Monthly Archives: January 1998

“Telekomas” melš ir “Internetą”

“Lietuvos telekomas” visus verčia šokti kainų tango, tačiau “Interneto” vartotojų ausyse jau skamba laidotuvių maršas Padėtį, kuri paskutinėmis savaitėmis klostosi Lietuvos “Interneto” bendruomenėje, bene geriausiai apibūdintų rusiška patarlė (vertimas laisvas): “Kol perkūnas netrenks, tol mužikas nepersižegnos”. Perkūnas trenkė pačioje metų pradžioje, kai TV naujienų tarnybos pranešė apie “Lietuvos telekomo” pasiryžimą nuo vasario 1 d. apmokestinti vietinius telefonų pokalbius. Regis, tik tada daugelis internautų, supratę, kad “Telekomas” anaiptol nenusiteikęs juokauti, pradėjo skaičiuoti būsimas “Interneto” ryšio išlaidas (nors oficialiai naujieji tarifai nebuvo paskelbti net savaitei belikus iki vasario pirmosios) ir susiėmė už galvos: langas į pasaulį gali pabrangti du tris kartus. Redakcijos žiniomis, žegnojosi daugelis. Ne vienas tai darė pirmą kartą gyvenime.

Pramigome, bet kelkimės

Kad bus įvesta vietinių pokalbių laiko apskaita, “Lietuvos telekomas” nė nesirengė slėpti. Dar rugsėjo pabaigoje duodamas interviu “Naujajai komunikacijai” “Lietuvos telekomo” generalinis direktorius Gintautas Pangonis pranešė ir tai, kada bus įvesti naujieji tarifai, ir kad viena pokalbio minutė turėtų kainuoti nuo 5 iki 8 centų. Kad ir spaudžiamas pasakyti, ar bus daromos nuolaidos “Interneto” vartotojams, direktorius gana aiškiai davė suprasti, kad, jo manymu, jie nėra niekuo geresni už kitus “Telekomo” abonentus. Tiesa, įvedus laiko apskaitą buvo žadama mėnesį kitą leisti abonentams “pasitreniruoti” – jie gaus sąskaitas, kurių nereikės apmokėti. Tačiau tokius gerus norus negailestingai išsklaidė Prezidento rinkimų kampanijos strategai: Vyriausybė nebuvo tokia kvaištelėjusi, kad gąsdintų rinkėjus kelis ar net keliolika kartų pabrangusiais telefonais. Rinkimai baigėsi, pasaulio pabaiga neatėjo, ir “Telekomo” kainos jau drąsiai paleistos nuo grandinės. Viskas kaip anksčiau, išskyrus vieną smulkmenytę: Lietuvos Prezidentu pirmąkart tapo žmogus, mokantis naudotis “Internetu” (pokalbis su Valdu Adamkumi skelbtas 13-ame
praėjusių metų NK numeryje). Bet negi dėl to valdžia Lietuvoje “Internetą” turėtų labiau gerbti?

Nors dėl būsimų “Interneto” kainų per miegus dantimis griežė ne vienas, bene pirmasis prabudo ir nusprendė keltis Martynas Šakalinis, elektroninio žurnalo “Blykst!” redaktorius, savo puslapyje pradėjęs akciją “Už “Internetą” negalime mokėti daugiau!” Jis pakvietė visus jam pritariančius prisidėti prie kreipimosi į “Lietuvos telekomo” generalinį direktorių Gintautą Pangonį bei ryšių ir informatikos ministrą Rimantą Pleikį, kad naujieji tarifai nebūtų taikomi “Interneto” ryšiui ir neatitvertų Lietuvos nuo pasaulio informacijos.

Reikia pasakyti, kad aistros dėl brangstančio “Interneto”‘ jau šiek tiek anksčiau ėmė kunkuliuoti Atviros Lietuvos fondo bei “Omnitel” konferencijose. Amžiams prakeikus “Telekomą”, jo vadovus ir kitus “Interneto” laidotuvėmis neva suinteresuotus asmenis, diskusijos tapo dalykiškesnės. Atsakymų į konkretų klausimą “Ką daryti?” amplitudė buvo gana didelė: nuo humaniškų pasiūlymų numarinti žvėrį monopolistą badu, mėnesį kitą visai nesinaudojant telefonais, iki gana konkrečių technologinių priemonių ištaškyti elektronines “Telekomo” smegenis ir sukelti visišką chaosą atsiskaitymų sistemoje. Tačiau dauguma internautų, bent kol kas, pasirinko demokratinį kovos būdą. Savo klientą Martyną Šakalinį palaikiusi “Interneto” paslaugas teikianti bendrovė “Penki kontinentai” “Internete” pradėjo akciją “Stabdyk “Telekomą”!”, prie kurios tiesiogiai prisijungė ir kiti IPT – “Elneta”, “Ijonet”, CIS, o didžiausia Lietuvos “Interneto” resursų rodyklė “Lithuania-on-line” solidarizuodamasi persivardijo į “Lithuania-off-line”. Aiškiau turbūt ir nepasakytum…

Kiek kainuos opiumas liaudžiai?

Nors vietinių pokalbių tarifai dar oficialiai nepaskelbti, kalbama, kad jie sudarys nuo 6 iki 8 centų už minutę. Jei taip bus iš tiesų, besijungiantys prie “Interneto” per komutuojamas linijas (o tokių vartotojų daugiausia) už vieną darbo pasauliniame tinkle valandą nuo vasario turėtų papildomai pakloti nuo 3,6 iki 4,8 Lt. Be to, “Telekomas” neslepia, kad vietinių pokalbių tarifai ateityje neišvengiamai didės. Nuojauta sako, kad po šios monopolines teises turinčios įmonės privatizavimo kainos pradės augti sparčiai ir ryžtingai. Tad mėgstantys žvelgti tolėliau jau dabar gali pasiskaičiuoti, kad, pavyzdžiui, ateityje tarifą padidinus iki 10-12 ct, darbo “Internete” valanda, atidavus duoklę ir “Telekomui”, ir “Interneto” paslaugų teikėjui, kainuos apie 12-14 Lt. Taigi, nors “Interneto” plėtros požiūriu dvejais metais atsiliekam nuo latvių ir estų, galėsim didžiuotis, kad netrukus atsiliksim dar labiau, o mokėsime brangiau (šiuo metu Latvijoje ir Estijoje viena “Interneto” ryšio valanda kainuoja apie 10 Lt – įskaitant vietinių
pokalbių kainą). Ką apie tokias permainas mano “Interneto” paslaugas teikiančios įmonės? Jų paprašėme atsakyti į kelis klausimus:

1. Kaip jūsų įmonei atsilieps naujieji “Lietuvos telekomo” vietinių pokalbių tarifai?

2. Ar rengiatės dėl to keisti savo įkainius? Jei taip, tai kokie jie bus ir kada planuojate juos įvesti?

3. Kaip, jūsų manymu, tarifų kaita paveiks “Interneto” plėtrą Lietuvoje?

Valdas Žekonis, “Aiva”:

1. Manome, kad kurį laiką sumažės naudojimas.

2. Šiandien mūsų paslaugų kainos yra žemiausios ir dabar jų keisti nenumatome, o kaip bus ateityje, parodys situacija rinkoje.

3. Suprantama, kad sumažėjus “Interneto” vartojimui kurį laiką sulėtės ir “Interneto” tinklo plėtra Lietuvoje.

Arūnas Vičiūnas, “Baltneta”:

1. Manome, kad mūsų klientų ratas išsiplės. Jau dabar jaučiamas padidėjęs susidomėjimas bevieliu ryšiu.

2. Kainos lieka tos pačios, nes mums “Telekomo” kainų padidėjimas neturi jokios įtakos. Su “Telekomu” neturim jokių sąlyčio taškų.

3. Šuo ir kariamas pripranta…

Žilvinas Jančoras, “Elneta”:

1. Sunku pasakyti, manau, kad organizacijos naudosis kaip anksčiau, be didesnių pokyčių. Dirbantys namuose ims taupyti laiką.

2. Mūsų įkainiai pasikeitė nuo 1998 01 01.

3. Galų gale prisijungimas prie “Interneto” taps nemokamas, kaip naudojimasis televizija, radiju ir t.t.

Vladimiras Galantas, “Informacijos tiltas”:

1. Manome, kad šie tarifai sustabdys mūsų veiklos plėtrą, taip pat ir “Interneto” vartotojų daugėjimą Lietuvoje.

2. Visų pirma planuojame prailginti lengvatinį laiką, dabar jis prasidės nuo 21 val. ir tęsis iki 9 val ryto. Iki vasario 1 d. ketiname pakeisti įkainius, siekdami, kad mūsų klientai kaip galima mažiau pajustų “Telekomo” tarifų įvedimą. Naujieji įkainiai būtinai bus suderinti su mūsų klientais.

3. Tai žingsnis atgal. Kurį laiką ji tikrai bus sustabdyta.

Olegas Smertinas, “Lietelija”:

1. Manau, kad vietinių pokalbių tarifų įvedimas padidins mūsų paslaugų paklausą, nes šiuo metu mes turime 2 Mbps kanalą į “Internetą”, kurio apkrovimas bet kuriuo paros metu neviršija 45%. Todėl dabar mūsų paslaugomis besinaudojantys klientai taupo laiką, o įvedus tarifus taupys ir pinigus. Vienintelė
pastaba – “Interneto” paslaugas teikiame tik organizacijoms.

2. Savo įkainių artimiausiu metu keisti neplanuojame.

3. Manau, trumpam, kol žmonės pripras prie naujų kainų, “Interneto” naudojimas per telefono linijas sumažės, bet po tam tikro laiko (kelių mėnesių) augimo tempai  atsigaus. Manau, kad Lietuvoje “Internetu” kol kas naudojasi tik maža dalis tų žmonių, kurie tikrai juo pradės naudotis artimiausiais metais.

Zenonas Bedalis, “Omnitel”:

Įvedus vietinių pokalbių tarifus, galutinė paslaugų kaina žymiai padidės. Neteko girdėti apie tarifus, kuriais bus apmokestinami pokalbiai naktį, švenčių dienomis. “Omnitel” savo ruožtu naktį ir švenčių dienomis “Interneto” paslaugoms taiko tris kartus mažesnius tarifus, atsižvelgdama į tai, kad šiomis paslaugomis galėtų pasinaudoti kuo didesnė visuomenės dalis, t.y. moksleiviai, studentai, kultūros darbuotojai bei kiti vartotojai, kuriems net ir esamos kainos (4-7 Lt už valandą darbo dienomis) yra didelės.

Manome, tai neigiamai atsilieps ir “Interneto” abonentų skaičiaus didėjimui. Akivaizdu, kad tai neprisidės ir prie spartesnio mūsų ėjimo į informacinę visuomenę. Labiausiai šis kainų šuolis palies besimokantį jaunimą, mokslo, kultūros darbuotojus bei kitas visuomenines ir pelno nesiekiančias organizacijas.

“Omnitel”, plėsdama paslaugų ratą, ieško būdų, kaip mažinti ir jų kainas. Jau metų pradžioje įvedėme nelimituotus darbo tinkle apmokėjimo planus, skirtus naudotis naktimis ir savaitgaliais. Be to, taikome dideles nuolaidas vidurinėms ir aukštesniosioms mokykloms, Atviros Lietuvos fondo mokymo centrams, jos siekia 20-50% priklausomai nuo paslaugos. Manome, kad Lietuvos Vyriausybė ir “Lietuvos telekomas” atsižvelgs į tai, kad “Interneto” paslaugos būtų prieinamos kuo platesnei visuomenės daliai. “Omnitel” nesiekia vienadienio pelno. Ji stengiasi teikti paslaugas minimaliomis kainomis, ir darys tai ateityje.

Algimantas Oškinis, “Taidė”:

Iš dalies mes turime nedaug komutuojamo ryšio abonentų, tačiau mūsų  lientams – įmonėms – naujieji tarifai neabejotinai atsilieps.

Viena ranka glosto, kita – smaugia?

Visa pasipiktinusių “Interneto” vartotojų ir apskritai “Telekomo” abonentų ugnis, regis, nukreipta tik į vieną Gintautą Pangonį, tarsi jis savo iniciatyva nusprendė ir papildomų pinigėlių savo firmai pasirankioti, ir gilesnę duobę “Internetui” iškasti. Tiesa, dar vienas kitas karštos dervos kaušas išverčiamas ir ant ryšių ir informatikos ministro Rimanto Pleikio galvos, kuris išgarsėjo įsteigęs vieną pirmųjų Rytų Europoje nepriklausomą radijo stotį. Po devynerių metų, tapęs nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės nariu, jis turi puikią progą Lietuvos internautų atmintyje išlikti kaip “Interneto” – visame pasaulyje pripažinto informacijos laisvės sargo – smaugikas. Tai visai nesunku – tereikia nekreipti
dėmesio, kad “Internetas” Lietuvoje dėl naujųjų tarifų pabrangs dvigubai ar trigubai, ir sutikti su geležiniais argumentais, kad prieš Dievą ir “Lietuvos telekomą” visi lygūs. Ar dirbi įsijungęs į “Internetą”, ar kalbiesi telefonu – reikės mokėt teisingai, t.y. vienodai… Mūsų žiniomis, “Interneto” gynėjas Ryšių ir
informatikos ministerijoje – informatikos reikalus kuruojantis viceministras Vytautas Butrimas bandė įtikinti ir “Lietuvos telekomo” vadovą, ir patį ministrą suteikti “Interneto” paslaugų įmonėms vadinamąsias “žaliąsias linijas”, kurios būtų apmokestinamos mažesniu tarifu. Ar į tokį siūlymą bus atsižvelgta, rengdami spaudai šį numerį dar nežinojome. Tačiau būtų nesąžininga pamiršti ir kitus naujųjų “Telekomo” tarifų dramoje – tiesiogiai ar netiesiogiai – veikiančius asmenis.

Kad ir Ministrą pirmininką Gediminą Vagnorių, kuris pernai prieš Kalėdas pasirašė Vyriausybės nutarimą Nr. 1470 “Dėl Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje programos”. Ir juo, siekiant “paspartinti Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungą procesus”, įpareigojo Ryšių ir informatikos ministeriją iki balandžio 30 d. parengti Informacinės (taip, taip, “I” – didžioji) visuomenės kūrimo Lietuvoje programą, suderintą su “atitinkamomis Europos Sąjungos nuostatomis”. Skamba puikiai, bet tik su Vyriausybės veiksmų logika ne viskas gerai. Išeitų, kad vos mėnesiui praėjus nuo šio nutarimo priėmimo dėl naujų “Lietuvos telekomo” (kurį valdo Ryšių ir informatikos ministerija) tarifų kelis kartus galinčios pabrangti “Interneto” (kurį Lietuvoje išpopuliarino ne valstybė, o privataus kapitalo įmonės ir pono Soroso labdara) paslaugos ir yra pirmasis žingsnis į tą lietuvišką informacinę visuomenę… Jei priartėti prie Europos Sąjungos viliamės jau ir laikrodžius atgal sukiodami, tai verčiau darykim tai ūkiškai, lietuviškai – pabranginkim “Internetą”, ir laiką atgalios pasuksime nebe
viena valandike, bet visais ketveriais ar penkeriais metais… Ir Europai linksmiau, ir “Telekomas” vieną kitą grašį užsidirbs. Šitaip integruotis reikia… Į pasaulio procesus.

Gyvenimas Didžiajame maiše – belaukiant, kol nupirks…

“Grobuoniškais tarptautinio telefono įkainiais patys esame atsitvėrę geležine uždanga nuo pasaulio. Ją sėkmingai pradėjo griauti “Internetas”, nors ir čia Lietuva jau tragiškai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau begėdiškas sumanymas pakelti parduodamo monopolio kainą įvedant didžiulius vietinio pokalbio mokesčius jau beviltiškai paliks šalį skurde ir tamsybėse”, – tai ištrauka iš Vlado Palubinsko, Lietuvos “Internete” žinomo ir gerbiamo žmogaus, kreipimosi į “Internetą” teikiančias įmones, raginant prisijungti prie akcijos “Stabdyk “Telekomą”!”. Tik ar pakaks valstybės vyrams, vairuojantiems tautą į naują – informacinių technologijų – amžių, išminties atsisakyti labai jau abejotinos ekonominės branginamo “Interneto” naudos? Juolab kad už jį, beje, Lietuvoje niekad nebuvo mokama grąžintinais rubliais, o ir tų pačių išvaizdos dauguma dabartinių internautų nė neprisimena…

Arvydas Praninskas
NKM

Telefonas Lietuvoje – ne būtinybė, o prabanga

“Lietuvos telekomo” atstovų bei LR ryšių ir informatikos ministro Rimanto Pleikio pareiškimai apie nuo vasario 1-osios įvedamus mokesčius už naudojimosi telefonu laiką sukėlė daug emocijų. Pranešimų buvo apsčiai ir dauguma prieštaringi: kalbėta apie 30-60 minučių mėnesinio nemokamo laiko, naujuosius tarifus nuo 4 iki 8 centų už minutę, net apie 30 nemokamų kiekvieno pokalbio minučių (sausio 6-osios BNS šedevras, pasigriebtas daugelio dienraščių). Kalbos keitė viena kitą, kol galiausiai tiesiai pasakyta, kad dar niekas neaišku – išskyrus, žinoma, mokesčių įvedimo datą ir patį įvedimo faktą.

Už ką mokėsime?

Vasaris artėja kur kas greičiau, nei norėtųsi. O kas tuomet? Abonentai, kuriems nemokamai arba už 300 Lt jau teko naujos telefono linijos, tamsuoliškos liaudies pramintos “skaitmeninėmis”, mokės už ryšį. Čia klausimų neturėtų kilti -“naujųjų” linijų kokybe skundžiantis dar neteko girdėti. Kiek sunkiau atsakyti į klausimą, už ką gi piniginę palengvins likę “Telekomo” abonentai. Pavyzdžiui, už ką mokės sostinės Antakalnio, Karoliniškių ir daugelio kitų rajonų gyventojai, kuriuos, nukėlus telefono ragelį, jau daug metų pasveikina šniokštimas ir traškesiai, dažnai užgožiantys žmonių balsus? Tai pirmas rimtas klaustukas, daug kam neduodantis ramybės.

Pažįstamas pilietis šią problemą suformulavo taip: “supuvusius arbūzus turguje pardavinėjantis prekeivis išaiškėjus apgaulei gauna į skudurus, ir tokiais atvejais nepadeda demagogiški aiškinimai, jog “jūs susimokėkite šiandien – o gerus arbūzus atvešiu kitą kartą”. Tuo tarpu “Telekomas” brangiai nuomos nuolankiems tautiečiams atgyvenusias linijas, geriausiu atveju pažadėdamas paslaugas pagerinti neapibrėžtoje ateityje. Kitaip tariant, anaiptol ne vienam iš ragelio po senovei sklis Niagaros krioklį primenantys garsai, o ryšiui visai dingus (dažnas mūsų jau žino, kad žiemą “Telekomo” kanalai apledėja, paskęsta balose arba patenka į kokią nors kitą stichinę nelaimę), jo techninės tarnybos vers laukti po kelias dienas – kaip visada. Ir tik mėnesinės sąskaitos neleis pamiršti, kad “Lietuvos telekomas” jau kitas – vakarietiškas.  Taikliai neoficialiame pokalbyje situaciją apibūdino vienas “Telekomo” darbuotojas: “Kurgi jūs pabėgsit? Mokėsit kaip geri…” Alternatyva, žinoma, išlieka. Net dvi. Pirmoji – mobilusis ryšys, teikiamas dviejų stambių kompanijų – tiesa, jau sapnuojančių košmarus apie valstybės remiamą dempingą.

Bėda tik, kad ta alternatyva skirta ne tiems, kam naujoji tvarka finansiškai bus labiausiai skausminga. Jiems, t.y. neginčijamai daugumai,galima būtų pasiūlyti antrąją išeitį: apsieiti visai be telefono. Iš tiesų pasvarstykime – ar toks jau tas telefonas būtinas? Gal įmanoma neblogai išsiversti ir be jo, o iškilus būtinam reikalui perdavinėti žinias naudojantis tuščiaviduriu medžio kamienu… Už širdies griebiantis vaizdelis: naujojoje Lietuvos valstybėje lėtai pateka saulė, o po jos miestus ir kaimus aidi duslus tamtamų dundėjimas – tariamasi dėl susitikimų, dalijamasi įspūdžiais, kviečiama medikų pagalba… Užsieniečiai pavydėtų tokio tyro pirmapradiškumo. Dar, žiūrėk, ir iš turizmo uždirbtume?

Po reformos

Pabandysiu surimtėti. Suprantama, socializmo era baigėsi, ir dabar net per marmūzę už dyką ne visada gausi. Turi būti mokamos ir telefono paslaugos. Kitas klausimas, kaip, kada ir kokia forma. Žengiant tokius svarbius žingsnius, paprastai remiamasi pakankamai tiksliais tyrimais ir skaičiavimais. Ar “Telekomas” tyrė, ar skaičiavo? Sunku pasakyti. Tačiau tai, jog iki šiol nežinoma ar nenorima sakyti tikslaus vietinių pokalbių mokesčio tarifo, sufleruoja neigiamą atsakymą. Matyt, tyrimus planuojama atlikti po mokesčio įvedimo.

Bandomųjų triušių, panašu, pakaks. Kokius rezultatus atneš ši mokesčių reforma? Žmonės, kurie ir dabar mažai tesinaudoja telefonu, didelio skirtumo nepajus. Kiek liūdniau bus tiems, kam telefonas – ne tylinti dėžutė, o bendravimo priemonė. Daug neteks pensininkai – ne vien dėl to, kad dažno jų senatvę
praskaidrindavo ilgi pašnekesiai su bendradaliais, bet ir dėl to, kad didesnę dalį pensijos skirti ryšiams bus per sunku. Tėvams gavus pirmą sąskaitą, sumažės moksleivių, telefonu “ruošiančių” pamokas. Tai galbūt ir į naudą. Smulkios įmonės, dėl savo veiklos priverstos daug naudotis telefono ryšiu, taip pat pasijus sunkiau. Nors abejotina, ar daug jų dėl šios priežasties bankrutuos. Jau dabar kai kurių itin prastos kokybės telefono linijų savininkai bando gelbėtis kambindami į savo pačių miestą kaip į užmiestį (“per 8″). Sumažėjus skirtumui tarp įprasto ir tarpmiestinio tarifų, tokių gudruolių turėtų padaugėti. “Telekomui”, suprantama, tai tik papildomas pelnas. Nors vargu ar jis buvo planuotas… :)

Ir vis dėlto didžiajai daliai gyventojų naujieji mokesčiai nebus paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę. Veikiau tai bus dar viena proga išplūsti Seimą, Vyriausybę, naujai išrinktą Prezidentą ir daugiabučio namo komendantą – pastarąjį dėl viso pikto. Pasiplūs, pasinervins, susiverš diržus ir gyvens toliau.
“Telekomas” tai numatė.

“Internetas” valstybei nereikalingas

Tačiau yra viena sritis, kuriai naujoji tvarka kirs mirtiną smūgį. Specialių tyrimų nedariau, tačiau vargu ar suklysiu pasakęs, kad bent 80% Lietuvos “Interneto” vartotojų pasaulinį tinklą pasiekia bendrojo naudojimo telefono tinklų linijomis. Visiškai aišku, kad planuojant reformą apie keliasdešimt tūkstančių mūsų šalies internautų nebuvo pamąstyta. Turint galvoje, kad pats ryšių ir informatikos ministras vargiai tesugeba naudotis pasauliniu tinklu, tai nekelia nuostabos.

Šiandien “Internetu” Lietuvoje daugiausia domisi jaunimas. Studentai, moksleiviai, mokytojai, universitetų dėstytojai, mokslininkai, jauni verslininkai… Paskutiniams nauji mokesčiai nebus tokie skausmingi. O visiems likusiems tai reiškia viena: “Internetas” užsidaro. Keturi ar penki papildomi litai už valandą per mėnesį virs keliais šimtais. Daugelis virtualaus pasaulio klajoklių dar sugebėdavo kas trisdešimt dienų “Interneto” ryšio teikėjui sukrapštyti penkiasdešimt ar šimtą litų, dabar festivalis baigsis. Ilgam. Galbūt “Telekomo” ir Ryšių ministerijos galvos įsivaizduoja, kad “Internetas” – tik spalvingas žaisliukas, padedantis tingiems infantilams prastumti lėtai slenkančias valandas? Žinia, yra ir tokių jo vartotojų. Tačiau absoliučiai daugumai “Internetas” pirmiausia yra neišsenkantis nemokamos informacijos šaltinis. Kasmet vis daugiau studentų rašydami kursinius darbus remiasi ne nušiurusiais sovietmečio leidiniais, o naujausia informacija, prieinama tik per pasaulinį tinklą. Kone rieškutėmis gerdama vos “Internete” pasirodžiusias žinias iš viso pasaulio, auga naujos kokybės specialistų karta – būsimieji bankininkai, makleriai, juristai, matematikai, programuotojai, žurnalistai, politikai… Karta, nenorinti laukti kelerius metus, kol nauji atradimai pagaliau pasieks mūsų mokyklų ar universitetų
programas – ji sužino apie juos tuojau pat, dažnai aplenkdama savo mokytojus.

Karta, kuri tobulina savo anglų kalbą tiesiogiai ir vėlgi nemokamai, kasdien skaitydama dešimtis ir šimtus puslapių teksto, bendraudama su užsieniečiais iš viso pasaulio. Naudos, kurią “Internetas” duoda iš sąstingio bundančiai visuomenei, neįmanoma išmatuoti pinigais. Pinigais neišmatuojama ir ta žala, kurią atgimusi valstybė patirs, kai didžiuliai pigios informacijos resursai bus uždaryti. O taip atsitiks, jei ši problema nebus sprendžiama greitai ir ryžtingai.

Teigiama, kad “Lietuvos telekomas” – strateginis objektas. Tik ar suprantama, kad strateginis jis ne vien dėl to, jog yra melžiama karvutė, bet kad yra jungtis tarp Lietuvos ir pasaulio? Normalioje valstybėje taip reikalai netvarkomi.

Pakartosiu: aš nekalbu apie nemokamą ryšį tiems, kas atneš ir parodys modemą :). Tačiau “Interneto” vartotojai per mėnesį praleidžia “ant linijos” po šimtą ir daugiau valandų. Standartiniai tarifai juos iš karto “papjaus” – ir godus komunikacijų milžinas liks be gardaus kąsnio. Kartu, suprantama, pargrius ir dauguma firmų, gyvenančių iš “Interneto” ryšio teikimo bendrojo naudojimo telefono linijomis. Kokia minutės kaina būtų priimtina vidutiniam internautui? Sunku pasakyti. Galbūt du centai būtų jam priimtinas kompromisas. Tik ar priimtinas toks kompromisas “Telekomui”? Tai pirmiausia priklauso nuo to, ar “Telekomui” apskritai rūpi kompromisai – juk niekur nuo jo nepabėgsim, ar ne taip?

Atgal į “Fido”?

Nenoriu užbaigti rašinio paverkšlenimais. Todėl nors trumpai užsiminsiu apie galimą išeitį kai kuriems užkietėjusiems internautams. “Internetas” – ne vienintelis Lietuvoje naudojamas viešas kompiuterių tinklas. Dar gerokai prieš jam masiškai išplintant, mūsų šalyje jau veikė pasaulinio “Fido” tinklo atšaka. “Fido” – savotiška elektroninio pašto ir naujienų grupių (newsgroups) atmaina, daugeliu atžvilgių gerokai pranašesnė už internautams įprastus analogus. Priešingai nei “Internetas”, gausiai maitinamas įvairių šalių vyriausybių bei komercinių struktūrų finansinėmis injekcijomis, “Fido” tinklas remiasi tik jo abonentų entuziazmu ir piniginėmis. Galbūt dėl to duomenys juo
perduodami kur kas efektyviau: visa informacija “pumpuojama” suspaustu pavidalu; ryšio seansai tarp nutolusių serverių atliekami be žmogaus kišimosi, maksimaliai taupant laiką. Abonentai skaito ir rašo laiškus jau “atsikabinę” nuo linijos – ir vėl ant jos “lipa” tik tada, kai užsinori naujos laiškų porcijos. Todėl eilinio vartotojo on-line laiko sąnaudos gali siekti vos kelias minutes per dieną. Tačiau “Fido” niekuomet nepakeis “Interneto”. Pirmiausia dėl to, kad tai lėtas tinklas – net Lietuvos ribose laiškas juo keliauja nuo kelių valandų iki poros dienų. Dar šiaip ne taip įmanomas pusėtinas ryšys su Rusija – tuo tarpu Vakarai yra iš esmės nepasiekiami. Nepatiks jis ir beribę laisvę mėgstantiems
anarchistams – priešingai nei “Interneto” naujienų grupės, absoliuti dauguma “Fido” “echokonferencijų” yra griežtai moderuojamos, o taisyklių pažeidėjus nesunku sutramdyti pervedant į “tik skaitymo” režimą arba apskritai pašalinant.
Tačiau tiems, kam “Internetas” buvo svarbus kaip kultūringo bendravimo priemonė, “Fido” gali tapti įdomia alternatyva. Tuo labiau kad Lietuvoje “Fido” naudojasi išties nemažai įdomių žmonių. O ir kainuos tai kur kas pigiau. Taigi nuo vasario pirmosios atsiras visos prielaidos “Fido” plėtimuisi. Ar taip ir atsitiks?Pamatysim.

Aldas Kirvaitis
NKM

Parduodame “Telekomą”. Ir save?

Pagaliau sujudo “Lietuvos telekomo” abonentai ir “Interneto” vartotojai – juos iš abejingo snaudulio pažadino šalies Vyriausybės planai nuo vasario arba kovo apmokestinti vietinius telefoninius pokalbius. Toks mokestis iš tiesų reikalingas, nes alternatyva jam gali būti tik supelijęs socializmas. To maža: mokestį už vietinius telefoninius pokalbius Lietuva įveda vos ne paskutinė Europoje – kaip ir krikščionybę. Sunkūs esame žmonės. Tačiau mokesčio įvedimas turi ir aiškiai matomų trūkumų: staigus kainų šuolis (“šoko terapija”), viešai nepagrįstas (neskaidrus) mokesčio dydis, neaiški lengvatų ir nuolaidų sistema (ar ji išvis yra?). Gal tai tik laikini nesklandumai? Remdamiesi dabar turima informacija, pabandykime numatyti padarinius, kuriuos sukels naujasis mokestis.

Monopolinis antkainis

Pardavus “Lietuvos telekomą” tikimasi gauti 4 milijardus litų, t.y. po 4000 Lt už vieną telefono liniją. Tiksliau, tai yra bendra “Telekomo” ir vielinių telefonų juridinės monopolijos kaina. “Telekomas” + monopolija = 4 mlrd. Lt. Kiek vertas “Lietuvos telekomas” be monopolijos? Privatizuojant Belgijos ir Portugalijos telekomus už kiekvieną telefono liniją buvo gauta po 5000 Lt, Graikijoje ir Vengrijoje – po 4000 Lt. Todėl galima manyti, kad Lietuvoje viena telefono linija verta maždaug 3500 Lt, o visas “Lietuvos telekomas” – 3,5 mlrd. Lt. Tuomet monopolijos kaina – 0,5 mlrd. Lt. Nuo 2003 m. šios monopolijos nebeliks. Todėl “Telekomo” pirkėjas iki 2003 m. sieks atsiimti pinigus, sumokėtus už monopoliją, t.y. nuo 1998 iki 2003 m. jis turės įvesti monopolinį antkainį”. Jį apskaičiuoti nesunku: Lietuvoje šiuo metu yra beveik 1 milijonas vielinio telefono abonentų, kurie per 5 ateinančius metus ir sumokės minėtą 0,5 mlrd. Lt antkainį. Be to, “Telekomas” už šį antkainį mokės mokesčius valstybei, todėl galiausiai vienam telefono abonentui vidutiniškai tektų mokėti po 10 litų per mėnesį (iš viso 600 litų iki 2003 m.). Tiek vidutiniškai monopolijos pardavimas kainuos kiekvienai telefoną turinčiai šeimai ir organizacijai. Šie pinigai iš esmės bus mokami už nieką, t.y. skirti ne “Telekomo” išlaidoms, o už monopolines teises į Lietuvos rinką sumokėtiems 0,5 mlrd. Lt susigrąžinti. Tai yra mokėsime vidutiniškai po 10 Lt per mėnesį už tai, kad Lietuvoje konkuruoti su “Telekomu” uždrausta įstatymais. Dar apie 20 Lt/mėn. teks sumokėti tam, kad būtų padengtos “Telekomo” išlaidos specialistų algoms (vidutinis šios įmonės darbuotojų atlyginimas kelis kartus (!) didesnės už apylinkės gydytojų), elektros energijai ir pan. Tad iš viso susidarytų 30 Lt/mėn. Jei “Telekomo” pirkėjas norės ne tik atsiimti savo pinigus, bet ir gauti pelną, mokesčiai bus dar didesni. Atkreipsiu dėmesį, kad čia kalbėjome ne apie abonentinį mokestį, o apie vidutinę sumą pinigų, kurią “Lietuvos telekomas” bus suinteresuotas susigrąžinti iš savo abonentų. Mokėsime po kelis centus už kiekvieną vietinio pokalbio minutę, o “Telekomas” skaičiuos, kiek jis per mėnesį surenka lėšų. Tad kad ir koks būtų pradinis mokestis už vieną minutę, jis bus keliamas tol, kol iš asmenų ir organizacijų bus surinkta atitinkama suma. Tiesa, galima tikėtis, kad dalis monopolinio antkainio (kiekvienam abonentui vidutiniškai po 10 Lt/mėn.) bus kompensuota tarptautinių pokalbių dėka. Tačiau tai tik skirtingi monopolinio antkainio atsiėmimo būdai. Galima būtų paprieštarauti, kad kartu su “plika” monopolija parduodamas ir penkerių metų laikas, skirtas pasiruošti konkurencinei kovai. Tačiau “Lietuvos telekomas” jau seniai šiai kovai pasiruošęs. Jis dabar valdo tokį vielų ūkį, kad tiek net galingiausias pasaulio telekomas per kelerius metus nepaklos! “Telekomas” turi monopoliją “de facto”, todėl daug metų galės diktuoti monopolines kainas net ir esant patiems stipriausiems konkurentams. Konkuruojama bus tik ten, kur konkurentai nuties savo kabelius. Todėl vieliniuose telefono tinkluose tikros visuotinės konkurencijos nematysime dar bent dešimtį metų.

Rubliniai indėliai grįžta. Ir vėl pabėga?

Monopolijos pardavimą krašto valdžia grindžia noru kompensuoti prarastus gyventojų rublinius indėlius. Kaip jau matėme, už monopolijos pardavimą gautieji 0,5 mlrd. Litų vėliau iš gyventojų bus su kaupu atsiimti “Telekomo” mokesčių pavidalu. Taip žmonės vėl praras ir nemažą dalį jiems grąžintų indėlių. Ar tai blogai? Blogai ar gerai, bet iš esmės kito būdo nėra. Rusija šių pinigų nesiruošia grąžinti, o privatizuojant įmones, didinant mokesčius, spausdinant pinigus, skolinantis užsienyje ir pan., veikia tas pats mechanizmas – indėlių grąžinimui galiausiai skiriami visos visuomenės sukaupti pinigai. Pinigai – realaus turto atitikmuo, todėl jei grąžiname pastatus ir žemes, turime grąžinti ir indėlius. Tačiau indėlių grąžinimas parduodant ne tik “Telekomą”, bet ir monopoliją – kritikuotinas kaip per daug brangus būdas (ir finansų, ir žmonių kantrybės požiūriu). Tačiau galbūt politine prasme skolą lengviau grąžinti padidinus “Telekomo” mokesčius (t.y. tarsi ne valdžios, o “Telekomo” rankomis), nei, pavyzdžiui, didinant pajamų mokestį.

Naujieji tarifai ir “Internetas”

Elektroniniam paštui naujasis mokestis (6-8 ct. už minutę) įtakos neturės, nes praktiškai visos elektroninio pašto programos gali dirbti “off-line” būdu, paštui paimti ir išsiųsti kasdien tesugaišdamos vos kelias minutes. “On-line” vartototojai, WWW peržiūroms ir kitiems dalykams sugaištantys valandų valandas, taip pat nepabėgs iš “Interneto”, o tik praleis jame mažiau valandų. Tai yra bus vadovaujamasi principu “geriau mažiau negu nieko”. Dėl šių priežasčių “Telekomo” mokestis neturės didelės įtakos ir naujų vartotojų skaičiui. Turint galvoje, kad “Interneto” vartotojų skaičius Lietuvoje kasmet išauga maždaug du kartus, “Interneto” paslaugų teikėjai (IPT) kelis mėnesius po mokesčio įvedimo turės nemažų nuostolių (visi Lietuvos IPT praras mažiausiai 1 mln. Lt), bet po to apyvarta pasieks dabartinį lygį ir augs toliau. Liūdniausiu atveju – jei vartotojai ims net du kartus trumpiau naudotis “Internetu” (nes mokestis išaugs dvigubai) – IPT apyvarta pasieks dabartinį lygį po metų (padvigubėjusio vartotojų skaičiaus dėka). Tačiau mano prognozė šviesesnė – “Interneto” naudojimas kris maždaug trečdaliu, o vėliau vėl išaugs (vartotojams pripratus prie naujų kainų). Todėl IPT apyvarta turėtų pasiekti dabartinį lygį per pusę metų ar net greičiau. Tokią savo nuomonę grindžiu tuo, kad didžiausi IPT klientai naudoja skirtines linijas ir “Telekomui” moka tik mėnesinį mokestį. Be to, turtingesni IPT klientai (ypač įmonės), galintys naudotis mobiliaisiais telefonais ir už juos daug mokėti, “Internete” praleis beveik tiek pat laiko, kaip ir iki mokesčio įvedimo. “Internetas” taps sunkiau prieinamas mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, tačiau neužmirškime, kad “Interneto” vartotojai – tai pasiturintys gyventojai ir įmonės, kurių biudžetas leidžia įsigyti tikrai nepigų daiktą – kompiuterį. “Internetas” bus mažiau naudojamas pramogoms, sumažės IRC naudojimas (tačiau daugėjant naujų vartotojų, IRC “štilis” ilgai neužtruks).
Padidės skirtinių telefono linijų paklausa (jei “Telekomas” nepakels jų kainos), nes už jas mokamas tik mėnesinis mokestis. Paradoksalu, bet “Interneto” skaityklų populiarumui “Telekomo” mokestis įtakos neturės, nes naudojimosi “Internetu” kaina ir namuose, ir skaityklose bus panaši (t.y. turintieji kompiuterius nepradės jose lankytis). Būdai, kaip sušvelninti kainų ataką, daugeliui žinomi: pasirinkti sparčius modemus ir spartesnį ryšį siūlančius IPT, gudriau keliauti po WWW (pvz., tuo pat metu atsidarant ne vieną, o kelis “Netscape” arba “Internet Explorer” langus) ir t.t. Latvijoje ir Estijoje jau seniai “Internetas” kainuoja apie 10 litų už valandą (įskaitant vietinius pokalbius). Tačiau šios šalys “Interneto” vartotojų skaičiumi bei infrastruktūra gerokai lenkia Lietuvą. Tad mokesčio įvedimas Lietuvai – ne katastrofa, o tik dėsninga “katino dienų” pabaiga. Planuojamas įvesti vietinių pokalbių mokestis (jo buvimas ar nebuvimas), mano manymu, neturės lemiamos įtakos “Interneto” plėtrai. Daug didesnę įtaką turi “Telekomo” monopolija, nes jos veiksmai ir finansinė politika smarkiai priklauso nuo subjektyvių dalykų.

 

Raimundas Žemaitis
NKM

DĖL TELEKOMUNIKACIJŲ PASLAUGŲ TARIFŲ PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ IR INFORMATIKOS MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S

1998 m. sausio 29 d. Nr. 2-t
Vilnius

DĖL TELEKOMUNIKACIJŲ PASLAUGŲ TARIFŲ PAKEITIMO

Siekdamas sudaryti ekonomines sąlygas, kad AB “Lietuvos telekomas” pajamos leistų padengti paslaugų teikimo kaštus ir sukaupti reikalingų lėšų įmonės plėtrai, investicijoms, techniniam modernizavimui, taip pat atsižvelgdamas į socialiai remtinų žmonių realų mokumą,
ĮSAKAU:
1. Iš dalies pakeisti, kaip nurodoma šio įsakymo 1 ir 2 prieduose, Ryšių ir informatikos ministerijos 1997 01 22 įsakymu Nr. 1-t (Žin.,1997,Nr.8-159) patvirtintus vidaus telekomunikacijų tarifų III skyriaus “Tarpmiestinių telefono ryšių paslaugų tarifai” 1 ir 3 straipsnius ir IV skyriaus “Miesto ir kaimo telefono ryšių paslaugų tarifai” 1, 2, 4 ir 23 straipsnius.
2. Patvirtinti tarptautinio telefono ryšio paslaugų tarifus (3 priedas).
3. Patvirtinti telekomunikacijų paslaugų tarifų lengvatas (4 priedas).
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Ryšių ir informatikos ministerijos 1994 08 29 įsakymu Nr. 7-t “Dėl telekomunikacijų tarifų pakeitimo” (Žin., 1994, Nr. 67-1285) patvirtintų tarptautinių telekomunikacijų tarifų I skyriaus dalies “Tarptautinių telefono ir telekso paslaugų tarifai” 6,7 ir 8 stulpelius;
4.2. Ryšių ir informatikos ministerijos 1995 07 28 įsakymą Nr. 11-t “Dėl tarptautinių telekomunikacijų tarifų pakeitimo” (Žin., 1995, Nr. 64-1606);
4.3. Ryšių ir informatikos ministerijos 1996 01 29 įsakymu Nr.1-t “Dėl vidaus telekomunikacijų tarifų” (Žin.,1996, Nr. 12-335) patvirtintų Vidaus telekomunikacijų tarifų IV skyriaus paaiškinimo pirmąją eilutę;
4.4. Ryšių ir informatikos ministerijos 1997 01 22 įsakymu Nr. 1-t “Dėl vidaus telekomunikacijų tarifų patikslinimo”(Žin.,1997,Nr.8-159) patvirtintą 2 priedą “Telekomunikacijų tarifų lengvatos”.
5. Nustatyti, kad nauji tarifai įsigalioja nuo 1998 m. vasario 4 dienos.
6. Įpareigoti AB “Lietuvos telekomas” apie tarifų pasikeitimą informuoti vartotojus.

RYŠIŲ IR INFORMATIKOS MINISTRAS                                                                    RIMANTAS PLEIKYS
_____________

1 priedas
prie Lietuvos Respublikos ryšių
ir informatikos ministerijos
1998 m. sausio 29 d. įsakymo Nr.2-t

VIDAUS TELEKOMUNIKACIJŲ TARIFAI

III SKYRIUS

Tarpmiestinių telefono ryšių paslaugų tarifai
Įsigalioja nuo 1998 m. vasario 4 d.

Eil. Nr. Str. Nr. Paslaugų rūšys Mokėjimo dydis (litais)
Tarifas Kaina (su PVM)

1                                 Tarpmiestiniai pokalbiai Lietuvoje
Už kiekvieną visą arba ne visą pokalbio minutę telefonu:0.25 0.30

3                    Tarpmiestiniai pokalbiai telefonu, suteikti visiems abonentams
automatiniu ryšiu, išskyrus pokalbius iš taksofonų, apmokami,
taikant koeficientą 0.5 str. Nr.1 nustatytam tarifui :
darbo dienomis:
nuo 22 iki 6 val.
poilsio ir švenčių dienomis:
nuo 0 iki 24 val
.

Pastaba.  Įsigaliojus šiems tarifams, nebegalioja 1997 01 22 RIM įsakymu Nr. 1-t patvirtintų Vidaus telekomunikacijų tarifų III skyriaus
1 ir 3 straipsniai.
_____________
2 priedas
prie Lietuvos Respublikos ryšių
ir informatikos ministerijos
1998 m. sausio 29 d. įsakymo Nr.2-t

VIDAUS TELEKOMUNIKACIJŲ TARIFAI

IV SKYRIUS

Miesto ir kaimo telefono ryšių paslaugų tarifai
Įsigalioja nuo 1998 m. vasario 4 d.

Eil. Nr. Str. Nr. Paslaugų rūšys Mokėjimo dydis (litais)

Tarifas Kaina (su PVM)

1Laikinis apmokėjimas
Už kiekvieną visą arba ne visą vietinio pokalbio minutę telefonu 0.06 0.07

2Abonentinis mokestis
Už pagrindinį telefono aparatą per mėnesį:
analoginis tinklas
4įmonėms, įstaigoms, organizacijoms 25.43 30
5gyventojams 8.48 10
skaitmeninis tinklas
7įmonėms, įstaigoms, organizacijoms 25.43 30
8gyventojams 8.48 10

4Pagrindinio telefono aparato, jungiamosios dvilaidės linijos
įrengimas arba suteikimas teise naudotis įrengtu telefonu
16skaitmeninis tinklas
įmonėms, organizacijoms950 1121
gyventojams593.25 700

23Už kiekvieną visą arba ne visą išeinančiosios jungiamosios linijos nuo  0.06 0.07
žinybinės ATS užimtumo minutę

Pastabos: 1. Skambinant specialiųjų tarnybų telefonais (01, 02, 03, 04 ir 112), mokestis už pokalbį telefonu neimamas.
2. Gyventojams, kiekvieną mėnesį 60 min. vietinių pokalbių suteikiama nemokamai.
3. Visiems abonentams taikomas koeficientas 0.75 1 ir 23 straipsniuose nurodytiems tarifams:
darbo dienomis nuo 20 iki 8 val.,
poilsio ir švenčių dienomis nuo 0 iki 24 val.
4. Įsigaliojus šiems tarifams, nebegalioja Vidaus telekomunikacijų tarifai:
RIM 1997 01 22 įsakymu Nr. 1-t patvirtintas IV skyriaus 1 straipsnis,2 straipsnio 4-8 eilutės ir 4 str. 16 eilutė,
RIM 1996 01 29 įsakymu Nr. 1-t patvirtinta “Tarifų (straipsnių) IV skyriaus paaiškinimas” pirmoji eilutė,
RIM 1997 12 31 įsakymu Nr. 13-t patvirtintas IV skyriaus 23 straipsnis.
_____________

3 priedas
prie Lietuvos Respublikos ryšių
ir informatikos ministerijos
1998 m. sausio 29 d. įsakymo Nr.2-t

TARPTAUTINIO TELEFONO RYŠIO PASLAUGŲ TARIFAI

Įsigalioja nuo 1998 m. vasario 4 d.

Eil.  Tarifo Šalies pavadinimas (sostinė) Mokestis litais už minutę
Nr. zona
Tarifas Kaina (su PVM)

1. 1.  Estija (Talinas) 1.40 1.65
2.  Latvija (Ryga) 1.40 1.65

2. Baltarusija (Minskas) 1.80 2.12

1.  3.  Bulgarija (Sofija) 3.00 3.54
2.   Čekija (Praha) 3.00 3.54
3.   Lenkija (Varšuva)   3.00 3.54
4.   Moldova (Kišiniovas) 3.00 3.54
5.   Norvegija (Oslas) 3.00 3.54
6.   Rumunija (Bukareštas) 3.00 3.54
7.   Rusija (Maskva) 3.00 3.54
8.   Slovakija (Bratislava) 3.00 3.54
9.   Ukraina (Kijevas) 3.00 3.54

1.  4. Armėnija (Jerevanas) 3.50 4.13
2.   Azerbaidžanas (Baku) 3.50 4.13
3.   Gruzija (Tbilisis) 3.50 4.13
4.   Kazachstanas (Alma Ata) 3.50 4.13
5.   Kirgizija (Biškekas) 3.50 4.13
6.   Tadžikistanas (Dušanbė) 3.50 4.13
7.   Turkmėnistanas (Ašchabadas) 3.50 4.13
8.  Uzbekistanas (Taškentas) 3.50 4.13

5. Kitos Europos ir jai prilygintos šalys:
1.  Airija (Dublinas) 4.90 5.78
2.  Albanija (Tirana)  4.90 5.78
3.  Andora (Andora) 4.90 5.78
4.  Austrija (Viena)  4.90 5.78
5.  Belgija (Briuselis)  4.90 5.78
6.  Danija (Kopenhaga)   4.90 5.78
7.  Didžioji Britanija (Londonas)   4.90 5.78
8.  Gibraltaras (Gibraltaras)   4.90 5.78
9.  Graikija (Atėnai)   4.90 5.78
10.  Grenlandija (Got-Hobas)   4.90 5.78
11.  Islandija (Reikjavikas)   4.90 5.78
12.  Ispanija (Madridas),  Bekaru,Pitiusu, Kanarų salos    4.90 5.78
13.  Italija (Roma)   4.90 5.78
14.  Jugoslavija (Belgradas)   4.90 5.78
15.  Kipras (Nikosija)   4.90 5.78
16.  Korsika (Prancūzijos terit.)   4.90 5.78
17.  Kroatija (Zagrebas)   4.90 5.78
18.  Lichtenšteinas (Vaolukas)   4.90 5.78
19.  Liuksemburgas (Liuksemburgas)   4.90 5.78
20.  Makedonija (Skopjė) 4.90 5.78
21.  Malta (Valeta)   4.90 5.78
22.  Monakas (Monakas)   4.90 5.78
23.  Nyderlandai ( Amsterdamas)   4.90 5.78
24.  Portugalija (Lisabona)   4.90 5.78
25.  Prancūzija (Paryžius)   4.90 5.78
26.  San-Marinas          4.90 5.78
27.  Slovėnija (Liubliana)   4.90 5.78
28.  Suomija (Helsinkis)   4.90 5.78
29.  Švedija (Stokholmas)   4.90 5.78
30.  Šveicarija (Bernas)   4.90 5.78
31.  Turkija (Ankara)   4.90 5.78
32.  Vatikanas (Vatikanas)  4.90 5.78
33.  Vengrija (Budapeštas)   4.90 5.78
34.  Vokietija (Bona)   4.90 5.78

1. 6. Aliaska (JAV teritorija) 6.20 7.32
2.  Australija (Kanbera) 6.20 7.32
3.  Jungtinės Amerikos Valstijos (Vašingtonas) 6.20 7.32
4.  Kanada (Otava)   6.20 7.32
5.  Naujoji Zelandija (Valingtonas)   6.20 7.32

1. 7. Afganistanas (Kabulas)  8.50 10.03
2.  Alžyras (Alžyras) 8.50 10.03
3.  Angola (Luanda)  8.50 10.03
4.  Antilų salos (Nyderlandų,Villemstadas) apima:
Kiurasao,Bonaire, Saba, Sint Estatus, Sen Marteras 8.50 10.03
5.  Aomin (Makao) 8.50 10.03
6.  Argentina (Buenos- Airės) 8.50 10.03
7.  Aruba  (Oranjestadas) 8.50 10.03
8.  Bachreinas (Almenama)  8.50 10.03
9.  Bahamų Salos  (Nasau) 8.50 10.03
10.  Bangladešas   (Daka) 8.50 10.03
11.  Barbadosas (Bridžtaunas)  8.50 10.03
12.  Belizas  (Belmopanas)  8.50 10.03
13.  Beninas (Porto-Novas) 8.50 10.03
14.  Bermudų salos(Hamiltonas) 8.50 10.03
15.  Bolivija  (La Pasas)  8.50 10.03
16.  Botsvana  (Gaboronas) 8.50 10.03
17.  Brazilija (Brazilija)  8.50 10.03
18.  Brunėjus (Bandar Seri-Begavanas) 8.50 10.03
19.  Burkino Faso (Uagaduga)   8.50 10.03
20.  Burundi  (Bužumbūra)   8.50 10.03
21.  Butanas (Tchimpehu)      8.50 10.03
22.  Centrinės Afrikos Respublika (Bangis)       8.50 10.03
23.  Čadas (Ndžamena)     8.50 10.03
24.  Čilė (Santjagas)     8.50 10.03
25.  Dangun žengimo salos (Džordžtaunas) 8.50 10.03
26.  Dominikos Respublika (Santo-Domingo)     8.50 10.03
27.  Dominika           8.50 10.03
28.  Džibutis (Džibutis)     8.50 10.03
29.  Egiptas (Kairas)     8.50 10.03
30.  Ekvadoras Galapagų salos (Kitas)     8.50 10.03
31.  Ekvatorinė Gvinėja (Malabo.Am-na-Af)     8.50 10.03
32.  Etiopija  (Adis Abeba)     8.50 10.03
33.  Farerų salos (Torschavanas)     8.50 10.03
34.  Fidžis (Suva) 8.50 10.03
35.  Filipinai (Manila)    8.50 10.03
36.  Folklendų(Malvinų) salos (Port Stenlis) 8.50 10.03
37.  Gabonas (Libervilis)    8.50 10.03
38.  Gajana (Džordžtaunas)     8.50 10.03
39.  Gambija (Bandžulis)     8.50 10.03
40.  Gana (Akra)     8.50 10.03
41.  Grenada (Sent Džordžas)     8.50 10.03
42.  Guamas (Agauja)    8.50 10.03
43.  Gvadelupų salos (Mari-Galantas, Sen Bartelmi, Deziradas, Le Santas)  8.50 10.03
44.  Gvatemala (Gvatemala)    8.50 10.03
45.  Gviana (Pranc.)(Kajenas)    8.50 10.03
46.  Gvinėja (Konakri)     8.50 10.03
47.  Gvinėja-Bisau (Bisau)     8.50 10.03
48.  Haitis (Port-Prenas)     8.50 10.03
49.  Havajų salos (Hanolulu)     8.50 10.03
50.  Honduras (Tegusigalpa)     8.50 10.03
51.  Honkongas (Siauganas)     8.50 10.03
52.  Indija (Delis)     8.50 10.03
53.  Indonezija (Džakarta)     8.50 10.03
54.  Irakas (Bagdadas)     8.50 10.03
55.  Iranas (Teheranas)     8.50 10.03
56.  Izraelis (Tel-Avivas)     8.50 10.03
57.  Jamaika (Kingstonas)     8.50 10.03
58.  Japonija (Tokijas)     8.50 10.03
59.  Jemenas Arabų (Šana)     8.50 10.03
60.  Jemenas (Adenas)     8.50 10.03
61.  Jordanija (Amanas)     8.50 10.03
62.  Jungtiniai Arabų Emyratai (Abu Dabis)     8.50 10.03
63.  Kabo Verdė (Praja)     8.50 10.03
64.  Kaimanų salos (Džordžtaunas)     8.50 10.03
65.  Kambodža (Pnompenis)     8.50 10.03
66.  Kamerūnas (Jaundi)     8.50 10.03
67.  Kataras (Daucha)     8.50 10.03
68.  Kenija (Nairobis)   8.50 10.03
69.  Kinija (Pekinas)     8.50 10.03
70.  Kiribatis                    8.50 10.03
71.  Kolumbija (Bogota)     8.50 10.03
72.  Komorų salos (Moroni)     8.50 10.03
73.  Kongas (Brazavilis)    8.50 10.03
74.  Korėja šiaurės (Pchenjanas)     8.50 10.03
75.  Korėja pietų (Seulas)     8.50 10.03
76.  Kosta Rika (San-Chose)     8.50 10.03
77.  Kot d’Ivuar (Jamusukras)     8.50 10.03
78.  Kuba (Havana)     8.50 10.03
79.  Kuko salos (Avarua)     8.50 10.03
80.  Kuveitas (Al Kuveitas)     8.50 10.03
81.  Laosas (Vientianas)     8.50 10.03
82.  Lesotas (Maseru)     8.50 10.03
83.  Libanas (Beirutas)     8.50 10.03
84.  Liberija (Monrovija)     8.50 10.03
85.  Libija (Tripoli)     8.50 10.03
86.  Madagaskaras (Antananarivas)     8.50 10.03
87.  Makao 8.50 10.03
88.  Malavis (Lilongve)     8.50 10.03
89.  Majota 8.50 10.03
90.  Malaizija (Kuala Lampuras)    8.50 10.03
91.  Maldivija (Male)     8.50 10.03
92.  Malis (Bamakas)     8.50 10.03
93.  Marianų salos                8.50 10.03
94.  Marokas (Rabatas)     8.50 10.03
95.  Maršalų salos (Madžuras)     8.50 10.03
96.  Martinika (Forte-Prensas)     8.50 10.03
97.  Mauritanija (Nuakšotas)     8.50 10.03
98.  Maurikija (Port Lui, Rodrigesas, Kargadosas, Karachosas, Agalega)     8.50 10.03
99.  Meksika (Mechikas)     8.50 10.03
100.  Mikronezija (Kolonija)     8.50 10.03
101.  Mjamna (Jangonas)     8.50 10.03
102.  Mongolija (Ulan-Batoras)    8.50 10.03
103.  Montseratas                  8.50 10.03
104.  Mozambikas (Maputu)     8.50 10.03
105.  Namibija (Vindekukas)     8.50 10.03
106.  Naujoji Kaledonija (Numėja)     8.50 10.03
107.  Nauru (Nauru)     8.50 10.03
108.  Nepalas (Katmandu)     8.50 10.03
109.  Nigerija (Lagosas)     8.50 10.03
110.  Nigeris (Niamėjus)     8.50 10.03
111.  Nikaragva (Managua)     8.50 10.03
112.  Norfolkas (Kingstonas)     8.50 10.03
113.  Omanas (Maskatas)      8.50 10.03
114.  Pakistanas (Islamabadas)     8.50 10.03
115.  Palau (Karosas)    8.50 10.03
116.  Panama (Panama)     8.50 10.03
117.  Papua-Naujoji Gvinėja (Port Morsbi)      8.50 10.03
118.  Paragvajus (Asunsjonas)     8.50 10.03
119.  Pavėjinės salos, Mažosios Antilų salos, Angilija, Antigua ir Barbuda,
Montseratas, Sent-Kristoferis ir Nevis 8.50 10.03
120.  Peru (Lima)     8.50 10.03
121.  Pietų Afrikos Respublika (Pretorija)     8.50 10.03
122.  Pitkernas (Adamstaunas)     8.50 10.03
123.  Polinezija (Papejete)     8.50 10.03
124.  Prancūzijos teritorija Indijos vand. ir  Antarktidoje      8.50 10.03
125.  Priešvėjinės salos, Mažosios  Antilų salos , Dominika, Kiriaka, Sent-Liusija,
Sent-Vinsentas    8.50 10.03
126.  Puerto Rikas(San Chuanas)    8.50 10.03
127.  Rejunjonas (Sen-Denis)     8.50 10.03
128.  Rytų Samoa (Pago Pago )     8.50 10.03
129.  Ruanda (Kingalis)     8.50 10.03
130.  Saliamono salos(Choniara)    8.50 10.03
131.  Salvadoras (San Salvadoras)     8.50 10.03
132.  San Tomė ir Prinsipė (San Tomė)     8.50 10.03
133.  Saudo Arabija (ErRijadas) 8.50 10.03
134.  Seišelių salos(Viktorija)    8.50 10.03
135.  Senegalas (Dakaras)     8.50 10.03
136.  Sent Pjero ir Mikelono salos      8.50 10.03
137.  Siera Leonė (Fritaunas)     8.50 10.03
138.  Singapūras (Singapūras)     8.50 10.03
139.  Sirija (Damaskas)     8.50 10.03
140.  Somalis (Magadišas)     8.50 10.03
141.  Sudanas (Chartumas)     8.50 10.03
142.  Surinamas (Paramaribas)     8.50 10.03
143.  Svazilendas (Mbabanis)     8.50 10.03
144.  Šri Lanka (Kolombas)     8.50 10.03
145.  Šv. Elenos salos (Tristanas, Džeimstaunas)     8.50 10.03
146.  Tailandas (Bankokas)     8.50 10.03
147.  Taiti salos (Papejete)     8.50 10.03
148.  Tanzanija (Dar-es -Salamas)     8.50 10.03
149.  Terkso ir Kaiko salos (Kober Taunas) 8.50 10.03
150.  Timoras (Dili)    8.50 10.03
151.  Togas (Lomė)     8.50 10.03
152.  Tonga (Nukulaofa)     8.50 10.03
153.  Trinidadas ir Tobago (Port of Speinas)    8.50 10.03
154.  Tunisas (Tunisas)     8.50 10.03
155.  Tuvalu (Funafutas)     8.50 10.03
156.  Uganda (Rampala)     8.50 10.03
157.  Urugvajus (Montevidėjas)     8.50 10.03
158.  Vakarų Sachara (El Ajunas)     8.50 10.03
159.  Vakarų Samoa (Apia)     8.50 10.03
160.  Vanuatu (Vila)     8.50 10.03
161.  Venesuela (Karakasas)     8.50 10.03
162.  Vietnamas (Hanojus)     8.50 10.03
163.  Virginijos-Britų salos Anegada, Virgin-Gorda,Tortola (Rod Taunas)        8.50 10.03
164.  Virginijos salos JAV (Šarlota – Amalija)     8.50 10.03
165.  Volio ir Futūno salos (Matautu)     8.50 10.03
166.  Zairas (Kinšasas)     8.50 10.03
167.  Zambija (Lusaka)     8.50 10.03
168.  Zimbabvė (Hararė)     8.50 10.03

8. Inmarsat A 28.11 33.17
Inmarsat B  21.54 25.42
Pastabos:
1. Suteikiant pokalbį automatiniu telefono ryšiu, mokestis imamas už kiekvieną visą arba ne visą pokalbio minutę.
2. Už automatinio ryšio tarptautinius telefono pokalbius su visomis valstybėmis (išskyrus pokalbius per telefonininkę ir iš tarpmiestinių taksofonų) darbo dienomis nuo 22 iki 6 val., o išeiginėmis ir švenčių dienomis nuo 0 iki 24 val. mokama 70 % tarifo.
3.  Jeigu pokalbio metu keičiasi apmokėjimo tarifas, už pokalbį mokama skirtingais tarifais proporcingai pokalbio dalių trukmėms.
4. Užsakant pokalbį iš anksto (per telefonininkę), mokesčio minimumas imamas kaip už trijų minučių pokalbį, taikant 5 skilties tarifus.
5. Įsigaliojus šiems tarifams, nebegalioja LR RIM 1994 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.7-t patvirtintų Tarptautinių telekomunikacijų  tarifų, Tarptautinių telefono ir telekso paslaugų tarifų skyriaus 6, 7 ir 8 skiltys ir LR RIM 1995 m. liepos 28 d. įsakymu Nr.11-t patvirtinti Tarptautinių telekomunikacijų tarifai.
_____________

4 priedas
prie Lietuvos Respublikos ryšių
ir informatikos ministerijos
1998 m. sausio 29 d. įsakymo Nr.2-t

TELEKOMUNIKACIJŲ TARIFŲ LENGVATOS

1. Pirmosios ir antrosios grupės invalidams, asmenims, sulaukusiems 80 metų, taip pat senatvės pensinio amžiaus tremtiniams, buvusiems politiniams ir getų kaliniams bei rezistencijos dalyviams, kurie gyvena vieniši ir neturi kartu gyvenančių darbingų šeimos narių; šeimoms su  vaikais invalidais, šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, suteikti 5 valandas per mėnesį nemokamų vietinių pokalbių telefonu ir nustatyti 4,2 Lt abonentinio mokesčio, 225 Lt skaitmeninės telefono linijos ir 32,5 Lt analoginės telefono linijos įvedimo mokesčius.
2. Senatvės pensinio amžiaus asmenims, kurie gyvena vieniši arba su nedarbingais šeimos nariais, ir šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, suteikti 5 valandų per mėnesį nemokamų vietinių pokalbių telefonu, nustatyti 500 Lt skaitmeninės telefono linijos įvedimo mokestį ir nustatyti 6 Lt abonentinio mokesčio tarifą.
3. Internet paslaugų vartotojams suteikti 8 valandas per mėnesį nemokamo laiko darbui Internet tinkle ir, teikiant šią paslaugą, taikyti 50 procentų vietinio pokalbio telefonu tarifo nuolaidą.
Pastaba. Įsigaliojus šioms lengvatoms, nebegalioja RIM 1997 01 22 įsakymu Nr. 1-t patvirtintas 2 priedas “Telekomunikacijų tarifų lengvatos”.
_____________

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Seimui,
Lietuvos Respublikos Vyriausybei,
Lietuvos Respublikos Ryðiø ir informatikos ministerijai,
“Lietuvos telekomui”

Vilnius, 1998 01 23

Kompiuteriø tinklo “Internet” teikiamos informacinës bei duomenø perdavimo paslaugos uþima gana svarbià vietà kuriant informacinæ visuomenæ mûsø ðalyje. Stipri informacinë visuomenë – reikðmingas veiksnys ugdant ðiuolaikiðkà intelektualià asmenybæ, Lietuvai tolydþio integruojantis á Europos Sàjungà. Nors paskutiniais metais “Internetas” Lietuvoje vystësi gana sparèiai, pagal tinklo infrastruktûrà, naudojimà bei informacinius iðteklius tinkle mes dar labai atsiliekame ne tik nuo Vakarø Europos ðaliø, bet ir nuo kaimyninës Estijos bei Latvijos. Manome, kad tik sudarydami palankiausias sàlygas naudotis “Interneto” duomenø perdavimu bei informaciniais resursais, áveiksime ðá atsilikimà ir tapsime lygiaverèiais pasaulio informacinës visuomenës dalyviais.

Þinios ir patirtis, ágyta bendraujant su pasaulio visuomene, spartins visapusá mûsø ðalies vystymàsi. Ypaè tai svarbu kultûros, mokslo, ðvietimo darbuotojams, auganèiam jaunimui – tai yra tiems þmonëms, kurie lems mûsø kultûriná ir intelektualiná lygá kito amþiaus pradþioje. Ðiuo metu tai nëra pasiturintys visuomenës nariai, todël juos ypaè skaudþiai palies nuo vasario 1 d. “Telekomo” ávedami mokesèiai uþ vietinius pokalbius. Nëra abejonës, kad pokalbiai turi bûti apmokestinti, taèiau taikyti tuos paèius ákainius pokalbiams ir prisijungimui prie “Interneto” yra nelogiðka. Pirmiausia dël to nukentës ðvietimo bei kitokios nekomercinës organizacijos, bus stabdoma naujø idëjø bei technologijø sklaida, bendravimas su uþsienio kolegomis. Mokesèiø dydá turëtø sàlygoti konkurencija rinkos sàlygomis, taèiau valstybës suteikiamas monopolis

“Telekomui” leis dar daug metø ignoruoti civilizuotos rinkos dësnius ir þlugdyti visus konkurentus, galinèius pateikti tas paèias ryðio sàlygas maþesnëmis kainomis. Ðá kreipimàsi pasiraðiusios organizacijos – “Infobalt” asociacijos narës – tikisi Vyriausybës atsakymo: ar planuojama spræsti anksèiau minëtas problemas, ar vardan “Telekomo” monopolio labui bus aukojamos ðiuo metu egzistuojanèios galimybës per “Internetà” bendrauti su draugais, partneriais ir bendraminèiais? Ðias problemas techniðkai turi iðspræsti “Lietuvos telekomas”, o “Interneto” paslaugas teikianèios organizacijos gali prisidëti kuriant apmokëjimo principus.

Kreipimàsi pasiraðë:

“Aiva Sistema”
“Baltneta”
“Init”
“Interneka”
Omnitel
“Penki kontinentai”
“Taidë”
“Vainagis”
.

Mokestis už telefoną praretins “Interneto” gretas

Nuo vasario mėnesio planuojama minutę vietinio telefono pokalbio apmokestinti 6-7 centais. Daugelis “Internet” kompiuterių tinklo paslaugų teikėjų prognozuoja, kad dėl to Lietuvoje gerokai sumažės šio tinklo vartotojų.

Gajos socializmo idėjos

“Tai – nacionalinio lygio diversija. “Internet” – šiuolaikinis gyvenimo būdas, daugeliui tapęs tinkliniu universitetu. O po tokių valdžios sprendimų jis bus “išjungtas”, – taip vietinių telefono pokalbių apmokestinimą įvertino “Penkių kontinentų” bendrovės, teikiančios “Internet” paslaugas, skyriaus viršininkas V.Greckas.

“Penki kontinentai”, turintys apie 1000 “Interneto” abonentų, už naudojimąsi šiuo duomenų perdavimo tinklu ima nuo 0,5 iki 3 litų už valandą. V.Greckas piktinosi tuo, kad “Lietuvos telekomas”, kuris valandą vietinio pokalbio rengiasi apmokestinti 4,2 lito, gaus daugiau pajamų nei “Interneto” paslaugų teikėjas.

Nemokami vietos pokalbiai normaliu rinkos reiškiniu atrodė ir “Aiva sistemos” vadovui Robertui Šertvyčiui. “Tai – smūgis šalies ekonomikai. Valdžia kerta informacinių technologijų šaką”, – kalbėjo “Aiva sistemos” generalinis direktorius.

Normalus dalykas rinkoje

Kitokios nuomonės laikosi telekomunikacijų bendrovės “Inta” generalinis direktorius Vytautas Vitkauskas.

“Jei “Lietuvos telekomas” yra ne senelių prieglauda, o pelno siekianti įmonė, tuomet vietinių telefono pokalbių apmokestinimas yra būtinas. Juk taip yra visame pasaulyje, tik pas mus dar klaidžioja socializmo idėjos. Dabar “Internet” vartotojai turės tuščiai neeikvoti laiko tinkle ir mažinti “gamybos kaštus”, – kalbėjo V.Vitkauskas.

Vienos didžiausių “Internet” paslaugų teikėjų “Omnitel” bendrovės duomenų perdavimo paslaugomis naudojasi 7,5 tūkst. abonentų. Iš jų apie 5,5 tūkst. yra prisijungę per telefono linijas.
Panaši padėtis ir kitose bendrovėse: apie 70-90 proc. jų abonentų naudojasi ne išskirtinėmis, kurios yra kur kas brangesnės, o paprastomis vielinio telefono linijomis.

Ryšys pabrangs dvigubai

Priklausomai nuo pasirinkto abonentinio mokesčio, “Omnitel” klientams valanda “Internete” kainuoja nuo 4 iki 7 litų. “Omnitel” skyriaus vadovas Zenonas Bedalis sakė, kad po vietinio ryšio apmokestinimo duomenų perdavimas “Internet” tinklu pabrangs dvigubai.

Pasak Z.Bedalio, pabrangusios paslaugos gali tapti nebeįkandamos jaunimui, moksleiviams bei studentams.

Taip mano ir “Elnetos”, turinčios 300 “Internet” abonentų, direktorius Rimantas Pašys. Jo teigimu, būtent jaunimas pastaruoju metu itin aktyviai ėmė domėtis šio pasaulinio kompiuterių tinklo galimybėmis.

Z.Bedalis sakė, jog vadinamiesiems verslo abonentams kainų šuolis atsilieps mažiau. Jie padidėjusias išlaidas įskaičiuos į galutinę prekės ar paslaugos kainą ir dėl to nepatirs didelių nuostolių.

Išeitis – mažesni tarifai

“Aiva sistemos” vadovo R.Šertvyčio manymu, kad nebūtų sustabdyta “Internet” plėtra, “Lietuvos telekomas” šią paslaugą teikiančioms bendrovėms galėtų skirti nemokamus triženklius numerius arba taikyti mažesnį tarifą.

Panašios išeities norėtų ir kitų telekomunikacijų bendrovių vadovai. “Taidės”, turinčios apie 500 “Internet” abonentų, prekybos ir marketingo vadovo Rimvydo Maskaliūno nuomone, reikėtų elgtis pagal Vakarų pavyzdį.

“Vakarų šalyse jau seniai egzistuoja “call free” telefono numeriai. Jiems taikomas mažesnis tarifas, kurį sumoka vienos ar kitos paslaugos teikėjas. Jei telekomas mums suteiktų tokius numerius, už jų eksploataciją ir mokėtume mes, o ne mūsų klientai. Kartu telekomas uždirbtų iš “Interneto” paslaugų teikėjų neskriausdamas tinklo abonentų”, – sakė R.Maskaliūnas.

Ministerija dar nežino

Ryšių ir informatikos ministerijos ryšių reguliavimo ir licencijavimo skyriaus viršininkas Antanas Burkauskas “Lietuvos rytui” prisipažino, kad kol kas ministerija neišsprendė klausimo, kokius vietos pokalbių tarifus taikys “Interneto” paslaugų teikėjams.
“Be jokios abejonės, tai – skausminga problema. Akivaizdu, kad kelias valandas trunkanti informacijos paieška “Internet” tinkle turi būti traktuojama kitaip nei įprasti telefono skambučiai”, – pripažino A.Burkauskas.

Pasak valdininko, visiškai nemokamų skambučių nebus, nes tai būtų kelias į praeitį.

Kaip vieną galimų variantų A.Burkauskas paminėjo lengvatinių tarifų taikymą. Tačiau apie tai kalbėti, ministerijos atstovo nuomone, esą dar per anksti, nes dar nėra galutinai nuspręsta, kokio dydžio vietos pokalbių tarifai bus įvesti nuo vasario mėnesio eiliniams abonentams.

Pasak A.Burkausko, svarstomi įvairūs variantai – nuo 4 iki 7 centų už minutę.

Lietuvos ryto priedas Sostinė

European Union – If it’s not real-time, it’s not voice telephony

NOTE: This note has been prepared by Craig McTaggart and Tim Kelly of the ITU Strategies & Policy Unit (SPU).  The views expressed herein are those of the authors and do not necessarily reflect the opinions of the ITU or its membership.  This note is available on the ITU Website at http://www.itu.int/iptel.

In May 1997, the European Commission released a draft policy statement concerning voice on the Internet under Directive 90/388/EEC on competition in the markets for telecommunications services.  Following public consultation, this document evolved into its January 1998 “status notice,” formally titled “Status Of Voice Communications On Internet Under Community Law And, In Particular, Under Directive 90/388/EEC.”

Under Article 1 of Directive 90/388/EEC, “voice telephony” means: “The commercial provision for the public of the direct transport and switching of speech in real-time between public switched network termination points, enabling any user to use equipment connected to such a network termination point in order to communicate with another termination point.”

The subject of the status notice was whether Internet Telephony can be considered as voice telephony, or rather whether it falls into the category of services liberalised under Directive 90/388/EEC.  The status notice gives four criteria which an Internet voice service would have to meet to be considered voice telephony: (1) the service is the subject of a commercial offer; (2) is offered for the public; (3) provides service to and from public switched network termination points; and (4) involves direct transport and switching of speech in real time.

The most important of the status notice’s four criteria is the issue of whether the service is “real-time.”  Since Internet Telephony signals generally involve several conversion steps and face unpredictable traffic conditions, and as a result suffer levels of delay not generally experienced with circuit-switched telephony, they are not considered by the European policy to meet this criterion.  IP voice services could be subject to relevant regulatory schemes in EU countries once the “real time” threshold is met (and/or when the service provider claims it is met in its advertising).

Much like the April, 1998, FCC “Report to Congress” in the United States, the notice demonstrated an awareness that IP voice technology was improving quickly, and noted that the situation must be kept under review.  The review process called for in the status notice was commenced in November, 1999 and the results were released in a communication to the European Parliament and Council on 26 April 2000.  Since Internet voice was not mentioned in that Communication, it would appear that the EU countries are comfortable with the terms and effect of the status notice for now.

Source: European Commission, “Status of Voice Communications on the Internet Under Community Law and, in Particular, Under Directive 90/388/EEC,” Official Journal, No. C6, 10.1.1998, p.4, http://europa.eu.int/comm/dg04/lawliber/en/voice.htm.

Copyright © ITU 2000 All Rights Reserved

Parduodama išimtines teises, valdžia kompromituoja privatizavimo idėją

Siekdama įgyvendinti pažadus kompensuoti indėlius, Vyriausybė gyventojų sąskaita didina privatizuojamų objektų vertę suteikdama jiems monopolio teisę. Šiuos procesus LLRI prezidentė Elena Leontjeva komentavo radijo laidose. Spausdiname pokalbių ištraukas.

Kai kurios žmonių grupės protestuoja dėl vietinių pokalbių apmokestinimo. Politikai teigia, kad telekomo tarifų už vietinius pokalbius dydžiai yra ekonomiškai nepagrįsti. Kokia jūsų nuomonė?

Rinkoje paslaugos tiekėjas turi teisę paimti mokestį už teikiamą paslaugą. Reikalauti nemokamų paslaugų ar prekių žmonės tikrai neturėtų. Į klausimą apie tarifų dydžio ekonominį pagrįstumą dabartinėje situacijoje atsakyti neįmanoma. Juk tarifai už vietinius pokalbius įvedami ne rinkos sąlygomis, bet po politinių sprendimų įtvirtinti “Lietuvos telekomo” monopolį. Apie tikrąją paslaugos kainą galima kalbėti tiktai rinkoje. Šiuo atveju naikinama rinka, o po to ministerijoje “nustatoma” paslaugos kaina. Tokiomis sąlygomis kokia kaina bebūtų, ji bus nepagrįsta. Ir ateity negalėsime sužinoti, ar rinkoje tarifai būtų didesni, ar mažesni už nustatytuosius. Juk šios paslaugos teikimo konkurentai, bet kokios organizacinės ar technologinės alternatyvos valdžios sprendimu yra eliminuojami.

Vyriausybės nariai gyventojus “ramina” tuo, kad jų patvirtinatas tarifas yra žymiai mažesnis nei Vakarų Europoje.

Lyginti reikėtų su vietine rinka ir su žmonių pajėgumu mokėti. Dabar matome, kad Vyriausybė, suvokusi daugelio žmonių nesugebėjimą mokėti nustatytos kainos, įveda visą puokštę lengvatų. Aišku viena, kad kažkam už tas lengvatas teks atidirbti, o be to įtvirtinama ydinga tradicija suteikti išimtis vieniems kitų sąskaita.

Teisingai kalbama, kad visi minėti sprendimai yra susiję su būsimuoju telekomo privatizavimu. Tačiau būtent dėl tokių sprendimų būsimojo sandorio “privatizavimu” vadinti negalima. Tai pavadinčiau valstybinio objekto pardavimu į kitas rankas, galbūt taip pat valstybines. Kadangi tuo naikinama rinkos aplinka, rinkos užuomazgos, ruošiamas sandoris neturi nieko bendra su privatizavimu. Laisvosios rinkos institutas pasisako prieš telekomo monopolio įtvirtinimą, nes tai diskredituoja privatizavimo idėją ir neabejotinai turės neigiamų padarinių visai rinkai.

Taip pat būtina analizuoti pasirinkto privatizavimo modelio įtaką vykstantiems procesams. Jau ankščiau perspėjome, kad viešojo konkurso bei tiesioginių derybų būdas yra pavojingas, kadangi valdžia dirbtinai atrenka potencialius pirkėjus, o šie ima diktuoti sąlygas, kokiomis pageidautų pirkti. “Lietuvos telekomo” atveju matome, kad yra parduodamos nebe akcijos, nebe verslas, bet parduodama rinka, išimtinės teisės joje veikti. Vadinasi, valstybė šiuo atveju derasi ne kaip privatizuojamo objekto (“Lietuvos telekomo”) savininkas. Ji ima prekiauti savo įstatymų leidybos teise, dovanoja privilegijas vieniems kitų sąskaita. Būtent dėl to privatizavimas ir išsigimsta.

Šiuo metu rengiamas Telekomunikacijų įstatymas. Ar jis turi trūkumų?

Šiuo įstatymu yra siekiama įtvirtinti “Lietuvos telekomo” monopolį fiksuoto telefono ryšio srityje. Taip pat atviru tekstu draudžiami atgalinio ryšio skambučiai ir numatyta, kad po 2003 metų, kai telekomunikacijų rinka bus “liberalizuota”, visi šių paslaugų tiekėjai turės orientuotis į telekomo kaštus, kaip bazinius. Vadinasi, jeigu rinkoje atsirastų pigesnių paslaugų, jų tiekėjui būtų pritaikytos sankcijos, nes didesni telekomo kaštai būtų apsaugoti įstatymu.

Vyriausybė telekomo monopolio pardavimą argumentuoja tiek siekimu subalansuoti tarifus, tiek kompensuoti prarastus indėlius. Tačiau monopoliui ar nėra per ilgas penkerių metų laikotarpis?

Monopolijos sukūrimas yra nepagrįstas ir negalima jo pateisinti nei penkeriems metams, nei vienam mėnesiui. Lietuvoje telekomunikacijų paslaugų rinka jau veikia, ir valdžios varžymai sustabdytų jos plėtrą. Pavyzdžiui, mobilaus ryšio operatoriai kai kuriuose rinkos segmentuose jau nukonkuravo “Lietuvos telekomą”, nes būtent mobiliųjų technologijų dėka telefonas atėjo į kaimus. Tai ne pažadai, ne ilgametės eilės sąrašuose, bet tikri stacionarūs telefonai. Šiuo metu telekomunikacijų srityje vyksta technologinė revoliucija, galimi visiškai nauji sprendimai. Laisva konkurencija yra technologinės revoliucijos katalizatorius, ir atvirkščiai. Įteisindama monopoliją, valdžia sustabdys naujovių diegimą Lietuvoje.

Parengė Laimas Fergizas
LLRI koordinatorius ryšiams sus visuomene
“Laisvoji rinka”, 1998 Nr. 1