Monthly Archives: February 2000

Pasirašyta sutartis su “Lietuvos telekomo” privatizavimo patarėju

Valstybės turto fondas (VTF) penktadienį pasirašė sutartį su “Lietuvos telekomo” privatizavimo patarėju – Vokietijos “Dresdner Kleinwort Benson” (DKB) ir Austrijos “CA IB Investmentbank” sudarytu konsorciumu.

Praėjusią savaitę patarėjai iš esmės susitarė ir su akcijų platintojais Lietuvoje – finansų maklerio įmone “Suprema” ir Vilniaus banku, kuris veiks kartu su “VB Vilfima”. Vilniaus bankas daugiau kuruos pardavimą Lietuvoje bei mažmeniniams investuotojams, o “Suprema” akcijas siūlys Latvijos ir Estijos instituciniams investuotojams.

Plačiau skaitykite BNS informaciniame straipsnyje “Turto fondas pasirašė sutartį su telekomo patarėjais ” (“Lietuvos ryte”)

www.jt.lt

Teismo posėdis: kaip jis vyksta realiame gyvenime

Studijuojant teisę universitete, gilinantis į materialines ir procesines teisės normas, įstatymo garantuojamas žmogaus ar proceso šalies teises, pagrindinius teisminio nagrinėjimo principus – supranti, kad svarbiausia yra teisingumas, o teismas – tai ta instancija, kuri vykdo teisingumą. Iš dalies yra blogai tai, kad dėstytojai, profesoriai stengdamiesi paruošti studentą teisiniam darbui nesupažindina ir neperteikia tikrosios situacijos, tikrojo teisminio nagrinėjimo vaizdo.

Negaliu pasakyti, kad į pirmą savo teismo posėdį ėjau pilna idealizmo, žiūrėdama į viską “pro rožinius akinius”, aklai tikėdama teisingumu ir nešališkumu, tačiau iš tikrų nesitikėjau tokio proceso.

Pirmiausia nuostabą sukėlė tai, kaip teisėjas parengiamojo posėdžio metu sau leidžia gana įžeidžiančius komentarus šalies atstovo atžvilgiu dėl tipografinės klaidos rašte teismui, ir dėl to, kad kaip buvo teigta “parengiamasis posėdis yra skirtas tam, kad išsiaiškinti ginčo aplinkybes, suformuluoti reikalavimus”, o tai anot teisėjo reiškia, kad neturi būti pateikiami aiškinimai raštu, nors LR CPK 186 str. 2 d. tokią teisę šaliai ar trečiajam asmeniui suteikia.

Antra, visiškai akivaizdu, kad teisėjas paskyręs ir atėjęs į pirmą parengiamąją posėdį – visiškai nėra susipažinęs su byla, nes kyla abejonės dėl vienos iš šalių pateiktų pretenzijų kitai šaliai tikrumo (dėl įmonės pavadinimo), nors šaliai, kuriai pretenzijos buvo adresuotos jokių abejonių nekilo, į jas buvo gauti ir atsakymai. Todėl natūraliai kyla klausimas – kodėl teismas dar prieš skirdamas bylos parengiamojo posėdžio datą neišsiaiškino šių klausimų ir taip atidėjo parengiamąjį posėdi vienam mėnesiui?

Trečia, neįtikėtina tai, kad teisėjas šaliai neleido parengiamųjų teismo posėdžių metu daugiau nei tris kartus užduoti klausimų, o į normalų paklausimą “Ar galimą užduoti klausimą?” reagavo pakeltu tonu, grasindamas paskirti teismo nuobaudą už teismo negerbimą, nors visai nesuprantama kaip tas negerbimas pasireiškė.

Ketvirta, nors CPK 21 str. yra įtvirtintas labai svarbus teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas – prisiminus visą bylos nagrinėjimą atrodo visai kitaip. Tokią nuomonę susidariau iš to, kaip teisėjas turėdamas būti nešališku visų šalių atžvilgiu, akivaizdžiai palaikė vieną šalį, kitų atžvilgiu leisdamas sau pašaipias replikas, juoką ir panašiai, o toks elgesys manau, tikrai netinkamas.

Penkta, įdomi situacija teisme dėl pačių tiek parengiamojo posėdžio, tiek teisminio nagrinėjimo posėdžio protokolų. Žinoma suprantu tai, kad didelės darbo apimtys tiek teisėjam, tiek jų sekretoriam, tačiau visi parengiamųjų teismo posėdžių protokolai būdavo surašyti ir su jais galima susipažinti – anksčiausiai po savaitės, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo protokolas dar nebuvo surašytas po 15 dienų nuo posėdžio, net ir priėmus sprendimą. Šiuo aspektu kyla klausimas kas turėtų būti keičiama: ar CPK 170 str. 5 d. nuostata numatanti, kad protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną ar griežčiau kontroliuojamas teisėjų bei jų sekretorių ir padėjėjų darbas?

Iš tikrų yra liūdna, kad vienintelė institucija valstybėje vykdanti teisingumą, kuriai net aukščiausias šalies įstatymas – Konstitucija suteikia tokią teisę, pažeidžia įstatymo reikalavimus, nepagrįstai įžeidinėja žmones ir pažeidžia jų teises. Manau nepasakiau nieko naujo, nes pagal paskutinius atliktus tyrimus teismai įeina į subjektų, dažniausiai pažeidinėjančių asmenų teises, ratą.

Todėl pabaigai norėčiau paklausti : kas už tai turi būti atsakingas?

O kas per byla – “Jūsų įmonė prieš telekomą”?

Valstybės turto fondas baigia rengti “Lietuvos telekomo” privatizavimo konsultanto sutartį

Valstybės turto fondas baigia rengti “Lietuvos telekomo” privatizavimo konsultanto sutartį su konsultanto konkursą laimėjusiu konsorciumu “Dresdner Kleinwort Benson” (DKB) ir “CA IB Investmentbank”. Šiandien telekomo privatizavimo komisija turėtų patvirtinti šią sutartį, kuri po to bus pateikta svarstyti Vyriausybei.
Telekomo privatizavimo komisija svarsto ir kitą klausimą – ar pritarti “DKB/CA IB Investmentbank” konsorciumo pasiūlytai finansų institucijai, kuri platins telekomo akcijas Lietuvos nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.
“Lietuvos ryto” žiniomis, šis darbas teks “Supremai” bei Vilniaus banko maklerių departamentui kartu su “VB Vilfima”.

Plačiau “Lietuvos ryto” straipsnyje “”Lietuvos telekomo” akcijos – tarp Vilniaus ir Londono”

www.jt.lt

Seimo radikalai vėl protestuos prieš telekomą

Seimo radikalių partijų atstovai rengia protesto akciją prieš “Lietuvos telekomo” telefono pokalbių tarifų didinimą bei Vyriausybės vykdomą politiką. Protesto akcija vyks sausio 31 dieną prie Prezidentūros. Iš ten protesto akcijos dalyviai pajudės link Vyriausybės rūmų.

Akciją rengia Seimo narių vadovaujamos radikalios organizacijos – Vytauto Šustausko Lietuvos laisvės sąjunga, Juliaus Veselkos Lietuvos liaudies sąjunga “Už teisingą Lietuvą” bei Stanislovo Buškevičiaus “Jaunosios Lietuvos”, naujųjų tautininkų ir politinių kalinių sąjunga.

Šioms radikalioms politinėms jėgoms Seime atstovauja minėtieji parlamentarai. “Negailestingai bėga laikas, nuvildamas žmonių lūkesčius naująja politika. Šūkis “Mums rūpi kiekvienas žmogus” tebuvo apgaulė laimėti rinkimus. Liberalų ir Naujosios sąjungos blokas, kurį asmeniškai rėmė prezidentas, buvo tik akių dūmimas”, rašoma ketvirtadienį akcijos organizatorių išplatintame pranešime.

Anot pranešimo, Naujosios politikos koalicijos priimtus įstatymus pirmieji pajuto pensininkai, jaunos šeimos ir kiti mažas pajamas gaunantys gyventojai. “Atėjo laikas užkirsti kelią Naujosios politikos blokui paversti Lietuvos žmones vergais, beteisiais savoje valstybėje. Mitingais bei piketais ir toliau žadinsime žmonių sąmoningumą kovoje dėl geresnės ateities”, rašoma pranešime.

Sausio pabaigoje vyksiančioje akcijoje ketinama protestuoti prieš pensijų reformas, “Lietuvos telekomo” paslaugų įkainių didinimą, darbo sutarties įstatymo pakeitimą darbdavių naudai, kainų didinimą už dujas ir kitas pirmojo būtinumo prekes bei paslaugas.

Tai jau bus antroji Seimo radikaliųjų partijų atstovų organizuojama akcija prieš dabartinės valdžios politiką.

Praėjusių metų gruodžio 14 dieną Nepriklausomybės aikštėje mitinguotojai protestavo prieš bendrovės “Lietuvos telekomas” sprendimą padidinti pokalbių tarifą, Vyriausybės inicijuotas įstatymų pataisas, kuriomis keičiama pensijų dirbantiems pensininkams mokėjimo tvarka.

Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas nustatė, kad šio masinio susibūrimo metu buvo pažeistas Susirinkimų įstatymas – nesilaikyta nustatyto atstumo iki Seimo pastato, mitingo dalyviai sudegino premjero Rolando Pakso stilizuotą atvaizdą.

Bendrovės “Lietuvos telekomas” vadovas Tapio Paarma (Tapijus Parma) mitinguotojų buvo išvadintas “suomiška kiaule”. Baigiantis mitingui, apie 150 jo dalyvių patraukė Seimo III-ųjų rūmų link ir tik likus keliems metrams iki pastato juos sustabdė policija.

BNS
2001 sausio mėn. 12 d.