø).

Infobalt

Lietuvos Ministras Pirmininkas Vyriausybės vardu “Lietuvos telekomui” raštiškai pažadėjo rekomenduoti Vyriausybei sudaryti sutartį su Bendrove dėl telekomunikacijų ir informacijos paslaugų paketo teikimo valstybinėms institucijoms

Viešojo AB “Lietuvos telekomas” akcijų pardavimo metu Lietuvos Ministras Pirmininkas Vyriausybės vardu “Lietuvos telekomui” raštiškai pažadėjo rekomenduoti Vyriausybei sudaryti sutartį su Bendrove dėl telekomunikacijų ir informacijos paslaugų paketo teikimo valstybinėms institucijoms

AB “Lietuvos telekomas”, bendradarbiaudama su UAB “Omnitel”, pateikė Vyriausybei pasiūlymą dėl valstybinių institucijų ryšių tinklo projekto. Vėliau buvo reikiamu laiku pateikta išsami papildoma informacija, kurios prašė Vyriausybės atstovai, kad galėtų priimti galutinį sprendimą. Konkretus sprendimas nebuvo priimtas, šalims susitarti nepasisekė.

AB “Lietuvos telekomas” 2000 m. spalio 3 d. nusprendė atsiimti savo pasiūlymą dėl valstybinių institucijų ryšių tinklo kūrimo ir apie tai informavo Lietuvos Vyriausybę.

“Lietuvos telekomo” ir pagrindinio jo akcininko “Amber Teleholding A/S” nuomone, pasiūlymas dėl valstybinių institucijų ryšių tinklo kūrimo buvo naudingas valstybei ir techniniu ir finansiniu požiūriu.

Neseniai įvyko naujojo Lietuvos Seimo rinkimai, todėl AB “Lietuvos telekomas” ir “Amber TeleholdinA/S” nenorėtų toliau gilintis į tai, kas vyko viešojo Bendrovės akcijų pardavimo bei vėlesnių derybų su buvusiąja šalies Vyriausybe metu.

AB “Lietuvos telekomas” ir pagrindinis jos akcininkas “Amber Teleholding A/S” tikisi ateityje produktyviai bendradarbiauti su Lietuvos valstybe ir yra pasirengusios pradėti derybas minėtu klausimu su Lietuvos Vyriausybe bei kitomis valstybinėmis institucijomis.

Planuota spaudos konferencija dėl Bendrovės pasiūlymo kurti valstybinių institucijų ryšių tinklą nebus rengiama.

www.telecom.lt

Naujoji interneto paslauga ,,Atviras takas”: naršysi ilgiau – mokėsi mažiau

AB ,,Lietuvos telekomas” pradeda teikti naują interneto paslaugą ,,Atviras takas”. Nuo spalio 3 d. bet kurioje Lietuvos vietoje esantys vartotojai prie interneto galės prisijungti vienu visai Lietuvai numeriu (8 901) 5 55 55.

Naujos paslaugos teikimo tarifai ypač priimtini ilgiau internete naršantiems vartotojams. Vartotojai mokės tik prisijungimo prie interneto mokestį ir mokestį už naudojimosi internetu laiką pagal vietinio pokalbio tarifus.

Klientams, norintiems naudotis šia paslauga, nereikės sudaryti sutarčių ar mokėti abonentinio mokesčio. Ši paslauga bus ypač patogi tiems interneto vartotojams, kurie keliauja iš vienos Lietuvos vietos į kitą, nes jiems nereikės keisti kompiuterio konfigūracijos. Bet kurioje Lietuvos vietoje vartotojai galės prisijungti prie interneto bendru visai Lietuvai numeriu (8 901) 5 55 55.

Naujosios paslaugos teikimo tarifai bus ypač priimtini tiems interneto vartotojams, kurie vienu metu internete praleidžia daug laiko.

Spalį paslaugos ,,Atviras takas” vartotojams už prisijungimą prie interneto mokėti nereiks. Tereiks mokėti už naudojimosi internetu laiką pagal vietinio pokalbio tarifą. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios tokie prisijungimo prie interneto bei naudojimosi juo tarifai:

  • nuo 7 iki 18 val. darbo dienomis – 0,60 Lt (be PVM) prisijungimo prie interneto mokestis ir mokestis pagal vietinio pokalbio tarifą (0,09 Lt už minutę piko valandomis* ir 0,05 Lt už minutę ne piko valandomis bei poilsio ir švenčių dienomis);
  • nuo 18 iki 7 val. ir poilsio bei švenčių dienomis – 0,40 Lt (be PVM) prisijungimo prie interneto mokestis ir mokestis pagal vietinio pokalbio tarifą (0,09 Lt už minutę piko valandomis ir 0,05 Lt už minutę ne piko valandomis bei poilsio ir švenčių dienomis).

Toliau lieka galioti ir anksčiau skelbti ,,Tako” prisijungimo prie interneto numeriai bei tarifai, taikomi prisijungiant šiais numeriais. Išsamesnę informaciją apie tai vartotojai gali rasti interneto puslapyje http://web.archive.org/web/20001017191253/http://www.takas.lt/.

* Piko valandos yra nuo 7 iki 22 val.

www.telecom.lt

AB “Lietuvos telekomas” atsiima savo pasiūlymą dėl valstybinių institucijų ryšių tinklo įdiegimo

AB “Lietuvos telekomas”, bendradarbiaudama kartu su UAB “Omnitel”, buvo pateikusi pasiūlymą dėl valstybinių institucijų ryšių tinklo įdiegimo. AB “Lietuvos telekomas” nuomone, pateiktas pasiūlymas buvo naudingas valstybinėms institucijoms techniniu ir finansiniu požiūriu.

Deja, AB “Lietuvos telekomas” ir Lietuvos Vyriausybei nepasisekė sutarti dėl minėto projekto įgyvendinimo, todėl Bendrovė praneša, kad ji atsiima savo pasiūlymą.

AB “Lietuvos telekomas” ir pagrindinis Bendrovės akcininkas “Amber Teleholding A/S” numato spalio 11 dieną minėtu klausimu surengti spaudos konferenciją.

AB “Lietuvos telekomas” ateityje tikisi produktyviai bendradarbiauti su Lietuvos Vyriausybe ir kitomis valstybinėmis institucijomis.

www.telecom.lt