Monthly Archives: January 2000

Krata “Internete”

Gyvenimas pilnas netikėtumų: pernai sužinojome, kad Valstybės saugumo pareigūnai demaskavo pirmąjį užsienio valstybės šnipą, o šiemet – kad mūsų valstybės paslaptys pirmą kartą paskelbtos “Internete”. Kad tai visai nejuokinga, netrukus įsitikins (ar jau įsitikino) kai kurie niekuo dėti pasaulinio tinklo vartotojai.

“Kruvinoji banga” pristato

Pernai prieš Kalėdas “Baltijos televizijos” žurnalistas Bronius Jablonskas, pristatydamas savo paties sukurtą laidos “Kruvinoji banga” tinklapį, žadėjo: “Šiuose puslapiuose viso pasaulio žmonės galės rasti ieškomų Lietuvos žmonių (dingusių, nusikaltėlių) aprašymus bei nuotraukas. Tai pirmas tokio pobūdžio puslapis Lietuvoje. (…) “Legendų” skiltyje skelbsime liūdnai pagarsėjusius asmenis (mafijos bosai, susikompromitavę pareigūnai, maniakai ir pan.).” Pabaigoje prierašas: “Visa medžiaga, pateikta šiuose puslapiuose, yra “Baltijos televizijos” bei laidos “Kruvinoji banga” žurnalistų nuosavybė. Mes manome, kad informacija turi būti nemokama, tačiau jei norite kopijuoti bei platinti šiuose puslapiuose saugomą vaizdo ir visą kitą medžiagą, turite gauti mūsų sutikimą.”

Saugumui sutikimo nereikėjo

Prieš dvi savaites Valstybės saugumo departamento pareigūnai, atvykę į “Baltijos televizijos” patalpas, konfiskavo žurnalistų turimus diskelius su informacija, kuri, pasak jų, yra laikoma valstybės paslaptimi, patikrino kompiuterius ir liepė jų akivaizdoje ištrinti šią informaciją iš “Baltijos televizijos” WWW srities. Po to saugumiečiai atvažiavo į “Interneto” paslaugas teikiančią bendrovę “Aiva Sistema”, kurios serveryje yra laikomi “Baltijos televizijos” tinklapiai, patikrino, ar slaptoji informacija yra ištrinta, ir pasiėmė visų atitinkamą tinklapį aplankiusių “Interneto” vartotojų prisistatymo (log) failus.

Ne krata, o poėmis

Atsakydamas į “Naujosios komunikacijos” klausimus, atsakingas Valstybės saugumo departamento pareigūnas paaiškino, kad sausio 12 d. VSD iškėlė baudžiamąją bylą dėl valstybės paslapčių atskleidimo fakto. Buvo surašytas nutarimas padaryti poėmį “Baltijos televizijoje” “siekiant išimti pirminę informaciją, kurios pagrindu tinklalapyje buvo sukurtas failas, į kurį pateko valstybės paslaptį sudarančios žinios”. Taip pat buvo nuspręsta ištrinti tą informaciją iš kompiuterių laikmenų ir “Interneto” tinklapio. Prisistatymo failai iš bendrovės “Aiva Sistema” buvo paimti siekiant pasidomėti, kas pasinaudojo ta informacija, be to, tai turi ir įrodomąją reikšmę. Paklaustas, ar dėl to nebuvo pažeisti įstatymai, pareigūnas patikslino, kad visiems šiems veiksmams nereikėjo prokuroro sankcijos, nes buvo atlikta ne krata, kaip skelbė žurnalistai, bet poėmis. “Poėmis yra nesankcionuojamas. Jį daro grynai kvotos organai.”

Iš seifo – į “Internetą”

Iš “Kruvinosios bangos” tinklapio saugumo paliepimu ištrintą medžiagą sudarė 1997 m. sausio mėnesį nužudyto buvusio SKAT ir valstybės saugumo pareigūno Juro Abromavičiaus sukaupta informacija. Ją, įrašytą į kompiuterio diskelius, jau prieš kurį laiką žurnalistams buvo išdalinęs Seimo narys Stanislovas Buškevičius, tariamai gavęs ją iš pačių saugumo ar prokuratūros pareigūnų, suinteresuotų, kad J. Abromavičiaus nužudymo byla būtų ištirta. Diskelių su šia informacija, pasak spaudos, buvo galima įsigyti ir nelegaliai. B. Jablonskas, paskelbęs ją “Kruvinosios bangos” tinklapyje, teigė, kad šie dokumentai jau buvo skelbti ir juos matė daugybė žmonių, be to, jo manymu ten nėra vertingos informacijos, galinčios kaip nors pakenkti valstybės saugumui. Tuo tarpu VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus tvirtino, jog tuose dokumentuose yra minimos kai kurių saugumo darbuotojų pavardės ir tai kelia pavojų jų gyvybei, o dokumentus viešai paskelbęs žurnalistas atskleidė valstybinę paslaptį. Už tai jam gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.

Iš “Interneto” – atgal į seifą?

Apie tai, kad saugumiečiai, iš “Aiva Sistema” pasiėmę informaciją apie valstybės paslaptį atskleidusio tinklapio lankytojus, stengsis juos susirasti ir patikrinti, ar jie kartais nepasidarė dokumentų kopijų, dar tą patį vakarą pranešė pati “Baltijos televizija”. Jei kuris nors iš “Baltijos televizijos” WWW srities lankytojų iš tiesų buvo įsirašęs “Internete” “padžiautas” valstybės paslaptis į kietąjį diską, tai norėdamas jas išsaugoti turėjo gražaus laiko pasirūpinti pakankamu diskelių kiekiu, nemokamai vietą WWW tinklapiams laikyti siūlančių užsienio serverių adresais ar drėgmės nepraleidžiančiu bidonu. Kad nelemtojo tinklapio skaitytojų bus ieškoma, savo ruožtu patvirtino ir su “Naująja komunikacija” kalbėjęsis valstybės saugumo pareigūnas: “Mes paprasčiausiai pabendrausime su jais, ir viskas. Jokių pasekmių nebus.” Pasak jo, bus pasidomėta, ar jie tik perskaitė tekstą, ar pasidarė ir kopijų. Tokiu atveju kopijos bus iš jų paimtos. “Jie bus liudytojai šioje byloje – vis dėlto valstybės paslaptys. Dabar atliekamas tyrimas pagal Baudžiamojo proceso įstatymo normas, ir tai privalo būti padaryta”.

Suras ar nesuras?

Atrodo, kad būtent šis klausimas labiausiai domino žurnalistus, bandžiusius iškvosti “Aiva Sistema” “Interneto” tinklo direktorių Valdą Žekonį pikantiškesnių smulkmenų apie kratą “Internete”. Pasak jo, nuo to laiko, kai saugumą dominanti informacija buvo paskelbta WWW ir “konfiskuota”, prie tinklapio buvo prisijungę kelios dešimtys vartotojų. “Aivos” tinklo administratorius Ugnius Čeičys sakė, kad šis faktas, atrodo, saugumiečius nustebinęs – “jie manė, kad bus dešimtys tūkstančių…” Be to, didžioji tų vartotojų dalis – iš paties saugumo: turbūt pamatę nepatikėjo savo akimis. Paklaustas, ar iš jo suteiktų tinklapio prisistatymo failų pareigūnai galės “susekti” tuos, kurie patys to neįtardami susipažino su valstybės paslaptimis, administratorius tuo suabejojo: “Ką jie ten gali sužinot – jei buvo prisijungta, pavyzdžiui, iš “Lietuvos telekomo?”

Pasakys IP adresas

Tačiau kitų IPT tinklų administratoriai buvo tos nuomonės, kad labai pasistengus tai padaryti vis dėlto galima. “Jei prie tinklapio buvo prisijungta per skirtinę liniją, iš prisistatymo (log) faile esančio IP (Internet Protocol) adreso labai nesunku nustatyti konkrečią įmonę ar organizaciją. Tiesa, tai nereiškia, kad bus nustatytas konkretus kompiuteris, kuriuo naudojosi tas vartotojas, – sakė “Taidės” “Interneto” programos vadovas Raimundas Žemaitis. “Tuo tarpu pasakyti, kas buvo prisijungęs per komutuojamą liniją (dial-up) kur kas sunkiau. Tačiau irgi įmanoma. Tik reikės pabūti Šerloku Holmsu ir patyrinėti įvairių IPT informaciją – kas tam tikru metu jungėsi prie tam tikrų tinklų. “Lietuvos telekomas”, nors ir siūlo “Interneto” paslaugas nereikalaudamas registracijos, gali suteikti informaciją, kokiomis telefono linijomis būtent tuo metu buvo prisijungta prie “Tako”.”

Duoti ar neduoti?

Kas būtų buvę, jei “Aivos” tinklo administratorius būtų atsisakęs suteikti saugumui “Kruvinosios bangos” tinklapio prisistatymų informaciją? Jau minėtas atsakingas VSD pareigūnas paaiškino, kad tokiu atveju būtų buvęs surašytas nutarimas atlikti poėmį, ir ta informacija vis tiek būtų buvusi paimta – dalyvaujant pačiam administratoriui ar ne. O tuo atveju, jeigu “Aiva Sistema” darbuotojai apskritai nebūtų sutikę įsileisti jų į savo patalpas, būtų kreiptasi prokuroro sankcijos daryti kratą, ir į vidų būtų patekta net prieš šeimininkų valią.

“Saugumas – tokia organizacija, kuri Lietuvos valstybės interesais galėjo pasiimti ir visą serverį, tad failų paėmimas palyginus su tuo tėra tik smulkmena, – sakė elektroninio leidinio “Vartiklis” redaktorius Jonas Skendelis. “Kita vertus, jeigu tokiais atvejais “Interneto” paslaugų teikėjai norėtų savo klientams pridaryti kuo mažiau problemų, galėtų tiesiog “pamesti” kai kuriuos prisistatymo failus”.

Asmeninė statistika

Statistika apie atskirų WWW sričių lankymą kaupiama pačių jų savininkų pageidavimu – dažniausiai rinkotyros sumetimais. “Interneto” paslaugų teikėjui tokie duomenys dažniausiai nėra svarbūs. Ar informacija apie tai, kokius WWW puslapius peržiūrinėjo “Interneto” vartotojai, turėtų būti laikoma asmeniška ir neskelbtina? IPT atstovų nuomonės dėl to išsiskyrė. Visi vieningai sutiko, kad teisėsaugos pareigūnai, norintys peržiūrėti jų klientų elektroninį paštą, turėtų atsinešti prokuroro ar teisėjo sankciją. O kaip dėl atskirų tinklapių prisistatymo failų? V. Žekonis teigė, kad informacija apie tinklapių peržiūrą yra slapta: “Galbūt įmonė nenori skelbti, kas apsilankė jų WWW puslapyje.” “Penkių kontinentų” “Interneto” centro direktoriaus Edvardo Filistovičiaus manymu, puslapių prisistatymo failai – tai tik statistika, “absoliučiai jokio slaptumo čia nėra”. Pasak R. Žemaičio, Lietuvos IPT laikosi nusistovėjusios praktikos neskelbti WWW sričių lankymo failų. Tai esanti dvejopo pobūdžio informacija – ir tarnybinė, ir komercinė. Tačiau viena iš priežasčių, kodėl ji neskelbiama, yra susijusi su pagarba asmens privatumui.

Ar tokio pobūdžio informacija yra vieša, ar privati (ir kas tokiu atveju turi teisę su ja susipažinti), Lietuvos įstatymuose atsakymo nerasite. Apie tai, vadovaudamiesi sveiku protu ir savuoju žmogaus teisių supratimu, sprendžia patys IPT tinklų vadovai ir administratoriai.

Netinkamoje vietoje netinkamu laiku

Vieni saugo paslaptis, kiti jas skelbia, o košę srėbti tenka niekuo dėtiems “Interneto” vartotojams. Įsivaizduokite situaciją: jūs – verslininkas, savo biure su partneriais iš užsienio baigiate aptarti būsimojo sandėrio detales, o tuo tarpu į duris mandagiai pasibeldę saugumiečiai praneša norintys peržiūrėti visą jūsų kompiuteriuose laikomą informaciją – nesvarbu, leisite tai daryti ar ne. Priežastis – iš jūsų kontoros kažkas prieš dvi savaites lankėsi “Baltijos televizijos” WWW srityje. Ar jums patiks, kad būsite priverstas parodyti svetimoms akims neskirtą komercinę ar asmeninę informaciją? Ar jūsų verslo partneriams patiks, kad turite kažkokių problemų su valstybės saugumu?

Kitas paveikslėlis: užvakar, norėdamas pasidairyti, ką gero vakare rodys “Baltijos televizija”, jūsų sūnus “pabraidė” po jos WWW sritį, o šiandien į duris beldžiasi saugumiečiai. Jūs nieko nesuprantat. Nervingas pokalbis. Konfliktas. Reikalaujat prokuroro sankcijos. Tuojau pat (arba po kelių valandų, arba kitą dieną) jums parodoma sankcija, beieškant paslapčių aukštyn kojom apverčiamas butas, akylai peržiūrimas kompiuteris, ir galų gale sužinote, kad nors jokio kriminalo nerasta, bet problemų dėl nelegalių “Windows” tikrai turėsite.

Ir galiausiai: iš paskutiniųjų skubate pabaigti disertaciją (diplominį darbą, knygos vertimą, straipsnį). Rytoj – paskutinis terminas. Pavėluosi – sankcijos. Pro duris žmonos įleisti saugumiečiai maloniai paaiškina, koks reikalas, pasiskundę dideliu užimtumu apiformina poėmį ir išsiveža jūsų kompiuterį į savo departamentą apžiūrai. Grąžins, tikrai grąžins – gal dar kitą savaitę.

Ir visa tai tik dėl to, kad jūs pats ar kas nors iš galinčių pasinaudoti jūsų kompiuteriu netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje – ten, kur jūsų jau laukė valstybės paslaptys. Niekas nekaltas.

Niekas nieko niekam…

Sakote, sąmoningai tirštinu spalvas? Mielai jas praskiesiu. Taigi, po įtemptų pastangų visi potencialūs valstybės paslapčių žinotojai išaiškinti. Su visais priklauso pasikalbėti. Klausimas: “Ar lankėtės tada ir tada tokiame ir tokiame tinklapyje?” Atsakymas: “Taip.” “Ar kopijavote tokią ir tokią informaciją?” Atsakymas: “Ne.” Klausimas: “Ar tikrai?” Atsakymas: “Tikrai tikrai – kaip Dievą myliu”. Kas toliau? Ogi belieka draugiškai išsiskirti: įtariamųjų kompiuteriuose tos informacijos nerasta, visi diskeliai (taip pat ir popieriai stalčiuose) patikrinti. Viskas gerai.

O jei kam toks būdas užkirsti kelią valstybės paslapčių nutekėjimui atrodo lengvabūdiškas, tegu truputį pagalvoja. Jeigu rimtai, nuosekliai, iš visų jėgų – tai reikėtų iškrėsti tų žmonių giminių, pažįstamų, kaimynų butus (ieškomas diskelis galėjo būti užkištas ant aukšto pas močiutę), klausytis jų telefoninių pokalbių (gal kam prasitars), sekti (gal užsuks su slapta informacija į kokią ambasadą), gal net užhipnotizuoti (galėjo pačias slapčiausias vietas tiesiog atmintinai išmokti) – ir taip toliau, ir taip toliau. Kažin ar beliks žmonių ir pinigų šnipams gaudyti. Tad į paprastą klausimą – ar nežinai tos paslapties? – geriausia ir atsakyti paprastai: “Ne”. Visiems dėl to bus tik geriau. Po kratos

Pirmą sykį lietuviško “Interneto” istorijoje jame atsidūrė kai kas gerokai baisiau už pornografiją – valstybės paslaptys. Pirmoji krata “Internete”, suprantama, sukūrė precedentą ir iškėlė kai kurių klausimų.

Ar informacija apie tai, kokiais tinklapiais domisi “Interneto” vartotojai, turi būti laikoma privačia? Kokiais atvejais ir kam ją galima suteikti? Jeigu įpainiotas saugumo departamentas ir valstybės paslaptys, viskas pakankamai aišku. Bet Lietuvoje veikia tuzinas operatyvinę veiklą vykdančių tarnybų – įsivaizduokite, kad kurios nors iš jų atstovai politinės kampanijos metu norėtų neoficialiai sužinoti, kas lankosi politiko N. (ar politinės partijos, iniciatyvinės grupės) WWW srityje? Ar yra tarp jų valdininkų iš vienos ar kitos ministerijos?

Ar po kratos valstybės paslaptys tapo saugesnės? Peršasi mintis, kad jeigu žurnalistams sykį išdalinti diskeliai su slapta informacija būtų sau patylom klajoję iš vienų rankų į kitas, saugumas būtų užmerkęs akis: visų nesugaudysi. Bet valstybės paslaptys “Internete” iš tiesų atrodo kaip iššūkis. Todėl ir nuspręsta reaguoti taip, kad kitiems niekada nekiltų mintis šitaip juokauti. Tačiau kibernetinės gamtos dėsnis sako, kad jeigu paslaptys ištrūko iš seifo, tai anksčiau ar vėliau jos atsidurs ir “Internete”. Dar galima sugaudyti kelias dešimtis internautų – o jeigu jų iš tiesų būtų dešimt ar penkiolika tūkstančių? Be to, katės ir pelės žaidimas yra užkrečiamas – juo labiau stengiamasi paslaptį išsaugoti, tuo labiau kai kam gali kilti azartas ją vėl paskelbti – kokiame nors užjūrio serveryje, pakankamai gerai sumėčius pėdas.

Didysis brolis dar nesiklauso?

Įstatymai dar nespėja iš paskos telekomunikacijų ir informacinių technologijų naujovėms, tačiau Lietuvoje šia prasme jau šis tas padaryta: mobiliojo ryšio operatoriai įpareigoti įsirengti pokalbių pasiklausymo įrangą ir įstatymų nustatyta tvarka leisti ja naudotis teisėsaugos pareigūnams. Tik laiko klausimas, kada ateis “Interneto” paslaugų teikėjų eilė. Specialiųjų tarnybų (o ir ne tik jų) noras žinoti, kam ir ką rašo, kur ir ką skaito, su kuo ir apie ką “Internete” kalbasi pilietis N. bus vis stipresnis. Ir jei mūsų gangsteriai mokėtų naudotis kompiuteriais taip, kaip moka naudotis mobiliaisiais telefonais, galiu kirsti lažybų, kad Lietuvoje jau turėtume ką nors panašaus į tautinį “Echelon” projektą, apie kurį NK ne kartą yra rašiusi.

Reali nauda, realus pavojus

Ne vienas IPT atstovas, su kuriuo kalbėjausi kratos “Internete” tema, sakė, kad vienaip ar kitaip jau yra tekę susidurti su teisėsaugos tarnybų prašymais suteikti vienokią ar kitokią informaciją. Kad nutrauktų savo kliento elektroninį užpuldinėjimą, “Aiva” patenkino raštišką policijos prašymą suteikti tam tikrų žinių apie užpuoliką. “Skaitmeninių komunikacijų” komercijos direktorius Martynas Nikolajevas prisiminė, kad bendrovė prieš kurį laiką buvo gavusi Valstybės saugumo departamento prašymą ištrinti iš WWW serveryje laikytos “Lietuvos telekomo” abonentų duomenų bazės per neapsižiūrėjimą ten patekusius kai kurių saugumo tarnybų telefono numerius. “Skaitmeninės komunikacijos” atsisakiusios tai padaryti ir pasiūliusios kreiptis į duomenų bazės savininką. Taip pasielgti įmonę įpareigojo sutartis su klientu.

“Sistemų administratoriai paprastai laikosi nerašytų taisyklių ir pašaliniams labai nenoriai teikia bet kokią informaciją, – sakė R. Žemaitis. – Kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, ką jis veikia “Internete”. Tačiau daug kas pamiršta, kad “Internetas” nėra realybės atspindys, kažkoks iliuzijų ar svajonių pasaulis. Jis yra ta pati realybė – tik kitokiu pavidalu. Su realia nauda ir realiais pavojais”. Pridurkime: įskaitant ir pavojų per du pelės spragtelėjimus atsidurti prie valstybės paslapčių – su visomis dėl to kylančiais padariniais.

Arvydas Praninskas
NKM, 039

DĖL TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLŲ, ĮRENGTŲ AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS TELEKOMAS“ VARTOTOJŲ LĖŠOMIS, IŠPIRKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

2000 m. sausio 6 d. Nr. 10

Vilnius

DĖL telekomunikacijų tinklų, įrengtų akcinės bendrovės „lietuvos telekomas“ vartotojų lėšomis, išpirkimo tvarkos patvirtinimo

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 16 straipsnio 9dalimi (Žin., 1998, Nr.56–1548), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Telekomunikacijų tinklų, įrengtų akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“ vartotojų lėšomis, išpirkimo tvarką (pridedama).

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius

Susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 10

TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLŲ, ĮRENGTŲ AKCINĖS BENDROVĖS „LIETUVOS TELEKOMAS“ VARTOTOJŲ LĖŠOMIS, IŠPIRKIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka nustato, kaip iš akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“ (toliau vadinama – bendrovė) telekomunikacijų paslaugų vartotojų turi būti išperkami telekomunikacijų tinklai, įrengti jų lėšomis.

2. Šioje tvarkoje vartojamos pagrindinės sąvokos:

2.1. bendrovės telekomunikacijų paslaugų vartotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, kurie naudojasi telekomunikacijų paslaugomis pagal sutartis, sudarytas su telekomunikacijų paslaugų teikėju;

2.2. telekomunikacijų paslaugų teikėjas – bendrovė, teikianti telekomunikacijų paslaugas per savo ar kito asmens telekomunikacijų tinklus, arba įmonė, kurios teises ir įsipareigojimus yra perėmusi bendrovė;

2.3. telekomunikacijų tinklas, įrengtas bendrovės telekomunikacijų paslaugų vartotojų lėšomis, – tai telekomunikacijų linijos (kabeliai, kabelių tvirtinimo elementai), jų paskirstymo įrenginiai, telefoninė kanalizacija ir kitos priemonės, sudarančios bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo dalį, įrengtą telekomunikacijų paslaugų teikėjo leidimu;

2.4. pareiškėjas – bendrovės telekomunikacijų paslaugų vartotojas, kuris nustatytąja tvarka pateikia prašymą, kad būtų išpirktas jo lėšomis įrengtas telekomunikacijų tinklas (toliau vadinama – prašymas išpirkti telekomunikacijų tinklą; prašymas).

3. Bendrovė privalo išpirkti telekomunikacijų tinklus, įrengtus bendrovės telekomunikacijų paslaugų vartotojų lėšomis, vartotojams nustatytąja tvarka pateikus prašymus išpirkti telekomunikacijų tinklus. Sumokėtas telefono linijos (linijų) įrengimo mokestis negrąžinamas.

II. ASMENYS, TURINTYS TEISĘ PATEIKTI PRAŠYMUS IŠPIRKTI TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLUS

4. Prašymus išpirkti telekomunikacijų tinklus turi teisę pateikti esami ir buvę bendrovės telekomunikacijų paslaugų vartotojai, savo lėšomis įsirengę prašomus išpirkti telekomunikacijų tinklus.

 III. PRAŠYMŲ IŠPIRKTI TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLUS PATEIKIMO TVARKA IR TERMINAI

5. Prašymai išpirkti telekomunikacijų tinklus pateikiami bendrovei per 6 mėnesius nuo šios tvarkos įsigaliojimo dienos. Prašymus priima bendrovės įgalioti darbuotojai. Praleidus šį terminą, prašymai nepriimami ir nenagrinėjami.

6. Prašymus išpirkti telekomunikacijų tinklus gali pateikti asmenys, nurodyti šios tvarkos 4 punkte, arba jų įgalioti atstovai. Kartu su bendrovės nustatytos formos prašymu pareiškėjas (jo įgaliotas atstovas) privalo pateikti asmens dokumentą ir turimus techninius bei finansinius tinklo įrengimo dokumentus, patvirtinančius, kad tinklas yra įrengtas jo lėšomis. Jeigu su prašymu kreipiasi pareiškėjo – fizinio asmens įgaliotas atstovas, jis prie savo prašymo turi pridėti notaro patvirtintą įgaliojimą veikti pareiškėjo vardu.

7. Pareiškėjo – fizinio asmens (fizinių asmenų grupės) prašyme nurodoma:

7.1. bendra informacija apie pareiškėją (pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, banko sąskaita);

7.2. išperkamo telekomunikacijų tinklo duomenys (tinklo vieta ir įrengimo data, tinklo techninės charakteristikos);

7.3. informacija apie tinklo abonentus (abonento vardas, pavardė, asmens kodas, jo įrengto tinklo galinio įrenginio registravimo adresas ir telefono numeris);

7.4. informacija apie pareiškėjo pateiktus tinklo įrengimo dokumentus;

7.5. prašymo pateikimo data.

8. Pareiškėjo – juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, prašyme nurodoma:

8.1. bendra informacija apie pareiškėją (pavadinimas, registracijos pažymėjimas, buveinės adresas, banko sąskaita, pateikiama įstatų kopija);

8.2. informacija apie pareiškėjo įgaliotą atstovą (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, telefono numeris);

8.3. išperkamo telekomunikacijų tinklo duomenys (tinklo vieta ir įrengimo data, tinklo techninės charakteristikos);

8.4. informacija apie tinklo abonentus (abonento pavadinimas, registravimo kodas, jo įrengto tinklo galinių įrenginių registravimo adresai ir telefono numeriai);

8.5. informacija apie pareiškėjo pateiktus tinklo įrengimo dokumentus;

8.6. prašymo pateikimo data.

9. Bendrovės administracijos įgaliotas darbuotojas, priimdamas prašymą išpirkti telekomunikacijų tinklą, patikrina pareiškėjo (jo įgalioto atstovo) duomenis bei prie prašymo pridėtus dokumentus. Prašymai registruojami tam tikslui skirtuose žurnaluose. Priėmus prašymą, pareiškėjui išduodama bendrovės administracijos patvirtinta pažyma.

IV. DOKUMENTAI, PATVIRTINANTYS TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLŲ ĮRENGIMĄ VARTOTOJŲ LĖŠOMIS

10. Dokumentai, kuriais remiantis nustatoma, ar telekomunikacijų tinklai įrengti vartotojų lėšomis, yra telekomunikacijų paslaugų teikėjo išduoti leidimai įrengti telekomunikacijų tinklus ir techninės jų įrengimo sąlygos, projektinė dokumentacija, finansiniai dokumentai, patvirtinantys telekomunikacijų tinklų statybos išlaidas, darbų priėmimo aktai, tinklų perdavimo telekomunikacijų paslaugų teikėjui aktai, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę.

V. TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLŲ, ĮRENGTŲ VARTOTOJŲ LĖŠOMIS, IŠPIRKIMO KAINOS NUSTATYMAS

11. Telekomunikacijų tinklo, įrengto vartotojo lėšomis, išpirkimo kaina nustatoma bendrovės ir pareiškėjo susitarimu, atsižvelgiant į telekomunikacijų tinklo realią vertę išpirkimo metu.

VI. PRAŠYMŲ IŠPIRKTI TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLUS, ĮRENGTUS VARTOTOJŲ LĖŠOMIS, NAGRINĖJIMO TVARKA

12. Bendrovė priimtą prašymą išpirkti telekomunikacijų tinklą privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją (jo įgaliotą atstovą) per 6 mėnesius nuo prašymo priėmimo dienos. Prašymo nagrinėjimo metu bendrovė turi teisę gauti iš pareiškėjo reikiamą papildomą informaciją, taip pat techniškai patikrinti prašomą išpirkti tinklą.

13. Bendrovė savo sprendimą dėl prašymo išpirkti telekomunikacijų tinklą tenkinimo praneša pareiškėjui (jo įgaliotam atstovui) raštu – pranešimas įteikiamas asmeniškai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Jeigu prašymas tenkintinas, pranešime nurodoma ir siūloma tinklo išpirkimo kaina.

14. Pareiškėjas (jo įgaliotas atstovas), sutinkantis su pasiūlyta kaina, privalo savo sutikimą raštu patvirtinti bendrovei per 15 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas (jo įgaliotas atstovas) nesutinka su pasiūlyta kaina, rengiamos bendrovės ir pareiškėjo (jo įgalioto atstovo) konsultacijos dėl bendrovės atsiskaitymo su juo sąlygų.

15. Telekomunikacijų paslaugų vartotojo lėšomis įrengto tinklo išpirkimas įforminamas bendrovės ir pareiškėjo pirkimo–pardavimo sutartimi.

16. Pinigai už telekomunikacijų tinklą išmokami pareiškėjui (jo įgaliotam atstovui) ne vėliau kaip per mėnesį nuo telekomunikacijų tinklo išpirkimo sutarties sudarymo dienos – jie pervedami į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Ginčai, iškilę dėl telekomunikacijų tinklų išpirkimo, sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

IPT 2000: interneto paslaugoms – tikrąją prasmę

Jau ketvirtus metus bandome apžvelgti interneto paslaugų rinkos situaciją Lietuvoje. Praėjusių metų apžvalgoje rašėme, kad į ją atėjus “Lietuvos telekomui” kitų interneto paslaugų teikėjų (IPT) likimas priklausys nuo sugebėjimo persiorientuoti ir pasiūlyti vartotojams daugiau galimybių.
Šiemet stengėmės išsiaiškinti, kaip Lietuvos interneto ryšio teikėjams sekasi transformuoti save į tikruosius interneto paslaugų teikėjus ir kaip mes, vartotojai, galėtume tai išnaudoti.

Mokestis – dar ne viskas

Daugelis paslaugų teikėjų dar 1999-aisiais nuleido minimalius įkainius iki tokios ribos, už kurios yra tik nuostolis. Netgi “Takas” rado vietos pasispausti: dirbant lengvatiniu planu 10 val. per mėnesį, klientas šiemet sumoka 9 Lt vietoj 23 Lt pernai (atmetus standartinį pokalbių tarifą “Lietuvos telekomo” lengvatinėmis valandomis). Šiemet “Takas” ir tapo mūsų pasirinkimu dėl biudžeto susirūpinusiam internautui.
Jeigu jus vilioja “plokšti” tarifai, mes, kaip ir pernai, patariame pasitikėti “Infostruktūros” neribotu 50 Lt planu, kuris ir 1999 m. buvo mūsų mėgstamas variantas.
Nepaisant ką tik paminėtų variantų, galutinis mūsų patarimas – negaiškite laiko, ieškodami žemesnių prisiskambinimo įkainių, o kreipkite dėmesį į už tuos įkainius gaunamas paslaugas.

Seni pažįstami ir naujokai

Paminėsime, kas atsitiko per praėjusius metus didesniesiems Lietuvos IPT ir ko jie tikisi iš šių.
Penki kontinentai“. Kaip ir daugeliui IPT, “Penkiems kontinentams” 1999 metais teko patirti sukrėtimą dėl sumažėjusios prisiskambinimo paslaugų apyvartos, tačiau į antrąją metų pusę rinka vėl atkuto. Nepanašu, kad plataus profilio kompanijai interneto ryšio paslaugos yra prioritetinis veiklos aspektas, ir dabar firma mieliau koncentruoja dėmesį į portalus, arba vartus, kurių turi net septynis. Ir nors reklaminiai paveikslėliai “Penkių kontinentų” portaluose reklamuoja dažniausiai savo pačių paslaugas, o interneto parduotuvė parduoda pačių “Penkių kontinentų” prekes, firma tikisi stabilių pajamų iš šių naujų sričių jau šiemet.
SkyNet“. Plačiajuostis internetas jau čia! Jei gyvenate Šeškinėje ar aplinkiniuose rajonuose, galbūt susidomėsite galimybe įsitraukti į 10 Mb/s “Ethernet” protokolu pagrįsto rajoninio tinklo projektą, kuris kažkuo primena kabelinę TV. Jūsų kompiuteriui reikalinga tinklo plokštė, o kabelį atves “Skainetos” specialistai. 118 Lt mėnesinis abonentinis mokestis nėra didelė problema, turint galvoje 24 valandų “on-line” režimą.
Kiekvienam aišku, kuo geresnis šimtą kartų greitesnis ryšys ir jokių “Telekomo” mokesčių, bet kokie gi minusai? Pirmiausia nėra jokių “šimto kartų”, jei tikitės stebėti pasaulinių koncertų WWW transliacijas ar masiškai siurbti duomenis. “SkyNet” jungties į interneto stuburą sparta tėra 2 Mb/s, todėl vieno kliento dalį galite nesunkiai apskaičiuoti padaliję šiuos 2 Mb/s iš dabartinių 60 vartotojų. Trumpai drūtai, žaibiškas ryšys yra tik “SkyNet” klientų bendrijos ribose.
Antrasis klaustukas yra saugumas. Visi “SkyNet” klientai tampa įjungti į savotišką vietinį tinklą, kur kiekvienas namų kompiuteris yra matomas kitų, o saugumo užtikrinimas krinta ant pačių savininkų pečių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tokia interneto ryšio paslaugų forma nėra labai paplitusi pasaulyje.
Init“. Kadangi pagal Lietuvos mastelius 90 darbuotojų – tai jau vidutinė įmonė, tai šią firmą būtų galima pavadinti lietuvišku konglomeratu: kompiuteriai, televizija, internetas, mobilusis ryšys ir buitinė chemija – ar ne per daug vienai nedidelei kompanijai, kuri 1999 metų pabaigoje “prarijo” “Interneką”? Taip, per daug, norint užkariauti Lietuvą, ir pats tas, jeigu taikotės tik į Kauną.
“Init Kompiuteriai”, padalinys, valdantis ir interneto paslaugų sektorių, susikūrė iš buvusio daugiakanalės televizijos techninio centro. Dabar “Init” yra vienas iš nedaugelio IPT, turinčių savo 2 Mb/s palydovinį kanalą. Žinoma, kaip ir dauguma kabelinės televizijos paslaugų teikėjų, “Init” jau nusitaikė į greitas interneto paslaugas per šią terpę, kur praverstų dabartinė kelių sričių patirtis ir nepagrįstai atsainus kitų paslaugų teikėjų požiūris į Kauno regiono rinką.
Delfi“. Tai turėjo įvykti kitaip. Skandinavai norėjo įjoti į Lietuvos rinką ant balto žirgo, čežėdami laisvais pinigais ir mosuodami visų trijų Baltijos valstybių vėliavomis (kaip ir “Hansabanko” atveju, investicijos regione tradiciškai leidžiasi iš šiaurės į pietus ir lietuviško išdidumo tai jau nežeidžia). Deja, žirgas neapsižiūrėjęs suėdė šeimininkų senovinę relikviją (jeigu buvote kur nors išvykę, kalbama apie konfliktą dėl “www.online.lt” vardo) ir tai, net su “vsio zakonno” formuluotėmis, kelia lietuvaičių alergiją užsienio investuotojams apskritai. “Telia”, “Williams”, pasislinkit!
Baltasis “Delfi” projekto arkliukas, kaip suprantate, yra interneto vartai, kuriuose dar nėra daug turinio. Tačiau vien tik stambesnis pirkinio kąsnelis “Taidė”, net ir neturėdama skambaus domeno vardo, pernai padarė 17 mln. Lt apyvartą iš visko, kas slepiasi po sąvoka “kompiuterių tinklai”. Jurga Eivaitė, “Delfi” rinkodaros vadybininkė, teigia, kad Lietuva dar turi kur augti interneto paslaugų srityje, bent jau palyginti su Estija, tačiau bendra ekonominė padėtis neskatina interneto plėtros.
Takas“. Tai vadinama “Microsoft” sindromu”. Jūs galite “Lietuvos telekomą” mylėti, galit jo neapkęsti, tačiau abiem atvejais negalite be jo apsieiti. Nebūtinai taip yra dėl paslaugų kokybės, greičiau dėl to, kad nėra alternatyvų. Šviežiausia naujiena: “Lietuvos telekomas” praplėtė optinį kanalą į “Teleglobe” iki 8 Mb/s, tad bendras “Tako” laidumas į užsienį dabar jau 16 Mb/s.
“Tako” prekinis ženklas apima tris “Lietuvos telekomo” veiklos sritis: prisiskambinimo paslaugas individualiems klientams be sutarčių analoginėmis ir ISDN linijomis, elektroninio pašto adresus ir nediduką portalą, kurį labiau tiktų vadinti interneto žurnalu. Jis ir “Tako” tinklapių saugojimo tarnyba a href=”http://www.w3.lt”>www.w3.lt, už 360 Lt per metus suteikianti labai patrauklų elektroninių paslaugų paketą smulkiajam verslui, ne tik simbolizuoja “Lietuvos telekomo” agresyvią ekspansiją į kibererdvę, bet ir įtvirtina kanibališkus santykius su “Omnitel” interneto paslaugų padaliniu. Jeigu “Lietuvos telekomo” savininkai dar ilgai nesupras, kad geriau turėti vieną didelį portalą negu du mažus, “Delfi” bus kur kas lengviau įsitvirtinti rinkoje.
Omnitel“. Beveik tautiniu interneto paslaugų teikėju laikoma bendrovė “Omnitel” 1999 metais praplatino tarptautinio ryšio kanalą per optinį kabelį į Švediją iki 4 Mb/s. Per vienus metus “dial-up” klientų skaičius padidėjo 25%, o komercinių skirtinėmis linijomis prijungtų abonentų skaičius – net 60%. Kaip kriziniam laikotarpiui ir firmai, dirbančiai 5 metus šioje srityje, tai yra labai daug.
Nepaisant tokios sėkmės, “Omnitel” yra viena iš nedaugelio IPT, manančių, kad Lietuvoje yra nepalanki situacija plėsti interneto ryšio paslaugas, ir dėl to kaltina Telekomunikacijų įstatymą bei taip ir nesusiformavusią teisinę bazę elektroniniams atsiskaitymams. Ši problema “Omnitel” yra išties aktuali, tačiau šios firmos elektroninės parduotuvės projekteEunet“. Didžiausia “Eunet” naujiena praėjusiais metais buvo ta, kad tinklas įsigijo naują šeimininką iš Amerikos – KPNQWEST. Tai teigiamai atsiliepė visai tinklo paslaugų struktūrai ir prisiskambinimo tarnybų įkainiai yra gana palankūs klientams. Be to, dabar tai yra vienintelis IPT, kuris suteikia prisiskambinimo paslaugas keliaujantiems klientams visoje Europoje ir numato galimybę siųsti telekso pranešimus per internetą.

IPT gyvas, IPT gyvuos

Interneto paslaugų teikėjų kova už būvį 1999 m. išties paskatino daugelį jų orientuotis į tokias sritis, kur žaidimo taisyklės nebūtų diktuojamos “Lietuvos telekomo”. Tarp tokių sričių tapo WWW tinklapių talpinimo paslaugos (Web hosting), alternatyvios komunikacijų formos (interneto faksas ir telefonija), elektroninė komercija.
Turbūt nė vienas IPT Lietuvoje negalėtų pasigirti, kad gauna pelną iš portalų ūkio, tačiau “Yahoo!” laurai vilioja daugelį ir plačios paskirties svetainių turime nemažai, deja, reti Voratinklio vartai yra panašūs į savo angliškai kalbančius pusbrolius paslaugų ir informacijos gausa.
Interneto ryšio rinka, netgi po sunkių metų, neapmirė ir daug IPT praneša apie padidėjusią prisiskambinančių (žr. “Dial-up” klientų skaičiaus kitimas”) ir skirtinėmis linijomis dirbančių klientų (žr. “Skirtinių linijų klientų skaičiaus kitimas”) bazę. Deja, Lietuvoje labai lėtai prigyja greitesnio ryšio technologijos. ISDN paramą siūlančių IPT yra tik keturi ir net 56 Kb/s technologija kai kurioms firmoms atrodo prabanga. Kabelinės televizijos pritaikymas yra daugiausiai testavimo stadijoje, o vienintelis potencialus DSL technologijos taikytojas “Lietuvos telekomas” vis dar šifruoja šį sutrumpinimą.
Apskritai daugelis apklaustų IPT mano, kad Lietuvoje interneto paslaugoms plėsti yra palankios sąlygos, ir užsienio kapitalo įplaukos patvirtina šį teiginį. Antra vertus, įstatymų leidėjai vis dar laiko koją ant interneto komercijos stabdžių: elektroninio parašo įstatymo projektas jau buvo svarstomas trijų vyriausybių, tačiau dar nepakilo nuo žemės. Koncentracija, vykstanti tarp technologijų įmonių, įgalins paslaugų teikėjus daugiau turėti įtakos valdžiai kuriant XXI amžiaus verslo aplinką mūsų šalyje.

NKM, 2000 01 01


“Infostruktūra” apskundė telekomą Konkurencijos tarybai

Interneto rinkoje kitą met laukiama skandalų ir naujų žaidėjų

“Takas iD”: pigiausias, bet neprieinamas?

Parduodame “Telekomą”. Ir save?