Monthly Archives: February 1998

Protesto akciją prieš vietinių telefoninių pokalbių apmokestinimą ir “Telekomo” privatizavimą

Bemaž 3 valandas vakar truko “Lietuvos telekomo” Kauno skyriaus apgultis, kurią suorganizavo Laisvės sąjunga. Į dar vieną protesto akciją prieš vietinių telefoninių pokalbių apmokestinimą ir “Telekomo” privatizavimą 10 val. ryto susirinko apie 3-4 tūkstančius kauniečių. Virš mitinguotojų galvų plazdėjo Lietuvos valstybinė vėliava. Iškelti plakatai ragino ginti tėvynę nuo “švogerių vyriausybės”, vyti lauk susikompromitavusius ministrus.

“Lietuvos žmonės! – kreipėsi į minią LLS pirmininkas Vytautas Šustauskas. – Neleiskime užsienio kapitalistams nupirkti svarbiausių mūsų strateginių objektų! Neleiskim, kad mūsų vaikai vergautų išparduotoje Lietuvoje!” LLS vadovas audrino minią pareiškimais, jog “už “Telekomo” pardavimą tarpininkai, užimantys aukštus postus Lietuvos Vyriausybėje, turbūt jau įsidėjo kišenėn milijonus”. “Jie parduos svarbiausius ir pelningiausius objektus, pinigus pasidės į Šveicarijos bankus ir išvažiuos. O mums reikės likti ir gyventi čia. Alkaniems!” – karščiavosi savanoris mitingo tribūnas. “Jei V.Landsbergis ragina parduoti strateginius objektus, tai gal pradėkime nuo Seimo?!” – retoriškai klausė kitas prelegentas, pasilypėjęs ant “mitinginio” V.Šustausko automobilio, LLS protesto akcijose atstojančio tribūną. “Rinkim parašus, kad Seimo nario alga būtų ne daugiau kaip 500 litų!” – pasigirdo balsai iš minios. “Reikalaukime referendumo, tegul atsistatydina G.Vagnorius ir visa jo komanda!”, “Mums jau gana konservatorių kiaulysčių!” – šaukė protestuotojai. Kai kurie valstybės vadovai, ministrai ir ministrės buvo išvadinti tokiais epitetais, jog net aštriais posakiais garsėjantis V.Šustauskas kosčiojo į kumštį.
Sušalusiems “Telekomo” apgulties dalyviams buvo dalijama karšta arbata ir kruopų košė. 700 porcijų suvalgyta bematant. Mitingo organizatorių manymu, tokios vaišės turėjo sukurti pučo dienų nuotaiką.

Pasistiprinę protestuotojai, dainuodami patriotiškas dainas, susikibo rankomis ir apjuosė “Telekomo” pastatą. Įėjimus saugojusius policininkus akcijos dalyviai šaipydamiesi siuntė verčiau eiti gaudyti vagių.

Mitingo rezoliucijai, reikalaujančiai, kad būtų panaikintas įsakymas dėl telefoninių pokalbių apmokestinimo, kad atsistatydintų ministrai L.Andrikienė, R.Pleikys, premjeras G.Vagnorius ir kad būtų atšauktas strateginių objektų (pirmiausia – “Telekomo”) privatizavimas, protestuotojų minia pritarė mojuodama iškeltais kumščiais. Pasigirdo raginimų kovo 3 d. visiems susiburti prie Apylinkės teismo, kur bus nagrinėjama LLS pirmininko Vytauto Šustausko byla dėl nesankcionuoto mitingo rengimo.

“Jei mūsų protesto akcijos neduos rezultatų, Lietuvos laisvės sąjunga ves žmones į gatves. Tuomet procesai gali tapti nevaldomi”, – rūsčiai perspėjo V.Šustauskas.

Kauno diena

Sustabdyti ar palikti galioti?

Beveik 2000 suerzintų ketinamų apmokestinti vietinių telefono pokalbių žmonių vakar rankomis apjuosė Seimo rūmus, kurių viduje maždaug 20 kartų mažesnis, tačiau ne mažiau įsiaudrinęs, išrinktųjų būrys sprendė hamletišką klausimą – sustabdyti ar palikti galioti Ryšių ir informatikos ministro R.Pleikio pasirašytą įsakymą “Dėl telekomunikacijų tarifų pakeitimo”. Apie trečią valandą, suskaičiavus vardinio balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad 78 Seimo nariai nutarė palaikyti Vyriausybę, o 48 pasisakė prieš.

Tokius balsavimo rezultatus su minimalia paklaida buvo galima spėti dar prieš išdalijant balsavimo biuletenius, nes šio posėdžio išvakarėse užsimezgusi intriga – krikdemų ir konservatorių nuomonių skirtumai – išnyko, pirmiesiems atsisakius pretenzijų vykdyti savarankišką politiką. LKDP frakcijos narys J.Šimėnas buvo pateikęs nutarimo projektą, kuriuo siūlė sustabdyti naujų tarifų įsigaliojimą, kol bus tinkamai techniškai, metrologiškai bei teisiškai pasirengta pokalbių apskaitai, kol tarifai bus ekonomiškai pagrįsti, numatyta vartotojų apsaugos mechanizmai ir lengvatų sistema. Tačiau vakar pakilęs į tribūną pakomentuoti frakcijos pozicijos, jis pareiškė atsiimąs siūlymus ir pakvietė balsuoti už kolegų P.Katiliaus bei A.Vidžiūno projektą. Pastarajame nėra nė žodžio apie naujų tarifų sustabdymą. Tiesa, posėdžiui prasidėjus, paaiškėjo, kad pastarasis projektas neįregistruotas įprasta tvarka, todėl jo negalima svarstyti, tačiau Seimo dauguma rado bendrą kalbą, visa kita tebuvo technikos reikalas…

Vienas krikdemų lyderių – V.Bogušis, paklaustas kodėl pasikeitė principinė frakcijų nuomonė, patikino, kad jiems svarbiausia buvo paradėti svarstyti kompensavimo mechanizmą, susiejant jį su žmonių pajamomis, ir bent laikinai sustabdyti naujų tarifų įsigaliojimo datą. “Mes niekada nesiekėme paties “Lietuvos telekomo” privatizavimo sustabdymo, bet siekėme ekonominio ir teisinio šio proceso pagrindimo”, – sakė V.Bogušis. Panašiai kalbėjo ir Seimo vicepirmininkas A.Vidžiūnas, patikinęs jog krikdemų stovykloje blaivus protas paėmė viršų. “Mes ginčijomės tik dėl taktinių dalykų, bet ne dėl strateginių sprendimų. Kadangi bendra ateities vizija daugmaž sutampa, todėl iš E.Kunevičienės (beje, ji taip pat atsiėmė savo projektą – R.G.) bei J.Šimėno projektų pagaminome vieną “sluoksniuotą pyragą”, – sakė A.Vidžiūnas.

Lietuvos žmonių, o ne Vyriausybės pergale vakarykščio vardinio balsavimo rezultatus pavadino šiame Seimo posėdyje dalyvavęs ir pats Ministrų kabineto pirmininkas G.Vagnorius. “Vyriausybė buvo numačiusi, kad už vasario mėnesio vietinius pokalbius telefonu nebus imami pinigai, nes žmonės turi apsiprasti ir mokytis kalbėti trumpai. Įvertinus šio mėnesio faktiškas vietinių pokalbių kainas bus galima patikslinti numatytų kompensacijų dydžius”, – sakė premjeras. G.Vagnorius taip pat patikino, kad Vyriausybė ruošiasi visiškai kompensuoti vietinių pokalbių išlaidas, įmonėms 40 proc. mažinant tarpmiestinių pokalbių išlaidas, dirbantiems žmonėms – imant 10 litų mažesnį pajamų mokestį, o pensininkams socialiai remtiniems apskritai leidžiant kalbėti veltui. Vyriausybės vadovas taip pat priminė, kad jau nuo praėjusių metų vasaros įsipareigojusi nesikišti į kainų nustatymą, o tik sekti, kad jos nebūtų dirbtinai sukeltos. G.Vagnoriaus teigimu, ir dabar numatyti tarifai dengia tik apie 60 proc. faktinių kaštų ir yra auklėjamoji priemonė pratinantis už viską mokėti. Beje, G.Vagnorius žadėjo samdyti ekspertus ir, įvertinus, kiek milijonų nuostolių jau atnešė profsąjungų bei opozicinių partijų inspiruoti mitingai ir politikavimas Telekomo tema, šiems pateikti “moralines sąskaitas”. Premjeras taip pat atkreipė dėmesį, jog paprašius pateikti pasiūlymus, kam kokių kompensacijų reikėtų, neatsiliepė nei profsąjungų atstovai, nei socialdemokratai.

Įdomu, kad bene karščiausiai į vakarykštį pralaimėjimą reagavo būtent A.Sakalas ir V.Andriukaitis, pareiškę, kad nesustabdžius naujų telekomunikacijų paslaugų tarifų įsigaliojimo, buvo pažeistos jų “vartotojų teisės”, todėl jie “kaip piliečiai” kreipsis į teismą su civiliniu ieškiniu ir sieks proceso Konstituciniame Teisme.

Nemažiau karingi buvo ir Seimo rūmus apspitę mitinguotojai, prisiekinėję toliau kovoti dėl savo interesų visomis įstatymų leistinomis priemonėmis. Kas turima galvoje, itin vaizdžiai pademonstravo vienas mitingo dalyvis, rankose laikęs ant šakių pamautą telefono aparatą… Kitos mitingo tezės praktiškai nesiskyrė nuo skelbtų ankstesnėse pastarųjų savaičių akcijose. Buvo reikalaujama G.Vagnoriaus, L.Andrikienės (beje, vakar ji buvo viešai pavadinta agente “Marija” – R.G.), R.Pleikio galvų, neapmokestinamų 8 valandų vietinių pokalbių, 2 centų už minutę tarifų, visiškai neapmokestinto naudojimosi “Interneto” tinklais. Protesto akcijomis žadinama apkartinti ir ketvirtadienį įvyksiančias naujojo Prezidento inauguracijos iškilmes sostinės Arkikatedros aikštėje.

Kauno diena

Seimas nepritarė siūlymui sustabdyti ryšių ir informatikos ministro R.Pleikio įsakymą “Dėl telekomunikacijų paslaugų tarifų pakeitimo”

Vakar Seimas nepritarė siūlymui sustabdyti ryšių ir informatikos ministro R.Pleikio įsakymą “Dėl telekomunikacijų paslaugų tarifų pakeitimo”, kuriuo numatytas ir vietinių telefono pokalbių apmokestinimas.

Vardiniu balsavimu Seimo nariams buvo pasiūlyta apsispręsti dėl principinio klausimo – ar pasiūlyti Vyriausybei sustabdyti šį įsakymą. Tam pritarė 48 parlamentarai, o prieš balsavo 77 valdančiosios koalicijos atstovai.
Po balsavimo Seimas priėmė konservatorių ir krikščionių demokratų suderintą rezoliuciją. Joje nurodoma, kad, atsižvelgus į vasario mėnesį apskaičiuotas vietinių pokalbių sumas, bus patikslintos kompensacijos.

Lietuvos rytas

Alvydas MEDALINSKAS – Svarbesni pasisakymai Seime

Grįždamas prie tos diskusijos, kurią mes turėjome iki pietų ir dabar tęsiame, aš norėčiau pasakyti, kad susidariusi situacija rodo, jog iš tikrųjų, kalbėdami apie “Lietuvos telekomą”, mes turime savotišką turgaus ginčą. Situacija, svarstant šitą klausimą, primena situaciją turguje: čia yra derėjimasis, čia yra siūlymas, čia yra kompensavimas, bet svarbiausias dalykas, kad mes nelabai žinome, ką parduodame ir ką perkame. Iš tikrųjų mes parduodame katę maiše. Mes nežinome, ar tas katinas, kuris yra “Telekomas”, yra leisgyvis, ta prasme, kad mes vis dėlto nežinome, kaip reikia traktuoti jo parodytą dabartinę finansinę būklę: ar reikia tikėti tais projektais, kurie rodo, kad tai yra labai pelninga įmonė, ar reikia tikėti tais projektais, kuriuose kalbama, kad ta įmonė yra nuostolinga. Jeigu tai žinotume, mums būtų daug lengviau apsispręsti.

Antras klausimas, kuris yra labai svarbus, yra tas, kad iš tikrųjų nėra skaidrumo nei šiuo klausimu dėl “Telekomo” įkainių, nei tolesniu klausimu dėl Telekomunikacijų įstatymo. Iš tikrųjų situacija yra tokia, jog ryšių ministras daro savo sprendimą, Vyriausybė niekaip į jį neatsižvelgia. Tas pats dalykas buvo darytas ir su Telekomunikacijų įstatymu. Tokio svarbaus įstatymo pirmasis projektas buvo pateiktas viceministro Vyriausybei net nesvarsčius. Šitas dalykas iš tikrųjų kelia daug klaustukų.

Trečias dalykas – tai kalba apie kompensacijas. Kiek iš tikrųjų ekonominės logikos mes paisome kalbėdami šiandien apie kompensacijas ir darydami tuos įsipareigojimus, kuriuos šiandien norime daryti šita rezoliucija? Ligšiolinė veikla primena situaciją, jog dėl to, dėl ko yra paspaudžiama, Vyriausybė yra pasirengusi numatyti kompensacijas. Situacija yra grėsminga tuo (ir mes jau apie tai kalbėjomės), jog tokiu atveju Vyriausybė gali susidurti su situacija, kad mitingai ir demonstracijos bus neišvengiami, nes žmonės žinos, jog Vyriausybė yra lengvai paspaudžiama ir žmonės, kurie demonstruoja ir priešinasi, lengvai gauna nuolaidų. Situacija dar ir dėl to ydinga, jog apie kompensacijas buvo pradėta kalbėti labai karštligiškai ir toms grupėms, kaip sakau, kurios spaudė. Dėl to laikyčiau teigiamu tą požiūrį, kuris atsispindėjo darbo grupės rezoliucijoje, kad kompensacijų principas būtų bent jau šiek tiek išlygintas, kad nebūtų kokių nors išskirtinumų. Dar daugiau nustebino situacija, jog balsavimo iki pietų metu, kai projekto, dėl kurio mes balsavome, autorius iš tikrųjų balsavo prieš dokumentą. Čia, pone Jonai Šimėnai, aš tikrai nesupratau jūsų logikos, nes dėl jūsų punkto mes balsavome, būtent dėl vieno punkto, bet aš nesupratau logikos, kaip tai gali būti. Aš nesupratau logikos, nes mes balsavome dėl vieno dokumento, t.y. pono J.Šimėno dokumento, o iš tikrųjų dabar svarstome dokumentą, kuris yra suderintas Konservatorių ir Krikščionių demokratų frakcijų. Vadinasi, mes kalbame apie kitą dokumentą. Šitie dalykai iš tikrųjų rodo, kad labai trūksta aiškumo. Aiškumo trūksta ir dėl įkainių klausimo, trūksta aiškumo taip pat ir dėl privatizavimo klausimo, ir tai yra labai svarbu. Grįždamas prie to, aš galiu pasakyti, jog redakcinei grupei svarstant kelių žmonių nuomonė skyrėsi, būtent 3 asmenys susilaikė ir 1 balsavo prieš. Klausimas, kuris iš tikrųjų netenkino svarstant šitą rezoliuciją, yra tas, kad buvo atsisakyta įtraukti į projektą klausimą iš pono J.Šimėno ankstesnio projekto, kad “Lietuvos telekomas” užima dominuojančią padėtį Lietuvos telekomunikacijų rinkoje ir būdamas susirūpinęs dėl būtinos konkurencijos šiame sektoriuje perspektyvų… dėl to tokį siūlymą siūlytume įtraukti į preambulę, nes be to labai sunkiai suvokiamas punktas, kai kalbama apie siekimą sklandžiai pereiti prie rinkos. Kitas ydingas dalykas yra tas, kad mes atsisakėme punkto iš pono J.Šimėno dokumento, kad mes paliekame tuos pačius 7 centus, dėl kurių ekonominio pagrindimo taip ir nebuvo susitarta. Gaila, kad mes atsisakėme punkto iš pono J.Šimėno dokumento, kuriame buvo svarstoma, kad būtų pateiktas tų kaštų, tų 7 centų, ekonominis pagrįstumas.

Dar vienas dalykas, kuris yra esminis. Šitos rezoliucijos dėl telekomunikacijų paslaugų 4 punktas skelbia, jog kol bus… iki rugsėjo 1 dienos kompensacijas turės mokėti investorius. Vadinasi, mes sakome, jog tarp kovo 1 ir rugsėjo 1 dienos būtent investorius turėtų pradėti mokėti kompensacijas. Koks tas investorius? Koks tai mechanizmas? Iš tikrųjų apie tai visiškai nekalbama, kaip, deja, irgi yra nekalbama apie kitokius variantus, t.y. kiek tie 7 centų įkainiai yra pagrįsti. Susidaro įspūdis, kad Seimas gali laisva valia įvertinti savo valstybės kišenę kaip, nežinau, savo kišenę, ir sklaidyti pinigus toms kompensacijoms. Iš tikrųjų tam trūksta ekonominės logikos. Būtų labai gerai…

PIRMININKAS. Kolega!

A.MEDALINSKAS. Aš baigiau… jog vis dėlto šioje rezoliucijoje dėl telekomunikacijų paslaugų būtų pažymėta, jog rengiantis privatizuoti “Lietuvos telekomą” ir vykstant tam privatizavimui turi būti užtikrintas Lietuvos telekomunikacijų demonopolizavimas ir liberalizavimas, sudarytos sąlygos sąžiningai konkurencijai, skatinančiai kiekybinę ir kokybinę telekomunikacijų plėtrą. Priešingu požiūriu mes įšaldome tuos 7 centus, mes patvirtiname, kad tai yra realus dydis ir, palikdami monopolį, mes iš tikrųjų nepaliekame galimybės (arba paliekame labai minimalią galimybę) tiems įkainiams mažėti, o tai būtų įmanoma konkurencijos sąlygomis.

www.lrs.lt

“Lietuvos telekomo” privatizavimą žlugdo politikai

Politikų, pensininkų ir profsąjungų sukeltas triukšmas Lietuvai kainuos milijardus litų

Rytoj Seimas spręs, ar verta atšaukti ryšių ir informatikos ministro R.Pleikio įsakymą dėl naujų telefono ryšio paslaugų tarifų. Panaikinti ar sustabdyti šį įsakymą reikalauja ne tik kairioji opozicija, nacionalistai, kiti radikalai, bet ir konservatorių sąjungininkai krikščionys demokratai.

Metas privatizuoti

“Lietuvos ryto” žiniomis, sukeltas triukšmas dėl nemokamų vietinių pokalbių panaikinimo bei “Lietuvos telekomo” monopolio pardavimo užsienio bendrovei gali apskritai sustabdyti telekomo privatizavimą.
“Lietuvos rytui” iš neoficialių šaltinių pavyko sužinoti, jog net dvi iš penkių užsienio bendrovių, dalyvaujančių “Lietuvos telekomo” privatizavimo konkurse, dėl šio triukšmo gali atsisakyti milijardinių investicijų planų.
“Investuotojus gąsdina tai, kad Lietuvoje ekonomika politizuojama, o politikai siekia tik populizmo ir nekreipia dėmesio į ekonominius padarinius”, – “Lietuvos rytui” pareiškė aukštas vienos šalies ministerijos pareigūnas.

Nerimą keliančios žinios

Europos reikalų ministerijos Privatizavimo departamento direktorius Vytenis Junevičius negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti skandalingos informacijos apie galimą kai kurių investuotojų pasitraukimą.
Tačiau V.Junevičius pripažino, jog yra nerimastingų žinių iš potencialių investuotojų, kurie įdėmiai iš naujo svarsto galimybes dalyvauti privatizuojant “Lietuvos telekomą”. “Užsieniečius gąsdina Vyriausybės svyravimas dėl vietinio ryšio apmokestinimo bei nuolat Seime atidėliojamas Telekomunikacijų įstatymo projekto svarstymas”, – sakė V.Junevičius.

Investuotojai bėgs neatėję

“Naujų tarifų įvedimas jokiu būdu negali būti argumentas ginče dėl privatizavimo proceso, nematau čia jokio ryšio. Procesas turi tęstis, tai vyksta ne tik Lietuvoje. Gal sprendimas stiprinti telekomo monopoliją ir brangiau parduoti objektą abejotinas, tačiau tokios abejonės nėra priežastis stabdyti patį procesą”, – sakė habilituotas daktaras Vaidievutis Geralavičius.
“Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Gintautas Pangonis sakė neturįs oficialios informacijos apie ketinimus stabdyti telekomo privatizavimą, tačiau ir jis girdėjo, kad kai kurie investuotojai ketina trauktis.

Telekomas iškart atpigs

“Pasitvirtinus gandams apie privatizavimo konkurso dalyvių skaičiaus sumažėjimą bus galima teigti, jog telekomas bus parduotas pigiau, nes mažesnė konkurencija reiškia mažesnę siūlomą sumą”, – taip susidariusią padėtį įvertino V.Geralavičius. Be to, specialistai perspėja, jog mažėjant konkurso dalyvių skaičiui atsiranda tarpusavio susitarimų dėl priimtinos kainos pavojus.
V.Junevičiaus nuomone, politikų sukeltas triukšmas dėl telekomo pardavimo neigiamai atsilieps ne tik Lietuvos įvaizdžiui, bet ir tolesniam didžiųjų valstybės įmonių privatizavimui.

Krauna politinį kapitalą

Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algirdas Sysas į šias V.Junevičiaus pastabas atsakė: “Lietuvos įvaizdį pirmiausia gadina pati Vyriausybė, nepagrindžianti vietinių pokalbių apmokestinimo būtinybės”.
“Lietuvos telekomo” vadovas G.Pangonis teigė, kad visi ryšio įkainiai pagrįsti ekonominiais apskaičiavimais, o šie pateikti Seimo Ekonomikos komitetui. Pasak jo, keista, kad komiteto nariai, pritarę vietinių pokalbių apmokestinimui, po to rekomendavo Seimui atšaukti R.Pleikio įsakymą dėl naujų telekomo tarifų.
“Ekonominis tarifų didinimo klausimas buvo paverstas politiniu, nes kai kas iš to panoro susikrauti politinį kapitalą”, – konstatavo G.Pangonis.
Kad “Lietuvos telekomo” privatizavimas iš ekonominės problemos tapo politine, pripažįsta ir politikai. Seimo narys (Centro sąjunga) profesorius Kęstutis Glaveckas pareiškė, jog telekomo istorija yra korta, kuria mėgsta žaisti politikai.

Koalicijai ateina galas

Krikščionių demokratų partija balsuos prieš Vyriausybės, kurios veikloje jie dalyvauja, sprendimą. Partijos vicepirmininkas Vytautas Bogušis staiga (“Lietuvos telekomą” nuspręsta parduoti kone lygiai prieš metus) pareiškė, kad per du mėnesius Vyriausybė parengtų… išsamią “Lietuvos telekomo” privatizavimo ekonominio pagrindimo programą.
“Ekonominis pagrindimas tėra vienas. Norint “Lietuvos telekomo” linijas modernizuoti bent jau iki normalaus lygio ir teikti gyventojams šiuolaikines paslaugas, reikia 2,68 mlrd. litų investicijų. Valstybės biudžetas nepajėgus tiek duoti, o privati užsienio bendrovė gali tiek investuoti”, – V.Bogušio pareiškimą komentavo G.Pangonis.
Kai kurių šaltinių, artimų valdančiajai Tėvynės sąjungai, teigimu, krikščionys demokratai balsuos už naujųjų tarifų panaikinimą tik dėl politinių motyvų, nes taip galima suskaldyti konservatorius ir padidinti savo įtaką sprendžiant valstybės valdymo klausimus.

Sumaištį kelia pirkėjai

Kai kurie rinkos ekspertai mano, kad sumaištį dėl telekomo tarifų inicijuoja užsienio bendrovės, besivaržančios dėl “Lietuvos telekomo” kontrolinio akcijų paketo. Valdžios sprendimas padidinti ryšio paslaugų kainas, kartu ir telekomo gaunamas pajamas šioms bendrovėms nepalankus, nes tai automatiškai padidina privatizuojamo objekto vertę.
Tie patys šaltiniai neatmetė galimybės, jog Socialdemokratų partija bei artimos jai šalies profesinės sąjungos, labiausiai besipriešinančios dėl ryšio įkainių, gali būti tiesiogiai veikiamos Skandinavijos bendrovių, kovojančių dėl telekomo akcijų.
Kaip žinoma, tarp galimų “Lietuvos telekomo” pirkėjų yra net trys Skandinavijos bendrovės – “TeleDanmark” (Danija), “FinTelecom” (Suomija) bei “Telia” (Švedija).
Kad tokia užsienio bendrovių įtakos schema politiniu požiūriu yra visiškai įmanoma, “Lietuvos rytui” patvirtino vienas žinomas šalies politikas, nepanoręs, kad jo pavardė būtų skelbiama laikraštyje.

Pinigai iš Švedijos

Seimo Socialdemokratų frakcijos narys, Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algirdas Sysas prisipažino, kad profesinės sąjungos išties gauna nemenką finansinę paramą iš Švedijos.
Pasak A.Syso, juos remia Švedijos profesinių sąjungų konfederacija, taip pat Švedijos profsąjunga TCO. “Pinigus gauname ne tik iš profesinių sąjungų, bet ir iš Šiaurės šalių rėmimo fondo, Demokratijos ir kitų fondų”, – sakė Lietuvos profsąjungų vadovas.
Tačiau Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas ir Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Aloyzas Sakalas neigė, kad socialdemokratai gauna finansinę paramą iš Skandinavijos.
Privatizavimo užkulisiuose kalbama, kad Švedijos “Telia” ir Suomijos “FinTelecom” bendrovės, susibūrusios į vieną konsorciumą, bus vienos rimčiausių pretendenčių į “Lietuvos telekomą”, jeigu tik politinis triukšmas Lietuvoje nesibaigs privatizavimo žlugimu.

Proceso stabdyti negalima

“Privatizavimą, nors jis ir klaidingas, reikia baigti iki galo, nes stabdyti telekomo pardavimą būtų didžiausias absurdas. Tokiu atveju tai reikštų visos valstybės politikos pasikeitimą ir žlugdytų Lietuvos įvaizdį”, – sakė centristas K.Glaveckas.
Jam prieštaravo Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. “Dabartinis telekomo monopolio pardavimas nėra privatizavimas. Būtina keisti pardavimo sąlygas”, – pareiškė E.Leontjeva.
“Jeigu siūlantieji stabdyti telekomo privatizavimą turi pinigų ir jiems negaila Lietuvos, kodėl gi nesustabdžius pardavimo. Tačiau nežinau, ar jie bent įsivaizduoja, kiek tai kainuos”, – klausė akademikas Eduardas Vilkas.
Akademiko manymu, išgirdę apie proceso pristabdymą, likę konkurso dalyviai taip pat gali atsiimti paraiškas. “Na, o jeigu mes apskritai neprivatizuosime “Lietuvos telekomo”? Tuomet Lietuva vėl bus linksniuojama kaip atsilikusi šalis, o tai jau galima įvertinti ir pinigais – šimtais milijonų dolerių”, – sakė akademikas.

Rėksniams nieko neįrodysi

E.Vilkas abejoja, ar pristabdžius procesą pavyktų susitarti su privatizavimo oponentais. “Ką galima įrodyti A.Terleckui ir kitiems, kuriems reikia patriukšmauti. Nematau naudos iš pertraukos”, – sakė E.Vilkas.
Akademiko manymu, nepasitenkinimo ir politikų spaudimo vis vien nebūtų pavykę išvengti, nors jis ir pripažino, jog rengiant privatizavimo strategiją viešumo turėjo būti daugiau.

“Žmogus neturi būti patenkintas, jeigu už ryšių paslaugas jis turės mokėti daugiau, tačiau jis turėtų suprasti, jog šio proceso rezultatai jam bus naudingi. Procesą reikia tęsti”, – konstatavo E.Vilkas.

Blogiausia jau padaryta?

“Blogiausia jau padaryta, procesą reikėtų stabdyti”, – sakė finansų analitikė Margarita Starkevičiūtė.
Jos manymu, dabar kilęs skandalas jau žinomas užsienyje, todėl pristabdymas jau nėra pats blogiausias dalykas.
Pristabdyti reikia su sąlyga, kad per mėnesį Vyriausybė įsipareigos parengti naują strategiją, suderinti ją su partijomis ir profesinėmis sąjungomis ir vėl pratęsti konkursą, galų gale paskelbti, kas vadovauja procesui.
Ji pažymėjo, jog “Lietuvos telekomo” privatizavimo strategijos iki šiol nėra, o vienintelis viešai skelbtas principas – parduoti kuo brangiau – nėra strategija, tai – tikslo apibrėžimas.
“Blogiausia, kad Lietuva nežino, ko nori. Lietuvoje verda kažkokia košė ir niekam neaišku, kam ko reikia. Kur matyta, kad Vyriausybė laikraščiuose publikuotų užsakomą straipsnį, kuriame peiktų parduodamą objektą (turiu galvoje straipsnį apie “Lietuvos telekomo” finansinę būklę). Tai, švelniai tariant, neprotinga”, – stebėjosi M.Starkevičiūtė.
Šalies pareigūnų patirties spragas turėjo užlopyti “Union Bank of Switzerland” specialistai, tačiau M.Starkevičiūtė teigė, jog patarėjas yra bejėgis, jeigu ekonominius procesus ima valdyti politikai.
“Galima patarti tam, kuris žino, ko nori. Lietuvos Vyriausybė nežino, ko nori, išskyrus norą gauti kuo daugiau pinigų. Tada konsultantai jai ir patarė, kaip gauti daugiau pinigų”, – pažymėjo finansų analitikė.

Lietuva pralaimės mūšį

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinė direktorė Genovaitė Jakševičienė teigė, jog “Lietuvos telekomo” privatizavimo pristabdymas labai neigiamai paveiks Lietuvos įvaizdį ir turės rimtų padarinių investicijoms Lietuvoje.
“Jei privatizavimas nors kiek sustos, tokių pasikeitimų priežastys nerūpės užsienio verslo pasauliui. Jiems bus aišku, jog reformos Lietuvoje ritasi atgal. Jiems atrodytų, jog visi mūsų teiginiai apie integraciją, atvirumą ir pasirengimą paremti investuotuojus yra iš piršto laužti”, – sakė G.Jakševičienė.
“Sprendimas pristabdyti “Lietuvos telekomo” privatizavimą reikštų politinį ir, visiškai tikėtina, ekonominį Lietuvos pralaimėjimą, nes šalies pareigūnai bus vertinami kaip žmonės, nesilaikantys duoto žodžio”, – sakė habilituotas daktaras V.Geralavičius.

Marius DEKSNYS, Vaidotas VYŠNIAUSKAS
Lietuvos rytas

Bus surengtas techninis “Lietuvos telekomo” boikotas

Šiandien pusę devintos valandos vakaro, kai tik prasidės Lietuvos valstybinės televizijos žinių laida “Panorama”, bus surengtas techninis “Lietuvos telekomo” boikotas.

Tačiau kol kas neaišku, kas nuo to nukentės – “Lietuvos telekomas” ar akcijos dalyviai.

Apie būsimąjį boikotą vakar “Lietuvos rytui” pranešė Profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas.
Visi, protestuojantys prieš naujus akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” tarifus, bus raginami dešimčiai minučių nukelti telefonų ragelius.

Ši akcija bus rengiama kasdien. A.Sysas sakė kol kas nežinąs, kiek boikotas truks, bet tvirtino, jog ilgai. Viskas priklausys nuo to, ar valdžia pradės derėtis dėl protestuojančiųjų reikalavimų.

Profesinių sąjungų susivienijimo vadovas tvirtino, kad toks boikotas žmonėms nieko nekainuoja, o telefono tinklai bus perkrauti – telefonų stotys nespės aptarnauti visų abonentų.

Tačiau akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” generalinis direktorius Gintautas Pangonis mano, kad nuo boikoto nukentės patys jo dalyviai, o ne jo vadovaujama įmonė.
Po tam tikro laiko, kada telefono ragelis yra nukeltas, tačiau niekur neskambinama, automatinė telefonų stotis šią situaciją “suvokia” kaip gedimą ir abonentą išjungia.
Stotis taip pat pasielgia, kai nutraukiamas telefono kabelis arba į jį patenka vandens.

Po tokios akcijos žmogus telefonu negalės kalbėti, kol jo vėl neprijungs “Lietuvos telekomo” darbuotojai. Todėl kitą rytą gali tekti skambinti į bendrovę.
Jeigu tokių prašymų bus daug, telefonas gali būti prijungtas tik po kelių valandų ar net vakare.

G.Pangonis pripažino, kad finansiškai žmonės nenukentės, nes išjungto telefono prijungimas nekainuoja. Tačiau bus patirta daug nepatogumų.

Kęstutis GEČAS
Lietuvos rytas

Mitinguotojai pagrasino imtis finansinio ir techninio “Lietuvos telekomo” boikoto

Lauks dar kelias dienas

Vakar iki sutemų Vilniuje vyko akcija, kuria buvo protestuojama prieš Ryšių ir informatikos ministerijos sprendimą apmokestinti vietinius pokalbius telefonu ir padidinti abonentinį mokestį.
Vyriausybės priimamajame Ryšių ir informatikos ministerijos viceministrui Henrikui Varnui mitingo atstovai įteikė rezoliuciją.
Rezoliucijoje įspėjama, kad jei iki vasario 19 dienos nebus teigiamai išspręsti mitinguotojų reikalavimai, žmonės bus kviečiami pradėti finansinį ir techninį “Lietuvos telekomo” boikotą.

Lauks dar kelias dienas

Vakar iki sutemų Vilniuje vyko akcija, kuria buvo protestuojama prieš Ryšių ir informatikos ministerijos sprendimą apmokestinti vietinius pokalbius telefonu ir padidinti abonentinį mokestį.
Vyriausybės priimamajame Ryšių ir informatikos ministerijos viceministrui Henrikui Varnui mitingo atstovai įteikė rezoliuciją.
Rezoliucijoje įspėjama, kad jei iki vasario 19 dienos nebus teigiamai išspręsti mitinguotojų reikalavimai, žmonės bus kviečiami pradėti finansinį ir techninį “Lietuvos telekomo” boikotą.

Būsimas ginklas slepiamas

Paprašytas paaiškinti, ką reiškia šis boikotas, Lietuvos profsąjungų susivienijimo pirmininkas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas “Lietuvos rytui” sakė, jog bus siūloma žmonėms už pokalbius telefonu mokėti senais tarifais.
Techninio boikoto paslapties A.Sysas neatskleidė. Tik pridūrė, jog tai – slaptas ginklas.

Akcijoje aktyviai dalyvavęs LDDP lyderis Česlovas Juršėnas apie būsimąjį boikotą tepasakė: “Tai – neiššifruojama”.

Atsuko nugaras Vyriausybei

Kol mitingo atstovai kalbėjosi su viceministru H.Varnu, žmonės buvo paprašyti stovėti tylomis atsukus nugaras į Vyriausybės rūmus.

Grįžęs iš susitikimo su H.Varnu, A.Sysas pareiškė, kad Vyriausybė ignoruoja mitingą, nes atsiuntė nieko spręsti negalintį viceministrą.

Šio mitingo organizatoriai – Lietuvos profsąjungų susivienijimas, Lietuvos nacionalinė partija “Jaunoji Lietuva” ir Lietuvos laisvės lyga. Anot Lietuvos laisvės lygos vadovo Antano Terlecko, akcijoje dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių. Kitais duomenimis, demonstravo apie keturis tūkstančius žmonių.

Plakatą nešė Seimo nariai

Nuo Seimo rūmų pajudėjusioje kolonoje buvo ir žinomų Lietuvos politikų.

Kolonos priekyje plakatą “Lietuva – ne Vyriausybės dvaras, jos piliečiai – ne baudžiauninkai!” nešė ir Seimo nariai: Socialdemokratų partijos vadovas Aloyzas Sakalas, buvęs Seimo pirmininkas, LDDP vadovas Česlovas Juršėnas, “Jaunosios Lietuvos” lyderis Stanislovas Buškevičius.

Kolona dukart stabtelėjo

Pakeliui į Vyriausybę mitinguotojų kolona sustojo dukart.
Prie Europos reikalų ministerijos kolona pakluso kažkieno sušuktam pasiūlymui: “Sustokime prie Marijos!” Žmonės sutartinai ėmė švilpti ir skanduoti “Andrikiene, lauk!”, “Gėda! Gėda!”
Antrą kartą kolona sustojo prie Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijų. Apie tai policija buvo informuota iš anksto, todėl keliolika tvarkos sergėtojų jau stovėjo ratu apsupę įėjimą į Teisingumo ministeriją.

A.Sysas mitinguotojų paprašė padėkoti ministerijoms už darbą. Žmonės pradėjo skanduoti: “Gėda! Gėda!” Piktų žodžių kliuvo ir premjerui Gediminui Vagnoriui bei ryšių ir informatikos ministrui Rimantui Pleikiui.

Temstant mitingo dalyviai ėmė skirstytis, o A.Terleckas dar sakė eisiąs į Prezidentūrą įteikti peticijos naujai išrinktam šalies vadovui Valdui Adamkui, kuris vakar viešėjo Rygoje.

Kęstutis GEČAS
Lietuvos rytas

Įvesdamas vietinių telefono pokalbių apskaitą, “Lietuvos telekomas” pagaliau gavo progą įgyvendinti seną KGB svajonę

Įvesdamas vietinių telefono pokalbių apskaitą, “Lietuvos telekomas” pagaliau gavo progą įgyvendinti seną KGB svajonę – surasti ir suregistruoti visus faksus, kompiuterius ir kitus “galinius įrenginius”.

Tačiau “Telekomas” ne tik valstybinė, bet ir pelno siekianti įmonė – jis paims mokestį už prijungtų daiktų prijungimą ir dar kas mėnesį už jų išlaikymą. Šįkart registruotis internautai ateis patys, kitaip jie negalės tikėtis nuolaidų internetui. Nors menamas nuolaidas gali atsverti jungimo ir pirmosios minutės mokestis – dėl nešvaraus telefono ryšio daugelis jungimųsi būna nesėkmingi arba net klaidingi (vidurnaktį ragelį pakelia ne interneto serveris, o išsigandusi močiutė).

Šias ir kitas valdžios naujienas patogiausia sužinoti akcijos “Stabdyk Telekomą” buveinėje: www.5ci.lt/stop_telekomas.

www.online.lt

Dėl monopolizuoto “Lietuvos Telekomo” privatizavimo planų

Oficiali asociacijos “Infobalt” pozicija dėl valstybinės įmonės “Lietuvos Telekomas” privatizavimo ir išskirtinių teisių į rinką suteikimo.

Norėtume išsakyti savo poziciją tokiais klausimais:

Mes už spartų informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje.

Lietuva siekia integruotis į Europos Sąjungos struktūras. Pagrindinis žingsnis yra informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje. Telekomunikacijų ir kompiuterinių tinklų plėtra stiprina piliečių vaidmenį visuomenėje ir padeda spręsti iškilusias problemas. Tai patvirtina spartus interneto augimas – dešimtys milijonų Europos gyventojų naudoja šiuolaikines informacines technologijas, kurios nepaiso valstybių sienų. Šis fenomenas aiškiai parodo informacinės visuomenės perspektyvas.

Mes apgailestaujame, kad šiandien Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė neturi strategijos ir konkretaus veiksmų plano informacinės visuomenės kūrimui.

Mes už privatizaciją, bet prieš privatų monopolį.

LT privatizacijos procesas neturi būti siejamas vien su pačios įmonės privatizavimu ir išskirtinių teisių suteikimu jai, bet turi būti nagrinėjamas kaip sudėtinė telekomunikacijų rinkos vystymosi dalis. Lietuvos telekomunikacijų rinkos privatizavimui reikėtų pakviesti ne vieną, o kelis operatorius, kurie, kartu sudėjus, sumokėtų ne mažiau nei vienas operatorius, kuriam suteikiamos visos monopolinės teisės rinkoje. Europos Sąjunga yra paskelbusi telekomunikacijų rinkos liberalizavimo ir demonopolizacijos programą. Ar būtinas Lietuvai valstybinį monopolį keičiantis privataus monopolis?

Manome, kad toks monopolis darys neigiamą įtaką daugeliui Lietuvoje vykdomų informacinių sistemų projektų.

Mes už vietinių pokalbių apmokestinimą, bet liberalioje, o ne monopolinėje rinkoje.

Vietiniai pokalbiai turi būti apmokestinti, tačiau paslaugų kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos ir atitikti ryšio paslaugų kokybę. Šiandien skelbiamos kainos yra monopolinės rinkos kainos. Kainų politiką turi diktuoti sveika rinkos konkurencija, o ne monopolinis diktatas. Monopolijos sąlygomis LT galėjo ir toliau galės didinti kainas beveik nesistengdamas gerinti ryšių paslaugų kokybės.

Kainos už naudojimąsi analoginėmis ir skaitmeninėmis telefonų linijoms turi būti skirtingos. Skirtingi tarifai turi būti nustatyti dienos ir vakaro, nedarbo dienų laikui.

Apmokestinus vietinius pokalbius, padidės interneto paslaugų kainos. Didelis interneto paslaugų pabrangimas yra nepagrįstas dėl žemo telefoninių linijų pralaidumo, negarantuotos duomenų perdavimo kokybės. Deklaruojamų nuolaidų interneto vartotojams apskaitos sistema yra neparuošta naudojimui. Turėtų būti linijos, už kurias mokėtų interneto paslaugų tiekėjai, o ne jiems skambinantieji.

Akademinis internet tinklas besimokančiam jaunimui, mokslo ir kultūros įstaigoms turi būti prieinamas nemokamai.

Mes už Telekomunikacijų įstatymą, reguliuojantį liberalią telekomunikacijų paslaugų rinką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. nustato, kad “Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai”, o 46 str. – kad “Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę”. Tuo tarpu Telekomunikacijų įstatymo projekto 10 str. 1p. siūloma įteisinti LT monopoliją, tuo uždraudžiant konkurenciją rinkoje.

Mes už Lietuvos telekomunikacijų paslaugų vartotojų ir tiekėjų teisių gynimą.

Šiandien turime valstybinį monopolį, valstybė skelbiasi ginanti vartotojų teises. Po monopolizuoto LT privatizavimo, telekomunikacijų paslaugų vartotojai ir šiuo metu Lietuvoje veikiantys kiti telekomunikacijų paslaugų tiekėjai liks be jokios apsaugos. Telieka viena – patiems piliečiams kurti Lietuvos telekomunikacijų paslaugų vartotojų teises ginančias struktūras.

Siūlome papildomai išnagrinėti:

  1. Kokia Lietuvos Respublikos strategija kuriant informacinę visuomenę, koks konkretus veiksmų planas?
  2. Kokios prognozuojamos ekonominės, socialinės ir politinės pasekmės privatizuojant monopolizuotą LT?
  3. Kas iš to laimės: LR biudžetas?, LR piliečiai?, Naujas LT savininkas?
  4. Kaip pasiruošta valstybinėse įstaigose, kad reikama informacija telefonu būtų suteikta operatyviai, neverčiant interesanto ilgai “kaboti ant linijos” ir tuo pačiu apmokėti kitų nerangumą?
  5. Kaip bus ginamos Lietuvos telekomunikacijų vartotojų teisės? Ar tuo rūpinsis valstybė, ar tuo reikės pasirūpinti patiems piliečiams?

Kreipiamės į Lietuvos visuomenę, kviesdami atvirai polemikai, aptariant šiuos visiems aktualius klausimus.Asociacijos “INFOBALT” valdybos vardu
Prezidentas Kęstutis Naujokaitis

Kas dėl viso to infantiliško šurmulio kaltas?

Šiandien į sostinės gatves žada išeiti paskutiniojo socializmo bastiono – nemokamų telefoninių pokalbių – gynėjai. Netolimoje praeityje vienas triukšmingiausių tokių akcijų dalyvių – Antanas Terleckas vakar netgi įžvelgė analogiją su 1991-ųjų kainų kėlimu: tada “perversmą valstybėje organizavo agentė Šatrija, dabar – “tarnaujanti kitiems kolonialistams agentė Marija… Kiti veikėjai būsimąsias permainas lygino ir su 1917-ųjų revoliucija, ir su 1997-ųjų Albanijos įvykiais, ir apskritai su Tėvynės išdavimu. Atrodo, jog išvardyti daugiau ar mažiau įtakingas politines sroves, kurios dar nepareiškė pasipiktinimo naujais “Lietuvos telekomo” (LT) tarifais, yra lengviau, nei paminėti, kas kokiomis vinimis prie kyžiaus kala šios įmonės privatizavimo strategus ir vykdytojus.

Kas dėl viso to infantiliško šurmulio kaltas? Ogi patys privatizavimo strategai. Net pačiose naujų tarifų įsigaliojimo dienos išvakarėse jie sugeba prieštarauti vieni kitiems ir patys sau. Europos reikalų ministrė Laima Andrikienė vakar dėstė, jog nauji LT paslaugų tarifai yra nesusiję su bendrovės privatizavimu, o mokamus vietinius pokalbius derėjo įvesti gerokai anksčiau. Tik prieš porą metų tam trukdė artėjantys Seimo, o pernai – Prezidento rinkimai. Ryšių ir informatikos ministras Rimantas Pleikys taip pat vakar dievagojosi, kad LT privatizavimas ir naujieji tarifai niekaip nesusiję su jokiomis politinėmis aktualijomis ar priešrinkiminiais įsipareigojimais. Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, kurio vadovaujamos partijos frakcija Seime, partijos Politinė taryba ir valdyba vos prieš savaitę palaimino 7 centų už minutę vietinių pokalbių kainą, vakar nesugalvojo nieko kito, kaip ministrui R.Pleikiui parašyti laišką ir pasmerkti “nuolatinę Vyriausybės darbo ydą” – užsidarius svarstyti ir priimti sprendimus “tokiais” svarbiais politiniais klausimais…

Visiškai nenuostabu, kai po tokių manevrų paprasti žmonės ne tik nesusigaudo, kodėl, ką ir kaip reikėtų privatizuoti, bet ir apskritai nepasitiki politikais. Kita vertus, negalima kaltinti vien tik politikų, nes tenka pripažinti, kad milžiniška kalbėtojų telefonais armija labai savotiškai įsivaizduoja telefono paskirtį. Pasak LT darbuotojų, šimtaprocentinis linijų apkrovimas fiksuojamas tuoj pasibaigus meksikietiškajai muilo operai “Marimar”… Tūkstančiai tautiečių kasdien atranda šimtus pretekstų dūsauti ir postringauti apie nieką. Belieka pavydėti būsimiesiems LT šeimininkams, nes vargu ar per vieną mėnesį inertiški telefonų turėtojai “ateis į protą” ar puls rašyti laiškų. “Nemokama” mėnesio pokalbių valanda (abonentinis mokestis padidėjo vos 20 centų mažiau, nei kainuoja mokama pokalbių valanda – R.G.) turėtų išsekti tik spėjus apšilti, o kadangi pokalbių trukmė bus apvalinama minutės tikslumu, tikėtina, jog LT pajamų dalis iš vietinių pokalbių pranoks optimistiškiausias prognozes.

LDDP lyderis Česlovas Juršėnas visa tai pavadino, nauja Lietuvos žmonių nelaime, nes naujieji LT tarifai neišvengiamai išprovokuos bendrą prekių ir paslaugų kainų kilimą. Šis politikas kaip visada priekaištavo konservatoriams, primindamas, jog jų rinkimų programoje nebuvo nė žodžio apie ketinimus didinti vietinių telefono pokalbių įkainius. Seimo narys R.Smetona naujuosius telefoninių pokalbių tarifus pavadino “pirmaisiais beatodairiško veržimosi į Europos Sąjungą vaisiais”. Jo manymu, šias permainas galima lyginti su naujo mokesčio įvedimu, o “tokią galią turi tik Seimas”. Agentūra BNS šiuos ketinimus įvertino skeptiškai, nes šiandien prasidėsiančioje neeilinėje Seimo sesijoje darbotvarkės klausimus gali siūlyti tik ją inicijavę parlamentarai, o R.Smetonos tarp jų nėra.

Pats “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Gintautas Pangonis vakar paneigė spėliones, jog įvedus naujus telefoninių pokalbių tarifus kils kitų prekių ir paslaugų kainos. “Mokesčiai už telekomunikacijų paslaugas, lyginant su kitomis įmonių gamybinėmis išlaidomis, yra vos pastebimi, todėl pabrangus telefoniniams pokalbiams, nei duona, nei pienas brangti negali”, – tvirtino G.Pangonis. Jo manymu, nauji tarifai palies tik tas verslo sritis, kur telefonas yra pagrindinis darbo įrankis. Panašiai kalbėjo ir ministras R.Pleikys, primindamas, jog vienos naujos telefono linijos įrengimas kainuoja 2194 litus, o kadangi šiuo metu tik apie 21 proc. abonentų gali naudotis moderniomis skaitmeninėmis telefono stotimis, padėtį pakeisti iš esmės, be papildomų investicijų ir tarifų didinimo, neįmanoma. Beje, “kad neatsirastų per daug norinčių”, ministro teigimu, bus imamas 1 Lt mokestis už telefoninių pokalbių išklotines. Paklausti, kaip bus realizuojamas pažadas imti mažesnius mokesčius iš “Internet” tinklo abonentų, jis sakė, kad norintys naudotis kompiuteriniu ryšiu, turės LT pristatyti savo sutartis su šio tinklo paslaugų tiekėjais.

Ministrė L.Andrikienė, užbėgdama už akių spekuliacijoms, esą parduodama “melžiama karvė”, vakar tvirtino, jog valstybė net ir pasilikdama sau 34 proc. “Lietuvos telekomo” akcijų (dabartiniai LT darbuotojai lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą galės įsigyti 5 proc. “Telekomo” akcijų – R.G.), į biudžetą sulauks daugiau įplaukų nei pati būdama vienintele LT šeimininke. Ministrė tvirtino, kad pastaruoju metu, siekiant padidinti parduodamos bendrovės kainą, sąmoningai nutylėtos silpnosios LT vietos. “Dėl to daugelis įsidėmėjo tik tai, kad pernai “Telekomas” uždirbo 133 mln. Lt pelno, bet niekas nekalba apie 200 mln. Lt dydžio jo skolas, apie 150000 žmonių, metų metais laukiančių, kol jiems bus įvestas telefonas, apie toli gražu ne pačią geriausią telekomunikacijos paslaugų kokybę, sakė L.Andrikienė. Jos nuomone, nuogąstavimai dėl rinkos monopolizavimo taip pat yra išpūsti, nes išskirtines teises būsimasis LT šeimininkas turės tik į fiksuotą laidinį balso ryšį (vietinius, tarpmiestinius ir tarptautinius pokalbius) ir tik penkerius metus. “Telekomo” privatizavimo Vyriausybės konsultantas – Kanados banko “CIBC Wood Gundy” atstovas Garetas Tomas – tai pat teigė, kad toks laikotarpis nėra ilgas vertinant prisiimamus įsipareigojimus ir būsimų investicijų dydį. Be to, toks terminas numatytas remiantis Europos valstybių telekomunikacijos įmonių privatizavimo patirtimi. Svečio teigimu, Čekijoje privatizavus vietinį telekomą investuotojas gavo “šiltnamio” sąlygas 7 metams, Vengrijoje – 8, o Latvijoje – net 20 metų. Kiek Lietuva gali tikėtis pardavusi LT, nei G.Tomas, nei kiti privatizavimo projektą ruošiantys specialistai pasakyti nesutiko, teigdami, jog taip užkirstų kelią sėkmingiausiam būsimo sandorio variantui.

Įdomu, kad vakar po pietų Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą, iliustruojantį pavydėtiną LT privatizavimo programos rengėjų lankstumą. Rytą V.Landsbergiui pasipiktinus, jog nenumatytos lengvatos naudojantis psichologinės pagalbos telefonais, jau vidurdienį ministras R.Pleikys tvirtino, jog skambučiai į “Jaunimo liniją”, “Vaikų telefono liniją” ir pan. tarnybas nieko nekainuos. Vyriausybė, sugraudinta visų šiomis dienomis triukšmavusių socialiai remtinų sluoksnių bei “Interneto” gerbėjų dejonių, ryžosi dar keleto šimtų milijonų litų nuostoliams, kad tik užčiauptų burnas aršiausiems kritikams. Pranešimo autorių teigimu, profsąjungos bei kai kurios politinės jėgos, siekdamos politinio populizmo, sąmoningai klaidina pensininkus, socialiai remtinus žmones, indėlininkus ir ragina juos kovoti prieš jų pačių interesus.

Europos reikalų ministerijos Privatizavimo departamento direktorius Vytenis Junevičius, komentuodamas, kodėl pasirinktas būtent toks privatizavimo modelis, “Kauno dienai” teigė, jog Lietuvai buvo būtinas strateginis investuotojas, žinantis, kaip spręsti analogiškas problemas. “Būtinos radikalios permainos tiek technine, tiek įmonės valdymo prasme, nes Lietuva pagal telefonų skaičių 100 gyventojų bei telekomunikacijų paslaugų kokybę smarkiai atsilieka nuo kitų ES šalių. Mūsų “Telekomas” jau įrodė, kaip “sėkmingai” jis sugeba nieko neveikti, todėl, norint pokyčių, reikia ir naujų šeimininkų, sugebančių dirbti konkurencijos sąlygomis”, – tvirtino V.Junevičius. Logišku ir ekonominiais skaičiavimais paremtu jis pavadino ir privatizavimo konsultantų siūlymą už minutę vietinių pokalbių imti 7 centus, nors dar pernai kalbėta apie 2 ar 4 centus už minutę. “Jei šis projektas būtų realizuotas prieš metus, galbūt iš tiesų būtų pavykę startuoti nuo 4 centų, tačiau iki šios dienos tarifai būtų neišvengiamai pakilę. Juk tuo pat metu, kai didinami vietinių pokalbių tarifai, mažinama tarptautinių pokalbių kaina. Tai padaryti būtina, kad telekomunikacijų rinka būtų vystoma tolygiai. Priešingu atveju visi norėtų dirbti tik toje srityje, kur galima gauti didžiausius pelnus”, – sakė departamento direktorius.

Renaldas GABARTAS
Kauno diena