Monthly Archives: April 1998

DĖL LIETUVOS INTEGRACIJOS Į EUROPOS SĄJUNGĄ REIKALŲ VIENINGO KOORDINAVIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS INTEGRACIJOS Į EUROPOS SĄJUNGĄ REIKALŲ VIENINGO KOORDINAVIMO
1998 m. balandžio 28 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,
pabrėždamas, kad integravimasis į Europos Sąjungą ir Vakarų saugumo struktūras yra svarbiausios šiandienos ir artimiausių metų Lietuvos Respublikos užsienio ir vidaus politikos kryptys;
pripažindamas svarbiausių Lietuvos politinių jėgų, valdžios struktūrų bei visuomenės sutarimo šituo svarbiu klausimu būtinybę, ypač dėl Vyriausybės institucijų, dirbančių Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą srityje, reikmės ir svarbos;
matydamas, kad integracijos į Europos Sąjungą darbus gali atlikti speciali institucija, įsteigta prie Vyriausybės ir tiesiogiai atsakinga Ministrui Pirmininkui,
siūlo Vyriausybei
reorganizuojamos Europos reikalų ministerijos pagrindu įsteigti specialią instituciją prie Vyriausybės, kuri būtų atsakinga už Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą darbų koordinavimą, ir artimiausiu metu sudaryti Derybų dėl narystės Europos Sąjungoje delegaciją.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Telia stiprins telekomo monopoline padeti

Ką Jūs galvojate apie Internet paslaugų rinkoje atsiradusį didžiausių firmų tandemą – švedų kompanijos Telia, o taip pat vietinio monopolisto LT?

Paskutiniu metu mums dažnai užduoda klausimus apie tai, kaip mes reaguojame į Internet paslaugų rinkoje atsiradusį didžiausių firmų tandemą – švedų kompanijos Telia, o taip pat vietinio monopolisto LT. Mūsų nuomone, šie klausimai verti žymiai platesnės auditorijos dėmesio. Todėl Jums ir siūlome šią informaciją. Mes būsime dėkingi už Jūsų bendradarbiavimą šioje svarbioje diskusijoje. Serveryje news.eunet.lt yra sukurta atskira konferencija pavadinimu eunet.telekomas. Priėjimas prie serverio – nemokamas.

- Klausimas:
Kaip Jūs žiūrite, kad LT pradėjo teikti Internet paslaugas už gana mažas kainas?

Mano požiūriu, LT pasirodymas Internet paslaugų rinkoje gali gerokai pabloginti ir apskritai pakenkti Internet vystymuisi mūsų šalyje. Leiskite argumentuoti savo samprotavimus.

Mes jau pripratome, kad LT šiandien praktiškai nesusitvarko su savo pagrindinėmis funkcijomis, telefonų tinklo aptarnavimu (tai ypač pastebima paskutiniais mėnesiais – LT paprastai pavargo reaguoti į žodinius ir į raštiškus nusiskundimus apie prastą ryšio kokybę). Kai kurie ekspertai mano, pavyzdžiui, kad jei šiandien rinkoje atsirastų alternatyvi telefonų kompanija, tai ne mažiau, kaip 50 % vartotojų miestuose iškart atsisakytų LT paslaugų. Nežiūrint į kai kurią techninę modernizaciją, LT darbo stilius išlieka blogiausiose tarybinių laikų tradicijose. Dėl LT neveiklumo telekomunikacinių paslaugų rinkoje valstybė patyrė didžiulius nuostolius – tam kaip pavyzdys yra sėkmingas Omnitel ir Bitė funkcionavimas telefonijos rinkoje, o taip pat visapusiškas CallBack paslaugų platinimas. Padengdami savo neefektyvumą išskirtinai pabranginus ir taip aukštus tarifus, LT vadovybė įtikino mus savo bejėgiškumu nors minimaliai kontroliuoti situaciją.

Ar gali ta pati monopolija teikti vartotojams ypač mažas, pakenčiamas Internet paslaugas? O juk Internetas kur kas sudėtingesnis mechanizmas, nei telefonija! Kaip mes prisimename, prieš pradedant teikti savo Internet paslaugas, LT pakėlė vietinių telefono pokalbių tarifus, o jau po to Internet sujungė su telefonijos tarifais. Tarp kitko, šios Internet paslaugų kainos aiškiai yra dempinginės!

Štai jos:

Iki 8 val. 3.00 lt. už Internet + 4.20 lt. už 1 val. pokalbį telefonu
14 val. 2.40 lt. už Internet + 4.20 lt. už 1 val. pokalbį telefonu
21 val. 1.80 lt. už Internet + 4.20 lt. už 1 val. pokalbį telefonu
30 val. 1.20 lt. už Internet + 4.20 lt. už 1 val. pokalbį telefonu
55 val. 0.60 lt. už Internet + 4.20 lt. už 1 val. pokalbį telefonu
55 val. 0.30 lt. už Internet + 4.20 lt. už 1 val. pokalbį telefonu

Šioje kainų schemoje akivaizdžiai matome, kad šios paslaugos pajamų dalis aprūpinama būtent iš telefonijos! Kitaip tariant, telefono tinklo abonentai (o, tokių šalyje dauguma!) kompensuoja realias LT išlaidas už Internetą. Nei vienas Internet paslaugų tiekėjas, kaip jis besistengtų gerinti ir didinti savo paslaugų kokybę, negali varžytis su LT tarifais todėl, kad kuo daugiau Internet vartotojas naudosis savo tiekėjo paslaugomis, tuo naudingiau bus būtent LT, o ne paslaugų tiekėjui. Rezultate reikia laukti klientų atsitraukimo ir laipsniško nedidelių ir nepriklausomų paslaugų tiekėjų išnykimo rinkoje. Ir taip, padidinęs klientų skaičių, LT dar labiau paaštrins padėtį tūkstančiams Internet vartotojų, todėl, kad mokėjimo aptarnauti klientus pas jį tiesiog nėra. Jei vartotojai bus nepatenkinti, tai LT turės išeitį, patikrintą metų patirtimi – kainų pakėlimą. Kaip visada, tai garantuoja būtiną pelno lygį be ypatingų pastangų.

Akivaizdu, kad nieko gero dempinginių kainų įvedimas mūsų vartotojams nesiūlo. Žinoma, kad pagal Internet išsivystymą, mes žymiai atsiliekam kiek nuo Latvijos, tiek ir nuo Estijos. Tikėtina, kad atsilikimas esant tokiai įvykių sekai tiktai progresuos.

- Klausimas:
Ar ne prieštaraus LT monopolijai švedų kompanija Telia, neseniai pradėjusi savo visapusišką reklaminę kompaniją?

Kaip bebūtų keista, ši kompanija ne tik ne prieštaraus, bet ir faktiškai stiprins monopolinę LT padėtį. Kodėl?

Pirmiausia, ji reali kandidatė LT akcijų įsigijimui ir jai nenaudinga turėti konkurentus. Antra, ji nemažai lėšų investavo kabelinio ryšio tarp Stokholmo ir Vilniaus nutiesimui. Investicijų atgavimui jai reikalingi stambūs vartotojai, kaip LT. Faktiškai, net jei Telia netaps LT savininke, ji bus suinteresuota turėti vieną didelį užsakovą, nei šimtą mažų.

Aišku, svetimšalių savininkų atsiradimas LT gali kažkiek pagerinti aptarnavimą ir t.t. bet klausimas, kokia kaina?

Aš turiu pagrindą teigti, kad įvykiams klostantis blogiausia vartotojams tėkme, mes vietoj nacionalinio monopolio gausime žymiai stipresnį tarptautinį. Bet prisipažįstu, aš negaliu pasakyti, kiek jie skirsis vienas nuo kito. Juk jau šiandien Telia užėmė didelę dalį tarptautinio Internet trafiko Lietuvoje. Tai reiškia, kad Lietuvos kapitalas išplaukia į užsienį.

Kaip teigia jos atstovai, Telia jau atidirbo savo politiką Lietuvoje, bet aš neįsitikinęs, kad tam jie vadovavosi būtent mūsų interesais. Jei tikėti kompanijos reklama, tai jie neblogai žino kaip iš daug pinigų padaryti labai daug pinigų. Galvoju, kad šios kompanijos veiklos rezultatas bus apverktinas, todėl kad pasėkoje ją turės išlaikyti ne kas kitas, kaip mes su Jumis…

- Klausimas:
Panašu, kad mes pasmerkti ir nėra jokių šansų kažkaip pakeisti įvykių seką mūsų naudai?

Ne, ne, aš parodžiau tik mums nuostolingą scenarijų. Jeigu aš būčiau nusiteikęs taip pesimistiškai, aš neorganizuočiau šios diskusijos Internete. Aš buvau tiesiog pritrenktas CallBack paslaugų vystymosi masteliu mūsų šalyje. Tai aiškus pavyzdys, kad paskutinis žodis priklauso mums – vartotojams. Kiekvienas, kuris neabejingas šioms problemoms, gali išreikšti savo nuomonę ir rezultate, mes pradėsime sau geriau suvokti savo interesus ir pasipriešinti nepageidaujamai įvykių sekai.

Mudrik Dadašov

“Internet Society”
“Computer Society”
“Institute of Electrical and Electronics Engineers”


P.S. Ruošiant šią medžiagą, turėjau tik vieną tikslą – paskatinti diskusijai, jokiu būdu nežeminant kokios nors organizacijos ir jos narių. Diskusijos metu yra sveikintinos visos idėjos, pasiūlymai ir konkretūs svarstymai aktualių problemų sprendimui.

Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1115 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, iki pertraukos, iki pertraukėlės, 2-6 darbotvarkės klausimas – Ryšių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1115. Šį įstatymo projektą mums pateikia ministerijos sekretorius ponas J.Ūsas.

J.ŪSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pateikti Ryšių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo metu privalomąsias pašto paslaugas teikia valstybės įmonė Lietuvos paštas, telekomunikacijų paslaugas – akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas”. Privalomosios paslaugos, pašto ir telekomunikacijų paslaugų minimumas teikiamas visiems visuomenės nariams priimtina kaina ir neatsižvelgiant į geografinę padėtį. Privalomąsias paslaugas operatorius, paslaugų teikėjas, įsipareigoja teikti jam išduodamoje licencijoje. Paprastai privalomąsias paslaugas gali teikti operatorius, turintis technines galimybes šioms paslaugoms teikti. Minėtas paslaugas šiuo metu privalo teikti ir teikia Lietuvos paštas ir akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas”. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti 8 Seimo nariai. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo pakeitimo tikslas yra tas, kad kainas ir tarifus nustato įmonės paslaugų teikėjos ir Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina aukščiausiąją ribą. Ar jūs nemanote, kad esant tokiai situacijai, kaip dabar teikiama, panaikinama atsakomybė ir nebus kam atsakyti už tikrai patvirtintą kainą, ar ji yra optimali, ar yra per didelė, ar galbūt ir per maža? Manyčiau, kad pelno siekianti įmonė visada norės didžiausios kainos, ir šita institucija, kurią jūs numatote vėl pavadinti institucija, neaišku, ar galės sulaikyti tą kilimą. Ką jūs manote apie tai?

J.ŪSAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad nebus visiškai laisvos kainos arba įmonė pasieks tai, ko ji norės, nes ir šiuo metu nuomonė Kainų konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos buvo labai aktuali, priimtina ir jos sprendimai nediskutuotini. Jais tiesiog vadovaujasi. Manau, kad ta institucija, kuri bus įgaliota Vyriausybės, kainų tvirtinimo situaciją valdys.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis ministerijos sekretoriau, toks, atrodo, trumputis tas pataisymas, bet ar jis negalėtų būti šiek tiek išsamesnis? Yra kalbama apie tą aukščiausiąją tarifų ir kainų ribą, kurią prižiūrės tam tikra įgaliota institucija. Mes visi Lietuvoje dabar jau už tų įgaliotų institucijų galim paslėpti daugybę visokių nustatinėtojų. Ar ne geriau būtų atsakyti tiesiai į klausimą? Štai šilumos tiekimo, energetikos kainas nustato prie Prezidento įsteigta Jungtinė energetikos paslaugų, tarifų ir kainų komisija. Kai kilo ginčas dėl “Telekomo” vienašališko įkainių pakeitimo, mes apeliavom, kad galbūt anoji institucija ir imasi. Ar nebūtų geriau šiame įstatyme tiesiai ir įvardinti, kas vis dėlto yra tas priežiūros mechanizmas, kuris žiūri į įkainių lubas? Jeigu mes tai įvardintume, tai tada užtektų padaryti pataisą kitame dokumente, kur anam organui, anai institucijai, suteikiama ta teisė. Dabar žiūrėkite. Jeigu mes priimsime tokią pataisą, kokią jūs teikiate, mes turėsime laukti, kol Vyriausybė savo atskiru nutarimu paskirs vieną arba kelias institucijas, galbūt kelias, ir bus painiava. Ar ne geriau įstatyme viską daryti labai aiškiai teisine tvarka. Mes neprašome, kad tos kainos būtų nustatinėjamos tų institucijų, bet kad priežiūros teisę labai aiškiai turėtų žinoma institucija. Kaip jums atrodo?

J.ŪSAS. Ačiū jums. Manau, kad pirmiausia tai Vyriausybė sugebės gan greitai patvirtinti tą instituciją, kuriai paves tą teisę, t.y. tvirtinti aukščiausią paslaugų kainos ribą. Kuriai nors kitai institucijai prirašyti tą funkciją aš, atleiskite, nedrįsčiau, nes tai yra Vyriausybės kabineto nuomonė, ir jeigu kaip nors ją norėtume keisti, aš turėčiau grąžinti tenai ir prašyti, kad jį tą nuomonę apsvarstytų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nagrinėjote Seimo Juridinio skyriaus išvadą, kurioje yra pasakyta, kad aukščiausią kainų ir tarifų ribą nustato Vyriausybė? Kainų ir konkurencijos įstatymas, o ne kokia nors įgaliota institucija. Kadangi viename įstatyme yra nustatyta Vyriausybė, tai negali skirtis, kad kitame bus Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi Juridinis skyrius tai įvertina, kad negerai yra Kainų ir konkurencijos įstatymo atžvilgiu.

J.ŪSAS. Ačiū jums. Galiu atsiprašyti, man Juridinio skyriaus išvados neteko matyti, kadangi projektas teikiamas tik dabar. Aš nesusipažinęs.

PIRMININKAS. Reikės pamatyti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau bandėte atsakyti, bet šiuo atveju kalbam apie visiškai konkrečias paslaugas, tai ta Vyriausybė, kaip Juridinis skyrius nurodo, arba ta įgaliota institucija galėtų būti taip pat labai konkreti, tai Vyriausybė, sakykim, įvardyta. Tada būtų aišku. Juk čia mes kalbam ne apskritai, o kalbam apie konkrečias paslaugas. Todėl jeigu jau šiandien Vyriausybė nežino, tai rytoj galėtų išsiaiškinti, kas gi vis dėlto atsako, ir čia įrašyti, ir būtų visiškai aišku. Ačiū.

J.ŪSAS. Ačiū jums. Manau, iki to momento, kol Seime bus, jeigu bus, pateikta svarstyti, tai tikrai gali išaiškėti ta institucija, kuriai bus pavedama, ir galbūt tada bus galima įrašyti. Šiuo metu, manau, kad tiksliai įvardyti neįmanoma.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad tiksliai įvardyti yra būtina, ir jeigu Vyriausybė iki šiol yra neapsisprendusi, kuri institucija tai darys, tai vargu ar iš viso mes galim tada svarstyti tą įstatymo projektą. Ar nemanot, kad tokiu būdu jūs tiesiog pasakot, kad Vyriausybė dar nežino, ką jinai toliau darys?

J.ŪSAS. Negalėčiau už Vyriausybę atsakyti. Manau, kad jinai žino, bet rytoj numatyta tai jūsų posėdyje svarstyti ir bus atsakyta dėl tos eilutės, dėl tų žodžių, juos bus galima įrašyti po keleto dienų jau tiksliai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vėl šiek tiek pakartosiu. Aš manau, kad šią įstatymo pataisą vis dėlto teikia Ryšių ministerija, nes tai Ryšių įstatymo pataisa. Tai aš norėčiau gal sukonkretinti klausimą, ką klausė mano kolegos ir negavo atsakymo. Kokią instituciją jūs turėjot omeny, rašydami, kad tai būtent įgaliota institucija bus, nes mes šiandien jau kelintame įstatyme neįvardijam tos institucijos pavadinimo? Tai būtų vienas klausimas. Ir antras, į kurį jūs neatsakėt, bet tai būtinai svarstymo metu mes norėtume žinoti. Tai vis dėlto kuris įstatymas reguliuos kainas – ar Kainų įstatymas, kaip tą tvirtina Juridinio skyriaus išvada, ar Ryšių įstatymas?

J.ŪSAS. Ačiū. Vyriausybės įgaliota institucija, galėčiau manyti, galėtų būti nurodyta ir ministerija po tam tikro jų sujungimo, reorganizavimo ar kokio nors kito veiksmo. O į antrąjį klausimą tikrai negaliu atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas. Tik jau ne dėl institucijos.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ir institucijų klausimas yra labai įdomus, kadangi jis niekaip neišsprendžiamas ir visi kankinasi, ne tiktai jūs, bet ir mes. Bet aš neklausiu vis dėlto patartas. Aš noriu paklausti kito dalyko. Ar šita įstatymo pataisa nereiškia, kad tyliai, nesimušant į krūtinę, bet pripažįstama, kad Ryšių ir informatikos ministerija viršijo savo įgaliojimus įvesdama tuos garsiuosius arba liūdnai pagarsėjusius tarifus už vietinius telefoninius pokalbius? Jūsų nuomonė.

J.ŪSAS. Labai jums ačiū. Aš pradėsiu nuo to, kuo jūs užbaigėte, jeigu galima. Jeigu tai mano nuomonės klausiama, aš pasakysiu, kad įgaliojimai viršyti nebuvo. Ačiū jums.

Č.JURŠĖNAS. Mane tas tenkina.

PIRMININKAS. Ne tik jūsų nuomone, gerbiamasis viceministre. Seimo narys S.Kaktys. (Balsas salėje)

S.KAKTYS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl “Telekomo” privatizacijos sulaukėme daug ginčų. Kalbama net apie privatizavimą politiškai ramesniame fone. Ar kaip nors darys įtakos šis įstatymas “Telekomo” privatizacijai ir bendrai jos kainai?

J.ŪSAS. Manau, kad niekaip nedarys įtakos, kadangi čia yra gyvenimiški klausimai, atsižvelgiant į tas kainas, kurios yra ir kurias reikėtų periodiškai peržiūrėti. Su privatizacija tai neturi būti susiję.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Gerbiamieji kolegos, dėl šios įstatymo pataisos ar būtų norinčių kategoriškai prieštarauti? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš norėčiau ir noriu pritarti, bet pranešėjas turėtų išgirsti, kas buvo ne kartą kartota. O apskritai ir šiuo atveju, jeigu žvilgteltume į 7 straipsnį, matytume, kad tuos tarifus nustatė Ryšių ir informatikos ministerija. Dabar nenurodoma, kas tai darys. Sakysim, įmonės nustatys, tačiau aukščiausią ribą vis dėlto turėtų tvirtinti Vyriausybė, kai šiandien nėra tos institucijos. Tik su šita sąlyga galima būtų pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas – prieš.

P.PAPOVAS. Aš negaliu visiškai prieš pasakyti, bet vis dėlto reikėtų arba pertrauką padaryti, arba suderinti su Kainų ir konkurencijos įstatymu. Kainų įstatyme aiškiai yra pasakyta, kad Vyriausybė nustato aukščiausią ribą, o ne kokia nors įgaliota institucija. O dabar šios pataisos esmė yra įgaliota institucija. Tai iš esmės įgaliota institucija yra visas šito įstatymo pagrindas. Bet, iš esmės vienas kitam įstatymai prieštarauti negali.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikalausit balsuoti? Gerbiamieji, prašyčiau registruotis. Registruojamės, o tada balsuosime, ar pritariame po pateikimo Ryšių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1115. Ar pritariame pateiktam projektui? Registruojamės, kolegos.

Iš viso užsiregistravo 66 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame šiam įstatymui po pateikimo. Pritariantys – už, prieštaraujantys – prieš, visi kiti – kitaip. Balsuojame, kolegos, ar pritariame po pateikimo.
Už – 29, prieš – 14, susilaikė 11. Iš viso balsavo 54. Taigi pritarta po pateikimo. Bet į tas abejones ir tuos siūlymus, kurie buvo sakyti čia, siūlymus derinti įstatymus, turėtų būti atsižvelgta. Taigi pritarta po pateikimo Ryšių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas.

www.lrs.lt

DĖL ĮMONIŲ, KURIOS YRA SVARBŪS INFRASTRUKTŪROS AR DOMINUOJANTYS ŪKIO ŠAKOS OBJEKTAI, AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S

1998 m. balandžio 14 d. Nr. 443
Vilnius

DĖL ĮMONIŲ, KURIOS YRA SVARBŪS INFRASTRUKTŪROS AR DOMINUOJANTYS ŪKIO ŠAKOS OBJEKTAI, AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 107-2688), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatus (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. įmonės, įtrauktos į 1997–1998 metais privatizuojamų viešais tarptautiniais konkursais ir konkursinėmis derybomis energetikos, ryšių, transporto bei kitų įmonių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 “Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo” (Žin., 1997, Nr. 14-299, Nr. 31-759, Nr. 41-1002, Nr. 65-1589, Nr. 68-1703, Nr. 119-3102; 1998, Nr. 13-320), privatizuojamos pagal šiuo nutarimu patvirtintus Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatus (toliau vadinama – šiuo nutarimu patvirtinti nuostatai);
2.2. viešojo konkurso energetikos, ryšių ir transporto įmonėms privatizuoti komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 442 “Dėl viešo konkurso komisijų sudarymo ir jų įgaliojimų privatizuojant įmones, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 “Dėl energetikos, ryšių, transporto ir kitų didesnių įmonių privatizavimo” patvirtintą sąrašą” (Žin., 1997, Nr. 41-1012, Nr. 97–2453, Nr. 115–2920), vykdo šiuo nutarimu patvirtintuose nuostatuose nustatytas konkurso komisijos funkcijas;
2.3. iki šio nutarimo įsigaliojimo atlikti šio nutarimo 2.1 punkte nurodytų įmonių privatizavimo parengimo darbai ir viešojo konkurso komisijų sprendimai, įvykdyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 442, laikomi įvykdytais ir pagal šiuo nutarimu patvirtintus nuostatus;
2.4. konkurso komisijos viešojo konkurso būdu parenka konsultantus šio nutarimo 2.1 punkte nurodytų įmonių privatizavimo parengimo ir investitorių paieškos darbams atlikti. Konsultantams už darbą mokama iš Privatizavimo fondo arba tarptautinių fondų lėšų, skirtų privatizavimo procesui Lietuvoje remti. Konsultantų parinkimo konkursų sąlygas ir sutartis su konkursų laimėtojais Privatizavimo komisijos siūlymu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos turi užtikrinti, kad su įmonių privatizavimu susijusių teisės aktų projektai būtų laiku parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
4. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 “Dėl energetikos, ryšių, transporto bei kitų didesnių įmonių privatizavimo” (Žin., 1997, Nr. 14-299, Nr. 31-759, Nr. 41-1002, Nr. 65-1589, Nr. 68-1703, Nr. 119-3102; 1998, Nr. 13-320) patvirtintą 1997-1998 metais privatizuojamų viešais tarptautiniais konkursais ir konkursinėmis derybomis energetikos, ryšių, transporto bei kitų įmonių sąrašą, išbraukti šias pastraipas:
„4034611 Laivų krovos akcinė bendrovė “Klaipėdos Smeltė”
3299743 Akcinė bendrovė “Aviakompanija Lietuva”
2190624 Akcinė bendrovė “Viešbutis Lietuva”
3374544 Akcinė bendrovė “Kauno aviacijos gamykla”
4035603 Akcinė bendrovė “Laivitė”.

Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius

Užsienio reikalų ministras,
laikinai pavaduojantis Europos reikalų ministrą Algirdas Saudargas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 443

Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys
ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatai
Bendroji dalis

1. Šie nuostatai reglamentuoja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, parengimo privatizuoti specifines sąlygas ir privatizavimo vykdymą derinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme (toliau vadinama – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas) numatytus privatizavimo būdus.
2. Valstybės turto fondas (toliau vadinama – Turto fondas) ir savivaldybių tarybų įsteigtos privatizavimo institucijos, parduodami valstybei ar savivaldybei (toliau vadinama – valstybė) nuosavybės teise priklausančias akcijas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse (toliau vadinama – valstybės kontroliuojamos įmonės), kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, privalo vadovautis šiais nuostatais.
3. Jeigu savivaldybių tarybos įsteigia Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatytas privatizavimo institucijas, nurodytosios institucijos vykdo šiuose nuostatuose reglamentuotas Turto fondo funkcijas. Savivaldybių tarybų įsteigtos savivaldybių turto privatizavimo komisijos vykdo šiuose nuostatuose reglamentuotas Privatizavimo komisijos funkcijas.
4. Šių nuostatų gali būti laikomasi privatizuojant valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas valstybės kontroliuojamose įmonėse – akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau vadinama – įmonės), kurios atitinka bent vieną šių kriterijų:
4.1. įmonės įstatinis kapitalas viršija 50 mln. litų;
4.2. įmonė yra dominuojanti savo pagrindinės veiklos rinkoje;
4.3. įmonė yra infrastruktūros objektas;
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria privatizuoti įmonę pagal šiuos nuostatus.
5. Atsižvelgdama į Turto fondo ir savivaldybių pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina objektų, privatizuojamų pagal šiuos nuostatus, sąrašą, kuriame nurodoma:
5.1. įmonės pavadinimas ir kodas;
5.2. numatomas privatizavimo pabaigos terminas.
6. Kai įmonių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas nuspręsta privatizuoti pagal šiuos nuostatus, šiam darbui rengiamasi ir jis vykdomas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Priklausomai nuo privatizavimo objekto specifikos ir privatizavimui keliamų tikslų derinami keli privatizavimo būdai: viešasis konkursas, tiesioginės derybos, valstybės ar savivaldybės kontrolės funkcijų perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, viešasis akcijų pardavimas (toliau vadinama – atrankinis konkursas).
7. Atrankinio konkurso metu siekiama per kelis atrankos etapus išrinkti potencialų pirkėją – strateginį investitorių (potencialius pirkėjus – strateginius investitorius), kuris (kurie) įsigis įmonės akcijų paketą (paketus). Jeigu potencialus pirkėjas – strateginis investitorius (potencialūs pirkėjai – strateginiai investitoriai) įsigyja ne visas privatizuojamas įmonės akcijas, privatizuojamų akcijų likučio pirkėjas (pirkėjai) nustatomas (nustatomi) kitais privatizavimo būdais (patogumo dėlei toliau vartojama vienaskaita: potencialus pirkėjas – strateginis investitorius).
8. Privatizuojant valstybei nuosavybės teise priklausančias įmonės akcijas pagal šiuos nuostatus, etapų procedūros vykdomos ir už įsigytą privatizavimo objektą atsiskaitoma pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą ir šio įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintus įvairių privatizavimo būdų bei objektų parengimo privatizuoti nuostatus, kiek jie neprieštarauja šiam nutarimui.
9. Atrankinį konkursą organizuoja ir vykdo Turto fondas kartu su atrankinio konkurso komisija (toliau vadinama – konkurso komisija).
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) Turto fondas turi teisę viešojo konkurso būdu parinkti fizinį ar juridinį asmenį ar jų grupę visoms su privatizavimu susijusioms užduotims atlikti (įskaitant investitoriaus suradimą ir pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimą).
11. Šiuose  nuostatuose sąvokos  vartojamos taip, kaip nurodyta Valstybės  ir savivaldybių  turto  privatizavimo įstatyme, išskyrus tai, kad:
11.1. sąvoka „strateginis investitorius” šiuose nuostatuose reiškia potencialų pirkėją, kuris įsigyja valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketą bei vykdo sutartyje nustatytus įsipareigojimus tiek privatizuojant akcijas tiesioginių derybų, tiek viešojo konkurso būdu;
11.2. sąvoka „akcijų paketas” šiuose nuostatuose reiškia bet kurį privatizavimo programoje apibrėžtą įmonės akcijų kiekį, kuris privatizuojamas nedalomai ir kurį gali įsigyti strateginis investitorius.

Konkurso komisija

12. Konkurso komisiją (ne mažiau kaip iš 5 narių) ir jos pirmininką Turto fondo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (savivaldybės taryba), ir tik tada objektas pradedamas rengti privatizavimui. Konkurso komisija sudaroma iš Turto fondo ir valstybės ar savivaldybės institucijų, reguliuojančių įmonės pagrindinės veiklos sektorių, darbuotojų. Į konkurso komisiją gali būti įtraukti nepriklausomi ekspertai. Turto fondas konkurso komisijos teikimu gali pagal sutartis samdyti ekspertus – konsultacinių firmų, mokslo institucijų, įmonių ir kitų įstaigų atstovus.
13. Konkurso komisija pagal šiuos nuostatus sudaroma vieno arba kelių panašių objektų privatizavimo konkursams parengti ir vykdyti.
14. Konkurso komisija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 442 patvirtintu Viešo konkurso komisijų energetikos, ryšių ir transporto įmonėms privatizuoti darbo reglamentu.
15. Konkurso komisija:
15.1. nagrinėja su įmonės akcijų privatizavimu susijusius klausimus bei problemas, teikia išvadas ir rekomendacijas valstybės ar savivaldybės institucijoms, kaip spręsti su įmonės veikla susijusius klausimus;
15.2. kartu su Turto fondu nustato objekto privatizavimo sąlygas (pardavimo kainą, sumokėjimo terminus, reikalavimus, keliamus investicijoms, objekto plėtojimui, būsimai veiklai ir darbo vietų išsaugojimui, ir panašiai), objekto privatizavimo parengimo ir vykdymo grafiką, kvalifikacinius kriterijus bei sąlygas potencialiems pirkėjams ir pateiktų pasiūlymų vertinimo sistemą;
15.3. nagrinėja ir teikia savo išvadas dėl rengiamos objekto privatizavimo programos projekto, sandorio dokumentų ir kitų su objekto privatizavimu susijusių dokumentų projektų (juose turi būti aptarti visi spręstini klausimai bei problemos);
15.4. vykdo potencialių pirkėjų atranką pagal kvalifikacinius kriterijus bei sąlygas;
15.5. nagrinėja atrankinio konkurso metu gautus pirminius ir galutinius pasiūlymus, vertina juos pagal Turto fondo ir konkurso komisijos nustatytus kriterijus, atrenka potencialius pirkėjus, tinkamus dalyvauti kitame atrankinio konkurso etape;
15.6. derasi su vienu ar keliais geriausius galutinius pasiūlymus pateikusiais potencialiais pirkėjais – strateginiais investitoriais;
15.7. išrenka atrankinio konkurso laimėtoją, prireikus derasi su juo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir kitų sandorio dokumentų sudarymo;
15.8. vykdo kitas šiuose nuostatuose nustatytas funkcijas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymus.
16. Konkurso komisija dirba tol, kol objekto privatizavimo programa įvykdoma, sustabdoma ar pripažįstama pasibaigusia.
17. Konkurso komisija, atsižvelgdama į nustatytas objekto privatizavimo sąlygas, yra įgaliota derėtis visais privatizavimo sandorio sudarymo klausimais.
18. Konkurso komisijos sprendimai priimami paprasta komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Konkurso komisijos narys neturi teisės balsuoti dėl potencialių pirkėjų, su kuriais jis yra susijęs artimais giminystės ryšiais (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai) arba turi su jais sutartinių įsipareigojimų dėl svarstomo klausimo.
19. Konkurso komisijos nariai gali būti keičiami bei konkurso komisijos veikla sustabdoma ar nutraukiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, jeigu:
19.1. konkurso komisija ar komisijos narys atsistatydina;
19.2. konkurso komisijos narys yra tiesiogiai suinteresuotas objekto privatizavimu;
19.3. konkurso komisijos narys tampa neveiksniu ar dėl kitos priežasties negali eiti savo pareigų.

Atrankinio konkurso rengimas

20. Turto fondas ir konkurso komisija, rengdami įmonės akcijų privatizavimo programą, turi išnagrinėti su įmonės akcijų privatizavimu susijusias problemas, identifikuoti ir analizuoti prieš objekto privatizavimą bei privatizavimo metu spręstinus klausimus ir nustatyti:
20.1. poreikį reguliuoti įmonės veiklą po privatizavimo ir tinkamus reguliavimo mechanizmus:
20.1.1. valstybės nuosavybėje turinčių likti įmonės akcijų dalį po objekto privatizavimo ir galimybes mažinti šią dalį ateityje, taip pat specialiųjų akcijų poreikį;
20.1.2. strateginio investitoriaus  įsigyjamos įmonės akcijų dalies apribojimus, šių apribojimų trukmę;
20.1.3. įmonės valdymo organų formavimo ir jos valdymo principus po privatizavimo (šie principai įtraukiami į akcijų privatizavimo sandorio dokumentus);
20.1.4. įmonės veiklos po privatizavimo reguliavimo principus ūkio sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose (prireikus);
20.2. įmonės darbuotojams parduodamų akcijų kiekį ir sąlygas, jeigu akcijos gali būti parduodamos įmonės darbuotojams pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą;
20.3. finansinius, techninius, vadybinius ir kitus įmonės poreikius bei reikalavimus investicijoms ir įmonės veiklos plėtotei, kuriuos turėtų patenkinti strateginis investitorius. Šie reikalavimai investitoriui gali būti įtraukti į objekto privatizavimo sąlygas ir (ar) naudojami kaip vertinimo kriterijai vertinant potencialių pirkėjų techninius pasiūlymus;
20.4. kitas objekto privatizavimo sąlygas (tokias kaip sumokėjimo už akcijas terminai, reikalavimai išsaugoti darbo vietas ir kita).
21. Atsižvelgdami į šių nuostatų 20.1–20.4 punktuose nurodytos analizės rezultatus ir privatizavimo tikslus, Turto fondas kartu su konkurso komisija nustato:
21.1. išleidžiamų naujų įmonės akcijų (toliau vadinama – naujos akcijos), kurias įsigis arba įsipareigos įsigyti ateityje strateginis investitorius, kiekį ir jų įsigijimo etapus;
21.2. privatizavimo būdų derinį ir kiekvienu būdu parduodamų įmonės akcijų kiekį;
21.3. priklausomai nuo pasirinktų privatizavimo būdų derinio – konkretaus objekto privatizavimo proceso taisykles, kurios bus pateikiamos potencialiems pirkėjams, taip pat objekto parengimo privatizavimui ir privatizavimo vykdymo tvarkaraštį, kurio etapų vykdymo datos gali būti keičiamos priklausomai nuo privatizavimo proceso eigos, iš anksto apie tai informavus tame etape dalyvaujančius potencialius pirkėjus.
22. Atsižvelgdami į nustatytus privatizavimo tikslus, apribojimus strateginiam investitoriui ir įmonei bei privatizavimo objekto specifiką, Turto fondas kartu su konkurso komisija gali nustatyti šiuos privatizavimo būdų derinius:
22.1. viešąjį konkursą su (be) valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimu valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje privatizavimo sandorio sudarymo metu arba vėliau;
22.2. tiesiogines derybas su (be) valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimu valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje privatizavimo sandorio sudarymo metu arba vėliau;
22.3. viešąjį konkursą ir viešąjį akcijų pardavimą. Jeigu tikslinga dalį privatizuojamų įmonės akcijų parduoti atviroje rinkoje arba jeigu strateginis investitorius neįsigijo ar dėl nustatytų įsigyjamo akcijų kiekio apribojimų negali įsigyti visų privatizuojamų įmonės akcijų, po to, kai sudaromas privatizavimo sandoris su strateginiu investitorium, akcijų likutis gali būti parduodamas viešojo akcijų pardavimo būdu vertybinių popierių biržose;
22.4. tiesiogines derybas ir viešąjį akcijų pardavimą. Jeigu tikslinga dalį privatizuojamų įmonės akcijų parduoti atviroje rinkoje arba jeigu strateginis investitorius neįsigijo ar dėl nustatytų įsigyjamo akcijų kiekio apribojimų negali įsigyti visų privatizuojamų įmonės akcijų, po to, kai sudaromas privatizavimo sandoris su strateginiu investitorium, akcijų likutis gali būti parduodamas viešojo akcijų pardavimo būdu vertybinių popierių biržose;
22.5. kitą privatizavimo būdų derinį.
23. Turto fondas parengia ir pateikia konkurso komisijai įvertinti:
23.1. potencialių pirkėjų – strateginių investitorių atrankos kvalifikacinių kriterijų bei sąlygų (toliau vadinama – potencialių pirkėjų kvalifikaciniai kriterijai bei sąlygos; kvalifikaciniai kriterijai bei sąlygos), kurių pagrindu bus atrenkami potencialūs pirkėjai atrankiniam konkursui, projektą. Kvalifikaciniuose kriterijuose bei sąlygose turi būti numatytos taisyklės, pagal kurias atrinkti potencialūs pirkėjai vėlesniuose atrankinio konkurso etapuose galėtų sudaryti investitorių grupes ar pateikti bendrus pasiūlymus dėl įmonės akcijų įsigijimo;
23.2. informacinio įmonės bukleto-kvietimo dalyvauti konkurse projektą. Informaciniame įmonės buklete-kvietime dalyvauti konkurse turi būti pateikta ši informacija:
23.2.1. privatizavimo objekto pavadinimas ir pagrindinės veiklos apibūdinimas;
23.2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslai privatizuojant objektą ir išankstinės privatizavimo sąlygos;
23.2.3. trumpas įmonės apibūdinimas (veiklos pobūdis, prekės ir paslaugos, rinkos, pagrindiniai finansiniai rodikliai ir kita);
23.2.4. bendra informacija apie ekonominę, teisinę ir kitokią aplinką;
23.2.5. privatizavimo proceso taisyklės, nurodytos šių nuostatų 21.3 punkte;
23.2.6. potencialių pirkėjų kvalifikaciniai kriterijai bei sąlygos;
23.2.7. duomenys, kuriuos apie save turi pateikti potencialūs pirkėjai;
23.2.8. potencialių pirkėjų paraiškų pateikimo terminai;
23.2.9. konfidencialumo sutartis ir paraiškos forma;
23.2.10. Turto fondo darbuotojo, atsakingo už informacinio įmonės bukleto-kvietimo dalyvauti konkurse platinimą ir potencialių pirkėjų paraiškų registravimą, vardas ir pavardė, pareigos, adresas, telefono ir fakso numeriai;
23.2.11. kita informacija.
24. Informaciniame įmonės buklete-kvietime dalyvauti konkurse negali būti pateikta konfidenciali informacija.
25. Turto fondas gali nustatyti iki 200 litų mokestį už platinamą informacinį įmonės bukletą-kvietimą dalyvauti konkurse arba platinti jį nemokamai.

Objekto parengimas privatizuoti ir jo privatizavimo programa

26. Įmonės administracija ir valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų valdytojas (įmonės akcijų valdytojas) Turto fondo nustatytu laiku pagal šio fondo parengtas formas turi pateikti šiuos duomenis, kurių reikia privatizavimo dokumentams bei objekto privatizavimo programos projektui rengti:
26.1. įmonės pavadinimą ir trumpą charakteristiką (įstatinio kapitalo dydis, valstybei tenkančių akcijų nominali vertė, įstatinio kapitalo rentabilumas, gamybos apimtis ar metinė apyvarta, darbuotojų skaičius, pagrindinės veiklos pobūdis, trumpa geografinė charakteristika, informacija apie valstybės kontroliuojamos įmonės produkcijos ar paslaugų dalį rinkoje, trečiųjų asmenų teises į tokią įmonę ir kita);
26.2. kitą Turto fondo nurodytą informaciją, kurios reikia informaciniam įmonės bukletui-kvietimui dalyvauti konkurse parengti;
26.3. žemės sklypo, kuris nustatytąja tvarka yra priskirtas įmonei, nuomos ar panaudos sutartis, o jeigu tokios sutartys nesudarytos, – kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentus. Įmonė, kurios akcijos yra įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, privalo raštu kreiptis į žemės sklypo valdytoją dėl šiame punkte nurodytų dokumentų parengimo;
26.4. teisiškai registruotino turto apyrašą ir inventorizavimo bylas ar jų kopijas;
26.5. visų nuosavybės teisės dokumentų (įskaitant prekinius ženklus, patentus, kitą intelektinę nuosavybę ir panašiai), kuriais disponuoja įmonė, kopijas;
26.6. galiojančių pagrindinės veiklos ir kitų sandorių (nuomos, panaudos, bendros veiklos ir panašiai) kopijas, taip pat rengiamų sandorių projektų kopijas, jeigu tokie sandoriai ar kelių sandorių metinė vertė gali pakeisti Informaciniame privatizavimo biuletenyje skelbiamus arba privatizavimo dokumentuose potencialiems pirkėjams pateikiamus rodiklius;
26.7. kopijas dokumentų apie kalendoriniais metais numatomas išmokas (įskaitant privalomąsias), jeigu tokios išmokos gali pakeisti Informaciniame privatizavimo biuletenyje skelbiamus arba privatizavimo dokumentuose potencialiems pirkėjams pateikiamus rodiklius;
26.8. kopijas dokumentų apie gautas ir suteiktas paskolas, investicijas, taip pat garantijas, laidavimą, turto įkeitimą, draudimą, kitus prievolių įvykdymą užtikrinančius sandorius;
26.9. kopijas dokumentų apie įmonei ar įmonės pareikštas pretenzijas, ieškinius, reikalavimus ir kita, taip pat vykstančius teismo procesus;
26.10. įmonės valdymo organų (visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos) veiklos dokumentų kopijas;
26.11. įmonės santykius su darbuotojais reglamentuojančių dokumentų (darbo sutarčių, kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo bei skatinimo taisyklių ir panašiai) kopijas;
26.12. kopijas dokumentų, patvirtinančių įmonės teisę naudotis licencijomis, leidimais, jeigu pagal įmonės veiklos pobūdį tokių leidimų ir licencijų reikia;
26.13. duomenis iš valstybės institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų), kontroliuojančių įmonės prievolių įvykdymą valstybei ar (ir) savivaldybei, apie visus įmonės įsiskolinimus (įskaitant baudas ir delspinigius) valstybei (savivaldybei). Šie duomenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti įmonei. Įmonė privalo raštu kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas dėl šiame punkte nurodytų dokumentų parengimo;
26.14. informaciją (pažymą) apie įmonės privatizavimo ir naudojimo sąlygų, nurodytų šių nuostatų 27 punkte, derinimą;
26.15. kitus Turto fondo nurodytus dokumentus ar jų kopijas.
27. Įmonės administracija ir Turto fondas turi suderinti su atitinkamomis valstybės (savivaldybės) institucijomis įmonės veiklos ekonomines ir teisines garantijas, aplinkos apsaugos reikalavimus, objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomąsias sąlygas, kultūros objektų apsaugos sąlygas, taip pat sąlygas, kurios užtikrina produkcijos ar paslaugų kainų bei šios produkcijos ar paslaugų kokybės kontrolę, jeigu įmonei taikomos kainos ar kokybė yra kontroliuojamos pagal įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Pagal apibendrintus visus įmonei keliamus reikalavimus Turto fondas kartu su konkurso komisija turi parengti atitinkamų objekto privatizavimo sąlygų projektą.
28. Įmonės administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) pagal savo kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka atsako už teikiamų duomenų teisingumą ir išsamumą. Turto fondo nustatytu laiku ir forma įmonės administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) bei įmonės akcijų valdytojas privalo raštu patvirtinti, kad Turto fondui buvo pateikta visa informacija apie įmonę, kad ta informacija yra teisinga visais atžvilgiais.
29. Turto fondas ir konkurso komisija turi pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms savo išvadas ir rekomendacijas dėl teisės aktų, kurių reikia privatizuojant įmones, parengimo.
30. Įmonės akcijų privatizavimo programos (toliau vadinama – privatizavimo programa) projektą Turto fondas rengia remdamasis šių nuostatų 26.1 punkte nurodyta įmonės administracijos ir įmonės akcijų valdytojo pateikta informacija ir atsižvelgdamas į sprendimus šių nuostatų 20–22 punktuose nurodytais klausimais bei į valstybės (savivaldybės) institucijų pateiktą šių nuostatų 27 punkte nurodytą informaciją.
31. Priklausomai nuo to, kuris privatizavimo būdas – viešasis konkursas ar tiesioginės derybos – dominuoja Turto fondo ir konkurso komisijos nustatytame įmonės akcijų privatizavimo būdų derinyje, Turto fondas privatizavimo programos projektą teikia Privatizavimo komisijai pritarti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti šia tvarka:
31.1. kai dominuojantis privatizavimo būdas yra viešasis konkursas, Turto fondas privatizavimo programos projektą teikia Privatizavimo komisijai pritarti po to, kai išnagrinėjami šių nuostatų 20 punkte nurodyti klausimai. Jeigu Privatizavimo komisija pritaria privatizavimo programos projektui, Turto fondas teikia jį artimiausiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiui tvirtinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus privatizavimo programą, Turto fondas skelbia ją nustatytąja tvarka kartu su šių nuostatų 38 punkte nurodyta informacija;
31.2. kai dominuojantis būdas yra tiesioginės derybos, Turto fondas privatizavimo programos projektą teikia Privatizavimo komisijai pritarti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti kartu su potencialių pirkėjų – strateginių investitorių sąrašo, sudaryto iš potencialių pirkėjų, šių nuostatų 52-55 punktuose nustatyta tvarka atrinktų teikti galutinius konkursinius pasiūlymus dėl įmonės akcijų įsigijimo, projektu. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus privatizavimo programą ir potencialių pirkėjų – strateginių investitorių sąrašą, Turto fondas skelbia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
32. Jeigu po privatizavimo valstybės nuosavybėje lieka akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 1/2, 1/3 (ar 1/4) balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, siekiant patenkinti įmonės poreikius gauti investicijų, privatizavimo programoje gali būti nustatoma, kad tiesiogines derybas ar viešąjį konkursą laimėjęs potencialus pirkėjas – strateginis investitorius kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiomis įmonės akcijomis (arba akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais terminais vėliau) įsigis naujų įmonės akcijų. Tuomet įmonės akcijų privatizavimo programoje nurodoma bendra privatizuojamų ir parduodamų naujų įmonės akcijų dalis (procentais) visame įmonės įstatiniame kapitale (įskaitant investicijas į naujas įmonės akcijas) bei investicijų į naujas įmonės akcijas suma. Priklausomai nuo privatizavimo objekto specifikos investicijų į naujas įmonės akcijas suma privatizavimo programoje gali būti nenurodoma: ji gali būti nustatoma atrankinio konkurso metu pagal potencialių pirkėjų – strateginių investitorių pasiūlymus. Parduodamų valstybei nuosavybės teise priklausančių ir naujų įmonės akcijų kiekiai nustatomi šia eilės tvarka:
32.1. vieno procento visų įmonės akcijų (įskaitant naujas akcijas)) kaina apskaičiuojama tiesiogines derybas ar viešąjį konkursą laimėjusio potencialaus pirkėjo – strateginio investitoriaus pasiūlytą kainą padalijus iš bendros laimėtojui parduodamų (privatizuojamų valstybės ir naujų akcijų) įmonės akcijų dalies (procentais) visame įmonės įstatiniame kapitale (įskaitant investicijų į naujas įmonės akcijas sumą);
32.2. po to apskaičiuojama esamų įmonės akcijų dalis (procentais) visame įmonės akcijų skaičiuje (įskaitant naujas akcijas): privatizavimo programoje nustatytą investicijų į naujas įmonės akcijas sumą padalijus iš šių nuostatų 32.1 punkte apskaičiuotos vieno procento akcijų kainos, gaunama naujų akcijų dalis (procentais) visame įmonės akcijų skaičiuje, tada ji atimama iš 100;
32.3. apskaičiuojama privatizuojamų valstybės akcijų dalis (procentais) visame įmonės akcijų skaičiuje (įskaitant naujas akcijas): iš privatizavimo programoje nustatytos bendros privatizuojamų ir parduodamų naujų įmonės akcijų dalies (procentais) visame įmonės įstatiniame kapitale (įskaitant investicijas į naujas įmonės akcijas) atimama šių nuostatų 32.2 punkte apskaičiuota naujų akcijų dalis (procentais) visame įmonės akcijų skaičiuje;
32.4. naujų akcijų skaičius apskaičiuojamas taip: esamas įmonės akcijų skaičius dalijamas iš šių nuostatų 32.2 punkte apskaičiuotos esamų akcijų dalies (procentais) bendrame akcijų skaičiuje (taip gaunamas vieną dalį (procentais) visų įmonės akcijų sudarantis akcijų skaičius) ir dauginamas iš 32.2 punkte apskaičiuotos naujų akcijų dalies (procentais);
32.5. galiausiai apskaičiuojamas privatizuojamų valstybės akcijų skaičius: šių nuostatų 32.3 punkte apskaičiuota privatizuojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų dalis (procentais) visame įmonės įstatiniame kapitale (įskaitant investicijų į naujas įmonės akcijas sumą) dauginama iš šių nuostatų 32.4 punkte apskaičiuoto vieną dalį (procentais) visų įmonės akcijų sudarančio akcijų skaičiaus.
33. Turto fondas išanalizuoja ir įvertina šių nuostatų 26 punkte nurodytus įmonės administracijos ir įmonės akcijų valdytojo pateiktus dokumentus bei informaciją ir atlieka (arba užsako):
33.1. išsamų įmonės teisinį auditą (due diligence);
33.2. įmonės veiklos techninių ir finansinių rodiklių analizę, be to, parengia įmonės išplėstinę finansinę ataskaitą ir prireikus įpareigoja įmonę užsakyti finansinį auditą;
33.3. įvertina privatizavimo objektą arba samdo nepriklausomus turto vertintojus;
33.4. parengia informacinį leidinį apie parduodamą įmonės akcijų paketą ir kitus informacinius dokumentus, kuriuos reikia pateikti potencialiems pirkėjams;
33.5. parengia akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, o prireikus – ir kitų sandorio dokumentų (akcijų pasirašymo sutarties, akcininkų sutarties, naujų įmonės įstatų ir t. t.) projektus;
33.6. parengia įmonės pirminių teisinių, finansinių, valdymo ir kitų dokumentų rinkinį, kurio reikia potencialių pirkėjų analizei įmonėje;
33.7. parengia potencialių pirkėjų pirminių ir galutinių pasiūlymų vertinimo sistemą. Vertinant pirminius pasiūlymus, taškai skiriami tiek už techninį potencialaus pirkėjo pasiūlymą (verslo planą ir pasiūlymus dėl įmonės veiklos plėtojimo), tiek už finansinį, o vertinant galutinius pasiūlymus – tik už finansinį pasiūlymą su sąlyga, kad pateiktas techninis pasiūlymas atitinka potencialiems pirkėjams nustatytus reikalavimus bei privatizavimo sąlygas.
34. Turto fondas, remdamasis šių nuostatų 33 punkte nurodyta įmonės administracijos pateiktos ir kitos informacijos analize, turi parengti atrankinio konkurso dokumentų rinkinį (susidedantį iš informacinio leidinio apie parduodamą įmonės akcijų paketą, sandorio dokumentų projektų ir kitų dokumentų), kurio prireiks atitinkamame atrankinio konkurso etape.
35. Konkurso komisija turi išnagrinėti ir pateikti Turto fondui išvadas bei rekomendacijas dėl šių nuostatų 33 punkte nurodytų darbų rezultatų ir dokumentų projektų bei 34 punkte nurodyto atrankinio konkurso dokumentų rinkinio.
36. Turto fondo nurodymu įmonės administracija ir (ar) įmonės akcijų valdytojas privalo Turto fondo nustatytais terminais ištaisyti esamus trūkumus ir parengti visus dokumentus, kurių reikia privatizavimui.

Atrankinio konkurso paskelbimas

37. Gavęs konkurso komisijos išvadas dėl šių nuostatų 23 punkte nurodytų dokumentų, Turto fondas Informaciniame privatizavimo biuletenyje ir kitais būdais paskelbia informaciją apie įmonės akcijų privatizavimą ir kvietimą, kad potencialūs pirkėjai pateiktų paraiškas dalyvauti atrankiniame konkurse. Atrankinio konkurso paskelbimo diena yra Informacinio privatizavimo biuletenio išleidimo diena.
38. Informaciniame privatizavimo biuletenyje turi būti skelbiama:
38.1. įmonės, kurios akcijos parduodamos, pavadinimas, kodas, adresas, ir pagrindinės veiklos apibūdinimas;
38.2. objekto privatizavimo derinant keletą privatizavimo būdų programa – tuo atveju, kai dominuojantis privatizavimo būdas yra viešasis konkursas; trumpa privatizavimo objekto charakteristika, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, nominali jų vertė, dalis įmonės įstatiniame kapitale ir numatoma parduoti įmonės akcijų dalis  – tuo atveju, kai dominuojantis privatizavimo būdas yra tiesioginės derybos;
38.3. potencialių pirkėjų kvalifikaciniai kriterijai bei sąlygos;
38.4. informacinio įmonės bukleto-kvietimo dalyvauti konkurse platinimo ir potencialių pirkėjų paraiškų pateikimo terminai;
38.5. informacinio įmonės bukleto-kvietimo dalyvauti konkurse įsigijimo ir paraiškos pateikimo procedūra;
38.6. Turto fondo darbuotojo, atsakingo už informacinio įmonės bukleto-kvietimo dalyvauti konkurse platinimą ir potencialių pirkėjų paraiškų registravimą, vardas ir pavardė, pareigos, adresas, telefono ir fakso numeriai;
38.7. kita būtina informacija.
39. Kvietime nurodytas informacinio įmonės bukleto-kvietimo dalyvauti konkurse platinimo pradžia negali būti anksčiau kaip 20 kalendorinių dienų nuo atrankinio konkurso paskelbimo dienos, šis terminas negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Paraiškų dalyvauti atrankiniame konkurse pateikimo pradžia negali būti anksčiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo atrankinio konkurso paskelbimo dienos, šis terminas negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų.
40. Turto fondas taip pat turi tiesiogiai kreiptis į jam žinomus potencialius pirkėjus (įskaitant visus potencialius pirkėjus, kurie anksčiau raštu buvo patvirtinę ketiną įsigyti privatizuojamą objektą), pateikdamas jiems informacinį įmonės bukletą-kvietimą dalyvauti konkurse ir kitą informaciją, kuri yra skelbiama viešai.

Potencialių pirkėjų atrinkimas dalyvauti atrankiniame konkurse

41. Konkurso komisija turi per 5 darbo dienas nuo potencialių pirkėjų paraiškų pateikimo termino pabaigos išanalizuoti paraiškas pateikusių potencialių pirkėjų informaciją ir įvertinti, ar ji atitinka Turto fondo ir konkurso komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei sąlygas.
42. Turto fondas per 10 darbo dienų nuo potencialių pirkėjų paraiškų pateikimo termino pabaigos turi informuoti visus paraiškas pateikusius potencialius pirkėjus, ar pagal pateiktą informaciją jie atitinka kvalifikacinius kriterijus ir sąlygas, o atrinktiems potencialiems pirkėjams, be to, pranešti apie tolesnes atrankinio konkurso procedūras.
43. Atrinkti potencialūs pirkėjai per 20 kalendorinių dienų nuo patvirtinimo, kad jie pagal pateiktą informaciją atitinka kvalifikacinius kriterijus ir sąlygas, išsiuntimo datos privalo:
43.1. pateikti Turto fondui pasirašytą konfidencialumo sutartį. Konfidencialumo sutartyje turi būti nustatyta, kad potencialus pirkėjas, kuriame nors atrankinio konkurso etape atsisakęs dalyvauti konkurse ar konkurso komisijos neatrinktas tolesniam konkurso etapui, privalo grąžinti visą jam pateiktą konfidencialią informaciją;
43.2. sumokėti Turto fondo nustatyto dydžio mokestį už atrankinio konkurso dokumentų rinkinį (informacinį leidinį apie parduodamą įmonės akcijų paketą ir kitus konkurso dokumentus). Mokestis už atrankinio konkurso dokumentų rinkinį gali būti nuo 4 tūkst.litų iki 200 tūkst. litų (priklausomai nuo privatizavimo objekto specifikos bei Turto fondo sąnaudų dokumentų rinkiniui parengti). Šis mokestis potencialiems pirkėjams negražinamas;
43.3. pateikti Turto fondui pasirašytas atrankinio konkurso taisykles, patvirtindami, kad sutinka su tolesne atrankinio konkurso procedūra ir įsipareigoja laikytis jiems keliamų reikalavimų.
44. Turto fondas per 20 darbo dienų nuo šių nuostatų 43 punkte nurodytų sąlygų įvykdymo termino pabaigos jas laiku įvykdžiusiems atrinktiems potencialiems pirkėjams išsiunčia atrankinio konkurso dokumentų rinkinį.
45. Pirminių pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų nuo atrankinio konkurso dokumentų rinkinio išsiuntimo atrinktiems potencialiems pirkėjams datos.
46. Potencialūs pirkėjai nuo informavimo apie jų atrinkimą dalyvauti konkurse datos negali susitikti pokalbiui su įmonės administracija, privatizavimo objekto valdytoju, Turto fondo darbuotojais ar konkurso komisijos nariais, išskyrus procesinius susitikimus, kuriuos paskiria Turto fondas ir (ar) konkurso komisija.

Pirminiai konkursiniai pasiūlymai

47. Pirminių pasiūlymų tikslas – įvertinti potencialių pirkėjų tinkamumą (patirtį, finansinį pajėgumą ir kita) bei gebėjimą įsigyti ir valdyti privatizavimo objektą. Pirminį pasiūlymą sudaro techninis pasiūlymas (susidedantis iš įmonės verslo plano, kapitalo investicijų programos, pasiūlymų dėl sandorio dokumentų pakeitimų ir kita) ir finansinis pasiūlymas (pasiūlymai dėl įmonės akcijų kainos ir investicijų didinant įmonės įstatinį kapitalą). Pirminiai konkursiniai pasiūlymai nėra įpareigojantys, ir juos pateikę potencialūs pirkėjai gali atsisakyti pateikti galutinius pasiūlymus.
48. Kai dominuojantis objekto privatizavimo būdas yra tiesioginės derybos, siekiant nustatyti optimalų strateginio investitoriaus įsigyjamų ir kitais būdais privatizuojamų akcijų kiekį, potencialių pirkėjų gali būti prašoma pirminių pasiūlymų pateikimo ir vertinimo etape nurodyti pageidaujamą įsigyti akcijų kiekį.
49. Rengdami pirminius pasiūlymus, potencialūs pirkėjai iš anksto Turto fondo nustatytu laiku gali lankytis įmonėje, susitikti su jos administracija, analizuoti šių nuostatų 33.6 punkte nurodytus pirminius įmonės dokumentus bei informaciją.
50. Be šių nuostatų 49 punkte nurodytų priemonių, Turto fondas taip pat rengia potencialių pirkėjų susitikimus su valstybės institucijų bei Turto fondo atstovais ir privalo užtikrinti, kad visiems atrinktiems potencialiems pirkėjams bus pateikta vienoda visapusiška informacija.
51. Ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų iki pirminių pasiūlymų pateikimo termino pabaigos potencialūs pirkėjai, pakviesti teikti pirminius pasiūlymus, gali teikti raštiškus paklausimus Turto fondui dėl konkurso taisyklių ar potencialiems pirkėjams pateiktų dokumentų. Turto fondas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paklausimo gavimo atsako paklausėjui. Visi atsakymai taip pat išsiunčiami visiems atrinktiems potencialiems pirkėjams.
52. Per 15 darbo dienų nuo pirminių pasiūlymų pateikimo termino pabaigos konkurso komisija išnagrinėja, ar pirminiai pasiūlymai atitinka atrankinio konkurso reikalavimus, ir pagal paskelbtus pasiūlymų vertinimo kriterijus įvertina potencialių pirkėjų pateiktus pirminius pasiūlymus.
53. Konkurso komisija turi teisę atmesti visus pirminius pasiūlymus, jeigu jie neatitinka atrankinio konkurso reikalavimų arba yra nepriimtini pagal nustatytus vertinimo kriterijus.
54. Konkurso komisija iš potencialių pirkėjų, kurių pirminiai pasiūlymai atitinka atrankinio konkurso reikalavimus ir kurių techniniai bei finansiniai pasiūlymai yra priimtini pagal nustatytus vertinimo kriterijus, atrenka potencialius pirkėjus, galinčius pateikti galutinius pasiūlymus.
55. Turto fondas iš atrinktų potencialių pirkėjų sudaro potencialių pirkėjų – strateginių investitorių sąrašo projektą ir pateikia jį Privatizavimo komisijai pritarti. Jeigu Privatizavimo komisija pritaria potencialių pirkėjų – strateginių investuotojų sąrašo projektui, Turto fondas turi pateikti šį projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti.
56. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus potencialių pirkėjų – strateginių investitorių sąrašą, Turto fondas per 10 darbo dienų informuoja į potencialių pirkėjų – strateginių investitorių sąrašą įtrauktus potencialius pirkėjus (toliau vadinama – atrankinio konkurso dalyviai), kad jie yra atrinkti galutiniams pasiūlymams teikti, po to per 20 darbo dienų išsiunčia jiems po konkurso komisijos patvirtinto atrankinio konkurso dokumentų rinkinio egzempliorių (jo reikia rengiant galutinius pasiūlymus).
57. Jeigu dominuojantis įmonės akcijų privatizavimo būdas yra tiesioginės derybos, Turto fondas skelbia potencialių pirkėjų – strateginių investitorių sąrašą kartu su privatizavimo programa šių nuostatų 31.2 punkte nustatyta tvarka, o 56 punkte nurodyti terminai skaičiuojami nuo šio sąrašo paskelbimo.
58. Galutinių pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų nuo kvietimo pateikti galutinius pasiūlymus išsiuntimo atrinktiems konkurso dalyviams datos.

Galutiniai konkursiniai pasiūlymai ir derybos

59. Galutinių pasiūlymų tikslas yra išrinkti potencialų pirkėją – strateginį investitorių, kuris įsigis įmonės akcijų paketą ir įsipareigos vykdyti nustatytas privatizavimo sąlygas bei savo konkursinius pasiūlymus. Galutinį pasiūlymą sudaro techninis pasiūlymas (susidedantis iš įmonės verslo plano, kapitalo investicijų programos ir kitų dokumentų) ir finansinis pasiūlymas (pasiūlymai dėl įmonės akcijų kainos ir investicijų didinant įmonės įstatinį kapitalą).
60. Ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų iki galutinių pasiūlymų pateikimo termino pabaigos atrankinio konkurso dalyviai gali pateikti raštiškus paklausimus Turto fondui dėl konkurso taisyklių ar konkurso dalyviams pateiktų dokumentų. Turto fondas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paklausimo gavimo atsako paklausėjui. Visi Turto fondo atsakymai taip pat išsiunčiami visiems konkurso dalyviams.
61. Rengdami galutinius pasiūlymus, atrankinio konkurso dalyviai iš anksto nustatytu laiku gali lankytis įmonėje, susitikti su jos administracija, analizuoti šių nuostatų 33.6 punkte nurodytus įmonės pirminius dokumentus ir informaciją.
62. Potencialių pirkėjų pageidavimu Turto fondas taip pat rengia potencialių pirkėjų susitikimus su valstybės institucijų ir Turto fondo atstovais ir privalo užtikrinti, kad visiems atrankinio konkurso dalyviams bus pateikta vienoda visapusiška informacija.
63. Per 20 darbo dienų nuo galutinių pasiūlymų pateikimo termino pabaigos konkurso komisija išnagrinėja, ar galutiniai pasiūlymai atitinka atrankinio konkurso reikalavimus, ir pagal paskelbtus pasiūlymų vertinimo kriterijus įvertina pateiktus atrankinio konkurso dalyvių pasiūlymus šia tvarka:
63.1. patikrinama, ar galutiniai pasiūlymai atitinka atrankinio konkurso reikalavimus bei taisykles;
63.2. įvertinama, ar techniniai pasiūlymai atitinka atrankinio konkurso reikalavimus bei sąlygas. Už techninį pasiūlymą balų neskiriama, tačiau reikalavimų neatitinkantis techninis pasiūlymas gali būti atmestas; tuo atveju šį pasiūlymą pateikusio atrankinio konkurso dalyvio finansinis pasiūlymas nenagrinėjamas;
63.3. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytus viešojo konkurso ir tiesioginių derybų vertinimo kriterijus įvertinami visus reikalavimus atitinkančių konkurso dalyvių finansiniai pasiūlymai.
64. Konkurso komisija turi teisę atmesti visus galutinius pasiūlymus, jeigu jie neatitinka atrankinio konkurso reikalavimų arba yra nepriimtini pagal nustatytus vertinimo kriterijus.
65. Konkurso komisija, įvertinusi atrankinio konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus, gali išrinkti ir paskelbti laimėtoją arba nutarti derėtis su vienu ar keliais geriausius galutinius pasiūlymus pateikusiais atrankinio konkurso dalyviais dėl jų pasiūlymų gerinimo. Derybos negali trukti ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų nuo atrankinio konkurso komisijos sprendimo dėl derybų.
66. Derybų objektas yra už privatizavimo objektą siūloma kaina ir sumokėjimo terminai, būsimų investicijų dydis (t.y. lėšos, skirtos ilgalaikiam ir trumpalaikiam materialiajam turtui įsigyti didinant įmonės įstatinį kapitalą), investavimo į įmonę terminai, privatizavimo objekto skolų padengimas, kitų privatizavimo sąlygų (taip pat ir tų, kurios nustatytos privatizavimo programoje) gerinimas.
67. Privatizavimo sąlygos, reglamentuotos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ar įrašytos privatizavimo programoje, yra privalomos potencialiems pirkėjams – strateginiams investitoriams, dėl jų sumažinimo ar palengvinimo negali būti deramasi.
68. Jeigu visi atrankinio konkurso dalyviai, su kuriais deramasi, atsisako toliau keisti savo pasiūlymus, laikoma, jog derybos baigėsi, ir konkurso komisija, remdamasi nustatytais vertinimo kriterijais, iš pakviestų derėtis atrankinio konkurso dalyvių, kurių pasiūlymai atitinka privatizavimo programoje nustatytas sąlygas, išrenka potencialų pirkėją – strateginį investitorių (atrankinio konkurso laimėtoją), kuris įsigis įmonės akcijų paketą.

Atrankinio konkurso rezultatų tvirtinimas ir paskelbimas

69. Konkurso komisijai išrinkus atrankinio konkurso laimėtoją ar nutraukus derybas su visais atrankinio konkurso dalyviais, konkurso komisija išvadą dėl derybų rezultatų pateikia Turto fondui.
70. Kad gautų pritarimą atrankinio konkurso rezultatams, Turto fondas artimiausiam Privatizavimo komisijos posėdžiui turi pateikti:
70.1. savo paties nustatytos formos pažymą apie atrankinio konkurso dalyvius;
70.2. konkurso komisijos posėdžių protokolus;
70.3. konkurso komisijos išvadą dėl derybų rezultatų patvirtinimo.

Sandorio užbaigimas

71. Su valstybei priklausančių įmonės akcijų privatizavimo atrankinį konkursą laimėjusiu potencialiu pirkėju – strateginiu investitoriumi nustatytąja tvarka sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kiti sandorio dokumentai, kuriuos konkurso komisija nustato pagal privatizuojamo objekto specifiką (akcijų pasirašymo sutartis, akcininkų sutartis, paslaugų sutartis ir panašiai).
72. Dokumentus, kurių reikia sandoriui užbaigti, garantijas, prievolių įvykdymą užtikrinančius ar patvirtinančius ir kitus dokumentus nustato Turto fondas, atsižvelgdamas į konkurso komisijos rekomendacijas.
73. Suderintus su atrankinio konkurso laimėtoju sandorio dokumentų projektus Turto fondas pateikia artimiausiam Privatizavimo komisijos posėdžiui pritarti. Jeigu Privatizavimo komisija pritaria sandorio dokumentų projektams, Turto fondas pateikia juos artimiausiam Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiui tvirtinti.
74. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti sandorio dokumentai pasirašomi ir įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

Sandorio užbaigimas, kai išleidžiamos naujos akcijos

75. Jeigu po įmonės akcijų privatizavimo valstybės nuosavybėje lieka akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 1/3 (ar 1/4) balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, o vykdydamas savo investicinius įsipareigojimus potencialus pirkėjas – strateginis investitorius atrankinio konkurso laimėtojas kartu su privatizuojamomis valstybei nuosavybės teise priklausančiomis įmonės akcijomis turi įsigyti naujų įmonės akcijų, valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų valdytojas privalo užtikrinti, kad laiku būtų sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, ir balsuoti jame už naujų akcijų išleidimą didinant įmonės įstatinį kapitalą papildomais įnašais ir jų pardavimą atrankinio konkurso laimėtojui ta pačia kaina, kuri buvo mokėta už privatizuojamąsias valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas. Įmonės administracija ir įmonės akcijų valdytojas privalo užtikrinti, kad iki valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo būtų parengti visi dokumentai, kurių reikia naujoms akcijoms išleisti, ir gauti reikiami leidimai, o naujų akcijų pasirašymo sutartis būtų pasirašyta kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi. Jeigu akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas atrankinio konkurso laimėtojo įsipareigojimas ateityje, vykdant investicinius įsipareigojimus, įsigyti naujų akcijų, po privatizavimo valstybės nuosavybėje liekančių įmonės akcijų valdytojas turi užtikrinti, kad jo atstovai įmonės valdymo organuose balsuotų už sprendimus, būtinus šiems įsipareigojimams įvykdyti.
76. Naujas įmonės akcijas atrankinio konkurso nugalėtojas įsigyja ta pačia kaina, kuri buvo mokėta už privatizuojamąsias valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas (bet ne mažesne už nominalią akcijų vertę). Už jas mokama grynais pinigais akcijų pirkimo-pardavimo ir akcijų pasirašymo sutartyse nustatytu laiku.

Viešasis akcijų likučio pardavimas

77. Jeigu potencialus pirkėjas – strateginis investitorius įsigyja ne visas privatizuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančias įmonės akcijas, viešasis akcijų likučio pardavimas vykdomas įmonės akcijų privatizavimo programoje nustatytais terminais po privatizavimo sandorio su potencialiu pirkėju – strateginiu investitoriumi įsigaliojimo, nustatytąja tvarka parengus dokumentus, kurių reikia viešajam akcijų likučio pardavimui vykdyti.

Akcijų pardavimas įmonės darbuotojams

78. Jeigu tai yra numatyta privatizavimo programoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios įmonės akcijos parduodamos šios įmonės darbuotojams privatizavimo programoje nustatytais terminais po privatizavimo sandorio su potencialiu pirkėju – strateginiu investitoriumi įsigaliojimo.

Neįvykęs atrankinis konkursas

79. Atrankinis konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu nepavyksta sudaryti įmonės akcijų privatizavimo sandorio su potencialiu pirkėju – strateginiu investitoriumi, šiais atvejais:
79.1. per nustatytą laiką nė vienas atrinktas potencialus pirkėjas neįvykdė šių nuostatų 43 punkte nurodytų sąlygų ir neįsigijo konkurso dokumentų rinkinio;
79.2. nė vienas potencialus pirkėjas nepateikė konkursinių pasiūlymų per nustatytą pirminių ar galutinių pasiūlymų pateikimo laiką;
79.3. patikrinus pirminius ar galutinius pasiūlymus pateikusių potencialių pirkėjų konkurso dokumentus, paaiškėjo, kad nė vienas neatitinka konkurso reikalavimų;
79.4. konkurso komisija nusprendė nutraukti derybas su visais atrankinio konkurso dalyviais;
79.5. atrankinio konkurso laimėtojui per nustatytą laiką neatvykus parengti pirkimo-pardavimo sutarties projekto arba per nustatytą laiką neatvykus pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, arba per nustatytą laiką nesumokėjus už konkurse įsigytą objektą, Turto fondas pripažino negaliojančiais atrankinio konkurso rezultatus ir nepavedė konkurso komisijai derėtis su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu;
79.6. Turto fondui pavedus konkurso komisijai derėtis su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu, šis atsisakė derėtis.
80. Neįvykus atrankiniam konkursui, įmonės privatizavimo programa laikoma pasibaigusia.
81. Jeigu sudarius įmonės akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutartį su potencialiu pirkėju – strateginiu investitoriumi, laimėjusiu šių akcijų pirkimo konkursą, ir šiai sutarčiai įsigaliojus nepavyksta sudaryti kitais būdais privatizuojamų įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (sutarčių), privatizavimo programa laikoma iš dalies įvykdyta, o jos įgyvendinimo metu neprivatizuotos įmonės akcijos lieka valstybės nuosavybėje ir gali būti privatizuojamos skelbiant naują privatizavimo programą.

Baigiamosios nuostatos

82. Šiuose nuostatuose nustatytas konkurso etapų skaičius, dokumentų turinys ir kiti kriterijai kiekvienu konkrečiu atveju derinami pagal privatizavimo objekto specifiką ir gali būti keičiami Turto fondo ir konkurso komisijos sprendimu, laikantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatų.
83. Iškilę ginčai sprendžiami Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir privatizavimo sandorio nustatyta tvarka.