Monthly Archives: August 2000

Skandalistas telekomas kratosi kontrolės

Po atviro “InfoBalt” asociacijos vadovybės laiško premjerui Andriui Kubiliui ir susisiekimo ministrui Rimantui Didžiokui dėl netinkamos “Lietuvos telekomo” priežiūros tarp asociacijos ir telekomo vadovybės prasidėjo atviras karas.

Kovos priežastis – filtrai

Konfliktas tarp “InfoBalt” asociacijos nario “Lietuvos telekomo” ir asociacijos vadovybės kilo telekomui pradėjus į analogines linijas, kurias nuomoja interneto tiekėjai, montuoti specialius filtrus.

“Lietuvos telekomo” atstovai mums įrodinėjo, kad tai ne filtrai, o įrenginiai, gerinantys ryšio kokybę. Tačiau akivaizdu viena – šie filtrai duomenų perdavimo greitį sulėtino keturis kartus”, – aiškino telekomo montuojamų įrenginių pasekmes “InfoBalt” viceprezidentas Vytautas Vitkauskas.

Tai, kad telekomo specialistų įrenginiais vadinami filtrai sudaro blogesnes sąlygas kitiems interneto paslaugų tiekėjams, įrodė liepos mėnesį kilęs incidentas, kai po filtrų montavimo į “Infostruktūrai” išnuomotą liniją nutrūko Muitinės departamento ir Finansų ministerijos darbas.

Lietuvos interneto paslaugų tiekėjai neturi galimybių tiekti paslaugas be telekomo nuomojamų linijų. Taip sutapo, kad prasidėjus naujų filtrų montavimui “Lietuvos telekomas” paskelbė apie naują telekomo tiekiamų interneto paslaugų tiekimo plėtros etapą.

Tam netgi buvo įkurtas naujas departamentas.

Interneto plėtros politika

“Lietuvos telekomo” vadovas Tapio Paarma neigė, kad filtrų montavimas analoginėse linijose yra tiesiogiai susijęs su naujais telekomo planais pradėti aktyvią interneto vartotojų plėtros politiką.

Į klausimą, ar filtrų montavimu siekiama bloginti sąlygas konkurentams, jis atsakė, kad tokie “Lietuvos telekomo” veiksmai neturi nieko bendra su interneto paslaugų plėtra ir konkurencija.

“Lietuvos telekomo” interneto departamento direktorius Harris Suokko filtrų montavimą aiškino paprasčiau. Nesusipratimų kilo todėl, kad Lietuvos interneto tiekėjai nori paslaugas tiekti pigiu būdu ir neturėti dėl to jokių problemų.

H.Suokko kitiems interneto tiekėjams siūlo iš telekomo nuomotis skaitmenines linijas, į kurias filtrai nemontuojami. Tiesa, skaitmeninių linijų nuoma interneto tiekėjams kainuoja beveik du kartus daugiau.

H.Suokko, paklaustas, ar dėl tokios “Lietuvos telekomo” pozicijos nebrangs interneto paslaugos, aiškino, kad vartotojai tik laimės.

Jokių pažeidimų nerasta

Remiantis “Infostruktūros”, kuri pirmoji susidūrė su telekomo filtrais, skundu, Ryšių departamentas, įstatymu įpareigotas vykdyti ryšių sistemos priežiūrą, rugpjūčio pradžioje pradėjo specialų tyrimą.

Susisiekimo ministerijos Ryšių departamentui vadovaujantis Jonas Ūsas, praėjusią savaitę “Lietuvos rytui” tvirtinęs, kad tyrimas užsitęsė dėl techninių priežasčių, vakar kalbėti atsisakė, pareiškęs, jog atostogauja. Bet “Lietuvos rytas” turi J.Ūso pasirašytą raštą, adresuotą Konkurencijos tarybos vadovui, kuriame konstatuojama, kad tyrimas baigtas. Tyrimą J.Ūsas baigė rugpjūčio 18 dieną.

Ryšių departamentas neaptiko jokių “Lietuvos telekomo” pažeidimų, išskyrus tai, kad telekomas, įmontavęs filtrus į “Infostruktūrai” nuomojamą liniją, apie tai iš anksto neįspėjo. Šiuos telekomo veiksmus, po kurių kelioms valandoms nutrūko muitinės ir Finansų ministerijos darbas, J.Ūsas pavadino nekorektiškais. Tačiau J.Ūsas savo rašte pažymi, kad daugiau tokie atvejai nebepasikartos, nes dabar telekomas apie montuojamus filtrus įspėja iš anksto.

“Telekomas vykdo investicijas, kurių dydis numatytas netgi privatizavimo sutartyje. Tačiau investicijos į naujus įrenginius blogina ryšio sąlygas. Todėl norime pareikšti, kad Lietuvos telekomunikacijų rinkai tokių investicijų nereikia. Tegul lieka senos ryšio priemonės”, – pabrėžė V.Vitkauskas.

“InfoBalt” asociacijos vadovybė siekia, kad aukščiausios valdžios institucijos panaikintų nors duomenų perdavimo internetu monopolį, kurį turintis “Lietuvos telekomas” tokiais veiksmais sustabdys rinkos vystymąsi.

J.Ūsas, nagrinėjęs “Lietuvos telekomo” sprendimą montuoti filtrus, priėjo prie išvados, kad tai yra tiesiog telekomo siekis užtikrinti analoginės linijos funkcionalumą ir kokybę laikantis standartų. T.Paarma taip pat aiškino, kad šie veiksmai atliekami taikantis prie visoje Europoje galiojančių standartų.

“Lietuvos rytas”
2000 rugpjūčio mėn. 30 d.

“Infobalt” reiškia nepasitikėjimą Ryšių departamento veikla

Lietuvos informacinių technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos įmonių asociacijos “Infobalt” valdyba išreiškė nepasitikėjimą dabartine Ryšių departamento ir jo vadovybės veikla, kaip neatspindinčia Lietuvos Respublikos ir jos gyventojų interesų.

Asociacijos valdyba kreipėsi į ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir susisiekimo ministrą Rimantą Didžioką dėl padėties ryšių srityje.

Anot pareiškimo, 1998 metais privatizuotas “Lietuvos telekomas” įsigijo bendro fiksuoto telefono ryšio tinklo (balso laidinio ryšio) licenciją su monopolio teise Lietuvoje iki 2002 metų gruodžio 31 dienos. Lietuvoje veikiančios juridinės normos nėra įteisinusios monopolio duomenų perdavimo srityje.

“Tačiau realiai monopolis Lietuvoje duomenų perdavimo srityje egzistuoja ir kasdien vis didėja”, teigiama asociacijos pareiškime.

“Infobalt” pasisako už informatikos ir ryšių valdymo sujungimą į vieną bendrą departamentą prie Vyriausybės, sekant šių sričių pasaulinėmis konvergencijos tendencijomis.

Asociacijos valdyba pareiškė, kad ryšių demonopolizavimo strategija ir taktika dar neparuošta ir nepaskelbta.

“Ryšių departamento uždavinys – atstovauti Valstybei, visuomenei ir verslui, pasitelkiant Vyriausybės galias”, teigiama “Infobalt” pareiškime.

BNS
2000 rugpjūčio mėn. 28 d.

Atviras asociacijos INFOBALT laiškas LR ministrui pirmininkui A.Kubiliui ir Susisiekimo ministrui R.Didžiokui

LIETUVOS INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ, TELEKOMUNIKACIJŲ IR RAŠTINĖS ĮRANGOS ĮMONIŲ ASOCIACIJA

ATVIRAS LAIŠKAS

2000-08-25. Nr.19

Lietuvos Respublikos
Ministrui Pirmininkui
Andriui Kubiliui

Lietuvos Respublikos
Susisiekimo ministrui
Rimantui Didžiokui

Dėl nepasitikėjimo Susisiekimo ministerijos Ryšių departamentu

Lietuvos informacinių technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos įmonių asociacijos INFOBALT valdyba, išnagrinėjusi susiklosčiusią padėtį ryšių srityje, ypač po pastarųjų mėnesių įvykių, susijusių su filtrų montavimo akcija AB “LIETUVOS TELEKOMO” linijose, išnagrinėjusi kitus Ryšių departamento dokumentus ir norminius aktus bei įvertinusi Ryšių departamento pastarojo laiko pareiškimus spaudoje, taip pat pasitarusi su asociacijos INFOBALT įmonių atstovais – Interneto paslaugų tiekėjomis, pareiškia:

  1. 1998 metais privatizuotas AB “LIETUVOS TELEKOMAS” įsigijo bendro fiksuoto telefono ryšio tinklo (balso laidinio ryšiui) operatoriaus licenciją su monopolio teisę Lietuvoje iki 2002 metų gruodžio 31 d..
    Šiandiena, Lietuvoje veikiančios juridinės normos nėra įteisinusios monopolio duomenų perdavimo srityje. Suprantama, kad monopolio neturėtų būti ir tokioje svarbioje visuomenei srityje kaip Internetas.
    Tačiau, realiai monopolis Lietuvoje duomenų perdavimo srityje egzistuoja ir kasdien vis didėja.
    Asociacijos INFOBALT įsitikinimu, pagrindinė tokios netoleruotinai blogos padėties priežastis – bloga Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento veikla, reguliuojant bei atribojant ryšių monopolį nuo duomenų perdavimo srities Lietuvoje.
    Akivaizdžiausiais to įrodymas – geresnė Interneto vartotojų padėtis kaimyninėse Baltijos šalyse, nors monopolis fiksuotam balso ryšiui ten taip pat egzistuoja. Šio tipo paslaugų kainos iš pigiausio Internet serviso tiekėjo neribotam laikui per fiksuotas balso linijas (dial-up režimu) Estijoje yra 32 Lt, Lietuvoje – 96 Lt į mėnesį. Interneto vartotojų skaičius 100-ui gyventojų Estijoje yra 27%, Lietuvoje – 4%.
    Be to, ši esama bloga situacija dar kartą patvirtina asociacijos INFOBALT paskutiniu metu dažnai išsakomos tezės teisingumą: mūsų valstybėje būtina sujungti informatikos ir ryšių valdymą į vieną bendrą departamentą prie Vyriausybės, sekant šių sričių pasaulinėmis konvergencijos tendencijomis.
  2. Ryšių departamentas, pagal savo įstatus, pirmiausia, privalantis atstovauti Vyriausybės (t.y. Valstybės) pozicijas bendrojoje ryšių reguliavimo politikoje, paskutiniais metais demonstruoja akivaizdų visuomeninių ir privačių interesų derinimo konfliktą (kai kur net sklando įstabus posakis, kad Ryšių departamentas egzistuoja AB “LIETUVOS TELEKOMO” monopoliui ginti). Departamento atstovai savo pasisakymais ir veiksmais beatodairiškai gina monopolistines tendencijas (žiūr., pvz., 2000 08 18 Ryšių departamento raštą Nr. 17-1-513 dėl filtrų), ignoruodami valstybės, visuomenės ir kitų Lietuvos verslo įmonių interesus. Iš esmės šis raštas teigia, kad Lietuvoje neveikia ir nereikalingas jau 10 metų pasaulyje egzistuojantis technikos išradimas, leidžiantis perduoti informaciją paprastais vario laidais greičiu iki 128 kilobitų per sekundę, ir tuo labiau – Lietuvai nereikalinga naujoji xDSL technologija, leidžianti tais pat laidais pasiekti 8 Megabitų per sekundę greitį. Lietuvoje teisiškai duomenų perdavimui monopolijos nėra, bet realiai xDSL technologijos paslaugų Lietuvos įmonės vystyti negali.
    Tokia Ryšių departamento politika paskatino asociacijos INFOBALT narį AB “LIETUVOS TELEKOMAS”” nueiti “klyskeliais” ir nukreipti savo investicijas nuostolinga linkme (filtrų pirkimas ir montavimas), dėl ko INFOBALT nuoširdžiai reiškia savo susirūpinimą ir mano, kad AB “LIETUVOS TELEKOMAS”” klaidintojas – Ryšių departamentas – turi būti pelnytai nubaustas už savo sprendimus. Dėl klaidingos Ryšių departamento politikos pastaraisiais metais labai nukentėjo ir kita asociacijos INFOBALT narė, valstybės įmonė “INFOSTRUKTŪRA”.
    Tuo pačiu liko neįvykdytas pagrindinis Ryšių departamento uždavinys – atstovauti Valstybei, visuomenei ir verslui, pasitelkiant Vyriausybės galias ir derantis su AB “LIETUVOS TELEKOMAS”” pasiekti, kad duomenų perdavimo srityje veiktų konkurencija, kad Interneto paslaugų rinkoje galiotų didmeninės ir mažmeninės prekybos taisyklės, veiktų Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) reglamentai, kad, bent jau sekant Estijos pavyzdžiu, duomenų perdavimo kainos būtų sureguliuotos taip, kad mažmeninė Interneto vienos minutės kaina būtų 3, o ne 9 centai, kaip kad šiuo metu yra Lietuvoje.
  3. 1998 m., priėmus Telekomunikacijų įstatymą, buvo planuojama, kad bus parengti poįstatyminiai aktai:
    • telekomunikacijų veiklos licencijavimo taisyklės (1999 m. IV k.);
    • universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklės(1999 m. IV k.);
    • kompensavimo už nuostolingas telekomunikacines paslaugas tvarka (1999 m. IV k.);
    • telekomunikacijų operatorių bendro naudojimosi vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, ir stiebais tvarka (1999 m. IV k.);
    • telekomunikacinių paslaugų kokybės reikalavimai; ( 2001 m. IV k.);
    • telekomunikacinių tinklų sujungimo sąlygos ir tarifai (2002 m. IV k.);
    • ginčų, kilusių tarp operatorių, dėl komunikacinių tinklų sujungimo ir bendro telekomunikacinių įrenginių naudojimo, sprendimo tvarka (2001 m. IV k.);
    • nacionalinis numeracijos planas ( 2002 m. IV k.).

    Daugumos iš šių aktų projektų Ryšių departamentas iki šiol neparuošė, jie iki šiol nepriimti, o jų rengimas vykdomas paslapčiomis ir uždarai. Poįstatymius aktus, kurie reikalingi jau šiandien, planuojama priimti po dviejų metų. Šį vėlavimą, beje, patvirtina ir dabartinis teismo procesas tarp Ryšių departamento bei UAB “OMNITEL” ir UAB “BITĖ”. Tik šią vasarą pavėluotai pradėtos derinti telekomunikacijų veiklos licencijavimo taisyklės. Ryšių departamentas atsisakė pateikti šių taisyklių projektą asociacijai INFOBALT. Ryšių departamentas neskelbia visuomenei savo teisės aktų projektų Internete, kaip to reikalauja 1999 m. vasario 4 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 118 “Dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų skelbimo “Interneto” tinkle”. Beje, Ryšių departamentas neturi netgi savo Interneto tinklalapio.
    Ryšių departamentas iki šiol neparuošė ir nepaskelbė ryšių demonopalizavimo Lietuvoje startegijos ir taktikos
    .

  4. Nekvalifikuoti Ryšių departamento, kaip ir kitų valdžios žmonių paskutiniųjų metų veiksmai ir pasisakymai spaudoje, realiai daug prisidėjo prie AB “LIETUVOS TELEKOMAS” kainos kritimo antrajame privatizavimo etape, ypač turint galvoje tai, kad Ryšių departamento atstovams pritariant, AB “LIETUVOS TELEKOMAS”” grąžino Valstybei mobiliojo operatoriaus licenciją, kas yra ne tik neracionalu, bet ir labai neįprastas faktas Europos telekomunikacijų sektoriuje.
  5. Asociacija INFOBALT reiškia nepasitikėjimą dabartine Ryšių departamento ir jo vadovybės veikla, kaip neatspindinčia Lietuvos Respublikos ir jos gyventojų interesų.

Asociacija INFOBALT tiki, kad Ministras Pirmininkas, Vyriausybė ir visuomenė teisingai supras ir teigiamai interpretuos šį pareiškimą, o tuo pačiu ir gilų mūsų susirūpinimą esamomis blogomis Interneto vystymosi tendencijomis Lietuvoje.

Asociacija INFOBALT ragina Vyriausybę priimti pozityvius sprendimus, gerinant Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento veiklą, reguliuojant duomenų perdavimą bei jį atribojant nuo laidinio balso ryšių monopolio Lietuvoje.

INFOBALT taip pat ragina Vyriausybę siekti maksimalios konkurencijos ir neiškreiptų rinkos santykių bei skaidrumo šioje strategiškai svarbioje informatikos ir ryšių srityje, ir tuo pačiu iš esmės prisidėti prie Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje.

Asociacijos INFOBALT
Prezidentas Robertas Tamulevičius

Latvian Minister Points at Unfulfilled Agreement Provisions

Reports circulated by BNS & Euromoney say that Economics Minister Aigars Kalvitis, following studying the claim submitted by Tilts Comunications (TC) company, the co-owner of Lattelkom, against the Latvian state, pointed out several provisions of the agreement which, on turn, have not been fulfilled by Lattelkom.

The minister’s spokeswoman Evita Timofejeva told BNS that, following studying TC complaint to the court, Kalvitis voiced incomprehension over TC’s step while submitting to the court a claim over non-oberservance of Lattelkom umbrella agreement.

TC said in its complaint that the underlying principle of the agreement between the Latvian state and TC is granting of the 20 year monopoly period and tariffs, granted at a satisfactory level.

Three provisions of the agreement based on which TC is demanding compensation are, firstly, reduction of Lattelkom period of monopoly over fixed telecommunications services in Latvia, secondly — for what TC believes as narrowing of monopoly position that already has taken place, and at last — insufficient tariff level, especially during the first three years of operations.

Kalvitis meanwhile pointed out that Latvia entered into this agreement with TC in order to secure advanced telecommunications services across entire Latvia, which is also pointed out in the agreement, and means digitalization of Latvia’s telecommunications network in eight years along with appropriate capacity, as well as full covering of the territory of Latvia with telecommunications services to secure economic development across the entire
territory of the country.

To date however, six and a half years after the agreement was concluded, just 43 percent of the telecommunications are digitalized, thus for the
digitalization of the rest of 57 percent of the telecommunications remains a year and a half. The previous practice does not indicate though that this
provision of the agreement will be implemented in due time, Timofejeva reported the minister as saying.

“The plan on covering the territory of Latvia also is not being fulfilled, which is indicated by the fact that installation of pay-phones and setting up of hook-up of the rural districts through radio chanels is lagging far behind of the planned,” said Kalvitis.

Based on the above argumentation, Kalvitis voiced surprise over TC having turned to the court because, although the amounts offered by each of the parties as compenstion for reduction of the monopoly are highly different, the minister nevertheless believes that, continuing the negotiations, it would have been possible to reach the agreement on the amount of the compensation.

The agreement provides for Lattelkom’s monopoly over fixed telecommunications services until 2013 but the Latvian government, upon accession to the World Trade Organization, pledged to reduce the period of monopoly to 2003, so negotiations are under way between TC and the Latvian government on a compensation over the monopoly redcution.

TC management believes though these talks have been unsuccessful and no agreement is in sight therefore TC decided to turn to the court of arbitration.

TC owns 49 percent of Lattelkom’s capital shares and the Latvian state holds 51 percent. A 90 percent stake in TC is owned by Finland’s telecommunications company Sonera.

T R O U B L E D   C O M P A N Y   R E P O R T E R

TILTS COMMUNICATIONS: Files Complaint Against Latvia

Reuters reports Tilts Communications, the Danish unit of Finnish  Sonera, said on Tuesday the issue of compensation forced it to  file for international arbitration against Latvia in a dispute  over ending its telecom monopoly.

Sonera announced on Monday that its Danish unit, of which it  holds 90 percent, filed a complaint with the Court of Arbitration of the International Chamber of Commerce (ICC) in Paris over a dispute over the exclusive business rights of Lattelekom.

“The dispute is not primarily on the removal of the monpopoly as such, but there is a dispute around how it should be compensated for,” Tilts Chairman Christer Nykopp told a news conference.

“The range of compensation that we are looking for is not something that we can talk about outside the procedure itself,” he added. Tilts took a 49 percent stake in the fixed-line operator in 1993 under an agreement giving a monopoly to provide basic fixed-network telecommunications services until 2014.

But Latvia – which still holds 51 percent – recently made a formal commitment to the WTO to remove Lattelekom’s exclusive rights by January 1, 2003. “We had to do it (file for arbitration) for the simple reason that the negotiations for over a year have not moved anywhere.

The differences in views that we could see earlier are still so large that we don’t think it is realistic to expect negotiations to lead to a solution,” Nykopp said.

He said court procedings could start within 60 days.

Latvia has been looking for an international adviser to help it lead negotiations with Tilts Communications and is expected to pick one by September 12.

Nykopp denied any possibility for negotiations between the parties to resume.

“There will be no negotiation while the (arbitration) process is goin on,” he said. Sonera said the arbitration would be held according to the procedural rules of the ICC International Court of Arbitration in Stockholm.

Bankrupt.com

“Lietuvos telekomas” kaltinamas interneto ir duomenų perdavimo rinkos monopolizavimu

“Lietuvos telekomas” (LTEL) 1999 metų pabaigoje priėmęs sprendimą montuoti filtrus bendrovės klientams nuomojamose analoginėse linijose, nuo šių metų gegužės mėnesio aktyviai ėmėsi šios veiklos.
Montuojami filtrai sumažina duomenų perdavimo pralaidumą, o tuo pasipiktinusios Interneto paslaugas teikiančios įmonės kaltina telekomą dirbtiniu interneto ir duomenų perdavimo rinkos monopolizavimu.
Šiuo metu Susisiekimo ministerijos Ryšių departamentas Konkurencijos tarybos prašymu tiria filtrų montavimo problemą.

Plačiau skaitykite rugpjūčio 7 dienos “Lietuvos ryto” priede “Vartai”, M. Deksnio straipsnyje “Telekomas pažabojo interneto teikėjus”.

www.jt.lt

“Lietuvos telekomas” ketina plėsti interneto paslaugas

“Lietuvos telekomas” (LTEL), neseniai įsteigęs Interneto departamentą, šiuo metu analizuoja rinką ir ateityje ketina plėstis Interneto paslaugų rinkoje.
Bendrovė yra numačiusi investicijas į interneto bei elektroninės prekybos paslaugų plėtrą, tačiau kol kas nedetalizuoja investicijų sumos ir kokių plėtros priemonių šioje srityje bus imtasi. Šiuo metu analizuojamos bendradarbiavimo galimybės su kitomis interneto kompanijomis bei jų įsigijimo variantai.

Plačiau skaitykite rugpjūčio 5 dienos “Respublikoje”, S. Liko straipsnyje “Lietuvos telekomas” ketina plėsti interneto paslaugas”.

www.jt.lt