Monthly Archives: June 2000

“Dutūkstantininkai” turi 40 tūkst. parašų prieš telekomo savininkus

Socialdemokratai “dutūkstantininkai” per savaitę teigia surinkę apie 40 tūkstančių Lietuvos gyventojų parašų, kuriais tikisi paveikti “Lietuvos telekomo” bendrovės savininkų skandinavų “monopolistinius” veiksmus.

Spaudos konferencijoje pirmadienį frakcijos “Socialdemokratija 2000″ narys Dainius Paukštė informavo, kad nuo birželio 16 dienos iki birželio 23 dienos surinkta apie 40 tūkst. gyventojų parašų, reikalaujančių nebranginti telefono ryšio.

Pasak jo, parašai renkami 45-iuose partijos skyriuose ir gyventojai itin noriai remia šią akciją.

D. Paukštė mano, kad surinkti parašai “Lietuvos telekomo” savininkams bus įteikti liepos viduryje.

Birželio viduryje partijos “Socialdemokratija 2000″ atstovai prie pagrindinio “Lietuvos telekomo” pastato Vilniuje pradėjo pilietinę parašų rinkimo akciją “Dėl “Lietuvos telekomo” monopolistinių veiksmų”.

Socialdemokratai “dutūkstantininkai” nepritaria tam, kad “Lietuvos telekomas”, naudodamasis Telekomunikacijos įstatymo iki 2002 metų gruodžio 31 dienos jam suteikta monopoline padėtimi, savo paslaugų tarifus ir abonementinį mokestį padidino kelis kartus.

Todėl “Socialdemokratija 2000″ nusprendė pasitelkti į pagalbą visuomenę ir tiesiogiai kreiptis į telekomo savininkus – Suomijos ir Švedijos koncernus – su pasiūlymais atsižvelgti į dabartinę šalies ekonominę būklę ir nekelti įkainių.

Pasirašiusieji kreipimąsi reikalauja iki 2002 metų gruodžio 31 dienos nedidinti telekomunikacijų įkainių, paslaugų vartotojams kiekvieną mėnesį pateikti išsamias sąskaitas už atsiskaitomąjį laikotarpį, neimant už tai papildomo mokesčio, įvesti tikslų faktinio pokalbio trukmės apmokėjimo laiką, gerinti ryšių kokybę.

Sutinkamai su telekomo privatizavimo sąlygomis, pokalbių fiksuoto ryšio telefonu įkainiai gali būti padidinti kitais metais.

BNS
2000 birželio mėn. 26 d.

Socialdemokratai tikisi paspausti telekomo savininkus

Socialdemokratai dėl, jų vertinimu, “Lietuvos telekomo” monopolistinių veiksmų pradėjo gyventojų parašų rinkimo akciją, tikėdamiesi paveikti bendrovės savininkus skandinavus.

Penktadienį partijos “Socialdemokratija 2000″ atstovai prie pagrindinio “Lietuvos telekomo” pastato Vilniuje pradėjo pilietinę parašų rinkimo akciją “Dėl “Lietuvos telekomo” monopolistinių veiksmų”.

Kaip teigiama “Socialdemokratijos 2000″ pranešime, po privatizavimo “Lietuvos telekomas”, naudodamasis Telekomunikacijos įstatymo iki 2002 metų gruodžio 31 dienos jam suteikta monopoline padėtimi, savo paslaugų tarifus ir abonementinį mokestį padidino kelis kartus.

“Naujieji Telekomo šeimininkai, palyginti, menkai gerindami paslaugų kokybę, didina savo pelnus, nepagrįstai keldami mokesčius už paslaugas. Taip dar labiau mažinamas gyventojų bendras mokumo lygis, taip dar labiau nukenčia socialiai pažeidžiamos žmonių grupės. Tokią veiklą, kai monopolijos rūpinasi ne savo darbo gerinimu, o tik tarifų didinimu, tiesiog privalu riboti”, rašoma pranešime.

Todėl “Socialdemokratija 2000″ nusprendė pasitelkti į pagalbą visuomenę ir tiesiogiai kreiptis į telekomo savininkus su pasiūlymais atsižvelgti į dabartinę šalies ekonominę būklę ir taikyti Lietuvoje tuos pačius kriterijus ir normas, kurie taikomi Švedijoje ir Suomijoje. “Lietuvos telekomą” valdo šių dviejų šalių koncernas.

Pasak socialdemokratų, žmonės galės pareikšti akcinės bendrovės savininkams savo reikalavimus: iki 2002 metų gruodžio 31 dienos nedidinti šiuo metu galiojančių telekomunikacijų įkainių, paslaugų vartotojams kiekvieną mėnesį pateikti išsamias sąskaitas už atsiskaitomąjį laikotarpį, neimant už tai papildomo mokesčio, įvesti tikslų faktinio pokalbio trukmės apmokėjimo laiką, gerinti ryšių kokybę.

Sutinkamai su telekomo privatizavimo sąlygomis, pokalbių fiksuoto ryšio telefonu įkainiai gali būti padidinti kitais metais.

BNS
2000 birželio mėn. 16 d.

Šnipinėti bus patogiau?

Valdžios koridoriuose įstrigo valstybinių institucijų ryšio tinklo projektas. Specialistai gąsčioja, jog atidavus į užsieniečių rankas visų valstybės institucijų ryšį, valstybinės paslaptys gali tapti prieinamos ne tik tiems, kam jos skirtos.

Monopolį Lietuvos ryšių rinkoje turintis “Lietuvos telekomas” ketina į rengiamą vyriausybinių ryšių tinklą investuoti apie 12-14 mln. Lt. Kol rinkoje jis vienvaldis šeimininkas, kitiems investuotojams dalyvavimas projekte užgintas.

Pagal projektą į vieningą ryšių tinklą pradžioje būtų sujungtos pradžioje pagrindinės institucijos – Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų, Ūkio ir Teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamentas ir Valstybės kontrolė.

Per antrą etapą į šį tinklą būtų įtrauktas Seimas, likusios ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis Teismai, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šiuo metu valstybės institucijų pokalbiai mokesčių mokėtojams per metus kainuoja 5 mln. Lt, o sujungus visas jas į bendrą ryšio tinklą, biudžeto išlaidos šioms paslaugoms turėtų sumažėti iki 1,5 mln. Lt. Viliojanti perspektyva.

Analogiškas projektas sujungti valstybines institucijas į vieningą ryšio tinklą buvo rengiamas dar 1998 m., tačiau taip ir liko popieriuje. Skeptikai teigia, kad jis buvo “numarintas” todėl, jog tuo metu 60 proc. telekomo akcijų pirko švedų ir suomių konsorciumas “Amber Teleholdings”. Atidavus jam monopolio teisę Lietuvos ryšių rinkoje, tik jis vienintelis dabar ir turi juridinę teisę įgyvendinti tokio užmojo projektus.

Technines galimybes sukurti ir aptarnauti tarpžinybinį valstybės institucijų tinklą bei norą investuoti taip pat turi ir “Omnitel”, per 5 m. į telekomunikacijas Lietuvoje investavusi 520 mln. Lt, su “Bite GSM”, abiejų šių bendrovių telekomunikacijų tinklas aprėpia iki 98 proc. šalies teritorijos.

Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktorius ir telekomo valdybos narys Jonas Ūsas teigia, jog kol rinka neliberalizuota, šios bendrovės projekte dalyvauti negali.

Kai kurie specialistai būsimojo tinklo projekte įžvelgia šnipinėjimo pavojų. Techniškai tokie dalykai įmanomi.

Čia daugelis galėtų ištarti jau sparnuota virtusią frazę: “Kas galėtų paneigti tikimybę, jog…” po dešimties metų telekomo akcijas perpirkusiai kokiai kitai šaliai nekils noras patikrinti, apie ką ten tie lietuviai šnekasi?

Tačiau ponas J.Ūsas šiuo klausimu kategoriškas: “Bet kuri įmonė, registruota Lietuvoje, privalo laikytis visų įstatymų, tarp jų ir operatyvinės veiklos įstatymo. Dėl informacijos nutekėjimo baimės nėra, dėl to biudžetininkai gali nesijaudinti”.

“Lietuvos žinios”
2000 birželio mėn. 12 d.

Kodėl “Lietuvos telekomo” privatizavimas nesėkmingas

Šeštadienį Vyriausybė patvirtino valstybei priklausančių “Lietuvos telekomo” akcijų pardavimo kainą – 3 litai 15 centų už akciją. Kadangi patvirtinta akcijų kaina pranoko pesimistiškiausias prognozes, visuomenė neigiamai vertina akcijų privatizavimo rezultatus, abejoja privatizavimo teisingumu.
Pirmiausiai verta pažymėti, kad mažesnę nei prognozuotą akcijų kainą nulėmė menka paklausa akcijoms užsienyje. Iš pradžių prognozuota, kad akcijų paklausa viršija pasiūlą kelis kartus. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad paklausa realiai yra gerokai mažesnė.
Pati kaina nekeltų abejonių, jeigu būtų pasirinktas skaidrus privatizavimo mechanizmas – akcijų pardavimas biržoje. Dar praėjusį rudenį akcijas lyg ir ketinta parduoti per biržą, tačiau vėliau akcijas nuspręsta parduoti viešo akcijų pasirašymo būdu, pasinaudojant brangiai apmokamų tarpininkų paslaugomis bei neskaidriais akcijų kainos nustatymo ir alokavimo būdais. Iš tiesų šis būdas yra plačiai taikomas, kuomet naujas vertybinių popierių emisijas platina privačios įmonės. Kuomet rinkoje susitinka du privatūs dalyviai, jų bendravimas grindžiamas savanoriškumu, abipuse nauda ir pasitikėjimu. Tačiau šis būdas nėra tinkamas privatizuojant valstybės turtą, nes kai vienas iš dalyvių yra valdžios institucija, nauda ir pasitikėjimas įgauna kitokią prasmę.
Pažymėtina ir tai, kad šis būdas taikomas, kuomet norima parduoti visą akcijų paketą iš karto. Tai paprastai numatoma sutartyje su tarpininku. “Lietuvos telekomo” atveju realiai parduota tik apie du trečdalius siūlyto akcijų paketo. Tai taip pat parodo, kad privatizavimas buvo nesėkmingas.
Pasirinktas privatizavimo būdas kritikuotinas ir dėl to, kad investuotojams akcijos parduodamos už vienodą kainą, nepriklausomai nuo investuotojų siūlomos. Kitaip sakant, investuotojai, norėję įsigyti akcijų didesne kaina, to padaryti negalėjo. Akcijų paklausa  Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo didesnė nei prognozuota, todėl tikėtina, kad vietos investuotojai būtų pasiūlę didesnę kainą nei investuotojai užsienyje.
Parduodant akcijas biržoje tokių problemų nekiltų, kadangi biržos prekybos mechanizmas užtikrina skaidrų akcijų kainos nustatymą ir akcijų alokavimą. Pirmiausiai akcijos būtų parduotos už didžiausią kainą ir tik kas liktų – už mažesnę.
Dėl tariamai per mažos akcijų kainos Vyriausybė nutarė pasilikti apie trečdalį valstybei priklausančio akcijų paketo ir parduoti akcijas vėliau, gal net už metų, kitų. Tačiau šiuo atveju pamirštama, kad pirmaeilis privatizavimo tikslas yra perleisti turtą į privačias rankas. Juo labiau netinka atidėlioti privatizavimo dėl per mažos kainos šiuo metu. Niekas negali būti tikras, kad toji kaina bus didesnė – juk artėja laikas, kai baigsis įstatymu įtvirtintas telekomo monopolis – aplinkybė, taip pat didinanti akcijų kainą. Nėra būdų sužinoti, kada telekomo kaina bus didesnė ir priimtina.
Tokiu būdu norint efektyviai perleisti valstybės turtą į privačias rankas, ateityje būtina nekartoti jau padarytų klaidų, privatizavimą vykdant per vertybinių popierių biržą.

www.lrinka.lt

Lietuvos finansų ministras tikisi, kad telekomo akcijų pardavimo stabdyti neteks

Finansų ministras Vytautas Dudėnas tikisi, kad “Lietuvos telekomo” akcijų pardavimo neteks stabdyti, nors tokia galimybė vis dar išlieka.

Interviu CNBC televizijai trečiadienio vakarą V. Dudėnas teigė, kad akcijų pardavimas gali būti sustabdytas, nes tai priklauso nuo rinkos.

“Bet kuris viešas akcijų pardavimas gali būti sustabdytas, bet aš tikiuosi, kad taip nebus su mūsų pasiūlymu”, sakė Lietuvos finansų ministras.

Anot jo, esama susidomėjimo telekomo akcijomis, o potencialios augimo perspektyvos bei naujos technologijos yra veiksniai, skatinantys šį susidomėjimą.

“Kai “Lietuvos telekomas” buvo privatizuotas 1998 metais, jo technologinė bazė buvo pasenusi. Per pastaruosius dvejus metus jo veikla labai pagerėjo – tai rodo finansiniai rezultatai”, kalbėjo V. Dudėnas.

Finansų ministras pripažino, jog yra rizikos, kad už akcijas galima negauti geriausios kainos.

“Tokia rizika yra visuomet, todėl mes priimsime sprendimą, jei gausime gerą kainą. Šį klausimą turės svarstyti Privatizavimo komisija ir Vyriausybė”, sakė V. Dudėnas.

Paskelbtas preliminarus vienos akcijos kainos intervalas yra 3-3,80 lito.

Lietuvos finansų ministras trečiadienį lankėsi Londone, kur dalyvavo susitikimuose su potencialiais Vakarų investuotojais į “Lietuvos telekomą”. Jis taip pat davė nemažai interviu Vakarų žurnalistams.

“Lietuvos telekomo” vadovų ir jo privatizavimo patarėjų susitikimai su galimais investuotojais Vakarų finansų sostinėse bus tęsiami iki šios savaitės pabaigos.

35,03 proc. telekomo akcijų paketą Lietuvos Vyriausybė planuoja parduoti birželio 12 dieną.

www.inna.lt